www.integrity.lt nuotr.

Praėjusį šeštadienį gausus būrys „Lietuvos draudimo“ darbuotojų Klaipėdos regione ir kitose šalies vietovėse ėmėsi miško, kurį sudarys daugiau kaip 63 tūkst. medžių, sodinimo darbų. Tokio dydžio mišką ne gyvybės draudimo bendrovę pasodinti įgalino jos klientai, kurie apsidraudė savo būstus.

„Kiekvienam klientui, kuris nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų kovo apdraudė savo būstą „Lietuvos draudime“, pažadėjome pasodinti po medelį. Šiuo kvietimu pasinaudojo daugiau kaip 63 tūkst. klientų, tad šiandien įvairiose šalies vietose pradėjo kilti miškas, kurio bendras plotas sudarys maždaug 15 hektarų. Tai – prasminga mūsų klientų dovana gamtai ir visiems šalies gyventojams“, – sako „Lietuvos draudimo“ Klaipėdos skyriaus vadovė Eglė Šulskė.

Pasak jos, bendrovės darbuotojai nuo pat pradžių buvo aktyviai įsitraukę į šią akciją, o tądien sodinti medžių į Šilutės miškų urėdiją atvyko kelios dešimtys darbuotojų iš „Lietuvos draudimo“ Klaipėdos skyriaus. Gerą pusdienį miškininkų paskirtoje vietoje dirbę „Lietuvos draudimo“ atstovai pasodino apie 5 tūkst. medžių sodinukų.

Savaitgalį į medžių sodinimo renginius daugiau kaip 200 „Lietuvos draudimo“ darbuotojų susirinko šešiose šalies urėdijose Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės, Kėdainių, Varėnos ir Kauno regionuose. Dar dvi sodinimo talkos bus surengtos Panevėžio ir Telšių regionuose vėliau balandį. Iš viso talkų metu per mėnesį ir bus pasodinta 63 tūkstančiai medžių sodinukų.

Miške šeštadienį triūsę „Lietuvos draudimo“ darbuotojai papildė kitų savanorių ir gamtos entuziastų gretas, kurie dalyvavo visoje šalyje vykusioje tradicinėje miško sodinimo šventėje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Medžiai ir miškai yra svarbi gamtos ekosistemos dalis, kuri padeda sumažinti žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir daro teigiamą įtaką klimatui. Medžiai absorbuoja atmosferoje besikaupiantį anglies dvideginį ir padeda sumažinti tokių aplinką teršiančių veiksnių kaip automobilių išmetamosios dujos poveikį. „Lietuvos draudimo“ pasodinti suaugę medžiai per metus padės absorbuoti apie 1 tūkst. tonų šių dujų, kurias į aplinką išmeta maždaug 700 lengvųjų automobilių.

www.integrity.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitgalį lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais velykiniais margučiais. Kiaušinių dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi yra du: tradicinis – svogūnų lukštais ir parduotuvių lentynose esančiais ryškiaspalviais sintetiniais kiaušinių dažais. O ar žinome, kas pastarųjų dažų sudėtyje ir kas slepiasi jų etiketėje?

Parduotuvių lentynose kiaušinių dažų pasirinkimas ne toks ir menkas, tačiau galima išskirti dvi dažų grupes – maistinių dažų pagrindu ir anilininius dažus medvilnei, kuriuos, anot etiketės, galima naudoti ir kiaušinių lukštams dažyti. Apie juos vėliau, o dabar apie pirmuosius.

Maistiniai dažai

Taigi, kas užrašyta ant kiaušinių pakuotės etiketės ir ką tai reiškia? Dažniausiai rasite užrašyta – maisto dažai (tatrazinas E102, saulėlydžio geltonasis FCF E110, azorubinas E122, briliantinis mėlis FCF E133, titano dioksidas E171), ant kai kurių pakuočių sudėtyje dar bus nurodytas vanduo, citrinos rūgštis E330, natrio benzoatas E211 ar kalio sorbatas E202. Panagrinėkime, ką reiškia tie įmantrūs pavadinimai.

