am.lrv.lt nuotr.

Tikrindami, ar yra neteisėtai pastatytų tinklų ar kitokių žvejybos pažeidimų, aplinkosaugininkai kartu su karinių oro pajėgų pareigūnais užvakar sraigtasparniu apžiūrėjo Kuršių marias. Ruošiantis lašišų nerštui, skrydžio metu apžiūrėtos ir kitos vietos, kur dažnai pasitaiko brakonieriavimo atvejų.

Nors šįsyk pažeidimų nenustatyta, tačiau aplinkosaugininkai pasižymėjo teritorijas, kuriose jie galimi, ir dar skris tikrinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dabar vyksta kasmetė gamtosauginė akcija „Lašiša“, skirta migruojančioms ir neršiančioms lašišoms apsaugoti, todėl ypač daug dėmesio skiriama šių žuvų praplaukimo vietoms, atidžiai tikrinama ne tik mėgėjų, bet ir verslinė žvejyba.

am.lrv.lt inf.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Rugpjūčio 19 d., minint Žemaitijos pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejų, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Freskų salėje buvo surengtas seminaras ir pristatyta kilnojamoji paroda „Virsmas Žemaičiais: archeologijos apžvalga“.

Seminare pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė ir VšĮ „Vita antiqua“ direktorė dr. Daiva Steponavičienė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parodoje pristatytas žemaičių gyvenimo būdas, materialinė kultūra ir pasaulėžiūra, visuomeninė sankloda. Su parodos stendais buvo eksponuojami ir atkurti vėlyvojo geležies amžiaus žemaičių (vyro ir moters) kostiumai, reprezentuojantys tuometę aprangą, asmens socialinę padėtį bei gyvenseną (rekonstrukcijos autorė dr. Daiva Steponavičienė).

Muziejaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienis bus be lietaus. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Naktį pūs nepastovios krypties vėjas, silpnas, dieną – pietvakarių, pietų, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – 7–12 °C, pajūryje – 13–15 °C, aukščiausia dieną – 21–26 °C.

Rugpjūčio 24 d. lietaus nenumatoma. Pūs pietvakarių, vakarų, 3–8 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 9–14 °C, pajūryje – 16–18 °C, dieną – 23–28 °C.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 25 d. be lietaus. Vėjas nepastovios krypties, 2–7 m/s. Temperatūra naktį – 10–15 °C, Kuršių nerijoje – 16–18 °C, dieną – 23–28 °C.
Rugpjūčio 26 d. lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 12–17 °C, dieną – 23–28 °C.

Prieš 30 metų

Minėdami Baltijos kelio 30-metį, galime prisiminti ir kokie orai buvo tą istorinę dieną.
Kaip ir numatoma šiemet, ši istorinė diena buvo vasariškai šilta. Lietuvos miestuose (Vilniuje, Ukmergėje, Panevėžyje), per kuriuos nusidriekė Baltijos kelias, oro temperatūra naktį nebuvo nukritusi žemiau 11,8 °C Vilniuje ir Ukmergėje bei 14,2 °C Panevėžyje.
Dieną maksimali oro temperatūra Vilniuje buvo pakilusi iki 20,0 °C, Ukmergėje 20,4 °C, o Panevėžyje 21,6 °C šilumos.
Kritulių Lietuvos teritorijoje esančiame Baltijos kelyje neužregistruota.
Pūtė nelabai stiprus – 2-7 m/s vėjas, gūsiais sustiprėdamas ir iki 11 m/s. Simboliška, vyravo vakarų, pietvakarių krypčių vėjas – būtent ta kryptis, į kurią stovėdami ir buvo atsisukę Baltijos kelio dalyviai.

www.minija.com nuotr.

Skatinant buriavimą Nemuno deltoje, klubo „Marių burės” kolektyvas, kaip ir kiekvienais metais, sėkmingai suorganizavo buriuojančio jaunimo susibūrimą.

Klubo nariai, savanoriai, tėveliai prisidėjo prie buriavimo stovyklos veiklos. Klubo paramos ir savanorių dėka stovyklą pavyko suorganizuoti nedideliais kaštais, todėl stovykloje galėjo dalyvauti vaikai ir iš mažiau pasiturinčių šeimų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O vaikų šiais metais užderėjo kaip niekad daug – net aštuoniolika. Laimei, dauguma jų jau turėjo buriavimo patirties, o kam tai buvo pirmas kartas, greitai apsiprato, stovyklos metu ėmė buriuoti, tikime, kad ilgam.

Stovyklos savanoriai, be kurių nebūtų įvykusi stovykla, Laima, Vydas, močiutė Antanida, alinant nepakeliamam karščiui, nepailsdami maitino ir girdė mūsų gausią kompaniją, nepaisant kaitrios saulės, sukosi aplink įkaitusį kazaną ir stengėsi, kad visi būtų sotūs. Treneriai Aleksandras ir Arūnas padėjo prižiūrėti jaunuosius buriuotojus, skirstė jiems užduotis, mokė juos buriavimo technikos ir, aišku, užtikrino saugumą ant vandens. Nepailstantis techninis pagalbininkas Dainius užtikrino techninę pagalbą vandenyje ir ant kiemo trinkelių. Klubo prezidentas Aras išmintingai tylėjo, tačiau žvilgsnis stovyklos metu išliko budrus ir nerimastingas… Juk nedažnai klube klega toks didelis burys jaunimo!

