Iš gyvenimo paraščių.

Viena šilutiškė savo namuose rado dujinį pistoletą ir dėtuvę su trimis 8 mm. šoviniais bei signalinį užtaisą.
Policija savo ruožtu  rado reikalą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Geriau jau būtų neradusi.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liaudies išmintis byloja: „Nepametęs neieškok“.
Todėl aš ir neieškau.
Net jeigu ir pametu.
Nes maža ką gali rasti.
Kam man tie rūpesčiai.

Šviesaus savaitgalio.

VE.lt nuotr.

Dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu formuojasi automobilių spūstys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu ties Kaunu vykdomi intensyvūs kelio remonto darbai (91,36 km), baigiama naujo tilto per Nerį statyba (nuo 99,29 iki 100,47 km), kiek toliau, važiuojant link Klaipėdos, pertvarkoma pavojingiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle esanti sankryža, statomas viadukas ir jungiamieji keliai (nuo 102,90 iki 107,00 km).

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) prašo vairuotojų kantrybės ir supratingumo, nes dėl orų sąlygų kelių statybos sezonas Lietuvoje trunka gerokai trumpiau nei 12 mėnesių, o intensyviausias darbų metas dažnai sutampa su keliavimo sezonu.

Atskiruose valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas ruožuose rekonstravimo darbai baiginėjami ir dar keliose vietose galimi eismo ribojimai. Nuo Kauno link Klaipėdos, gerinant kelio dangos būklę ir kad būtų užtikrinti kokybiniai kelio dangos rodikliai tokio tipo keliams, tam tikruose ruožuose taip pat atliekami paprastojo kelio remonto darbai. Kelių direkcija prašo vairuotojų būti atidiems, paisyti leistino greičio ribojimų ir kitų kelio ženklų.

Keliaujantiems rekomenduojama rinktis alternatyvius į pajūrį vedančius maršrutus. Pvz. vykstantiems Vilnius–Klaipėda kryptimi, rekomenduojama rinktis kelią per Panevėžį, Musninkus, Jonavą, Kėdainius ar kitus maršrutus, aplenkiant Kauną. Vykstantiems iš Marijampolės Klaipėdos link, galimas maršrutas per Šakius.

Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties Kaunu, vidutinis paros eismo intensyvumas yra didžiausias Lietuvoje ir siekia daugiau nei 50 tūkst. automobilių per parą.

Planuojantiems keliones rekomenduojame aplankyti internetinę svetainę www.eismoinfo.lt, kurioje pateikiama naujausia informacija apie valstybinės reikšmės kelių būklę ir eismo sąlygas, vykdomus darbus ir eismo ribojimus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors kalendorinė vasara prasideda birželio 1 d., tačiau ši data ne visada sutampa su meteorologinės vasaros pradžia. Pastaroji yra siejama su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu per 15 °C.

Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo birželio 2 d., o rytiniame šalies pakraštyje – birželio 3 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ši temperatūros pereiga per 15 °C įvyko tik keliomis dienomis anksčiau, lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN), pagal kurią meteorologinė vasara šalyje vidutiniškai prasideda birželio 4 d.

Temperatūros perėjimo per 15 °C datos kiekvienais metais gali labai skirtis, kartais išskiriami ir teritoriniai pokyčiai – vėlyvesnis oro temperatūros perėjimas būdingas pajūriui. Pavyzdžiui, praeitais metais meteorologinė vasara daug kur šalyje prasidėjo birželio 6 d., pajūryje – keliomis dienomis vėliau, tai yra, birželio 10 d., o 2019 metais oro temperatūros pereiga per 15 °C buvo gana ankstyva – daug kur šalyje gegužės 16–18 d., o Nidoje ir Palangoje – birželio 3 d.

Remiantis šiais metais perskaičiuota SKN, meteorologinė vasara šalyje vidutiniškai trunka 92 dienas. Jei šiais metais meteorologinės vasaros pabaigos data smarkiai nenukryps nuo daugiametės normos, tai meteorologinės vasaros trukmė taip pat bus artima SKN. O kokia bus šių metų meteorologinės vasaros laikotarpio trukmė paaiškės tik rugsėjo mėnesį – įprastai tuo metu baigiasi meteorologinė vasara.

Savaitgalio orų prognozė

Uostadvario uostas. („Šilutės polderių“ nuotr.)

