www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės sporto taryba antrus metus iš eilės inicijuoja populiariausio Šilutės sportininko rinkimus. Šiais metais buvo pateiktos penkios sportininkų kandidatūros, balsavimui skirta daugiau nei savaitė. Savo nuomonę išreiškė 1442 Šilutės krašto gyventojai. Net 736 balsavusieji savo balsą atidavė Sandrai Montvilei, kurios kandidatūrą teikė Ekstremaliojo sporto asociacija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

S. Monvilei šie metai buvo išties įspūdingi: 2021 m. ji tapo Lietuvos ekstremalus bėgimo su kliūtimis čempione, Spartan Europos čempionato, vykusio Šveicarijoje, trečios vietos laimėtoja bei daugelio kitų varžybų nugalėtoja ir prizininkė.

Sandra Montvilė yra pavyzdys, kaip didelio noro ir nuoseklaus darbo dėka galima pasiekti aukštų rezultatų ir kartu suderinti motinystę, darbą mokykloje bei sportą.

Dar viena gera žinia sportininkei – praėjusią savaitę posėdžiavusi Šilutės r. savivaldybės taryba nusprendė, kad visuomenės balsuojant išrinktam populiariausiam metų sportininkui bus paskirta ir 500 eurų Savivaldybės premija.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Nors iki Kalėdų liko dar keletas dienų, tačiau Šilutės bibliotekoje jau sklando Kalėdų dvasia. Trečiadienio vakarą koncertavo Kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vaivora“ bei Šilutės Trečiojo Amžiaus Universiteto (TAU) mišrus choras, literatai skaitė savo eiles, atvyko Kalėdų senelis.

Atėjusius į šventinį vakarą „Jau kvepia Kalėdom“ pasitiko skaisčiai nušvitę bibliotekos langai ir salėje papuošta gražuolė eglutė. Susirinkusieji pasijuto apgaubti įsibėgėjančių Kalėdų švenčių laukimo nuotaikos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vakaro pradžioje nuskambėjęs Zitos Gaižauskaitės eilėraštis, kurį perskaitė renginio vedėja literatė Birutė Morkevičienė, nukėlė visus į vaikystės namus, kai užtekėjus Vakarinei žvaigždei prie židinio susirinkdavo visa šeima valgyti Kūčių vakarienės, uždegti žvakelės išėjusiems…

Gausus būrys šventiškai pasipuošusių TAU choristų (vad. Loreta Mieliulytė) padainavo keletą dainų, dar labiau sustiprindami šventinę nuotaiką. Visada smagu ir įdomu klausytis naujausių Vidos Tarozienės eilėraščių, lydimų pačios autorės komentarų. Šį kartą Vida perskaitė eilėraščių, dvelkiančių nostalgija rudeniui, lapų šnarėjimui po kojomis ir trumpą eilėraštį „Kaip seniai mes bevaikščiojom sningant“: „Kaip seniai / mes bevaikščiojom / sningant, / ir jau buvom užmiršę, / primiršę / lengvą, švelnų baltumą / žvaigždėtą / tyliai gęstant / ant ištiestų / pirštų“.

Švelniai apgaubė „Vaivoros“ (vad. Gražina Liaudanskienė) ansamblio moterų atlikta Kalėdų giesmė.

Naują, Dalios Žibaitienės, bibliotekos literatūrinio rudens konkurso „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ laureatės, eilėraštį, skirtą Kalėdoms, perskaitė Aldona Sapronaitienė: „Sniegas ir vėjas / sielas velėja. / Sielas velėja – / ramybę sėja, / balina žemę, / ledu nulieja / Kalėdų taką / pasiekt Betliejų. / Puošiasi žemė, / mintis išvalo, / paruošia vietą / ant Kūčių stalo…“.

Savo naujausiomis eilėmis pasidalino Violeta Astrauskienė, Aldona Sapronaitienė. Ištrauką iš Irenos Arlauskienės elegijų knygos „Rugštynių sula“ perskaitė vakaro vedėja Birutė Morkevičienė.

Gražina Liaudanskienė pasidžiaugė kvietimu dainuoti bibliotekos vakare, palinkėjo susirinkusiems gražių ateinančių švenčių. Skambėjo dar keletas dainų, ir tų, kurios buvo bibliotekoje atliekamos nuotoliniu būdu dalyvaujant ansamblių konkurse.

Tautodailininkė karpytoja Rūta Čiuželienė padovanojo bibliotekai savo iškarpytų snaigių, palinkėjo gražių ateinančių švenčių. Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Lijana Jagintavičienė taip pat perskaitė savo kūrybos eiles, daug ir gražių žodžių skyrė susirinkusiems ir bibliotekos darbuotojoms. Jos dovanoti angelai nutūpė ant renginio dalyvių rankų.

Visiems daug gerų emocijų sukėlė elektriniu paspirtuku atvykęs Kalėdų senelis, nešinas dideliu maišu dovanų. Direktorė Laima Dumšienė sveikino visus su artėjančiomis šventėmis, džiugėsi bendravimu ir kartu su Kalėdų seneliu išdalino dovanas.

