A. Kvederis. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės seniūnijos seniūnaitijų bendruomenės baigė seniūnaičių rinkimus: 4 seniūnaičiai buvo perrinkti naujai 2 metų kadencijai, išrinkti 3 nauji, o 8 – tasis bus renkamas kitąmet, kai baigsis dabartinės Naujakurių kvartalo seniūnaitės Lijanos Šerpytienės kadencija.

Šilutės miesto seniūnaičiu trečiadienio pavakarę buvo išrinktas „Šilutės butų ūkio“ bendrovės direktorius Aleksas Kvederis, – jis vienas ir pretendavo į šias visuomenines pareigas.

Naują seniūnaitį jau turi ir Pagryniai – tai vietos bendruomenės pirmininkas Vygantas Kamarauskas – ir Laučiai – Saulius Šneideraitis.

Gaidelių seniūnaitijos seniūnaičio pareigas toliau eis Zita Birutė Gecevičienė, Macikų – Romualdas Jovaiša, Grabupių – Vladas Kainovaitis, Traksėdžių – Pranas Sirtautas.

Vykdydamas prevencinę priemonę „Jaunimas“, Šilutės r. policijos komisariatas organizavo 11 tikslinių priemonių, kurių metu pareigūnai lankėsi jaunimo susibūrimo vietose prie mokyklų, prekybos centrų, kaimo seniūnijų. Surašyti 49 administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Išaiškinti 25 pažeidimai dėl svaigalų vartojimo arba girto asmens pasirodymo viešosiose vietose, 6 pažeidimai dėl rūkymo draudžiamose vietose.

Pagal gyventojų pranešimus, apsilankius prie gyvenamųjų namų laiptinių, žaidimo aikštelių, nustatyti 2 pažeidimai dėl šiukšlinimo. Išaiškinti 2 nedidelio chuliganizmo atvejai.

Dėl asmenų nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, vartojimo ar jų turėjimo nustatyti 3 pažeidimai pagal LR ATPK 1781 str. 2 d.

Dėl girtų nepilnamečių nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų pasirodymo viešosiose vietose, taip pat jų alkoholinių gėrimų gėrimo nustatytas 1 pažeidimas pagal LR ATPK 178 str. 5 d.

Dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba girto asmens pasirodymo viešosiose vietose nustatyti 4 pažeidimai pagal LR ATPK 178 str. 1 d.

Dėl dviračių mopedų vairavimo, esant asmenims neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis nustatytas 1 pažeidimas pagal LR ATPK 131 str. 7 d.

Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimo nustatyti 2 pažeidimai pagal LR ATPK 164 str.

Dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimo nustatyti 2 pažeidimai pagal LR ATPK 110 str.

Dėl gyvenimo be asmens tapatybės kortelės nustatytas 1 pažeidimas pagal LR ATPK 200 str.

Parengta pagal Šilutės policijos inf.

Klaipėdos regiono Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ėmėsi šešėlinės prekybos šviežia žuvimi, pranešė Lietuvos radijas.

Nuo kovo, optimizavus tarnybos struktūrą, didžiausią dėmesį žadama skirti stambioms, sistemingoms nusikalstamoms veikoms išaiškinti.

Ikiteisminis tyrimas dėl šešėlinės prekybos šviežia žuvimi vyksta jau nuo balandžio. Anot laikinai einančio Klaipėdos apygardos valdybos viršininko pareigas Regimanto Sriebaliaus, tonos pajūryje ir pamaryje sugautos žuvies visos apskrities turgavietėse buvo pardavinėjama be jokių dokumentų. Vien per kratą aptikta apie 4 tonas žuvies.

Pradėjus tyrimą įtarimai buvo pareikšti keturiems perpardavinėtojams. Dabar juos pareikšti rengiamasi dar aštuoniems įtariamiesiems, kurie, anot pareigūno, – daugiausiai žvejai, tiekdavę žuvį šešėlinei prekybai.

