Skirta patys žinote kam.

Š… yra š…
Ir kaip jį beminkytum,
Kokią formą jam besuteiktum,
Vis tiek bus tik š… ir nieko daugiau…

Be pykčio,
Orestas

P.S. Nepamirškite sekmadienį pasveikinti savo mamų.

Policijos nuotr.

Ilgąjį savaitgalį, gegužės 1-3 dienomis, policijos pareigūnai visoje šalyje vykdys specialias policines priemones, kurių metu užtikrins viešąją tvarką, aktyviai patruliuos viešose vietose, kontroliuos visų rūšių transporto priemones ir jų vairuotojus.

Gegužės 1 d., penktadienį, Lietuvoje bus minima Tarptautinė Darbininkų diena ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena. Taip pat pirmąjį gegužės savaitgalį motociklininkai daugelyje šalies miestų tradiciškai organizuoja sezono atidarymo renginius.

Siekdami užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą šalies keliuose, didžiausią dėmesį pareigūnai skirs eismo saugumą įtakojančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencijai ir tokių pažeidimų užkardymui, sieks nustatyti neblaivius ir apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų vairuotojus, chuliganiškai ar pavojingai vairuojančius, neturinčius teisės vairuoti transporto priemones asmenis.

Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo visų vairuotojų, o ypatingai – vairuojančių motociklus, būti atsakingais ir drausmingais. Pareigūnai atkreipia dėmesį į alkoholinių gėrimų netoleravimą vairuojant transporto priemones. Pastebėję asmenis, galimai vairuojančius transporto priemones apsvaigus, nedelsiant praneškite policijai. Galbūt tai išgelbės gyvybę tiek jam, tiek apsaugos pašalinius, niekuo dėtus, žmones.

www.policija.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žiupsnis druskos ant kraujuojančios žaizdos (dėl sužlugdytų savivaldos rinkimų), padėkos žodis kartu dirbusiems savivaldybės administracijos darbuotojams ir kategoriškas „mums nepakeliui su bet kokia kaina siekiančiais valdžios“, – maždaug taip trumpai būtų galima perteikti liberalsąjūdiečio Raimundo Ambrozaičio pareiškimo, perskaityto savivaldybės tarybos posėdyje, prieš naujai suformuotai valdančiajai daugumai priimant sprendimą atleisti jį iš administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų.

Nieko keisto, kad liberalsąjūdiečiai ir laisvės sąjungiečiai, kurie pakėlė ranką prieš dabar jau buvusius koalicijos partnerius „tvarkiečius“ ir socialdemokratus, persiskirsčius pajėgoms taryboje, buvo pašalinti iš valdžios postų.

Visa kita – tarybos posėdžio vaizdo įraše (pasirinkti dalį “Dėl Raimundo Ambrozaičio atleidimo iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų“): http://www.silute.lt:50080/index.php?1499309867

Už tai, kad R. Ambrozaitis būtų atleistas iš pareigų nuo gegužės 4 d., balsavo 15 tarybos narių iš 17 dalyvavusių ketvirtadienio posėdyje.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trumpai apie trumpą pokalbį su politinės karjeros rajono savivaldybėje saulėlydį pasitinkančios tarybos frakcijos skambiu pavadinimu „Šilutės kraštas“ vadovu Šarūnu Laužiku apie tai, kas nutiko vakar („Trumpai: Šilutės valdžia pergudravo perversmininkus“).

-Balsavimas buvo slaptas, – pareiškė Š. Laužikas, atsakydamas į „Šilutės ETA Žinių“ klausimą, kodėl jų frakcija staiga pakeitė nuomonę dėl savivaldybės „tvarkiečių“ bei socdemų ir savo balsais padėjo jiems išlaikyti valdžią savo rankose.

Bet juk yra nuotraukose įamžinta, kaip frakcija „Šilutės kraštas“ dalyvavo balsavime dėl vicemero Algirdo Gečo atleidimo iš pareigų, kai tuo tarpu visi kiti žlugusio valdžios perversmo iniciatoriai laikėsi susitarimo ir savo slapto balsavimo biuletenius dėjosi į kišenes.

-Jie pažeidė balsavimo procedūrą.

Ir vis dėlto – kodėl?

-Balsavimas buvo slaptas.