Pagrindinė UAB „Šilutės polderiai“ veikla nekinta nuo pat įsikūrimo pradžios: polderinių sistemų eksploatacija, remontas, rekonstrukcija ir hidrotechninių įrenginių statyba, remontas, rekonstrukcija. Įmonės vadovo Arūno Jagmino žodžiais, tai leidžia tapti geriausiais savo srityje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Mums svarbu ne ieškoti naujų veiklų, o kaupti turimų patirtį, kad taptume geriausiais savo srityje, – sako jau dešimtmetį UAB „Šilutės polderiai“ vadovaujantis A. Jagminas. – Mūsų įmonės ištakos siekia 1965 m., kuomet melioracijos grupių bazėje Šilutės rajone buvo įsteigta Sausinimo sistemų valdyba. Per tą laiką keitėsi pavadinimai, juridinis statusas, tačiau nesikeitė interesų kryptis – darbai, susiję su polderinėmis sistemomis ir hidrotechniniais įrenginiais.“

Įvertino sezoninio darbo rizikas

Šie darbai yra sezoniniai, todėl įmonė ieško susijusių veiklų, kurios užtikrintų užimtumą ištisus metus. Taip tarp įmonės veikloje atsirado tokie darbai: pėsčiųjų takų ir kelių, ypač miško, tiesimas, jų rekonstrukcija ir remontas; aplinkos tvarkymo – medžių ir krūmų šalinimas, kelmų rovimas ir t.t.. „Šilutės polderiai“ taip pat atlieka papildomus darbus, susijusius su hidrotechninių objektų statyba, turi kompetencijų statybos srityje. Vertinant galimas rizikas dėl darbų, „Šilutės polderiai“ yra sąraše įmonių, kurios gali atlikti daugiabučių renovacijos darbus.

„Pastaruosius 10 metų mes turime užtektinai veiklos ir savo tradicinėse srityse“, – pasakoja „Šilutės polderių“ vadovas A. Jagminas. Prieš dešimtmetį perėmus vadovavimą į savo rankas, jam reikėjo ieškoti, kuo užpildyti užsakymų portfelį. Lietuvoje tuo metu įmonei, turinčiai tokią specializaciją, nebuvo palanku. Pasinaudodamas Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, kurios narė yra įmonė, ryšiais, vadovas pradėjo ieškoti naujų rinkų – taip „Šilutės polderiai“ įžengė į Latviją ir Estiją. Latvius, pasak A. Jagmino, šilutiškiai išmokė ir siurblines statyti, nes kaimyninė šalis tuomet iš viso turėjo tik apie 10 profesionalių hidrotechnikų. Tai ir buvo viena iš priežasčių „Šilutės polderiams“ patekti į kaimyninės šalies rinką.

Užtikrina tinkamą polderių funkcionavimą ekstremaliomis sąlygomis

Pastaraisiais metais įmonė nepritrūksta darbo ir vietos rinkoje. Kaip pastebi A. Jagminas, pagaliau suvokta žala, kurią daro potvyniai: kuriamos įvairios programos, finansuojamos ES lėšomis. Viena iš didžiausių programų, koordinuojama Žemės ūkio ministerijos, – „Nemuno žemupyje, Nemuno baseino Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje esančių griovių rekonstrukcija“. Laimėję konkursą, „Šilutės polderiai“ atliko darbų beveik už 5 mln. eurų.

„Šilutės polderiai“ yra vienintelė įmonė Nemuno žemupio regione, atliekanti šio regiono polderinių sistemų priežiūros darbus. Mes užtikriname tinkamą polderių funkcionavimą per potvynius, prižiūrime apie 20 tūkst. ha apsemiamos teritorijos, 25 polderines sistemas su 36 siurblinėmis ir šimtais kilometrų griovių, – vardija A. Jagminas. – Įmonė iki šiol atlieka darbus, dėl kurių ir buvo įkurta, nes Rusnės estakada visų problemų neišsprendė.“

Šiuos darbus „Šilutės polderiai“ vykdo valstybės užsakymu, nes 81 proc. įmonės akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai. Tačiau tuo pat metu įmonė dalyvauja ir viešuosiuose pirkimuose, nors polderinė sistema, A. Jagmino pastebėjimu, turėtų būti valstybės reikalas – viešosios paslaugos, kurias teiktų tik valstybės įmonės, nes tai susiję ir su krašto apsauga, ir su aplinkosauga, ir su apgyvendinta teritorija.

Projektai gilina patirtį ir teikia estetinį pasitenkinimą

Kalbėdamas apie pastarojo dešimtmečio įmonės darbus, „Šilutės polderių“ direktorius A. Jagminas mini Rusnėje ir Kintuose įrengtus žvejų uostus su šiuolaikine infrastruktūra: su iškėlimo mechanizmais, šaldytuvais, prieplaukomis, švartavimosi vietomis.

