Eimanto Chachlovo, 've.lt', nuotr.

Taip ilgai ir nuožmiai ginčytasi dėl viešosios įstaigos „Šilutės krepšinis“ reorganizavimo prijungiant prie VšĮ „Šilutės sportas“, tačiau žodžiai kūnu šį kartą taip ir netapo: sprendimo projektas buvo išbrauktas iš vakarykščio Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės.

Oficiali tokio Tarybos apsisprendimo versija maždaug tokia: dėl užsitęsusių reikalų su registrų centru.

Anot Savivaldybės tarybos sekretorės Gintarės Tamašauskės, sprendimo projektas dėl VšĮ „Šilutės krepšinis“ reorganizavimo prijungiant prie VšĮ „Šilutės sportas“ iš naujo bus svarstomas kitą mėnesį.

Šiandien iš manęs tiek – išeinu ruoštis „afganų“ vakarėliui („Krašto „afganams“: spalio 25 d. – draugijos įkurtuvės“).

Iš „baltos varnos“ dainelės: „… ir nesakykite mums „Į sveikatą!“, geriau jau nuoširdžiai palinkėkite jos“.

Gero visiems savaitgalio.

Ir nepamirškite, kad sekmadienio naktį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas – laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda atgal.

Spalio 25 d. – paskutinis penktadienis šį mėnesį – „Kritinės masės“ diena.

Šilutėje, kaip visada, dviratininkai renkasi senojo turgaus aikštėje.

Apie “Kritinę masę”…

D. Kinderis triatlono varžybose „Iron Man“. (D. Kinderio asmeninio archyvo nuotr.)

Dainius Kinderis – iš Žukų (Pagėgių sav.) kilęs keliautojas, žurnalistas, kelionių organizatoriaus „Magelano kelionės“ įkūrėjas. Jam vos per trisdešimt, o jau aplankytos 85 šalys įvairiuose žemynuose (ar patikėtumėte, kad per Afriką galima keliauti autostopu?), išleistos trys knygos, sudalyvauta aštuoniuose maratonuose, du iš jų – Afrikoje, ir dviejuose ultramaratonuose (101 km). 2012 m. gegužės mėnesį Teksase, JAV, Dainius Kinderis dalyvavo prestižinėse triatlono varžybose „Iron Man“ (“Geležinis žmogus”).

„Nebenoriu laikyti savo kūne „gyvūnų kapinių““

Filipinuose yra vieta, vadinama Šokoladinėmis kalvomis – šimtai didžiulių saulės nurudintų kūgių, nusėjusių visą Boholo salą. Tai mistinė vieta, kurioje gimsta drąsiausios idėjos, kyla netikėčiausios mintys, išsisprendžia ilgus metus ramybės nedavę problemos. Prieš dešimt metų žvelgdamas į šias kalvas, Dainius Kinderis suprato, kad nebenori laikyti savo kūne „gyvūnų kapinių“. Nuo to laiko nevalgo mėsos. Nors kurį laiką manė, kad grįžęs iš kelionių, grįš ir prie ankstesnio mitybos režimo, Filipinų sostinėje Maniloje pamatęs iškepto arklio grimasą, apsisprendė visam laikui likti prie nemėsiškų valgių. Dainius pasakoja, kad keliaudamas po Vakarų Afriką, gėrė daug ožkos pieno ir jausdavosi labai tvirtai, galėdavo kasdien svilinant karščiui per dykumą nueiti po 30 kilometrų. Galbūt tai ir yra greitųjų Afrikos bėgikų paslaptis,- svarsto jis.

Dainius Kinderis nėra linkęs į fanatizmą, jis nėra ir nesiruošia tapti užkietėjusiu veganu ar žaliavalgiu, tiesiog jaučia, kad be mėsos jo organizmas neapkrautas ir lengvas. Sportuojantiems organizmas ir taip išsivalo, apie papildomas pastangas badauti ar dar sveikiau maitintis nelabai kyla poreikis galvoti. O paklaustas apie tuos, kurie vegetarais tampa sekdami mada, nusijuokia: „tokie „madistai“ labai greit sugrįžta prie savo dešrelių, dažniausiai neatlaiko kelių mėnesių.“

Sunkesnė užduotis – ne distancijos įveikimas, o kantrus ruošimasis jai

„Iron Man“ triatlonas, apjungia tris rungtis: plaukimą 3,8 km, važiavimą dviračiu 182 km ir klasikinio maratono bėgimą 42,195 km. Tarp rungčių pertraukos nedaromos. 2012 m. varžybose Teksase iš 2800 dalyvių Dainius Kinderis užėmė 1349 vietą.