Tatrazinas (E102), saulėlydžio geltonasis FCF (E110), azorubinas (E122) ir briliantinis mėlis FCF (E133) yra cheminės medžiagos, priklausančios azo dažų grupei. Šie dažai išgaunami kaip šalutinis produktas perdirbant akmens anglies degutą ir atsiradimo pradžioje labai plačiai naudoti tekstilės pramonėje. Šiuos dažus maišant tarpusavyje išgaunama nenusakoma įvairovė spalvų. O dar įvertinus jų pigumą, azo dažai – tikras pramoninkų „išsigelbėjimas“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Vėliau ši medžiaga pradėta naudoti ir maisto pramonėje, net ir neįvertinus realaus jų poveikio sveikatai. Tad nenuostabu, kad pastaraisiais metais vis labiau kalbama ir yra pateikiami įrodymai, kad azo dažai sukelia alergines reakcijas, dilgėlinę, astmos priepuolius, migreną, gali sukelti kancerogeninius susirgimus, skatina vaikų hiperaktyvumą. Norvegijoje, Austrijoje dėl įrodyto neigiamo poveikio uždrausta maisto pramonėje naudoti tatraziną. Azorubinas yra uždraustas JAV ir Kanadoje. Kiti dažikliai taip pat ribojami įvairiose šalyse“, – pasakojo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Sigita Židonienė.

Titano dioksidas (E171) – baltos spalvos dažiklis. Nustatyta, kad titano dioksidas neigiamai veikia žarnyno ląstelių struktūrą (trikdo kai kurių medžiagų įsisavinimo procesą), virškinimo sistemą. Titano dioksido pritaikomumas labai platus: jis naudojamas plastikui, popieriui balinti, vaistams, dantų pastoms, kosmetikoje, taip pat juo dažomas pienas. Nors titano dioksidas yra mineralinės kilmės, tačiau taip pat yra siejamas su kancerogeniniais susirgimais ir yra vengtinas.

Kalio sorbatas (E202) ir natrio benzoatas (E211) yra konservantai, neleidžiantys daugintis pelėsiui ir kitiems grybeliams maiste. Dėl kalio sorbato neigiamo poveikio sveikatai dar diskutuojama, o štai natrio benzoatas yra siejamas su vėžiniais susirgimais, alerginėmis reakcijomis, genetiniais susirgimais.

Medvilnės dažai

Dabar apie anilininius medvilnės dažus, kuriuos iš seno papročio gan plačiai moterys naudoja kiaušiniams dažyti. Anilinas yra labai toksiška, kancerogeninė ir mutageninė cheminė medžiaga, galinti sukelti genetinius pakitimus. Europos Sąjungoje pagamintuose anilininiuose dažuose pačio anilino neturėtų būti, o išlikęs tik jų pavadinimas, pati pavojinga medžiaga pakeista saugesnėmis alternatyvomis. Deja, rastų anilininių dažų pakuotė neatskleidžia pačių dažų sudėties. Tad reikėtų prisiminti, kad verdant nemaistinius dažus išsiskiria garų, kurie gali dirginti bei alergizuoti, todėl būtina gerai vėdinti patalpas, vengti, kad šalia būtų jautresnį organizmą turinčių žmonių (vaikų, nėščiųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų).

„Medžiagų aprašas gali išgąsdinti ir kelti klausimą, kodėl šie priedai naudojami? Mums irgi kyla šis klausimas. Oficialių institucijų atstovai atsakytų, kad tai yra maistiniai dažai, o maisto priedai ir jų kiekiai yra griežtai reglamentuojami ir nustatytos normos, kurios nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau niekas nekalba apie šių medžiagų ir dar milijono E mišinį, kuris neaišku kaip suveiks mūsų organizme. Žinome, kad kiaušinių dažai yra skirti lukštams dažyti, kurių niekas nevalgo, tačiau kaip dažnai pasitaiko atvejų, kai dažai „perkanda“ lukštą?“ – perspėja S. Židonienė.

