www.silute.lt nuotr.

Savaitgalį įvyko 13-asis respublikinis konkursas „Pora už poros“, kuriame pasirodė Juknaičių seniūnijos vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“. Juknaitiškiai tapo šio konkurso laureatais.

Šį titulą kolektyvas iškovojo jau ketvirtą kartą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Po dvejų metų karantino, nuotolinių repeticijų, mūsų vadovytės Loretos Margaritos Černeckienės dėka mums pavyko to pasiekti“, – džiugiais įspūdžiais dalijosi kolektyvo šokėjai.

H. Bliūdžiaus, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Švėkšnoje dvi dienas vyko 10-asis moliūgų-žibintų ir šviesos festivalis „Mes už šviesą“.

Jeigu pirmąją dieną (penktadienį) atvykusiems pasidžiaugti švente daugiausia problemų kėlė nesiliaujantis lietus, tai kitą dieną turbūt ne vienas atvykėlis keikėsi stovėdamas kilometriniuose transporto spūstyse.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar nepradėjus temti visuose keliuose, vedančiuose į Švėkšną, pradėjo formuotis spūstys. Tą vakarą apšviestas buvo ne tik Švėkšnos parkas, bet ir visi keliai link Švėkšnos automobilių žibintų skleidžiama šviesa.

Visi protingi, regis, jau pasisakė. Atėjo mano eilė.

70 proc. iki liepos vidurio.
Tikslo būta kilnaus.
Deja, nepaėjo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsakomybę dėl to, aišku,  turėtų prisiimti Seimas ir Vyriausybė.
Taip pat komunalinės politikos rėmų niekaip nesugebantys peržengti vietinės reikšmės lyderiai.
Tai jie nesugebėjo sutelkti, dorai paaiškinti, įtikinti.
O kad jau taip nutiko, tai žmonės ėmė savo galvomis galvoti.
O ilgai ir daug galvodami visai jas pametė.
Netrukus pasireiškė ir šalutinis poveikis – noras mirti laisviems.
Kiek jis dar truks, niekas nežino.
Taip pat neaišku, kokių liekamųjų reiškinių galima tikėtis.
Aišku tik viena – tradicinė medicina šioje situacijoje bejėgė.

Moralas: jeigu prezidento iniciatyvos ir toliau bus žlugdomos, gerovės valstybės Lietuvoje niekada nesukursime.

Saugokite savo (aišku, ir mano) sveikatą.

Šilutės Soroptimos klubo nuotr.

Daugeliui žmonių Soroptimos tarptautinė organizacija asocijuojasi tik su moterų teisių gynimu. Tačiau šios laisvanoriškos moterų organizacijos veikla apima daug ir įvairių sričių, kurios nukreiptos į vieną tikslą-moterų, mergaičių gyvenimo kokybės gerinimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai organizacija, kuri rūpinasi suteikti pagalbą ir ypatingai sunkiais gyvenimo momentais, pavyzdžiui, užklupus onkologinei ligai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama įvairioms profilaktinėms patikroms, onkologinių ligų prevencijai, spalis jau ne vienerius metus skelbiamas Rožinio kaspino mėnesiu, tačiau realybė kartais yra negailestinga – moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, ne mažėja, o daugėja. O krūties vėžys Lietuvoje ir visame pasaulyje, deja, dar vis yra dažniausiai diagnozuojama moterų onkologinė liga.

Šilutės Soroptimos klubo narės šiais metais nutarė pabandyti padėti būtent tokioms moterims. Vienas iš projektų, kuriuos mūsų klubas tikisi įgyvendinti, ir bus tęstinis projektas su moterimis, sergančiomis onkologinėmis ligomis. Jau ne vienerius metus mūsų mieste šios moterys yra susibūrusios į draugiją ,,Viva femina“. Pirmasis projekto etapas- bendra soroptimisčių ir šios draugijos moterų išvyka į Klaipėdos mieste esantį Šv.Pranciškaus onkologijos centrą. Apie šį centrą dauguma moterų yra girdėjusios, bet su centre teikiamomis paslaugomis ne visos turėjo galimybę susipažinti. Taigi Soroptimos klubo tikslas ir buvo apsilankyti centre ir iš arčiau pamatyti, ką ten galima nuveikti. O nuveikti išties galima labai daug. 2013 metais atidarytas Šv.Pranciškaus onkologijos centras yra tapęs didžiulės traukos centru ne tik onkologiniams ligoniams, bet ir visiems žmonėms, ieškantiems dvasinės paguodos. Didžiausius darbus statant centrą nuveikė brolis pranciškonas Sigitas Benediktas Jurčys, kuris ne vienerius metus inicijavo Vilties bėgimą Klaipėdos mieste ir lėšų rinkimą statyboms. Pirmieji centro pastatai išdygo po dviejų intensyvaus darbo metų – tai buvo Vilties namai onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems. Kuriant tokią ypatingą vietą onkologiniams ligoniams daug prisidėjo ir Šv.Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė. Pati prieš daugiau nei dvidešimt metų įveikusi onkologinę ligą ji dabar yra šio centro siela, burianti darnų kolektyvą. Centre teikiama profesionali ir savanoriška psichosocialinė pagalba ligoniams ir jų artimiesiems. Nuolat organizuojami įvairūs renginiai, grupiniai ir individualūs užsiėmimai. Puikiai įrengtose patalpose kiekvieną dieną vyksta įvairiausios veiklos: čia siuvama, neriama, veliama, pinama, šokama, meldžiamasi, kalbamasi. Populiari yra muzikos, dailės terapija, įvairios sveikatinimo paslaugos. Juk šiems ligoniams labai svarbi ne tik fizinė sveikata, bet ir emocinė būsena. Teikiamos ir apgyvendinimo paslaugos puikiai įrengtuose vienviečiuose ar dviviečiuose kambariuose, kurių iš viso yra 15. Centre nuolat dirba daug savanorių, geros valios žmonės aukoja lėšas, kad būtų galimybė samdyti specialistus, padedančius įveikti fizines ir dvasines ligas.

