Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) ir dviejų rangovų pasirašytas sutartis valstybinės reikšmės keliuose iki 2020 m. pabaigos bus įrengta 70 momentinių greičio matuoklių. Bendra projekto vertė – 3,1 mln. eurų.

Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal vykdomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose turi būti įrengta 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių. Šiuo metu dėl 100 (50 ruožų) sektorinių greičio matuoklių įrenginių yra vertinami gauti pirkimų pasiūlymai ir dar dėl 110 sektorinių greičio matuoklių įrenginių (55 ruožų) konkursas bus paskelbtas artimiausiu metu.

„Nors vairavimo kultūra keliuose po truputi gerėja, tačiau greičio viršijimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių mūsų keliuose vis dar negalime jaustis visiškai saugiai. Tad siekiame kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, savivaldybėmis diegiamomis priemonėmis ugdyti vairuotojų įpročius laikytis saugaus greičio,“ – sako Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Kelių direkcija yra parengusi greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonėms. Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikose aprašytus kriterijus, iš kurių didžiausią įtaką, be kitų metodikoje numatytų kriterijų, turi vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Tikimasi, kad įrengtos priemonės padės didinti vairuotojų sąmoningumą ir prisidės prie eismo įvykių mažinimo.

lakd.lrv.lt inf.

M. Vizbaro, 15min.lt, nuotr.

„Kartą jie jau neteko namų, tikiuosi, sveikas protas nugalės“, – sako Šilutės rajono Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis. Nerimą sukėlė žinia dėl viename Šilutės name gyvenančios šeimynos – aštuonių globos namų auklėtinių, kurie įgyvendinant globos namų pertvarką čia apgyvendinti prieš gerus metus. Savo namais šią vietą pradėję vadinti vaikai vylėsi čia ir likti, tačiau Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis įsitikinęs, kad jiems bus geriau už miesto, kur vaikų nereikės vežioti į ugdymo įstaigas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau metus saugiai ir šiltai įsikūrę nuosavame name su šiltnamiu ir sūpynėmis kieme vaikai šią vietą jau ėmė vadinti savo namais. Savininkas išnuomoti savo namą sutiko su sąlyga, jog šis bus nupirktas, tačiau jį pasiekė žinia, jog Šilutės rajono savivaldybė sutarties laikytis neketina ir vaikus kels už miesto.

„Buvau pas merą ir jis man tiesiai pasakė: „Nepirksim, kaime statysim namus vaikams ir socialinius būstus“. Manau, kad galimai kažkas pasiskundė ir nebenorima pirkti namo, siekiant, kad vaikai nebūtų kaimynystėje. Visgi, skundės ar ne, mero nuostata tokia, kad iškraustyti vaikus į kaimą. Nuomos sutartis baigiasi sausio pradžioje. Sudarėme sutartį, pagal kurią įsipareigojo praėjus 15 mėnesių nuo nuomos pradžios nupirkti namą, o nenupirkus sumokėti 5 740 eurų baudą. Už namą pagal projektą mokama Europos Sąjungos lėšomis. Tai kur čia esmė? Kodėl atsisakoma pinigų, o savivaldybė mokės baudą?“, – retoriškai klausė namo Šilutėje savininkas Benediktas Degutis. Jo teigimu, meras pritarimą rado taryboje, dauguma tokiam jo sprendimui pritaria.

Namą buvo sutarta nupirkti už 82 000 eurų. 1988 metais statytame name yra penki kambariai, kieme – ūkinis, trys garažai, pavėsinė, sūpynės.

B.Degutis sako pasijutęs apgautas. Kol kas su juo savivaldybė nesusisiekė, tad koks bus galutinis sprendimas, lieka neaišku. Savininkas linkęs pratęsti nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis.

„Jei ne, tegul už netesybas moka pinigus ir pratęsime nuomos sutartį. Negali vienas meras savivaldžiauti, sutartys turi būti vykdomos. Koks interesas statyti kaime?“, – svarstė B.Degutis.

Įgyvendinant globos namų pertvarką vaikai iš Saugų globos namų buvo perkelti į tris vietas – viena šeimyna gyvena Šilutės rajone, Pagryniuose, kita Švėkšnoje, trečioji – minėtame name Šilutėje. Pirkti minėtą namą pritarė sudaryta komisija, vertinusi turto tinkamumą vaikų gyvenimo sąlygoms.

Tikisi, kad nugalės sveikas protas

Saugų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis viliasi, kad šioje situacijoje nugalės sveikas protas

„Manyčiau, kad tai kol kas dar nėra problema. Sutartis yra iki sausio 5 dienos, tikiuosi, kad bus išspręsta. Svarbiausia, kad vaikai vėl nebūtų mėtomi. Jie neteko šeimos, buvo instituciniuose, dabar – bendruomenės namučiuose. Ketvirtadienį yra rajono tarybos posėdis, į kurį vykstu. Tikiuosi, viskas išsispręs, sveikas protas nugalės“, – anksčiau kalbėjo E.Judeikis.

Jo teigimu, įsigyti šį namą iš savivaldybės nereikia nė cento. Šį projektą turėtų finansuoti projektų valdymo agentūra. Ji yra gavusi adresus ketinamų įsigyti namų, objektai buvo patvirtinti.

„Buvo komisija, kuri ieškojo tinkamų namų, kad atitiktų globos, higienos, projektinius reikalavimus. Derėtasi, buvo pakankamai ilga situacija. Nė vienas iš atrinktų nuomininkų dėl tam tikrų stereotipų apie vaikus nesutiko pasirašyti tik nuomos sutartis, baimindamiesi, kad vaikai nuniokos namą. Administracijos direktorius (Sigitas Šeputis, dabar vicemeras, – red. past.) pasirašė pasižadėjimą, preliminarias sutartis, tai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės, nebus mėtomi vaikai, kurie tuos namus laiko savo namais ir sako: „Tai mūsų namai, nenorim niekur keltis“. Savivaldybė teigia, kad buvo pažeisti tam tikri nekilnojamojo turto įstatymo niuansai, taip, jie kažkiek teisūs, bet situacija neeilinė – kalbame apie vaikus, kurie kartą jau neteko šeimos ir staiga vėl turėtų kažkur kraustytis. Kiek žinau, agentūra prieš, kad kažkas būtų keičiama“, – anksčiau pasakojo globos namų vadovas.

Nori iškelti už miesto

Visgi po ketvirtadienį įvykusio susitikimo E.Judeikis liko nusivylęs. Meras išreiškė poziciją, jog namas nebus perkamas, o vaikams bus ieškoma kitos vietos rajone.