Nebent tai, kad būtent Š. Laužikas buvo vienas iš pagrindinių dabar jau žlugusio perversmo iniciatorių ir net sprendimų projektus dėl vicemero socdemo Algirdo Balčyčio, pastarojo bendrapartiečio administracijos direktoriaus Sigito Šepučio ir jo pavaduotojos “tvarkietės” Inesos Murauskienės buvo parengęs ne kas kitas, o jis – Š. Laužikas.

Užtat balsavimas buvo slaptas…

Oresto Lidžiaus nuotr.

„Penktadienį iš pietvakarių atslinks šiltesnio, tačiau ir drėgnesnio oro banga. Naktį temperatūra svyruos apie 4–7 laipsnius šilumos. Rytą kai kur ims lynoti, Žemaitijoje diena bus labiau debesuota. Popietę numatomos trumpos liūtys, į rytinius rajonus jos atslinks tik vakare. Temperatūra dieną kils nuo 12 iki 17 laipsnių šilumos“, – LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Anot sinoptikės, šeštadienis gali būti gana vėjuotas ir lietingas, nors daugiausia lis naktį. Nakties temperatūra svyruos tarp 1–6 laipsnių šilumos, dieną bus nuo 10 iki 14 laipsnių šilumos.

Kita savaitė prasidės intensyviais lietumis, o antroje savaitės pusėje numatomi jau sausesni orai.

Daugiau: lrt.lt: Ilgojo savaitgalio orai: nesideginsime, bet pavasariškos šilumos bus“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, taip pat Jūros aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai, pasitelkę į pagalbą neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, vykdė sustiprintą žvejybos kontrolę Nemuno deltos regioniniame parke. Per praeitą savaitę surengta 15 reidų, kurių metu patikrinta 450 žvejų mėgėjų.

8 žvejai neturėjo žvejo mėgėjo bilieto, 10 – žvejo mėgėjo kortelės. 12 žvejų susigundė pagauti šiuo metu draudžiamų gaudyti karšių. Jiems tai daug kainuos: gresia baudos nuo 115 iki 289 eurų, taip pat jiems teks atlyginti daugiau nei 2300 eurų žuvų ištekliams padarytą žalą. Iš jų paimta 16 meškerių ir 3 skrituliai.

16 žvejų pažeidė Nemuno deltos regioninio parko reglamentą – statė automobilius ne tam skirtose vietose.

Žvejybos mėgėjams primenama, kad žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Žvejo mėgėjo kortelės išduodamos parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.). Žvejo mėgėjo korteles galima įsigyti per ALIS sistemą (www.alis.am.lt) arba visuose Perlo terminaluose. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg bendro svorio žuvų. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai:
tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.

klrd.am.lt inf.

V. Pozingis vėl vicemeras. Jau antrą kartą šią kadenciją. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Gečas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) krito, į jo vietą išrinktas Virgilijus Pozingis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Už tai, kad A. Gečas būtų nušalintas nuo vicemero pareigų, balsavo 15 tarybos narių – akivaizdu, kad kažkas iš perversmo organizatorių pakeitė savo planus dėl savivaldybės „tvarkiečių“ ir socdemų.

Už V. Pozingio paskyrimą į visuomenines mero pavaduotojo pareigas balsavo 16 tarybos narių.

V. Pozingis vicemero pareigas pradės eiti jau nuo šio ketvirtadienio.

A. Balčytis, S. Šeputis ir I. Murauskienė po šiandieninio posėdžio turėtų jaustis ramūs dėl savo išlikimo valdžioje.

Susiję: „A. Gečo vieta pažadėta V. Pozingiui“,
„O jeigu A. Gečas pats pasitrauktų?“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Be to, ir vietų skaičius jame ribotas.

Šilutės rajone iki šiol pasirašyta 21 rangos darbų sutartis dėl daugiabučių namų renovacijos. Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės manymu, tai geras rodiklis. Taip pat galvoja ir Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) direktorius Valius Serbenta, kuris vakar, balandžio 28 d., kartu su viceministre buvo atvykęs į Šilutę susitikti su galimybėmis atnaujinti ir apšiltinti savo daugiabučius besidominčiais krašto gyventojais.

Kita vertus, 21 daugiabutis visame rajone – tai kaip lašas jūroje.

Lietuvos mastu skaičiai gerokai įspūdingesni. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Anot BETA vadovo V. Serbentos, šalyje jau parengta per 3600 daugiabučių renovacijos projektų. Bet tai tesudaro apie 10 proc. visų daugiabučių. O rangos darbų sutarčių pasirašyta kone tris kartus mažiau – 1304. Ir tik kiek daugiau kaip 200 daugiabučių jau atnaujinti.