Ar kiekvienas galėtų tapti „geležiniu žmogumi“, ar tam reikia gimti tvirtesniu nei visi? Dainius tikina: tikrai kiekvienas. Jo nuomone, kur kas sunkesnė užduotis – ne distancijos įveikimas, o kantrus ruošimasis jai, žingsnelis po žingsnelio. Dainius niekada nesudarinėjo treniruočių grafikų ar tvarkaraščių, bet ruošdamasis „Iron Man“ žinojo, kad kasdien turi sportuoti bent po dvi-tris valandas, nesvarbu ką darytų – bėgtų, plauktų ar mintų dviratį. Sakosi, kad jam patinka užsibrėžti didelius tikslus, o šios varžybos buvo tikrai didelis tikslas: pradėjęs beveik nuo nulio, per metus iš eilinio, kartais maratoną nubėgančio mėgėjo jis tapo „Iron Man“ finišuotoju. O ką „geležinis žmogus“ atsakytų įsitikinusiems, kad sekinantis sportas – tik greitesnis savo kūno sudėvėjimas, kad maratono bėgimas, triatlonas neturi nieko bendro su sveikata? Juk pirmasis istorijoje maratono bėgikas atnešęs svarbią žinią krito negyvas. „Intensyvus sportas ir ultra ilgi bėgimai man davė daugiau nei atėmė. Visų pirma – pasitikėjimą savimi, kovojimą iki galo. Kai pasieki užsibrėžtų tikslų sporte, ypač ten, kur reikia daug ištvermės, kiti sunkumai atrodo daug lengviau įveikiami. Impulsyvumą pakeičia ramybė, karštakošiškumą – kantrybė. Šiaip ar taip, manau geriau su skaudančiomis kojomis nuo ilgų treniruočių ir po varžybų geliančiais raumenimis, negu su viršsvoriu,“- sako Dainius.

O kaip su žalingais įpročiais?

Ar „geležiniai žmonės“ gali leisti sau kokių nors silpnybių? Ar turi žalingų įpročių? Dainius šypsosi: „Gal potraukis stipriai kavai, jei tai žalingas įprotis? Visiškai nevartoju alkoholio jau pusantrų metų ir visiems tą rekomenduoju. Tiesiog pagailo tų dienų, kurias atimdavo nuo alkoholio atsigaunantis organizmas. Dabar galiu pasakyti, kad sau turiu 365 dienas per metus, ir mano laiko alkoholis nebekontroliuoja. Taip pat nepripažįstu vadinamojo „kultūringo“ alkoholizmo, alučio ar vynelio pagurkšnojimo, bet išgeriantiems niekada nemoralizuoju, kiekvieno teisė rinktis.“

O kokiais būdais atsipalaiduoja? „Labai geras būdas atsipalaiduoti – išeiti į gamtą pabėgioti, kuo daugiau, tuo geriau. Kaip išsijudina kūnas ir kiek naujų minčių ateina – spėk užsirašinėti! Lengvai atsipalaiduoju ir keistesnėse vietose, tokiose kaip dideli knygynai ir oro uostai, tiesiog jaučiu, kad tai yra mano vietos. Kai grįžtu į tėviškę, nepraleidžiu progos pasipirtinti ir įšokti į garuojantį kubilą.“

Bent viena aktyvi valanda per dieną

Dainius sunkiau neserga nuo to laiko, kai nebevalgo mėsos. Ar grūdinasi? „Jokio ekstremumo nepropaguoju – į šaltas jūras nešoku, žarijomis nevaikštau, geriu daug žalių kokteilių ir periodiškai treniruojuosi maratonams.“
Kasdienis Dainiaus pagalbininkas – blenderis, kuriuo jis mala sveikuosius kokteilius. Jį tikrai pasiimtų į keliones į Šri Lanką, Filipinus ar Ugandą, kur visada apstu mangų, avokadų bei papajų, iš kurių gaunasi sveikiausios „bombos“. Nors ir Lietuvoje nėra sunku gyventi sveikai – parduotuvėse galima gauti visko, o ir jis pats žiemai visada turi krūvą šaldytų uogų. Žinoma, kuo klimatas švelnesnis, kuo daugiau derlių per metus – tuo lengviau, o štai Šiaurėje, pavyzdžiui Špicbergene su sveikais produktais riesta, tik kažin ar tie vietiniai, kurie minta ruoniena, lašišomis ir banginiais nebus sveikesni už daugelį pietiečių, nes valgo labai natūralų ir neperdirbtą maistą?

