ciurlioniopaveldas.lt nuotr.

GERA ŽINIAǃ

Gauta informacija iš Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Klaipėdos Regiono Aplinkos Apsaugos Departamento, kur pranešama, kad Žemės gelmių įstatymo 15 str. 1 d. Nuostatos numato, kad Žemės gelmių ištekliai gali būti naudojami tik juos detaliai ištryrus, aprobavus, ir atlikus PAV procedūras, kadangi Kintų struktūroje tai neatlikta, todėl Minijos Naftos pateiktos PAV programos ,,dėl naftos gavybos Kintų pietvakarinėje dalyje“ nenagrinės.

ĮVYKIAI

Rugpjūčio 23 d. Bendruomenės centre vyko atviras Kintų bendruomenės narių susirinkimas, kuriame dalyvavo evangelikų liuteronų tikinčiųjų kunigas Mindaugas Žilinskis, bei naujasis katalikų kunigas Vytautas Tamašauskas. Abu dvasininkai pažadėjo geranoriškai bendradarbiauti ir dirbti kintiškių labui. Susitikimo metu numatyta oficialiai įteisinti didžiosios bažnyčios panaudą katalikų bendruomenei, neatsisakant idėjos, kad ir toliau šioje patalpoje būtų galima organizuoti koncertus.

IDĖJOS

Kai kas sako: kažko Kintuose reikėtų, kad miestelis būtų ne tik tvarkingas, bet kad pravažiuojantys sustotų, pasidžiaugtų, lankytų. Kintų bendruomenė nori parengti ateičiai miestelio kūrimo strateginį planą, todėl prašė ir prašo visus kintiškius (esamus ir buvusius) prisidėti siūlymais, pageidavimais, kad gali būti tas ,,kažkas“. Šiuo metu jau turime sukaupę idėjų banką, kuriame siūloma:
*Siekti, kad Kintuose atsirastų ,,uostelis“;
* Mažamečiams vaikams karstyklės, džiunglių takas;
*Kintų akcentas centre (laivas, vėtrungės, Kintų varpinė);
* Stendas ,,Kintų istoriniai etapai“;
*Sportiniai treniruokliai lauke;
* Skverelis su gėlynais, suolais;
* Stendinė medžiaga apie Kuršių marių kilmę;
* Reikėtų sutvarkyti bent centrinėje gatvėje esančių namus fasadus;
* Sutvarkyti Kintų paplūdimį;
* Įrengti turgelį- pavilijoną;
* Sukurti akmenų skulptūrų parką;
* Sutvarkyti tvartų teritorijas;
* Papuošti namus žaismingomis pašto dėžutėmis, kurias numato pagaminti vaikų dailės mokyklos mokiniai.
* Apželdinti buvusius šiluminius mazgus;
* Estetiškai sutvarkyti šiukšlių konteinerių teritorijas;
Laukiame ir kitų siūlymų, idėjųǃ

DŽIAUGIAMĖS

Žirmūnų gatvės daugiabučio gyventojų idėja įrengti sūpynes vaikams. Iniciatyvūs Rimas Lotužis bei Vidmantas Butkus pakalbinę ir kitus kaimynus savo medžiagomis sukalė ir pastatė sūpynes. Ačiū jiems.

Sutvarkyta kelio atkarpa ties Paniaus dauba, įrengtais gatvių pavadinimais Kintuose .

Pradėtu ruošti minkštai asfaltinei kelio dangai Rugulių kelio pabaiga link Šilutės.

Lauryno Juodeškos geranoriška iniciatyva organizuoti jaunimo užimtumą sportinėje veikloje.

Rengiamu projektu pastatams( prie mažosios bažnytėlės buvę sandėliai), kurie bus uždengti ne tik stogu, bet ir prikelti socialinei, kultūrinei, sportinei veiklai.

NAUJIENOS

Rytais pratęsiamas maršrutas iki Lankupių stotelės mokiniams atvežti į mokyklą.

Rugsėjo 8 dieną Šilutėje vyks respublikinis žuvies virimo čempionatas.

Rugsėjo 18 dieną, 14val. Vyks Kintų kredito unijos 10 metų paminėjimas Mažojoje bažnyčioje.

Kasdienybės žinias pateikė Kintų bendruomenės pirmininkas Pranas Viršilas

Kintų bendruomenės žurnalo internete inf.

VRK pav.

Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardos komisijos posėdyje šį trečiadienį patvirtintos visų 33 rinkimų apylinkių komisijų sudėtis ir jų pirmininkai.

Nors partijų skyrių vadovai ir ketino draugiškai susitarti dėl apylinkių komisijų pirmininkų kvotų, – kai kurių šaltinių teigimu, taip ir buvo padaryta, – tačiau komisijos pirmininko pavaduotoja Dalia Bernotienė paaiškino, kad pirmiausia buvo vertinama partijų pateiktų kanditatų darbo rinkimų komisijose patirtis ir išsilavinimas, o jų partiškumas neva buvęs „paskutinėje vietoje“.

Nenuostabu, kad kai kurie komisijos nariai tokiu sprendimu liko nepatenkinti. Daugiausiai priekaištų ir pastabų sulaukta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų komisijoje, ypač dėl to, kad šiose įtakos dalybose jų partija buvo beveik išstumta iš Šilutės rajono: iš 9 „tvarkiečiams“ paskirtų vadovauti apylinkių komisijų didžioji dauguma yra Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

Likę 24 rinkimų apylinkių primininkų postai partijoms paskirstyti taip: Lietuvos socialdemokratams 6, Liberalų ir centro sąjungai – 5, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 5, Darbo partijai ir Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams – po 3, Lietuvos liberalų sąjūdžiui – 2.

