A. Poteliūno nuotr.

Aukštosiose mokyklose studijuojan-
tiems šilutiškiams netrukus bus suteikta galimybė gauti finansinę paramą studijoms. Tačiau už ją baigus studijas teks atidirbti Šilutės rajono savivaldybės įstaigose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės taryba patvirtino studentų rėmimo programos tvarkos aprašą, pagal kurį studentams, kurie studijuoja pagal Šilutės rajonui reikalingų specialybių studijų programas aukštosiose mokyklose, bus suteikta galimybė gauti finansinę paramą visai studijų kainai apmokėti arba 5 bazinės socialinės išmokos – dabar 190 eurų – dydžio kasmėnesinę stipendiją.

Paramos galės tikėtis studentai, baigę Šilutės rajono bendrojo ugdymo įstaigas, kurie įsipareigos baigus studijas dirbti Šilutės rajono savivaldybės įstaigose, kurių steigėja (dalininkė) yra Šilutės rajono savivaldybė.

Šilutės rajono savivaldybės įstaigoje teks atidirbti tiek metų, kiek metų studentui buvo mokama studijų stipendija arba kompensuojama už studijas sumokėta kaina.

Šiais metais studentų rėmimui numatyta skirti 10 000 eurų.

Tikimasi, kad ši finansinė parama paskatins grįžti į Šilutės rajono savivaldybę gyventi ir dirbti daugiau jaunų žmonių, iš dalies bus sprendžiama kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema.

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS STUDENTŲ RĖMIMO PROGRAMOS TVARKOS APRAŠAS

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienį iš Vakarų Europos priartės anticiklonas. Debesuotumas sklaidysis, saulė dažniau lepins pajūrį ir Žemaitiją. Šiaurės vakarų vėjas nurimti dar neketina, tad popietę vėjo gūsiai daugelyje vietovių kartais sieks 15-18 m/s. Virš mūsų šalies išplitusi gaiva leis saulei temperatūrą kilstelėti tik iki 19-24 laipsnių šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį dangus ir toliau giedrės. Nelis. Vėjas pamažu suksis iš vakarų, pietvakarių ir pavojingų gūsių nebesieks, išliks apysmarkis. Rytas numatomas vėsus, vietomis net šaltokas. Temperatūra pasiskirstys tarp 8-13 laipsnių šilumos. Kai kur Žemaitijoje bei smėlingame Varėnos rajone gali būti vos apie 6 laipsnius šilumos. Šeštadienio dieną per Lietuvą ims slinkti šiltasis atmosferos frontas, jis atvers kelią naujai šilumos porcijai. Debesuotumas kaitaliosis, daugiausia saulės sulauks rytiniai šalies regionai. Vakariniuose rajonuose įdienojus, o gal ir arčiau vakaro trumpai negausiai palynos. Vakarų, pietvakarių vėjas vėl trumpam sustiprės, šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose kai kur bus fiksuojami 15-17 m/s gūsiai. Plūstelėjus šilumai termometrai vakarėjant rodys nuo 21 iki 26 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį trumpai palis ties Vakarų ir Vidurio Lietuva, iki vidurdienio iš pavienių debesų lietaus lašai dar gali kristi kai kur Kauno, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Vėliau dangus greitai giedrės. Vakarų, pietvakarių vėjas taps vidutinio stiprumo, nuo vidurdienio vis labiau kryps iš pietų ir gins karščio bangą mūsų link. Naktis prognozuojama šilta, bet netvanki – tarp 12-17 laipsnių šilumos. Dieną karštis didesnėje šalies dalyje pasieks 30-31 laipsnį, ir tik prie jūros bei kai kur šiaurės vakaruose temperatūra svyruos tarp 23-25 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

Gaisro dūmai matomi iš tolo. (15min.lt skaitytojos nuotr.)

Durpyno gaisras matomas net iš Kuršių nerijos.

Pamario krašte – didžiulis gaisras. 10 autocisternų ekipažų gesina gaisrą durpyne.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pranešimas apie šį įvykį gautas penktadienį 13.13 val.

„Tikėtina, didelis gaisras. Dūmų kamuolys tik didėja“, – 15min pranešė įvykio liudininke tapusi skaitytoja, gaisro dūmus stebėjusi iš kito Kuršių marių kranto Juodkrantėje.

