Nuo šiol energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai visą reikalingą informaciją ras naujoje interneto svetainėje energetikosabc.lt.

Taip siekiama gerinti vartotojų žinias energetikos srityje.

Kuriant šią svetainę bei rengiant jos turinį buvo orientuojamasi į tą vartotoją, kuris neturi specifinių žinių, bet nori suprasti, kas, kaip ir kodėl. Pavyzdžiui, tik žinodamas, kaip cirkuliuoja šilumos energija daugiabutyje, vartotojas supras, kodėl reikia mokėti ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, arba pasirinks nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pasinaudodamas savo teise įsigyti elektrą palankiausia kaina.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Interneto svetainėje energetikosabc.lt informacija pateikiama struktūriškai ir nuosekliai, kad vartotojui būtų patogu naršyti, jis galėtų greitai ir lengvai rasti dominančius atsakymus. Nemažai medžiagos pateikiama panaudojant vizualines priemones – tiek grafinis esminių dalykų, procesų atvaizdavimas, tiek vaizdo klipai, kurie leidžia sudėtingus dalykus pateikti patrauklia ir lengvai įsisavinama forma.

www.regula.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitgalį Lietuvoje numatoma šilta, vasarą primenanti temperatūra, pūs silpnas vėjas, orai didesnėje šalies dalyje turėtų išlikti sausi, LRT radijui sakė sinoptikė Judita Liukaitytė.

Penktadienį oras sušils iki 19–24 laipsnių. Lietaus tikimybė bus nedidelė, pūs nepastovios krypties silpnas vėjas.

Šeštadienio naktį trumpi lietūs keliaus per centrinius ir vakarinius rajonus, o dieną jie neaplenks rytinių rajonų. Naktį oras atvės iki 10–15 laipsnių, dieną temperatūra pakils iki 21–26.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitos savaitės pradžioje didesnių oro pokyčių nenumatoma.

Daugiau: LRT.lt: „Orai: maloni šiluma dar nesitrauks“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo rugsėjo 16 d. penktadieniais maršrutu Macikai-Traksėdžiai kursuojantis autobusas dviem papildomais reisais važiuos į Šilutės kapines, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Iš Šilutės autobusų stoties autobusas išvyks 10.15 val. ir 13.15 val., nuo Šilutės naujųjų kapinių – 10.20 val. ir 13.20 val.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1134

Rugsėjo 16-18 dienomis visoje Lietuvoje 23-iąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema “Kultūros paveldas ir bendruomenės” ragina klausti, koks yra bendruomenių vaidmuo išsaugant ir puoselėjant kultūros paveldą.

„Europos paveldo dienų renginiai yra nemokami, tad kviečiame visus dalyvauti, burtis į bendruomenes ir pažinti savo kultūros paveldą. Niekas taip gerai negali išsaugoti kultūros paveldo, kaip gyvos ir atsakingos bendruomenės. Istorijoje matome daug pavyzdžių, kai įvairių bendruomenių pastangomis išliko tie paveldo objektai, kurie galėjo būti sunaikinti. Šių metų EPD renginiuose padėkosime bendruomenėms už jų indėlį ir kviesime jas toliau puoselėti ir branginti šalia jų esantį kultūros paveldą“, ─ šių Europos paveldo dienų esmę atskleidžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kultūros paveldo objektai, Lietuvoje lankomi per Europos paveldo dienas, bus vienaip ar kitaip susiję su bendruomenių tema. Daugiau nei 200 renginių bus galima susipažinti su beveik 300 kultūros paveldo objektų. Renginių metu bus perteikiamas didelis mūsų bendruomenių indėlis rūpinantis kultūros paveldu, pristatomi bendruomenių dėka sutvarkyti objektai, aktualizuotos ir sustiprintos jų vertės.

Šiemet Europos paveldo dienos Vilniuje rugsėjo 15 d. vakare nustebins ansamblio Chiaroscuro atidarymo koncertu „Skambantys Sapiegų rūmai“, kurio tikslas ─ išraiškingais muzikos garsais prakalbinti tuščias rūmų erdves, įsiklausyti į seniai pamirštą rūmų gyvenimą ir naujai kurti laiko ribas peržengiantį dialogą tarp „čia…“ ir „tada…“. Kultūros paveldo departamentas tradiciškai Vilniuje organizuos pažintinius pasivaikščiojimus, kurių išskirtinumas šiemet ─ ekskursijos po buvusius istorinius priemiesčius, orientuotos į šiandieninius šių kvartalų gyventojus. Ekskursijų po Žvėryną, Antakalnį, Užupį, Žirmūnus, Pilaitę, Šnipiškes dalyviai galės pajusti anksčiau ten gyvenusių bendruomenių pėdsakus ir rasti jų paliktus ženklus. „Vilniaus Senamiesčio atnaujinimo agentūra“ supažindins su išlikusiu vienuolijų ─ dominikonų, pranciškonų, jėzuitų ─ paveldu. Bažnytinio paveldo muziejus siūlys unikalią galimybę apsilankyti buvusiuose Vilniaus Vyskupų rūmuose. O sekmadienį, rugsėjo 18 d., organizuojama ekskursija į Lentvarį ir Trakų Vokę, kurios metu bendruomenės pirmininkė Jadvyga Chludok papasakos apie bendruomenės pastangas, restauruojant Trakų Vokės dvaro koplyčią.

Rugsėjo 16 d. Kaune rengiamas Europos paveldo dienų atidarymas Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Jo metu bus kalbama apie bendruomenės indėlį atgaivinant šią bažnyčią. Kultūros paveldo objektus, kuriais rūpinasi, pristatys ir Žemųjų Šančių, Aleksoto bei Kauno Technologijos universiteto bendruomenės. Kėdainiai pakvies į seminarą „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Jo dalyviai taip pat mokysis perimti gerąją patirtį iš Gelgaudiškio bendruomenės.

Klaipėda žada suintriguoti interaktyviu spektakliu-ekskursija po atviru dangumi „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda transit Memel“ bei diskusija, kurioje su bendruomenėmis kalbėsimės apie Klaipėdos fortifikacinį paveldą. Palangoje rengiama atvirų durų diena Lietuvos karininkų ramovės viloje. Į EPD šiemet įsitrauks ir Šventosios pagrindinės mokyklos bei Būtingės evangelikų liuteronų parapija, kurios organizuos ekskursijas jaunimui po vietinius objektus. Šiauliuose jūsų lauks improvizuota naktinė ekskursija po Rėkyvos dvaro sodybos teritoriją ir jos gretimybes.