Ne tik buriavome, – juk siekiame, kad buriuotojai pažintų gimtąjį kraštą ir jį mylėtų, – vykdėme ir pažintinę, edukacinę programą. Aplankėme Kintų didžiąją tują, Kintų kaituotojus Eglę ir Lauryną, kurie pasiūlė papildyti buriavimo programą plaukimu „Kurėnu“ (na, gal kitais metais). Lankėmės Ventės rage, kur gerai nusiteikęs darbuotojas mums ne tik pademonstravo žiedavimo subtilybes, bet ir paskaitė linksmą paskaitą apie migruojančius paukščius, leido patiems paleisti žieduotą paukštuką į laisvę.

Kai vėjas mus visai apleido, kartu su ekskursijų vadove Živile iškeliavome į Šilutės praeitį. Aplankėme Dreverną, Svencelę, uostėme ir ragavome Kintų naftininkų išgautą naftą, aplankėme saulėtąją Nidą, kur turėjome galimybę stebėti didžiausios Lietuvoje „Kuršių marių regatos“ startus. Saulius Menkevičius papasakojo apie savo tolimas keliones po jūras be variklio bei šviečiančius delfinų glisavimus nuo permatomų bangų, visai kaip pasakose. Nenuostabu – juk buriavimas ir yra pasaka…

www.minija.com inf.

A. Žuko, www.smm.lt, nuotr.

Mokslo ir žinių dienai, Rugsėjo 1-osios šventei, sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną. Taigi, mokyklos šiemet galės pasirinkti, ar mokslo metų pradžios šventė vyks pirmadienį, rugsėjo 2 dieną, ar sekmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Galimybė apsispręsti mokyklai numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pernai mokslo metų atidarymo šventė buvo nukelta į pirmadienį, tačiau mokyklos, suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, taip pat galėjo rinktis, kada rengti mokslo metų pradžios šventę. Kai kurios mokyklos, pvz., Druskininkų, Ukmergės miesto, Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinė, buvo nusprendusios neperkelti mokslo metų pradžios, ir mokyklos bendruomenės į mokyklas rinkosi šeštadienį. Šiais metais mokslo metus sekmadienį pradėti planuoja, pvz., Visagino miesto mokyklos.

Ugdymo procesą pradėjus šeštadienį ar sekmadienį, mokytojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, darbuotojams mokama ne mažiau kaip dvigubai.

www.smm.lt inf.

Organizatorių nuotr.

Lietuvos kūrėjai įsikūnijo į vėžiu sergančio vaiko tėvų vaidmenį.

Sėskitės, prašom – nuo šių žodžių prasideda vėžiu sergančių vaikų tėvų kova. Ant kėdės, kuri tampa jų namais. Taip prasideda ir projektas „Vienos kėdės istorija”, drauge su žinomais žmonėmis kviečiantis prisėsti laikinoje ligoninės palatoje ir nepakilti tol, kol nebus surinktos reikalingos lėšos „Mamų unijos šeimos namams”.

Rugsėjo 16 d. pačiame Vilniaus centre, Katedros aikštėje, atsiras imitacinė ligoninės palata, kurioje šalia lovos stovės viena kėdė (gali būti aktualios ergonominės kėdės).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto iniciatoriai kvies žmones bent vieną valandą praleisti ant šios kėdės ir taip parodyti savo paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms. Palata neužvers durų tol, kol nebus surinkta 500 tūkst. eurų suma projekto tikslui – „Šeimos namų” statybų užbaigimui.

Paramą „Vienos kėdės istorijos” projektui išreiškė bei jo vaizdo klipe nusifilmavo daugelis Lietuvos kino ir muzikos kūrėjų: Andrius Mamontovas, Gabrielius Liaudanskas – Svaras, Statislavas Stavickas – Stano, Ineta Stasiulytė, Larisa Kalpokaitė, Justinas Jarutis, Ieva Zasimauskaitė ir kiti.

„Nuo šiandien kviečiame visus tapti šios istorijos dalimi, registruotis mūsų svetainėje ir trumpam įsijausti į vėžiu sergančio vaiko šeimos vaidmenį. Užuojautos ir gailesčio čia nereikia, čia reikia supratimo, paramos. Tik kartu galime sukurti „Vienos kėdės istorijos” laimingą pabaigą”, – teigia labdaros ir paramos fondo „Mamų unija” įkūrėja, „Šeimos namų” sumanytoja Eglė Mėlinauskienė.

Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų, o susirgus vaikui, suserga ir visa jo šeima. „Šeimos namų” idėja yra sukurti reabilitacijos ir informacijos centrą tokioms šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje.

Pasak E. Mėlinauskienės, „Šeimos namai” nepakeis ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų. Tai socialinė alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę turėti daugiau laiko kartu.

„Šeimos namai” bus ne tik vieta, kurioje galės gyventi sergančio vaiko šeima, bet ir erdvė, leidžianti dalintis savo istorija bei išgyvenimais su kitomis šeimomis. Šis didelis ir gražus projektas statomas tik iš privačių lėšų, geraširdžių žmonių bei socialiai atsakingų įmonių aukų. Tikime, kad suvieniję jėgas, mes pagaliau svajonę paversime realybe”, – sako „Mamų unijos” įkūrėja.