Žala valstybei skaičiuojama, tačiau teigiama, kad tai – šiemet stambiausias tyrimas Klaipėdos regione.

Iš viso Klaipėdos apygardos valdyboje, suformuotoje iš buvusių uostamiesčio ir Tauragės finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyrių, šiuo metu atliekama daugiau nei 100 įvairių ikiteisminių tyrimų.

lrt.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės r. savivaldybės tarybos opozicija, keršydama „tvarkiečiams“ už išdavystę per mero rinkimus, „balsuodama kojomis“ sužlugdė pastarųjų atstovės Daivos Žebelienės išrinkimą į Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkus.

Pirmasis naujos sudėties komiteto posėdis įvyko šį antradienį. Iš pradžių jame dalyvavo visi 12 komiteto narių – po 6 iš valdančiosios daugumos ir tarybos opozicijos. Tačiau vienas iš pastarųjų – socialdemokratas Alfonsas Vanagas iš posėdžių salės išėjo dar prieš komiteto pirmininko rinkimus.

Kai tik rajono valdantieji į komiteto pirmininkus iškėlė D. Žebelienės kandidatūrą, Arvydas Jakas iš karto pareiškė, kad Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LiCS) atstovai nusišalina nuo balsavimo už „tvarkiečių“ kandidatą. Po jo sekė trumpi Algirdo Balčyčio ir Šarūno Laužiko pareiškimai, kad ir jie prisideda prie liberalcentristų demaršo, mat negalintys pasitikėti žmonėmis, kurie nesilaiko duoto žodžio.

Kartu su šia trijule posėdžių salę paliko Steponas Kazlauskas (LiCS) su Vincenta Bubiliene (TS – LKD), todėl neliko kvorumo (posėdyje liko 6 komiteto nariai, o reikia mažiausiai 7), ir komiteto pirmininko rinkimus teko atidėti kitam posėdžiui.

Taip tarybos opozicija atkeršijo „tvarkiečiams“, kurie per mero rinkimus šių metų balandžio 15 d. perbėgo pas Virgilijų Pozingį, sulaužydami po rinkimų penkių partijų pasirašytą susitarimą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.

Rajono valdantieji Taryboje turi iš viso 14 mandatų, 12 tarybos narių priklauso opozicijai, o vienas dar neapsisprendė, prie ko jam prisišlieti.

Susiję straipsniai: „Šilutės mero postą išsaugojo V. Pozingis“

Silvos Pocytės nuotr.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė, savaitgalį lankydama senąsias Klaipėdos krašto kapinaites, Ramuvos miške, netoli Žagatų kaimo kapinaičių, aptiko didžiulę krūvą išmestos buities technikos, plastikinių langų, dėvėtų padangų…

„Šiukšlės miške, kaip ir pakelėse, deja, jau nebestebina. Tačiau šitas vaizdas pribloškė – tai įvairi buities technika: dulkių siurbliai, seno patefono, radijo, garso kolonėlių liekanos, televizoriai, elektriniai vandens virduliai, vaizdo kasetės, plastikinis langas su išdaužtu stiklu, padangos. Kaip mes juokavome, kažkas išsivalė sandėlį, – „Šilutės ETA žinioms“ rašo S. Pocytė. – Gaila, kad neradome jokių šiukšlių autorystės įrodymų“.

Apie istorikės radinį „Šilutės ETA žinios“ pranešė Gardamo seniūnui Tomui Balčyčiui. Pastarasis pažadėjo, kad artimiausiu metu susisieks su S. Pocyte ir paprašys tiksliau nupasakoti, kuriame miško kelyje sukrauti tie „lobiai“, o paskui imsis priemonių jiems iš ten išgabenti.

Silvos Pocytės nuotr.

Kultūros darbuotojus pasveikino kultūros ministras Arūnas Gelūnas. (Šilutės bibliotekos nuotr.)