Po ekskursijos turėjome progą šalia centro esančioje Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje pabendrauti su gerbiamu broliu pranciškonu Sigitu Benediktu Jurčiu. Pasivaikščioti po vienuolyną, apžiūrėti biblioteką, rožyną, be kurių nei vienas vienuolynas negali gyvuoti.

Dabar laukia kitas mūsų gražios moterų bendrystės žingsnis – labdaros koncertas ,,Padovanok man viltį…“Jei nesutrukdys epideminė situacija gruodžio 3 dieną visus geros valios žmones Šilutės Soroptimos klubas kvies į šį labdaros koncertą. Jo tikslas- surinkti kuo daugiau lėšų, padėsiančių draugijos ,,Viva femina“ narėms apsilankyti, pagyventi ir dvasiškai sustiprėti Šv.Pranciškaus onkologijos centre. Šios draugijos pirmininkė Dana Butkienė dėkodama už kelionę išreiškė viltį, kad daugiau moterų susidomės, kreipsis pagalbos.

Draugija suteikia išsamią informaciją apie Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją, POLA kortelės teikiamas privilegijas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad artimiausios dienos bus labai vėjuotos. Spalio 21 d. pietų ir pietvakarių vėjo gūsiai gali siekti 15-20 m per sekundę, vakare vakariniuose rajonuose jie gali sustiprėti iki 22-27 m per sekundę, pajūryje – 28-32 m per sekundę. Spalio 22 d. vėjas pajūryje gali siekti 22-27 m per sekundę, naktį – iki 28-32 m per sekundę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įspėdamas gyventojus apie stiprų vėją, spalio 20-osios vakare išsiuntė perspėjimo pranešimą šalies gyventojams.

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų šiomis dienomis laikytis atsargumo priemonių, vengti pasivaikščiojimų parkuose ir miškuose, miško kelių, nestatyti automobilių prie elektros linijų ar po medžiais, nes pučiant stipriam vėjui jie gali lūžti ir sužeisti žmones ar suniokoti automobilius. Neretai smarkus vėjas išjudina ir įvairias konstrukcijas, plėšia namų stogus, todėl būkite atidūs vaikščiodami lauke, o jeigu nėra būtina išeiti, būkite namuose. Jeigu turite galimybę, pasirūpinkite ir vienišais vyresnio amžiaus kaimynais, įspėkite juos apie gresiantį pavojų, o nelaimės atveju skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai per 2 tūkst. kartų vyko šalinti ant kelių, automobilių, namų ar elektros linijų užgriuvusių medžių ir šakų. Daugiausia tokių darbų buvo atlikta Vilniaus (411), Kauno (402), Alytaus (322), Utenos (226) ir Klaipėdos (165) apskrityse.

Šių darbų skaičius buvo ypač išaugęs sausio (692 darbai), liepos (366), birželio (303) ir rugpjūčio (216) mėnesiais.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Šįryt, vos nubudęs, pajutau, kad Šilutės gyvenime kažkas pasikeitė.
Įsijungiau kompiuterį – ogi tikrai!

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybėje įrengtas naujas stendas.
Jis ne bet koks, o interaktyvus.
Be to, jis – dvipusis, o viena jo pusė netgi liečiama.
Stendas turėtų užtikrinti kokybiškesnį paslaugų teikimą.
Žodžiu, gyvenimas Šilutėje gerėja.
Su tuo visus ir sveikinu.

Daugiau apie gerėjantį gyvenimą – https://www.silute.lt/naujienos/savivaldybeje-irengtas-interaktyvus-stendas-kokybiskesniam-paslaugu-teikimui/8501

Saugokite savo (ir mano) sveikatą.

Kiekvienais metais vis didesnis žmonių skaičius įsitikina apsipirkimo internetinėse parduotuvėse privalumais, o jų, turime sutikti, yra iš tiesų nemažai. Jei vis pasvarstote, kad būtų puiku išbandyti tokį apsipirkimo būdą, žemiau išvardinti pagrindiniai internetinių parduotuvių privalumai gali jums padėti dar paprasčiau apsispręsti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsipirkti galima tiesiog sėdint ant sofos

Ne visada yra noro vykti į prekybos centrus ir ten ieškoti dominančių prekių, todėl apsipirkimas internetiniame tinklapyje skamba tikrai patraukliai. Išsirinkti ir užsisakyti prekių galima tiesiog sėdint ant sofos ar patogiai įsitaisius fotelyje: tereikia turėti išmanųjį telefoną ar kompiuterį ir veikiantį interneto ryšį. Kai tik išsirinksite prekes, o jūsų užsakymas bus patvirtintas, siunta gali būti pristatyta iki jūsų namų ar biuro durų.