„Mano pozicija ieškoti tinkamos vietos seniūnijose, Žemaičių Naumiestyje, Katyčiuose ar panašiai. Ten yra mokykla, darželiai, nereiktų vaikų vežioti, kaip dabar. Kol kas nuoma bus pratęsta pusei metų“, – sakė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis teigia jokių sutarčių dėl namo pirkimo nematęs. Meras tikino, jog daromas patikrinimas, kas gi priėmė tokį sprendimą dėl namo pirkimo, esą buvo galima pasirašyti tik dėl nuomos, bet ne dėl įsigijimo, tam reikia ir tarybos sprendimo.

V.Laurinaičio teigimu, už ES lėšas savivaldybė gali tiek pirkti tinkamą būstą kitoje vietoje, tiek jį statyti.

„Vaikui koks skirtumas, ar toje vietoje, ar kitoje. Svarbu būtų geros ir kokybiškos sąlygos. Jie buvo pripratę ir Sauguose, į šeimynas irgi nenorėjo važiuoti“, – kalbėjo meras.

Vaikų globos namų vadovas E.Judeikis neslėpė – dėl tokios pozicijos be galo liūdna.

„Labai liūdna. Meras vis kartojo, kad artėja šventės. Vaikams visiškai jokios šventės po tokių žodžių. Kažkoks užsispyrimas nepirkt tam tikro namo. Apgailestauju, bet turiu viltį, kad sveikas protas nugalės. Svarbiausia, galvočiau, yra vaikai. Keisčiausias motyvas, kad mieste negali jie būti. Vaikams reikės keisti mokyklas, darželius, tai vėlgi bus didžiulis stresas. Sutikim, žmogus keiti darbo vietą ir patiri stresą, o ką kabėti, kai vaikui reikia pakeisti gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą, palikti draugus“, – apgailestavo E.Judeikis.

Šilutės rajono savivaldybė kviečia siūlyti kandidatūras „Sidabrinės nendrės“ premijai gauti.

„Sidabrinės nendrės” premija teikiama už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės rajoną.

Kandidatūras gali siūlyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiūlymų dėl premijos kandidatų laukiama iki 2020 m. sausio 29 d. 17.00 val. Šilutės rajono savivaldybės Kanceliarijos „Viename langelyje“ (I aukštas, Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė). Anketa turi būti išsamiai užpilta (gali būti pateikta ir papildoma medžiaga). Paraiškos el. paštu nepriimamos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendrovė „Pamario jėgainės“ Šilutės rajone planuoja statyti iki 21 vėjo jėgainės parką.

Kiekvienos vėjo elektrinės galia sieks iki 5,8 MW.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jėgaines statyti planuojama Katyčių seniūnijos Krauleidžių, Molgirių, Stubrių, Šlaunių, Ulozų ir Versmininkų kaimų teritorijose bei Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Laugalių kaime.

Statybos planuojamos 2021-2023 metais.

Jei siektume atsakyti į klausimą, kiek gali kainuoti vonios kambario įrengimas, drąsiai būtų galima sakyti, kad biudžetas gali būti labai įvairus: nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Savaime suprantama, kad biudžeto dydis yra individualus reikalas, tačiau tikrai netrūksta priežasčių, kodėl vonios kambario įrengimui neverta taupyti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nepamirškime, kad vonios kambarys yra ta namų vieta, kurioje atliekamos higienos bei grožio procedūros, todėl, jei pakankamai investuosite į vonios kambarį, jas atlikti bus kur kas maloniau bei patogiau. Investuoti reikėtų ir į šios namų patalpos dekoro elementus, kadangi tokiu būdu pavyks sukurti jaukią bei gražią erdvę, kurioje bus gera atsipalaiduoti po dienos darbų.

Tačiau ir tai dar ne viskas – nepamirškime, kad būtent vonios kambaryje išnaudojame ypač daug svarbių išteklių – vandens bei elektros energijos. Taigi, jei pakankamai skirsite pinigų šiai namų patalpai, tai galėsite įsigyti brangesnių, bet ekonomiškesnių prietaisų, kurie leis taupyti vandenį bei elektros energiją ateityje.

Nors vonios kambarys susideda iš daugybės atributų, verta akcentuoti, kad būtent dušo kabina yra vienas svarbiausių. Taigi, įsigyjant šį gaminį taip pat verta netaupyti. Brangiau kainuojanti dušo kabina ne tik atrodys labai estetiškai bei papuoš vonios kambarį, bet ir leis patogiai mėgautis maudymosi procesu. Beje, jei vonios kambarys yra erdvus, tikrai neverta apsiriboti mažų matmenų dušo kabina. Ypač didelį dušo kabinų pasirinkimą savo vonios kambariui rasite užsukę į https://pigu.lt/lt/prekes-namams/vonios-kambario-prekes/duso-kabinos.

Jei namuose neplanuojate įrengti skalbyklos, o skalbimo mašiną patalpinsite į vonios kambarį, tai verta prisiminti, kad šiam gaminiui taip pat neverta taupyti. Brangiau kainuojanti skalbimo mašina ne tik leis rinktis pačias įvairiausias skalbimo programas, bet ir taupys elektros energiją bei vandenį. Didelį pasirinkimą skalbimo mašinų rasite https://pigu.lt/lt/skalbimo-masinos.

Ten, kur skalbimo mašina, ten reikalinga ir dėžė skalbiniams laikyti. Vis dėlto vietoje plastikinių dėžių reikėtų rinktis šiek tik daugiau kainuojančias, tačiau mūsų sveikatai labai draugiškas skalbinių dėžes, pagamintas iš bambuko. Tai – visiškai natūralus, ekologiškas pluoštas, todėl yra saugus naudoti, tuo tarpu plastikinės dėžės neretai gaminamos iš medžiagų, kurių sudėtyje yra cheminių junginių. Atsižvelgiant į tai, kad į šias dėžes dedami drabužiai, kurie vėliau liečiasi prie mūsų odos, iš augalinių žaliavų pagaminti gaminiai yra kur kas geresnis pasirinkimas.

Nusprendę netaupyti vonios kambario įrengimui, galėsite rinktis ir tokius sprendimus, kaip šildomos grindys (tai užtikrins ypatingą komfortą) ar masažinę vonią, kad po ilgos dienos darbų galėtumėte pasimėgauti kokybišku masažu. Beje, nereikia pamiršti, kad toks masažas turi ypač daug privalumų mūsų sveikatai: ne tik mažina nugaros, raumenų, sąnarių skausmus, bet ir puikiai tinka žmonėms, kovojantiems su nemiga ar norintiems padidinti energijos lygį.

.