Merkio aukštupio krašto bendruomenė kvies pakeliauti po Pietryčių Lietuvą ir dalyvauti konferencijoje Jašiūnų dvare „Pietryčių Lietuva: mediniai kultūros paveldo objektai, jų pritaikymas vietos bendruomenės poreikiams“. O Marijampolės kolegija lauks jūsų Kvietiškio dvare. EPD šiemet žada daugybę kitų spalvingų renginių visoje Lietuvoje.

Išsami Europos paveldo dienų Lietuvoje programa: http://kpd.lt/epd2016/

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dėstytojo doc. D.Vrubliausko specialiai artėjančių Europos paveldo dienų proga parengtas straipsnis: http://kpd.lt/news/2500/158/Kulturos-paveldas-ir-bendruomenes.html

Svarbia Europos paveldo dienų iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. Europos paveldo dienos yra Europos Tarybos programa, kurioje nuo 1994 m. dalyvauja ir Lietuva. Jos vyksta visoje Europoje ─ 48 šalyse, kurios yra Europos Tarybos narės. Renginius visoje Europoje šiemet vienija ta pati tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“.

www.kpd.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasaros pradžioje prasidėjusi aplinkosauginė akcija „Automobilį statyk atsakingai“ rugpjūčio 31 dieną baigėsi. Per tą laikotarpį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 32 reidus, į juos pakviesdami Valstybinės miškų tarnybos specialistus, miškų urėdijos miškininkus, neetatinius inspektorius.

Aplinkos apsaugos inspektoriai, vykdydami aplinkos kokybės bei verslinės ir mėgėjiškos žvejybos kontrolę, ypatingą dėmesį skyrė autotransporto priemonių statymui.

Per 3 mėnesius buvo nustatyti 249 „neatsakingo“ automobilio statymo atvejai. Vairuotojai patraukti administracinėn atsakomybėn.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors akcija „Automobilį statyk atsakingai“ baigėsi, tačiau aplinkosaugininkai primena, kad transporto priemonių statymo reikalavimų dera paisyti ne tik prie vandens telkinių, pajūryje, bet ir girioje, miške, mieste – visoje šalies teritorijoje. Ar tvarkingai, nepažeidžiant reikalavimų, statomi girios lankytojų automobiliai, tikrina miškininkai. Jie primena, kad transporto priemones galima palikti tik paženklintose stovėjimo vietose arba ant miško kelių, jų pakraštyje. Važiavimas miško paklote, bekele yra draudžiamas.

Vairuotojams Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnyje už automobilių neteisėtą statymą vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje yra numatytos administracinės nuobaudos – įspėjimas arba bauda piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, pareigūnams – nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jeigu dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

klrd.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kiek medžių bus šalinama Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse, įgyvendinant Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projektą, – štai kur klausimas, kuris, pasirodo, rūpi ne tik paprastiems miestelėnams, bet ir rajono savivaldybės tarybos nariams.

Tačiau aiškaus atsakymo į šį klausimą kol kas nėra – vien tik nuomonės.

Apie Lietuvininkų ir Tilžės gatvių medžius buvo kalbama ir vakar, rugsėjo 6 d., įvykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, svarstant sprendimo projektą „Dėl visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavimo programos, rengiant Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projektą, patvirtinimo“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistas-gamtosaugininkas Pranas Sirtautas, atsakydamas į komiteto pirmininko Stepono Kazlausko klausimą, pasakė tik tiek, kad bus šalinama daug medžių. Jį papildė administracijos direktorius Sigitas Šeputis, teigdamas, kad, jo nuomone, miesto centrinėse gatvėse gali tekti iškirsti maždaug pusę visų medžių. Tačiau kai kam iš komiteto narių pasirodė, kad Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse turėtų nelikti 60 ar net 70 proc. medžių.

O štai viena iš projekto rengėjų, UAB „Hidrostatybos projektai“ darbuotoja, regis, kraštovaizdžio architektė (neatestuota) rugpjūčio pabaigoje įvykusiame visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programos, rengiant Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projektą, viešame svarstyme pareiškė, kad, jos nuomone, Šilutės centrinėje dalyje nėra nė vieno sveiko medžio.

Tačiau tai tik nuomonės. Tikslus šalintinų medžių ir kitų želdinių skaičius bus aiškus, kai bus įvertinta jų būklė.

Vietoj pašalintų medžių turėtų būti pasodinti nauji.

Susijęs: „Atėjo Šilutės centrinės dalies medžių eilė“

Šilutės rajono savivaldybei šiame pasitarime žada atstovauti administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, reikšdamas susirūpinimą dėl rašytojo Hermano Zudermano ekspozicijos Macikuose likimo, rugsėjo 15 d. 14 val. kviečia atsakingų institucijų ir kultūros bendruomenės atstovus į pasitarimą “Ar verta iškelti H. Zudermano memorialinio muziejaus eksponatus?”

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Ulevičiūtė, atsakydama į mūsų paklausimą, pranešė, kad į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuojamą pasitarimą planuoja vykti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Susiję: “Valdžia nubraukė dulkes nuo H. Zudermano. Atėjo laikas deramai įamžinti jo atminimą”,
“Tiems, kam rūpi H. Zudermanas ir jo atminimo įamžinimas”

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujas pėsčiųjų ir dviračių takas turėtų atsirasti ten, kur jo jau seniai reikėjo – šalia Ramučių gatvės.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetuose jau svarstomas sprendimo projektas dėl pritarimo dalyvauti projekte „Ramučių gatvės Šilutės mieste pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstravimas“.

Naujasis pėsčiųjų ir dviračių takas būtų 1,6 km ilgio – nuo geležinkelio pervažos iki miesto aplinkkelio – su betoninių trinkelių arba asfalto danga. Takas būtų apšviestas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tako įrengimo darbus ketinama pradėti regiono plėtrai skirtomis ES fondų lėšomis – tikimasi gauti daugiau kaip 120 tūkst. eurų paramą. Dar bent apie 20 tūkst. Eur turėtų pridėti savivaldybė.

Tačiau, kaip šiandien įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje teigė savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, tai tebūtų pradžia, mat viso tako įrengimas atsieitų kelis kartus brangiau. Todėl tektų ieškoti papildomo finansavimo, pavyzdžiui, iš valstybės biudžeto.