Rinkimai į LR Seimą – spalio 14 d.

Ne į temą

Iš skelbimo…

Liudo Mockaus nuotr.

Šioje vietoje bus įrengtas taip vadinamas pajautos takas. (Liudo Mockaus nuotr.)

Šilutės miesto Lietuvininkų gatvės parkelyje, tarp kraštotyros muziejaus ir kredito unijos, ketvirtadienį pradėti „Šeimos skvero“ įrengimo parengiamieji darbai: seniūnijos žmonės su dirbančiaisiais pagal viešųjų darbų programą paruošė pagrindą taip vadinamam pajautos takui – 16 metrų ilgio pažintiniam takeliui su skirtingomis dangomis.

Darbai bus tęsiami penktadienį.

Po 2 – 3 savaičių šiame skverelyje bus pastatyti 3 nauji suoliukai su atlošais, kiek vėliau – dar ir pora įrenginių vaikams: įvairių laipynių komplektas ir sūpynės.

Šis projektas finansuojamas Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos lėšomis. Šilutės „Šeimos skverui“ skirta per 9000 litų.

Vėliau, esant galimybei, skvere bus pastatyta daugiau žaidimų įrenginių vaikams ir suoliukų.

„Šeimos skveras“ rengiamas pagal Šilutės gražinimo draugijos projektą.

Susiję str.: „Šeimos skveras“: ledai pagaliau pajudėjo

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla moksleivių rudeninės praktikos metu, rugsėjo – spalio mėnesiais, senųjų Šilutės miesto kapinaičių koplytėlėje pertinkuos vidaus sienas, nudažys medines lubas, paremontuos grindis, išvedžios laidus patalpų apšvietimui, atliks kitų darbų.

Ketvirtadienį priešpiet į senųjų Šilutės miesto kapinaičių, kuriose palaidota daug vokiečių kilmės (ir ne tik) krašto gyventojų, koplytėlę rinkosi šio paveldo objekto sutvarkymu suinteresuoti asmenys: seniūnijos ir Šilutės gražinimo draugijos atstovai, Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis. Čia jie kartu su Turizmo ir paslaugų verslo mokyklos vadovais ir specialybių mokytojais aptarė planuojamus atlikti darbus.

Mokyklos direktorius Pranas Avižinis informavo, kad paruošiamuosius darbus būtų galima pradėti antrą rugsėjo savaitę.

Pinigų koplytėlės vidaus remontui surinko Vokietijos Beveršteto miesto vokiečių – lietuvių draugija su buvusiu šio miesto meru Martinu Bensenu (Martin Bensen) priešakyje – 1698,50 eurų jau pervesta į Šilutės gražinimo draugijos sąskaitą Šilutės kredito unijoje.

Atnaujintoje koplytėlėje galėtų būti sudėti kapinaičių kryžiai ir tvorelės, kuriuos apsaugoti nuo metalo rinkėjų nėra kitokios galimybės, taip pat galėtų būti įrengta ir ekspozicija.

Susiję str.: „Telkiamos tarptautinės pajėgos Šilutės paveldui tvarkyti“

Oresto Lidžiaus nuotr.

ve.lt nuotr.

Trečiadienį 37-ąjį gimtadienį švenčiantis vyras Šilutės rajono Ciparių kaime posūkyje nesuvaldė motociklo, nukirto stulpą ir nuslydo keliu.

Nesėkmingai draugo motociklą „Honda“ išbandžiusiam vaikinui prireikė medikų pagalbos. Vyras nugabentas į Šilutės ligoninę.

Liudininkų teigimu, jis sunkiai sužalotas – patyrė daug lūžių. Motociklas sudaužytas.

Pirminiais duomenimis, jį vairavęs vaikinas blaivus, turintis vairuotojo pažymėjimą.

Metalinis stulpas nuo smūgio išsitiesė laukuose.

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės turizmo ir informacijos centras kviečia į gidų mokyklą tema „Genius loci. Hugo Šojaus (Hugo Scheu) dvasia miesto parke“. Besidominčiųjų laukia trys paskaitos, kurių metu bus supažindinama su dvarininko Hugo Šojaus dvaro parko augalais, parko istorija.

- Pirmąja teorinę paskaitą, skirtą Hugo Šojaus parko istorijai, rugpjūčio 30 d., 17:15 val. skaitys Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšninė.

- Antroji teorinė paskaita, kurią ves dendrologas Regimantas Pilkauskas, vyks rugsėjo 6 d., 17:15 val.

- Trečioji paskaita – praktinė. Ją rugsėjo 13 d., 17:15 val. ves architektas Egidijus Vidrinskas.

Rugsėjo 21 d. projekto pabaigą vainikuos turistinio maršruto pristatymas, skirtas Europos paveldo dienom paminėti.

Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Partneriai: Šilutės muziejus, Šilutės kultūros ir pramogų centras.

ve.lt nuotr.

Sekmadienį, rugpjūčio 26 d.,Vilkyčiuose įvykęs finalinis Lietuvos automobilių ralio-kroso čempionato etapas pažėrė daug netikėtumų ir gerokai pakoregavo bendrus čempionato rezultatus, praneša Lietuvos automobilių sporto federacija.

„Nei viename iš divizionų čempiono vardo neiškovojo lyderių pozicijas iki tol turėję sportininkai. Auksą visi nugalėtojai išplėšė tik finalinės kovos metu, o tai tik dar kartą įrodo, koks sunkiai prognozuojamas yra automobilių sportas – net ir pasitelkus matematinius skaičiavimus negali būti tikras dėl galutinio rezultato,“- komentavo LASF generalinė sekretorė Rasa Jakienė.