Įmonė išvalė keletą ežerų Kaišiadorių, Tauragės, Trakų rajonuose: pakrantės išvalytos nuo sąnašų ir sutvarkytos. Sutvarkyta Masčio ežero pakrantė tapo svarbia Telšių miesto rekreacine zona. „Šilutės polderiai“ pakrantėje atnaujino ir įrengė naujus pėsčiųjų ir dviratininkų takus, modernią apšvietimo sistemą, sutvarkė žaliąsias erdves, įrengė mažosios architektūros elementų – ežero pakrantė tapo patrauklia gyventojų ir svečių vieta. Nuo nendrių ir įvairių sąnašų ežero krantus įmonė valė sykiu su jungtinės veiklos partneriais.

Laimėjusi antrojo etapo darbus, įmonė pagal „Paleko architektų studijos“ projektą atnaujino Šakių skverą. Miestui buvo sukurta išskirtinė erdvė. Dalis skvero paklota granito trinkelėmis, vietomis – išsaugotas senasis grindinys, įrengtas vertikalus fontanas. Taip pat sutvarkytos žaliosios erdvės bei atlikti smulkūs požeminiai darbai, įrengiant kanalizacijos tinklus, gręžtinius pamatus atraminei sienutei.

Svarbūs įmonei ir užsienyje atlikti darbai, suteikę didelės patirties. Per 10 metų Latvijoje pastatytos ir rekonstruotos 6 siurblinės, įvykdytas projektas, tvirtinant Daugavos krantą. Estijoje, Saremos saloje, baigta Papisarės uosto krantinės rekonstrukcija: išvalytas laivybos kelias, pagilinta uosto akvatorija, iš dalies rekonstruota sena ir pastatytos naujos krantinės.

Projekto alogizmai: darbams lieka 30 proc. laiko

„Šilutės polderių“ veikla itin susijusi su jautria aplinkosaugos tema. Kaip pastebi A. Jagminas, neretai šioje srityje neišvengiama emocinių vertinimų. Medžių Mingės kaime iškirtimu kaltinta įmonė sykiu su Šilutės rajono savivaldybe 7 metus teismuose turėjo įrodinėti savo tiesą. Nors įmonė buvo išteisinta, tačiau tai kainavo laiko, energijos, kurią galima buvo nukreipti tiesioginiams darbams.

„Šis atvejis mus verčia skirti itin didelį dėmesį parengiamiesiems darbams, kad vykdydami darbus nepažeistume aplinkosaugos reikalavimų. O tokia rizika egzistuoja, nes didelė dalis polderių priklauso regioniniams parkams – saugomoms teritorijoms, todėl didelę laiko dalį skiriame derinimui su specialistais, savivaldybėmis, – pasakoja A. Jagminas, kurio vadovaujama įmonė turi laviruoti tarp sezonų, paisyti augalams ir gyvūnams svarbių laikotarpių, griežtų aplinkosaugos taisyklių. – Aplinkosaugos reikalavimai svarbūs, bet turi būti paisoma ir sveiko proto.“

Įmonei tenka susidurti ir su sunkiai suvokiama logika, kai, laimėjus projektą, dvejus metus tenka rengti ir derinti dokumentus, o darbams lieka vos pusmetis arba 30 proc. viso projekto laiko. Todėl tenka ieškoti įvairių būdų, kaip spartinti darbus, kad projektai būtų įgyvendinti laiku. Vienas tokių – iš anksto gaminami pralaidų antgaliai. Išbandę šį būdą viename projekte, naudoja jį ir kituose – greitis padidėjo kartais. Gatavų gaminių efektą įmonė pritaikė ir įrengdama Šakių skvero fontaną.

Darbus spartina ir techninės bazės atnaujinimas. Prieš 10 metų visa sena technika buvo pakeista apynauje, ir tai leido gerokai žengti į priekį. Vystantis naujoms technologijoms, įmonė kasmet atnaujina savo bazę, nes tai užtikrina galimybę rimčiau konkuruoti rinkoje.

„Išlaidas mažina ne tik atnaujinta bazė. Įsirengę savo degalinę, kuro sąnaudas sumažinome apie 30 proc.“, – džiaugiasi A. Jagminas.

Įmonės valdyme naudoja vieną svarbų principą

Įmonės nišoms užpildyti A. Jagminas sėkmingai taiko sinergijos principą. „Šilutės polderiai“ neturi technikos, kuri yra retai naudojama ir brangi, tačiau turi patyrusių ir profesionalių specialistų. Tad įgyvendindama projektus bendradarbiauja su įmonėmis, kurios turi būtinos technikos, bet stokoja specialistų. Toks sinerginis veikimas be trukdžių leidžia atlikti darbus ir yra naudingas abiem pusėms.