Susijęs: “Šilutiškiams šviečiasi naujas dviračių takas”

Šilutės krepšinio klubo nuotr.

„Šilutės“ komandos treneris džiaugėsi, kad pavyko surinkti perspektyvią komandą.

Praėjusią savaitę šilutiškiai sužaidė draugiškas rungtynes Alytuje su Alytaus „Dzūkija“, kuri rungtyniauja Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Rungtynes rezultatu 104:74 laimėjo alytiškiai.

„Šilutės“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Modestas Žaunieriūnas, kuris pelnė 20 taškų, 18 taškų ir 5 atkovotus kamuolius pridėjo Simas Raupys, 13 taškų pelnė Augustas Šuliauskas, 7 taškus pelnė Aurelijus Pūkelis, po 5 taškus – Justas Nausėdas (11 atkovotų kamuolių) ir Tomas Zdanavičius, po 2 – Adomas Vitkauskas ir Darius Kibildis, po 1 tašką įmetė Erikas Mikužis ir Gvidas Galinauskas. Varžovų komandoje rezultatyviausiai žaidė Gavinas Jimmy, kuris pelnė 20 taškų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Štai ką apie rungtynes ir apie tai, kaip sekasi ruoštis artėjančiam krepšinio sezonui „Šilutės“ vyrų krepšinio komandai kalbėjo treneris Laimonas Eglinskas: „Džiaugiamės, kad pavyko surinkti jauną ir manau, perspektyvią komandą. Nors žaidėjai yra jauni, tačiau kai kurie jau turi žaidimo patirties įvairiose lygose, dalis jų atstovavo savo amžiaus Lietuvos rinktines Europos ir Pasaulio jaunimo čempionatuose, o kai kurie jau turėjo progą rungtyniauti ir stipriausioje Lietuvos lygoje (LKL). Iš praėjusio sezono komandoje liko Darius Kibildis, Modestas Žaunieriūnas, Aurelijus Pūkelis, Gvidas Galinauskas. Su komanda sportuoja ir keletas Šilutės sporto mokyklos jaunųjų krepšininkų – tai Erikas Mikužis, Mantas Balčiauskas ir Adomas Vitkauskas.

Džiaugiamės, kad pavyko į komandą pasikviesti Justą Nausėdą, kuris taip pat yra mūsų kraštietis ir jau ragavęs tiek LKL, tiek NKL krepšinio duonos. Taip pat prie komandos prisijungė Simas Raupys, Tomas Zdanavičius ir Augustas Šuliauskas, visi jie turėjo progos apsivilkti Lietuvos jaunimo rinktinių marškinėlius, tad iš jų mes tikimės nemažai. Vis dar ieškome kelių žaidėjų, kurie turėtų daugiau patirties ir į mūsų jaunatvišką komandą įneštų solidumo.

Šilutiškių komandoje yra jauni krepšininkai, todėl džiaugiamės galimybe rungtyniauti su stipriomis, patyrusiomis komandomis. Vykome į Italiją, kur rungtyniavome su Amerikos universitetų komandomis, praėjusią savaitę žaidėme su Alytaus „Dzūkija“. Visos minėtos rungtynės davė didžiulės naudos jauniesiems žaidėjams. Taip pat ir mes, treneriai, matome, kur dar turime padirbėti, kuriuos žaidimo komponentus turime patobulinti, kur dar reikia pasitempti.

Džiaugiuosi turėdamas galimybę darbuotis savo gimtojo miesto komandoje, kurioje dirbo ir žaidė tokie treneriai, kaip Stepas Kairys, Robertas Kuncaitis, Kęstutis Kemzūra, Mantas Šernius. Jie visi man yra autoritetai, kai kurie iš jų buvo ir mano mokytojai. Studijuodamas Lietuvos sporto universitete ir tuo pačiu ten dirbdamas, turėjau puikų mokytoją, Lietuvai nusipelniusį krepšinio trenerį, Lietuvos sporto universiteto dėstytoją Edą Nickų. Jis buvo ne tik krepšinio mokytojas, bet ir puikus psichologas, vadybininkas, organizatorius.

Visas įgytas žinias stengiuosi pritaikyti dirbant su „Šilutės“ krepšininkais, sudaryti jiems galimybę išvykti į turnyrus. Jau pabuvojome Italijoje, o šią savaitę išvykstame į Kiniją, kur planuojame žaisti dar penkerias rungtynes su komandomis, rungtyniaujančiomis Kinijos ir Rusijos aukščiausiose lygose, bei su komanda, kuri bus sudaryta iš Amerikoje rungtyniaujančių krepšininkų.

Pastaruoju metu daugelis klausia, kas bus vyriausiasis „Šilutės“ krepšinio komandos treneris. To dar pasakyti ir aš negaliu, bet tikiuosi, kad tai bus žinomas ne tik Lietuvoje, patyręs krepšinio mokytojas, mūsų krašto žmogus.“

www.nklyga.lt inf.

Muitinės nuotr.

Klaipėdos muitininkai Panemunės kelio poste sulaikė didelę cigarečių kontrabandą. Į pareigūnų rankas įkliuvo ir, kaip įtariama, tarnyba piktnaudžiavęs kolega – rentgenologas.

Rugpjūčio 30-osios naktį į Panemunės kelio postą vilkiku „Renault Magnum“ atvažiavęs Rusijos pilietis S. B. muitinės pareigūnams sakėsi vykstąs į Lietuvą tuščiomis parsivežti stiklo taros krovinio. Mašina buvo nukreipta patikrinti rentgeno kontrolės sistema, bet po pirminio patikrinimo surengtas dar vienas, pakartotinis.

Mat į Panemunę atvykus posto vadovybei ir Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams, pirmąjį patikrinimą tariamai atlikęs mobiliųjų grupių rentgenologas L. Č. nesugebėjo nei parodyti vilkiko rentgeno kontrolės nuotraukos, nei paaiškinti, kur ši prapuolė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad vilkiko puspriekabės dugne ir lubose buvo įrengtos cigarečių slėptuvės. Grindyse paslėptas cigaretes pareigūnams pavyko ištraukti gana lengvai – atlupus išorinę apdailą, o su lubose buvusia slaptaviete muitininkams teko pavargti.

Slaptavietė buvo atidaryta tik po 6 valandas trukusio kruopštaus darbo mašinoje rastu elektriniu hidrauliniu siurbliu, prijungtu prie automobilio akumuliatoriaus. „Renault Magnum“ rasti daugiau nei 64 tūkst. pakelių cigarečių „Jin Ling“ su rusiškomis banderolėmis ir Baltarusijoje gaminamų „NZ Gold Super Slims“ (be banderolių).