Baltijos aplinkos forumo specialistai pataria:

jei naudojate sintetinius kiaušinių dažus – laikykitės nurodytų naudojimo instrukcijų, nevirkite pačių kiaušinių dažuose;
nevalgykite kiaušinių, kurių lukštas suskilęs, o/ir vidus (baltymas) yra nusidažęs;
naudokite natūralius kiaušinių dažus, daugiau apie juos – http://pagalvok.lt/kiausiniu-marginimas-gamtiniais-dazais/.

Tarybos opozicionieriai nepagailėjo kritikos rajono valdantiesiems. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicija žada parengti programą, kuri, anot jų, turėtų padėti savivaldybei išeiti iš stagnacijos.

Šį antradienį tarybos opozicionieriai surengė spaudos konferenciją, kurios metu perskaitė krašto bendruomenei skirtą pareiškimą dėl nepritarimo Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir mero bei administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos 2016 metų ataskaitoms, atsakė į žiniasklaidos barų artojų klausimus.

Spaudos konferencijoje dalyvavo pusė tarybos opozicijos narių: opozicijos pirmininkė Sandra Tamašauskienė, jos pavaduotojai Arvydas Jakas ir Algirdas Gečas, taip pat Zigmantas Jaunius.

Anot opozicionierių, „Šilutės rajono savivaldybė stagnuoja dėl nekompleksinio ir dažnai neišmintingo mero ir administracijos direktoriaus bei valdančiųjų valdymo“. Esą todėl rajone ne mažėja, bet daugėja problemų: auga emigracija, socialinių paslaugų poreikis ir kt.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausoma

Opozicionieriai taip pat teigia, kad Šilutės savivaldybė neruošia projektų, kurie sudomintų užsienio ir Lietuvos investicinius fondus bei būtų įgyvendinami naudojant privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimo formas, bet proteguoja „savus“ verslo atstovus ir pan.

Be to, anot opozicionierių, mero vieši pažadai dirbti išvien su opozicija rajono žmonių labui – melas. Iš pareiškimo: „Nepagarbiai elgiamasi su Tarybos nariais, reiškinačiais kitokią nei valdančiųjų nuomonę. Ir toliau klesti „savųjų“ protegavimas, įdarbinant tokiose Savivaldybės įstaigų ir įmonių vietose , kur nereikia konkurso, taip užsitikrinant besąlygišką pastarųjų lojalumą“.

Galiausiai opozicionieriai teigia, kad 2018-2020 metų Šilutės rajono savivaldybės strategijos metmenys – tik standartinių frazių rinkinys, tinkantis daugumai šalies savivaldybių. Iš pareiškimo: „Kaip ir žadėta prieš rinkimus – daroma viskas, bet neišskrti prioritetai, todėl ne iki galo“. Todėl opozicionieriai daro išvadą: neaiški rajono vizija, neturima idėjų.

Todėl opozicionieriai žada parengti alternatyvią programą, kuri esą turėtų padėti savivaldybei išeiti iš stagnacijos.

Tačiau opozicionieriai ir patys nelabai tiki, kad jų parengta programa sulauks rajono valdančiosios daugumos palaikymo.

Pagyvensime – pamatysime.

Buvusi Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia. (Muziejaus nuotr.)

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus specialistai, rengdami reformacijos 500 metų jubiliejui skirtą parodą, suorganizavo ekspediciją po sunykusių ir išnykusių Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčių vietas.

Balandžio 5 d. surengtoje išvykoje dalyvavo muziejininkas – archeologas Mantas Užgalis ir informacinių technologijų specialistas Vilmantas Pielikis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ekspedicijos metu buvo surastos, aplankytos ir nufotografuotos šios buvusios bažnyčios arba sunaikintų bažnyčių vietos: Verdainės, Pašyšių, Paleičių, Plaškių, Natkiškių, Piktupėnų, Viešvilės ir Smalininkų.

Balandžio 21-23 d. Lietuvininkų g. 30/Kęstučio g. 2, Šilutėje.

Gilus atsipalaidavimas. Vidinė tyla. Džiaugsmas. Proto ramybė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kodėl verta

Sumažėja stresas.
Sugrįžta energija ir pasitikėjimas savimi.
Atsigauna kūnas.
Padidėja proto aiškumas.