Valstybės parama pamažu mažinama

Apie daugiabučių atnaujinimo naudą jau tiek daug visur prirašyta ir prikalbėta, kad neverta kartotis. Juolab kad besidomintiems tuo pastaruoju metu labiau rūpi galimybės atnaujinti savo namus su valstybės pagalba. O ji, kaip susitikime su šilutiškiais teigė viceministrė D. Matonienė nesitęs amžinai. Esą jau po 2020-ųjų, kai Lietuva, kaip ES narė, iš paramos gavėjos taps taip vadinama valstybe donore, valstybės paramos daugiabučiams atnaujinti gali iš viso nebelikti.

Be to, ir valstybės parama renovacijai jau pradedama mažinti: nuo šių metų balandžio 1 d. ji sumažinta 5 proc. – iki 35 proc., o nuo 2017-ųjų ji bus mažinama dar tiek pat. Todėl labiausiai pasiseks tiems, kurie ilgai nesnaus.

Visa bėda, kad ragindama žmones pasiskubinti su daugiabučių renovacija, valstybė negali garantuoti, kad visiems laiku suspėjusiems į traukinį užteks jame vietos. Mat valstybės galimybės remti daugiabučių renovaciją irgi ribotos. Be to, pastaruoju metu kaip niekada jaučiamas statybininkų stygius.

Anot aplinkos ministro pavaduotojos, valstybė pajėgi iš dalies finansuoti tik apie 800 daugiabučių namų renovaciją per metus. O 2020-ieji jau čia pat. Tad vietų tame traukinyje jau ne kažin kiek ir belikę.

Sekasi ne visiems

Nepaisant visko, išlieka grėsmė užstrigti tarpinėje stotyje. Taip jau nutiko vieno Šilutės miesto daugiabučio namo gyventojams, dalyvaujantiems taip vadinamoje savivaldybės daugiabučių atnaujinimo programoje. Nors to namo gyventojai nedelsė ir suspėjo į pirmąjį (iš dviejų) renovacijos etapą, tačiau lig šiol jų namas stovi kaip buvęs. Mat statybų įmonė, kuri laimėjo skelbtą rangos darbų konkursą, anot Vyganto Kamarausko, daugiabučių renovacija besirūpinančio „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovės direktoriaus pavaduotojo, 2014-ųjų rudenį bankrutavo, o kitos, per tuos metus pabrangus Lietuvoje rangos darbams, net nebenorti dalyvauti iš naujo skelbiamuose konkursuose. Todėl dabar šio daugiabučio gyventojams teks iš naujo rengti investicinį projektą.

Šilutiškiams iškilo ir kitas klausimas: ar atnaujinus bent dalį daugiabučių namų ir dėl to sumažėjus centralizuotai tiekiamos šilumos vartojimui, nebrangs pati šiluma?

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys viename iš savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžių yra prasitaręs, kad dėl sumažėjusio šilumos vartojimo, atnaujinus daugiabučių, šilumos kainą gali tekti peržiūrėti. Tuo tarpu Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis antradienio susitikime su viceministre teigė, kad šilumos kaina Šilutėje dėl to neturėtų didėti, nes esą dėl jos sprendžia savivaldybės taryba.

Bet šilutiškiai jau žino, kad yra Lietuvoje tokia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kurios žodis, nustatant centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, dažnai būna paskutinis…

Trečiasis šaukimas – rudenį

Trečiąjį šaukimą teikti paraiškas daugiabučiams namams renovuoti per savivaldybes Aplinkos ministerija žada skelbti jau šį rudenį. Tačiau rengti paraiškas galima jau dabar.

Daugiau informacijos apie daugiabučių renovaciją rasite Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt.

Susijęs: “Su meile iš Šilutės…”

Taip pat: „Šildymas: Gerų žinių metas baigėsi – šiluma brangs“

Ne į temą
Rezervuota…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Minijos kaimas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dešiniajame Minijos upės krante išsidėsčiusiose Mingės (Šilutės r.) kaimo sodybose gyvenantys žmonės jau įprato ir susitaikė su tuo, kad pusę metų kelias į jų kaimą būna po vandeniu. Jie jau nebetiki nei Susisiekimo ministerijos, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijos, nei rajono valdžios pažadais, kad šis kelias bus kada nors pritaikytas eismui ištisus metus.

Gyventojams tik apmaudu, kad dėl tokio neūkiškumo nukenčia ne tik jie, bet ir rajono bei šalies biudžetai, negaunantis pajamų iš turizmo.