Užsakymo Nr. 191219

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Želdynų įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujos redakcijos įstatymas leistų nustatyti aiškesnį želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinį reguliavimą, sudarytų visuomenei daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir užtikrintų geresnį jos informavimą apie numatomus jų priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtintų profesinės kvalifikacijos reikalavimus želdynų projektavimo bei priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims, suderintų įstatymo nuostatas su miškų ir žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reguliuojančiais įstatymais.

Visų pirma numatoma patikslinti želdynų sąvoką. Pastaruoju metu dėl užstatymo tankinimo pastebimas jų plotų mažėjimas. Todėl siūloma sumažinti plotą, lemiantį želdinių grupės pripažinimą želdynu, – nuo 0,05 ha, kaip dabar nustatyta, iki 0,01 ha. Taigi želdynu būtų laikoma ne mažesnė kaip 0,01 ha želdinių grupė.

Siekiant sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti viešųjų želdynų kūrimo ar pertvarkymo procese, siūloma išsiaiškinti ir įvertinti jos poreikius, prieš pradedant tai planuoti, projektuoti ir įgyvendinti. Tokiu atveju gyventojai galės teikti pastabas ir pasiūlymus, reikalauti atlikti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizę. Be to, numatoma nustatyti privalomą visuomenės informavimą apie planuojamus ir vykdomus viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo ir tvarkymo darbus, apie išduotą leidimą kirsti saugotinus želdinius, intensyviai genėti ir t. t.

Įstatymu siūloma nustatyti ir želdynų būklės privalomos ekspertizės atvejus, finansavimą, kvalifikacinius reikalavimus nepriklausomiems želdinių ekspertams. Ekspertizė būtų privaloma tais atvejais, kai urbanizuotoje teritorijoje numatoma pertvarkyti didesnius kaip 1 ha viešuosius želdynus ar gatvių želdinius ilgesnėje nei 100 m gatvės atkarpoje, kurioje yra 10 ir daugiau saugotinų želdinių, taip pat kai ekspertizę atlikti reikalauja visuomenė, pateikusi ne mažiau kaip 100 žmonių pasirašytą prašymą.

Be to, priėmus siūlomas pataisas, būtų įteisinta galimybė savivaldybėms bendradarbiauti su bendruomenėmis. NVO, bendruomenės, kitos organizacijos savivaldybių ar kitų viešųjų želdynų valdytojų nustatyta tvarka galėtų prisidėti įrengiant ir tvarkant viešuosius želdynus, atkuriant viešuosius želdinius ir juos saugant.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau šį ketvirtadienį, gruodžio 19 d., 12-19 val. visoje Lietuvoje VĮ Valstybinių miškų urėdija šalies gyventojams teiks šventinę dovaną – nemokamai dalins eglių šakas bei kankorėžius. Tai ne tik taupus, bet ir kūrybingas, gamtą tausojantis būdas jaukiai ir šventiškai pasipuošti savo namus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gruodžio 19 d., nuo 12 iki 19 val., visoje Lietuvoje nemokamos eglės šakos ir kankorėžiai bus dalijami pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, didžiųjų prekybos centrų aikštelėse ir kt. Tikslios šakų dalijimo vietos, kurių šiemet – apie 120, nurodytos Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje www.vivmu.lt.

„Džiaugiamės, kad miškininkams pavyko sukurti tokią ilgai gyvuojančią ir jaukią tradiciją – gyventojai kasmet labai laukia akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Dovanodami eglutės šakas miškininkai prisideda prie šventinės nuotaikos ir džiugaus švenčių laukimo: eglutės šaką galima puošti kartu su vaikais, gaminti iš jų Kalėdų puokštes ar vainikus. Kalėdų žaisliukais bei kankorėžiais papuošta eglutės šaka taip pat džiugins ir suteiks namams šventinio jaukumo, Kalėdoms būdingo eglutės kvapo. Saugodami gamtą, ragindami rinktis ne kirstą eglutę, o šaką, puoselėjame Kalėdų tradicijas ir tuo pačiu ugdome sąmoningą vartojimą“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Tradicinė akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ pirmą kartą surengta dar 2006 metais. Ją tuomet organizavo Šiaulių miškininkai, o sulaukus didelio gyventojų susidomėjimo, ši akcija apėmė visą šalį.

Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ kasmet pritraukia tūkstančius Lietuvos gyventojų – visoje šalyje jos metu išdalijama per 100 tūkst. eglučių šakų. Šiai iniciatyvai skirtos eglių šakos atvežamos iš kirtaviečių, taip racionaliai panaudojant miško išteklius. Kad eglės šaka išsilaikytų ilgiau, ją rekomenduojama pamerkti į indą su vandeniu.

Tiems, kurie visgi nori namuose pasipuošti Kalėdų eglutę, miškininkai rekomenduoja kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją – šventei skirti medeliai specialiai auginami medelynuose ar tam skirtose plantacijose. Kur galima įsigyti Kalėdų eglutę – taip pat skelbiama Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje.

Tyliai, kukliai, be fanfarų.
Kaip visada.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ne, dar ne šiandien.
Po 3 dienų.
Kai išauš šeštadienis.
Toks jubiliejinis.
Toks spalvotas.
Kaip mūsų pasaulis.
Kaip mūsų gyvenimai.
10 metų.
Žodis prie žodžio.
Juodu ant balto.
Tarp juodo ir balto.
Nuo šilto iki šalto.
Žodis prie žodžio.
Žodis prie žodžio.
Žodis.
Tai juo dalinuosi.
Su tavim.
Su jumis.
Su visais.
Su pasauliu.
Jau 10 metų.
Ant savo kojų.
Išskėstom rankom.
Mokausi skristi…

Šviesaus jums gyvenimo.

Kaip visada…
Orestas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM ieško mobiliųjų komandų narių – psichologų ir specialistų, dirbančių su priklausomais asmenimis.

Viena iš būsimų komandų nuo 2020 m. sausio 1 d. dirbs Šilutėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Eismo dalyvių nepakankamas dėmesys savo saugumui kelyje vis dar nemažas rūpestis, kurį spręsti turime mes – kiekvienas visuomenės narys. Čia mums gali padėti sąmoningumas, moralė, atsakomybės jausmas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad žiema, kaip ir ruduo, eismo dalyviams gana sudėtingas laikotarpis. Nuolat besikeičiančios meteorologinės sąlygos (rūkas, šlapdriba, sniegą keičiantis lietus, plikledis ir pan.), ilgas tamsusis paros metas sunkina važiavimo sąlygas, riboja matomumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl to svarbu, kad eismo dalyviai elgtumėmės atsakingai, būtume drausmingi, gerbtume vienas kitą ir laikytumėmės Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Kad dalyvavimas viešajame eisme būtų saugus, policija primena (pasikartojame) pagrindinius saugaus elgesio kelyje aspektus (taisykles).