Iš 36 įmonės prižiūrimų siurblinių daugiau negu pusė yra stebimi ir valdomi nuotoliniu būdu, bet tik žmogus gali išvalyti sąnašas iš tinklų, esančių prieš siurblines; prižiūrėti siurblinei priklausančią teritoriją.

„Mūsų sektoriuje be rankų darbo neįmanoma apsieiti, bet modernėjant technikai, technologijoms, reikia vis aukštesnės kvalifikacijos žmonių, kurie kokybiškai atliktų darbą“, – pasakoja A. Jagminas ir akcentuoja, kad vienas iš svarbiausių jo vadovavimo principų – kiekvienas tinkamai turi atlikti darbą, kuris jam patikėtas.

30 metų rinkoje veikianti generalinės rangos įmonė „Šilutės polderiai“ neseniai tapo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nare. Pasak įmonės vadovo A. Jagmino, LSA, būdama viena iš stipriausių ir įtakingiausių Lietuvoje asociacijų, yra ta bendruomenė, kuri teikia vilčių pakeisti verslo aplinką, kad ji funkcionuotų efektyviai.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Rašyti skundus turi teisę ir savivaldybės tarybos nariai, tačiau žarstymosi nepagrįstais kaltinimais ir jiems derėtų vengti…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sprendimas

Rašyti skundus turi teisę ir savivaldybės tarybos nariai, tačiau žarstymosi nepagrįstais kaltinimais ir jiems derėtų vengti.
Maždaug taip ar panašiai šiandien nusprendė Šilutės rajono savivaldybės etikos komisija, kone mėnesį nagrinėjusi skundą dėl tarybos konservatorės Sandros Tamašauskienės skudno LR Vyriausybės kanclerei, Seimo nariui Zigmantui Balčyčiui, savivaldybės merui ir tarybai dėl galimai netinkamos vietos Macikų lagerių aukoms perlaidoti.

Vanduo

Pavasarį lagerių aukų perlaidojimo vietoje kurį laiką telkšojo vanduo.
Apie tai buvo rašoma „Kauno dienoje”.
Apie tai savo skunde rašė ir tarybos konservatorė.
Ji taip pat rašė, kad perlaidojimo vieta Macikuose galimai netinkama.
Be to, anot S. Tamašauskienės, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, kuris yra ir Šilutės rajono Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas, apie tai nežinoti negalėjo.

Skundas

Etikos sargai po beveik mėnesį trukusio tyrimo nusprendė, kad ir savivaldybės tarybos nariai turi teisę rašyti skundus.
Nors ir pačiam prezidentui.
Dabar tai žinos ir Šilutės vicemeras, kuris, be kita ko, prašė Etikos komisijos įvertinti tarybos konservatorės veiklą, pateikiant skundą LR Vyriausybės kanclerei, Seimo nariui, merui ir savivaldybės tarybai.

Nežinoti negalėjo

„Sigitas Šeputis apie tai nežinoti negalėjo“ – tai faktais nepagrįstas kaltinimas, maždaug taip ar panašiai nusprendė Šilutės etikos sargų dauguma.
Jie taip pat nusprendė, kad tarybos konservatorė pažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei sąžiningumo ir padorumo, pavyzdingumo bei atsakomybės principus, o taip pat sumenkino savivaldybės institucijų reputaciją.

Galimai

Įdomu, kokį sprendimą būtų priėmusi Etikos komisija, jeigu S. Tamašauskienė savo skunde būtų parašiusi, kad S. Šeputis apie tai galimai nežinoti negalėjo?
Bet šios tarybos kadencija dar tik įpusėjo, todėl ir laiko išbandyti žodžio „galimai“ galią vietos politikai dar turi į valias.

Reputacija

Retorinis klausimas: kas labiau menkina savivaldybės institucijų reputaciją – tarybos tamašauskienės ar per rinkimus (ir ne tik) pagarsėję ir tose pačiose savivaldybės institucijose įsitvirtinę ir dėl jų reputacijos dabar susirūpinę vyrai dėmėtais mundurais?

O jūs nesirkite.
Dėl visa ko, tskant…

Kaip visada…
Orestas

Policijos nuotr.

Pastaruoju metu Šilutės rajono gyventojus netikėtai aplanko romų tautybės moterys, kurios prisistato socialinėmis darbuotojomis ir įkyriai braunasi į senyvų žmonių namus. Kol viena „užkalba dantis“, kita švarina namus. Dažniausiai po tokių netikėtų apsilankymų žmonės pasigenda pinigų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 28 d. į 92-ejų moters namus Inkaklių kaime tokia nekviesta viešnia užsuko siūlydama socialinę pagalbą. Po tokio netikėto vizito senolė pasigedo 3 750 eurų.