Ilgai tęsėsi fotosesija su Kalėdų seneliu. Įsiamžinti norėjo ir kolektyvai, ir svečiai. „Smagiausi pasibuvimai bendraminčių būryje, grįžau pakylėta poezijos, muzikos ir bendravimo džiaugsmo“ – galima buvo skaityti feisbuke.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Rytoj pasnigs dar daug kur, o nuo trečiadienio sniego sulauksime tik vietomis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gruodžio 21 d. daug kur pasnigs. Vietomis plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas naktį šiaurės, šiaurės vakarų, pereinantis į vakarų, 6–11 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s., dieną vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s, pajūryje gūsiai iki 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 3–8, pajūryje – 0–2 laipsniai šalčio.

Gruodžio 22 d. kai kur trumpai pasnigs. Vėjas besikeičiančios krypties, 2–7 m/s. Temperatūra – 7–12, Kuršių nerijoje – 4–6, dieną – 3–8 laipsniai šalčio.

Gruodžio 23 d. vietomis truputį pasnigs. Vėjas naktį silpnas, dieną pietinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, kai kur vakariniuose rajonuose – 4–7, dieną – 3–8, vakariniame šalies pakraštyje – 0–2 laipsniai šalčio.

Gruodžio 24 d. daug kur snigs, naktį vyraus nedidelis sniegas. Vėjas pietų, pietvakarių, dieną pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, dieną pajūryje gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 4–9 °C, pajūryje – 1–3 laipsniai šalčio, dieną – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Gruodžio 25-os naktį daug kur, dieną vietomis pasnigs. Vėjas vakarinių krypčių, 7–12 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, kai kur iki 13, Kuršių nerijoje – apie 4 laipsnius šalčio, dieną – 1–6 laipsniai šalčio, vakariniuose rajonuose kai kur – 0–2 laipsniai šilumos.

www.vivmu.lt nuotr.

Tradicinė eglių šakų dalinimo akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ grįžo. Gruodžio 16 d., 13-17 val. Valstybinių miškų miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, didžiųjų prekybos centrų aikštelėse nemokamai išdalino tūkstančius eglės šakų bei kankorėžių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Džiaugiamės, kad po pandemijos miškininkai vėl galėjo sugrįžti pas gyventojus su eglių šakomis ir atnešti į kiekvienus namus džiugią Kalėdinę nuotaiką“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Daugiau kaip 60 vietų miškininkai išdalino iš viso apie 100 000 eglių šakų. Jos prieš akciją surenkamos kirtavietėse, tokiu būdu užtikrinant racionalų miško išteklių naudojimą.

„Miškininkai yra gana uždari žmonės, daugiausia laiko praleidžiantys miškuose, rūpindamiesi jų priežiura. Džiugu, kad šiandien ta diena, kai miškininkai atėjo į miestus ir dovanojo gyventojams gražius ir jaukius įspūdžius“, – komentavo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Gyventojai akcijos vietose rinkosi gražiausias eglučių ir pušų šakas į savo namus, draugams ir kaimynams. Labiausiai visi ieškojo šakų su kankorėžiais, tarėsi su miškininkais, kaip ilgiau šakas išlaikyti iki švenčių.

Tradicinė akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ pirmą kartą surengta prieš 15 metų Šiaulių krašto miškininkų ir vėliau tapo tradicija visoje Lietuvoje.

Tiems, kurie visgi nori namuose pasipuošti Kalėdų eglutę, miškininkai rekomenduoja kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją – šventei skirti medeliai specialiai auginami medelynuose ar tam skirtose plantacijose.

Kriminalinės Pamario žemės kronikos motyvais.

Jeigu jau gamta ištveria žmogų, tai ištvers ir visas jo niekšybes.
O žmogus ar ištvers besikeičiančią gamtą – štai kur klausimas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bet tai retorinis klausimas.
Svarbiausia, kad turime „Lidlą“.
O gamta viską ištvers.
Tiesa?

Susijęs: „Teismui perduota byla dėl Šilutės teritorijos teršimo“

Saugokite savo sveikatą.
Ir gamtą.
Dėl visa ko, tskant.

LR Seimo narys Zigmantas Balčytis.

Seimas patvirtino 2022 m. valstybės biudžetą. Tiek po pirmojo projekto svarstymo Seime, tiek po antrojo stebėjausi valdančiųjų požiūriu į Lietuvos regionus, į čia gyvenančių ir kuriančių žmonių teisėtus lūkesčius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmą kartą Seimo istorijoje valdantieji po pirmojo svarstymo nepritarė nė vienam iš 103 Seimo narių pasiūlymui. Nebuvo net bandoma įsiklausyti į siekius gerinti infrastruktūrą regionuose ir užbaigti čia pradėtus darbus. Valdantieji nerado galimybių užtikrinti finansavimą net ir tęstiniams projektams. Investiciniai projektai yra be galo svarbūs kiekvienam regionui. Ir nors teisės aktai įpareigoja Finansų ministeriją, Vyriausybę prisidėti prie objektų, kurie buvo įtraukti į valstybinių investicijų programą iki 2020 m., deja, lėšų tam neskirta.