Todėl Minijos kaimo bendruomenė nekantriai laukia, kada pagaliau bus išrinkta nauja Šilutės rajono valdžia.

Nesaugus kelias

Turizmo firmų atstovai visi kaip vienas tvirtina, kad Nemuno deltos gyvenvietė, o ypač Mingės kaimas, yra labai patraukli vieta.

„Mingė įdomi ne tik dėl to, kad ji išsidėsčiusi abipus Minijos upės krantų, bet ir dėl čia išlikusių Rytų Prūsijos reliktų. Tikrai norėtume iš šio kaimo plukdyti turistus laivu į Kuršių marias, supažindinti su šio regiono kulinariniu paveldu. Apgailestaujame, kad šių planų tenka atsisakyti, nes dėl blogo kelio negalime ten autobusais vežti turistų“, – sakė turizmo firmos „Klaipėdos Mėja“ vadovė Liudovika Pakalkaitė.

Pasak jos, vieną ar du kartus buvo surizikuota ir turistai vežti senuoju keliu, tačiau po to šios minties atsisakyta.

“Kelias Povilai-Minija dideliam autobusui yra per siauras, jis posūkiuose slysta. Todėl savo klientus vežame į Kintus“, – sakė pokalbininkė.

Pusę metų apsemtas

Patys Mingės gyventojai įprato ne tik prie pažadų, bet ir prie to, kad pusę metų tenka važinėti apsemtu keliu. O kartais juo tenka net bristi.

„Nuo Kalėtų iki balandžio 600 metrų ruožas yra visiškai apsemtas. Kelias eina per vasaros polderius, tai žiemą iš jų vandens niekas neišpumpuoja. Buvome priversti prisipirkti visureigių, kuriais ir įveikiame apsemtą ruožą. O jei pašalę ir ledas plonas, tenka mašinas palikti vienoje pusėje, o namo grįžti pėsčiomis. Taip ir gyvename“, – guodėsi Mingės seniūnaitis Jurgis Gečas.

Jis prisiminė, kad kelis kartus prašė rajono valdžios, kad nors 60 cm pakeltų tą pusės kilometrų ilgio užliejamą ruožą, tačiau buvo atsakyta, kad rengiamas viso kelio rekonstrukcijos projektas, todėl švaistyti pinigus dėl 600 metrų esą būtų neracionalu.

„Apsidžiaugėme ir nurimome. Iš pradžių žadėjo asfaltuoti 2014 metais. Paskui terminą nukėlė iki 2016-ųjų, o dabar išvis apie kelio rekonstrukciją nutilo“, – apmaudė neslėpdamas kalbėjo senūnaitis.

Todėl beveik kiekvieną pavasarį Mingės gyventojai priversti prisiminti ir senąjį transportą – valtis. Jomis kartais tenka iš kairiojo upės kranto į dešinįjį plukdyti net statybines medžiagas.

Arba vienas, arba kitas

Mingės gyventojų bėdos žinomos ir Kintų seniūnui Antanui Kliženčiui.

„Apmaudžiausia ne tik dėl to, kad dėl to kelio šį kaimą aplenkia turistiniai autobusai. Bet ir tai, kad tie žmonės iki pusės metų būna atkirsti nuo pasaulio. Jei per pavasarinius potvynius visi suskumba gelbėti rusniškių, organizuoja traktorius jų automobiliams perkelti, tai Mingės gyventojai paliekami likimo valiai. Jie priversti rizikuodami važiuoti ledu arba išvis automobilius palikti prie užlietos ir užšalusios vietos. Kiek metų aš čia dirbu, tai gal tik šią žemą pirmą kartą tas kelias ir nebuvo apsemtas“, – apie seniūnijai priklausančio kaimo bėdas kalbėjo A. Kližentis.

Jis taip pat prisiminė, kad prieš kelerius metus, kai dar Seime dirbo buvęs parlamentaras šilutiškis Audrius Endzinas, jis susitikime su kelių kaimų gyventojais ragino pasirinkti, kurį kelią rekonstruoti.

„Aišku, visi pasirinko į Šilutę nuo Kintų vedantį kelią. Tuomet patikėjo pažadais, kad netrukus ir Povilai-Minija sulauks asfalto. Tačiau taip viskas ir liko tik popieriuje, nors techninis rekonstrukcijos projektas yra parengtas“, – sakė Kintų seniūnas.