Vairuotojai

▪ Mano vairuojama transporto priemonė atitinka nustatytus techninius reikalavimus (veikia stabdžiai, tinkamos padangos, sureguliuotos ir veikia žibintų šviesos, stiklų valytuvai, yra stiklų plovimo skysčio. Transporto priemonėje yra avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys, taip pat ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais, jos prireiks sustojus tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje prieš išlipant iš transporto priemonės).

▪ Prie vairo sėdame tik būdami visiškai blaivūs, turėdami teisę vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemonę (-es). Iš anksto planuojame tolesnę kelionę (pasidomime, kokios gali būti meteorologinės, važiavimo sąlygos).

▪ Tiek pats, tiek keleiviai segime saugos diržus. Mažiesiems keleiviams (žemesni kaip 135 cm ūgio) naudojame jiems skirtas specialias sėdynes (prisegimo sistemas).

▪ Vairuodami, nesinaudojame mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos.

▪ Važiuojame tik saugiu (ne maksimaliai leistinu) greičiu, kad, prireikus, galėtume saugiai suvaldyti transporto priemonę. Dėmesys į miškingus ruožus (gali kelyje netikėtai pasirodyti laukiniai gyvūnai), važiuojant per tiltus, viadukus, estakadas.

▪ Iš anksto lėtiname važiavimo greitį prieš pėsčiųjų perėjas, maršrutinių transporto priemonių stoteles, kelių ruožuose prie vaikų įstaigų (žaidimų aikštelių). Gyvenamojoje zonoje, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse – važiavimo greitis ne didesnis kaip 20 km/valandą.

▪ Esame atidūs lenkdami, važiuodami atbulomis, sankryžose, išvažiuodami iš šalutinio kelio (ar teritorijos), sukdami į kairę, apsisukdami, keisdami važiavimo kryptį (manevruodami), artėdami prie geležinkelio pervažos, važiuodami per ją.

▪ Praleidžiame pėsčiuosius, einančius per pėsčiųjų perėją, sankryžas. Ypač atidūs esame gyvenamojoje zonoje, daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse, važiuodami užmiesčio keliais.

▪ Griežtai paisome eismo reguliavimo (šviesoforų) signalų.

▪ Rodome įspėjamuosius signalus (iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigiame tuoj po manevro).

▪ Praleidžiame specialiąsias transporto priemones, su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.

Keleiviai

▪ Neblaškome vairuotojo dėmesio ir netrukdome jam vairuoti transporto priemonę.

▪ Transporto priemonėje (automobilyje, maršrutiniame taksi, autobuse), kurioje įrengti saugos diržai, juos užsisegame.

▪ Stotelėje, laukdami viešojo transporto, stovime toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto.

▪ Į transporto priemonę įlipame (išlipame) tik visiškai jai sustojus.

▪ Važiuodami viešuoju transportu (autobuse, troleibuse), jei yra laisvų vietų, atsisėdame. Stovėdami, abiem rankomis tvirtai laikomės už turėklų.

Pėstieji

▪ Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui esame matomi: nešamės šviečiantį žibintą, prožektorių arba vilkime ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba prie drabužių (rankinės) esame prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą (-us). Pagal galimybes dėvime šviesius (ryškius) viršutinius drabužius.

▪ Įžengti į važiuojamąją kelio dalį galime tik po to, kai įvertiname atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikiname, kad tai saugu.

▪ Prieš įžengdami į pėsčiųjų perėją įsitikiname, kad vairuotojas mane (mus) pastebėjo ir stabdo transporto priemonę.

▪ Eidami per važiuojamąją kelio dalį dėmesį sutelkiame į aplinkos ir eismo situacijos stebėjimą (o ne į skambutį ar gautą žinutę mobiliajame telefone, muziką ausinukuose).

▪ Jei eismas reguliuojamas, vadovaujamės šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.

▪ Jeigu einame kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu – tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Dviračių vairuotojai

▪ Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

▪ Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dėviu ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

▪ Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, aš, dviračio vairuotojas, privalau dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

▪ Prieš pėsčiųjų perėją nulipame nuo dviračio (elektrinio (motorinio) paspirtuko, triračio, riedžio) ir per perėją jį persivedame.

▪ Jeigu reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, nulipame nuo dviračio ir kertame važiuojamąją kelio dalį vesdamiesi dviratį.

▪ Esu dėmesingas išvažiuodamas iš šalutinio kelio, kiemo ar kitos teritorijos.

▪ Jeigu važiuoju kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, duodu kelią pėstiesiems, netrukdau ir nekeliu jiems pavojaus, palieku iš šono saugų tarpą.

▪ Keisdami važiavimo kryptį, viena ranka parodome įspėjamąjį signalą.

▪ Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Vadeliotojai

▪ Vadeliojamų vežimo (rogių) priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo (rogių) gabaritus.

▪ Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui vadeliotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Dalyvaudami viešajame eisme, saugokime vieni kitus. Savitarpio pagarba ir atsargumas – pagrindinė kiekvieno eismo dalyvio pareiga.