Pareigūnai įspėja gyventojus būti atsargiems ir neįsileisti įtartinų asmenų į savo namus.

Nesusiviliokite jų siūlomomis paslaugomis ar pigiomis prekėmis, nepasiduokite jų įkalbinėjimams, nepalikite jų vienų savo namuose, neteikite savo asmens duomenų, būkite dėmesingi ir įsidėmėkite atvykėlių automobilio markę, spalvą ir valstybinius numerius, o apie tokius apsilankymus kuo greičiau praneškite pareigūnams skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Saugokite savo turtą!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šių metų gegužės mėnuo buvo labai lietingas – vidutiniškai Lietuvoje iškrito 103 mm kritulių.

Taip šių metų gegužė tapo pačia lietingiausia nuo 1961 m. Iki šiol rekordininkas buvo 1962 m. paskutinis pavasario mėnuo (99 mm).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įprastinėmis Lietuvos klimato sąlygomis (SKN, 1991–2020 m. vidurkis) gegužės mėnesį Lietuvoje vidutiniškai iškrenta 53 mm kritulių. Taigi, šių metų gegužės kritulių kiekis buvo beveik du kartus didesnis už daugiametį vidurkį. Beje, visų gegužės dešimtadienių kritulių kiekis buvo didesnis už SKN. Kritulių gausa ypač išsiskyrė pirmas ir trečias dešimtadieniai, kai kritulių kiekis vidutiniškai Lietuvoje buvo 2,9 ir 2,2 normos.

Dar prieš kelis metus buvusi 2017 m. gegužė buvo pati sausiausia (vos 13 mm), o 2018 m. – 6-oji pagal sausumą (30 mm).

Nors vidutiniškai Lietuvoje gegužę buvo pasiektas kritulių kiekio rekordas, tačiau kritulių teritorinis pasiskirstymas buvo labai netolygus. Rytų, pietryčių, šiaurės rytų, ir centrinėje Lietuvos dalyje buvo labai lietinga. Tuo tarpu Vakarų, šiaurės vakarų Lietuvoje kritulių kiekis buvo kur kas artimesnis daugiametėms normoms. Taip pat buvo pagerinti atskirų stočių gegužės mėnesio kritulių kiekio rekordai (žr. žemėlapį).

Kadangi gegužė buvo ne tik labai lietinga, bet ir vėsesnė nei įprastai (1,4 °C žemiau nei SKN), išgaravimas buvo mažesnis, o tai leido susikaupusiai perteklinei drėgmei išsilaikyti ilgiau.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Norfa“ plečia valdas Šilutėje.

Senąją autobusų stotį viešajame aukcione už 350 tūkst. eurų įsigijo „Norfos“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Rivona“. Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta šiandien, birželio 2 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, autobusų stoties vietoje iškils nauja „Norfa“ parduotuvė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pokalbis apie „gerus orus“ visada yra komplikuotas. Tai, ką laikome tinkamais orais, labai priklauso tiek nuo žmogaus jautrumo orams, tiek nuo veiklos, tiek ir nuo prieš tai buvusių orų. Pavyzdžiui, aktyviai dirbantiems lauke palankiausi orai gali būti debesuoti ir nekaršti, atostogaujantiems pajūryje prioritetas būtų karšti ir giedri orai, o keliaujantiems ar poilsiaujantiems aktyviai galbūt patiktų nekaršti, bet saulėti arba atvirkščiai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didesnį sutarimą galbūt galima būtų rasti kritulių atžvilgiu, nes veikloms ore dažniausiai reikalingi nelietingi orai, ir labai svarbiu „gerų“ ir „blogų“ orų rodikliu tampa krituliai.

Ieškodami geriausio laiko atostogoms Lietuvoje, vertinome daugiamečius duomenis pagal du kriterijus: dienas be kritulių (ne daugiau 0,1 mm per parą) ir šiltas dienas (vidutinė paros temperatūra 15 °C ir daugiau) gegužės–rugsėjo mėnesiais 18-oje meteorologijos stočių.

Nors jau aptarėme, kad temperatūros poreikis gali priklausyti nuo įvairių faktorių, laikykime, kad 15 °C vidutinė paros oro temperatūra jau gali būti laikoma vasariška diena ir palanki poilsiui: nakties metu gali atvėsti iki 10–15 °C, o dienos metu sušilti iki 20–25 ar daugiau laipsnių.