Daugiau informacijos tel.: 8 610 17234, 8 656 48303.

Organizatorių inf.

A. Sirtautas ir jo 'Lopšys'. Gintaro įlanka, Juodkrantė. 2016 m. (A. Sirtauto asmeninio archyvo nuotr.)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija paskelbė nendrinių skulptūrų eskizų konkurso „Kuršių nerijos simboliai“ atrankos rezultatus: laimėtojų sąraše pirmuoju įrašytas Šilutės meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas.

Komisija atrinko net du A. Sirtauto pateiktų nendrinių skulptūrų eskizus – „Sagą“ ir „Mirusias kopas“.

Konkursui „Kuršių nerijos simboliai“ buvo pateikta iš viso 14 lietuvių ir 4 latvių autorių sukurti skulptūrų, siūlomų eksponuoti vasaros laikotarpiu ant vandens Gintaro įlankoje, eskizai.

Eskizus vertino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai, Neringos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus atstovė E. Radzevičienė ir projekto idėjos autorius skulptorius A. Danilevičius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal turimą finansavimą projektui nuspręsta atrinkti 5 skulptūrų eskizus (įskaitant vieną latvių tautybės autoriaus kūrinį, siekiant išlaikyti projekto tradicijų tęstinumą):
Andrius Sirtautas – „Saga“ arba „Mirusios kopos“,
Kazys Venclovas – „Mėnesiena“,
Martynas Gaubas – „Neprarastas ryšys“,
Viktorija Bitinaitė Stankevičienė - „Krikštas“.
Latvių autoriaus skulptūrai atrinkti nuspręsta ieškoti daugiau variantų (eskizų pateikimo terminas pratęstas iki balandžio 15 d.)

Išrinktų eskizų autoriai bus asmeniškai pakviesti dalyvauti kūrybinėje stovykloje.

Tradicinis skulptorių simpoziumas vyks birželio 5 – 14 d. Simpoziumo metu sukurtos nendriniės skulptūros bus eksponuojamos ant vandens Gintaro įlankoje Juodkrantėje.

Nendrinės skulptūros bus eksponuojamos viso vasaros sezono metu iki Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 dienos), kuomet teatralizuoto renginio metu jos bus sudegintos.

A. Sirtautas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos organizuojamame  skulptorių simpoziume dalyvavo ir praeitais metais. Tuomet jis su talkininkais sukūrė įspūdingą „Lopšį“, kuris visą vasarą buvo eksponuojamas Gintaro įlankoje Juodkrantėje kartu su dar 3 kitų autorių kūriniais. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė 2016 m. birželio 1 d. str. „Šilutė turi kuo didžiuotis: A. Sirtauto „Lopšys“ papuošė Gintaro įlanką Juodkrantėje“.

Šilutės ligoninės nuotr.

Kovo 31 dieną Raseiniuose įvyko Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (toliau – LGVS) narių visuotinis 10-asis suvažiavimas, kurio metu išrinkta nauja vadovybė. Tądien organizacijos nariai nusprendė, kas toliau vadovaus tarybai ir valdybai. Trejų metų kadencijai tarybos pirmininku buvo išrinktas VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, praneša Šilutės ligoninės Visuomenės informavimo specialistė Viktorija Skutulienė.

D. Steponkus šioje taryboje yra bene jauniausias amžiumi, vis dėlto dauguma šalies gydymo įstaigų vadovų išreiškė pasitikėjimą juo ir balsavo už jo kandidatūrą į šias pareigas.

LGVS referentė Laima Marmienė sakė, kad šilutiškio ligoninės vadovo aktyvumas, jo dalykinės savybės puikiai tinkamos pirmininko pareigoms. „Jis yra LGVS valdybos narys, todėl tai nėra naujas žmogus, atvirkščiai – jis visiems žinomas. Aš įsitikinusi, kad jo žinomumas ir lėmė, kad jis išrinktas tarybos pirmininku. Žinoma, gydytojo aktyvumas taip pat ryškus. Jis visada dalyvavo tarybos posėdžiuose, veikloje, teikdavo pasiūlymų…“, – kalbėjo LGVS referentė Laima Marmienė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors šilutiškiai D. Steponkaus kolegos ir tikėjosi tokio jo pasiekimo, tačiau pats vadovas tikina esąs maloniai nustebintas. Anot jo, ši pergalė buvo džiugi, bet netikėta.

