Kuršių marios pavojingai nusekusios

Tiek Nidos gyventojai, tiek specialistai ėmė nerimauti dėl Kuršių mariose kritusio vandens lygio. Gyventojai teigia, kad pernai marios taip pat buvo nusekusios, bet ne tiek, kiek šiemet. Imta baimintis dėl mariose gyvenančių žuvų ir kitų su marių ekosistema susijusių gyvūnų. Pernai vasaros pradžioje dėl tokios situacijos Kuršių marių žuvims ėmė stigti oro ir krantai buvo nusėti nugaišusiomis žuvimis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus teigia, kad labiausiai vandenis lygis mariose buvo nusekęs 1971 metais. Tais metais marios ties Ventės ragu buvo nusekusios 79 cm, dabar – 34 cm. Ties Nida vandens lygis mariose buvo 62 cm žemesnis už normą, šiais metais – 30 cm.

Dėl sausros nuseko tiek upės, tiek marios

Lietuvoje įsivyravus aukštam atmosferos slėgiui balandžio mėnuo pasižymėjo sausomis orų sąlygomis. Tai paskatino ne tik šalies upių nusekimą, bet ir Kuršių marių vandens lygio mažėjimą. Daugelis ėmė baimintis, kad toks marių nusekimas turi neigiamos įtakos jos ekosistemai, o labiausiai žuvims. Tačiau nerimauti nevertėtų. Marių vanduo dar nėra įšilęs. Ties Vente vandens temperatūra tesiekia 13,4 °C, o ties Nida fiksuojama 11,8 °C vandens temperatūra. Vėsiame ir dar nežydinčiame vandenyje deguonies kiekis yra pakankamas, kad išgyventų Kuršių marių žuvys ir kitos ekosistemos dalys. Pagrindinė marių nusekimo priežastis – sausra, tačiau artimiausiu metu prognozuojami vėsesni ir kiek drėgnesni orai, tad situacija turėtų pasikeisti.

Trūksta lietaus

Šiuo metu Kuršių mariose veikia 3 vandens matavimo stotys (ties Juodkrante, Nida ir Vente). Jų duomenimis, 2019 metų balandžio mėnesio vidutinis vandens lygis Kuršių mariose buvo 19 cm žemesnis už vidutinę daugiametę balandžio mėnesio reikšmę. Nuo balandžio 1 iki balandžio 25 d. vandens lygis mariose nuseko apie 58 cm. Pirmosiomis gegužės dienomis į Lietuvą atslinkęs ciklonas atnešė šiek tiek kritulių. Jų iškrito labai mažai – vos 1–5 mm, tai tik šiek tiek suvilgė dirvos paviršių, bet vandens telkiniams neturėjo jokios įtakos.

Mėnesio pradžioje Baltijos vandens lygis pakilo 37 cm ir tai buvo nulemta nukritusio atmosferinio slėgio (balandžio 29 d. jis siekė 1018 hPA, o gegužės 2 d. 992 hPA) bei rytinių krypčių vėją pakeitusio vakarinių krypčių vėjui.

www.meteo.lt inf.