manokrastas.lt nuotr.Trečiadienį startavo kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ žaidimas, kuris tęsis iki Pasaulinės turizmo dienos – rugsėjo 27 dienos.
Idėja kurti „Vėtrungių kelią“ kilo Šilutės kultūros bendruomenei, o jos įgyvendinimu rūpinasi Šilutės kultūros ir pramogų centro komanda ir jos direktorė Jūratė Pancerova.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Dabar kultūros kelias apjungia net šešias savivaldybes, nuo Nidos iki Smalininkų, tad keliaujantiems netrūks įspūdžių, sako Šilutės rajono kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.
Neatsitiktinai pasirinktos žaidimo temos, kviečiančios keliauti ir pažinti Mažąją Lietuvą: tai „Vėtrungių kelio lobiai“, „Vėtrungių kelio skonių kolekcija“ „Vėtrungių kelio asmenukė“ kultūros paveldo objekte. Norintys dalyvauti žaidime turi registruotis svetainėje www.vetrungiukelias.lt. Visais klausimais konsultuoja kultūros kelio operatorius – Šilutės kultūros ir pramogų centras. Kontaktai: tel. 8 671 28200, info@vetrungiukelias.lt
Siekiant į žaidimą įtraukti kuo daugiau dalyvių, 2017 m. Vėtrungių kelias prisijungė prie tarptautinio GEOCACHING projekto. Tad ieškantieji „Vėtrungių kelio“ lobių gali pasitelkiant ir išmaniąsias priemones – Geocaching programėlę.
Vadovautis svetainėje pateiktu žemėlapių reikia ir nusprendusiems surinkti „Vėtrungių kelio“ skonių kolekciją. Jame pažymėtos žaidime dalyvaujančios kavinės. Kiekvienoje jų dalyviai, užsisakę ir susimokėję už „Vėtrungių kelio“ skonio kolekcijos patiekalą, gauna ir užklijuotą voką su žaidimo užduotimi. Nurodytą užduotį būtina įvykdyti. Dalyviai, aplankę ir paragavę visų „Vėtrungių kelio“ skonio kolekcijos patiekalų bei atlikę visas žaidimo vokuose nurodytas užduotis, taip pat bus apdovanoti partnerių įsteigtais prizais.
Pašnekovė pažymi, kad nusprendusiems „Vėtrungių kelyje“ ieškoti lobių, minėtoje interneto svetainė pateiktas žemėlapis, pagal kurio užuominas žaidimo dalyviai ieškos išnykusių vietovių – lobių. „Kiekvienais metais į žaidimą įtraukiame objektus, kurie skirti vieniems ar kitiems Lietuvos faktams ir asmenybėms prisiminti. Šie metai skirti išnykusius vietovardžius atrasti. Tokių vietovių nemažai ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione. Pagal žemėlapyje pateiktas užuominas suradę vietovę, žaidimo dalyviai prisijungia prie „Vėtrungių kelio“ svetainės, joje prie surasto objekto spaudžia „Radau“, sistema išanalizuoja dalyvio buvimo koordinates ir, atpažinusi objektą, skiria dalyviui tašką. Jei nėra galimybės prisijungti prie interneto, dalyvis nusifotografuoja prie objekto ir elektroniniu paštu siunčia nuotrauką administratoriui, kuris patikrina ir patvirtina sistemoje rastą objektą.
Šiemet žaidimo taisyklės palankios mėgstantiems „selfius“. Jiems žaidimo žemėlapyje nurodytos memorialinės vietovės, muziejai, kiti objektai. Dalyviai, atvykę prie kiekvieno žaidimo objekto, pasidaro asmenukę ir nuotrauką įkelia į žaidimo svetainę. Tai padaryti galima prisijungus skiltyje „Mano vėtrungės“. Asmenukėje kartu su dalyviu gali būti jo šeimos nariai, draugai ir kiti kelionės dalyviai.
Aplankiusių visus objektus laukia partnerių įsteigti prizai.