Daugiau:
www.silutesligonine.lt: „Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininku išrinktas vyr. gydytojas Darius Steponkus“

E. Ciparis (kairėje) savo noru išėjo iš darbo Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Šilutės VMVT) viršininko pareigas laikinai eiti pavesta valstybiniam veterinarijos inspektoriui Vytautui Jasaičiui.

Anot VMVT vyriausiosios patarėjos Jurgitos Savickaitės, E. Ciparis iš Šilutės VMVT viršininko pareigų atleistas pačiam prašant.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.am.lt nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pradeda įgyvendinti projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Projekto metu 2017–2018 m. visuose etnografiniuose Lietuvos regionuose spalvotais žiedais lizduose planuojama žieduoti 200 vnt. (po 100 vnt. kasmet) saugomų paukščių rūšių.

Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasiekia Afrikos žemyną. Tai savotiški mūsų šalies ambasadoriai.

Dalis migruojančių sparnuočių ant kojų turi žiedus – lietuvišką „pasą“ su Kauno zoologijos muziejaus adresu. Lietuvoje paukščiai žieduojame jau beveik 90 metų.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pradeda įgyvendinti projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Projekto metu 2017–2018 m. visuose etnografiniuose Lietuvos regionuose spalvotais žiedais lizduose planuojama žieduoti 200 vnt. (po 100 vnt. kasmet) saugomų paukščių rūšių: juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, juodųjų ir rudųjų peslių, jūrinių erelių, žuvininkų jauniklių. Projekto rengėjai juos vadina „specialiaisiais ambasadoriais“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dešimčiai šių paukščių taip pat bus uždėti GPS siųstuvai. Per palydovinį ryšį bus stebima siųstuvus turinčių paukščių migracija ir tai bus matoma viešai.

www.am.lt inf.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad iki gegužės 2 dienos deklaracijas privalo pateikti gyventojai, pernai vykdę individualią veiklą. Deklaruoti pajamas jie turi net jei 2016 metais ir negavo pajamų.

„Šalyje yra apie 201 tūkst. pernai individualią veiklą vykdžiusių gyventojų. Kol kas stropiau pernykštes pajamas deklaruoja vykdantys veiklą su verslo liudijimais – 36 procentai jų jau deklaravo pernai gautas pajamas“,- pasakoja Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, ragindama smulkiuosius verslininkus nelaukti paskutinių dienų, o pajamas deklaruoti jau dabar.

Kaip teigia S. Aliukonytė-Šnirienė, dabar geras laikas pateikti deklaracijas abejojantiems savo galimybėmis deklaruoti savarankiškai ir norintiems VMI specialistų pagalbos, mat Mokesčių inspekcijos padaliniuose šiuo metu nėra milžiniškų eilių, kuriose po Velykų gali tekti praleisti ir keletą valandų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagrindiniai faktai
201,3 tūkst. – tiek gyventojų, pernai vykdžiusių individualią veiklą, turi pateikti deklaracijas.
134,5 tūkst. – tiek jų dar nedeklaravo pajamų.
3 savaitės - tiek liko laiko iki deklaravimo termino pabaigos.

Pasak pirmą kartą pajamas, gautas iš veiklos su verslo liudijimu, deklaravusios ir VMI specialisto pagalba pasinaudojusios Agnės, deklaravimo baubas, kai padeda specialistas, nėra jau toks baisus. Viskas daug paprasčiau nei atrodo – pateikti deklaraciją pakako nepilnų 7 minučių

Kad būtų lengviau deklaruoti savarankiškai, VMI puslapyje, adresu www.vmi.lt/cms/deklaravimas-2016 yra surinkta aktuali informacija deklaravimo klausimais, kur gyventojai ras ir e. seminarų įrašus, paaiškinančius, kaip deklaruoti pajamas, gautas iš individualios veiklos.