Pradėkime nuo temperatūros. Remiantis septynių dienų slankiuoju oro temperatūros vidurkiu (grafikas) pastebime, kad Lietuvoje vidutiniškai birželio 6 d. oro temperatūra peržengia 15 °C ribą ir išlieka iki rugsėjo 5 d. Taigi, turime 3 mėnesius palankių terminių sąlygų poilsiavimui. Šilčiausias laikas yra nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 15 d., kai vidutinė oro temperatūra pagal daugiamečius duomenis viršija 19 °C.

Kritulių pasiskirstymas šiltojo sezono metu yra ne toks tolygus kaip oro temperatūros. Mažiausiu kritulių kiekiu pasižymi keli laikotarpiai: gegužės pradžia, gegužės pabaiga – birželio pradžia ir prieš tai minėtas šilčiausias laikotarpis – liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia.

Vidutinės temperatūros ir kritulių sąlygos visai Lietuvos teritorijai neatspindi vietinių ypatumų, todėl verta apžvelgti atskiras teritorijas. Lentelėje „Šiltų dienų skaičius per savaitę 1991–2020 m.“ pateikiamas dienų, kai vidutinė oro temperatūra buvo 15 °C ir daugiau, skaičius atskirose stotyse kalendorinėms 2021 m. savaitėms. Tokia diena laikoma tuomet, kai temperatūra fiksuota bent 20 iš 30 metų (dažniau ši diena šilta). Galima pastebėti, kad po 6–7 šiltas dienas per savaitę fiksuota nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio antros pusės didžiojoje Lietuvos dalyje, o dar beveik iki rugsėjo vidurio – pajūryje. Taip pat ir birželio 7–13 d. savaitė Kaune, Lazdijuose, Ukmergėje ir Varėnoje gali būti pakankamai palanki temperatūros atžvilgiu.

Didžiausiu šiltų dienų per gegužės–rugsėjo mėn. pasikartojimu pasižymi Nida (83 d.), Klaipėda (72 d.), Kybartai (69 d.), Varėna (68 d.) ir Kaunas (67 d.), o mažiausiai šiltų dienų Laukuvoje (46 d.), Telšiuose (56 d.) ir Raseiniuose (57 d.).

Panašiu metodu apžvelgiami ir krituliai. Lentelėje „Dienų be lietaus skaičius per savaitę 1991–2020 m.“ pateikiamas dienų be lietaus (ne daugiau nei 0,1 mm per dieną) skaičius. Visgi tenka pripažinti, kad palankiausiomis temperatūros sąlygomis pasižymintis laikotarpis neapsieina be dažnesnių kritulių. Didesnis nelietingų dienų skaičius fiksuojamas gegužės, birželio ir rugpjūčio pradžiomis bei rugsėjo antroje pusėje. Daugiausiai per sezoną dienų be lietaus būna Šilutėje (56 d.), Nidoje (54 d.) bei Klaipėdoje (51 d.), o mažiausiai Raseiniuose (26 d.) ir Utenoje (33 d.)

Vertinant Top 12 mažiausia ir didžiausia kritulių tikimybe pasižyminčias dienas, galime įžvalgi panašias prieš tai aptartas tendencijas.

Ši apžvalga nėra prognozė, o tik statistinė analizė pagal paskutinių 30-ties metų orus. Kiekvienos vasaros orai priklauso nuo tų metų situacijos. Dažniausiai šilti ir be lietaus orai Lietuvoje apsilanko vyraujant anticikloninei cirkuliacijai, o nepalankiausias metas atostogauti – aktyvios cikloninės cirkuliacijos metu. Kiekvienais metais tiek šiltų dienų, tiek dienų be lietaus skaičius gali labai skirtis. Dėl klimato kaitos labiausiai augantis rodiklis iš šių dviejų – šiltų dienų skaičius. Vertinant nuo 1961 m. jų statistiškai reikšmingai išaugo beveik 25-iomis dienomis (arba po 4 d. per dešimtmetį). Krituliai statistiškai reikšmingomis tendencijomis nepasižymi, tačiau bendras metinis kritulių kiekis auga. Tikėtina, kad ateityje panašios tendencijos išliks, ir turėsime vis daugiau šiltų dienų.

Deja, bet ilgalaikės prognozės nepasižymi aukštu patikimumu, todėl geriausia, ką galima padaryti, tai tik „paderinti“ atostogų laiką pagal daugiamečius rodiklius. Arba pasirinkti tinkamą aprangą bei nusiteikimą bet kokioms oro sąlygoms.

www.meteo.lt inf.

Šilutės rajono policijos komisariatas vykdo dingusio be žinios asmens paiešką.