Gegužės pradžioje, baigiantis 11 – ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei „Skaityk bibliotekoje“, LR Kultūros ministerija kartu su Prezidentūra ir Lietuvos bibliotekininkų draugija (toliau – LBD) LR Prezidentūroje surengė apskritojo stalo diskusiją „Naujoviškos viešosios bibliotekos perspektyvos Lietuvoje 2030: tarpinstitucinės partnerystės kryptys”.

Pokalbyje dalyvavo bibliotekų vadovai, bibliotekininkai, Prezidentūros, įvairių ministerijų, kitų institucijų bei valdžios atstovai, akademikai.

Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai atstovavo Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė Virginija Mažeikaitė.

Diskusijoje buvo aptartos naujoviškos bibliotekos gairės, pristatytos bibliotekų veiklos kryptys ir atvejai, kurie peržengė tradiciškai suprantamo kultūros politikos lauko ribas. Pranešimus skaitė Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos atstovė, projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius, Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė, LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė bei LNB Vaikų literatūros centro direktorė ir kt. Diskusijoje taip pat buvo aptartos galimos partnerystės kryptys su įvairiomis institucijomis, kalbėta apie valstybės požiūrį į knygą, fondus, bibliotekų darbuotojus ir kitas aktualias temas.

Kiekvienais metais bibliotekų savaitės metu vyksta metų geriausių Lietuvos bibliotekininkų apdovanojimai už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Šiais metais LR Kultūros ministerijoje buvo apdovanoti ir „Metų geriausio Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyriaus“ konkurso nugalėtojai: Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos LBD skyrius gavo pagrindinį metų skyriaus apdovanojimą ir pagrindinę rėmėjo premiją, o Elektrėnų ir Šilutės LBD skyriai gavo paskatinamąsias premijas.

Šilutės skyriaus aprašymą konkursui pateikė LBD Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Jablonskienė. Apdovanojimus įteikė UAB „Sintagma“ generalinis direktorius Albertas Šermokas ir LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė.

Kultūros darbuotojus pasveikino kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Virginija Mažeikaitė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Akcija 'Atvira Europa'. (Idilijos Giržadaitės nuotr.)

Šilutės pirmojoje gimnazijoje gegužės 2 – 6 dienomis vyko Europos savaitės renginiai.

Pirmadienį per radijo laidą buvo paskelbtas Europos savaitės renginių planas. Antradienį po 4 pamokų vyko Mokomasis Europos Parlamento projekto pristatymas ir Kauno regioninės sesijos aptarimas. Istorijos mokytoja L. Toliušienė pristatė MEP projektą. Šis projektas imituoja Europos Parlamento darbą, kuris vyksta komitetuose, o vėliau pristatomas Generalinėje Asamblėjoje.

Susitikime kalbėjo abiturientė S. Bendžiūtė, kuri dalyvavo tarptautinėje MEP sesijoje Taline. Ji pasidžiaugė išvyka ir pakvietė kitus gimnazistus kitąmet prisijungti prie šio projekto.

MEP Kauno regioninėje sesijoje balandžio 28 – 30d. dalyvavo 5 mokiniai: 1a kl. A. Kuncaitis, M. Kmitas, A. Skirkevičius, L. Nikelis ir V. Komskytė iš 3c kl.

Gimnazistai pristatė savo paruoštas rezoliucijas:

Kaip Europos Sąjunga galėtų skatinti ir remti savanorišką piliečių veiklą?
Kaip Europos Sąjunga gali sumažinti priklausomybę nuo užsienio energijos šaltinių, ypač Rusijos?
Ar galima užtikrinti pusiausvyrą tarp žodžio laisvės, teisės į privatumą ir nacionalinio saugumo?
Kaip Europos Sąjunga turėtų spręsti vis didėjančio jaunimo nedarbo Europoje klausimą?
Ar krizės parodė, kad būtina paspartinti Europos integraciją siekiant išvengti tokių krizių ateityje?