VMI primena, kad visą informaciją mokesčių klausimais gyventojai ir įmonės gali gauti paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms. Bendra informacija apie Mokesčių inspekcijos veiklą skelbiama ir oficialiame VMI „Facebook“ puslapyje – https://www.facebook.com/Valstybinemokesciuinspekcija/.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį dar galime pasidžiaugti gražiais orais, nes kitomis dienomis sulauksime lietaus, o oro temperatūra mažės, LRT radijui sakė sinoptikas Grinvydas Špelveris.

Pirmadienį Lietuvoje bus nepastoviai debesuota, tačiau didesnio lietaus nenumatoma. Pūs pietvakarių 8–13 m/s vėjas, o daug kur sulauksime 15–18 m/s stiprumo gūsių. Aukščiausia temperatūra sieks 13–18 laipsnių šilumos, pajūryje – 10–12 laipsnių šilumos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį lis, oro temperatūra sieks 2–7 laipsnius šilumos. Dieną šils iki 5–10 laipsnių.

Trečiadienio naktį lietaus sulauksime tik kai kur, šils iki 1–6 laipsnių. Dieną vėl pasirodys lietus, bus vienu kitu laipsniu mažiau nei antradienį.

Daugiau: LRT.lt: „Orai: laukia lietinga savaitė“

A. S. Nausėda: kaltas ar ne, spręs etikos sargai. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vienas iš 12 Seimo narių, kurių elgesį šį trečiadienį vertins Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), yra Šilutėje išrinktas parlamentaras Alfredas Stasys Nausėda.

Į VTEK kreipėsi grupė Seimo narių (L.Balsys, A.Maldeikienė, B.Mateli, M.Navickienė, I.Šimonytė), kurie prašo įvertinti J.Baublio, R.Karbauskio, V.Ąžuolo, A.Gaidžiūno, B.Markausko, A.S.Nausėdos, P.Nevulio, V.Rastenio, J.Rimkaus, V.Rinkevičiaus, A.Stančiko ir A.Šimo elgesį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pranešime teigiama, jog, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Taip pat Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Esą, nurodyti asmenys, prieš jiems tampant Seimo nariais, Ūkininkų ūkių registre buvo įregistravę ūkius, kuriuos valdė vieni arba buvo partneriai kituose ūkiuose, ir už tai gavo pajamas.

Parengta pagal VTEK inf.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį, balandžio 8 d., Lapėse (Kauno raj.) vykusiame tarptautiniame vaikų dziudo turnyre Kauno rajono mero taurei laimėti Šilutės dziudo klubo auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 5 medalius.

Turnyre, kuriame dalyvavo per 200 sportininkų iš Lietuvos ir Latvijos, savo jėgas išbandė ir 8 šilutiškiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geriausiai sekėsi Ignui Klimanskiui, kuris iškovojo turnyro čempiono vardą savo svorio kategorijoje.
Emilis Kovyrcovas ir Nojus Kungys užėmė antrąsias vietas.
Mantas Šapalas ir Mantas Sungaila pelnė turnyro bronzą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Aplankykite prie H. Šojaus muziejaus dvaro sulėkusius Velykų gaidelius.
Sugalvokite pavasarinį norą (jis tikrai išsipildys).
Dalinkitės nuotrauka muziejaus Facebook paskyroje – https://www.facebook.com…, arba siųskite el. paštu info@silutesmuziejus.lt iki 2017 m. balandžio 20 d.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Net dvi prizinės vietos ir, žinoma, dvi ypatingos dovanos už:
- labiausiai Velykų dvasią atspindinčią nuotrauką;
- daugiausia „patiktukų“ surinkusią nuotrauką.

Laukiame jūsų!

Muziejaus inf.

Ačiū Šilutės H. Šojaus muziejui už sumanymą, o Andriui Sirtautui – už velykinius gaidelius.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį, balandžio 8 d., įvyko antroji nacionalinė miško sodinimo šventė.