Vienodu taškų skaičiumi baigėsi Kazimiero Gudžiūno ir Arvydo Galinio kova 1-ame divizione – abu lenktynininkai galutinėje Lietuvos automobilių rali-kroso čempionato įskaitoje surinko po 46 taškus. Tačiau Vilkyčiuose iškovota pirmoji vieta pergalę čempionate lėmė ASK „Auto-Technoma“ atstovaujančiam Arvydui Galiniui su „Ford Focus“. Keturis kartus Lietuvos automobilių rali-kroso čempiono titulą praeityje iškovojusiam Kazimierui Gudžiūnui („Ford Puma“) atiteko antroji vieta, trečias liko 35 taškus pelnęs Vitalijus Plastininas („Ford Puma“).

Dar aršesnė kova dėl aukso virė gausiausiame dalyvių skaičiumi 1A divizione: prieš finalinį etapą pirmose šešiose vietose buvusių lenktynininkų rezultatai skyrėsi vos vienu tašku kas poziciją. Įveikęs rimčiausiais pretendentais į nugalėtojus laikytus latvį Reinį Nitišs („Peugeot 206”) ir Ernestą Staponkų („VW Polo“) pergalę Vilkyčių trasoje išplėšė ir Lietuvos automobilių rali-kroso čempiono vardą iškovojo Vainius Žulys. ASK „Mažeikiai“ sportininkas, lenktyniaujantis „VW Polo“, surinko 46 taškus ir trečius metus iš eilės įrodė esąs geriausias divizione.

Po 44 taškus sukaupė net trys 1A diviziono sportininkai: Reinis Nitišs, Kasparas Navickas ir Ernestas Staponkus, pasidalinę antrąja – ketvirtąja vietomis. Didžiausiu šių metų čempionato atradimu galima vadinti šiemet jame debiutavusį Kasparą Navicką („Škoda Fabia RS1600“): finale net šešiolikos metų dar neturintis lenktynininkas aplenkė labiau patyrusį Ernestą Staponkų ir iškovojo čempionato bronzą, palikdamas buvusį šalies čempioną be medalio.

Viena iš Lietuvos automobilių rali-kroso čempionų taurių iškeliaus į Latviją: 4 diviziono auksas šiais metais atiteko Mariui Locmeliui („Peugeot 206”), aplenkusiam Petrą Bartkų, atstovaujantį „Motorsport.lt“ komandai ir Modestą Juodpusį iš ASK „Mažeikiai“.

Lietuvos automobilių rali-kroso čempionato nugalėtojai tradiciškai bus apdovanoti LASF sezono uždarymo renginyje, kartu su kitų automobilių sporto šakų čempionatų prizininkais.

R. Ambrozaitis (dešinėje) vargais negalais sutiko patenkinti G. Karaliaus prašymą dėl savivaldybės paramos likviduojant išsiliejusias į aplinką pavojingas medžiagas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje šį trečiadienį tik po beveik valandą trukusių diskusijų nuspręsta skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 1000 litų į aplinką išsiliejusius naftos produktus sugeriančioms ir skaidančioms priemonėms įsigyti.

Neturi priemonių

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) viršininką pavaduojantis Rimantas Zimantas tvirtino komisijai, kad daugiausia sorbentų ir dispergatorių išnaudojama šalinant per automobilių avarijas į aplinką išsiliejusius teršalus, rečiau – likviduojant naftos produktų dėmes vandens telkiniuose.

Anot pareigūno, tarnyba jau baigia išnaudoti visas savo teršalus skaidančio dispergatoriaus atsargas: vien tik šiais metais panaudota beveik 60 litrų iš turėtų 70 – ies. Jau nekalbant apie kitas priemones, kurių, pasirodo, Šilutės PGT iš viso neturi.

„Visai neturime cheminių sorbentų ir motorinio purkštuvo, todėl įvykus didesnei avarijai ar naftos produktams išsiliejus į vandens telkinius, mes negalėsime efektyviai jų pašalinti, – teigė R. Zimantas. – Taip pat reikalingos boninės užtvaros, kuriomis būtų galima sustabdyti teršalų plitimą vandens paviršiuje, būtų lengviau neutralizuoti ir surinkti“.

Šilutės PGT viršininką laikinai pavaduojantis pareigūnas taip pat atkreipė komisijos dėmesį į tai, kad savivaldybei pavaldžios kaimiškosios ugniagesių komandos iš viso neturi sorbentų, todėl pirmos atvykusios į avarijos vietą jos negali pradėti teršalų šalinimo darbų. Kita ne mažiau opi problema, – kad Šilutės rajone nėra kur saugiai laikyti panaudotą sorbentą su teršalais.

„Mes, ko gero, vieninteliai apskrityje neturime pakankamai priemonių teršalams surinkti ir išskaidyti,“ – sakė R. Zimantas, baigdamas savo pranešimą.

Neskubėjo su pažadais

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriui Raimundui Ambrozaičiui iškilo klausimas: kodėl Šilutės PGT kitokia nei kitos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos?

Administracijos vadovą ir kitus komisijos narius apšvietė posėdyje dalyvavęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius: „Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – ne komunalinių paslaugų įmonė ir ji neturi plauti gatvių. Bet mes geranoriškai susitariame su savivaldybėmis, kad sutvarkysime įvykio vietą. Su kitomis apskrities savivaldybėmis randame bendrą kalbą: jos skiria lėšų reikalingoms medžiagoms arba parūpina priemonių, kad nereikėtų kviesti į avarijos vietą dar ir komunalinių paslaugų įmonės. Todėl norime ir jums pasiūlyti sutaupyti lėšų. Savivaldybė duoda priemonių, mes – žmonių“.