Galimybė rasti geriausias kainas

Dažnai yra ieškoma galimybių įvairių prekių įsigyti mažesne kaina, tad internetinių parduotuvių pasirinkimas tikrai gali būti puikia idėja. Jei kiltų abejonių, kad tam tikroje parduotuvėje prekės yra parduodamos pačia mažiausia kaina, galėsite nesunkiai palyginti kitų pardavėjų nustatytus įkainius, taigi, tai tikrai padės pasirinkti tokią pardavimo vietą, kurioje kainos yra pačios patraukliausios.

Prekių paieška tampa žymiai greitesnė

Jei ieškote tam tikrų konkrečių prekių, internetinėje erdvėje jas rasite gerokai paprasčiau. Turėsite galimybę pasinaudoti internetine paieška, o pačioje parduotuvėje – prekių atrankos filtrais. Pavyzdžiui, Pigu.lt parduotuvėje pirkėjai gali rinktis prekes pagal daugybę įvairių kriterijų: prekinį ženklą, kainą, drabužių ar avalynės dydį, spalvą ar kitas aktualias savybes. Atsižvelgę į tam tikras jums svarbias prekių savybes rasti tinkamus pasirinkimus galėsite daug paprasčiau, taigi, netrukus galėsite pateikti užsakymą.

Galėsite pasidomėti pirkėjų atsiliepimais

Jei neapsisprendžiate, kurias prekes vertėtų pasirinkti, jums gali pagelbėti klientų pirkėjų atsiliepimai. Visada tikimės, kad savo pirkiniais neteks nusivilti, tad galite įvertinti pirkėjų atsiliepimus, kurie gali turėti įtakos jūsų pasirinkimams. Tikėtina, kad vienos prekės bus sulaukusios palankesnių įvertinimų nei kitos, taigi, beliks tik nuspręsti, kokie pasirinkimai gali būti pačiais palankiausiais. Taip pat gana dažnai galima pasirinkti prekių atranką pagal klientų įvertinimus: pasirinkus tokį prekių rikiavimo būdą pirmiau matysite tą produkciją, kuri yra vertinama palankiau nei kita.

Prekių netenka laukti pernelyg ilgai

Klaidinga manyti, kad siuntų pristatymas gali tapti tikru kantrybės išbandymu. Jei prekių įsigijimui pasirinksite mūsų šalies pardavėjus, galite net neabejoti, kad prekių pristatymo trukmė bus pakankamai trumpa, ir jau labai greitai galėsite džiaugtis naujais pirkiniais. Vis dėlto, jei nerimaujate, kad pristatymo laikotarpis bus per ilgas, prieš patvirtindami užsakymą pasidomėkite prekių pristatymo trukme.

Itin platus prekių pasirinkimas

Internetinėse parduotuvėse siūlomų prekių pasirinkimas yra dar platesnis nei fizinėse pardavimo vietose, todėl tai yra dar viena svari priežastis rinktis virtualias prekybos vietas. Čia gali būti perkami įvairūs drabužiai, batai, apatinis trikotažas ir daugybė kitų prekių, kurias įsigyti galima gerokai paprasčiau. Pamirškite varginančius apsilankymus prekybos centruose: šiandien įsigyti dominančios produkcijos galima gerokai paprasčiau.

Apsipirkimo procesui sugaišite gerokai mažiau laiko

Jei vertinate savo laisvą laiką ir jums yra svarbi kiekviena minutė, internetinės parduotuvės jūsų tikrai nenuvils. Kaip ir minėta anksčiau, tokiose pardavimo vietose prekių paieška yra gerokai greitesnė, todėl jums gali prireikti vos kelių laisvų minučių, kurias galite skirti apsipirkimui. Jums nereikės stoviniuoti prie drabužių matavimosi kabinų ar laukti eilėje: perkant prekes internetu tereiki atlikti kelis paprastus veiksmus, ir iš karto po to užsakymas pradedamas ruošti pristatymui.

.

.

Užsakymo Nr. 211020

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pareigų varžysis du pretendentai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Be komentarų

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė asmenį, kuris miškuose, Klaipėdos rajone, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypatingai atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų – kokaino ir ,„Ecstasy“ tablečių.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Per kratą pareigūnai vyro namuose rado ir išėmė grynųjų pinigų įvairia valiuta.

Įtariamajam neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Iš gyvenimo paraščių.

Atsispirti Skvernelio kerams neįstengė ir mano kaimynas Petras.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimo Zigmantas (Balčytis) jau pasirinko.
Šilutės Vytautas (Laurinaitis) svarsto.
Su Skverneliu eitų ir Petras (mano kaimynas).
Bėda ta, kad jis vis dar nelaisvėje.
Tačiau jo noras aukotis vardan tos nuteikia pozityviai.

Apie tai, kodėl Petras buvo paimtas į nelaisvę, skaitykite čia: „Atimti galimybę mirti laisviems“.

Saugokite savo (ir mano, jeigu ką) sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausios dienos bus labai vėjuotos, pajūryje kitą naktį šėls beveik uraganinis vėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ketvirtadienio naktį vietomis trumpai palis. Vėjas pūs iš pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai iki 15–20 m/s. Temperatūra – 10–14 laipsnių šilumos. Dieną protarpiais palis. Kai kur galima perkūnija. Vėjas pūs iš pietų, pietvakarių, 9–14 m/s, gūsiuose – iki 15–20 m/s, vakare vakariniuose rajonuose vietomis įsismarkaus iki 22–27 m/s, pajūryje – 28–32 m/s. Temperatūra 13–17 laipsnių šilumos.