2021 m. gegužės 29 d. iš namų Žemaičių Naumiestyje išėjo ir iki šiol negrįžo Vytautas Cibauskas, gim. 1948 m.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyras yra apie 165 cm ūgio, žilų, trumpai kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Vilkėjo tamsios spalvos drabužiais, buvo užsidėjęs žieminę kepurę. Vytautas sunkiai ir lėtai vaikšto, pasiremdamas medine lazda, yra susikūprinęs.

Policijos pareigūnai prašo atsiliepti asmenis, mačiusius ar žinančius šio vyriškio buvimo vietą, ar turinčius kitos tyrimui vertingos informacijos.

Papildymas

Vytautas Cibauskas rastas negyvas.

Policijos pareigūnai reiškia užuojautą artimiesiems ir dėkoja visiems prisidėjusiems prie paieškos.

Tauragės AVPK inf.

www.pasienis.lt nuotr.

Kuršių mariose Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai skubėjo į pagalbą pramoginiu katamaranu ant seklumos užplaukusiems iškylautojams. Visi jie saugiai nugabenti į krantą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmadienio vakarą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos užkardos pasieniečiai iš Bendrosios pagalbos ir Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo ir koordinavimo centrų gavo informacijos, jog pagalbos reikia Kuršių mariose nelaimės ištiktai plaukiojimo priemonei.

Paaiškėjo, kad pramoginiu katamaranu plaukioję penki klaipėdiečiai mariose, ties Atmatos upės žiotimis, užplaukė ant seklumos. Dėl sugedusio variklio kelionės tęsti nebegalėję asmenys vakarop sunerimo ir pasiprašė pagalbos.

Kuršių mariose tuo metu pūtė maždaug 10 m/s šiaurės vakarų vėjas, kilo nedidelės, 30-40 centimetrų, bangos.

Į nurodytą avarijos vietą nedelsiant pasiųstas tuo metu valstybės sienos su Kaliningrado sritimi stebėjimą vykdęs greitaeigis Neringos užkardos kateris „Boomeranger“.

Atplaukę pasieniečiai įvertino situaciją ir padėjo nuvilkti katamaraną nuo seklumos. Kadangi buksyruoti tokios plaukiojimo priemonės nebuvo įmanoma, į vandenį nuleistas jos inkaras. Katamaranas paliktas plūduriuoti, juo pasirūpins savininkas.

Visus katamarane buvusius žmones VSAT pareigūnai perkėlė į savo katerį ir saugiai nugabeno į krantą. Medikų pagalbos pramogautojams neprireikė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d.

Ne anksčiau kaip 10 dienų iki maudymosi sezono pradžios savivaldybėse turi būti atliekami ir reguliariai, kas dvi savaites kartojami maudyklų vandens kokybės tyrimai (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, iki rugsėjo 15 d.).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybių institucijos gali koreguoti tiek sezono pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių. Nustačius, kad vanduo neatitinka higieninių reikalavimų, turi būti atliekami papildomi tyrimai.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į visuomenės teikiamus siūlymus, prieš maudymosi sezoną iki kiekvienų metų kovo 24 d. sudaro prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką. Savivaldybės šią informaciją turi skelbti savo interneto svetainėse ir pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui (SMLPC). Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“. Sąraše yra 120 maudyklų. Paplūdimių lankytojų saugą, paplūdimių sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi, paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisyklių laikymąsi ir paplūdimių priežiūrą turi užtikrinti institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą. Be to, yra numatyta atlikti paplūdimio smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas. Prieš maudymosi sezoną savivaldybės sudarė ir pateikė SMLPC numatomų vykdyti maudyklų vandens tyrimų kalendorinį grafiką. Kai kurios savivaldybės yra numačiusios stebėti ir vandens kokybę vietos gyventojų pamėgtose rekreacijai skirtose zonose − poilsiavietėse.

Prieš šių metų maudymosi sezoną yra gauti vandens kokybės tyrimų rezultatai iš 63 maudyklų (52,5 proc. maudyklų, įtrauktų į stebimų maudyklų sąrašą). Pagal SMLPC Aplinkos sveikatos skyriui pateiktus maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių tyrimų rezultatus, visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Apie kitų maudyklų vandens kokybę SMLPC Aplinkos sveikatos skyrius kol kas duomenų neturi.

Taip pat gauta informacija apie 49 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę, kurių vandens kokybė atitiko reikalavimus.

SMLPC prieš kiekvieną maudymosi sezoną savo interneto svetainėje skelbti stebimų maudyklų sąrašą, maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, maudyklų vandens klasifikaciją per pastaruosius trejus metus bei jų charakteristikas.

Visą paminėtą informaciją apie Lietuvos maudyklas, tame tarpe ir apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje, galite rasti SMLPC centro interneto svetainės „Aplinkos sveikata−Maudyklos skiltyje“. Informacija apie maudyklų vandens kokybę atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.

eimin.lrv.lt nuotr.