Kaip 15min informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, Šilutės rajone kilo gaisras durpyne. Jo gesinti išsiųsta iškart 10 autocisternų ekipažų.

Kaip 15min sakė Klaipėdos ugniagesiai, liepsnoja Aukštumalos durpynas.

„Šiuo metu vykstame didelės pajėgos į įvykio vietą. Vertinant pagal dūmingumą, yra didelis gaisras. Važiuoja iš viso regiono automobiliai, apie dešimt autocisternų“, – sakė atstovas.

Gesinti durpes ugniagesiams yra nemenkas iššūkis, mat ugnies židiniai būna giluminiai ir itin ilgai gesinami.

15min.lt inf.

Iš savivaldybės tarybos posėdžio sugrįžus.

Šilutės medžių sergėtojų tikslas – trukdyti daryti Šilutę gražesnę.
Maždaug taip (ar panašiai) sako Vytautas.
Kitaip sakant, jie yra blogis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Juk medžius galima atsodinti.
Maždaug taip (ar panašiai) sako Steponas.
Steponui pritaria Edgaras.
Steponui pritariu ir aš: medžius galima atsodinti.
Galima, bet nebūtina.
Priežasčių tam galima sugalvoti į valias.
Tam ir duota žmogui galva.
Žinoma, galva dar tinka kepurei nešioti.
Be to, be jos ir „čerką“ būtų sudėtinga išlenkti.
Jau nekalbant apie žodį, kuris iš jos – tos galvos – žvirbliu išskrenda…
Bet dažnai jis per vieną ausį įlekia, per kitą išlekia.
Tačiau pasitaiko, kad ir užsilieka.
O tai pirmasis požymis, kad galva ne visai tuščia.
Tokiems kyla visokių klausimų.
Protingi klausimai kyla protingiems.
O štai man kyla klausimų dėl pastaruoju metu taip dažnai girdimų žodžių „galima atsodinti”.
Kai kalbama apie medžius, tai tarsi ir aišku, ką norima pasakyti.
O kaip dėl žmonių?
Štai kaip aš galvoju: jeigu jau galima žmogų pasodinti, tai išeitų, kad turėtų būti galima jį ir atsodinti.
Tačiau, manau, reikėtų tiksliau apibrėžti.
Aš įžvelgiu du galimus variantus: a) atsodinti – tai išleisti į laisvę prieš tai pasodintąjį; b) atsodinti – tai iš naujo pasodinti tą, kuris prieš tai buvo pasodintas, o vėliau išleistas į laisvę.
Kurį variantą renkatės jūs?

Šviesios visiems likusios savaitės.

P.S. O išleistus į laisvę po laikino sulaikymo, kaip Vytautas praeitų metų rudenį, ar galima vadinti atsodintais?

P.P.S. Juk sakiau, kad protingi klausimai kyla protingiems.

www.vvtat.lt nuotr.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškinosi, ką apie dvejopą maisto produktų kokybę mano Lietuvos vartotojai. Atlikti tyrimai parodė, kad net 74 proc. žmonių mano, kad dvejopa produktų kokybė yra problema, o 70 proc. tai laiko diskriminacija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Esame lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokiais nesijaučia. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas gyventojų nuomonės tyrimas šiuo klausimu unikalus ES mastu ir atskleidžia svarbias vartotojų elgsenos tendencijas – jei lietuviai būtų informuoti apie produktų sudėties skirtumus, beveik pusė jų abejotų, ar pirkti tokią prekę“, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. – “Vieni pirmųjų pradėjome kelti produktų dvigubos kokybės klausimą ir pasiekėme, kad žmonės nebebūtų klaidinami – priimta direktyva, kuria skirtingų produktų pardavimas tokioje pačioje pakuotėje pripažįstamas nesąžininga komercine veikla“.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių parduodami identiškai supakuoti, tačiau galimai prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. 2018 m. spalio mėn. pradėtu tyrimu siekta įvertinti Lietuvos vartotojų žinias ir nuomonę apie produktų dvejopą kokybę bei ištirti, kokį poveikį galimai dvejopa produktų kokybė daro vartotojų elgsenai priimant sprendimus dėl pirkimo.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69% respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą – 30,8% vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų tokio produkto, o 12,88% – tikrai nepirktų.

Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Šias prekes pirktų vos 2,85 % respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Taigi, vertinant produkto kokybę, sveikumą bei pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.

Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekių ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė 17 (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), 9 šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik 1 šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes nei tiekiamos Lietuvai.

Tie patys 75 proc. respondentų pritaria, jog dvejopa kokybė galioja ne tik maisto, bet ir kitiems produktams, buities prekėms, žaislams, drabužiams.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto vartotojų elgsenos tyrimo rezultatai yra dar vienas ES egzistuojančios dvejopos kokybės produktų problemos įrodymas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad dvejopa produktų kokybė turi neigiamą poveikį vartotojų pasiryžimui pirkti tam tikrus produktus.

Šią situaciją spręsti ėmėsi ir Europos Komisija, inicijavusi Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pakeitimus. Šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamentas pritarė siūlymui, kad tokie atvejai galėtų būti vertinami kaip klaidinanti praktika. Ir nors gamintojams palikta teisė vienodai atrodančias prekes skirtingoms rinkoms tiekti skirtingos sudėties (atsižvelgiant į valstybių narių įstatymus bei vietinių žaliavų pasiūlą), tačiau vartotojai turės būti tinkamai informuoti apie skirtumus, kad galėtų juos atpažinti.

www.vvtat.lt inf.

Birželio 28-oji – paskutinis penktadienis šį mėnesį – „Kritinės masės“ diena.

Šilutėje dviratininkai renkasi senojo turgaus aikštėje.
Startas 18 val.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

manokrastas.lt nuotr.

Trečiadienį startavo kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ žaidimas, kuris tęsis iki Pasaulinės turizmo dienos – rugsėjo 27 dienos.

Idėja kurti „Vėtrungių kelią“ kilo Šilutės kultūros bendruomenei, o jos įgyvendinimu rūpinasi Šilutės kultūros ir pramogų centro komanda ir jos direktorė Jūratė Pancerova.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dabar kultūros kelias apjungia net šešias savivaldybes, nuo Nidos iki Smalininkų, tad keliaujantiems netrūks įspūdžių, sako Šilutės rajono kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Neatsitiktinai pasirinktos žaidimo temos, kviečiančios keliauti ir pažinti Mažąją Lietuvą: tai „Vėtrungių kelio lobiai“, „Vėtrungių kelio skonių kolekcija“ „Vėtrungių kelio asmenukė“ kultūros paveldo objekte. Norintys dalyvauti žaidime turi registruotis svetainėje www.vetrungiukelias.lt. Visais klausimais konsultuoja kultūros kelio operatorius – Šilutės kultūros ir pramogų centras. Kontaktai: tel. 8 671 28200, info@vetrungiukelias.lt

Siekiant į žaidimą įtraukti kuo daugiau dalyvių, 2017 m. Vėtrungių kelias prisijungė prie tarptautinio GEOCACHING projekto. Tad ieškantieji „Vėtrungių kelio“ lobių gali pasitelkiant ir išmaniąsias priemones – Geocaching programėlę.

Vadovautis svetainėje pateiktu žemėlapių reikia ir nusprendusiems surinkti „Vėtrungių kelio“ skonių kolekciją. Jame pažymėtos žaidime dalyvaujančios kavinės. Kiekvienoje jų dalyviai, užsisakę ir susimokėję už „Vėtrungių kelio“ skonio kolekcijos patiekalą, gauna ir užklijuotą voką su žaidimo užduotimi. Nurodytą užduotį būtina įvykdyti. Dalyviai, aplankę ir paragavę visų „Vėtrungių kelio“ skonio kolekcijos patiekalų bei atlikę visas žaidimo vokuose nurodytas užduotis, taip pat bus apdovanoti partnerių įsteigtais prizais.

Pašnekovė pažymi, kad nusprendusiems „Vėtrungių kelyje“ ieškoti lobių, minėtoje interneto svetainė pateiktas žemėlapis, pagal kurio užuominas žaidimo dalyviai ieškos išnykusių vietovių – lobių. „Kiekvienais metais į žaidimą įtraukiame objektus, kurie skirti vieniems ar kitiems Lietuvos faktams ir asmenybėms prisiminti. Šie metai skirti išnykusius vietovardžius atrasti. Tokių vietovių nemažai ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione. Pagal žemėlapyje pateiktas užuominas suradę vietovę, žaidimo dalyviai prisijungia prie „Vėtrungių kelio“ svetainės, joje prie surasto objekto spaudžia „Radau“, sistema išanalizuoja dalyvio buvimo koordinates ir, atpažinusi objektą, skiria dalyviui tašką. Jei nėra galimybės prisijungti prie interneto, dalyvis nusifotografuoja prie objekto ir elektroniniu paštu siunčia nuotrauką administratoriui, kuris patikrina ir patvirtina sistemoje rastą objektą.