Penktadienį daug kur krituliai, daugiausia lietus. Vėjas pūs iš pietvakarių, dieną pajūryje – iš vakarų, 17–22 m/s, vietomis – 23–27 m/s, pajūryje naktį – 28–32 m/s. Temperatūra naktį 3–8, dieną 7–12 laipsnių šilumos.

Šeštadienį protarpiais krituliai, daugiausia lietus. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, dieną pereinantis į šiaurės vakarų, 9–14 m/s, naktį daug kur, dieną vietomis gūsiai iki 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 1–6, pajūryje – iki 8, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Pasirūpinkite savo ir savo turto saugumu.

Iš gyvenimo paraščių.

Sėdžiu ir galvoju: jeigu atsisakyčiau stiprinamosios dozės, ar galėčiau vadintis antivakseriu?

Padėtis antivakserių fronte įtempta ir reikalaujanti neatidėliotinų sprendimų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagrindiniai riaušininkai išgaudyti.
Tetos Astros irgi velniai žino kas laukia.
Judėjimui reikalinga stiprinamoji dozė.

Aš, aišku, dar nesu tiek pažengęs, kad galėčiau lygiuotis su teta Astra, tačiau kvailumo ir man užtenka.
Jeigu netikite, paklauskite mano katino.

Bet liko vienas neatsakytas klausimas: jeigu atsisakyčiau stiprinamosios dozės, ar galėčiau vadintis antivakseriu?

O ką manote jūs?

Nesirkite.
Dėl visa ko, tskant.

sam.lrv.lt nuotr.

Seimas pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms ir nustatė, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Lietuva siūlo skiepytis nemokamai už Lietuvos pinigus. Kita alternatyva, jei nenori skiepytis, būk geras, susimokėk už testą. Ir tai yra kiekvieno asmens apsisprendimas. Čia nėra jokios prievartos, dar daugiau, sakyčiau tai yra paskata skiepytis“, – už projektą pasisakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Kada vakcina yra prieinama, kada Lietuva yra nusipirkusi jos pakankamai kiekvienam Lietuvos piliečiui paskiepyti, mes neturime prabangos leisti tuos pinigus testams. Jeigu tai būtų vien tik apie pinigus, tai gal būtų pusė bėdos, galėtume diskutuoti, bet tai kartu yra ir apie svarbius kitus pasirinkimus. Vienoje rankoje šiuo svarstomu klausimu yra viso labo mokami testai gyventojams, kada jie norės tuos testus pasidaryti. Kitoje rankoje yra tai, kas mūsų laukia arba gali laukti ateityje, tai yra labai sudėtinga situacija ligoninėse, labai didelis medikų persidirbimas ir jų trūkumas ir galų gale daugybės Lietuvos gyventojų mirtis. Šioje vietoje mes turime padaryti šį sudėtingą pasirinkimą ir toliau tęsti skatinimą skiepytis visomis priemonėmis, net jei tas skatinimas bus ir tokiomis priemonėmis, kaip šiandien svarstomas įstatymas“, – pažymėjo ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Įstatyme nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos yra finansuojami nebe valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis. Numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės:

1) kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas – tokiu atveju darbuotojas negali būti atsakingas už tai, kad nesiskiepija (tai nėra jo sprendimas, nes nėra laisvo pasirinkimo tarp galimybės skiepytis ir tikrintis sveikatą) ir patirti išlaidų dėl valstybės įpareigojimo tikrintis sveikatą vykdymo;

2) kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – tokiu atveju darbuotojas taip pat negali būti laikomas atsakingu dėl nesiskiepijimo.

Sveikatos patikrinimai išliks finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kai jie būtų vykdomi darbovietėje nustačius protrūkį.

Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga.

Pataisos priimtos už balsavus 65, prieš dviem, susilaikius trims Seimo nariams (balsavimui registravosi 71 Seimo narys).

www.lrs.lt inf.