Trūksta pinigų…

„Pinigų trūkumas visuomet buvo ta priežastis, dėl kurios ir sustoja projektų įgyvendinimas“, – prisipažino ir kelią prižiūrinčios valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas.

Anot vadovo, įmonė jai patikėtą užduotį parengti techninį projektą ir gauti leidimą statyboms, įvykdė.

„Finansavimą skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tačiau visi žinome, kad Europos Sąjungos parama žvyrkeliams asfaltuoti išseko 2014 metais ir liko vienintelis finansavimo šaltinis – Lietuvos biudžeto lėšos“, – sakė P. Kaučikas.

Nieko paguodžiančio nežadėjo ir Automobilių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjas Artūras Aušra, išgirdęs klausimą, tik atsiduso.

„Negaliu nei pasakyti, kada atsiras lėšų, nei komentuoti. Šiemet žvyrkeliams asfaltuoti visoje Lietuvoje skirta 19 milijonų eurų Tad šiemet mes visoje šalyje išasfaltuosime tik 50 kilometrų žvyrkelių. Tai ir visas atsakymas. Tad neturime elementarių finansavimo galimybių“, – dūsavo A. Aušra.

Jo prie atsakymo pridėtame rašte teigiama, kad šių metų preliminariame žvyrkelių, einančių per gyvenvietes, dangos įrengimo sąraše, yra numatoma išasfaltuoti 1 km kelio Rūgaliai-Minija ruožą (Krokų Lankos gatvę). Taip pat pabrėžiama, kad bus siekiama, kad kelio Povilai-Minija remonto darbai prasidėtų jau 2016 m.

Mindaugas Milinis, ve.lt

Oresto Lidžiaus nuotr.

O kaip gražiai viskas prasidėjo…

Prieš dvejus metus

“Šilutė tampa tikru magnolijų miestu (nuotr.)”

Nuotraukų peržiūra po fotosesijos.

Komiškas vaizdelis iš susitikimo su aplinkos viceministre Daiva Matoniene.

Vienas kolega iš vienos konkuruojančios firmos Stasys fotografuoja aplinkos viceministrę Daivą Matonienę palyginti gausiai Šilutės seniūnijos salėje susirinkusių gyventojų fone jos pačios išmaniuoju telefonu…

Ir kas po to išdrįs pasakyti, kad šilutiškiai nepaslaugūs žmonės?..

Bet čia ne apie šilutiškių gerumą, o apie jų susitikimą su aplinkos viceministre…

Taigi, vienas kolega iš vienos konkuruojančios firmos Stasys fotografuoja aplinkos viceministrę Daivą Matonienę palyginti gausiai Šilutės seniūnijos salėje susirinkusių gyventojų fone jos pačios išmaniuoju telefonu, tuo metu kitas kolega iš kitos konkuruojančios firmos Vaidotas fotografuoja, kaip pirmasis kolega fotografuoja aplinkos viceministrę Daivą Matonienę palyginti gausiai Šilutės seniūnijos salėje susirinkusių gyventojų fone jos pačios išmaniuoju telefonu…

Maždaug tuo pat metu Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis su parankiniais laksto po salę su nešiojamaisiais kompiuteriais, visaip mėgindami „paleisti“ multimediją. Jiems tai pavyksta tik iš trečio (maždaug) karto…

Maždaug taip šiandien, balandžio 28 d., prasidėjo susitikimas su aplinkos ministro pavaduotoja Daiva Matoniene ir Būsto energijos taupymo agentūros direktoriumi Valiumi Serbenta, kuriame kalbėta apie daugiabučių namų renovaciją. Bet apie tai jau kitą kartą…

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) ragina gyventojus, 2014 m. vykdžiusius individualią veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu, laiku deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius.

Prievolę pateikti pajamų deklaraciją yra įvykdę per 12 tūkst. (60 proc.) Klaipėdos apskrities smulkiųjų verslininkų, nors iki deklaravimo termino pabaigos – gegužės 4 d.- liko tik suskaičiuotos dienos.

Deklaruoti būtina visas per mokestinį laikotarpį gautas veiklos pajamas, nepriklausomai nuo veiklos vykdymo trukmės ir kitų aplinkybių.