Trečiadienį buvo suorganizuotas Europos žinių testas, kurį skelbė VŠĮ „Drąsinkime ateitį“ projektas bei LR Seimo Europos informacijos biuras. Be to, gimnazijoje trečios pamokos metu įvyko akcija „Atvira Europa“, kurios metu 1b kl. mokiniai kartu su mokytoja L. Toliušiene pagal geografinę padėtį atkūrė Europos sąjungos žemėlapį, įsmeigdami vėliavėles gimnazijos žaliojoje pievelėje. Taip pat buvo pristatyta Europos Sąjungos kūrimosi istorija.

Ketvirtadienį per antrą pamoką amfiteatre vyko pirmų klasių gimnazistų diskusija rema „Jaunimo nedarbas. Ar būtina įsidarbinti besimokančiam jaunimui?“ Pamoką vedė ir nemažai klausimų mokiniams pateikė abiturientė S. Bendžiūtė. Gimnazistai greitai įsijungė į diskusiją, kurioje aptarė ir kitus jaunimui rūpimus klausimus.

Beje, Europos savaitės metu kiekvienoje gimnazijos klasėje vyko istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokos apie Europos Sąjungą.

Idilija Giržadaitė, Šilutės pirmosios gimnazijos korespondentė

zuokas.lt nuotr.

Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LiCS) Šilutės skyrius nauju partijos vadovu norėtų matyti buvusį LiCS pirmininką,Vilniaus merą Artūrą Zuoką.

Visuotiniame LiCS Šilutės skyriaus susirinkime praeitą penktadienį buvo parengtas kreipimasis į LiCS pirmininką ir valdybą dėl A. Zuoko narystės atstatymo partijoje.

Šilutiškiai liberalcentristai siūlo LiCS vardu kreiptis į A. Zuoką su pasiūlymu grįžti į partiją ir dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, kurie vyks gegužės 28 d. LiCS suvažiavime.

Anot LiCS Šilutės skyriaus pirmininko, Šilutės r. savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako, rinkimai į Lietuvos savivaldybių tarybas jų partijai buvo ne itin sėkmingi. Esą todėl liberalcentristams būtų laikas išsirinkti naują lyderį, kuris vestų partiečius į kitąmet vyksiančius LR Seimo rinkimus.

Šilutės LiCS skyrius įsitikinęs, kad A. Zuokas būtų tinkamiausias kandidatas vadovauti partijai. Todėl, jeigu Vilniaus meras sutiks grįžti pas liberalcentristus, šilutiškiai kels jo kandidatūrą į partijos pirmininkus.

Penktadienio susirinkime Šilutės LiCS skyrius išrinko ir savo delegatus į partijos suvažiavimą.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2011 – ųjų Lietuvos kultūros sostinė mini ne du jubiliejus, kaip buvo lig šiol manoma, bet visus tris, – greta 500 metų sukakties nuo gyvenvietės pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose ir miesto teisių suteikimo Šilutei 70 – mečio istorikai siūlo įrašyti dar ir 90 metų sukaktį nuo pirmojo oficialaus Šilutės miesto vardo paminėjimo.

Pastarąją datą „iškapstė“ Klaipėdos universiteto docentė dr. Arūnė Arbušauskaitė.

„Reikia pasidžiaugti, kad šilutiškiai gali švęsti trigubą jubiliejų – Šilutės vardas oficialiame dokumente pirmą kartą buvo paminėtas 1921 m. Prancūzmečio Direktorijos žinių laikraštyje. Taigi – prieš 90 metų, – pranešė A. Arbušauskaitė, atsiliepdama į publikaciją „Šilutės ETA žiniose“ „Istorikas Darius Barasa: Šilutė šiemet mini dvi jubiliejines sukaktis“. – Su šventėmis, šilutiškiai. Doc. A. Arbušauskaitė“.

lsveikata.lt nuotr.

Regioninės gydymo įstaigos ritmu dirbanti ir oficialaus šio statuso siekianti Šilutės ligoninė novatoriškai minėjo Medicinos darbuotojų dieną. Be to, kad administracija pateikė kolektyvui 2010-ųjų veiklos ataskaitą ir supažindino su ateities planais, buvo pagerbti pačių darbuotojų išrinkti Metų geriausieji medikai, rašoma internetinėje svetainėje “Lietuvos sveikata”.