Bendra sulaikytų cigarečių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 160 tūkst. eurų. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos ir piktnaudžiavimo tarnyba. Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokurorai. Rentgenologui skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilkiko vairuotojas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo suimtas dviem mėnesiams.

www.cust.lt inf.

‚Kaip Tilžė buvo neoficiali Mažosios Lietuvos sostinė, Rusnė, galima sakyti, buvo Nemuno deltos sostinė‘, - sako dr. doc. Martynas Purvinas. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Jei, eidamas pro Rusnės bažnyčią, pakeltum akis, pamatytum ant bokšto besisukančią vėjarodę. Joje – skaičiai: 1419 m. Ką jie reiškia? Skaičiai – ne itin jaudinantis dalykas, jeigu jie netampa ženklais, liudijančiais žmonių istorijas, jų likimus. Kiek jų, iškalbingų ženklų, šiandien dar liko Rusnėje? Kalbiname ilgametį Mažosios Lietuvos paveldo tyrėją dr. doc. Martyną Purviną.

Keturis pastaruosius dešimtmečius Mažosios Lietuvos paveldą tiriantis Martynas Purvinas savo atradimus yra sudėjęs į daugiau nei 2500 mokslinių, enciklopedinių ir publicistikos straipsnių, keletą knygų. Mažoji Lietuva – jo protėvių žemė, iš čia, iš lietuvininkų bei kuršininkų, kilęs mokslininko tėvas doc. dr. Erikas Purvinas. Senelis Martynas valdė didelį žemės sklypą su keliais namais Klaipėdos centre, rūpinosi lietuviškos bendruomenės reikalais, buvo lietuviško laikraščio redaktorius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugelį metų M. Purvinas už savo lėšas važinėjo į Vokietijos archyvus ir bibliotekas, rinko istorinę medžiagą, parvežė tūkstančius dokumentų kopijų. Už darbus atveriant pamirštą kontinentą – Mažąją Lietuvą, apdovanotas valstybine J. Basanavičiaus, dr. Vydūno, M. Jankaus ir kt. premijomis.

Nykstančius šalies kaimus M. Purvinas tyrinėjo dar tada, kai praeitimi domėtis nebuvo leidžiama. 1980 m. jis dalyvavo kraštotyros ekspedicijoje į Rusnę, vėliau detaliai fiksavo kiekvieną miestelio ir jo aplinkinių kaimų gatvelę, sodybą, trobesį, vėjalentę ir lėkį.

Nuo Vytauto laikų

1419 metai. Vytauto Didžiojo laikai. Melno taikos išvakarės. Netrukus su kryžiuočiais bus pasirašyta sutartis ir Klaipėdos kraštas bus pripažintas vokiečiams. Žinia, toks diplomatinis gestas ne pirmas Lietuvos valstybės ir Mažosios Lietuvos formavimosi istorijoje: Skalvą ir Nadruvą vokiečiams jau dovanojo karalius Mindaugas…

Manoma, kad Rusnės bažnyčia atsirado Vokiečių ordino valstybėje 1419 m. Šis manymas paremtas vėjarode. 1919 metų rugpjūčio 28 d. parapija iškilmingai minėjo 500 metų jubiliejų.

Kas žinoma apie Rusnės bažnyčios bokšto vėjarodę? Kada ji ten atsirado ir kodėl būtent tokia data? – klausiame dr. M. Purviną.

Vargu ar ji ten pritvirtinta Vytauto laikais, – šypsosi pokalbininkas. – Tiek laiko nebūtų išlikusi. Kita vertus, vargu ar ją ten kas užkėlė sovietų laikais. Matyt, kur kas anksčiau. Ir tie entuziastai, kurių iniciatyva ji ten atsirado, galime manyti, buvo pavartę kronikas, kuriose ši data ir šmėstelėjo.

Ar tai gali būti bažnyčios įkūrimo data? Gal tada buvo padėtas kertinis akmuo?

Sunku pasakyti. Yra tokių spėlionių.

Juk Rusnė (Russna) raštuose minima 1420 m., bažnyčia – 1544 m. Vadinasi, įmanoma?

Žinoma, data bus susijusi su krikščionybe. Ji sunaikino pagonybę, tačiau atsinešė raštą. Todėl pirmosios žinios apie Rusnę – iš kryžiuočių šaltinių. Beje, nežinia, kur pirmiau įsitvirtino vokiečiai: Vorusnėje ar dabartinėje Rusnėje. Yra visokių versijų.

Ar bažnyčioje liko bent gabalėlis kryžiuočių laikų?

Gal koks gabalėlis ir liko bažnyčios apatinėje dalyje. Viskas tik spėlionės. Spėjimų esama ir tokių, kad čia galėjo būti ir pilis ar pilaitė.

Ar vieta aplink bažnyčią tyrinėta archeologų?

Būta žvalgomųjų tyrimų. Čia yra senkapių, ta vieta išties įdomi ir dar reikalinga tirti. Įdomu ir tai, kad priešais bažnyčią, kur aikštė, yra žemesnė vieta: čia galėjo būti protaka. Kai sovietų laikais tiesė kanalizaciją, kasant buvo rasta kažkas panašaus į buvusią krantinę, uostelį.

Prie bažnyčios? Ir čia atplaukdavo valtimis?

Taip, galėjo įplaukti į pačią gyvenvietę. Rusnė prieš kelis šimtus metų galėjo būti tokia salelių ir protakų raizgalynė. Pati Rusnės pradžia galėjo būti ties šita bažnyčia.

Sostinė

Kokie, Jūsų manymu, šiandien dar išlikę ženklai Rusnėje autentiškiausi?

Senamiestis. Neringos, Šilutės gatvės. Čia išlikę mediniai 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios namai. Senesnių nebėra. Dar, žinoma, Pėterso tiltas, tiksliau, jo liekanos, senasis žibintas, grindinys… Tiltas buvo labai brangus dalykas ir, be to, keblus: iš Rusnės smėlio ir dumblo tilto nepastatysi, medžiagas reikėjo atsivežti. Įsivaizduokite: Tilžė 20 a. pradžioje buvo didmiestis, čia tiltas pastatytas 1905-1906 m., ir tai po ilgų valdžios įkalbinėjimų. Ir štai antras tiltas per Nemuną Mažojoje Lietuvoje statomas Rusnėje. Vadinasi, valdininkai ją pripažino kaip strategiškai svarbią vietą, nelaikė kokiu nors užkampiu.