Vertinant individualią veiklą (toliau – IDV) vykdančių gyventojų ankstesnių metų deklaruotas pajamas, nustatoma atvejų, kai deklaracijose nurodoma tik nedidelė dalis realiai gautų pajamų. Praėjusiais metais dėl vengimo deklaruoti pajamas ir mokesčius į mokesčių administratoriaus akiratį patekę rizikingiausi Klaipėdos apskrities verslininkai po individualių pokalbių papildomai deklaravo apie 1,3 mln. litų pajamų, iš jų prekyba prekyvietėse užsiimantys gyventojai – per 480 tūkst. litų. Didelių neatitikimų nustatyta ir statybininkų deklaracijose. Didžiausia papildomai asmens deklaruota pajamų suma – 130 tūkst. litų – taip pat tenka statybininkui.

„Į rizikingiausių gyventojų, vykdančių IDV pagal pažymą arba su verslo liudijimu, sąrašą pateko verslininkai (statybininkai, baldininkai, autoremontininkai, advokatai, architektai ir kt.), ankstesnių metų pajamų deklaracijose nurodę nerealiai mažas pajamas, kurių nepakako turėtoms išlaidoms pragyvenimui ir įsigytam turtui padengti, kurių užaukštintos veiklos sąnaudos beveik prilygo gautoms pajamoms. Atitinkamai į biudžetą nebuvo sumokėta dalis mokesčių“, – sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.

Pasak E. Cibienės, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti IDV vykdančių gyventojų pajamų apskaitą, nuolat vykdo deklaruotų pajamų vertinimą, reikalauja pagrįsti abejotinus veiklos rezultatus. To nepajėgę padaryti, verslininkai dažniausiai padidina deklaruotas pajamas, kai kuriais atvejais net keliolika kartų. Pvz., statybos darbus pagal IDV pažymą vykdantis klaipėdietis, po pokalbio papildomai deklaravo 130 tūkst. litų (38 tūkst. eurų) pajamų, kai iš viso buvo deklaravęs tik 12 tūkst. litų (3,5 tūkst. eurų). Kitu atveju, statybininkas per dvejus metus nurodė gavęs 39 tūkst. litų (apie 11 tūkst. eurų) pajamų ir patyręs kone tokias pačias veiklos išlaidas. Tačiau turėdamas tik šias oficialias pajamas, vien būsto palūkanų per tuos metus jis sumokėjo apie 60 tūkst. litų. Gyventojas papildomai deklaravo 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) pajamų.

„Jei IDV pagal pažymą vykdantys gyventojai nenurodo visų pajamų, tikėdamiesi sumokėti mažiau mokesčių, tai dirbančiųjų su verslo liudijimais motyvai kiti (nes pajamų mokestį jie sumoka iškart įsigydami verslo liudijimą). Dalis (prekybininkai, baldininkai) mažina deklaruojamas sumas galimai siekdami išvengti pridėtinės vertės mokėtojo statuso ir prievolių, pasitaiko ir tokių, kurie deklaruoja mažas pajamas, nes galimai siekia pasinaudoti socialinėmis išmokomis“, – sako E. Cibienė, akcentavusi, kad Mokesčių inspekcija, siekdama užtikrinti IDV vykdančių gyventojų pajamų apskaitą, nuolat vykdo deklaruotų pajamų vertinimą ir kontroliuoja rizikingiausius.

Kita vertus, pokalbių su verslininkais metu pastebima ir tai, kad nemaža dalis su verslo liudijimais dirbančių verslininkų klysta nurodydami pajamas, nes deklaruoja pajamų ir išlaidų skirtumą, o ne visas pajamas. Tokiais atvejais deklaracijas taip pat būtina tikslinti, nors mokėtinų mokesčių papildomai ir neatsiranda. Dėl šios priežasties dažniausiai deklaracijas tikslina prekybininkai, taip pat kirpimo, kosmetikos ir soliariumų veikla užsiimantiems gyventojai.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atmosfera Šilutės rajono savivaldybės politikos padangėje toliau kaista.

Likus dienai iki neeilinio savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame bus balsuojama dėl mero pavaduotojo Algirdo Gečo (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų, meras Vytautas Laurinaitis (partija „Tvarka ir teisingumas“) papildė posėdžio darbotvarkę sprendimo projektu dėl Virgilijaus Pozingio (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) paskyrimo vicemeru.

Skaičiuok kaip nori, bet vien tik „tvarkiečių“, socialdemokratų ir žaliųjų valstiečių balsų (12) negana A. Gečui nuversti, nei naujos sudėties rajono valdančiajai koalicijai suformuoti. Vadinasi, arba tai mero blefas, arba jis turi didesnį palaikymą taryboje, nei galvoja prieš „tvarkiečius“ ir socdemus užsimoję politikai.