Projekto „Vienos kėdės istorija” vaizdo įrašas: https://youtu.be/4msbH3×8faU.

Užsiregistruoti ir prisidėti prie „Vienos kėdės istorijos” projekto galima interneto svetainėje adresu www.vienoskedesistorija.lt.

Paremti projektą galima siunčiant žinutę numeriu 1344 su žodžiu „VAIKAMS“, auka 5 eurai.

Kiti paramos būdai: pavedimu per banką, aukojant naudojantis Paysera bankininkyste, aukojant į LPF „Mamų unija“ sąskaitą, skiriant periodinę paramą.

„Mamų unijos” inf.

Emilija. (Šeimos archyvo nuotr.)

Mes ateiname į šį pasaulį tam, kad nueitume savo kelią. Vieni einame ramiai ir lėtai, kiti lekiame pasišokinėdami, treti sunkiai velkame kojas, kliūvančias už grumstų ar klimpstančias pelkėse. Yra apdovanotųjų, kurie mėgaujasi rožėmis klota kelione, tuo tarpu likusiems tenka žygiuoti permainingomis gyvenimo kelio atkarpomis. Ir kokia laimė, jei, priėję gilią prarają, sulaukiame ištiestos pagalbos rankos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškė Emilija, kuriai dar tik ketveri, norėtų krykštaudama bėgti savo gyvenimo keliuku, tačiau jį užtvėrė sunkiai įveikiama kliūtis – onkologinė liga. Emilijos šeima viena sunkiai ridena šį negandos riedulį nuo dukros kelio, todėl prašo geradarių, mėgstančių žygius keliais ir bekelėmis, pagalbos.

Rugsėjo 21 d. „TrenkTuro“ organizuojamas žygis „Coastline Trek’19: Klaipėda su Gjensidige“ bus kitoks, nes jame ypatingą reikšmę turės skaičius „penki“. Penki kilometrai ėjimo penkiose trasose už penktus metus einančią Emiliją. Tokia simboliška paramos idėja bus įgyvendinama žygyje kartu su labdaros ir paramos fondu „Mamų unija“, besistengiančiu surinkti pinigus mergaitės gydymui Šveicarijoje. Taigi kažkam pirmieji žingsniai žygio „Pėsčiomis pajūriu“ trasoje įprasmins ir pirmuosius Emilijos žingsnius reikalingo gydymo link.

Liūdna diagnozė užklupo prieš ketvirtą gimtadienį

„Gyvenime nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiausius uždavinius“, rašė R.M. Rilke. Gal ir ne kiekvienas, bet Emilija tikrai gavo gyvenimo aukštajai matematikai prilyginamą uždavinį – įveikti vėžį. Mergaitei, nesulaukusiai net ketverių, buvo diagnozuota retinoblastoma – piktybinis akies navikas.

Paprastai ši vėžio forma diagnozuojama kūdikiams, tačiau Emilija, būdama itin guvi ir linksma mergaitė, artimiesiems net nesukėlė įtarimo, jog nemato viena akyte. Emilijos mama, pastebėjusi šiek tiek skirtingas mergaitės akių spalvas, didelio nerimo nepajuto. Profilaktinio apsilankymo poliklinikoje metu, gydytoja nusprendė, kad reikalinga specialistų konsultacija. Po porą mėnesių užtrukusių vizitų pas skirtingus gydytojus bei įvairių tyrimų, Emilijos šeima išgirdo negailestingą diagnozę.

Lietuvoje gydymo nėra

Retinoblastoma yra gana reta liga, todėl Lietuvoje nėra jos gydymo praktikos. Emilija siunčiama gydytis į Šveicariją. Nors mažajai pacientei gydymas nekainuoja, pinigų kelionės išlaidoms tėvai privalo rasti patys. Suprantama, keturmetė negali keliauti viena. Mergaitės mama, Dovilė, visada keliauja kartu. „Bilietai kainuoja apie tūkstantį eurų į abi puses, nakvynė kainuoja po 130 eurų parai. Pirmuosius kartus Šveicarijoje tekdavo pabūti savaitę, dabar turėtų užtekti 2 ar 3 dienų. Tai labai brangi šalis, kai nuvykome pirmą kartą, mane ištiko šokas, net neįsivaizdavau, kad ten taip viskas brangu – pakelis pigiausių makaronų kainuoja apie 4 eurus, tad skaičiuojame kiekvieną centą“, – atviravo Emilijos mama.

„Kiekvieno vizito metu Emilijai atliekamos arba injekcijos į akytę arba chemoterapija į arteriją. Iš pradžių vykome kas dvi savaites, dabar – kas mėnesį. Rugsėjo 5 dieną vėl turime būti Šveicarijoje. Tai bus penktas apsilankymas. Kiek truks gydymas, neaišku. Iš kitų tėvų žinau, kad gali užtrukti apie dvejus metus“, – pasakojo Dovilė.

Mergaitės mama džiaugiasi, kad gydymas labai efektyvus. Jau po keturių vizitų, mergaitės akytė pradeda šiek tiek matyti. „Po kiekvienos gydymo procedūros laukiu specialistų apžiūros, nes žinau, kad naujienos bus vis geresnės“, – optimistiškai kalbėjo Dovilė.