Saulės“ gimnazijos nuotr.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazija tradiciškai ruošiasi moliūgų šventei „Mes už šviesą 2021“. Per 10 metų skaptavimo patirtį įgiję mokiniai kartu su mokytojais vėl stengsis, kad sužibtų kuo daugiau moliūgų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jir mielai dalijasi savo patirtimi, kaip tinkamai pasiruošti šiai šventei:
- moliūgą turėtumėte pasirinkti kuo kruopščiau, nes tik tada sulauksite norimo rezultato – jis skleis šiltą ir ryškią šviesą, nesupus, puikiai matysis išgauti įvairiausi raštai. Skaptavimui ir raižymui reikėtų rinktis tvirtą ir be įtrūkimų, nesubraižytą ir tobuliausia, jei turite Didįjį moliūgą (ovalų, ryškiai oranžinės spalvos, nedidelėmis rievelėmis). Beje, turi būti ir neperšalęs, nes kitu atveju iškart pradės pūti;
- moliūgo plonesnės sienelės leis sukurti Jums įmantriausius raštus, ažūrą, galėsite išpjaustyti net mažiausias figūras ar išraižyti kuo įvairesnes mandalas. Storesnių – kietesnių sienelių moliūgai paprastai tinkami tik pjaustymui, nes jie pakankamai tvirti, sunku yra išpjaustyti raštus, didelė tikimybė susižeisti. Nuo pasirinktų įrankių ir moliūgo rūšies priklauso ir galutinis rezultatas. Skaptavimui ir pjaustymui galime rinktis skirtingų ašmenų ir dydžių peilius, šaukštus, samčius, markerius, adatas, ylas, pjaustymo, maketavimo, popieriaus peiliukus, geležtes ir t.t;
- tinkamai pasiruošti moliūgą nėra sudėtinga, svarbiausia, atidžiai nuplauti ir nusausinti. Prieš pradėdami dirbti pasirūpinkite darbo vieta, kur sudėti atliekas, nes moliūgas palieka labai daug kūrybinės netvarkos: minkštimas prikimba, pridžiūsta, prikrenta ant žemės;
- dauguma moliūgui dangtelį pjauna viršuje, bet per 10 skaptavimo metų Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai kartu su dailės ir technologijų mokytoja Klara Pozingiene įgijo daug praktikos ir siūlo dangtelio visai nedaryti, nes per jį prilyja, prisninga ir po kurio laiko traukdamasis moliūgas įdumba, dangtelis įkrenta ir dažniausiai dėl to užgęsta žvakės. Norint to išvengti (jeigu moliūgas yra kiauraraštis ir patenka į jį laisvai oras), siūloma dangtelį išpjauti apačioje ir tada ant žvakės uždėti moliūgą. O jeigu yra išraižytas ar tik vos vos nugremžtas paviršius ir neturi kiaurų raštų, išpjaukite skylę šone tokioje vietoje, kuri yra pati prasčiausia, kad įeitų tik oras, nes, negavus oro, žvakės liepsna būna labai silpna;
- minkštimas paprastai išimamas su šaukštu arba lenktu skaptavimo peiliuku. Jeigu pjaustysite ažūrinį raštą (kiauraraštį), moliūgo sieneles galite palikti 1cm ir storesnes, o raižytam, be kiaurymių palikite iki 1,5cm rievės. Jeigu nežadate viso moliūgo raižyti ir pjaustyti, tai išimkite ploniausiai sieneles tik ten, kur įsivaizduojate būsiantį ažūrą ar raižinius;
- pasirinktą ar sugalvotą piešinį „persikelkite“ ant moliūgo (piešinių galite rasti internete arba sugalvoti patys). Pridėję piešinį, apsibrėžkite parkeriu, o linijas išbadykite bet kokiu smailiu daiktu (adata, virbalu, yla) ir tik tada pjaustykite ar raižykite. Kartais būna, kad labiau paspaudžiame ir šis sulūžta, bet viskas pataisoma su dantų krapštukais. Išpjaustytas greitai apvysta ir pūva, todėl išpjautas vietas reiktų „impregnuoti“ riebalais: aliejumi, sviestu, vazelinu, taukais. Taip paruošę savo žibintą jį išlaikysite ilgiau. Po skaptavimo sausą moliūgą galite apipurkšti laku, tai padės apsisaugoti nuo mikroorganizmų. Išskaptuoti ir raižyti moliūgai išsilaiko ilgiau šaltesnėje vietoje, taip pat reikėtų pasaugoti nuo saulės ir šalnų;
- moliūgams žavesio suteikia šviesa. Jeigu renkatės žvakę, tai stenkitės imti kuo didesnę ir BŪTINAI su dangteliu, nes tada žvakės nepridegina moliūgo viršaus ir jis išlieka kieto paviršiaus (geriausiai tam tinka kapinių žvakės). Vietoje žvakių galite naudoti šviesos diodus (LED lemputes) arba girliandas su baterijomis.

Susitikime moliūgų–žibintų festivalyje Švėkšnoje, kur parkas sušvis švieselėmis, sklindančiomis iš moliūgų!

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Penktadienį, spalio 15 d., Šilutės H. Šojaus muziejuje vyko konferencija „Penktojo regiono tapatybė – išskirtinumas ir unikalumas“. Ji buvo skirta prisiminti tragiškus 1944 m. spalio mėnesio įvykius, kai įžengusi į Rytpūsių teritoriją, kurios dalis buvo ir Klaipėdos kraštas, sovietų kariuomenė ėmė naikinti ne tik tai, ką per šimtmečius sukūrė bei pastatė čia gyvenę žmonės, bet ir pačius šio krašto civilius gyventojus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiems įvykiams įamžinti spalio 16-oji minima kaip Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Tad penktadienį, šios liūdnos dienos išvakarėse, buvo grįžta prie turtingos ir įdomios Mažosios Lietuvos praeities. Tai leido dar kartą suvokti, kaip visa tai buvo skaudu ir tragiška ir kad Europa neteko turtingos kultūros, neblogai veikusio valstybės mechanizmo ir joje gyvenusių žmonių.

Konferenciją sveikinimo žodžiu atidarė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė.

Pirmuoju pranešimu „Prūsijos (Mažosios) Lietuvos istorijos savitumas Lietuvos kontekste“ Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktarė, docentė Silva Pocytė lyg ir uždavė visai konferencijai toną, pradėdama nuo to, kad neseniai didelis prekybos centras vienoje iš savo reklaminių kampanijų kalbėjo apie keturis Lietuvos etnografinius regionus. Istorikės nuomone, tai liudija, kad dar daug yra nežinojimo ir painiavos, ir ne vienas šį penktąjį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną priskiria Žemaitijai. Tad būtinas kuo platesnis kalbėjimas, kad tokių klaidų nebūtų.