R. Ambrozaičiui šis pasiūlymas patiko. Tačiau jis vis tiek dar nebuvo linkęs skubėti su pažadais skirti pinigų iš savivaldybės biudžeto sorbentams ir dispergatoriams. „Galbūt jūsų vadovybė galėtų prisidėti? – kreipėsi direktorius į G. Karalių. – Lėšos tai tos pačios valstybės“.

Pastarajam nespėjus nieko pasakyti, žodis buvo suteiktas savivaldybės gamtosaugininkui Remigijui Rimkui. Šis, vadovaudamasis Valstybės kontrolės išaiškinimu, pareiškė, kad biudžetinė institucija negali finansuoti kitos biudžetinės įstaigos veiklos.

Sutiko skirti 1000 litų

Tačiau įsikišo Šilutės aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Valentinas Ščerveninas. Jis pacitavo Aplinkos ministerijos rekomendacijas, kuriose numatyta galimybė savivaldybėms teikti finansinę paramą avarijoms likviduoti, sorbentams pirkti ir kita. „Kitos savivaldybės, matyt, tuo ir vadovaujasi,“ – užbaigė pasisakymą V. Ščerveninas.

Nuomonę, kad savivaldybė turėtų turėti specialiųjų priemonių rezervą, palaikė ir savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Tuomet R. Ambrozaitis pasiūlė komisijai kreiptis į savivaldybės tarybą dėl Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos patikslinimo, skiriant 1000 litų (galbūt dalimis) sorbentams įsigyti.

R. Renčeliauskas savo ruožtu pažadėjo ir toliau ieškoti rėmėjų, kurie nemokamai parūpintų ugniagesiams gelbėtojams naftos produktus sugeriančių ir skaidančių priemonių.

Ne į temą

Šiaip…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Lotyniškai skamba gražiai, ar ne? O dabar lietuviškai: brandaus socializmo dvasia (arba šmėkla) gyva!..

Sakysite, sovietinių pančių prieš 22 metus nusikračiusioje Lietuvoje to negali būti? Deja, tai tiesa: pančių galbūt ir neliko, bet ta šmėkla vis dar gyva. Ir ji klaidžioja ne kažin kur toli (galbūt ir ten), bet visai šalia mūsų – Šilutės rajono savivaldybėje.

Būtent tie žodžiai, kurių lotyniškas vertimas ne taip skaudžiai žeidžia laisvo žmogaus savigarbą, pirmiausia man ir atėjo į galvą, klausantis savivaldybėje susitarimo tarp savivaldybės administracijos ir „Lietuvos draudimo“ bendrovės dėl bendradarbiavimo organizuojant Šilutės rajone saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“ pristatymo.

Neturiu nieko prieš pačią akciją, anaiptol, palaikau ją ir manau, kad tokių galėtų būti daugiau, tačiau
vienas iš šio susitarimo punktų, pagarsintų Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, nukrėtė mane it elektra. Jo pradžia skamba maždaug taip: „Įpareigoti rajono žiniasklaidą…“

Tarsi to dar būtų negana, konferencijoje dalyvavusi „Lietuvos draudimo“ atstovė – ir iš kur moterytei tiek drąsos? – sukonkretino susitarime su savivaldybe aptartas žiniasklaidos priemonių pareigas: straipsniai apie akciją laikraščiuose turi pasirodyti du kartus, turi būti išspausdinta bendrovės parengta publikacija…

Štai šioje vietoje aš ir nebeišlaikiau: akcijos organizatoriams priminiau, kad nei savivaldybės administracija, nei kas kitas iš šalies negali nurodinėti žiniasklaidai, ką ji turi rašyti, kokius straipsnius publikuoti – nebe tie laikai, – todėl dviejų šalių susitarimuose tokių, trečiuosius asmenis liečiančių formuluočių derėtų vengti.

Ir ką jūs manote? Nevarkite, niekada neatspėsite: B. Tekorienė, vietoj to, kad atsiprašytų už apmaudžią klaidą ir pažadėtų ją ištaisyti, tepaaiškino, kad tokį susitarimą parengė „Lietuvos draudimo“ bendrovė…

Pastarąją (pabrauktą) sakinio dalį rekomenduoju perskaityti bent du kartus.

Patys pagalvokit: kažkas atnešė į savivaldybę kažkokį susitarimą – dokumentą, jį aprobavo savivaldybės teisininkai (taip bent jau turėjo būti), o administracijos direktorius jį – kažkokį – pasirašė…

Be pykčio
(lot. sine ira),
Orestas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nusprendė, kad Šilutės pirmojoje gimnazijoje istorijos mokytoju dirbantis rajono savivaldybės tarybos narys liberalcentristas Algirdas Gečas, aktyviai dalyvaudamas šių metų savivaldybės biudžeto svarstyme ir tvirtinime, pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

„Savivaldybės tarybos posėdyje prieš balsavimą A. Gečas perskaitė kreipimąsi į tarybos narius, išreikšdamas nepritarimą siūlomam sprendimo projektui, anot jo, švietimo įstaigų darbuotojams nustatančiam nepalankias taupymo priemones, dalies mokytojų atleidimą, atlyginimo tarifinio koeficiento sumažinimą ir pan. Pažymėtina, kad Šilutės rajono Traksėdžių pagrindinės mokyklos mokytojos pareigas einančios A. Gečo sutuoktinės atlyginimas po savivaldybės 2012 m. patvirtinto biudžeto buvo sumažintas,“ – rašoma VTEK pranešime. Todėl komisija konstatavo, kad toks savivaldybės tarybos nario A. Gečo elgesys prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, – pareigai vengti interesų konflikto, ir 11 straipsnio 1-2 dalims, – prievolei nusišalinti kokiam konfliktui iškilus.