Jeigu atsitiko nelaimė, skambiname skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip pasakytų Seimo Šarknickas, 1 000 taršių automobilių teršia daugiau negu 1 000 netaršių. Išeitų, kad 1 000 mažiau taršių mašinų teršia daugiau negu 1 000 netaršių automobilių, bet mažiau negu 1 000 taršių. Kažką panašaus, ko gero, būtų galima pasakyti ir apie kokias 8 taršias, 8 mažiau taršias ir 8 netaršias transporto priemones. Būtent tiek – 8 – naujas transporto priemones ruošiasi nuomotis Šilutės rajono savivaldybės administracija (sąrašas pridedamas).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sąrašas: vienas mikroautobusas „VW Caravelle“, trys „VW Golf“, vienas „VW Passat“, vienas visureigis „VW Tiguan“ ir du vienatūriai „VW Caddy“.
Šilutę šios transporto priemonės turėtų pasiekti iki kitų metų kovo pabaigos, vėliausiai balandžio pradžioje.
Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus specialistų teigimu, visi naujieji folksvagenai atitiks „Euro 6“ taršos reikalavimus.
Kitaip sakant, jie bus mažiau taršūs už taršius automobilius, tačiau daugiau taršūs už netaršius.
Maždaug per vidurį.
Žinoma, norėtųsi tikslesnių duomenų, tačiau Seimo Šarknickas apie mažiau taršių transporto priemonių skleidžiamą taršą kažkodėl nutylėjo.
Kad ir kaip ten būtų, naujų folksvagenų nuoma Šilutės savivaldybei per 5 metus atsieis beveik 230 tūkstančių eurų.
Tai kone ketvirtis milijono – kaip ir daugoka.
Tačiau, kaip sako Seimo Jedinskis, valdžios kritikuoti negalima.
Juolab kad Adventas.
Juolab kad naujieji folksvagenai turėtų būti mažiau taršūs už taršius automobilius.
O tai jau šiokia tokia pažanga.
O pažanga mūsų platumose labai skatinama.
Net ir tais atvejais, kai dėl jos – tos pažangos – aukojami medžiai ir žmoniškumas.
Tačiau šįkart ne apie tai, o apie 8 naujus automobilius, kuriuos ruošiasi nuomotis Šilutės rajono savivaldybės administracija.
Taigi, 7 nauji automobiliai turėtų atitekti savivaldybės administracijai, įskaitant seniūnijas, o vienas vienatūris „VW Caddy“ – Šilutės H. Šojaus muziejui.
Visureigis „VW Tiguan“, kaip teigia Ūkio skyriaus specialistai, pakeis seną, taršų mersedesą ir bus naudojamas susisiekimui potvynių metu.
Viskas.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Šeštadienį, gruodžio 14 dieną, į Šilutės Hugo Šojaus muziejų rinkosi besidomintieji senąja kulinarija – čia buvo pristatyta unikali, iš vokiško rankraščio atgimusi knyga „Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“, parengta pagal klaipėdiškės Hertos Gelžus receptų sąsiuvinį, rašytą daugiau kaip prieš 100 metų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Popietę pradėjo folkloro kolektyvas „Ramytė“, padainavęs keletą Mažosios Lietuvos dainų. Jo narė Vaida Galinskienė pasvarstė, kad nauja knyga yra kaip naujas žmogutis, atkeliavęs į šį pasaulį. Lietuvininkai turėję paprotį patrypti kojomis, kad vežant krikštyti kas mažylio nenužiūrėtų. Tad ir visi susirinkusieji smagiai patrepsenome, kad knygos kelias šiame pasaulyje būtų sėkmingas.

Receptų sąsiuvinio patekimą į muziejų paliudijo tuometinė muziejaus direktorė Danutė Lukoševičiūtė-Narbutienė, tikriausiai ir parvežusi eksponatą iš Petrelių kaimo kartu su kitais daiktais. Ji prisiminė, kad tarybiniais laikais didžiausias rūpestis buvo ne iš kur gauti eksponatų, bet kaip juos parvežti. Vėliau įdomią paskaitą skaitė profesorius ir gastronomijos tyrinėtojas Rimvydas Laužikas. Klausytojai įsitikino, kad valgymo kultūra kinta, ir šiandien atsiranda naujų patiekalų (pica, kebabai), kurie vėliau galbūt bus laikomi tradiciniais – taigi ir senesnius valgius, net jei atsekame jų užsienietišką kilmę, jau galima laikyti savais. Didelę reikšmę maistui ant stalo turi aplinka, gyvenimo būdas, todėl net ir nebendraujančios, bet panašioje klimato juostoje gyvenančios šalys turės panašų valgiaraštį. Profesorius aptarė įvairius patiekalus ir valgymo įpročius skirtingais laikais. Sužinojome, kad nors šakotis atneštas vokiečių, pačioje Vokietijoje jis dabar kepamas be ragelių, o pas mus ši tradicija buvo tarsi užkonservuota – sovietmečiu nesant kontaktų su Vakarų Europa, šeimininkės kepė taip, kaip buvo išmokusios. Daug išgirdome apie Kristijono Donelaičio „Metuose“ minimus valgymo ypatumus: prancūzai ir kiti, į juos nusižiūrėję, valgo pernelyg poniškai (austres, varles), o tikrieji būrai maitinasi tinkamai, valstietiškai (mėsa, lašiniais, sūriais). Paskaitos pabaigoje R. Laužikas sakė, kad H. Gelžus užrašytieji receptai liudija miestietiškąją valgių gaminimo tradiciją Klaipėdos krašte, ir atkreipė dėmesį į įdomesnius patiekalus.

Po intriguojančios paskaitos pasisakyti buvo pakviesti žmonės, prisidėjusieji prie knygos ruošimo. Šilutės Hugo Šojaus muziejininkė etnografė Asta Bartkevičiūtė, šifravusi gotišką tekstą, sakė, kad šis darbas buvo įdomus iššūkis. Kadangi receptai rašyti ranka, neužteko vien žinoti, kaip raidės rašomos – reikėjo ir nuojautos, nes vienur rašyta tiksliau, kitur laisviau, pasitaikydavo labai panašiai užrašytų, bet skirtingų raidžių, tad gelbėjo žodynas ir internetas. Tekste buvo labai mažai skyrybos ženklų, trumpinti net ir trumpi žodžiai, nes rašyta sau. Vertėja iš vokiečių kalbos Mireta Būdvytienė pasidžiaugė, kad verčiamas tekstas jau buvo kompiuteryje lotyniškomis raidėmis. Tačiau neaiškumų neišvengta, nes vietomis tokie patys žodžiai buvo užrašyti nevienodai, kai kurie dabar nebevartojami, tad teko ieškoti, kas prisimintų, paaiškintų. Yra produktų, kurie egzotiškai atrodys net ir šiandien. Leidyklos „Libra Memelensis“ atstovė Violeta Demereckienė pasakojo, kad knygą buvo nuspręsta derinti prie autentiško sąsiuvinio, leisto 1892 m. Oto Sekunos spaustuvėje Šilutėje: atitaikytos spalvos, viršelis, priešlapiai. Dėl to šis leidimas be iliustracijų.

Įspūdžiais gaminant pagal naująją knygą – arba senąjį sąsiuvinį – pasidalino kavinių ir kepyklų savininkės, ruošusios advento „palaunagę“. Jos sakė, kad receptai įdomūs, tačiau neįprasti. Varškės pyragas be miltų?.. Pabandžius pagaminti, pyragas iškepė panašus į varškės apkepą. Panašu, kad seniau šeimininkės nesilaikė recepto skrupulingai – jis buvo reikalingas labiau kaip idėja ir laisvai keičiamas pagal valgytojų skonį.

Kalbėjusieji apdovanoti atminimo dovanomis, o visi susirinkusieji, palydint linksmai dainai, buvo pakviesti į autentišką advento „palaunagę“, kur akį traukė ir gomurį džiugino net kelių rūšių žuvies patiekalai, užkandėlės, kisielius ir, kaip priklauso prie kafijos, – daugybė įvairiausių pyragų.

