Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Tyrimas: žinodami, kad produktas prastesnės kokybės nei kitose ES šalyse, lietuviai jo nepirktų

Publikuota: 2019 birželio 27 Kategorija: Aktualijos, Lietuvoje

www.vvtat.lt nuotr.www.vvtat.lt nuotr.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškinosi, ką apie dvejopą maisto produktų kokybę mano Lietuvos vartotojai. Atlikti tyrimai parodė, kad net 74 proc. žmonių mano, kad dvejopa produktų kokybė yra problema, o 70 proc. tai laiko diskriminacija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Esame lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokiais nesijaučia. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas gyventojų nuomonės tyrimas šiuo klausimu unikalus ES mastu ir atskleidžia svarbias vartotojų elgsenos tendencijas – jei lietuviai būtų informuoti apie produktų sudėties skirtumus, beveik pusė jų abejotų, ar pirkti tokią prekę“, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. – “Vieni pirmųjų pradėjome kelti produktų dvigubos kokybės klausimą ir pasiekėme, kad žmonės nebebūtų klaidinami – priimta direktyva, kuria skirtingų produktų pardavimas tokioje pačioje pakuotėje pripažįstamas nesąžininga komercine veikla“.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių parduodami identiškai supakuoti, tačiau galimai prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. 2018 m. spalio mėn. pradėtu tyrimu siekta įvertinti Lietuvos vartotojų žinias ir nuomonę apie produktų dvejopą kokybę bei ištirti, kokį poveikį galimai dvejopa produktų kokybė daro vartotojų elgsenai priimant sprendimus dėl pirkimo.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69% respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą – 30,8% vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų tokio produkto, o 12,88% – tikrai nepirktų.

Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Šias prekes pirktų vos 2,85 % respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Taigi, vertinant produkto kokybę, sveikumą bei pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.

Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekių ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė 17 (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), 9 šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik 1 šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes nei tiekiamos Lietuvai.

Tie patys 75 proc. respondentų pritaria, jog dvejopa kokybė galioja ne tik maisto, bet ir kitiems produktams, buities prekėms, žaislams, drabužiams.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto vartotojų elgsenos tyrimo rezultatai yra dar vienas ES egzistuojančios dvejopos kokybės produktų problemos įrodymas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad dvejopa produktų kokybė turi neigiamą poveikį vartotojų pasiryžimui pirkti tam tikrus produktus.

Šią situaciją spręsti ėmėsi ir Europos Komisija, inicijavusi Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pakeitimus. Šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamentas pritarė siūlymui, kad tokie atvejai galėtų būti vertinami kaip klaidinanti praktika. Ir nors gamintojams palikta teisė vienodai atrodančias prekes skirtingoms rinkoms tiekti skirtingos sudėties (atsižvelgiant į valstybių narių įstatymus bei vietinių žaliavų pasiūlą), tačiau vartotojai turės būti tinkamai informuoti apie skirtumus, kad galėtų juos atpažinti.

Tyrimas: 2019 m. Lietuvos gyventojų nuomonių ir elgsenos tyrimas dėl dvejopos maisto produktų kokybės ES šalyse

www.vvtat.lt inf.

Rašyti komentarą