Biudžeto svarstymo metu pristatydamas Biudžeto ir finansų komiteto išvadas komiteto pirmininkas M. Majauskas neslėpė, kad būtent jo iniciatyva minėtas komitetas atmetė visus Seimo narių pasiūlymus. Vėliau parlamentarų siūlymams nepritarė ir Vyriausybė.

Mūsų, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai įsitikinę, kad Seime priimtas Vyriausybės patikslintas kitų metų valstybės biudžetas gilina Lietuvos skolą, jame pasigendama didesnės pagalbos Lietuvos regionams, socialinei sričiai. Neramina ir numatomos investicijos į mokslą – jos neatitinka politinių partijų pasirašyto susitarimo dėl švietimo politikos tikslų.

Ir nors valdantieji nuolat akcentuoja, kad jų prioritetas yra socialinė sritis, tačiau priimtame kitų metų valstybės biudžete, deja, skaičiai to neatspindi. Skurdas bandomas spręsti tik neturinčiųjų darbinio stažo atžvilgiu, o daugiavaikės šeimos, vaikai, vieniši tėvai paliekami likimo valiai. Tai neramina, nes šių pažeidžiamų socialinių grupių skurdas 2022 metais, panašu, tik augs.

2022 metų valstybės biudžetas labai ryškiai atspindi atsainų valdančiųjų požiūrį į Lietuvos regionus. Miestų bei miestelių keliams, mokyklų, ligoninių, kultūros centrų ar sporto kompleksų rekonstravimui lėšų net nesistengta surasti. Regionų prašymai liko neišgirsti.

Lietuvos Respublikos Seimo narys
Zigmantas Balčytis

.

.

Užsakymo Nr. 211215

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą nustatyti 6 nauji COVID-19 atvejai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

STT nuotr.

Žala siekia 55 mln. eurų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pareikšti Šilutės rajono savivaldybės buvusiam mero pavaduotojui A. B., buvusiam administracijos direktoriui S. Š., administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui R. R. bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės direktoriui A. S.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų į korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba Šilutės rajono savivaldybėje ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo buvo pradėtas 2018 m. kovą. Minėti asmenys kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami užimamomis pareigomis, pažeidė teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir siekė sumažinti galimus vieno sklypo sutvarkymo kaštus. Bylos duomenimis, kaltinamieji organizavo ir vykdė atliekos – naftos produktais užteršto grunto – neteisėtą išvežimą iš vieno Šilutės mieste esančio sklypo bei šios atliekos sandėliavimą ir sklaidą tam neskirtoje vietoje. Surinkta duomenų, kad kaltinamieji, suorganizavę pavojingų atliekų pervežimą į ne tam skirtą vietą, neteisėtai sudarė pagrindą įtraukti šią teritoriją į cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų sąrašą bei jos sutvarkymui gauti lėšų iš ES fondų programos.

Nustatyta, kad pavojingomis atliekomis buvo užteršta beveik 8 tūkst. kv. m. ploto teritorija esanti Šilutės mieste. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo padaryta didelė – daugiau nei 55 mln. eurų, turtinė žala gamtai, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Baudžiamasis kodeksas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Asmuo už aplinkos taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

pagd.lrv.lt nuotr.

Gruodžio 15-osios vakare Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams gelbėtojams pirmą kartą šią žiemą jau teko gelbėti žmogų iš apsemtos teritorijos.

18.10 val. buvo gautas pranešimas, kad Rupkalvių kaime neįgalus žmogus automobiliu įvažiavo į pelkę, automobilį semia vanduo ir jis negali išlipti. Automobilyje buvo ne tik vyras, bet ir du jo šunys. Automobilis ,,Mercedes Benz“ stovėjo apsemtame 200 m kelio ruože, vandens gylis siekė 20 cm.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Du ugniagesiai gelbėtojai su hidrokostiumais nubrido iki automobilio, sunkiai vaikštantį vyrą ir du jo šunis įsodino į gelbėjimo roges ir partempė į saugią vietą. Vyras gyveno netoliese, jis pasakojo, jog iš namų išvažiavo laimingai, o grįžti atgal nebegalėjo. Žmogus nenukentėjo, medikų pagalbos jam neprireikė. Grįždami į tarnybą ugniagesiai parvežė vyrą ir jo šunis namo.

Šilutės PGT viršininkas Valdas Kundrotas sakė, jog rajone jau prasidėjo potvynis: „Kyla Nemuno, Šyšos, Minijos ir jos intako Veiviržo vanduo. Seniau daugiausia darbo turėdavome potvyniui apsėmus Rusnės kelią. Pastačius estakadą, ugniagesiams gelbėjimo darbų sumažėjo, tačiau kaimų keliukai kai kur jau apsemti.“

sam.lrv.lt nuotr.

Prieš gražiausias metų šventes dauguma gyventojų skuba aplankyti artimuosius, draugus ir kolegas, lankosi prekybos centruose, renginiuose, kuriuose artimas kontaktas su kitais žmonėmis dažnai yra neišvengiamas. Epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje blogėjant bei plintant naujai COVID-19 viruso Omikron atmainai, plintančiai 3–5 kartus sparčiau nei kitos atmainos, šios, džiaugsmą nešančios šventinės tradicijos, gali tapti ir rizikos bei pavojaus šaltiniu – padidėjęs susibūrimų skaičius sudaro palankesnes sąlygas COVID-19 viruso plitimui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl šios priežasties, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgusi į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, siekia riboti koronaviruso plitimą visuomenėje ir teikia gyventojams rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis šventiniu laikotarpiu.

