silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Trečiadienį Aplinkos ministerijoje (toliau – AM) susirinkę jai pavaldžių institucijų, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai aptarė su potvynių rizikos vertinimu ir valdymu susijusias problemas, susipažino su išankstiniais tokio vertinimo rezultatais, pranešė AM.
Atliekant preliminarų potvynių rizikos vertinimą, buvo išnagrinėti ankstesni didelio masto potvyniai, hidrologinės bei meteorologinės sąlygos ir kiti veiksniai, dėl kurių jie kilo. Taip pat apžvelgta klimato kaitos įtaka potvyniams (upių vandeningumui, audrų pasikartojimo dažnumui, vandens lygio Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaitai) ir įvertintos galimybės jiems kilti ateityje. Pagal atliktą analizę išskirti upių ruožai ir Baltijos jūros bei Kuršių marių priekrantės teritorijos, kur galima didelė potvynių rizika arba tikėtina, kad jie gali kilti ateityje.
Numatyta parengti tikslius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius. Juose bus nustatytos teritorijos, kurios gali būti užlietos potvynių, galinčių pasikartoti kas dešimtmetį, šimtmetį ir tūkstantmetį, ir įvertinta jų potenciali žala žmonėms, turtui bei aplinkai. Tačiau padėtį apsunkina tai, kad tokiems žemėlapiams parengti reikia labai tikslių potvynio vagos reljefo, hidrologinių ir geomorfologinių duomenų, kurie iki šiol nebuvo rinkti.
Taip pat bus parengta strategija potvynių rizikai mažinti. Per vakarykštį susitikimą buvo apžvelgtos institucijų kompetencijos sritys bei vaidmuo rengiant šią strategiją. Svarbiausioms problemoms spręsti nutarta įkurti darbo grupę, kurią sudarys visų su potvynių rizikos valdymu susijusių institucijų atstovai.
Kaip numato Vyriausybės 2009 m. patvirtintas Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita turi būti parengti ir patvirtinta iki š. m. gruodžio 22 d., potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai – iki 2013 m. gruodžio 22 d., o potvynių rizikos valdymo planai – iki 2015 m. gruodžio 22 d.