Kiekvienoje Dainiaus Kinderio dienoje yra bent viena aktyvi valanda, kurios metu jis bėga, plaukia ar sparčiai vaikšto. Paprašytas palyginti sportavimą gamtoje ir sporto klubuose, atsako: „Gerai jaučiuosi ir ten ir ten. Patinka tamsiais žiemos rytais nubėgti trumpą distanciją iki sporto klubo, ten sušilti pirtyje, ir nuplaukti kokį kilometrą. Vis tik sportavimas gamtoje turi didelį privalumą – visada durys atviros ir niekada nieko nekainuoja.“ Dainius džiaugiasi, kad visur sportuojančių gausėja, o dar džiugiau, kad į Lietuvą ateina labai gera mada – masiškai dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose – bėgimo, dviračių maratonuose, kitokiuose ištvermės išbandymuose. Tuo pačiu daugėja tokių renginių, žmonės supranta, kad laikas skirtas televizoriui ar alaus bokalui yra iššvaistytas veltui. Geriau jį skirti naujiems iššūkiams.

Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“ , Dalia Motik, www.sveikuoliai.lt.

medziokle.info nuotr.

Šernai pasėlius išknisa, o medžiotojų prisišaukti nepavyksta, rašo Mindaugas Milinis portale grynas.lt.

Pamaryje klajojančios šernų bandos ne tik gąsdina gyventojus, bet ir tapo ūkininkų galvos skausmu. Laukiniams žvėrims išknisus bulves, išguldžius pasėlius žemdirbiai skaičiuoja šimtatūkstantinius nuostolius. Užtat miškininkai džiaugiasi gausėjančia žvėrių populiacija ir patys nešykšti kritikos ūkininkams, mat tie maksimaliai išnaudoja dirbamos žemės plotus. O tai esą sumažina tikimybę šerną sumedžioti.

„Šernui nepasakysi, kad neitų į laukus, o būtų tik miške. Žemdirbiai patys kalti, kad javus sėja ar bulves sodina iki pat miško ribos ar melioracijos kanalo šlaito. Reikėtų palikti nors šiokį tokį tarpą“, – aiškina Romas Gečas, Šilutės miškų urėdijos miškų apsaugos inžinierius, atsakingas už komercines medžiokles.

Ne visi emigrantai mėgaujasi savo darbais - kai kurie dirba ten, kur geriausiai moka. (tiesa.com nuotr.)

Jungtinėje Karalystėje darbo neturi 2,49 mln. žmonių. Dalis bedarbių – darbingo amžiaus ir sveiki žmonės. Daug čia gyvenančių emigrantų dirba nekvalifikuotus darbus, gauna norimą atlygį ir nesuka sau galvos dėl trokštamo darbo. Tie, kurių bet koks darbas netenkina, užsienyje akis į akį susiduria su konkurencija bei nesėkmėmis, rašo emigracijoje leidžiamas laikraštis „Tiesa“.

„Tiesa“ aiškinosi, ko reikia emigrantui norint gauti svajonių darbą.

Australijos Nacionalinio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad bedarbiai yra sveikesni ir laimingesni, nei nemėgstamą darbą dirbantys žmonės. Tyrime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. dirbančių ir bedarbių respondentų, ir paaiškėjo, kad daugiau nei pusė dirbančiųjų kenčia dėl psichologinių problemų bei kitų sveikatos sutrikimų, kurių priežastis – jų nemėgstamas darbas. Žinodami, kokio tiksliai darbo ieško, dalis emigrantų pasirenka apskritai nedirbti, užuot dirbę tik dėl pinigų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį balsų dauguma – 17 balsavus „už“ – patvirtino vicemerui Algirdui Balčyčiui mėnesinį darbo užmokestį – 3779 Lt (plius 1771 Lt socialiniam draudimui), kuris jam bus skaičiuojamas – ar ne ironiška? – nuo Visų šventųjų dienos, lapkričio 1 – osios.

Už tai, kad socialdemokratų deleguotas mero pavaduotojas po bemaž pusantrų metų visuomeninio darbo Savivaldybėje pradėtų gauti algą, balsavo šie tarybos nariai: A. Čeponis, A. Bumblauskienė, V. Kainovaitis, A. Gečas, A. Jakas, S. Kazlauskas, G. Kimbrienė, A, Kubaitis, V. Laurinaitis, D. Pundžius, J. Purlys, D. Soščeka, S. Stankevičius, A. Vanagas, E. Vitkauskas, S. Vytuvis, ir D. Žebelienė.

V. Bubilienė ir B. Kleinaitė pasisakė „prieš“, Š. Laužikas su P. Tunaičiu „susilaikė“.

V. Pavilonis, G. Bružas, V. Pozingis ir A. Balčytis nuo šio balsavimo nusišalino, o S. Skutulienė dar prieš tai paliko posėdžių salę.

Susijęs: “Trečias kartas”

Penktadienį, spalio 25 d., Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje gyvenantys 1979 – 1989 metų karo Afganistane veteranai su antrosiomis pusėmis kviečiami į asociacijos „Šilutės Afganistano karo dalyvių draugija“ įkurtuves Šilutės kultūros ir pramogų centro patalpose.

