Kasmet paskutinį kovo savaitgalį keli milijardai žmonių puola persukinėti laikrodžių rodykles 1 valanda pirmyn. Paskutinį spalio savaitgalį procedūra kartosis atvirkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keliolika milijardų laikrodžių dukart per metus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies, tai turėtų atrodyti, kaip visuotinis pamišimas…
Norinčių pergudrauti laiką, pavasarį ir rudenį sukiojant laikrodžių rodykles pirmyn-atgal, Vakaruose atsirado per I pasaulinį karą energetinių krizių metu, nors idėją dar 19 amžiuje pasiūlė B. Franklinas. Pradėjo vokiečiai ir anglai. Sako, tai labai patikę fabrikantams: žiemos rytais jie tikrai elektros sutaupydavę. Tik, pasirodo, darbininkų sąskaita, nes tie, grįžę iš darbo, vakarais tiek pat anksčiau turėdavo įsijungti šviesas. Kaip čia ta proga neprisiminsi pasakos apie dieną „ilginusį“ poną, kad dar daugiau naudos iš kumečių šspaustų.
Kadangi ponai, kaip kažkas pasakė, yra valdžioje arba prie valdžios, Vakaruose laiko kaitaliojimas greitai išplito. Buvusioje Tarybų Sąjungoje 8-ame XX a. dešimtmetyje irgi buvo susigundyta šiuo kapitalistiniu „išradimu“. Lietuvoje po 2000-2003 m. pagyvenome ramiai, deja, jau Briuselio ponų valia ši „tradicija“ buvo atgaivinta. Neva, taupoma energija, net šviesus paros metas prailgėja… Tik per beveik 100 šio įpročio egzistavimo metų, niekas rimtai taip ir neįrodė jokios naudos. Dar daugiau, JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Matthew Kotchen su savo studente Laura Grant nustatė, jog laiko kaitaliojimas ne tik nepadeda taupyti, bet priešingai – skatina didesnį energijos sunaudojimą. Jie tris metus stebėjo daugiau, negu 7 milijonų elektros skaitiklių parodymus prieš vasaros laiko įvedimą ir po jo. 15 vasaros laiką anksčiau įsivedusių apygardų buvo kontrolinė grupė, kad eliminuoti oro sąlygų lemiamus elektros suvartojimo pokyčius. Tyrimo rezultatai apstulbino – apygardos, kurios vasaros laiką įsivedė tik 2006 m., ėmė naudoti elektros net daugiau. Vietoj laukto sutaupymo – dar didesnis suvartojimas, nes žmonių įpročiai ir energijos vartojimo būdai nuo praeito amžiaus gerokai pasikeitė – atsirado daugybė naujų buitinių prietaisų. Sugrįžus prie žiemos laiko, pramonė rytais kažkiek sutaupo, bet vakarais anksčiau temsta, todėl žmonės po darbo anksčiau turi jungti apšvietimą. Mitas apie energijos taupymą moksliškai buvo nuvainikuotas. Kelis metus trukęs tyrimas Rusijoje irgi parodė,kad kalbos apie sutaupomą elektros energiją tėra mitas. Perėjus prie vasaros laiko, elektros sutaupoma tik per pirmas 3 savaites ir tik 0,01%. Tos energijos Rusijai užtektų 2 val.
Perėjus prie žiemos laiko, energijos sunaudojama daugiau 0,02%. Sumoje dėl laiko kaitaliojimo Rusijoje elektros energijos sunaudojama 0,01% daugiau.
Gamtoje viskas vyksta cikliškai ir ji nemėgsta sukrėtimų. Žmonių bandymai ją pergudrauti dažnai baigiasi fiasko su liūdnomis pasekmėmis. Gyvoji gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingo paros ir sezonų ciklų kaitos. Gyvuose organizmuose išsivystė savotiški biologiniai laikrodžiai. Sakysim, tamsoje uždarytas gaidys užgiedos tuo pačiu metu, nematydamas, aušta, ar ne. Tyrimai Rusijoje parodė, kad laiko keitimas gyvuliams sukelia stresą, nes sutrinka jų maitinimo ciklas. Karvių fermose po laiko pakeitimo 3-4 savaites karvės duodavo iki 20% mažiau pieno. Paukštynuose, po laiko pakeitimo 3-4 savaites vištos dėdavo iki 15% mažiau kiaušinių. Dėl to kai kuriose Rusijos srityse jau anksčiau žemės ūkuose buvo atsisakyta kaitalioti laiką.
Žmogus – irgi gyvosios gamtos dalis. Jo vidinis laikrodis taip pat reguliuoja organizmo veiklą. Pavyzdžiui, daugelis darbo dienomis pabunda, prieš suskambant žadintuvui, arba iš viso juo nesinaudoja. Natūralu, kad dirbtinis laiko stumdymas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį. Rusijoje po laiko pakeitimo per pirmas savaites išaugdavo: miego sutrikimų – 22%, psichinių susirgimų – 17%, infarktų – 12%. Pastebėtas darbo našumo sumažėjimas ir avaringumo keliuose augimas. Apklausus 100.000 žmonių, 82% pasisakė prieš laiko kaitaliojimą, 12% – nesvarbu, 6% – už. Nauda valstybei dėl gyventojų mokesčių už daugiau sunaudotą energiją – apie $1 vienam gyventojui. Žala, kurią patiria valstybė dėl sumažėjančio darbingumo, išaugusių išlaidų padažnėjantiems susirgimams gydyti, dėl išaugančio avaringumo ir kt. – apie $126 vienam gyventojui…
Pagaliau sveikas protas Rusijoje nugalėjo – nuo 2011 rudens laikrodžių rodyklės nebesukiojamos. Tuo keliu pasuko ir Ukraina bei Baltarusija. Tiesa, atsirado pramonininkų lobistų, kurie Rusijos Dūmoje bando viską grąžinti atgal. Ypač neigiamai veikia perėjimas į vasaros laiką, kai tenka keltis 1 val. anksčiau. Visi mano apklausti pažįstami tvirtino, jog po pavasarinio rodyklių persukimo 1-2 savaites jaučiasi neišsimiegoję, blogos nuotaikos.
Tiesa, buvo šiokia tokia viltis – keletas praeitos kadencijos Seimo narių siūlė atsisakyti šios „tradicijos“. Deja, vyriausybėms neužtenka politinės drąsos pasipriešinti ES primetamai tvarkai… Kaip neatsirado nė vieno drąsuolio pasakyti griežto „NE!“ ES reikalavimui anksčiau laiko uždaryti specialistų viena iš saugiausių Europoje laikytą Ignalinos atominę elektrinę. Nepadėjo net suvokimas, jog tapsime, kaip niekad priklausomi nuo Rusijos, o šalia Lietuvos vietoj vienos atsiras 2 dar galingesnės atominės. O taip norėtųsi, kad atsikratytume dar iš praeito šimtmečio pradžios atklydusio absurdiško laikrodžių „terorizavimo“ įpročio. Parodykime nors kiek drąsos ir nugriaukime tą PAMINKLĄ ŽMOGAUS KVAILUMUI – šį pavasarį pasukime laikrodžių rodykles valandą į priekį ir daugiau jų nelieskime. Manau, vasaros laikas Lietuvai būtų pats tinkamiausias visus metus.