Užtat ir gavo valdininko vardą. Otas Pėtersas gi buvo apskrities administratorius.

Matyt, kad buvo vertas tokios padėkos, nors ne jo vieno pastangos čia buvo.

Šalia Pėterso tilto yra likęs toks neišvaizdus baltas mūrinis pastatas…

Tai elektros stotis. Atsirado nutiesus tiltą. Matyt, elektra naudota gatvėms, viešbučiams, restoranams apšviesti.

Kaip Rusnė tapo tokia turtinga?

Tai lėmė vandens kelias ir laivyba. “Furų” gi nebuvo. Plaukti Nemunu pasroviui didelių motorų nereikdavo. Pakrauni baržas, iškeli kokią burę ir keliauji. Upės tėkmė nešė pinigus. Keliautojams reikėjo paslaugų – laivą pataisyt ar virvių nusipirkt, į karčemą nueit. Rusnė buvo strategiškai geroje vietoje: Atmata, Skirvytė, Pakalnė. Rusniškiai kontroliavo vandens kelius į Klaipėdą ir Kuršmares. Didžioji Lietuva, galima sakyti, juos maitino: tranzitinis eksportinių krovinių srautas iš LDK, o paskui ATR ir Rusijos imperijos ėjo per Rusnę. Turėjo žmonės darbo: čia buvo apdorojama dalis žaliavos, plukdomos į Klaipėdą ir toliau, į Europos šalis. Čia buvo perrišami sieliai, kad neiširtų mariose, kol pasieks Klaipėdą. Sieliai būdavo 200 metrų ilgio ir 50 m pločio, plaukdavo du tris šimtus kilometrų, o vielinių trosų nebuvo. Tik kai Šilutėje nutiesė geležinkelį ir naują plentą iš Tilžės į Klaipėdą, Rusnė liko nuošaly. Tada Šilutė ėmė augti kaip ant mielių. O iki tol, iki 19 a. antrosios pusės, Rusnė buvo centras, lyderė.

Didesnė už Šilutę.

Gerokai. Kaip Tilžė buvo neoficiali Mažosios Lietuvos sostinė, Rusnė, galima sakyti, buvo Nemuno deltos sostinė.

Už padarytą žalą

Sakote, Rusnę maitino LDK.

Taip, galima sakyti, buvo atlyginta už padarytą žalą po Melno sutarties. Tai buvo tikra ekonominė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos brolybė. LDK ekonomika laikėsi ant medienos eksporto į Vakarus. Vandens kelias buvo tokios paskirties ir reikšmės kaip dabar autostrados. Kaip matote, jau senų senovėje buvo sugalvotas pelningas bizniukas – įsitvirtinti prie rimtesnės upės, ypač prie santakos ar išsišakojimo, ir rinkti duoklę iš praplaukiančiųjų. Vėliau iš to atsirado muitinės, mokėjimo užkardos dabartinėse autostradose ir pan. Tokiems dalykams Rusnės salelės prie upės išsišakojimo labai tiko.

Klaipėda tapo didžiausiu medienos uostu Baltijos jūroje, o Rusnė – Nemuno deltoje.

Rusnė tapo turtinga, puošni, medinė. Ir ne iš gluosnių, kurie čia augo, namus statydavosi, o iš geresnės, eksportinės, medienos žaliavos, kuri pro čia plaukdavo, dalis likdavo ir būdavo perdirbama. Turėjo žmonės darbo…

Kam jūs statytumėt paminklą Rusnėje? Gal Ankeriui?

Ankeriai – rimta šeima, kelis šimtus metų ten gyveno, nemažas valdas turėjo.

Rodos, skandinavai?

Taip, jie siejami su garsiomis Norvegijos giminėmis. Kas domisi smulkiau – rusniškė istorikė Rasa Banytė plačiai yra aprašiusi Ankerių šeimą.

Kaip dėl paminklo?

Įvairūs žmonės įamžinimo nusipelnė. Ne tik pirkliai ir administratoriai, bet ir žvejai, ir jų žmonos, kurios, beje, Rusnės turguje, tokiose specialiose būdelėse, pridengtose burėmis, pardavinėdavo vyrų laimikį, dar ir daržais užsiėmė, bulvių auginimu… Ir mokytojai, kunigai atminimo nusipelnė. Mokykla gi viena pirmųjų Klaipėdos krašte, labai sena. Galima atsekti pirmuosius mokytojus, kunigus, kurie po Mažvydo lietuvių kalbą puoselėjo…

Rusniškis Juozas Kinderis kraštotyros darbe “Senųjų Rusnės lietuvininkų gyvenimo istorijos” užsiminė, kad pirmasis Rusnės mokytojas Mikalojus Siautila buvo Martyno Mažvydo bendražygis. Bet šio teiginio plačiau nepaaiškino. Gal jūs žinote?

Visko gali būti. Reikia paieškoti. Iki Rusnės detaliai dar nepriėjau. Kol kas pristačiau pirmąją “Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais” knygą, kuri pasakoja apie gyvenvietes, istorinę jų raidą, nuo Smalininkų iki Ragainės. Antroji knyga bus nuo Tilžės iki Kaukėnų, trečioji prieis ir iki Rusnės. Vėliau, dar kitų tomų puslapiuose, tikiuosi nukeliauti iki Klaipėdos ir Nidos, gal ir dar toliau.

Apie senąją Rusnę ar daug archyvinės medžiagos išlikę? Kur jos ieškote?

Yra likę, ir labai daug. Kalnai. Kilometrai lentynų. Daugiausiai Vokietijoje, Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo archyve. Ir, svarbiausia, dabar nebereikia parašius 10 eilučių apie senovę šalia prirašyti 50 eilučių apie nuostabią tarybinę santvarką, kaip būdavo privaloma anais ekspedicijų laikais.

Rusnę, senuosius jos apylinkių kaimus, sodybas, pradėjote fiksuoti dar sovietmečiu.

Tai buvo sunykti pasmerktas kraštas. Pasišventėlių dėka 1980 m. buvo surengta kraštotyros ekspedicija, aš vadovavau paminklotyrininkų grupei. 1987 m. vasarą dėl per didelio domėjimosi kaimų praeitimi likau bedarbiu… ir pradėjau fiksuoti senuosius kaimus Rusnės apylinkėse. Tik 1992 m. šiai neįkainojamai medžiagai buvo leista išvysti dienos šviesą knygos “Rusnė” pavidalu.

