Nacionaliniai melioracijos ypatumai Pamario krašte

O. Lidžiaus nuotr.

Arba kaip Šilutės r. savivaldybė tiesia ranką Šyšos upę kiaulių srutomis nuodijančios bendrovės vadovams, užsimojusiems pasipelnyti dar ir iš ES fondų.

Prieš kurį laiką man į rankas pakliuvo Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimas ilgu pavadinimu “Dėl pritarimo partnerystei įgyvendinant projektą “Šilutės rajono Šilutės seniūnijos  Jonaičių kadastrinės vietovės Gnybalų, Didšilių kaimų projekto Nr. 8 melioracijos statinių, esančių ūkininkų asociacijos “Didšilis” žemėje, rekonstrukcija”.

Šiuo, dar praeitų metų gruodį priimtu sprendimu Taryba pritarė Savivaldybės partnerystei su “Didšiliu”, tuo pačiu įgaliodama administracijos direktorių Šarūną Laužiką pasirašyti visus su minėtu projektu susijusius dokumentus ir įsipareigodama skirti ne mažiau kaip 10 proc. projektui įgyvendinti reikalingų pinigų iš rajono biudžeto arba kitų savivaldybės finansuojamų šaltinių.

Tarybos nariai balsavo už šį sprendimą, nė nepasidomėję, kas tie ūkininkai – “Didšilio” steigėjai ir kokia pinigų suma slypi už 10 proc. projekto vertės (šios informacijos neaptiksi nei tarybos sprendime, nei jo aikšnamajame rašte – aut. pastaba). Pagaliau niekam neiškilo ir klausimas, kodėl Savivaldybė turėtų finansiškai remti privačių asmenų vykdomus projektus iš savo biudžeto, kai pinigų jame ir taip stinga.

Melioracijos statinių rekonstrukcijos projektai – iki 1,035 mln. litų vertės – finansuojami iš ES fondų ir valstybės biudžeto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės “Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra” veiklos sritį “Žemės ūkio vandentvarka”. Tad nesudėtinga paskaičiuoti, kad tie 10 proc. gali siekti daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Pagal minėtos kaimo plėtros programos įgyvendinimo taisykles šią pinigų sumą savo parengtam projektui turėtų skirti asociacijos “Didšilis” steigėjai. Tačiau šį nemenką finansinį įsipareigojimą prisiėmė Savivaldybė. Kodėl?

Savivaldybės koridoriuje užkalbintas Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis aiškino, kad Savivaldybė pasiruošusi finansiškai remti visus ūkininkus, kurie imsis tvarkyti savo melioracijos įrenginius. Jeigu rajono biudžete bus užtektinai pinigų, pridūrė jis.

Tačiau pastarosios sąlygos kažkodėl nėra nei tarybos sprendime, nei jo aiškinamajame rašte.

Beje, “Didšilio” projektas ne vienintelis, kurį Šilutės r. savivaldybė sutiko taip dosniai paremti. Praeitų metų lapkritį Taryba, lygiai taip nieko neklausinėdama ir niekuo nesidomėdama, priėmė du tokius pat “plikus” sprendimus, kuriais įsipareigojo būti partneriu “Rūgalių – Minijos” ir “Dumblės” melioracijos statinių savininkų asociacijoms teikiant paraiškas finansinei paramai gauti tomis pat sąlygomis, kaip “Didšilio” atveju.

Užsukau pas Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoją Povilą Budvytį, kuris Šilutės rajone kuruoja melioracijos reikalus. Sakau, galbūt iš jo daugiau sužinosiu, kodėl Savivaldybė tapo tokia dosni žemių savininkams.

Paaiškėjo, kad prie “Dumblės” ir “Rūgalių – Minijos” asociacijų įkūrimo yra prisidėjusi pati Savivaldybė, kad, P. Budvyčio žodžiais tariant, europiniais pinigais galėtų paremontuoti daugiau polderių: Uostadvario (Rusnės saloje) ir Rūgalių – Minijos. Tačiau apie “Didšilio” projektą P. Budvytis sakė nieko nežinantis, mat tuo metu, kai Tarybai buvo rengiamas sprendimo projektas, jis sirgo.