Šiemet žaidimo taisyklės palankios mėgstantiems „selfius“. Jiems žaidimo žemėlapyje nurodytos memorialinės vietovės, muziejai, kiti objektai. Dalyviai, atvykę prie kiekvieno žaidimo objekto, pasidaro asmenukę ir nuotrauką įkelia į žaidimo svetainę. Tai padaryti galima prisijungus skiltyje „Mano vėtrungės“. Asmenukėje kartu su dalyviu gali būti jo šeimos nariai, draugai ir kiti kelionės dalyviai.

Aplankiusių visus objektus laukia partnerių įsteigti prizai.

Kelio esmė – kultūra

Skirtingai nuo turistinių maršrutų, kultūros keliai skatina kultūros pažinimą. 2013 metais Kultūros ministerija buvo paskelbusi konkursą kultūros keliams finansuoti. Buvo pasirinkti devyni, tarp jų ir „Vėtrungių kelias“. Tai kelionė norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti Vakarų Lietuvą, Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. „Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas yra visiškai kitoks, dar mažai pažintas keliautojams, tai ne tik vandenų, bet ir turtingos, unikalios, daugiakultūrės istorijos kraštas, o vėtrungė yra šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, krašto tapatumo simbolis“, – sako pašnekovė.

Projekte dalyvauja 21 partneris iš Tauragės ir Klaipėdos regionų šešių savivaldybių, esančių etnografinės Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, Neringos savivaldybės Kultūros skyrius, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė), Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Neringos muziejai, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės kaimo turizmo draugija, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Šilutės turizmo ir informacijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Rambyno regioninio parko direkcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Prie kultūros kelio kasmet prisijungia naujų partnerių.

„Apžvelgdami visą projekto įgyvendinimo laikotarpį turime kuo pasidžiaugti: lankytojai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, kitų miestų ir rajonų, taip pat iš Vokietijos, Airijos, JAV atrado daug krašto paveldo objektų, buvo parengta per 50 edukacinių programų vėtrungių tematika, surengti 289 užsiėmimai, kuriuose dalyvavo apie 5000 dalyvių, surengta per 200 kultūrinių renginių, kultūros kelias pristatytas parodose, konferencijose, skaityti pranešimai, paskelbti 65 informaciniai pranešimai, straipsniai spaudoje ir kitoje viešojoje erdvėje. Ir tai didžiulis, nuoširdus, sutelkiantis regiono bendruomenę partnerių darbas.

Pašnekovė primena, kad „Vėtrungių kelio“ žaidimo pradžios diena – neatsitiktinė. Būtent 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Ši data yra laikoma vėtrungių gimimo diena. Šių unikalių puošmenų – vėtrungių – krikšto tėvu laikomas vyriausiasis Kuršių marių žvejybos inspektorius ErnstasVilhelmas Berbomas, gyvenęs Muižės dvare, Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje.

Rengiama Lietuvos kultūros kelių koncepcija

Kai buvo kuriami pirmieji kultūros keliai, nelabai aiški buvo jų koncepcija. „Šiemet Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų iniciatyva parengtas kultūros kelių koncepcijos projektas. Aktualu, kad netrukus kultūros kelius bus galima sertifikuoti, jie turės savo atpažinimo ženklus, dalyvaudama ministerijos darbo grupėje turėjau visas galimybes sudėti savo ir kolegų lūkesčius“, – gerais postūmiais pasidžiaugia Vilma Griškevičienė.

Koncepcijos projekte numatyta, kad kultūros keliai bus regioniniai, nacionaliniai, tarptautiniai ir europiniai. Tačiau neramina, kad iki galo neišspręstas kultūros kelių finansavimas. „Viena problemų – nesukurta motyvacinė sistema savivaldybėms kultūros keliams kurti, tai akcentuojama ir koncepcijoje. Manau, savivaldybėms būtina sudaryti sąlygas kultūros keliams gauti lėšų ir iš tarptautinių programų.Lietuvoje kultūros kelių turi būti daug ir įdomių. Mes ir patys nelabai įsivaizduojame, kokie esame ir galime būti įdomūs pasauliui ir kiek daug ko turime parodyti“, – pabrėžia Vilma Griškevičienė.