Jauna šeima finansiškai nepasiruošusi tokiems iššūkiams

Nors Dovilė neverkšlena dėl užgriuvusių išbandymų, prasitaria, kad būna ir sunkių momentų. Emilija turi jaunesnį broliuką, jam šiuo metu vieneri metai ir keturi mėnesiai. Mergaitės tėtis dirba užsienyje. Dovilė vaikučių susilaukė jauna, nespėjusi uždirbti vaiko priežiūros išmokoms, todėl gauna tik 100 eurų už abu vaikus. Ji nesiskundžia, kad vienai tenka rūpintis ir su liga kovojančia dukryte, ir mažyliu sūneliu. Moteris džiaugiasi, kad berniuką gali palikti giminaičiams, kai su Emilija išvyksta į Šveicariją, nes keliauti dar ir su mažuoju būtų tikrai per sudėtinga. Vienintelis mažosios ligoniukės mamos rūpestis šiuo metu – iš kur gauti pinigų dukrytės gydymo kelionių ir slaugos išlaidoms padengti. „Jeigu nepadėtų „Mamų unija“, nežinau, kaip būtų… Tikiuosi, kažkaip viskas pavyks ir rasime lėšų visam gydymo kursui“, – guodėsi Emilijos mama.

Emilija – kovotoja, su geru humoro jausmu

Paprašyta papasakoti apie Emiliją, mama nušvinta ir beria nesustodama: „Ji labai protinga ir energinga. Jos visada visur pilna. Tik trumpam po sunkesnių procedūrų mergaitė būna vangesnė, bet netrukus ji vėl turi krūvą reikalų ir šimtus netikėtų klausimų. Pavyzdžiui, nei iš šio nei iš to, ji užklausia „o ką valgo boružėlės“, tuo prajuokindama visus aplinkinius. Iš tiesų, savo amžiui ji turi neįtikėtinai gerą humoro jausmą. Net gydytojai stebisi, kokia Emilija stipri – ir fiziškai, ir psichologiškai. Mūsų visų džiaugsmui, ji ir sveiksta greitai.“ Tiesa, mažoji kovotoja turi vieną baimę – labai bijo kaukės, kurią gydytojai uždeda mergaitei migdydami ją prieš procedūras. „Būna visko – ir to streso, ir nuovargio, bet viskas gerai, Emilija nepasiduoda, ji ištverminga“, – tvirtai pasakojo mama, pati demonstruojanti ne mažesnę stiprybę.

Žygis rugsėjo 21 dieną pajūryje

Labai simboliška, kad žygeiviai savo kelione pajūriu gali šiek tiek palengvinti Emilijos gyvenimo kelio atkarpą, kurią ligoniukė privalo įveikti šiuo metu.

Rugsėjo 21 dieną „Trenkturas“ septintą kartą kviečia į žygį „Coastline trek su Gjensidige“, kuriame dalyviai žygiuos 13, 25, 40, 60 ar net 100 kilometrų. Startas skelbiamas Klaipėdoje, Sporto ir sveikatingumo bazėje, esančioje Smiltynės g.

Daiva Valančiūtė, 15min.lt

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugpjūčio 16 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko fotografijų parodos „Diena, tapusi istorija: VDU profesoriaus Liudo Mažylio, radusio Vasario 16-osios Akto originalą, gyvenimo akimirkos“ pristatymas ir susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriumi, Europos Parlamento nariu Liudu Mažyliu, išgarsėjusiu per dieną, kai Vokietijos diplomatiniame archyve surado vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginį vedė ir profesorių kalbino Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė. Jai pasiteiravus svečio, kaip pavyko surasti Vasario 16-osios Akto originalą, profesorius atsakė, jog labai aiškiai nuo pat pradžių suprato, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto vieta yra susijusi su Vokietija, todėl kreipėsi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas. Profesorius buvo labai maloniai nustebintas, nes gavo geranorišką sutikimą. Beliko kreiptis į Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, susitarti dėl vizito, kuris įvyko kovo 29 dieną. Ten ir pavyko rasti Vasario 16-osios Akto originalą lietuvių kalba.

Literatė Dalia Žibaitienė renginio metu perskaitė savo sukurtą eilėraštį, skirtą šiam istoriniam įvykiui paminėti, ir jį padovanojo profesoriui Liudui Mažyliui.

Vienam susitikimo dalyviui paklausus, ar Liudas Mažylis gavo žadėtą milijoną, jis patikino, kad pasitarė su šeima ir milijono atsisakė, užtat sulaukė milijonų žmonių pritarimo. Profesorius kalbėjo apie darbą Europos Parlamente. Visus sužavėjo svečio paprastumas, nuoširdumas, geras humoro jausmas.

Virginija Degutienė, Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos bibliotekininkė

Burnos priežiūra reikalauja ne tik laiko, bet ir pastangų, tačiau visi daug lengviau užsiimame šiuo procesu, kada susimąstome, kokiomis ligomis galime susirgti. Šiandien daugėja žmonių, kurie suserga stomatitu, todėl būtinos prevencinės priemonės siekiant apsaugoti tiek suaugusius, tiek vaikus nuo šios nemalonios ligos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendrai stomatitas, tai burnos gleivinės uždegimas, tačiau ši liga itin nemaloni. Negalite normaliai valgyti, jausti maisto skonį, o toks dirgiklis jaučiamas kiekvieną dieną. Taigi, kiekvienam rekomenduojame tinkamai prižiūrėti burną ir tuomet tokios problemos bus išvengta.