Savo pranešime dr. S. Pocytė priminė šio krašto praeitį, apžvelgdama kertinius istorinius procesus, ne vienoje vietoje Rytprūsius lygindama su Didžiosios Lietuvos gyvenimu. Istorikė minėjo, kad nemažą poveikį kraštui bei čia gyvenusiems žmonėms davė reformacija. Reikalavimas Dievo žodį skelbti gimtąja kalba formavo lietuvininkais vadinamų šio krašto žmonių sąmonę. XIX a. pradžioje Rytprūsiuose panaikinus baudžiavą, čia prasidėjo spartus ekonomikos augimas. Tai didino krašto patrauklumą bei kitokį, nei kitur, gyvenimo suvokimą. Jei nuo XVIII a. pabaigos Didžiosios Lietuvos gyventojai Rusijos carą priėmė kaip svetimą, tai Rytprūsiuose vietos žmonėms valdžia nebuvo atėjūnai. Nežiūrint nemažai jiems nepatikusių dalykų, apie 100 tūkstančių krašte gyvenusių lietuvininkų į Prūsijos karalių žiūrėjo kaip į savo šalies valdovą ir buvo jam lojalūs. Krašte atsiradus traukiniams, žmonėms atsivėrė kitoks vaizdas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Prasidėjęs spartus ekonomikos augimas didino krašto gyventojų savivertę. Kaip visa tai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos gyvenimo, baigdama savo pranešimą lektorė iliustravo straipsneliu iš vieno XX a. pradžios Lietuvos laikraščio: prekybiniais reikalais per valstybės sieną pervažiavęs žemaitis stebėjosi šalia namų augančiomis gėlėmis, sutvarkytais keliais, o pamatęs lauką ariantį traktorių, pamanė matąs po laukus važinėjantį pirties „pečių“…

Klaipėdos universiteto profesorius, istorijos mokslų daktaras, profesorius Vygantas Vareikis pranešimu „Mažoji Lietuva, Prūsija, Vokietijos imperija nuo XVI iki XX a. pabaigos – regiono specifika ir istorinės tradicijos pabaiga“ buvo gerokai konkretesnis, iliustruodamas krašto vystymąsi politiniais, religiniais bei kultūriniais dalykais. Jis minėjo, kad nuo XVIII a. krašte prasideda reformos, siejamos su Apšvietos idėjomis. Prūsijos karalius Frydrichas Didysis, save laikęs „pirmuoju valstybės tarnu“, imasi reformų, kad pavaldiniai pagerintų savo gyvenimą, tokiu būdu ir geriau jam dirbdami. Karaliui pradėjus reformas kariuomenėje, prireikė ir aukštųjų mokyklų, nes artilerija – sudėtingas mokslas. Randasi ir „Berlyno teisė“, kai paprastas malūnininkas gali teistis su karaliumi. Krašte gyvenę žydai, kurie po pilietinių teisių „emancipacijos – pilietinių teisių sulyginimo“ integruojasi ir tampa lygiaverčiais krašto piliečiais. Jie turi svarų balsą vystant kraštą – tai Vyneris Klaipėdoje, medienos pirklys Naftelis iš Gargždų bei kiti.

Napoleono karų metu 1807–1808 m. Klaipėda tapo laikinąja Prūsijos karalystės sostine: čia apsigyvena Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luize. Miesto svarba didėja. Krašte, tai aiškiai matoma ir Šilutės krašte, ima kurtis junkerinis ūkis. Juose ne vienoje vietoje tvartai šildomi, grindys išklotos plytelėmis, naudojamasi pažangiomis ūkininkavimo naujovėmis. Po Napoleono laikų Prūsijoje prasideda pramonės perversmas, kuriasi fabrikiniai miestai, randasi geležinkelis. Prasideda migracija. 1871 m. suvienijama Vokietija – atsiranda naujas valdžios reikalavimas dėl bendros vienos kalbos. Nežiūrint burbėjimų, lietuvininkai – lojalūs piliečiai. Prijungus 1923 m. Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, didėja Klaipėdos uosto svarba. Po 1933 m., į valdžia atėjus Hitleriui, krašte prasideda neramumai. Vokietija uždaro sienas su Lietuva – neįleidžia ūkininkų išauginto maisto. Su anglais prekyba neišvystyta, ir tie, atvykę pirkti bekonų, be galo priekabūs. 1939 m. Klaipėdos kraštą susigrąžina Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo krašte viskas sugriūva: žmonių nelieka, ekonomika sudaužyta. Į kraštą atsikelia visiškai atsitiktiniai, mažai civilizuoti žmonės.

Po šio pranešimo Kristina Blankaitė, kilusi iš Vilkyškių, pranešėjo pasidomi, kodėl niekur neminimas iš tų vietų kilęs Heinrikas Teodoras fon Šionas, buvęs Prūsijos prezidentu XIX a. pradžioje. V. Vareikis į tai atsakė, kad tiesiog neužtenka laiko viskam… Plačiau nenagrinėtų temų iš Rytų Prūsijos praeities esą dar labai daug.

Priešpietinę konferencijos dalį baigė Vytauto Didžiojo universiteto docentė daktarė Aurelija Mykolaitytė. Jos pranešimas buvo „Vilko vaikai lietuvių literatūroje“. Jame ji labai plačiai apibūdino psichologinius atminties dalykus, pabaigoje aptardama ir minėtą vilko vaikų temą literatūroje.