VTEK tyrimą dėl A. Gečo veiklos Taryboje pradėjo dar kovo pradžioje. Į etikos sargų akiratį patekęs politikas tuomet teigė „Šilutės ETA Žinioms“ nemanantis, kad galėjo sukelti interesų konfliktą, nes esą buvo tvirtinamas ne kurios nors atskiros įstaigos, bet visos savivaldybės biudžetas.

Susiję str. „Šilutės tarybos opozicijos pirmininkas A. Gečas: „Kažkas nori mane nutildyti““

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vakar Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė priėmė Lietuvos jūrų muziejaus direktorę Olgą Žalienę bei ryšių su visuomene skyriaus vedėją Renatą Būdvytienę. Merė su viešniomis pasikeitė atminimo dovanomis, kalbėjosi bendradarbiavimo klausimais.

Šiuo metu Jūrų muziejus vykdo du didelės apimties ilgalaikius projektus, kuriuose kviečiami dalyvauti ir šilutiškiai. Projektai jau turi savo veidą ir patirtį, yra įdomūs, interaktyvūs, šiuolaikiški ir patrauklūs ypač jaunimui. Projektų tikslai – užtikrinti marinistinės kultūros sklaidą tolimuosiuose Lietuvos regionuose, mažinti kultūrinę bei socialinę atskirtį.

Pirmas edukacinių vienos dienos stovyklų projektas, kuriame kitais metais yra kviečiami dalyvauti Šilutės rajono mokyklų moksleiviai vadinasi „Susitikime prie Baltijos“. Jau įvykusiame projekte dalyvaujančių klasių moksleiviai 6 mėnesius kūrė ir siuntė į Lietuvos jūrų muziejų „Laišką jūrininkui“, kurį buvo galima pateikti ne tik tradicine, bet ir videofilmo, fotografijų, esė, piešinių ar kita pasirinkta išraiškos forma. Moksleiviai, pateikę laiškus jūrininkui, atitinkančius visus vertinimo kriterijus, nemokamai apsilankė Lietuvos jūrų muziejuje bei dalyvavo edukacinėje veikloje.

Geriausių darbų autoriai – 6 klasės – birţelio 8 d. pakartotinai nemokamai apsilankė Lietuvos jūrų muziejuje ir dalyvavo Vandenyno dienai skirtame edukaciniame renginyje. 40 proc. dalyvių Lietuvos jūrų muziejuje, tiek prie Baltijos jūros apsilankė pirmą kartą, tik šio projekto dėka.

Kitas projektas „Mano jūra – tolima ir artima“ buvo sėkmingai įgyvendintas ir bus tęsiamas kitais metais.

Projekto idėjai pritarė, aktyviai veiklose dalyvavo ir sklaidai tarpininkavo įvairios institucijos, tarp jų ir Jūrų kapitonų klubas bei Šilutės r. savivaldybė. Mielai dalyvauti sutiko ir projekto idėją gyrė atlikėjas E. Sipavičius.

Vykstant Šilutės žuvienės čempionatui šio projekto edukaciniai ir pramoginiai elementai bus taip pat pristatyti šilutiškiams.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

ekspertai.eu pav.

Ekspertai.eu siūlo prisiminti prieš 2008 m. rinkimus paskelbtas į parlamentą patekusių biudžetinių partijų programas. Pabandykite atspėti iš kurių parlamentinių (biudžetinių) partijų programų yra šios ištraukos (atsakymai skelbiami puslapio apačioje):

1. Socialinė apsaugos srityje sieksime vidutinę pensiją padidinti iki 1500 Lt, minimalią mėnesinę algą iki 1800-2000 Lt, pagrindinį neapmokestinamųjų pajamų dydį – iki 800 Lt per mėnesį. Didinsime valstybės remiamas pajamas iki 550 Lt., pašalpas už kiekvieną auginamą vaiką ir išmokas, gimus vaikui.

2. Teisės ir teisėtvarkos srityje sieksime teismų nešališkumo, greito bylų nagrinėjimo. Stiprinsime kovą su nusikalstamumu, korupcija, šešėline ekonomika. Griežtinsime valstybės pareigūnų, tarnautojų atsakomybę už neteisingais sprendimais padarytą žalą valstybei ir žmonėms.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Besibaigiančią šiųmetę vasarą klimatologai apibūdina kaip lietingą ir audringą. Tuo tarpu artėjantis ruduo neturėtų nustebinti – jis bus įprastas: bus ir lietaus, ir saulės.

„Vasara išsiskyrė kontrastingų orų masių kaita, intensyviais cikloniniais, frontiniais ir konvekcijos procesais. Kritulių kiekis daugelyje vietovių vidutinį daugiametį viršijo 1,3–2 kartus, pasitaikė kelios labai stiprios liūtys, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrito 40–58 mm kritulių“, – pasakoja profesorius Arūnas Bukantis, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.

Šią vasarą augalams drėgmės tikrai pakako, kartais susidarydavo jos perteklius. Užfiksuota neįprastai daug itin stiprių, turinčių griaunančią jėgą, škvalo atvejų: birželio 25 d. Šilutėje (vėjo greitis gūsiuose siekė 40 m/s), liepos 1–9 d. Utenoje, Širvintų, Kauno, Vilniaus rajonuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Šalčininkuose (20–30 m/s, stiprus lietus, gūsingas vėjas, kruša), liepos 29 d. pajūryje ir Vakarų Lietuvoje (28–36 m/s), rugpjūčio 6 d. pajūryje ir kitur (iki 32 m/s).

ve.lt nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – KRAAD) iš viso atsisakė nagrinėti pakartotinai jam pateiktą derinti Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programą, paaiškėjus, kad ji prieštarauja žemės gelmių įstatymo nuostatoms – planuojami išgauti angliavandenilių ištekliai nėra detaliai ištirti ir patvirtinti.