Stomatitas 2019 metais yra suaktyvėjęs, jeigu lygintume su 2018 ar 2017 metais. Gydytojai pastebi, kad daugėja jaunesnių pacientų. Dar prieš gerus dešimt metų ši liga buvo siejama tik su vyresnio amžiaus žmonėmis, tačiau dabar jau tampa aišku, kad nerūpestinga burnos higiena lemia tokios ligos atsiradimą.

Kas tai per liga?

Norėdami sužinoti daugiau apie šią ligą ir jos požymius pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju. Jis galės jums paaiškinti, ką reikia daryti, kad tikrai jūsų burna būtų sveika ir kiekvieną dieną galėtumėte džiaugtis skaniu maistu. Kiekvienam pacientui rekomenduojame peržiūrėti video reportažus apie sunkiai sergančius ligonius iš viso pasaulio. Tokia profilaktika leidžia aiškiai suprasti, kodėl būtina atlikti burnos valymą. Jeigu valgote daug įvairaus maisto, tuomet net dienos metu stomatologai rekomenduoja išsivalyti burną.

Ar stomatitas 2019 metais sunkiau gydomas?

Gerai, kad dabar medicina yra stipriai pažengusi ir tokios ligos tikrai nesudėtingai gydomos. Pagrindas laiku kreiptis į specialistus. Pirmiausia bus nustatytas ligos sudėtingumas ir tuomet daktaras paskirs gydymą. Dažniausiai reikia gerti vaistus ir naudoti specialius tepalus. Tokia liga paprastai labai greitai išgydoma. Aišku, pasitaiko ir sudėtingų atvejų, kuomet reikalingas rimtesnis specialistų dėmesys. Kiekvienam rekomenduojame tiesiog tiek ryte, tiek vakare tvarkingai prižiūrėti burną, visuomet švariai išsivalyti dantis. Juk įvairių bakterijų spiečiai ir sukelia tokias ligas.

Kaip nesusirgti?

.

Užsakymo Nr. 190820

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Minint Baltijos kelio 30-metį parengta virtuali paroda „Baltijos keliu – į Laisvę!“. Parodoje eksponuojami dokumentai iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA), Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) ir Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parodoje galima susipažinti su kolektyvų, valstybinių įstaigų, politinių organizacijų dokumentais (oficialiais raštais, atsišaukimais, deklaracijomis, rezoliucijomis), gyventojų laiškais, mokslo ir politikos atstovų parengtomis studijomis, pranešimais ir straipsniais Molotovo-Ribentropo pakto ir „Baltijos kelio“ akcijos klausimais.

J. Subačius su A. Malinausku Europos čempionate užėmė 6-ąją vietą. ( www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutiškiai Justinas Subačius ir Arnas Malinauskas („RAL 2“ klasė) Europos ultralengvųjų  orlaivių čempionate Ignalinoje užėmė 6-ąją vietą.

Komandinėje įskaitoje lietuviai surinko 33929 tšk. Geriau pasirodė tik čekai (58055) ir rusai (42777), o iš viso klasifikuotos 8 rinktinės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atskirose klasėse lietuviai prizinių vietų neiškovojo. 6-ąsias vietas užėmė Justinas Subačius ir Arnas Malinauskas („RAL 2“ klasė), Aurimas Bezaras ir Kęstutis Jurkėnas („RGL 2“ klasė), Artūras Lauknys ir Linas Bružikas („RWL 2“ klasė), Dainius Galkis („RAL 1“ klasė) bei Rytis Paliulis („RWL 1“ klasė), 9-i liko Zigfridas Driežas ir Aidas Stankevičius („RWL 2“ klasė), 10-as buvo Vilimantas Ganušauskas („RWL 1“ klasė).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausia ant medžio margučių – 32 099 tuščiaviduriai margučiai – puošė specialiai prie Švėkšnos bažnyčios pastatytą Velykų medį.
Tai naujas Lietuvos rekordas!

Margučius 2019 m. balandžio 16 d. kartu su pagalbininkais pakabino asociacija „Švėkšniškių sambūris“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Margučiai marginti juos dažant, apneriant, apvyniojant įvairiaspalviu popieriumi, skutinėjant ir kitaip.

Susijęs: „Belaukiant Velykų: švėkšniškiai vėl žada nustebinti“

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Per visą Lietuvą vingiuojantis „Lietuvos muziejų kelias“ rugpjūčio pradžioje atvedė ir į Šilutę – čia, prie Hugo Šojaus muziejaus, sekant tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“, vyko renginys „Per vandenis vandraujant“.