Knygos leidimą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė. Leidinį „Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“ su profesoriaus Rimvydo Laužiko apžvalginiu straipsniu galite įsigyti Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kasoje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tauragės apylinkės teismas (Šilutės rūmai) paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino kaltu Šilutės rajono gyventoją apgaule pardavus ne jam priklausantį automobilį, ir skyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis iš įmonės paėmė paskolą ir lizingo (finansinės nuomos) sutarties pagrindu iš kitos įmonės už 7 300 Eur įsigijo automobilį „BMW X5“. Nors žinojo, kad automobilis jam nepriklauso nuosavybės teise ir neturi teisės jo parduoti, netrukus pardavė jį už beveik 4 000 Eur, nukentėjusiajam melagingai nurodydamas, kad yra automobilio savininkas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyras teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino žinojęs, kad jis iki kol sumokės visą lizingo sutartyje numatytą automobilio kainą yra tik automobilio valdytojas, tačiau praėjus porai savaičių po minėto automobilio įsigijimo nusprendė jį parduoti, nes šis buvo su vasarinėmis padangomis, variklio defektu. Suradęs pirkėją ir surašęs pirkimo – pardavimo sutartį, nutylėjo aplinkybę, kad šio automobilio savininkas yra ne jis. Iš gautų pinigų sumokėjo 430 Eur įmoką pagal lizingo sutartį, o likusius pinigus išleido savo reikmėms.

Teismas nusprendė, kad vyro kaltumas padarius nusikaltimą visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais dokumentais, kita bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę teismas įvertino, kad vyras prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kad jis, niekur nedirbdamas ir neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat teistas Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos valstybėse bei turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tyčia padarė nesunkų analogiško pobūdžio nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam neatlygino. Teismo vertinimu, tai rodo, kad jis linkęs daryti nusikaltimus ir tinkamų išvadų iš ankstesnių paskirtų bausmių nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko.

Be to, teismas patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Nuteistasis turės atlyginti 4 000 Eur turtinę žalą.

taurages.teismai.lt inf.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2020 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI.

Verslo liudijimus šiais metais iš viso įsigijo beveik 96 tūkst. gyventojų, iš jų apie 61 tūkst. (beveik 64 proc. visų įsigijusių verslo liudijimus) tai padarė e. būdu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nors bendras dirbančių įsigijus verslo liudijimą skaičius šiais metais padidėjo nežymiai (pernai su verslo liudijimu veiklą vykdė daugiau nei 95 tūkst. gyventojų), pastebimas ženklus gyventojų, kurie verslo liudijimus įsigijo e. būdu, skaičiaus augimas. Šiemet verslo liudijimus nekeldami kojos iš namų įsigijo beveik 30 proc. daugiau gyventojų nei pernai (praėjusiais metais e. būdu verslo liudijimus įsigijo beveik 47 tūkst. gyventojų)“, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.

Populiariausios veiklos su verslo liudijimu yra gyvenamosios paskirties patalpų nuoma (neteikiant apgyvendinimo paslaugų), prekyba ne maisto produktais, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, specialieji statybos darbai, statybos apdailos ir valymo darbai. Daugiausia verslo liudijimų šiemet buvo išduodama didžiųjų šalies miestų savivaldybėse. Naujausiais duomenimis, Vilniaus mieste verslo liudijimą įsigijo apie 25 tūkst. asmenų, Kaune – beveik 11 tūkst., o Klaipėdoje – 6 tūkst. gyventojų. VMI primena, kad gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą e. būdu, turi prisijungti prie Mano VMI, užpildyti atitinkamą prašymą (pildoma vedlio principu) ir sumokėti apskaičiuotą fiksuoto dydžio pajamų mokestį bei valstybinio socialinio draudimo įmoką (kai verslo liudijimas išduodamas trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui). Valstybinio socialinio draudimo įmoką už veiklos vykdymą su verslo liudijimu galima savarankiškai apskaičiuoti su SODROS skaičiuokle.

VMI rekomenduoja fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokėti per Mano VMI — verslo liudijimas bus išduotas greičiau nei mokant kitais būdais. Mano VMI puslapyje gyventojui taip pat pateikiama informacija apie įskaitytą mokesčių sumokėjimą bei verslo liudijimo numeris.

Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai kiekvienai veiklos rūšiai pagal galimas pasirinkti veiklos vykdymo teritorijas. Visų savivaldybių sprendimus dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2020 metams, galima rasti čia.

VMI primena, kad tam, jog vykdyti veiklą būtų galima jau 2020 m. sausio pirmosiomis dienomis, verslo liudijimą gyventojai turėtų užsisakyti ir apskaičiuotus mokesčius sumokėti nelaukdami paskutinės metų dienos — tuomet įmokos į VMI sąskaitą bus pervestos ir verslo liudijimas išduotas laiku.

Verslo liudijimų išdavimo pokyčiai nuo 2020 m. liepos 1 d.

Pažymėtina, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Taip pat kitąmet, nuo liepos 1 d., panaikinama galimybė su verslo liudijimu vykdyti pastatų ar statinių apdailos ir remonto, automobilių remonto, vaikų priežiūros, vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo bei elektros sistemų, įtaisų įrengimo bei remonto veiklas.

„Verslo liudijimus šioms veikloms bus galima įsigyti iki 2020 m. birželio 30 d. Po šio termino, norėdami ir toliau teikti minėtas paslaugas, gyventojai galės įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba rinktis kitą veiklos vykdymo formą“, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pridurdama, kad mokesčių inspekcijos konsultantai gyventojams, norintiems tęsti tą pačią veiklą, suteiks visą aktualią informaciją, kaip tą padaryti.

Individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimas

Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio dydis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą yra kintantis, priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų. Kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. tarifas, o viršijus minėtą sumą tarifas didėja ir apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules. Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų per metus taikomas nekintantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Individualios veiklos mokesčių skaičiuoklę rasite čia.

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, taip pat turi pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, o prekių ar paslaugų pirkėjams privalo išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą.