Šilutės kamerinis dramos teatras parodys spektaklį, po to pavakarosime draugijos veiklai skirtose patalpose, buvusioje kultūros ir pramogų centro kavinėje.

Spektaklio pradžia – 19 val.

Prašome nevėluoti.

Daugiau info. el.paštu afgan.vet.silute@gmail.com arba tel. 8 682 54481

Oresto Lidžiaus nuotr.

Paskutinės darbo savaitės dienos bus vėjuotos, lis labai mažai. Savaitgalį lietus apims daugelį šalies rajonų, tačiau šalnų dar nesulauksime, taip LRT radijui teigė sinoptikė Tatjana Kempi.

Ketvirtadienį per Lietuvą praslinks šaltas atmosferos frontas, daugelyje rajonų trumpai palis, pūs stiprokas vėjas. Jo gūsiai vietomis sieks 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks 12–16 laipsnių šilumos.

Penktadienį atmosferos slėgis Lietuvoje kils. Naktį gali kai kur trumpai palyti, dieną lietaus tikimybė nedidelė. Temperatūra naktį svyruos tarp 5–10 laipsnių, dieną – tarp 9–14 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį lyti dar neturėtų. Dieną Lietuvą pasieks Atlanto ciklono pakraštys, lietaus zona apims didesnę šalies dalį. Stiprės vėjas, kai kur jo gūsiai sieks 15–17 m/s. Naktį termometro stulpeliai kris iki 3–8 laipsnių, dieną kils iki 10–15 laipsnių šilumos.

lrt.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sistemoje „Mano VMI“ jau pateiktos mokėtinos žemės mokesčio sumos.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, jog, pasikeitus teisės aktams, žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 15 dienos.

Nuo penktadienio Klaipėdos apskrities gyventojai bei įmonės Elektroninio deklaravimo sistemoje adresu http://deklaravimas.vmi.lt publikuojamose deklaracijose ras išsamią informaciją apie jų valdomus sklypus, pritaikytą savivaldybės nustatytą žemės mokesčio tarifą bei kitą informaciją.

„Nors deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 4 d., „Mano VMI“ sistemoje vartotojai jau dabar randa mokėtinas mokesčio sumas. Žemės savininkus, kurie dar nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos nuo kitos savaitės pasieks klasikiniu paštu“, – sakė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.

Klaipėdos AVMI duomenimis, į Klaipėdos apskrities savivaldybių (Klaipėdos m., Palangos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Skuodo r. ir Šilutės r.) biudžetus žemės mokesčio mokėtojai turėtų sumokėti beveik 8 mln. litų žemės mokesčio. Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma už minėtose savivaldybėse turimą žemę siekė per 7,1 mln. litų. Klaipėdos apskrityje žemės mokestį mokės beveik 99 tūkst. gyventojų ir per tūkstantį įmonių.

VMI duomenimis, iš viso šiais metais šalies žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 55 mln. litų, o įmonės – apie 9 mln. litų). Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Didžiausia mokėtina suma už gyventojo žemės sklypą (komercinės paskirties) Palangoje siekia 66,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties apleistą žemės sklypą Vilniuje jos savininkas – juridinis asmuo – turės sumokėti 362,5 tūkst. litų (praėjusiais metais didžiausia suma už FA valdomą sklypą siekė 65,4 tūkst. litų, o JA – 70 tūkst./ litų).

Šiemet VMI taip pat apskaičiavo žemės mokestį pagal savivaldybių pateiktus padidintus tarifus daugiau nei 122 tūkst. apleistų (nenaudojamų) sklypų. Apleistų sklypų duomenis VMI pateikė VĮ Registrų centras bei kai kurios savivaldybės (16 savivaldybių, tarp jų Palangos m. bei Kretingos ir Šilutės rajonų, priėmė sprendimą padidintu tarifu apmokestinti per 1000 apleistų sklypų). Pvz., Palangos m. savivaldybės pateiktiems 9 sklypams skaičiuojant žemės mokestį, pritaikytas Palangos m. savivaldybės patvirtintas apleistos žemės mokesčio tarifas. Iš viso už apleistą žemę šalies mokesčių mokėtojai turės sumokėti per 3,5 mln. litų žemės mokesčio.

Klaipėdos AVMI primena, kad nuo šių metų, įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, keitėsi žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis: žemės sklypo mokestine verte nuo šiol laikoma to sklypo vidutinė rinkos vertė, o atskirais atvejais – individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė. Žemės mokesčio tarifus nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės patvirtino kiekviena savivaldybė individualiai. 2013 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.