Per 50 tūkst. Pamario krašto gyventojų aptarnaujanti Šilutės ligoninė gali pasigirti ne tik didžiulę patirtį turinčiais įvairių medicinos sričių specialistais, bet ir tuo, kad čia patekę pacientai jaučiasi saugūs dėl savo sveikatos.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus, pirmiausia padėkojo kolektyvui už supratingumą, pastangas, kokybišką ir darnų darbą, už gydymo įstaigoje sukurtą sveiką atmosferą. „Dalyvaudami paciento saugos kultūros tyrime, kuris buvo atliekamas Europos lygmeniu, tarp Lietuvos stacionarių gydymo įstaigų Šilutės ligoninė įvertinta kaip viena geresnių. Su tuo, įteikiant specialų pažymėjimą, mus pasveikino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius, profesorius Juozas Galdikas. Tai yra viso kolektyvo nuopelnas.

Džiugu, kad darbuotojai brangina darbo vietą ir ateitį sieja su Šilutės ligonine. Kaip pacientai, rinkdamiesi gydymo įstaigą, vadovaujasi tam tikrais kriterijais, taip ir ligoninės kolektyvas supranta, kad negali būti darbuotojo gerovė atskirta nuo ligoninės. Tai yra bendra. Jeigu įstaigai sekasi, ir darbuotojams gerai“, – akcentavo vyriausiasis gydytojas.

Taps tradicija

Šilutės ligoninės administracija su skyrių vedėjais kiekvieną mėnesį aptaria, kas padaryta ir kokias problemas reikia spręsti, kad gydymo įstaiga normaliai funkcionuotų, o pacientams nereikėtų primokėti už paslaugas ar pirkti elementarių medicinos priemonių.

„Nuo šiol taps tradicija kasmet, pažymint Medicinos darbuotojų dieną, ligoninės bendruomenei pateikti išsamią veiklos ataskaitą. Ši diena pasirinkta dėl to, kad sykiu galėtume pasveikinti ir medikus. Nepamiršime ir kitų profesijų atstovų, kurie dirba ligoninėje. Be gydytojų ir slaugytojų, ligoninėje triūsia ir valytojos, ir ūkio darbininkai, ir virėjos, ir skalbėjos, ir buhalteriai, ir personalo skyrius, ir kt. Ligoninės kolektyvas 400. Iš jų 80 gydytojų ir 200 slaugytojų. Kad gydymo įstaiga funkcionuotų, visi esame svarbūs – nuo gydytojų iki valytojų.
Tačiau gydytojai yra pagrindas, nes už jų suteiktas paslaugas vyksta apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo per ligonių kasas“, – kalbėjo Šilutės ligoninė vyr. gydytojas D.Steponkus.

Nuo šiol kasmet, minint Medicinos darbuotojų dieną, Šilutės ligoninėje bus renkami ir Metų geriausieji. Šiemet Geriausiu 2010-ųjų metų skyriaus vedėju kolegos išrinko 36-erius metus Šilutės ligoninėje dirbantį Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vadovą Adulį Valodską.

Metų gydytojas – chirurgas Algis Starkus. Geriausia vyresniąja slaugytoja išrinkta Vilija Miliuvienė, dirbanti Chirurgijos skyriuje. O 2010-ųjų metų sveikatos priežiūros specialiste tapo kineziterapeutė Izolda Jurjonienė.

Netaupė pacientų sąskaita

„Darbui atsidavusių darbuotojų dėka pasiekėme gerų veiklos rezultatų. Svarbiausia, kad pacientai pasitiki mumis. Vadovas, kuriam rūpi darbuotojų ir pacientų saugumas, negali elgtis taip, kaip jam atrodo geriau. Visada stengiuosi vadovautis įstatymais, nors kai kurie jų gal yra netobuli, keistini ir diskutuotini.