Individualią veiklą vykdantiems gyventojams – virtualus buhalteris i.APS

VMI primena, kad individualią veiklą pagal pažymą ar įsigijus verslo liudijimus vykdantys gyventojai Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą gali pildyti e.būdu – VMI sukurtu virtualiu buhalteriu i.APS. Savarankiškai dirbantiems gyventojams skirta buhalterinės apskaitos programa padeda paprasčiau tvarkyti veiklos pajamas ir išlaidas ir leidžia sutaupyti popierinių dokumentų pildymui, mokesčių apskaičiavimui skiriamą laiką. Tiesiogiai programoje galima išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, duomenys automatiškai perkeliami į e.žurnalą. Pagal i.APS vedamo Pajamų ir išlaidų žurnalo bei trečiųjų asmenų pateiktus duomenis VMI gyventojams parengs preliminarias pajamų deklaracijas, kurias beliks tik pasitikrinti ir pateikti. Apskaitą vesti VMI sistemoje galima pradėti bet kurį metų mėnesį, tiesiog programoje reikia suvesti pajamų ir išlaidų sumas už mėnesius, kuriais apskaita buvo vedama ne i.APS. Virtualiu buhalteriu i.APS galima naudotis prisijungus prie VMI informacinės sistemos i.MAS per e. bankininkystę ar su VMI priemonėmis.

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Buhalterinės paslaugos

vmvt.lt nuotr.

Specialistai primena, kaip tvarkyti šventinį maistą.

Pagal senovės lietuvių papročius po Advento, kurio metu stengiamasi nevalgyti mėsos ir kitų riebių maisto produktų, šv. Kalėdos yra laikas, kai galima pasilepinti įvairiausiomis gėrybėmis: gausybe vyniotinių ir mišrainių, saldžiausių pyragų, tortų, sausainių ir kitų skanėstų. Šventiniu laikotarpiu namuose visada pagausėja maisto, šaldytuve ima trūkti vietos, o po vaišių lieka nesuvalgytų likučių. Todėl labai svarbu nepamiršti pagrindinių taisyklių ir saugiai tvarkyti maistą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Greitai gendantys maisto produktai (pieno, mėsos, žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai, pyragaičiai su kremu) yra gera terpė mikroorganizmams daugintis. Toks maistas privalo būti laikomas tinkamomis sąlygomis. Labai didelę reikšmę turi laikymo temperatūra, kuri negali būti aukštesnė kaip + 6o C. Laikant šaldytuve, svarbu produktus uždengti, įpakuoti į foliją ar maistinę plėvelę, laikyti taip, kad nebūtų kontakto su termiškai neapdorotais maisto produktais, tokiais kaip žalia žuvis ar mėsa.

Greitai gendančių maisto produktų etiketėse būna nurodytas galiojimo terminas: „Tinka vartoti iki…(data)“. Pasibaigus šiam terminui, produkto vartoti negalima, nes jis tampa nesaugus tiek mikrobiologiniu, tiek jusliniu požiūriu. Labai svarbu atidžiai stebėti namuose laikomo maisto juslines savybes, nes tai yra pirmasis „pavojaus signalas“, rodantis, kad produktas jau nebetinkamas vartoti. Atidarius pakuotę, reikia maistą suvartoti per nurodytą laiką, nes ilgiau gulint šaldytuve, gali blogėti produkto kokybė (apdžiūti, pakeisti spalvą, prisigerti kvapų, pakisti maistinė vertė. Nereikėtų pamiršti, kad pradarius pakuotes, galiojimo terminas keičiasi). Kokybę prastina ir pačiuose produktuose vykstantys cheminiai procesai. Atsiradęs pelėsis – ženklas, kad produktas jau nebevalgomas, tokiu maistu galima apsinuodyti.

Laikant maisto produktus šaldytuve, ant ledo gabaliukų ar labai karštoje temperatūroje (daugiau kaip + 60°C), mikroorganizmų, kurie padaro produktą netinkamą vartoti, dauginimasis sulėtėja arba sustoja, tačiau laikant kambario temperatūroje, įvairūs mikroorganizmai (pvz. salmonelės, listerijos ir t.t) sparčiai dauginasi, todėl rekomenduojama nepalikti ant stalo greitai gendančių maisto produktų ilgiau kaip 2 valandas.

Tarp mitybos specialistų vyrauja nuomonė, kad įsigytus kulinarijos gaminius, mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, mišraines, troškinius būtina laikyti šaldytuve ir vartoti ne ilgiau kaip dvi dienas. Norint išlaikyti produktus kuo ilgiau nepakitusius ir neturint galimybių užtikrinti laikymo sąlygų, galima juos konservuoti (džiovinti, šaldyti, sūdyti, marinuoti, užšaldyti šaldiklyje ir t.t.). Atitirpinti užšaldytą maistą reikėtų šaldytuve, o kartą atšildžius, jo pakartotinai šaldyti nerekomenduojama. Užšaldytus likučius reikėtų suvartoti per mėnesį.

Kepant mėsą, reikia vengti stipresnio skrudinimo. Kuo labiau suskrudęs produktas, tuo jame susidaro didesni akrilamidų (kancerogeninės, genotoksiškos medžiagos) kiekiai. Dauguma mikroorganizmų žūva esant + 75°C, todėl pravartu namie turėti specialų termometrą kepamos mėsos vidaus temperatūrai išmatuoti.

Pati svarbiausia per maistą plintančių ligų prevencijos priemonė – plauti rankas prieš pradedant ir baigus ruošti maistą bei ruošimo metu – ypač jei buvo liesta žalia mėsa, paukštiena, kiaušiniai ar daržovės. Reikėtų naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir įrankius žaliai mėsai ir daržovėms, po naudojimo kruopščiai viską nuplauti. Rekomenduojama daržoves ir vaisius plauti po tekančiu vandeniu. Taip pat labai svarbu nevartoti maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į ligonines paguldyta daugiau asmenų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistai informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 9–15 d.) gripo atvejų skaičius išaugo, tačiau bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis išliko panašus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 61 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 61,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, pernai tuo pačiu metu (50-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo didesnis ir siekė 84,0 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse šis rodiklis padidėjo, didžiausias buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 68,4 ir 67,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – 41,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Telšių apskrityje.

Šilutės rajono rodiklis siekė 52,3 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Nors bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI kinta nežymiai, praėjusią savaitę užregistruota daugiau gripo atvejų – 103 (ankstesniąją savaitę – 81 atvejis). Dėl gripo Lietuvos ligoninėse gulėjo 19 asmenų, iš jų 10 vaikų ir 1 nėščioji. Vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Šių metų liepos–lapkričio mėn. Šilutės Hugo Šojaus muziejus vykdė ir įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos finansuotą projektą „Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG`o lagerio kapinių inventorizavimas ir istoriniai tyrimai“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Macikų lagerių kapinės buvo tiriamos panaudojant geofizikinius nedestruktyvius archeologinių tyrimų metodus. Be to, buvo surengta lagerių kapinių inventorizavimo ekspedicija ir ekspedicijos, skirtos apklausti Macikų lageriuose kalintus ir ten kalintų arba lagerių kapinėse palaidotų asmenų artimuosius.