Jis buvo suskirstytas į kelias dalis. Vaizdingiausia – vienos dienos paroda „Žvejyba pamaryje“ apie žvejo gyvenimą, kurioje pabandėme aprėpti, kaip dirbo ir kuo gyveno pamario žvejai vasarą ir žiemą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lankytojai matė ir kone pilną žvejo aprangos kostiumą – švarką, kelnes, batus, kepurę („ziudvestę“), taip pat skriemulius burėms kelti, žiemos metu naudojamas pačiūžas, roges, „išporius“ – geležinius nagus ant batų, skirtus eiti ledu, ledkirtį. Buvo eksponuojami tinklai, plūdės, grimzdai, irklai, skiaurė gyvai žuviai laikyti, valties dervavimo statinaitė, „fenderis“ – megztas maišas, suminkštinantis valties atsitrenkimą į kliūtį, pora pintų neštuvų tinklams nešti, adatos tinklams lopyti ir „rakstuvas“ tinklams megzti, ir dar kitų žvejybos priemonių. Pajusti pamario dvasią padėjo skambėję Mažosios Lietuvos krašto dainų įrašai apie marias ir žuvininkus, taip pat keletas nuotraukų.

Popiet prapliupęs lietus privertė parodą iš lauko perkelti į vidų, ten persikėlė ir lankytojai, kurie, pasiklausę parodos pristatymo, traukė lapelius su sakmių ištraukomis ir paeiliui skaitė. Kokių tik stebuklų nebūta pamario krašte! Kalbantys debesys, pelkėse nuskendę laivai, dosnūs velniukai – įvairiausiai aiškinama ežerų kilmė ar prie vandens telkinių sutinkamos mitologinės būtybės. Reikia žinoti, kaip su jomis bendrauti…

Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienis prasidės nepastoviai debesuotais ir labai šiltais orais, ankstų rytą temperatūra jau sieks 16-20 laipsnių. Virš Lietuvos išsidėsčiusi karšto oro bangos viršūnė ir kaitrūs saulės spinduliai įdienojus daugelyje rajonų privers termometrus rodyti 25-29 laipsnius, Alytaus ir Vilniaus apskrityse kai kur ir 30 laipsnių karštį. Vakarų Žemaitijoje bei pajūryje vyraus šiek tiek gaivesni orai – prognozuojama 21-24 laipsnių šiluma. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų vėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Popiečio valandomis augantys kamuolinių debesų bokštai įspės apie artėjantį lietų, kuris į mūsų šalį prasiskverbs vakarėjant. Didesnė tikimybė susidurti su lietaus debesimis ir perkūnija bus Pietų Lietuvoje. Prieš pradedant lyti ir žaibuoti, vėjas taps gūsingas, jo greitis sieks 13-15 m/s.

Antradienio naktį per pietinius ir rytinius rajonus praslinks pagrindinė lietaus masė, kai kur merks net itin smarkiai. Vakariniuose rajonuose vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Pietrytinėje šalies dalyje išliks ir didžiausia perkūnijos tikimybė. Vakarinių krypčių vėjas rims iki vidutinio, 5-10 m/s. Susidarys nemenkas temperatūros skirtumas, daugelyje regionų oras atvės iki 14-16 laipsnių, Alytaus bei Vilniaus apskrityse išsilaikys 18-19 laipsnių šiluma. O štai šalies šiaurės vakaruose rytą prasisklaidžius debesims temperatūra kris iki 11-13 laipsnių. Diena numatoma ramesnė ir mažiau lietinga. Rytiniuose rajonuose trumpai palis pirmoje dienos pusėje, pajūryje ir Žemaitijoje trumpi lietūs, kai kur su perkūnija apsilankys popietę. Praplaukiant galingesniems debesims vėjas kartais stiprės iki 12-14 m/s. Oras šią dieną spės įšilti iki 21-26 laipsnių.

Trečiadienio naktį aukštesnio slėgio laukas vaikys debesis, tad nedidelio lietaus sulauks tik pavieniai regionai. Nurimus vėjui, susidarys palankios sąlygos plisti rūkui. Temperatūra pažemės iki 12-16 laipsnių. Dieną į Lietuvą užsuks nauja įkyresnio, gausesnio lietaus juosta. Centriniuose ir vakariniuose rajonuose daugiausia klius trumpo lietaus, kai kur jį lydės perkūnija bei vėjo sustiprėjimai iki 15-16 m/s. Tai bus viena vėsiausių šios savaitės dienų, nes temperatūra nepakils aukščiau 17-22 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį sinoptinė situacija keisis, nuo Pietvakarių Europos artės anticiklonas. Lietus trauksis. Debesys sklaidysis. Vėjas rims ir ims pastoviai keisti savo kryptį. Giedresnę naktį termometrai rodys nuo 9 iki 14, pajūryje apie 16 laipsnių šilumos. Dieną saulei niekas nesutrukdys orą įšildyti iki 20-24 laipsnių.

Penktadienį vyraus malonūs ir gražūs orai. Nestiprus vėjas pūs iš pietvakarių, pietų. Rytas numatomas vėsokas – vos 7-12, prie jūros – 13-15 laipsnių, dieną palepins ne tik saulė, bet ir vasariška 21-25 laipsnių šiluma.

www.meteo.lt inf.

15min.lt nuotr.

Sekmadienio popietę tragiškai pasibaigusi avarija įvyko Šilutės rajone, Versmininkų kaime.

Maždaug 15 val. 15 min. Versmininkų kaimo gyventojai išgirdo trenksmą ir pamatė nuo tiesaus kelio nulėkusį ir į medį įsirėžusį automobilį.

Nors smūgio metu išskrido „Renault Laguna“ akumuliatorius, automobilis vis tiek užsidegė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkiniai griebė gesintuvus, iškviestos visos tarnybos. Viduje liko prispaustas vairuotojas, iš pirmo žvilgsnio, jis jau buvo be gyvybės ženklų.