Mokesčių mokėtojas informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gali sužinoti VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882. Taip pat gali kreiptis į mokesčių specialistą, kurio kontaktai pateikti žemės mokesčio deklaracijoje. Daugiau informacijos žemės mokesčio klausimais galima rasti apsilankius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Klaipėdos AVMI inf.

ve.lt nuotr.

Jau šį savaitgalį, naktį iš spalio 26 – osios į 27 – ąją, laikrodžius reikės pasukti valanda atgal.

Anot portalo 15min.lt, pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda.

XX a. pradžioje britas Williamas Willettas pasiūlė taupyti energiją, naudojamą dirbtiniam apšvietimui, darbo dieną vasarą ir žiemą pradedant skirtingu metu. Ši idėja buvo praktiškai pritaikyta per Pirmąjį pasaulinį karą, kai valstybėms trūko energetinių resursų.

Seimas prieš pustrečių metų įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu Lietuvoje netaikyti sezoninio laiko. Bet pastaroji suspėjo minėtą direktyvą pratęsti iki 2016-ųjų metų.

Geografiškai penktadalis Lietuvos patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją.

Nors sezoninį laiką taiko dešimtys valstybių, iki šiol nesutariama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai. Nes daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.

Skaičiuojama, kad laiko kaitaliojimas leidžia sutaupyti 3-8 proc. elektros energijos, bet naujų technologijų ir modernių gamybinių procesų diegimas šį efektą nuolat mažina.

Mūsų smegenys, reaguodamos į tamsą ar šviesą, gamina miegui reikalingą medžiagą — melatoniną. Laikrodžio rodyklių kaitaliojimas esą išmuša mus iš įprasto ritmo: organizmas dar miega (nes aplink tamsu), o jau turime keltis. Tai dirgina nervus. Sveiki žmonės prie laiko keitimo prisitaiko per 3-5 paras.

Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, o įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžiai sukami viena valanda į priekį.

Susijęs : „Armūnas Bugenis: laiko persukimas – paminklas žmonių kvailumui“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės socialdemokratai ir vėl užsimojo „išmušti“ darbo užmokesti jų deleguotam Savivaldybės mero pavaduotojui Algirdui Balčyčiui.

Sprendimo projektas, kuriuo siūloma Tarybai patvirtinti visuomeniniais pagrindais lig šiol dirbančiam vicemerui 3779 litų dydžio mėnesinę algą (plius 1771 Lt socialiniam draudimui), į šiandienos posėdžio darbotvarkę įtrauktas tik vakar socdemų frakcijos siūlymu.

Tai jau trečias kartas per pastaruosius keturis mėnesius, kai Tarybai siūloma patvirtinti darbo užmokestį A. Balčyčiui: birželio gale tokį sprendimo projektą teikė „darbiečiai“, o po mėnesio – mero pavaduotojo bendrapartiečiai. Tačiau šios iniciatyvos nesulaukė Tarybos daugumos palaikymo, ir abu kartus paties A. Balčyčio pageidavimu sprendimo projektai buvo išbraukti iš posėdžių darbotvarkių.

Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Ar taip nutiks ir šiuo atveju, paaiškės jau visai netrukus – posėdžio pradžia numatyta 14 val.

Jeigu Tarybos dauguma pritartų socdemų parengtam sprendimo projektui, darbo užmokestis A. Balčyčiui būtų pradedamas skaičiuoti nuo lapkričio 1 d., jis būtų mokamas iš sutaupytų lėšų, skirtų Savivaldybės administracijos transporto išlaikymui.

Vakar visą dieną svarsčiau, kaip reaguoti į pirmadienį televizijos TV3 vakaro žinių laidoje parodytą reportažą apie bendrovės „LL investicijos“ vykdomus darbus Katyčių seniūnijoje – mat didesnio absurdo iki tol man dar nebuvo tekę matyti.

Jau vien ko vertas temos pristatymas, kai diktorius Rokas būsimą paieškos gręžinį „perkėlė“ į Pašyšius…

Bet ko iš jo gali norėti – juk sostinėje (ir ne tik) dar yra daug maišančių Šilutę su Šilale, o Pagėgius „prirašančių“ prie Šilutės rajono.

Apie lietuviškųjų šamanų šokį su būgneliais aplink aikštelę gręžiniui ruošiančią sunkiąją techniką ir šilutiškio Rimanto Jaruškevičiaus pasamprotavimus priešais bendraminčių kamerą nieko nežinant apie tai, kas ten, Katyčių seniūnijoje, planuojama daryti, manau, neverta nė kalbėti – (politinė) diagnozė ir taip jau visiems seniai aiški.

Tačiau visą tai sudėti į vieną reportažą ir pateikti Lietuvos visuomenei kaip vieną svarbiausių dienos aktualijų – tai jau… lyg (TV)3 viename – primityvu, klaidinga, atgrasu.