Ilgą laiką buvome įpratę prie stacionarių kompiuterių ir galvojome, kad nieko geriau būti negali. Tiesa, taip manėme tik iki tol, kol pasirodė nešiojamieji kompiuteriai ir iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie šiuos prietaisus.

Tačiau bene labiausiai stebina tai, kad technologijoms sparčiai žengiant į priekį, vis dar netrūksta žmonių, kurie sako, kad nėra nieko geriau nei stacionarus kompiuteris.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš tiesų, šis prietaisas turi nemažai puikių savybių, tačiau nereikia pamiršti, kad egzistuoja daug priežasčių, kodėl kiekvienuose namuose turėtų būti ir bent vienas nešiojamas kompiuteris.

Ne paslaptis, kad dauguma darboviečių ar ugdymo įstaigų vis dar naudoja senesnio modelio kompiuterius, kurie daugelio netenkina dėl pačių įvairiausių priežasčių: lėto veikimo, tam tikrų funkcijų nepalaikymo ir t.t. Taigi, kai iškyla būtinybė pristatyti prezentaciją ar atlikti kitas panašaus pobūdžio užduotis, daugelis patiria stresą: jei namie yra įpratę dirbti su naujos kartos kompiuteriu, tai prezentacijos pristatymas naudojant senesnės kartos kompiuterį neretai tampa tikru iššūkiu. Tačiau šių nemalonių situacijų išvengti bus kur kas lengviau, jei turėsite nešiojamąjį kompiuterį – reikalui esant, bet kada galėsite jį pasiimti su savimi į darbą ar ugdymo įstaigą.

Dar viena priežastis, kodėl namuose turėtų būti bent vienas nešiojamas kompiuteris yra ta, jog šis įrenginys leis jums atsitraukti nuo įprasto darbo stalo. Kaip žinia, stacionarūs kompiuteriai paprastai įkurdinami ant darbo stalo, o tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai norėsite pasinaudoti šiuo įrenginiu (visai nesvarbu, kokiais tikslais – mokymosi, darbo, pramogų ir t.t.), turėsite sėdėti prie darbo stalo. Bet juk tai yra taip nuobodu. Tik pagalvokite, kiek daug naujų erdvių jums atsivertų: kompiuteriu naudotis galėtumėte ir balkone, ir terasoje, ir virtuvėje, ir sode ar lauko kavinėje. Naujos erdvės leistų jums išvengti rutinos ir į darbą ar pramogas pažiūrėti kitu kampu.

Nešiojamasis kompiuteris sukels kur kas mažiau nepatogumų, kai prireiks remonto paslaugų. Kaip žinia, stacionarius kompiuterius transportuoti yra pakankamai sudėtinga, tuo tarpu nešiojamąjį kompiuterį grietai bei patogiai pristatysite į remonto paslaugų įmonėse.

Na, o pabaigai belieka tik pridurti, kad nešiojamas kompiuteris ypač praverstų ir dėl dar vienos priežasties: jis puikiai pasitarnautų įvairių kelionių metu. Visai nesvarbu, kas jūsų laukia: ilga kelionė traukiniu, o gal kelionės dienos, kurias praleisite viešbučio kambaryje, bet kuriuo atveju galėtumėte patogiai naudotis nešiojamuoju kompiuteriu.

Kaip matyti, tikrai netrūksta priežasčių, kodėl kiekvienuose namuose turėtų būti bent vienas nešiojamas kompiuteris: visų pirma, šis įrenginys jums atvers daug naujų erdvių, antra – puikiai tarnaus kelionių metu, trečia – galėsite jį pasiimti su savimi į darbą ar mokymosi įstaigą, o sugedus, bus kur kas paprasčiau transportuoti. Spauskite čia, jei apie nešiojamuosius kompiuterius norite sužinoti daugiau.

.

Užsakymo Nr. 191216

D. Gailiūnienės nuotr.

Gruodžio 13 d. prie Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios švėkšniškiai susibūrė ne vien tik eglės įžiebimo šventei, bet tuo pačiu ir paskelbė, kad Švėkšna šiemet – Kalėdinių nykštukų miestelis.

Eglutės įžiebimo šventėje dalyvavo rekordinis skaičius vaikučių ir jų tėvelių, jų buvo gerokai per 200. Visi mažieji šventės dalyviai buvo apdovanoti Kalėdų senelio saldžiomis dovanėlėmis, o linksmieji personažai ne tik dainavo, šoko ir žaidė su vaikais, bet ir demonstravo dūminius burtus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip ir kasmet, Tradicinių amatų centras organizavo kalėdinę akciją, kurioje kvietė dalyvauti visas Švėkšnoje veikiančias organizacijas, pavienes šeimas, verslininkus ir taip, visiems kartu papuošti savo gimtąjį miestelį kalėdiniais nykštukais. Šiemet prie akcijos prisidėjo asociacija „Švėkšniškių sambūris“, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pirmokėliai su tėveliais bei gimnazistai su mokytoja Klara Pozingiene, seniūnija, biblioteka, lopšelis-darželis, „Diemedžio“ ugdymo centras, Tradicinių amatų centras ir miestelio darbštuolė Daiva Žemgulienė.

Švėkšnoje šiemet pirmą kartą veikė Kalėdinis paštas. Visi vaikai galėjo rašyti laiškus Kalėdų seneliui, jų buvo gauta per 80, ir į visus bus atsakyta dar iki Šv. Kalėdų. Voke vaikas ras ne tik jam asmeniškai adresuotą Kalėdų senelio laišką, bet ir saldžią dovanėlę.

Švėkšnos miestelio bendruomenė oficialiai pradėjo laukti  gražiausių ir jaukiausių švenčių.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Kaune vykusiame kalėdiniame dziudo turnyre, kurį surengė dziudo klubas „Danas”, prizininkais tapo visi jame dalyvavę Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius).

Turnyre Kaune dėl apdovanojimų varžėsi 7 šilutiškiai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geriausiai sekėsi Juozui Leškiui, Ignui Klimanskiui ir Justui Vyšniauskui, kurie iškovojo nugalėtojų vardus savo svorio kategorijose.

Pijus Jogminas ir Martynas Ražaitis užėmė antrąsias vietas, o Eimantas Žygaitis ir Uosis Knapkis pelnė turnyro brozną.

Kitą dieną, sekmadienį, vyko mokomoji treniruočių stovykla. Ją vedė Pasaulio ir Europos dziudo čempionatų prizininkas Marius Paškevičius.