Šilutės rajone didysis miškasodis vyko Lapynų miške (Šilutės girininkija).
Talkininkų susirinko devynios galybės.
Eglaitėmis, pušaitėmis ir berželiais apsodintas 2,4 ha plotas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

———————————————————————————————————————————————————-

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pavasarį daugelis imasi tvarkyti prie namų ir sodybų augančius želdinius. Genėjimas, lajos formavimas, senų medžių pašalinimas yra nesudėtingi darbai, tačiau dažnai kyla klausimų, kokius medžius ir krūmus galima kirsti, kas gali suteikti tokią teisę.

Kad neprarastumėte brangaus pavasario laiko, Aplinkos ministerija primena, kad kiekvienas savo nuožiūra gali kirsti ir genėti visus nuosavame sklype augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir nesaugotinus medžius. Į savivaldybę dėl želdinių reikia kreiptis tik tada, kai medžiai ar krūmai yra saugotini.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laimei, saugotinų medžių privačiose namų valdose ir individualiuose sodų sklypuose daug nebūna, nebent sklypas yra prie vandens telkinio ir želdiniai patenka į pakrantės apsaugos juostą arba sklype yra nustatytos kitos apsaugos zonos (tai nurodyta nuosavybės dokumentuose).

Net ir saugotinus medžius galima kirsti be leidimo, jeigu tai invazinė rūšis, tokia kaip uosialapis klevas, baltažiedė robinija, vėlyvoji ieva, varpinė medlieva, arba jeigu šie želdiniai auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių.

Laukuose augančius saugotinus medžius galite kirsti be leidimo, jeigu jie auga ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje.

Jeigu kapinės nėra kultūros paveldo objektų teritorija, kapavietėje (ne visose kapinėse) augančius medžius kirsti galima tai suderinus su kapinių priežiūrą vykdančiais subjektais.

Sklype sodinant medelius ar krūmus vertėtų prisiminti, kad tam tikrais atvejais (kai norime sodinti arčiau sklypo ribos nei numato teisės aktai) reikia gauti kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštišką sutikimą. Sutikimo nereikia, jeigu sodinate:

žemaūgius medžius ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo ribos, kitus medžius – ne arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos, o šiaurinėje sklypo pusėje – ne arčiau kaip 5 m nuo sklypo ribos;

krūmus ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Jeigu krūmai aukšti, jie negali būti arčiau kaip 2 m nuo sklypo ribos;

gyvatvores ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos ir ji formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, tik pietinėje pusėje gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio.

Medžių ir krūmų negalima sodinti:

valstybinėje žemėje neturint savivaldybės, seniūnijos ar žemės valdytojo sutikimo;

kapavietėse ir kapinėse, nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio;

vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prasideda dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – vyksianti tradicinė pavasarinė „Maisto banko“ akcija.

74 Lietuvos miestuose vyksta tradicinė „Maisto banko“ akcija. Tūkstančiai savanorių kviečia aukoti maisto produktus nepasiturinčiųjų maitinimui.

Projekto metu savanoriai pirkėjus kviečia aukoti ilgai negendančių maisto produktų – makaronų, kruopų, miltų, aliejaus, konservų, cukraus, sausų pusryčių, arbatos, uogienės ir kt.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didelė dalis „Maisto banko“ akcijos metu surinkto maisto atitenka socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms ir kt. Taip pat remiami ir socialinėje krizėje atsidūrę asmenys, juos paramai gauti nukreipia seniūnijų socialiniai darbuotojai.

Parengta pagal www.maistobankas.lt inf.

Iš gyvenimo paraščių.

Vakar buvo Saugaus eismo diena.
Vaikščiojau pėsčias.
Neviršydamas greičio.
Praleisdamas judančius iš dešinės.
Be reikalo nesižvalgydamas į kairę.
Žodžiu, saugiai.
Užtat šiandien jaučiuosi gana sveikas.

Šviesaus ir ramaus visiems savaitgalio.