Šišion, ir baigta

Daug kas į senuosius lietuvininkus žiūri kaip į suvokietėjusius lietuvius. Neigiamai. O kaip jūs apibūdintumėte senųjų rusniškių “tautybę”?

Kur susikirto didieji keliai, tautos maišėsi. Nemunas nuplovė daug istorijos, kaip ir Rambyno kalno didžiąją dalį. Nesunku įsivaizduoti, kad prieš kokius tūkstantį ir du šimtus metų koks nors vikingas pamatė čia skalvių vado dukrą ir nebegrįžo į savo Švediją. Mišrios santuokos. Taip, Rusnėje vis maišėsi vakariečiai. Bet nereikia manyti, kad vokiečių riteriai čia suplūdo masiškai, kad jų čia buvo tūkstančiai. Nebuvo. Atvykėliai daugiau patys iš čia perimdavo papročių negu atveždavo. Reikėjo prisitaikyti prie vietos sąlygų. Įsivaizduokite, per Kuršmares plaukia didžioji žvejų valtis, kurioje – lietuvininkas, vokietis ir kuršininkas. Kaip jie susikalbėdavo? Bendruosius laivybos terminus vis tiek diktuodavo kuršininkas, ne vokietis. Arba toks folkloras: 20 a. pradžioje šišioniškiui teisme vertėjo reikėdavo, nes jis mat nesupranta vokiškai – dažniau iš principo. Namie supranta, valdiškoj įstaigoj – nebe. O po 1923 metų, kai Klaipėdos kraštas susijungė su Lietuvos Respublika, tas pats šišioniškis jau Kauno valdininko nesuprasdavo. Irgi, matyt, iš principo. Jis – šišioniškis, ir baigta. Šišion.

Kai vokiečiai ir kiti šio krašto gyventojai 1944 m. kėlėsi į Vokietiją, ten į juos irgi nežiūrėjo kaip į vokiečius. Ir patys kitokie jautėsi. Buvo “sulietuvėję”. Baltiškumas jų kraujyje buvo. Ir kalbėjo specifiškai.

Lietuvininkus rimčiau imta germanizuoti 19 a. pabaigoje, kai susikūrė Vokietijos imperija su savo vienos tautos politika. Prasimušti, įgyti išsilavinimą buvo lengviau mokantiems vokiškai. Rusnėje gi nebuvo aukštosios mokyklos, – šypsosi. – Rimčiau mokytis reikėjo važiuoti į Karaliaučių, Berlyną. Bet prieš tai, iki 19 a., šimtmečius lietuviai buvo gausūs, vokiečiai čia buvo mažuma ir turėjo prisitaikyti. Galima sakyti, jie čia skendo baltiškame liūne.

VARDAI

Deivileitis

1968-ųjų rugsėjį Šyšos kaimo kapinėse buvo palaidotas vienas paskutiniųjų lietuvininkų, dar kalbėjusių senąja tarme, žvejys ir Rusnės parapijos sakytojas Augustas Dėvilaitis. Visa Augusto giminė buvo šišioniškiai, išskyrus vienintelę vokietę ir vieną kopininkę (kuršę). Tėvas – pamario žvejas Dovas, motina – vietinė Anė Skėrikė. Senelis Erčius irgi buvo žvejys, o mama (senelė) – Ana Raišukikė. Tolimesni proseneliai – Dovas ir Elzė Toritaitikė, Marė Vanagikė, Mikis ir Eldzė… 18 a. bažnytinėje knygoje jo protėvis įrašytas kaip Deivileitis.

Augustas buvo pirmasis Rusnės kunigo pagalbininkas, kantorius (choro vadovas, giedojimo mokytojas). Prižiūrėjo Šyšos kapines, rengė Kapinių šventes (ši tradicija išlikusi iki šiol). Išmanė žoleles, mokėjo pagydyti ir gyvulį, ir žmogų. To išmoko iš omamos. Pasak rusniškės etnografės Birutės Servienės, Augustas sovietų okupacijos laikais Rusnės bažnyčioje kibo į atlapus rusų kareiviams, kai šie degino spaudinius kaip pakuras. Buvo smarkiai sumuštas, dėl kojos ir stuburo pažeidimo liko su negalia. Dalį knygų jam pavyko išgelbėti.

Šio krašto tautosakos rinkėjui Vytautui Kalteniui 1956 m. Augustas pripasakojo istorijų, šišioniškių
tarme įdainavo dainų.

“Pas Dėvilaičius, būdavo, ne visuomet pateksi ir vasarą. Kartą pūtė nuo marių toks stiprus vėjas, kad keltas per Atmatą nekėlė. Tada dar tilto nebuvo. Pakrante nuėjau iki Šyšos žiočių, išmaldavau iš žmogaus luotą. Šyša kaip nekaip dar galėjau pasiirti, nors vėjas varė vandenis prieš srovę, bet į Atmatą nė neįplaukiau. Neatsimenu, kaip grįžau atgal. Tebejaučiu tas Nemuno siautulingas bangas, baisius vandenų kalnus ir įtampą.” (Iš Vytauto Kaltenio prisiminimų, “Voruta”)

Andromeda Milinienė, VE.lt

Bus daugiau.

Raganų eglė pretenduoja tapti Lietuvos metų medžiu. (www.smu.lt nuotr.)

Nuo šiandien jau galima balsuoti ir rinkti Lietuvos metų medį, kuriuo taps vienas iš dvylikos medžių „kandidatų“.

Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota.

Raganų egle vadinamą daugiakamienę paprastąją eglę, augančią Rambyno girininkijoje, netoli Vilkyškių miestelio, konkursui pasiūlė Šilutės miškų urėdija.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išsamiau susipažinti su konkursui pristatytais medžiais galima organizatorių – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro - tinklalapiuose.

Lietuvos metų medį rinks visuomenė, nuo rugsėjo 5 d. iki spalio 10 d. balsuodama elektroninėje erdvėje adresu http://apklausa.am.lt/index.php/989221/lang-lt.

www.am.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

Nacionalinių debatų žemėlapis.

Šilutėje vieši kandidatų į Seimą debatai planuojami rugsėjo 27 d. Juos ves Andrius Tapinas.