V. Laurinaitis šiandien po pietų tvirtino telefonu, kad prieš rytdienos posėdį jaučiasi ramus ir neabejojantis, jog pavyks suformuoti naują, jo žodžiais tariant, normalią koaliciją, kuri sėkmingai darbuosis iki pratęstos kadencijos pabaigos.

Tuo tarpu A. Gečo bendrapartietis ir vienas iš planuojamo valdžios perversmo iniciatorių Arvydas Jakas teigė, kad perskambino visiems bendraminčiams ir šie esą patikinę, kad toliau laikysis susitarimo nuversti „tvarkiečių“ ir socialdemokratų valdžią.

Bet Šilutė yra Šilutė, ir galutiniai susitarimai čia kartais pasiekiami prieš pat posėdžius…

Balandžio 29 d. neeilinio posėdžio pradžia 14 val.

Susijęs: „O jeigu A. Gečas pats pasitrauktų?“

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Televizijos laidos „Gimtoji žemė“ kūrėjų įsteigtą Jorio apdovanojimą nominacijoje „Už tai, kad visiems būtų geriau“ pelnė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinio vadovė Ingrita Riterienė.

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: “INGRITA RITERIENĖ 2015 m. Jorio „Už tai, kad visiems būtų geriau“ nominantė. Sveikiname!”

Susijęs: “Švėkšniškė I. Riterienė pretenduoja į Jorio apdovanojimą”

'Šilutės garažai' mero rinkimuose nusprendė kelti S. Žymančiaus kandidatūrą. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės garažai“ pirmasis iš visų rinkimų kampanijos dalyviais pakartotiniuose savivaldos rinkimuose Šilutės rajone užsiregistravusių politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų pateikė savivaldybės rinkimų komisijai savo kandidatų sąrašą bei kandidatų pareiškinius dokumentus ir jau pradeda rinkti juos palaikančių rinkimų teisę turinčių gyventojų parašus.

Be to, šį kartą „Šilutės garažai“ nusprendė kelti ir savo kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės merus. Juo tapo Stanislovas Žymančius.

Savo kandidatų sąrašus ir kandidatų pareiškinius dokumentus visi politinės kampanijos dalyviai turi pateikti iki gegužės 7 d. Gyventojų parašai bus renkami iki gegužės 12 d.

Pakartotiniai savivaldos rinkimai Šilutės rajono savivaldybėje vyks birželio 21 d.

Politinės kampanijos dalyviais yra užsiregistravusios iš viso 8 politinės partijos ir 2 visuomeniniai rinkimų komitetai (sąrašas).

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

Mažieji prizininkai.

Šeštadienį Šakiuose vykusiame dziudo turnyre “Pirma kova” dalyvavo ir mažieji imtynininkai iš Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ (treneris Rimvydas Lukošius).

Geriausiai sekėsi Mažvydui Žemaitaičiui, kuris savo svorio kategorijoje iškovojo čempiono vardą.

Aras Plikšnys ir Mantas Sungaila pelnė turnyro sidabrą, o Domas Plikšnys ir Nojus Kungys pasidabino bronzos medaliais.

Tuo pat metu vyresnieji klubo nariai dalyvavo tarptautiniame dziudo turnyre “SPRING HOPES 2015″ Rusijos sostinėje Maskvoje. Jame dalyvavo per 700 sportininkų iš 12 šalių.

Geriausiai sekėsi Edvardui Sagalec, kuris tik finale nežymiai nusileido sportininkui iš Stavropolio (Rusija) ir užėmė antrąją vietą.

Ernestas Sagalec, Dominykas Šatkus ir Rokas Šadzevičius, iškovoję po tris pergales, liko be medalių.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pirmadienį saulė palepins dažniau, ypač antroje dienos pusėje, LRT Radijui žada sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Temperatūra kils iki 18–21 laipsnio šilumos, pietiniuose šalies rajonuose net iki 23 laipsnių. Kiek vėsiau bus prie jūros, oras tesušils iki 14 laipsnių. Pajūryje ir šiaurės vakariniuose rajonuose gali trumpai palyti.

Antradienį daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur gausiai. Gali sugriaudėti perkūnija. Oras šils iki 15–25, pajūryje ir vakarų Žemaitijoje – iki 12–17 laipsnių.