Pašnekovė Lietuvoje pasigenda kultūros kelių kūrimo gerosios patirties ir informacinės sklaidos. Jos manymu, tai galėtų būti kultūros kelius pristatančios parodos, konferencijos, tiksliniai renginiai, stažuotės. Labai trūksta tarpsektorinių tikslinių mokymų, dabar kultūros darbuotojams rengiami vieni, turizmo paslaugų specialistams – kiti mokymai.

Karolina Baltmiškė, manokrastas.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės, o drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai. Apie tai pranešime žiniasklaidai praneša Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – VVKD).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VVKD informuoja, kad dėl sausros žymiai sumažėjus vandens lygiui, laivybos sąlygos tapo sudėtingomis. Daugumoje seklių vandens kelių vietų nebeišlaikomi garantiniai gyliai, o kai kuriose vietos apskritai nerekomenduojama intensyvi laivyba.

Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti saugios laivybos vandens keliais. Nemuno ruože nuo Kulautuvos link Jurbarko situacija šiandienai yra ypač sudėtinga, Nėries upėje Vilniuje, laivakelyje vis dar išlaikomas 0,75 m. gylis, tačiau šalia laivakelio, o atskirose vietose ir laivakelyje yra povandeninių kliūčių (akmenų ir kt.), todėl laivavedžiai neturėtų plaukioti šioje Neries upės atkarpoje, jeigu laivo grimzlė artima ar didesnė už šį minimalų gylį. Druskininkuose vandens kelio gylis irgi yra artimas 0,75 m.

Drastiškai trūkstant paviršinio vandens, dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos irgi neišspręstų (šiuo metu pilnu pajėgumu dirba dvi Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbės „Nemuno 11“ ir „Upyna“, darbų zona Jurbarko ir Šakių r.) nes kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai.

Iki kritinės ribos nusekusios ne tik didžiosios šalies upės, bet ir upeliai bei kiti vandens telkiniai.

Laivavedžiams rekomenduojama prieš plaukiant įvertinti situaciją pasitikrinus Vidaus vandens kelių direkcijos internetinėje svetainėje informaciją apie gylius eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose. Taip pat laivavedžių prašoma atkreipti dėmesį, kad naudojamų laivų ir kitų plaukiojimo priemonių grimzlė šiomis sąlygomis neturėtų būti didesnė kaip skelbiamas kelio gylis su bent 10 cm atsarga. Vandens lygio svyravimus Nemune per parą įtakoja ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir Kauno hidroelektrinės darbo režimas, todėl skelbiama gylių informacija faktiškai gali keistis.

vvkd.lt inf.

VE.lt nuotr.

Birželio 25 dieną oficialiai gauta Rusijos Federacijos nota, kurioje informuojama apie nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančią naują vizų išdavimo tvarką į Kaliningrado sritį vykstantiems Lietuvos piliečiams.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot LR Užsienio reikalų ministerijos, remiantis nota, Lietuvos piliečiai, vykdami į Kaliningrado sritį turizmo, verslo ar humanitariniais tikslais, galės gauti nemokamą elektroninę vizą.

Tam ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki numatomos kelionės reikės užpildyti elektroninę formą Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje (notoje nurodoma nuoroda http://electronic-visa.kdmid.ru/index.html kol kas neveikia).

www.urm.lt inf.

www.silutesligonine.lt nuotr.

VšĮ Šilutės ligoninėje atliekami viršutinės virškinamojo trakto dalies (stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos) bei storosios žarnos – endoskopiniai tyrimai. Pacientus konsultuoja abdominalinės chirurgijos gydytojai Vytautas Žvirblis ir Paulius Vaitiekūnas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Endoskopiniai tyrimai atliekami naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Endoskopas įvedamas pro burną, apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Tuo tarpu atliekant kolonoskopiją – endoskopu apžiūrima apatinė virškinamojo trakto dalis (storoji žarna).

Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas rekomenduojamas pacientams, jaučiantiems skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Taip pat skundžiantis sutrikusiu ir skausmingu rijimu, dėl neaiškių priežasčių atsiradus pykinimui ir vėmimui, aktyviam ir lėtiniam kraujavimui ir t.t.