Penktadienį prasidėjo pilietinė kampanija “Balsuok atsakingai”. Prie Andriaus Tapino idėjos, kurios tikslas skatinti žmones ateiti į rinkimus ir atsakingai pasirinkti, prisijungė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, skautija, Lietuvos moksleivių sąjunga, visuomeninė organizacija “Baltosios pirštinės”, “Europos namai”, šalies žiniasklaidos atstovai.

Beveik mėnesį truksiančios kampanijos startas įvyko Valstybės pažinimo centre. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, tiek valstybės pažinimas, tiek atsakingas dalyvavimas rinkimuose yra neatsiejami nuo valstybės sėkmės.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

“Tik brandūs, atsakingi, reiklūs ir aktyvūs piliečiai gali išrinkti sąžiningą ir atsakingą valdžią. Rinkimai ir demokratija nėra eksperimentas, todėl neleiskime abejingumui eksperimentuoti su savo šalies ateitimi ir likimu”, – sakė Prezidentė.

Kampanijos metu organizatoriai drauge su žurnalistais važiuos per šalies miestus ir vienmandatėse rinkimų apygardose organizuos diskusijas su kandidatais ir vietos gyventojais, suteiks informacijos apie rinkimuose dalyvaujančias partijas.

Įgyvendinant iniciatyvą, šalies miestuose taip pat bus dalijamos atsakingo rinkėjo atmintinės. Šios atmintinės – trumpi pasirinkimo “paruoštukai” – padės rinkėjui pateikti kandidatui reikiamus klausimus ir leis sužinoti svarbiausius su kandidatu ar jo atstovaujama partija susijusius faktus.

Šalies vadovė palinkėjo, kad ši atmintinė pasiektų kaip įmanoma daugiau Lietuvos žmonių ir padėtų atsakingai pasirinkti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Netrukus turėtų pradėti veikti internetinė svetainė „Balsuok atsakingai“ su aktyviu Lietuvos žemėlapiu. Pasirinkus vienmandatę apygardą, bus gaunama informacija apie joje vyksiančius debatus, akcijos partnerių renginius.

www.ve.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

36 kadrai iš aštuntojo žuvienės virimo čempionato Šilutėje.

Čempionatas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus akimis:
http://www.silute.lt:50080/go.php/lit/Astuntasis-tarptautinis-zuvienes-virimo-cempionatas

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016-09-03

————————————————————————————————————————————————

Daugiau nebus.

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Netrukus visos į techninę apžiūrą atvykusios transporto priemonės bus fotografuojamos. Tai techninei apžiūrai suteiktų didesnio skaidrumo ir viešumo bei sumažintų ginčytinas situacijas tarp vairuotojų ir kontrolierių, praneša portalas 15min.lt

Šiuo metu techninės apžiūros stotyse diegiama speciali vaizdo fiksavimo įranga. Ji skirta fotografuoti į techninę apžiūrą atvykusios transporto priemonės išorei, identifikacijos numeriui ir aptiktiems defektams.

Šios vaizdo fiksavimo priemonės papildys nuo liepos mėnesio šalies techninės apžiūros stotyse pradėtą Antikorupcijos projektą. „Nors tiesiogiai siūlančių kyšių kontrolieriui neužfiksuota, tačiau rajonuose vis dar populiaru atvykusiose į techninę apžiūrą automobiliuose palikti piniginį banknotą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dažnai konflikto išvengiama kontrolieriui paaiškinus apie teisinę atsakomybę už kyšio davimą“, – sako Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ valdybos pirmininkas Antanas Dadurka: „Pastebėta tendencija, kad sumažėjo vadinamųjų „dilerių“, kurie už neteisėtą atlygį padeda praeiti techninę apžiūrą. Kad antikorupcinė programa pradeda efektyviau veikti, byloja ir faktai – daugėja apeliacijų ir kruopščiau paruoštų transporto priemonių, atvykstančių į techninę apžiūrą“.

Šalyje veikia 68 techninės apžiūros stotys. 41 iš jų taikomas išankstinis užsirašymas internetu. Techninę apžiūrą galima atlikti bet kurioje šalies techninės apžiūros stotyje, nepriklausomai nuo vairuotojo ar transporto priemonės registracijos vietos.

Vairuotojams patartume naudotis išankstinio užsirašymo galimybe ir savo laiką planuoti racionaliau. Dalis vairuotojų iš įpročio važiuoja į didžiąsias stotis, kuriose kartais susidaro eilės. Nors tuose pačiuose miestuose yra stočių, į kurias galima užsirašyti internetu, tą pačią dieną atlikti techninę apžiūrą ir nelaukti eilėse“, – primena asociacijos Transeksta direktorius Gintautas Šlėderis. – Kaip antai, Vilniuje patartume vykti į naująją stotį Avižieniuose ir išvengti gaišaties stotyje Lentvario gatvėje. Kaune vertėtų rinktis stotį Raudondvario plente ir nelaukti Aleksote, o Panevėžyje vykti į Basanavičiaus gatvę“.

Naujai atidaromos ir modernizuojamos esamos techninės apžiūros stotys, plėtojama lanksti išankstinio užsirašymo ir registracijos internetu sistema. Atnaujintoje techninių apžiūrų įmonių asociacijos svetainėje www.vta.lt. galima iš anksto registruotis į techninę apžiūrą internetu arba specialia programėle, pritaikyta išmaniesiems telefonams. Tokia sparčiai populiarėjančia forma per dieną pasinaudoja apie 900 vairuotojų.

Vairuotojai portale gali užsisakyti pranešimą apie besibaigiantį techninės apžiūros galiojimo laiką. Toks pranešimas iš anksto atsiunčiamas SMS žinute, šį informavimo būdą vairuotojui užsisakius portale.

www.15min.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Nuo pirmadienio lietaus sulauksime vis mažiau, o temperatūra kils vis aukščiau. Ji šią savaitę turėtų pasiekti ir 23 laipsnius, LRT radijui pasakojo sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Pirmadienį orai po truputį gerės, nors dieną kai kur gali pasirodyti trumpas nesmarkus lietus. Pūs nestiprus šiaurinių krypčių vėjas, temperatūra kils iki 17–20 laipsnių šilumos.

Antradienį orai bus dar sausesni, galima tikėtis 18–22 laipsnių šilumos. Naktį daug kur pakibs rūkas, bus vėsu – 6–11 laipsnių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiluma turėtų išsilaikyti ir antroje savaitės pusėje.