Ketvirtadienio naktį oro temperatūra sieks vos 1 laipsnį šilumos, o vietomis, ypač rytiniuose rajonuose, jau numatomos ir šalnos.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: liko dvi vasariškos dienos“

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės jaunimo informavimo taškas, artėjant vasarai ir galvojant, kaip ją įdomiai ir įsimintinai praleisti, pakvietė vietos jaunimą į fotografijų parodą „Keliaujantys po saule Lietuvos“ ir susipažinti su jaunųjų turistų ir keliautojų būrio „Vedlys“ veikla.

Parodoje eksponuojamos akimirkos iš kelionių po gražiausias Lietuvos vietas visais metų laikais.

Pasak vienos iš parodos autorių Saulės Želnytės, fotografijomis norėta atskleisti mūsų krašto grožį ir subtilų žmogaus virsmo pajautimą nelengvoje kelionėje. Kartu atvykęs būrio vadas Vydas Verbilis išsamiai pasakojo apie būrio veiklą ir jaunimo laisvalaikį. Be žygių įvairiuose Lietuvos kampeliuose, būrys organizuoja stovyklas ir taip padeda jaunimui formuoti fizinius, protinius, dvasinius gebėjimus, ugdo patriotiškumą, pilietiškumą, suteikia galimybę jaunai asmenybei suprasti žmogaus keliavimo ir buvimo gamtoje naudą, prasmę ir svarbą.

Ingrida Zakaraitė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės merui „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui tikriausiai sunku būti perrinktam, bet taip ir neišrinktam naujai kadencijai. Ypač dabar, kai formaliai tebeegzistuojančios jo koalicijos partneriai rezga naują valdžios perversmą.

Viskas, ko gero, spręsis trečiadienį.

Tarkim, jeigu V. Laurinaičiui neišdegs kontrpuolimas, ir vicemeras Algirdas Gečas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) po slapto balsavimo neeiliniame posėdyje išliks savo pareigose, tai gali tapti ženklu, kad po kito neeilinio posėdžio, kuris vyks jau kitą dieną, ketvirtadienį, meras gali likti vienas savo barikados pusėje ir jam kurį laiką tektų savo kailiu patirti, ką reiškia būti formaliu savivaldybės vadovu, neturint tarybos daugumos palaikymo.

Bet gali nutikti ir priešingai – juk komunalinės politikos vėjai Šilutės padangėje kur kas sunkiau nuspėjami už pavasario orus, – ir kai kas iš perversmininkų gali likti it musę kandę, o meras išsaugotų ne tik savo pareigas, bet ir geresnę starto poziciją prieš pakartotinius rinkimus.

Susijęs: „Šilutės valdžios likimas spręsis kitą savaitę“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekdamas apsaugoti Kuršių mariomis neršti plaukiančius šlakius ir lašišas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles.

Verslinės žvejybos taisyklės numato draudimą Kuršių mariose žvejoti lašišas ir šlakius ištisus metus, tačiau išvengti jų šalutinio laimikio sudėtinga. Siekdamas apsaugoti neršti plaukiančias žuvis, aplinkos ministras nustatė papildomus žvejybos apribojimus atskirose Kuršių marių vietose, nesuvaržant žvejybos verslo lašišų ir šlakių migracijai mažiau svarbiose vietose.

Remiantis pakeistomis taisyklėmis, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. tinklais nebus užtveriamas kelias lašišoms ne tik rytine, kaip ir ligi šiol, bet ir vakarine Kuršių marių pakrante. Taip pat dvigubai (iki 400 m) padidinti atstumai tarp tinklų centrinėje Kuršių marių dalyje (41–43 žvejybos baruose).

„Šie papildomi apribojimai padės užtikrinti, kad Lietuvos upėse nerš daugiau lašišų ir šlakių, tad šių žuvų vidaus vandenyse gausės. Pakeitimai taip pat neapsunkins sąlygų žvejams verslininkams“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus mokslinį tyrimą nustatytos teritorijos, kuriomis intensyviausiai migruoja lašišos ir šlakiai, šių žuvų intensyviausios migracijos laikas, žvejybos įrankiai, kuriais sugaunama daugiausia lašišų. Žuvų išteklius Kuršių mariose tiriančių mokslininkų ir žvejybos ataskaitų duomenimis, intensyvi lašišų ir šlakių migracija vyksta rugsėjį ir spalį, pavienės žuvys sugaunamos įvairiose marių vietose ištisus metus.

Dėl šių taisyklių pakeitimų ne kartą diskutuota ir jų projektas derintas su Kuršių mariose žvejojančių įmonių asociacija.

am.lt inf.