Svarbiausia rekomendacija – visiems, dar nepasiskiepijusiems – skiepytis, jau pasiskiepijusiems – skiepytis sustiprinančiąja doze. Efektyviausia apsauga nuo COVID-19 ligos ir SARC-CoV-2 viruso atmainų – vakcinacija. Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims, sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja Omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.

Taip pat rekomenduojama vengti masinių žmonių susibūrimo vietų tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Vis dėlto, jei to išvengti neįmanoma, uždarose erdvėse privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaukes rekomenduojama dėvėti ir atvirose viešose vietose, kai neįmanoma išlaikyti saugaus, ne mažesnio nei 2 metrų atstumo nuo aplinkinių.

Reikėtų nerengti šventinių vakarėlių darbovietėse, ugdymo įstaigose. Neorganizuoti nebūtinų renginių savivaldybių teritorijose bei asmeninių švenčių. Ypač tokių, kuriose susirenka įprastai nesusitinkantys žmonės iš visos Lietuvos ar užsienio valstybių. Vakarėlius patariame organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke. Tokios rekomendacijos teikiamos, nes kai kuriose šalyse Omikron atmainos protrūkiai registruoti būtent po šventinių vakarėlių uždarose erdvėse, kurių metu šia atmaina užsikrėtė didžioji dalis šventės dalyvių.

Primename, kad žmonių susibūrimo vietose, renginiuose, šventėse, vakarėliuose ir pan. draudžiama dalyvauti žmonėms:
• kuriems privaloma izoliacija, izoliavimo laikotarpiu;
• turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.);
• gavus teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą (registruotis PGR tyrimo atlikimui).

Papildomi ribojimai ir nemedicininės infekcijos valdymo priemonės reikalingos, nes jei vakcinacijos tempai išliks tokie patys ir gyventojai nebus linkę pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, situacija šalyje išliks sudėtinga dėl to, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo vakcinacijos, COVID-19 vakcinos efektyvumas mažėja. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, šiuo metu ypač svarbu spartinti skiepijimą sustiprinančiąja vakcinos doze bei taikyti kitas COVID-19 ligos valdymo priemones.

Už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, taip pat už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir gali būti skiriama 500–1500 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500–6000 eurų bauda.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Audrius Endzinas nesilaikė draudimo atstovauti, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VTEK vienbalsiai nusprendė, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Audrius Endzinas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) apribojimą atstovauti.

Pagal šį teisės aktą, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.

Nustatyta, kad šių metų birželį A. Endzinas atstovavo UAB „Energetikos objektų statyba“, pasirašydamas elektros generatoriaus perkėlimo paslaugų sutartį su VšĮ Šilutės ligonine, kurios savininko teises įgyvendina Šilutės rajono savivaldybė. VTEK vertinimu, ligoninė ir savivaldybės taryba, atsižvelgiant į jas saistančius pavaldumo ir atskaitomybės ryšius, priklauso savivaldybės funkcijas atliekančių įstaigų sistemai.

sam.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje patvirtinus du COVID-19 ligos naujos atmainos Omikron atvejus, Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus atsakingai vertinti susidariusią situaciją ir imtis visų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias atmainos plitimui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip rodo Jungtinės Karalystės ir Danijos patirtis, naujoji atmaina sklinda 3–5 kartus sparčiau, todėl labai svarbu:
1) vengti susibūrimo vietų ir laikytis saugaus atstumo,
2) naudoti tinkamas apsaugos priemones, pageidautina – respiratorius,
3) pajutus bent menkiausius peršalimo simptomus – iškart izoliuotis ir testuotis, tokiu būdu apsaugant aplinkinius nuo šio labai plitraus viruso.

Primename, kad šiuo metu efektyviausia apsauga nuo COVID-19 ir jos atmainų yra vakcinacija. Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims, sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja Omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Ministerija per šiandien pateiks atnaujintas rekomendacijas šventiniam laikotarpiui.

H. Šojaus muziejaus.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikai tęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso priemonių viešinimo bei komunikacijos krypčių pristatymo darbus. Šį kartą pristatome KU BRIAI mokslo darbuotojo Dr. Justo Stončiaus mokslinį straipsnį „Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai“.

Daugiau – https://www.silutesmuziejus.lt…

www.silutesligonine.lt nuotr.