Kelio esmė – kultūra
Skirtingai nuo turistinių maršrutų, kultūros keliai skatina kultūros pažinimą. 2013 metais Kultūros ministerija buvo paskelbusi konkursą kultūros keliams finansuoti. Buvo pasirinkti devyni, tarp jų ir „Vėtrungių kelias“. Tai kelionė norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti Vakarų Lietuvą, Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. „Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas yra visiškai kitoks, dar mažai pažintas keliautojams, tai ne tik vandenų, bet ir turtingos, unikalios, daugiakultūrės istorijos kraštas, o vėtrungė yra šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, krašto tapatumo simbolis“, – sako pašnekovė.
Projekte dalyvauja 21 partneris iš Tauragės ir Klaipėdos regionų šešių savivaldybių, esančių etnografinės Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, Neringos savivaldybės Kultūros skyrius, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė), Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Neringos muziejai, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės kaimo turizmo draugija, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Šilutės turizmo ir informacijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Rambyno regioninio parko direkcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Prie kultūros kelio kasmet prisijungia naujų partnerių.
„Apžvelgdami visą projekto įgyvendinimo laikotarpį turime kuo pasidžiaugti: lankytojai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, kitų miestų ir rajonų, taip pat iš Vokietijos, Airijos, JAV atrado daug krašto paveldo objektų, buvo parengta per 50 edukacinių programų vėtrungių tematika, surengti 289 užsiėmimai, kuriuose dalyvavo apie 5000 dalyvių, surengta per 200 kultūrinių renginių, kultūros kelias pristatytas parodose, konferencijose, skaityti pranešimai, paskelbti 65 informaciniai pranešimai, straipsniai spaudoje ir kitoje viešojoje erdvėje. Ir tai didžiulis, nuoširdus, sutelkiantis regiono bendruomenę partnerių darbas.
Pašnekovė primena, kad „Vėtrungių kelio“ žaidimo pradžios diena – neatsitiktinė. Būtent 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Ši data yra laikoma vėtrungių gimimo diena. Šių unikalių puošmenų – vėtrungių – krikšto tėvu laikomas vyriausiasis Kuršių marių žvejybos inspektorius ErnstasVilhelmas Berbomas, gyvenęs Muižės dvare, Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje.
Rengiama Lietuvos kultūros kelių koncepcija
Kai buvo kuriami pirmieji kultūros keliai, nelabai aiški buvo jų koncepcija. „Šiemet Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų iniciatyva parengtas kultūros kelių koncepcijos projektas. Aktualu, kad netrukus kultūros kelius bus galima sertifikuoti, jie turės savo atpažinimo ženklus, dalyvaudama ministerijos darbo grupėje turėjau visas galimybes sudėti savo ir kolegų lūkesčius“, – gerais postūmiais pasidžiaugia Vilma Griškevičienė.
Koncepcijos projekte numatyta, kad kultūros keliai bus regioniniai, nacionaliniai, tarptautiniai ir europiniai. Tačiau neramina, kad iki galo neišspręstas kultūros kelių finansavimas. „Viena problemų – nesukurta motyvacinė sistema savivaldybėms kultūros keliams kurti, tai akcentuojama ir koncepcijoje. Manau, savivaldybėms būtina sudaryti sąlygas kultūros keliams gauti lėšų ir iš tarptautinių programų.Lietuvoje kultūros kelių turi būti daug ir įdomių. Mes ir patys nelabai įsivaizduojame, kokie esame ir galime būti įdomūs pasauliui ir kiek daug ko turime parodyti“, – pabrėžia Vilma Griškevičienė.
Pašnekovė Lietuvoje pasigenda kultūros kelių kūrimo gerosios patirties ir informacinės sklaidos. Jos manymu, tai galėtų būti kultūros kelius pristatančios parodos, konferencijos, tiksliniai renginiai, stažuotės. Labai trūksta tarpsektorinių tikslinių mokymų, dabar kultūros darbuotojams rengiami vieni, turizmo paslaugų specialistams – kiti mokymai.
Kultūros keliai, jų kūrimas skirtas tiems, kas turi idėjų ir nebijo atsakomybės, nori prisidėti prie regionų ir Lietuvos kultūros garsinimo, turizmo skatinimo bei sudaryti sąlygas būti atviriems, žinomiems ir versliems.Karolina Baltmiškė, manokrastas.lt