Ir kaip tam paprastam žmogeliui po to žinoti, kas ant mūsų mažo svieto tikra, o kas – ne.

Bet ką čia man dabar daug reikštis. Juolab kad ir pats nesu be trūkumų. Tačiau šitaip „pjauti“ į lankas, kaip TV3 šį pirmadienį… et, geriau patys dar kartą pažiūrėkite: „TV3 žinios, spalio 21 d. (pirmas reportažas)“.

Vis tiek be pykčio,
Orestas

Susijęs str.: „Netikras pavojus(?)“

Diskusijos dėl VšĮ 'Šilutės sportas' pareigybių skaičiaus netilo ir po oficialaus Tarybos sprendimo projekto aptarimo. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Kiek pareigybių iš viso turės viešoji įstaiga „Šilutės sportas“ po to, kai prie jos bus prijungta VšĮ „Šilutės krepšinis? O kiek etatų? O darbuotojų? – šie trys iš pažiūros nesudėtingi klausimai, pasirodo, yra tokie klampūs, kad ne kiekvienam lemta iš karto rasti atsakymus į juos. Juolab kai kažkas – galbūt net ir sąmoningai – manipuliuoja pradžioje minėtomis sąvokomis.

Štai jums ištrauka iš Tarybos sprendimo „Dėl viešosios įstaigos „Šilutės krepšinis“ reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos „Šilutės sportas“ aiškinamojo rašto šiandien, spalio 23 d., papildytos dalies: „Darbo grupės siūlė, kad po įstaigų reorganizavimo būtų patvirtintos 7 pareigybės, tačiau rengiant sprendimą išaiškėjo, kad darbo grupė, svarstydama reikalingą didžiausią pareigybių skaičių, neįtraukė 4 trenerių etatų. Taip pat VšĮ „Šilutės sportas“ direktorius išreiškė norą, kad vadybininkams ir darbininkams būtų skiriama ne po 1,5 etato bet po 2 etatus. Peržiūrėjus visus pageidavimus, nuspręsta reorganizuojant viešąsias įstaigas tvirtinti 12 pareigybių (direktorius – 1 etatas, vadybininkas – 2 etatai, buhalterė – 1 etatas, sekretorė – 1 etatas, vairuotojas – 1 etatas, darbininkai – 2 etatai, 4 futbolo treneriai).

Aritmetiškai tai turėtų atrodyti maždaug taip: 8 etatai plius 4 neetatiniai treneriai lygu 12 pareigybių. Betrūksta tik pusantro grioviakasio…

Juokas juokais, bet būtent dėl šios keistos dėlionės trečiadienį po pietų daugiau kaip pusę valandos Savivaldybėje buvo įnirtingai laužomos ietys: bene trečdalis Tarybos narių, įskaitant merę Daivą Žebelienę ir jos pavaduotoją Šarūną Laužiką, kartu su Savivaldybės administracijos vadovais – direktoriumi Raimundu Ambrozaičiu ir jo pavaduotoju Alvidu Šimelioniu, – taip pat Švietimo bei Personalo ir teisės skyriaus specialistai, dalyvaujant VšĮ „Šilutės sportas“ vadovui Dainiui Gricevičiui, aiškinosi, kiek pareigybių ir etatų turėtų būti VšĮ „Šilutės sportas“ po planuojamos reorganizacijos.

Kas ką kaltino dėl tokios painiavos, galbūt ir įdomu, bet neskubėkime teisti – tam dar bus laiko. Esmė ta, kad ir po įnirtingų ginčų, kai atrodė, jog dauguma diskusijos dalyvių sutarė, kad „Šilutės sporte“ po reorganizacijos turėtų būti 7 pareigybės, 8 etatai ir iki 12 darbuotojų: direktorius – 1 etatas, vadybininkas – 2 etatai, buhalteris – 1 etatas, sekretorė – 1 etatas, vairuotojas – 1 etatas, darbininkas – 2 etatai ir treneris – 4 neetatiniai, vis tiek dar atsirado teigiančių, kad etatų turi būti numatyta ir treneriams…

O jeigu Savivaldybės administracija nepasivargins ištaisyti sprendimo projekto, bent jau toje dalyje, kur „8 etatai plius 4 neetatiniai treneriai lygu 12 pareigybių“ (panašių “perliukų”, ko gero, būtų galima įskaityti ir daugiau), – tai vėl galės teisintis opozicijai technine klaida.

Ne į temą
Gražu, nors tu ką! (2013-10-23)

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasaulio suaugusiųjų bokso čempionato Kazachstane ketvirtfinalyje Londono olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas (64 kg, 55 dalyviai) rezultatu 1:2 nusileido pasaulio čempionui brazilui Evertonui Lopesui ir baigė savo pasirodymą varžybose.