Popietinę dalį pradėjo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovas, etnologijos mokslų daktaras Arvydas Griškus. Apsirėdęs senąja krašto pasieniečio uniforma bei pasitelkęs taip pat uniformuotą talkininką supažindino, kaip, panaudodamas valstybės, regiono ir vietos istoriją, jis su bendraminčiais pristato Smalininkų ir Viešvilės gyvenimą praeityje. Smalininkai buvę (ir tebėra) pirmas miestelis, kurį įžengę išvysdavo iš Lietuvos į Klaipėdą nuo Kauno keliavę žmonės. Skirtumai matomi ir iki šių dienų, o tai pasitarnauja teatralizuotai sutinkant to pageidaujančius svečius. Tam padeda ir Nemune esanti prieplauka, kurioje taip pat buvusi muitinė, gamta, čia gyvenę ir kūrę žmonės. Viena tokių – sudėtingo likimo, bet ypatingu talentu apdovanota miniatiūrų piešėja Lidija Meškaitytė. Konferencijos dalyviai buvo sužavėti energinguoju „pasieniečiu“ A. Griškumi, jo pasakojimu ir ekrane parodytais jo ir bendraminčių darbais.

Po to kalbėjęs Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkas Edgaras Vaškaitis labai konkrečiai, glaustai ir be galo įtaigiai išdėstė pranešimą „Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) traukos objektai ir jų įveiklinimo galimybės“. Pradėjęs nuo esamos būklės analizės, jis peržvelgė, kaip šiandien kraštas, jo objektai, traukia lankytojus. Tai jis darė įvairiais pjūviais, atsižvelgdamas į istorines, gamtines bei kitokias aplinkybes. Parodyta analizė parodė, kad dar yra kur tobulėti, nes ir gamtos objektų, ir žmones traukiančių kultūrinių, bet kol kas neįveiklintų dalykų, šiame etnografiniame Mažosios Lietuvos regione yra nemažai.

Istorijos mokslų daktaras Hektoras Vitkus, Klaipėdos universiteto mokslo docentas, pranešime „Nacistinių ir sovietinio karo belaisvių lagerių Macikuose kalinių patirtys kaip istorinio tyrimo objektas“ labai plačiai ir nuodugniai apžvelgė čia nacių ir sovietų kalintų bei kankintų žmonių gyvenimą ir likimus. Kaip sakė šią konferenciją vedusi Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, netrukus turėtų pasirodyti solidus daugelio mokslininkų parengtas leidinys apie Macikuose veikusias įkalinimo stovyklas.

Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, etnologas Rimantas Balsys pranešime „Mažosios Lietuvos etnografija: šaltiniai ir tyrimų istorija“ nuosekliai ir vaizdžiai apžvelgė esančius šaltinius, kuriuose galima rasti žinių apie etnologinius dalykus nuo seniausių laikų (Teodoro Lepnerio) iki Mažosios Lietuvos enciklopedijos.

Oficialią konferencijos dalį baigė šilutiškiai – šišioniškių tarmę puikiai įvaldžiusi mokytoja Vaida Galinskienė ir muziejaus etnografinis ansamblis „Ramytė“. V. Galinskienė labai rimtai, su didžiausia pagarba, tačiau be galo šmaikščiai papasakojo atsiminimų iš savo vaikystės, kai iš savo kaimynų Svencelės kaime išmoko šios bebaigiančios išnykti tarmės. „Ramytės“ ansamblis atliko keletą savo programos numerių.

O baigėsi viskas muziejaus kieme, kur šios įstaigos šeimininkės konferencijos dalyviams ant gyvos ugnies iškepė nepaprastai skanių „vofelių“, kuriais buvo vaišinamasi kartu su taip pat specifiniu lietuvininkų gėrimu – „kafija“.

www.silutesmuziejus.lt inf.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Plungėje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre „Auksinis ruduo“ šilutiškiai sportininkai iškovojo 4 medalius.

Geriausiai sekėsi Jonui Vyšniauskui, kuris tapo čempionu savo svorio kategorijoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tadas Kazlauskas užėmė antrąją vietą, o Ignas Klimanskis su Justu Vyšniausku iškovojo bronzos medalius

Saimonas Vytuvis, Benas Kovyrcovas ir Juozas Leškys, užėmę penktąsias vietas, liko per žingsnį nuo medalių.

Turnyre Plungėje dėl apdovanojimų kovojo sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo 13 sportininkų (treneris Rimvyudas Lukošius)

Treneris dėkingas tėveliams už pagalbą ir palaikymą.

Jaukūs ir šilti vakarai verandoje su artimaisiais ir malonia šiluma, kurią skleidžia modernūs lauko židiniai. Tokią viziją, ko gero, turi daugelis. Gera žinia ta, jog ši svajonė gali būti visai nesunkiai įgyvendinta. Pasinaudodami specializuotų tiekėjų pasiūlymais atrasite platų lauko židinių asortimentą labai skirtingomis kainomis, pagal kiekvieno individualius poreikius. Skaitykite toliau ir sužinokite apie geriausius lauko židinių pasiūlymus!

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lauko židinių pasirinkimai

Lauko židiniai, kaip ir bet kurie kiti šildymo įrenginiai, labai skiriasi. Viskas priklauso nuo to, kokių poreikių turite, kurioje vietoje norite įrengti židinį, koks šildymo galingumas yra reikalingas. Prekyboje rasite tiek mažesnių, tiek didesnių sodo židinių, pasižyminčių skirtingomis techninėmis savybėmis.

Jeigu norite, kiemo erdvėje galite įrengti didelį židinį, kuris taps pagrindiniu verandos akcentu ir plačiu spinduliu skleis šilumą. Siekiantiems taupesnio ir paprastesnio varianto galimi ir mažesni sodo židiniai iš kelių skirtingų komplektacijų.