Žinoma, be pykčio,
Orestas

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

UAB „Toluta“, UAB „Žibai“, UAB „Šilutės turgavietė“, UAB „Įtampa“, UAB „Bikuva“, UAB „Pasidaryk pats“ ir UAB „Šilutės šilumos tinklai“ – tai tos 7 su Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariais susijusios įmonės, dauguma kurių, kaip patys įsitikinome, neskuba vykdyti tų pačių tarybos narių patvirtintų atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Be to, kai kurios iš minėtų įmonių iki šiol neišmoko rūšiuoti savo atliekas.

Tokia žinia šį antradienį buvo perduota Šilutės rajono savivaldybės merui „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui.

Susitikime su meru dalyvavo jo – mero – potvarkiu sudarytos darbo grupės, besirūpinančios atliekų tvarkymo reikalais, nariai Stasys Blinkevičius ir Edvardas Jurjonas, taip pat šių eilučių autorius (Orestas Lidžius, visuomenės atstovas).

Pokalbio būta gana ilgo (apie 1 val.) ir abiem pusėms naudingo (galbūt), nors ir susidarė įspūdis, kad merui kažkas negerai (galimai) su klausa. Bet apie tai vėliau.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Glaustai apie pradžioje minėtas įmonės ir su jomis susijusius tarybos narius:
UAB „Toluta“ – Daiva Žebelienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ frakcija taryboje),
UAB „Žibai“ – Steponas Kazlauskas (Partijos „Tvarka ir Teisingumas“ frakcija),
UAB „Šilutės turgavietė“ – Alfonsas Vanagas (Lietuvos socialdemokratų frakcijos pirmininkas),
UAB „Įtampa“ – Algis Bekeris (Lietuvos socialdemokratų frakcija, mero pavaduotojas),
UAB „Bikuva“ – Raimundas Ambrozaitis (Liberalų frakcijos pirmininko pavaduotojas),
UAB „Pasidaryk pats“ – Vladas Kainovaitis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ frakcija),
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ – Saulius Vytuvis (Lietuvos socialdemokratų frakcija).

Vienintelė įmonė, ant kurios mišrių atliekų konteinerio radome užrašytus jo valdytojo duomenis, kaip reikalauja tarybos patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės atliekų turėtojų atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo 24 punktas, yra UAB „Statyk pats“.

Kaip jau buvo anksčiau rašyta, pasidomėję, kaip su savivaldybės tarybos nariais susijusios įmonės vykdo atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimą, užsukome į savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyrių. Norėjome pasitikslinti, ar visos mūsų aplankytos įmonės vietinę rinkliavą moka pagal deklaruotų atliekų kiekį ir kokį kiekį jos deklaruoja. Tačiau mums buvo atsakyta, kad ši informacija yra konfidenciali („Visiškai slaptai, arba Neliečiamieji“).

Tai sužinojęs, meras iš pradžių labai nustebo (o gal tik dėjosi nustebęs?), tačiau, kai paprašėme jo padėti gauti mus dominančią informaciją, tai… Meras paskambino Viešųjų palsugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui ir paprašė surinkti duomenis, kaip savo atliekas tvarko – deklaruoja statybų įmonės ir Šilutėje bei priemiestyje veikiančios degalinės (jos taip pat buvo patekusios į mūsų akiratį)…

Vis dėlto vėliau, jau baigiantis pokalbiui, meras pažadėjo pasirūpinti, kad Viešųjų paslaugų skyrius pateiktų informaciją ir apie mus dominančių įmonių, susijusių su tarybos nariais, deklaruojamus atliekų kiekius.

Pagyvensime – pamatysime.

Liudo Mockaus nuotr.

Savaitgalį džiugins šilti, pavasariški orai, o pirmadienį oras įšils net iki 14–19 laipsnių. Taip LRT radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė.

Penktadienį šiaurės vakarų, vakarų vėjas išliks nestiprus ir trumpas lietus praslinks tik vietomis. Bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra kils iki 7–12 laipsnių šilumos, vėsiausia bus prie jūros, šilčiau – pietiniuose rajonuose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Diena bus rami, dažnai švies saulė, oras šils iki 7–12 laipsnių.

Daugiau: LRT.lt: „Savaitgalį džiugins pavasariški orai“