Pasvalio biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“, per pirmąjį ir antrąjį karantinus dešimtims ligoninių Lietuvoje dovanojusi per 35 tonas dezinfekcinio skysčio, prieš pat Kalėdas penkioms ligoninėms dovanos dar po toną skysčio. Trečiadienį, gruodžio 15 dieną, įmonė iš Pasvalyje esančios biodegalų gamyklos dezinfekcinio skysčio pristatė ir į Šilutės ligoninę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Prie pandemijos diktuojamų taisyklių ir iššūkių daugelis jau baigiame priprasti, tad natūralu, jog užmirštame ir tiesiog nematome to, kas vyksta „kovidiniuose“ skyriuose. Palaikydami ryšį su įstaigų vadovais žinome, jog būtiniausių apsaugos bei dezinfekcijos priemonių poreikis išlieka aukštumose. Didesnės ligoninės su tuo susitvarko geriau, tačiau rajonuose esančioms įstaigoms šios išlaidos tebesudaro ženklią biudžeto dalį“, – teigia „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.

Nors dabartinė COVID-19 pandemijos bangos kreivė nuo lapkričio mėnesio leidžiasi, tačiau gruodžio duomenimis sergančiųjų skaičius kasdien vis dar artimas 20 tūkst. ribai. Norint užtikrinti patalpų švarą bei pacientų higieną, dezinfekcinių bei kitų apsaugos priemonių poreikiai išlieka aukšti. Kaip pastebi ligoninių vadovai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas nėra begalinis ir tai ypatingai jaučiasi pandemijos metu. Valstybė išskiria nustatytą kiekį apsaugos priemonių, dezinfekcinių skysčių, tačiau vien to nepakanka – dalį tenka pirkti patiems.

„Kalėdų stebuklai pildosi. Šiandien Šilutės ligoninę pasiekė Pasvalio biodegalų gamyklos „Kurana“ kalėdinė dovana – tona dezinfekcinio skysčio, skirto paviršiams dezinfekuoti. Tai jau antra tokia dovana iš šios įmonės. Esame labai dėkingi, kad „Kurana“ prisideda prie kovos su pandemija ir tuo palengvino finansinę naštą gydymo įstaigai. Dar kartą dėkojame vadovams už supratingumą, už pagalbą ir linkime gerų švenčių bei tolimesnio bendradarbiavimo“, – padėkos žodžius išsakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Visi protingi, regis, jau pasisakė. Atėjo mano eilė.

Kažkas panašaus jau buvo nutikę šauniajam kareiviui.
Jau gerai neprisimenu, bet, regis, jis gėrė alų stoty, kai jo traukinys nubildėjo (aišku, be jo).
Tuomet jis tai pavadino nelaime.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O aš vakar iki pat išnaktų sukau galvą, iš kur tas mūsų premjerės gerumas ir kito supratimas…

O jūs saugokite savo (aišku, ir mano) sveikatą.

COVID-19 žemėlapis. (Statistikos departamento)

Per praėjusią parą nustatyti tik 2 nauji COVID-19 atvejai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Jei esate statybų srities specialistas, puikiai suprantate, kas yra pastoliai ir kam jie reikalingi. Tačiau jei jus domina pastoliai tam, jog galėtumėte pradėti statyti savo gyvenamąjį namą ar tiesiog kokios kitos paskirties pastatą, tikriausiai kyla klausimas, ką visgi pasirinkti – nuomotis pastolius ar juos įsigyti?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant nuspręsti, ar pastolių pirkimas yra tinkamas variantas, reikėtų įvertinti savo finansines galimybes. Pastolių pirkimas yra ne pats pigiausias sprendimas, todėl, jei neturite tikslų jų realizuoti ateityje, vargu ar tai gera investicija.

Kaip ir minėta, jei neužsiimate statybomis kaip nuolatiniu darbu, ir jums jų neprireiks kiekvienai dienai – siūlytina apsvarstyti pastolių nuomos variantą. Kadangi pastoliai dažniausiai yra naudotini mūrijimui, dažymui, renovacijai, stogo darbams, tai ilgaamžiška investicija tiems, kas dažnai susiduria su tokio tipo darbais. Nuomos variantas yra labiau priimtinas tiems, kas rečiau atlieka tokio tipo darbus, galbūt tiesiog statosi savo gyvenamąjį namą, tad tokios investicijos tikrai neprireiks ir pastolių nepanaudosite kiekvieną dieną.

Deja, ne visi žino, jog egzistuoja pastolių nuoma, todėl tai yra puiki proga ne tik išsirinkti pastolių tipą, bet ir sutaupyti pinigų jų paieškoms ir pirkimui. Renkantis kokius pastolius išsinuomoti ar įsigyti, svarbu nepamiršti ir atkreipti dėmesį ne tik į jų tipą, bet ir paskirtį. Dažnai naudojami fasadiniai pastoliai, skirti įvairiems fasado darbams atlikti, ypač puikiai tinka dažymui ir renovacijos darbams. Aliuminiai bokšteliai labiau tinka apdailai ir išorės šiltinimui. Pastoliai pasižymi tuo, jog yra lengvai montuojami, yra saugūs, atlaiko didelį krūvį ir yra ilgaamžiai, tačiau jų nebūtina pirkti, o galima tiesiog itin lengvai išsinuomoti ir atlikti savo numatytus darbus.

Pastolius galite ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti įmonėje „ Arvėriva“. Ši įmonė pasižymi naujovėmis, kokybe ir patraukliomis kainomis, taip pat turi daugiametę patirtį statybinės įrangos nuomoje ir pardavimuose.