Šis endoskopinis tyrimas abdominalinės chirurgijos gydytojams leidžia įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę. Tyrimų metu gydytojas gali pamatyti struktūrinius pakitimus: erozijas, opas, polipus, taip pat navikus, kraujavimo požymius, svetimkūnius.

Kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) gali būti atliekama profilaktiškai pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kaip kontrolinis tyrimas sergant uždegimine žarnų liga, po pašalintų polipų ir t.t. Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams (pvz. lėtinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas su krauju išmatose).

Endoskopiniai tyrimai neskausmingi

Abdominalinės chirurgijos gydytojai pastebi, jog neretai pacientai baiminasi šių procedūrų dėl įvairių priežasčių: vieni jaučiasi nepatogiai prieš gydytoją kiti bijo skausmo.

Tačiau gydytojas P. Vaitiekūnas pacientus ramina: „Konsultacijų metu su pacientu daug bendraujame, paaiškinu apie atliekamą procedūrą, tuo pačiu susipažįstame. Stengiuosi padrąsinti pacientą žodžiu, kad jaustųsi ramesnis“.

Kolegai antrino ir gydytojas V. Žvirblis. Jo aiškinimu viršutinio virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas atliekamas bent 6 valandas nevalgiusiam pacientui. Tyrimas užtrunka kelias minutes ir nėra skausmingas. Kolonoskopija atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą. Pacientams, kurie netoleruoja viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimo, taip pat galima taikyti bendrinę nejautrą. Tuomet pacientas nejaučia nemalonių pašalinių poveikių.

Svarbus ir pacientų nusiteikimas. Tam, kad tyrimas būtų kuo lengvesnis, svarbu bendrauti su gydytoju, užduoti rūpimus klausimus: kiek truks tyrimas, kas bus daroma tyrimo metu, kaip elgtis, į kuriuos visada bus atsakyta.

Endoskopiniai tyrimai atliekami nemokamai visiems, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai.

www.silutesligonine.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Meteorologų tarnybos jau šiandien popiet skirtinguose Lietuvos miestuose žada tikrai įspūdingą stichijos šėlsmą.

Kaip skelbiama feisbuko puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, jau šį vakarą ir artimiausią ketvirtadienio naktį Lietuvoje susidarys gana sudėtinga situacija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Per šalį nušniokš vasariškos audros, kurios vietomis gali būti smarkios“, – teigiama sinoptikų prognozėje.

Smarkiausios audros ir jas lydintys pavojingi reiškiniai labiausiai tikėtini rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Kitur liūčių su perkūnijomis ir vėjo sustiprėjimais taip pat gali pasitaikyti, tačiau jos neturėtų būti labai intensyvios.

Pagrindinis pavojus su audromis bus stiprus škvalinis vėjas. Numatoma, jog gūsiai gali siekti iki 15-20, o kai kur ir iki 23 m/s. Vietomis iškirs ir kruša.

Anot „Orai ir klimatas Lietuvoje“, labiausiai tikėta, jog pirmieji audros debesys į Lietuvą atslinks apie 18-19 valandą vakaro.

Ne į temą

Kuršių marios – kur dangus susilieja su vandeniu

www.silutekpc.lt nuotr.

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtas antrasis vasaros muzikos festivalio „Muzikinė verdenė“ koncertas. Šeštadienį čia koncertavo jaunas, be galo subtiliai a kapela dainuojantis vokalinis kvartetas iš sostinės „Non vibrato“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Begalinis noras dainuoti Laurą Mackevičiūtę, Justiną Leinartaitę, Julių Andrikonį ir Julių Jakubėną ir paskatino susiburti į kvartetą „Non vibrato“. Ir nors tik šio kolektyvo merginos yra profesionalios muzikės, tačiau meilė vokalinei, chorinei muzikai šiam jaunam kolektyvui leido pasiekti labai subtilaus muzikinio skambesio. Tai jie ir demonstravo „Muzikinės verdenės“ koncerte Šilutėje.

Be programoje atliktų lietuviškos chorinės muzikos miniatiūrų, kompozitoriaus J. Naujalio kurtų bei jo metams skirtų kūrinių, kolektyvas atliko ir renesanso muzikos bei šiuolaikinių kūrinių. Nevengė ir naujų interpretacijų – viena jų malda „Tėve mūsų“. Muzikine kalba atlikta pagrindinė krikščionių malda su amžius išlaikiusia mintimi, lydima be galo jautraus šio kolektyvo muzikinio atlikimo, bažnyčioje suskambo didingai ir įtaigiai. Susirinkusieji negailėjo plojimų „Non vibrtao“ kolektyvo atliekamiems kūriniams.