Atvykę ugniagesiai specialia įranga išvadavo vyrą ir perdavė medikams, bet jie padėti jau nebegalėjo, konstatavo mirtį.

15min.lt inf.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Liepos 29 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vietovardžių metų proga rinkdamas medžiagą apie išnykusias Šilutės rajono gyvenvietes, surengė ekspediciją po Kintų seniūnijos išnykusių gyvenviečių vietas.

Ekspedicijos metu buvo aplankytos spėjamos Tulkarago kaimo, Jociškių dvaro, Veprių dvaro, Žiaukų, Gaicių, Ragaišių, Kuokštų ir Klumbių kaimų vietos – iš viso 8 spėjamos buvusių gyvenviečių vietos. Ekspedicijoje dalyvavo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ekspedicijos metu buvo atlikta aplankytų išnykusių gyvenviečių fotofiksacija, įvertinta jų būklė ir statinių (jeigu tik tokių būdavo aptinkama) išlikimo laipsnis, apklausti vietiniai gyventojai. Prieš ekspediciją buvo surinkta mokslinė ir kraštotyrinio pobūdžio informacija apie lankytinus objektus. Geriausiai lokalizuoti Kintų seniūnijoje išnykusias gyvenvietes padėjo senųjų vokiškų kartografinių šaltinių ir dabartinės kartografinės medžiagos sugretinimas. Buvo kartografuotas ekspedicijos maršrutas ir aplankytos išnykusių gyvenviečių vietos.

Dalis ekspedicijos metu aplankytų gyvenviečių, kaip antai Gaiciai ir Klumbiai, buvo visiškai sunykusios, be jokių aiškiai matomų buvusių intensyvių žmogaus veiklos pėdsakų. Gaicius padėjo lokalizuoti nuo gyvenvietės egzistavimo laikų mažai pakitusi žvyrkelių T formos sankryža, o Klumbius – Minijos upės kilpa. Tik kai kuriose išnykusiose gyvenvietėse, tokiose kaip Tulkaragas ir Kuokštai, stovėjusių sodybų buvimo vietas leisdavo įtarti iki šių dienų augantys pavieniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Buvusios Jociškių dvarvietės aplinkoje mėtėsi raudonų plytų, čerpių duženų, netoli Minijos senvagėje matėsi medinio tilto liekanos, išsiskyrė tikriausiai įvažiavimą ženklinę, už kitus žymiai senesni medžiai. Spėjamą Veprių dvarvietę padėjo lokalizuoti jos teritorijoje iki šių dienų augantis senas ąžuolas. Išnykęs Žiaukų kaimas, remiantis 1910–1940 m. vokišku žemėlapiu, užima gana didelę dabartinio Kintų miestelio dalį. Tiesa, ekspedicijos metu apklausta Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė teigė, kad buvusio Žiaukų kaimo pagrindinės sodybos telkėsi į Kintų miestelio Kuršių marių paplūdimį vedančioje Pamario gatvėje. Taip pat Kultūros centro direktorė dėl detalesnės informacijos apie išnykusias Kintų seniūnijos gyvenvietes patarė kreiptis į du senuosius vietinius gyventojus – Cyrulį ir Rudmokienę, kuriuos planuojama apklausti vėliau. Remiantis senaisiais kartografijos šaltiniais, ekspedicijos metu buvo lokalizuota ir aplankyta viena iš išnykusiam Ragaišių kaimui priklausiusių sodybų. Minima sodyba dabar priklauso Mockių kaimui. Deja, apklausti sodybos savininkai apie iki II-ojo pasaulinio karo gyvenusius sodybos šeimininkus ir pačios sodybos priklausymą išnykusiam Ragaišių kaimui negalėjo nieko papasakoti.

Ekspedicijos metu surinkta informacija padės muziejininkams rengti būsimas naujas edukacines programas, ekskursijas, rašyti mokslinius straipsnius, susijusius su Šilutės rajono ir Klaipėdos krašto išnykusiomis gyvenvietėmis ir jų išnykimo nulemtais urbanistinės raidos pokyčiais.

www.silutesmuziejus.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 29 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų. Maudytis galima.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Yra daugybė priežasčių, kodėl būtų galima sakyti, kad stogas – viena tų pastato dalių, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pasirodo, kad stogas atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę, apsauginę funkcijas, todėl jį dengiant, būtina įgyvendinti tik pačius geriausius sprendimus bei užtikrinti aukščiausią kokybę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stogo konstrukcijos – taip pat ne išimtis. Taigi, jei ieškote iš tiesų patrauklaus sprendimo, prisiminkite, jog egzistuoja daug veiksnių, dėl kurių verta rinktis medienos stogo konstrukcijas.

Ne paslaptis, kad statybų procesas dažniausiai tęsiasi labai ilgai – gali užtrukti ir net ne vienerius metus, tačiau kiekvienas užsakovas pageidauja, kad galutinis rezultatas būtų gautas kuo greičiau. Žinoma, tiksli statybų trukmė priklauso nuo daugybės priežasčių, tačiau viena iš jų yra susijusi su detalėmis. Kaip žinia, kai kurias statyboms reikalingas detales reikia montuoti ir tai pailgina bendrą trukmę. Medinės stogo konstrukcijos iš Freimans yra labai maloni išimtis, kadangi jos pateikiamos jau pagamintos, todėl jų įrengimas pastate reikalauja kur kas mažiau laiko. Taigi, jei jūsų tikslas yra ne tik kokybiškas, bet ir kuo trumpiau trunkantis statybų procesas, medinės stogo konstrukcijos yra ideali išeitis.