Iš Šilutės kilęs olimpietis pasidalijo 5 – 8 vietas su kitais trim boksininkais.

Kiek anksčiau iš pirmenybių jau pasitraukė Edgaras Skurdelis (60 kg.), Eimantas Stanionis (69 kg.) ir Tadas Tamašauskas (91 kg).

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo architektūrinės- urbanistinės idėjos konkursui pateikti projektai nuo spalio 22 d. eksponuojami Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Susipažinti su konkursiniais darbais galima darbo dienomis nuo 15 iki 18 val., penktadienį – iki 17 val. Taip pat internete, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos tinklalapyje („Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursas“).

Konkursui pateiktų projektų viešas aptarimas numatytas lapkričio 6 d. 11 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Internetinė žiniasklaida jau mirga nuo pranešimų ir įvairių publikacijų apie kraštietį europarlamentarą Zigmantą Povilą Balčytį, savaitgalį pranešusį Lietuvos visuomenei apie savo ketinimus dalyvauti kitąmet Respublikos prezidento rinkimuose.

Z. P. Balčytis interviu naujienų tinklalapiui lrt.lt tvirtino, kad premjeras Algirdas Butkevičius neprieštarautų jo kandidatūrai į prezidentus.

„Prieštaravimų iš jo pusės nebūtų, jei partija pritartų mano kandidatūrai“, – tvirtina politikas. Tuo metu partijoje, Z. P. Balčyčio žiniomis, palaikymo jis turi užtektinai.

Esą Z. P. Balčytis šioje kovoje turi vienintelę silpną vietą – tai žemi reitingai ir mažas žinomumas.

Daugiau: lrt.lt: „Z. Balčytis užtikrintas: partiečiai parems jo siekį būti prezidentu“,
delfi.lt: „Z. Balčyčio šuolis į prezidentinį traukinį – dėl vienos silpnybės“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės kailių ir lino namuose “Eksa” kuriama nauja žieminių drabužių kolekcija.

Antradienio pavakarę ji pristatyta siaurame „Eksos“ darbuotojų ir draugų rate.

ve.lt nuotr.

Penktadienio vakarą daugiau nei 100 Paukščių stebėtojų ralio “Kuršių marios – 2013” dalyvių, pradedant profesionaliais ornitologais, saugomų teritorijų darbuotojais ir baigiant paukščių stebėtojais – mėgėjais susirinko Kintuose. Jau keturioliktą kartą vykstančiose kasmetinėse varžybose dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir suomių, latvių komandos, lietuvių komandas taip pat papildė bulgaras, prancūzas.

Užsiregistravus komandoms Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) Tarybos pirmininkas Laimonas Šniaukšta pasveikino visus susirinkusius, aptarė renginio programą ir priminė paukščių stebėtojų ralio ralio taisykles. Po “oficialios“ renginio dalies kiekvienas ralio dalyvis galėjo spėti kiek šių metų varžybų metu bus pastebėta skirtingų paukščių rūšių. Geriausiems “orakulams” Lietuvos ornitologų draugija parengė vertingas dovanas: UAB IDD renginio paramai žiūronus.

Šeštadienis – visų ornitologų laukiama varžybų diena. 7 valandą dar neišaušus visi savais, iš anksto suplanuotais maršrutais, pilnais stebėjimo technikos (teleskopais, monokliais, žiūronais) automobiliais išskubėjo registruoti paukščių. Kad ir kokią stebėjimo techniką turėtum, jos tikrai nepakaks prizinėms vietoms. Be profesionalios technikos reikia puikiai skirti paukščių balsus, kurių Ventės rage netrūko. Dauguma paukščių stebėtojų vien čia praleido po kelias valandas tikėdamiesi užregistuoti kuo daugiau sparnuočių. Ne paslaptis, kad Ventės ragas, paukščių stebėtojams tarsi rojus. Per šias varžybas daugelis dalyvių aplanko ir pajūrį – Klaipėdos molą, Palangos tiltą. Paukščių ieškoma gyvenvietėse, miškuose, pievose, karjeruose, tvenkiniuose. Gera nuotaika lydėjo visus dalyvius, oras buvo palankus stebėjimams. Kai kurios komandos varžybų metu dalinosi žiniomis, kur pamatyti įdomesnę, retesnę rūšį. Kitos atvirkščiai juokaudavo, kad nieko nepavyksta pamatyti. Beveik po 12 valandų aktyvaus, azartiško paukščių stebėjimo jie vėl susitiks, kad pasidalintų savo stebėjimais ir išsiaiškintų, kuriems šiais metais pavyko pamatyti daugiausiai paukščių rūšių.