Paskubėjo su PAV procedūromis

KRAAD tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį, rugpjūčio 23 d., vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – LGT) išaiškinimu, kad prieš pradedant planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūrą žemės gelmių ištekliai turi būti gerai ištirti ir aprobuoti, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai. Tuo tarpu tokių duomenų apie Kintų kaupavietę LGT teigia neturinti.

Ir iš viso, anot LGT, nėra žinoma, ar ten yra angliavandenilių telkinys, o jeigu ir yra, tai neaišku, koks jų kiekis telkinyje, kokia jų kokybė, ar technologiškai ir ekonomiškai bus naudinga juos išgauti.

Todėl KRAAD priėjo prie išvados, kad naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programa parengta planuojamai ūkinei veiklai, kuri neatitinka žemės gelmių įstatymo nuostatų, todėl atsisakė ją nagrinėti.

Naftininkams palikta galimybė apskųsti šį KRAAD sprendimą administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Teismai nepadėjo

Pirmą kartą „ne“ naftininkų PAV programai KRAAD pasakė 2010 – ųjų pavasarį, paisydamas Kintų seniūnijos bendruomenės ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos nuomonės, kad naftos verslovei prie Kuršių marių – ne vieta.

Tuomet naftininkai įsuko teismų karuselę. Ją šių metų pradžioje sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, nusprendusi, kad savivaldybės tarybos sprendimo nepritarti PAV programai būta nepakankamai motyvuoto. Todėl teismas jį panaikino, tuo pačiu įpareigodamas Tarybą iš naujo svarstyti naftininkų užsakymu parengtą PAV programą. Taip pat buvo panaikintas ir KRAAD sprendimas.

Pradės viską iš pradžių

UAB „Minijos nafta“ ryšių su visuomene specialistė Kristina Paukštytė – Brazdauskienė pirmadienį informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad jų bendrovė nesiruošia skųsti KRAAD sprendimo, tačiau neketinanti ir atsitraukti.

- “Minijos nafta”, atsižvelgdama į KRAAD pastabas, artimiausiu metu ketina pradėti tiriamuosius darbus, kurių metu bus ištirta toje vietovėje glūdinti struktūra, bus apskaičiuoti bei aprobuoti ten esančių angliavandenilių ištekliai. Tik tuomet, kai visa tai bus atlikta “Minijos nafta” imsis PAV procedūrų, – rašoma naftininkų atstovės atsakyme „Šilutės ETA Žinioms“.

Vadinasi, jau visus 10 metų besitęsiančios kovos tarp Kintų seniūnijos bendruomenės ir naftininkų dėl Kuršių marių pakrantės pabaigos dar teks palaukti.

Švęsti Rugsėjo 1 – ąją šeštadienį Šilutės rajono mokykloms rekomendavo savivaldybės Švietimo skyrius. Informacijos, kad kuri nors švietimo įstaiga mokslo metų pradžią planuotų paminėti kitą dieną, skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Rimkuvienė teigia neturinti.

Mokslo ir žinių dienos renginiai Šilutėje irgi vyks rugsėjo 1 d., šeštadienį.

Programa

9.00 val. - šv. Mišios Šilutės katalikų bažnyčioje;
10.00 val. – Rugsėjo 1 – osios šventė rajono mokyklose;
10.00 val. – Šventinis rytmetys garbaus amžiaus mokytojams „Rugsėjo skambučiui nuskambėjus“ Šilutės pedagogų švietimo pagalbos tarnyboje (Liepų g. 16);
11.00 val. – Kalvio Lino Leščiausko skulptūros atidengimas Šilutės pirmosios gimnazijos kieme;
12.00 val. – Vaikų valanda „Perskaičiau knygelę – išaugo knygų medis“ F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vasaros kiemelyje (lyjant – periodikos skaitykloje, I a.);
14 val. – Mokslo metų pradžios šventė Šilutės meno mokykloje (Atgimimo al. 5). Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių darbų paroda „Mano pasaulis – čia ir dabar“ F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje (IV a.).

Vaikų lopšeliai – darželiai, anot N. Rimkuvienės, Rugsėjo 1 – ąją minės savo nuožiūra.

Šilutės mieste 5 perėjos bus paženklintos specialiais saugaus eismo akcijos ženklais. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybė ir šiemet prisideda prie draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ 13 – tus metus rengiamos akcijos „Apsaugok mane“, kuria siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į vaikų saugumą keliuose ir gatvėse.

Be to, visą rugsėjį truksiančios akcijos metu kiekvienas moksleivis bus apdraustas 10 tūkstančių litų nuo traumų ir mirties rizikos visuose rajono keliuose ir gatvėse. Šis draudimas galios nuo 7 – tos ryto iki vakaro.

Penktadienį buvo parengtas susitarimas dėl Šilutės r. savivaldybės bendradarbiavimo su „Lietuvos draudimu“ organizuojant šią saugaus eismo akciją. Pirmadienį šalių įsipareigojimai pristatyti specialioje konferencijoje.

Prieš mokslo metų pradžią Šilutės mieste ir kai kuriose kitose rajono gyvenvietėse bus atnaujinta dalis perėjų, jos bus pažymėtos specialiais akcijos „Apsaugok mane“ ženklais.