Nuo š. m. birželio 1 d. įsigalioja dar lankstesnės sąlygos besinaudojantiesiems Galimybių pasu. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia svarbiausius pasikeitimus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ilgesnis PGR testo galiojimas

PGR tyrimas galios triskart ilgiau – 72 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Antigeno testas, kaip ir dabar, galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.

Trumpesnis „Janssen“ vakcinos terminas

„Janssen“ vakcina (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) paskiepytiems asmenims Galimybių pasą bus galima gauti praėjus 2 savaitėms po vakcinos suleidimo (iki šiol buvo nustatytas 4 savaičių terminas).

Didesni renginiai

Su Galimybių pasu uždarose erdvėse galimi renginiai iki 2000 žiūrovų (buvo 500), kai užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų vietų, o lauke vykstančiuose renginiuose žiūrovų skaičius neberibojamas (buvo 2000). Leidžiama prekiauti maistu ir gėrimais tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse.

Be Galimybių paso uždarose erdvėse renginiuose galės dalyvauti iki 250 žiūrovų, kai užpildoma ne daugiau kaip 50 proc. visų sėdimų vietų. Lauke vykstančiuose renginiuose žiūrovų skaičius neribojamas, tačiau visi jie turi užimti sėdimas vietas. Prekiauti maistu ir gėrimais tiek lauke, tiek viduje draudžiama.

Nebelieka ribojimų asmeninėms šventėms

Neberibojamas asmenų skaičius tiek viduje, tiek lauke vykstančioms asmeninėms šventėms, jei jose dalyvauja tik Galimybių pasą turintys žmonės. Iki šiol žmonių skaičius nebuvo ribojamas, jei šventė vyksta nuomojamose specialiai tam pritaikytose patalpose, pvz., kaimo turizmo sodyboje.

Viduje be Galimybių paso asmeninėse šventėse galės dalyvauti iki 10 žmonių arba dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių nariai, o atvirose vietose asmenų skaičius taip pat neberibojamas.

Duris gali atverti ir naktiniai klubai, ilgėja kavinių ir restoranų darbo laikas

Nuo birželio 1 d. leidžiama naktinių klubų veikla, o restoranų, barų ir kitų pasilinksminimo įstaigų darbo laikas pailginamas iki 24 val. Į restoranų, kavinių, naktinių klubų, lošimo namų vidų bus leidžiami tik turintieji Galimybių pasą ir jaunesni nei 16 metų, jei įėjimas jiems galimas.

Aptarnaujant lankytojus viduje prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus vienos šeimos ir vieno namų ūkio narius. Valgyti ar gerti stovint draudžiama. Tarp skirtingų stalų sėdintys lankytojai vienas nuo kito turi būti nutolę ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu, o jei yra pertvaros – užtenka 1 metro atstumo. Visi reikalavimai viešojo maitinimo įstaigoms, aptarnaujančioms Galimybių pasą turinčius asmenis, skelbiami čia.

Leidžiamos visos laisvalaikio paslaugos

Nuo birželio 1 d. leidžiamos visos laisvalaikio paslaugos. Vienu metu aptarnaujant tik Galimybių paso turėtojus, žmonių skaičius neribojamas. Jei laisvalaikio paslaugos teikiamos neturintiesiems Galimybių paso, tuomet vienam lankytojui turi būti užtikrinamas 20 m2 plotas.

Muziejai ir ekskursijos

Uždaruose muziejuose, galerijose ir kitose ekspozicinėse erdvėse, taip pat bibliotekose, skaityklose Galimybių pasą turinčių lankytojų skaičius neribojamas. Lankantis žmonėms be Galimybių paso, viduje reikės užtikrinti 10 m2 plotą vienam asmeniui. Lauke esančiose erdvėse lankytojų skaičius neribojamas.

Atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus dėl Galimybių paso galima rasti čia.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie birželio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 1-6 d. vyks pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolės priemonės.

Birželio 8-11 d. bus vykdoma vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant neturint laisvų rankų įrangos).

Birželio 13 d., 19 d., 16-22 d., 24-27 d., vyks vairuotojų, įskaitant dviračių ir elektrinių paspirtukų, blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolės priemonės.

Birželio 16-22 d. vyks krovininių automobilių ir autobusų kontrolė bei transporto priemonių vairuotojų blaivumo kontrolės priemonės (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL).

Birželio 28-30 d. bus vykdoma privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Pareigūnai ragina vairuotojus keliuose elgtis atsakingai ir visuomet laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Saugokite ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius!

Sėkmės kelyje!