Daugiau: LRT.lt: „Sinoptikas: orai gerės“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba, nustatydama UAB „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos (apskaitos veiklos) bazines kainas, nesivadovavo Komisijos 2016 m. birželio 20 d. posėdyje suderintomis kainomis ir priėmė sprendimą, kuris neužtikrina būtinųjų sąnaudų įmonei vykdyti veiklą.

Šilutės rajono savivaldybės taryba sprendimą dėl UAB „Šilutės vandenys“ paslaugų kainų priėmė 2016 m. liepos 28 d. – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos (mokama priklausomai nuo suvartoto geriamojo vandens kiekio) sumažintos bendrovės pelno sąskaita, tačiau apskaitos veiklos bazinė kaina (taip vadinama pardavimo kaina) ir nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugos bazinė kaina sumažinta nepagrįstai, siekiant išvengti vartotojų nepasitenkinimo dėl kainų didėjimo. Komisijos vertinimu, dėl to įmonė per metus nesurinktų 53,53 tūkst. Eur pajamų, būtinų veiklai vykdyti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.regula.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienį Kaune startavo jubiliejinis tarptautinis ralis aplink Lietuvą šalies Prezidentės taurei laimėti. Penktadienio pavakarę pirmieji ralio dalyviai pasiekė Šilutę – senojo turgaus aikšteje buvo įrengtas laiko kontrolės postas.

-Kaip jums mūsų keliai? – klausiame eilėje prie laiko kontrolės posto besiilsinčių ralio dalyvių.
-Mes dar ne prie tokių pratę, – linksmai atsako tie. – Mes iš Kauno.
Kiti rodo iškeltus nykščius. Suprask, viskas labai gerai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ralis finišuos rugsėjo 4 d. Vilniaus Daukanto aikštėje.

Daugiau apie ralį aplink lietuvą – www.ltak.lt

Ralis aplink Lietuvą. Šilutė

——————————————————————————————————————————–

Oresto Lidžiaus nuotr.

E. Vitkauskas.

Kaip visa Lietuva, kartu su Vydūno gimnazijos bendruomene džiaugiausi gražiu Rugsėjo 1 –osios renginiu. Šventiškai ir smagiai, su šokiais ir sveikinimo kalbomis vydūniečiai suorganizavo mokslo metų pradžios šventę.

Suprantamas būsimų kandidatų į Seimą noras apsilankyti bendruomenėse ir tarti sveikinimo kalbas – visgi rinkimai čia pat…

Manau, suprantamas ir mano, kaip Vydūno gimnazijos bendruomenės tarybos pirmininko, noras pasidomėti gimnazijos aktualijomis. Todėl, kai gimnazijos direktorė pakvietė apžiūrėti baigiamos statyti sporto salės kartu su vietiniais žurnalistais ir pora politikų, aš sutikau.

Tačiau kai po šventės laikraštyje „Šilutės naujienos“ perskaičiau užsakomąjį politinės reklamos straipsnį „A.Skardžiaus pažadas ištesėtas – vydūniečiai turi sporto salę“, pasijutau tarsi „iškreiptų veidrodžių“ rajone: buvau nufotografuotas kartu su Seimo nariu ir kitais straipsnyje minimais asmenimis.

Todėl noriu išsakyti savo pilietišką požiūrį ir atsiriboti nuo tokių Seimo narių – pažadų dalintojų.

Nors kiek išsilavinę žmonės supranta, kad Seimas – tai aukščiausia įstatymus leidžianti valdžios institucija, o Seimo nario pareigos labiausiai susijusios su įstatymų kūrimu, pataisų teikimu. Bet pasirodo, kad Šilutėje išrinktas Seimo narys dirba kitaip – jis rūpinasi viešųjų objektų atsiradimu rajone, pažada ir, priešingai nei buvę Seimo nariai ar savivaldybės vadovai, kurie „nebenorėjo girdėti apie sporto salės statybos atnaujinimą“, suorganizuoja, kad sporto salė būtų pastatyta.

Tuomet supranti, kodėl Seimas nesukuria normalaus Darbo kodekso, tinkamai nesureguliuoja mokesčių, nepriima kitų įstatymų, skatinančių užsienio kompanijas statyti Lietuvoje gamyklas, kuriose galėtų darbuotis mūsų tautiečiai ir jiems nekiltų noras emigruoti, o užsienio kompanijos nesitrauktų iš Lietuvos ir t.t.

Blogai, kad kai kurie Seimo nariai savo tiesioginio darbo metu dar dirba ir „kombinatoriais – organizatoriais“. Dar blogiau, kad jie galvoja, jog mes, Lietuvos pakraščio rajono gyventojai, esame tamsuoliai ir nesuprantame, kad visi viešieji objektai statomi ne už jų asmeninius, ne už Seimo ar Vyriausybės, bet už visų mūsų – mokesčių mokėtojų pinigus.

Nelaikau pykčio nei piliečiui Artūrui Skardžiui, nei „Šilutės naujienų“ leidėjams, tačiau…

Linkiu, kad šilutiškiai rinktų tik atsakingus ir gebančius deramai atlikti savo pareigas Seimo narius, kurie dirbtų visos Lietuvos labui.

Edvardas Vitkauskas yra kailių, lino ir odos namų „Eksa“ vadovas, Šilutės Vydūno gimnazijos bendruomenės tarybos pirmininkas.

Ir jūs turite ką pasakyti? Tai rašykite „Kontaktuose“ nurodytu elektroninio pašto adresu. Skiltis „Nuo‘monės“ – jūsų. Bet su viena sąlyga – jokios politinės reklamos, jokių šmeižiančių, vulgarių, žeminančių, neapykantą ar smurtą kurstančių tekstų.

Skirta Rugsėjo 1-ajai.

Dar vakar buvo vasara,
O šiandien kalendoriuje – ruduo,
Rugsėjo 1-oji,
O aš vis galvoju:
Protėviai mus mokė: ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.
Bet jie ir miegoti eidavo su vištomis, o keldavosi su gaidžiais…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bet laikai jau ne tie ir papročiai dabar kitokie:
Dabar galvose pokemonai, linksmybės ir kitokie monai.

Pavyzdžiui (video): https://www.facebook.com/andrius.tapinas/videos…

Prisipažinsiu, ir man patinka, kai žmonės šoka-
Iš linksmumo, iš laimės, bet ne į akis ar pro langą iš baimės…

Žinoma, be pykčio,
Orestas