Pastolių nuoma tampa puikia išeitimi atliekant renovacijos ar statybos darbus tik vieną sykį, tokiu atveju jūs sutaupysite pinigų ir nereikės papildomai jaudintis dėl to, kaip po to juos parduoti ar kur juos padėti.

.

.

Užsakymo Nr. 211214

Šilutės Kalėdų eglė. (Šilutės rajono savivaldybės nuotr.)

Gruodžio 11 d. baigėsi nuo pat paskutinio lapkričio savaitgalio trukęs šalies kalėdinių eglių įžiebimo maratonas. Viena pirmųjų Kalėdų eglučių lapkričio 26 d. sušvito Panevėžyje, paskutines gruodžio 11 d. įžiebė Klaipėda ir Ukmergė. Ir nors daugiausia dėmesio bene kasmet sulaukia didmiesčių žaliaskarės, mažesnių šalies miestų eglės šįmet – ne mažiau įspūdingos.

Kam įdomu – prašom: https://www.lrt.lt…

Šilutės meno mokyklos nuotr.

Kad žiemos švenčių laukimas neprailgtų ir neužsisėdėtumėte su kakavos puodeliu ant sofos šiltuose namuose, Šilutės kultūros ir pramogų centro darbuotojai sukūrė smagų interaktyvų žaidimą „Surask kalėdinius nykštukus“, kuris ne tik išvilios iš namų, bet ir papasakos istoriją apie Kalėdų miesto gyventojus.

Keliaudami į Šilutės miesto eglutės įžiebimo šventę, ėmė ir pabiro visa dešimtis išdykusių Kalėdų miesto nykštukų! Jie pasislėpė ant stogų, balkonų, iškabų ir kitų įvairiausių vietų mieste.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tad reikia padėti nykštukų koordinatorei Tvarkelei surasti nykštukus ir išsiaiškinti, kokią žinutę siunčia Kalėdų senelis.

Žaidimas prasideda prie Šilutės miesto eglės, kur atvėrus stebuklingą nykštukų dėžutę rasite žaidimo kortelę su taisyklėmis, o nuskaičius ant dėžutės esantį QR kodą išgirsite nuorodą, kur slepiasi kitas nykštukas.

Žaidėjams reikia apkeliauti Šilutės miestą, atrasti 10 nykštukų ir surinkti visus Kalėdų senelio žinutės žodžius, juos įrašyti į kortelę ir keliauti į Šilutės kultūros pramogų centrą pasiimti nykštukės Karamelės staigmenos.

Šis projektas įgyvendintas kartu su Šilutės meno mokykla ir Šilutės kameriniu dramos teatru.

Šilutės kultūros ir pramogų centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę. Automobilių teršalai trumpina mūsų gyvenimo trukmę.

Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Todėl mums būtinas didžiulis elgsenos pokytis: viena vertus, pakeičiant didelę autoparko dalį taupesniais automobiliais, kita vertus, daliai gyventojų persėdant į išvystytą viešąjį transportą.

Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Arba, užuot mokėjus sankcijas, galime paskatinti vieni kitus rinktis mažiau teršiančius automobilius.

Vyriausybei pateikus Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio projektą, pateikiame atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus, kodėl toks mokestis reikalingas ir koks laukiamas jo poveikis.

Kodėl apskritai reikia tokio mokesčio?

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Siūlydama šia priemonę Aplinkos ministerija siekia trijų pagrindinių tikslų:

1. Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą – jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui. Gyventojų sutaupytos lėšos liktų vidaus vartojimui, užuot išleidus jas trečioms šalims už importuojamus degalus.

2. Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. automobilių – tai yra ketvirtadaliu daugiau negu registruota namų ūkių (1,27 mln).

3. Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos. Dyzeliniai automobiliai – nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto – išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Todėl ypač svarbu automobilių parke sumažinti dyzelinių automobilių dalį.

Ar taršos mokestis sumažins taršą?

Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. padės pasiekti tokių pamatuojamų rodiklių:

1. pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. (2020 m.) iki 30 proc.;

2. nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc. (dabar 0,7 proc.);

3. vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. šalyje registruojamų lengvųjų (M1 kategorijos) automobilių atitiktų ne mažesnį kaip Euro 6 išmetamųjų teršalų standartą;

4. 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. – kietųjų dalelių kiekį (lyginant su 2019 m.);

5. vidutinį registruojamo automobilio išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), bendrą automobilių parko išmetamą vidutinį CO2 kiekį sumažinant bent iki 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km).

Kokio dydžio bus mokestis?

Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Daugiau nei pusė vairuotojų (54 proc.) mokesčio nemokės arba mokės iki 100 EUR per metus.

Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius – daugiau nei 200 EUR – mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. – daugiau nei 300 EUR per metus.

Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Už pastarąjį mokesčio nereikės mokėti arba mokėti simboliškai.

Mokesčio lėšomis plečiamos viešojo transporto paslaugos sudarys galimybę vis didesnei daliai gyventojų apskritai atsisakyti automobilio ir patogiai naudotis viešuoju susisiekimu, dalijimosi paslaugomis.

Kaip sužinoti, kiek reikės mokėti už konkretų automobilį?