Prie šiūmetės saugaus eismo akcijos nusprendė prisidėti ir valstybinė įmonė „Klaipėdos regiono keliai“: jos padalinio – Šilutės kelių tarnybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Daugalas įteikė Švietimo skyriui dėžę su daugiau kaip 600 vienetų pakabinamų atšvaitų ir šviesą atspindinčių apyrankių rajono pirmokėliams.

Rugsėjo mėnesį, kaip visada, miesto gatvėse ir kituose rajono keliuose matysime daugiau policininkų ir jų rėmėjų, pareigūnai lankysis mokyklose – mokys vaikus saugiai elgtis kelyje.

Anot „Lietuvos draudimo“ bendrovės atstovės Danutės Kerinienės, šiais metais akcijoje „Apsaugok mane“ dalyvauja 59 Lietuvos savivaldybės iš 60.

Oresto Lidžiaus nuotr.

A. Skardžius teigė esąs įsitikinęs, kad po rinkimų į Seimą naują Lietuvos valdančiąją daugumą formuos socialdemokratai. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Pamario žemėje vis daugiau ženklų, kad politinis ruduo čia bus karštas: socialdemokratai (toliau – LSDP) penktadienį pirmi oficialiai – su muzika, iškilmingomis kalbomis ir vaišėmis – atidarė savo rinkimų štabą Šilutėje.

Seimo nario mandato Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje sieksiantis Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos pirmininkas ir prezidentas Artūras Skardžius drąsino bendrapartiečius, teigdamas, kad konservatorių valdymo era greitai baigsis, ir po rinkimų į Seimą ne kas kitas, bet socialdemokratai formuos Lietuvos valdančiąją daugumą.

„Kubilius išvarė – mes sugrąžinsime“, – skelbia socialdemokratų šūkis ant simbolinių bilietų į Lietuvą emigrantams, kuriuose, be kita ko, tariamąja nuosaka surašyti ir LSDP rinkimų į Seimą pažadai: „Ar grįžtum į Lietuvą, jei Jūsų lauktų: darbo vieta ir orus atlyginimas, kokybiška sveikatos priežiūra…“

Rinkimams į Seimą ruošiasi ir Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, socialdemokratų kandidatų sąraše jis – 90 – tas.

LSDP rinkimų štabas atidarytas Šilutės Lietuvininkų gatvėje (žiūrėti nuotrauką).

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasara jau priartėjo prie pabaigos, ir derlių skaičiuoti verta ne tik aruoduose. Šiandien kalbiname Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį, verslininką, visuomenininką ir Liberalų Sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininką Edvardą Vitkauską.

- Kokius darbus, pradėtus Taryboje valdant naujajai koalicijai, vertinate kaip svarbiausius?

- Dirbame viso labo porą mėnesių, tad pirmieji žingsniai buvo peržiūrėti visus vykdomus ir „užsigulėjusius“, užstrigusius darbus, projektus. Kaip matote, žiniasklaida mirga nuo abejotino teisėtumo, apgailėtinos kokybės statybos darbų rajono bendruomenių visuomeniniuose pastatuose – Ž.Naumiestyje, Vainute, Juknaičiuose, Inkakliuose, H.Šojaus dvare, M.Jankaus mokykloj… Kitas žingsnis – neatidėliotinas savivaldybės išlaidų ir pajamų subalansavimas: tai biudžetą eilę metų siurbiančios šiukšlių surinkimo sistemos tvarkymas, pastangos UAB„Autobusų parkas“ paversti pelningu ir t.t.

- Minijos naftininkams vėl pradėjus atakuoti kintiškius, pasigirdo visuomenės balsų, kad kurortinės teritorijos statuso suteikimas yra uždelstas sąmoningai. Kaip tai pakomentuotumėte?

- Kurortinės teritorijos statusas turi dvi medalio puses: iš vienos pusės tai įsipareigojimai – savivalda turėtų parengti tam tikrus planus, laikytis tose teritorijose tam tikros tvarkos, apribojimos kai kurios ūkinės veiklos (naftos gavybos, pavyzdžiui). Iš kitos pusės – tai kasmetinė valstybės finansinė parama (šiuo metu keturioms kurortinėms teritorijos kasmet skiriama, berods, 800 tūkst. litų), aiški galimybė pretenduoti į didesnes ES fondų lėšas, lyginant su paprastomis, kurorto teritorijų neturinčiomis savivaldybėmis. Kadangi mes, Liberalų sąjūdžio partiečiai, buvome šio kurortinio statuso iniciatoriai (pirmuosius žingsnius aktyviai žengė Raimondas Plikšnys), tad, manau, šiek tiek suveikė „politinis pavydas“ su pretekstu „reikia viską gerai apsvarstyti“. Norisi tikėti, kad naujai koalicijai politinės išminties nepritrūks, ir artimiausiu metu turėtume pajudėti teisinga linkme, juolab, kad Minijos naftininkai, regis, bando pasinaudoti mūsų dvejojimu.

- Tai kokios visgi galimybės Šilutės rajone turėti kurortinę teritoriją?

- Nesunku pastebėti vienos iš keturių, turinčių šį statusą, savivaldybės – Anykščių laimėjimus turizmo plėtros, įvairiausių renginių, investicijų gausos srityse. Nemanau, kad mes turime prastesnes sąlygas turizmo vystymosi kryptyse nei Zarasų, Anykščių, Trakų ar Ignalinos savivaldybės, jau turinčios kurortinės teritorijos statusą. Manau, Šilutės rajonas daug unikalesnis savo geografine padėtim ir gamtine įvairove.