Kaip įrengti lauko židinį?

Kur ir kaip turėtų būti įrengiamas lauko židinys – tai svarbiausi klausimai renkantis prekę. Nuo Jūsų vizijos priklauso ir galimi pasirinkimo variantai, kurių gali būti daugybė, todėl prieš perkant svarbu tai gerai apgalvoti. Geriausios vietos lauko židiniui įrengti dažniausiai yra netoli sėdimų vietų verandoje ar sode. Lauko židinius taip pat tinka statyti ir prie sienų. Židinių įrengimu greitai ir patikimai pasirūpins savo srities meistrai, todėl nereikės per daug sukti galvos patiems.

Aukšto lygio efektyvumas

Iš pemzos pagaminti židiniai su moderniomis technologijomis leis užtikrinti didžiausią įmanomą efektyvumą. Pemza greitai ir lengvai įšyla, tuo pačiu užtikrinama gera izoliacija nuo šilumos, todėl židinį galima statyti šalia sienų, baldų ar kitų daiktų. Montavimo darbai ilgai neužtrunka, o židinius įrengus galėsite mėgautis ne tik šiluma, bet ir gardžiais patiekalais, kadangi kiemo židiniai puikiai gali tikti ir griliui.

Modernūs ir kokybiški lauko židiniai, viskas ko reikia Jūsų šilumai ir gerai savijautai, – tiesiai iš specializuotų tiekėjų ir gera kaina! Atraskite geriausius lauko židinių pasiūlymus, kurie idealiai atitiks Jūsų poreikius.

.

.

Užsakymo Nr. 211015

am.lrv.lt nuotr.

Lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas artėja prie pabaigos. Žvejo mėgėjo kortelės suteikia teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki spalio 15 d., tačiau šįmet spalio 16 d. yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mėgėjų žvejybos taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose spalio 16-17 d. dar bus leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti, toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1 d. Vis dėl to šių žuvų šiuo metu žvejoti nerekomenduojame, nes net ir paleidus sugautas trikdomas jų nerštas.

Aplinkos ministerija įspėja, kad dabar vyksta Aplinkos apsaugos departamento akcija „Lašiša“, todėl žvejybos kontrolė sustiprinta, savaitgalį numatomi reidai. Neverta rizikuoti paimti sugautą lašišą arba šlakį, nes už šias žuvis skaičiuojama 970 eurų žala gamtai, be to tektų sumokėti 90-170 eurų siekiančią baudą, gali būti konfiskuoti nusižengimo metu rasti žvejybos įrankiai ir priemonės.

Nuo spalio 18 d. žvejyba lašišų ir šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede, bus draudžiama iki gruodžio 24 d.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, žvejybos draudimas negalios trijuose Neries ruožuose – nuo žiočių iki Jonavoje esančio kelio Nr. 262 tilto, nuo Žirmūnų iki Valakupių tilto ir nuo geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto iki Buivydžių pėsčiųjų tilto. Šiuose ruožuose leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą.

Neries ruože nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto iki gruodžio 24 dienos draudžiama naudoti dirbtinius masalus ir žuvelę, toks pats draudimas galioja Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos.

Taip pat primename, kad nuo spalio 15 d. draudžiama gaudyti siauražnyplius vėžius (plačiažnyplius vėžius draudžiama gaudyti visus metus). Iki gruodžio 31 d. galioja draudimas žvejoti marguosius upėtakius Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti Taisyklių 6 priede nurodytuose Nemuno ruožuose.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pietiniu ciklono pakraščiu iš vakarų slenka drėgnas oras.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį Lietuvoje bus debesuota, vakarinėje šalies pusėje – su pragiedruliais. Daug kur palis. Vėjas pūs iš vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, vietomis gūsiai iki 15–17 m/s. Žemiausia temperatūra – 2–7, pajūryje – apie 9 laipsnius šilumos, vakariniuose rajonuose dirvos paviršiuje kai kur šalnos iki 1 laipsnio šalčio. Dieną bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur prognozuojamas trumpas lietus. Vėjas pūs iš vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, vakariniame šalies pakraštyje gūsiai iki 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra – 9–13 laipsnių šilumos.

Sekmadienį daug kur protarpiais palis. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, naktį pajūryje – gūsiai iki 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 3–8, pajūryje – 9–11, dieną – 9–13 laipsnių šilumos.

Pirmadienį daug kur, daugiausia pietiniuose rajonuose palis. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, Kuršių nerijoje – 8–10 laipsnių šilumos, šiauriniuose rajonuose vietomis – 0–2 laipsniai šalčio, dieną – 8–12 laipsnių šilumos.

Antradienį žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, dieną vakariniuose rajonuose – pietinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 0–3 laipsniai šalčio, vietomis – 1–3, pajūryje – 4–6 laipsniai šilumos, dieną – 7–11 laipsnių šilumos.

Trečiadienį prognozuojamas lietus. Naktį vėjas pūs iš pietryčių, dieną – iš pietų, pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį – 1–6, pajūryje – 7–9 laipsniai šilumos, rytiniuose rajonuose vietomis – 0–2 laipsniai šalčio, dieną – 10–15 laipsnių šilumos.

Kitomis dienomis bus truputį šilčiau, bet palis. Vis dėlto šiltesni orai neužsibus. Savaitės gale atkeliaus vėsesnė oro masė.