Varžybų dalyviai kaip ir pernai metais finišavo Kintuose. Pateikę savo stebėtų paukščių rūšių sąrašus ir trumpai atsipūtę, visi nekantriai laukė varžybų rezultatų apibendrinimo: kam kaip sekėsi, kokias rūšis matė tam tikra komanda, kiek viso jų pavyko užregistruoti. Prieš rezultatų aptarimą, šiais metais stebint paukščius, tragiškai žuvusiam žymiam Lietuvos ornitologui Vytautui Pareigiui atminti buvo suorganizuota viktorina “Koks tai kiras”. Komandos turėjo pažinti minėto velionio ir jo kolegų nuotraukose užfiksuotas kirų rūšis. Nors nei viena ralio varžybų komanda per trumpą viktorinos laiką neatpažino visų nuotraukose parodytų kirų rūšių, geriausiai pasirodė „Garrulus“ komanda, o nuo jų nedaug atsiliko dar dvi patyrusių paukščių stebėtojų komandos – „Birdpix +” ir „Ketvirti“. Šias komanas LOD apdovanojo naujausias kirinių paukščių apibūdintojais, mat „amžiną atilsį“ Vytautas Pareigis buvo laikomas geriausiu kirų specialistų, todėl jo netektis nulėmė šios paukščių grupės pažinimo spragą Lietuvoje.

Po viktorinos vyko ralio rezultatų peržiūra. Po “karštų” diskusijų dėl atskirų paukščių rūšių stebėjimų, paaiškėjo nugalėtojai. Šį kart geriausiai sekėsi komandai „Žalios gulbės“: Juliaus ir Rasos Morkūnų, Laimono ir Mildos Šniaukštų ir prancūzo Comte Daniel penketukas užregistravo 105 paukščių rūšis. 2 vietą užėmė komanda “Ketvirti” – Antanas Petraška, Eglė Pakštytė, Raimondas Karpavičius ir Povilas Ignatavičius (stebėjo 103 paukščių rūšis), 3 vietos laimėtojai komanda “Garrulus” – Marius Karlonas, Vytautas Eigirdas, Armandas Naudžius, Vilius Paškevičius stebėję 100 sparnuočių rūšių. Iš viso šiose varžybose užregistruota viena rūšimi mažiau nei pernai metais – 139. Tiksliausiai atspėjusi šį skaičių Milda Šniaukštienė gavo prizą UAB IDD įsteiktus žiūronus. Taip pat žiūronais buvo apdovanoti ir naujieji LOD nariai dalyvavę šiose varžybose: Vaidas ir Vida Laukžemiai.

Bendri rezultatai parodė, jog šiuo metu jau labai retos anksčiau išskrendančios paukščių rūšys, pavyzdžiui, šelmeninių kregždžių ir kitų vabzdžialesių paukščių pastebėtą žymiai mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau daugelis komandų matė išimtinai „šiaurinius“ svečius – svirbelius ir paprastuosius čimčiakus. Tai pat jau visiems matomi buvo žiemoti Lietuvos vandenyse susirinkę vandens paukščiai – juodakakliai ir rudakakliai narai, nuodėgulės, juodosios ir ledinės antys.

Išskirtinis stebėjimas: trys jūrinio bėgiko (Calidris maritima) individai), kurie buvo stebėti ant Klaipėdos šiaurinio molo akmenų. Tai trečias šios rūšies stebėjimo atvejis šalyje per paskutinius dešimt metų ir pirmas, kuomet užregistruota daugiau nei vienas paukštis. Be to, skirtingai nuo kelių „istorinių“ stebėjimų, paskutiniais atvejais paukščiai buvo nufotografuoti, todėl turima patikima faktinė madžiaga.

Taip pat užregistruoti keli vėlyvi stebėjimai: tikutis (Tringa glareola), akmenė (Arenaria interpres), geltonoji kielė (Motacilla flava), šelmeninė kregždė (Hirundo rustica), miškinis kalviukas (Anthus trivialis), juodagalvė devynbalsė (Sylvia atricapilla), remeza (Remiz pendulinus).

ve.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio vadovaujamos darbo grupės veiklą, kaip ir jos parengtus naujus smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programos nuostatus, galima visaip vertinti, tačiau faktas tas, kad ji savo darbą baigė – visa medžiaga perduota Savivaldybės administracijai kartu su merės Daivos Žebelienės pavedimu, suderinus su Savivaldybės specialistais, parengti Tarybos sprendimo projektą.

Tarybos sekretorės Gintarės Tamašauskės manymu, sprendimo projektas su naujais smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programos nuostatais Tarybos komitetams svarstyti greičiausiai bus pateiktas lapkričio mėnesį.

Primename, kad A. Balčyčio vadovaujamos darbo grupės posėdžiuose buvo siūloma remti naujų darbo vietų kūrimą rajone.

Taip pat susijęs: “Parama verslui: darbo grupė užsiciklino”.