Apie partnerystės su “Didšiliu” projektą neturėjo ką pasakyti ir jo rengėjas to paties Kaimo reikalų skyriaus specialistas Kęstutis Pilibavičius. Iš trumpo pokalbio su juo supratau, kad nurodymą parengti tą sprendimo projektą jam “nuleido iš viršaus” – iš Savivaldybės.

Grįžkime prie minėtų asociacijų steigėjų. Informacijos apie juos nerasi niekur – nei rajono tarybos sprendimuose, nei internete, – nors ir kaip ieškotum. Todėl vėl teko kreiptis į Kaimo reikalų skyrių.

“Dumblės” ir “Rūgalių – Minijos” asociacijų vadovų pavardes sužinojau nesunkiai – tai Rusnės gamtos fondo pirmininkas Petras Lengvinas ir ūkininkas Algimantas Lučinskas. O atskleisti “Didšilio” vadovo pavardę Kaimo reikalų skyrius sutiko ne iš karto. Teko išsakyti jau daug kartų tokiais atvejais iš padėties išgelbėjusią litaniją, kad visuomenė turi teisę žinoti, kam naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Tai suveikė ir šį kartą.

Pasirodo, “Didšiliui” vadovauja ne kas kitas, bet kiaulininkystės ir mėsos perdirbimo bendrovės “Grabupėliai” direktorius ir bendrasavininkis Aleksas Skablauskas.

“Grabupėliai” – tai ta pati bendrovė, kuri lygiai prieš 3 metus užteršė Šyšos upę kiaulių srutomis. Teisminiai ginčai dėl gamtai padarytos beveik 1, 7 mln. litų žalos lig šiol tebevyksta – pirmosios instancijos – Šilutės r. apylinkės teisme. Netruks praeiti dar dveji metai, ir įsigalios senatis, kuri, jeigu vis dėlto taip nutiks, leis A. Skablauskui ir jo vadovaujamai “Grabupėlių” bendrovei išvengti atsakomybės už aplinkos užteršimą.

Bet tai dar ne viskas. Antrasis iš “Didšilio” steigėjų yra tų pačių “Grabupėlių” komercijos direktoriaus, Šilutės r. savivaldybės tarybos nario (!) Algirdo Balčyčio sūnus Varūnas Balčytis. Pastarasis irgi darbuojasi “Grabupėliuose”, ten eina aukštas verslo plėtros direktoriaus pareigas.

Trečioji steigėja – Aurelija Telšinskaitė, grabupiškio veterinarijos klinikos savininko Algirdo Telšinsko dukra.

Ir pabaigai. Praeitų metų vasario 11 d. Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas bendrovei “Vėjų spektras” išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų, esančių Gnybalų, Didšilių ir Rudynų kaimuose, detaliajam planui rengti. Planavimo tikslas:
- Esamų žemės sklypų padalinimas;
- Dalies naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorija;
- Žemės sklypų tvarkymo reglamentų nustatymas, suformuotuose žemės sklypuose numatant 2 x 0,8 MW ir 10 x 2,0 MW vėjo jėgainių (!) bei aukštinančios 20/110kV transformatorių pastotės statybą (iš detaliojo plano aiškinamojo rašto).

Sutapimas tai ar ne, bet tame aiškinamajame rašte minimos ir A. Skablausko bei V. Balčyčio, – kaip detaliai planuojamų žemės sklypų Didšiliuose ir Gnybaluose savininkų, – pavardės. Pastarųjų žemės, kuriose “Vėjų spektras” ruošiasi statyti vėjo jėgaines, ribojasi su A. Telšinskaitės ir jos tėvo A. Telšinsko žemėmis.

Nors tikslesnių duomenų, ar tai tie patys žemės plotai, kuriuose “Didšilio” “ūkininkai” planuoja tvarkyti melioracijos įrenginius, nepavyko aptikti, tačiau vietovės abiem atvejais sutampa – tai Didšiliai ir Gnybalai.

2009 – jų liepos 23 d. Šilutės r. savivaldybės taryba tą detalųjį planą patvirtino

Orestas Lidžius

Perspėjimas: kopijuoti šią informaciją, naudoti ją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur, arba platinti medžiagą kuriuo nors kitu pavidalu be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.