Kokį reikės mokėti mokestį už konkrečią transporto priemonę, kiekvienas gali pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt.

Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. liepos 1 d.

Mokestis bus skaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui, kiek per kalendorinius metus automobilis dalyvavo eisme.

Kodėl gyventojams siūlomas taršos mokestis, kol nesukurtas praktiškas viešasis transportas?

Taršos mokestis yra dvigubo veiksmingo priemonė transporto taršai mažinti: pirma, jis ekonomiškai skatina vairuotojus pasirinkti taupesnį ir aplinkai draugiškesnį automobilį; antra, paspartina viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą finansuojant ją iš mokesčiu surinktų lėšų.

Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. EUR, kurie bus skiriami sparčiai alternatyvaus judumo plėtrai užtikrinti, atitinkamai sudarant galimybes vis didesnei gyventojų daliai savo kelionėms rinktis viešąjį transportą.

Iš mokesčio įplaukų kaupiamo Darnaus judumo fondo investicijas savivaldybės galės nukreipti ir į priemiestinį susisiekimą.

Kam bus skiriamos iš mokesčio surinktos įplaukos?

Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą, kurio lėšos bus investuojamos tik į darnų judumą įgalinančias sritis:

1. miestų darnaus judumo planų priemones;

2. alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemones;

3. alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimo ir plėtros priemones;

4. vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimą;

5. vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių perdarymą į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;

6. aplinkos oro taršos mažinimo priemones;

7. visuomenės informavimo ir švietimo priemones, susijusias su darnaus judumo plėtra.

Darnaus judumo fondo lėšomis naudosis visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačioms savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.

Kodėl apmokestinami ne nuvažiuojami kilometrai, o automobilio naudojimo laikas?

Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą būtų nepatikimas ir neteisingas, nes:

1. taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos, techniškai sudėtingo įgyvendinimo ir administravimo;

2. faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką ir pareikalautų neproporcingai didelių investicijų;

3. tai būtų neteisingas regionų gyventojų atžvilgiu, kurie lyginant su miestiečiais yra priversti įveikti gerokai didesnius atstumus vykdami į darbą, švietimo įstaigas, kitas nutolusias viešąsias paslaugas.

Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio. Tai galioja ir kemperių, sportinių, istorinių transporto priemonių savininkams.

Ypač retai automobilius naudojančius gyventojus kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas – trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.

Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį?

Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino – 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. kasmet.

Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Vadinasi, akcizo didinimas nėra pakankama priemonė skatinant efektyvesnį ir mažiau taršų pasirinkimą.

Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, – tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga. Nėra valstybės, kurioje transporto tarša mažėtų tik didinant kuro akcizą.

Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais – mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Įkainoti kiekvieną nuvažiuotą kilometro būtų nesąžininga dalies visuomenės atžvilgiu, pavyzdžiui, regionų gyventojų arba vaikus auginančių šeimų, kuriems judėjimas automobiliu yra būtinas kasdieniams reikalams ir sunkiai pakeičiamas.

Užtat automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, jo galia, jo kuro rūšis, lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį. Automobilių taršos mokestis skirtas keisti transporto priemonių pasirinkimą, didinant efektyvių benzininių automobilių dalį visame parke.

Degalų akcizas taip pat neįvertina automobilyje įdiegtos taršos prevencijos ir kontrolės technologijos: Euro 1 standarto automobilis, sudegindamas tą patį kiekį kuro, gali išmesti dešimtis kartų daugiau teršalų nei Euro 6 standarto.

Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą. Be to, jis padeda įvertinti susidarančias sąnaudas naudojant neefektyvų kurą, kitas eksploatacines išlaidas.

Ką daryti senjorams ir kitiems Lietuvos gyventojams, kurie neturi pakankamai lėšų naujam automobiliui įsigyti?

Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone – 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. EUR kompensaciją pakeisdami taršų automobilį netaršiu.

Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams:

1. sulaukusiems 64 m. amžiaus – 50 proc.;

2. šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, kurios turi galiojančią šeimos kortelę – 50 proc.;

3. piniginės socialinės paramos gavėjams – 50 proc. (lengvata taikoma vienam bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens valdomam automobiliui);

4. iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems automobilių valdytojams – 50 proc.

5. nuo mokesčio atleidžiami specialiai negalią turintiems žmonėmis pritaikytų automobilių savininkai.

Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Be to, savo transporto priemonei pakeisti iki 2025 m. galios pereinamasis laikotarpis.

Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) – tai yra 20 proc. mažiau nei kitiems vairuotojams (vidutiniškai 140 EUR).

Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį. Būtent šios techninės automobilio savybės ir lemia mažesnį mokesčio tarifą.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės yra tie, kurie apskritai negali įsigyti automobilio. Visos taršos mokesčio įplaukos nukreipiamos viešojo transporto kokybei ir prieinamumui pagerinti, kad juo patogiai galėtų naudotis gyventojai, neturintys galimybių vairuoti automobilio.

Kodėl mokesčio tarifas didesnis dyzeliniams automobiliams, jeigu jie santykinai išmeta mažiau anglies dioksido?