Šilutės kultūros ir pramogų centro inf.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Marius Draudvila ir Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas įteikė padėkas Šilutės aeroklubo lakūnams savanoriams bei Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Šilutės 305 lengvosios pėstininkų kuopos kariui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tauragės AVPK inf.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis ir Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis birželio 20 d. dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės dienoje, vykusioje Lietuvos mokslų akademijoje (toliau – LMA).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konferencijos metu kartu su mokslininkais buvo diskutuojama apie potvynio grėsmę bei jo keliamas problemas. Ieškota būdų, kaip jų išvengti.

„Džiugu, kad Šilutės rajono savivaldybės partneriu Lietuvos mokslo akademija oficialiai yra jau nuo 2010 metų. Taip, pagaliau mes turime estakadą, tačiau tai, kad ji pastatyta, neapsaugo nuo potvynio grėsmės ir padarinių. Kasmet problemų turime vis daugiau. Tikiuosi, kad kartu su mokslininkais mums pavyks apsisaugoti ir potvynio grėsmės bus įveiktos“, – kalbėjo meras V. Laurinaitis ir įteikė LMA prezidentui akademikui Jūrui Baniui atminimo dovanėlę iš Šilutės krašto.

Konferenciją pradėjo Kaimo reikalų skyriaus vedėjas P. Budvytis. Jis skaitė pranešimą „Šilutės rajono žemės ūkio būklė, melioracijos ir Nemuno žemupio polderių sistemų naudojimo patirtis ir problemos“. Taip pat pristatyti pranešimai temomis „Nemuno deltos nuotėkio kaita klimato kaitos sąlygomis“ (akad. Jūratė Kriaučiūnienė), „Nemuno deltos darnaus vystymo aspektai“ (dr. Antanas Dumbrauskas), „Šilutės rajono vandenų ekologinė būklė ir žuvų ištekliai (dr. Tomas Virbickas).

Išklausius pranešimų vyko diskusija, kurios metu savivaldybės vadovai išsakė realias krašto problemas ir išreiškė viltį, kad mokslininkai galės padėti jas išspręsti.

Po konferencijos visi dalyviai pakviesti apžiūrėti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos eksponuojamos parodos „Šilutė. Potvynis. Žmonės“.

www.silute.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Karšti orai dar kelias dienas nesitrauks iš Lietuvos, tačiau nuo ketvirtadienio laukia permainos, LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį laukia karšta diena. Orai išliks mažai debesuoti, lietaus nebus. Pūs nestiprus, nepastovios krypties vėjas. Jo greitis popiet pasieks 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra daug kur sieks 25–29 laipsnius šilumos, pietų Lietuvoje kai kur oras įkais ir iki 30 laipsnių karščio. Prie jūros temperatūra sieks 25–27 laipsnius šilumos.

Trečiadienio naktį laikysis 13–18 laipsnių šiluma. Dieną oras įkais iki 28–33 laipsnių karščio. Naktį lietaus nenumatoma, bet dieną lietaus tikimybė po truputį didės. Bus tvanku ir karšta.

Ketvirtadienį beveik visur trumpai palis, daug kur sulauksime ir perkūnijos. Dieną vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s. Naktį bus debesuota ir šilta – 15–20 laipsnių šilumos, dieną sulauksime 19–24 laipsnius šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio vidurys Lietuvoje buvo pats karščiausias nuo 1961 metų, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Įprastai antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekia 14,9°C, tačiau šiais metais buvo 6,6°C šilčiau.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Užfiksuoti ir keli rekordai: birželio 11 – 13 d. pagerinti paros maksimalios oro temperatūros rekordai, o birželio 12 d. Kaišiadoryse buvo užfiksuota pati aukščiausia birželio oro temperatūra – 35,7°C, nuvainikavusi prieš tai buvusį 2016 m. rekordą – 35,4°C.

Tęsiasi ir sausrai palankios sąlygos. Nuo kovo pabaigos beveik nuolat kritulių sulaukiame mažiau nei įprastai.

Kritulių kiekio nuokrypis (%) nuo 1981–2010 m. vidurkio

Oro temperatūros nuokrypis (°C) nuo 1981–2010 m. vidurkio