Kaip žinia, daugelio žmonių tikslas yra ne tik kokybiškos statybos, bet ir patrauklus jų biudžetas. Žinoma, būtų galima išvardinti daugybę situacijų, kuomet tiesiog nėra jokios galimybės sutaupyti, tačiau stogo konstrukcijos – išimtis. Ne paslaptis, kad galima rinktis ir metalines, ir medines stogo konstrukcijas, tačiau pastarosios leistų sutaupyti net apie 15 procentų.

Dėmesį verta atkreipti ir į tai, kad statybų erdvėje statybinės medžiagos bei įrankiai neretai stovi keletą savaičių ar net mėnesių, tad ne tik pareikalauja daug erdvės, bet ir kuria netvarkos įspūdį. Gera žinia ta, kad medinės stogo konstrukcijos į statybų erdvę yra pristatomos prieš pat montavimą, tad ne tik taupoma vieta, bet kuriamas tvarkingesnis bei estetiškesnis vaizdas.

Ne paslaptis, kad didelę dalį sudaro ne tik gyvenamieji, bet ir kitos paskirties pastatai (sandėliai, ūkinės erdvės, arklidės ir t.t.). Šių pastatų stogo plotas būna labai didelis, tad reikia akcentuoti, kad tikrai ne visos stogo konstrukcijos gali būti naudojamos tokiu atveju, tačiau pagamintos iš medienos puikiai tiks.

.

Užsakymo Nr. 190809

Arba pasiklydę laike.
Arba žvilgsnis į ateitį.
Arba… trauk juos devynios!

Šilutėje pranešimai dėl skolų sumokėjimo jau išrašomi avansu (pranešimo kopija pridedama).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klausimas

Kaip turi jaustis žmogus, rugpjūčio pradžioje el. paštu gavęs pranešimą, kad jo „skola už suteiktas paslaugas š. m. spalio 31 dienai yra …“, su pagrasinumu, „kad nesumokėjus skolos per 15 kalendorinių dienų …“?

Pranešimas

Vandens ženklai

Velniai žino, kaip turi jaustis žmogus, kai jam skolos „išrašomos“ avansu.
Įtariu, kad nelabai smagiai.
Ir iš kur tam smagumui rastis, kai kažkas jam ateitį piešia ne itin šviesiomis spalvomis.
Sumauti ekstrasensai!
Gal jiems taip rodo vandens ženklai?
O pastarųjų, kaip teko girdėti, pasitaiko net labai keistų…

Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Šilutė – laiko kilpoje.
Arba pasiklydę laike.
Arba žvilgsnis į ateitį.
Arba… trauk juos devynios…

Kaip visada…
Orestas

J. Subačius ir A. Malinauskas, Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų čempionato nugalėtojai, gins Lietuvos garbę Europos čempionate. (A. Poteliūno nuotr.)

Šiemet Ignalinos aerodrome vykstančiame Europos čempionate dalyvauja gausus būrys lietuvių – dvi vienvietės motoskraidyklės, viena vienvietė skraidyklė, po vieną dvivietį ir vienvietį lėktuvą ir net sraigtasparnis.

Dviviečiu lėktuvu kartu su navigatoriumi Arnu Malinausku skrisiantis pilotas Justinas Subačius atvirauja, kad kelia sau tikslą pasivaržyti su pasaulio čempionu, praneša portalas www.sportas.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Mums šiame čempionate aktualiausia, kad navigacija būtų stipri, nes pirmiausiai tai tikslaus skraidymo varžybos. Žinoma, nepamirštame ir tikslaus tūpimo – siekdami pasiruošti šiai rungčiai per dieną atliekame po 40-50 tūpimų. Favoritą Jurijų Jakovlevą laikome savo pagrindiniu varžovu, ir būtų smagu jį kai kuriose rungtyse aplenkti. Tai jau yra pavykę padaryti Čekijoje, tad norėtume tokį rezultatą pakartoti”, – rimtą konkurenciją žadą šilutiškis pilotas.

J. Subačius taip pat džiaugiasi, kad savo geriausių rezultatų Ignalinos aerodrome sieks, savo paties surinktu lėktuvu, kurį šypsodamasis vadina „dideliu lego“.

Susijęs: „Šilutės aviatoriai – geriausi Lietuvoje“

Ignalinos aerodrome rugpjūčio 7-17 dienomis vyksiančiame Europos ultralengvųjų orlaivių čempionate laukiama daugiau nei 200 dalyvių iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir, žinoma, visos Lietuvos. Įvairiose čempionato klasėse ir rungtyse varžysis net 75 pilotai. Iškilmingas Europos čempionato atidarymas vyks Ignalinos Laisvės aikštėje rugpjūčio 10 dieną (šeštadienį) 17 valandą. Čia susirinkusiųjų lauks kvapą gniaužiantys geriausių pasaulio pilotų skrydžiai ir kitos staigmenos.