Mokesčiu siekiama dviejų tikslų – tiek klimato kaitos valdymo efekto mažinant anglies dioksido emisijas, tiek gerinti aplinkos oro kokybę, kurią apibūdina sveikatai kenksmingų teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido – kiekis aplinkoje.

Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų – oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė kancerogenams.

Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. atlikti oro taršos matavimai Vilniuje, orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės: populiariausių (Euro 4) šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie 3 kartus, kietosiomis dalelėmis – apie 1,5 karto.

Netgi naujausių dyzelinių automobilių neigiamas poveikis oro kokybei ir atitinkamai visuomenės sveikatai benzininių poveikį lenkia dešimtis kartų, o dyzelinių automobilių realūs taršos išmetimai prasilenkia su Euro standartų normomis iki 8-9 kartų.

Ar nuo šiol gyventojai, įsigydami naują automobilį, turės rinktis elektra varomą transporto priemonę?

Norint nemokėti mokesčio nebūtina rinktis tik elektromobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių ekologinis pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiuo metu tokių automobilių Lietuvoje registruota 177 tūkst., elektromobilių tarp jų yra tik 4 tūkst.).

Minimali alternatyva renkantis automobilį yra bent pakeisti dyzelinį į benzininį, nes 4 iš 5 benzininių automobilių savininkų mokės palyginti mažiau – iki 100 eurų.

Aktualias Klimato kaitos programos priemones keičiant asmeninį automobilį ar jo išvis atsisakant galima rasti čia:

1. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę: https://www.apva.lt/kvietimas-maziau-tarsiam-automobiliui-isigyti/

2. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus dviratį, paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugas: https://www.apva.lt/kvietimas-paspirtukams-dviraciams-viesojo-transporto-ir-dalijimosi-paslaugu-kompensacijoms-pridavus-tarsu-automobili/

3. Kvietimas įsigytiems naujiems ir naudotiems elektromobiliams kompensuoti: https://www.apva.lt/kvietimas-pagal-priemone-elektromobiliu-isigijimo-fiziniams-asmenims-skatinimas-2/

Kodėl mokestis nusitaiko į automobilius, o ne pramonę, kuri teršia labiau?

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis – tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai – tai yra 54 proc. emisijų.

Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai – 50 proc. Palyginimui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančios pramonės įmonės per tą patį laikotarpį šiltnamio dujų emisijų sumažino 40 proc.

Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. – neviršyti 120 mln. t CO2 ekvivalento šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos.

Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų – tai yra 2,5 proc. šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos asignavimų.

Be to, automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Įkainoti automobilių taršą Lietuvoje rekomenduoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija.

Ar siūlomas mokestis apmokestina automobilių taršą, ar tai naujas turto mokestis?

Mokesčio apskaičiavimo metodikos pagrindą sudaro vien taršos parametrai pagal poveikį aplinkai už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą:

1) poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. CO2 perteklius atmosferoje sukelia klimato pokyčius, o transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. viso poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.;

2) poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas Euro standartu pagal degalų rūšį. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis. Gerinama oro kokybė prailgintų gyvenimo trukmę, taupytų gydymui skiriamas mokesčių lėšas, sumažintų priešlaikinių mirčių skaičių.

Be to, mokesčio dydis nepriklauso nuo automobilio, kaip turto, vertės.

Ar mokestis bus taikomas ir valstybės, savivaldos institucijų valdomiems automobiliams?

Valstybės institucijos, kaip ir gyventojai, organizacijos, įmonės, taip pat mokės mokestį už valdomas transporto priemones.

Be to, 2021 m. priimtas Alternatyvių degalų įstatymas viešojo sektoriaus perkančiąsias organizacijas įpareigoja pirkti netaršias transporto priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekami netaršaus transporto priemonių pirkimai, palyginti su bendru parko skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. Nuo 2026 m. tokie reikalavimai tik didės.

Noriu sužinoti, koks mano automobilio ekologinis pėdsakas – ar galiu pasitikėti CO2 rodikliu viešai prieinamose svetainėse, jeigu nerandu jo techniniame pase?

CO2 vertėmis, kurios nurodomos interneto svetainėse, siūlome nesivadovauti, nes pateikiamos vertės yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkretaus automobilio įrangos komplektacijos, turinčios įtakos galutinei CO2 vertei. Pačių gamintojų interneto svetainėse pateikiami automobilių rodikliai nurodo tik apytikrę CO2 vertę ir neatspindi galutinės automobilio CO2 vertės.

Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO2 vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. Šis dokumentas yra pateikiamas VĮ „Regitra“ registruojant automobilį – pagal jį į techninio paso V.7 laukelį įrašoma konkretaus automobilio CO2 vertė.

Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį CO2 vertė nėra įrašyta. Tokiu atveju Įstatymas numato galimybę apskaičiuoti automobilio CO2 vertę pagal kitus automobilio parametrus (kuro tipą, transporto priemonės masę, galią, pavarų dėžės tipą) naudojant Įstatymo 2 priede nurodytas formules.

Išskirtinais atvejais, kai CO2 vertės negalima nustatyti, įstatymas numato fiksuoto dydžio mokestį.