- Šilutiškiai gali džiaugtis – šilumos kaina nuo ateinančio sezono mažės. Jūsų komentaras.

- Kuomet šiluma brangsta, sakoma, kad kalta valdžia ir politikai, kuomet šiluma pinga – „kaltas“ Liberalų sąjūdis (juokiasi). Jei rimtai, tai išties dauguma politikų kimba į atlapus šilumos tinklų administracijai, kad padėtis gerėtų. Nupiešiu jums penkerių metų perspektyvą – šiluma turėtų pigti kiekvienais metais bent po 1 ct., ir, manau, pasieks 20 ct. už kilovatvalalandę,. Tai sakau kaip žmogus, suprantantis ekonominius rodiklius. Nuo šių metų su „EKSA“ pastatais ir beveik tūkstančiu kv. m. jungiuosi prie Šilutės šilumos tinklų – galbūt tai svarus įrodymas, kad aš esu įsitkinęs, jog šilumos kaina nebedidės?

- Dabar apie miesto veidą: Šilutės senosios dalies architektūra – unikali, džiuginanti tiek miestelėnų, tiek svečių akį, tačiau su metais vis labiau nykstanti. Ar savivaldybės planuose yra Šilutės senamiesčio atnaujinimas?

- Šilutės senosios dalies architektūrą palyginčiau su geru, kokybišku vynu, kuris su metais tampa didesne vertybe, nyksta ši vertybė tiek nuo kiauro stogo, tiek nuo statybininko plaktuko.. Išsaugosim šias vertybes, paruošdami tinkamus projektus, parinkdami kompetentingus statybininkus ir, aišku, gaudami tam tinkamą finansavimą. Artėja naujas ES finansavimo savo šalims etapas 2014 – 2020 m., ir mes tam nedelsiant turime ruoštis.

silutesliberalai.lt inf.

D. Dulkio asmeninio archyvo nuotr.

Vasarą Lietuvos rinktinėje debiutavęs ir kelialapį į Londono olimpines žaidynes jai padėjęs iškovoti šilutiškis Deividas Dulkys nekantrauja išmėginti savo jėgas ir Eurolygoje.

Vasarą tarp dviejų šalies grandų pasiūlymų rinkęsis gynėjas parašą padėjo ant tos komandos sutarties, kuri jo labiau norėjo – Vilniaus „Lietuvos ryto“.

Dabar 24 metų 192 cm ūgio Dulkys nori sėkmingai debiutuoti ir stipriausiuose Senojo žemyno klubų turnyruose. Trečiadienį po rytinės treniruotės Vilniaus Vingio parko stadione Dulkys išskubėjo į „Lietuvos ryto“ krepšinio areną, kur dar apie valandą tobulino metimą.

Naujokas supranta, kad vietą ir pagarbą komandoje gali išsikovoti tik sunkiai dirbdamas per treniruotes, todėl jose negaili jėgų.

Lietuvoje baigiasi gandrų vasara. Paklusdami biologiniam ritmui ilgakojai jau atsisveikina su mūsų šalimi. Į žiemavietes gandrai pradeda keliauti nuo rugpjūčio vidurio, o apie šv. Baltramiejų, rugpjūčio 24-ąją, jų Lietuvoje beveik nelieka.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nors žinoma, jog gandrų išskridimui skirta Šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, iš tikrųjų tai yra tarsi šių paukščių išlėkimo pabaiga. Po Baltramiejaus dienos neišskridę pasilieka tik sužaloti, neišsivystę ar ligoti gandrai, kurie be žmonių malonės nesulauks pavasario.

Ornitologų duomenimis, Lietuvoje peri maždaug 11-13 tūkstančių gandrų porų.

Tikslius duomenis, kiek šalyje perėjo baltųjų gandrų porų ir kiek buvo išauginta jauniklių, Lietuvos ornitologų draugija paskelbs rudenį. Paprastai lizduose vidutiniškai užauga po du jauniklius. Ypač palankiais metais neretame lizde būna trys ar keturi gandriukai, kai kuriuose – net penki.

Lietuvos gandrų populiacija didelė, pagal tankumą turbūt vienintelė tokia visoje Europoje. Mūsų gandrai keičiasi, labai sparčiai reaguoja į aplinkos, net į žmonių elgsenos pokyčius. Jie vis dažniau lizdus ima sukti patys, o kažkada tokių lizdų buvo tik apie 20 proc. Tam naudoja elektros stulpus. Pastebėta ir nauja tendencija – lizdai “grįžta” ant stogų ir į medžius. Gandrai pasitiki žmonėmis, todėl prarado baimę ir lizdus suka prie pat trobų, maistą renka pakelėse ar šmirinėdami tarp laukuose dirbančios technikos ir žmonių.

Ypatingas Lietuvos gandrų gyvenimo pokytis, kaip sakė S. Paltanavičius, – vis dažnesni “geros kaimynystės” atvejai. Gandrai nėra labai draugiški savo gentainiams. Prieš 50 metų visi žinojo, kad nuo vieno gandro lizdo iki kito būna ne mažiau kaip kilometras. Priešingu atveju tarp paukščių kyla žiaurios grumtynės. Jų metu sudaužomi kiaušiniai, užkapojami jaunikliai ir net sužeidžiami ar pribaigiami suaugę gandrai.

Gandrų kelionių maršrutai skirtingi. Mūsiškai paukščiai paprastai lekia vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus, pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Jie kelias dienas čia apsistoja ir poilsiauja. Po to jų kelias veda per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajaus pusiasalio, kur paukščiai dar kartą apsistoja ilsėtis.

“Vakarų ekspresas”