Kalbėsiu krepšinio terminologija. Norėtųsi, kad tritaškio linija būtų kiek arčiau, kad daugiau taškų pelnytume. Deja, ji yra ten, kur turi būti, ir mesti į krepšį reikia iš ten, iš kur reikalaujama. Taip yra ir su įstatymais – jų negalima nepaisyti.

Tai, kad Šilutės ligoninė viena iš nedaugelio gydymo įstaigų nepajuto sveikatos priežiūros sistemoje esančių netolygumų – ne tik darbo vietų mažinimo, bet ir padalinių likvidavimo, pacientų srauto ženklaus sumažėjimo, ir kt. – viso kolektyvo nuopelnas. O svarbiausia, kad mes pasirinkome teisingą kryptį – netaupėme pacientų sąskaita. Todėl šiandien esame viena geriausių sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje.

Strategija, kurios turėtume ir toliau laikytis, visų pirma siekiant uždirbti daugiau pinigų, – plėtoti tas paslaugas, kurios yra apmokamos ligonių kasų. Jeigu viršytos stacionaro paslaugos neapmokamos, Dienos chirurgija yra skatinama – pernai ženkliai padaugėjo šių paslaugų. Taip pat yra didžiulis radiologijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimų poreikis. Vis daugiau atliekama ir echoskopijų.

Mūsų stiprybė ta, kad net 95 proc. Šilutės ligoninės darbuotojų yra Pamario krašto gyventojai. Per keletą sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos metų buvo teigiama, kad neva į šalies rajonines ligonines laikinam darbui atvykstantys specialistai išgelbės gydymo įstaigas. Mes pasirinkome kitą taktiką ir ji šimtu procentų pasitvirtino. Dauguma Šilutės ligoninėje dirbančių medikų yra senbuviai, kurie yra gydymo įstaigos, o sykiu ir šio krašto patriotai, užgrūdinti ir kiekvieną pavasarį kylančių potvynių, kuomet pacientams pagalba teikiama ekstremaliomis sąlygomis“, – sakė D.Steponkus.

Dalyvauja įvairių organizacijų veikloje

Šilutės ligoninėje dažnai vyksta respublikinio lygmens renginiai. Pasak vyr.gydytojo, tai rodo, jog ši įstaiga yra vertinama: „Priklausome Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijai. Aktyviai dalyvaujame Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos veikloje. Taip pat esame Lietuvos gydytojų ir Lietuvos gydymo įstaigų vadovų sąjungų nariai. Gydytojai priklauso ir savo specialybių draugijoms.

Dalyvaudami įvairių organizacijų veikloje neatsiliekame nuo pažangos, o sykiu populiariname ir savo gydymo įstaigą. Praėjusiais metais Šilutėje vyko ypač svarbūs renginiai. Gydymo įstaigų vadovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų tarnybų atstovai. 2010-aisiais Šilutės ligoninei patikėta organizuoti Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos konferenciją. Ligoninė ženkliai prisideda prie to, kad atsiliepimai apie Pamario kraštą būtų puikūs.

Šiais metais pas mus vyks mažai invazyvios chirurgijos konferencija. Tai irgi prisidės prie mūsų gydymo įstaigos gero įvaizdžio, kas yra labai svarbu.

Per pastaruosius kelerius metus pavyko pasiekti daugumos Pamario krašto gyventojų pripažinimo, kad jiems reikalinga stipri, tai yra aukšto lygio daugiaprofilines paslaugas teikianti Šilutės ligoninė. Būtent tokia ji yra šiandien.

Kasmet Šilutės ligoninė į valstybės biudžetą sumoka 4 mln. 194 tūkst. Lt. Iš šitų pinigų 1 mln. 228 tūkst. grįžta, kaip gyventojų pajamų mokestis, į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Artimiausi Šilutės ligoninės administracijos planai – sėkmingai įgyvendinti nebaigtus investicinius projektus. „Be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų nebūtume galėję renovuoti šimtamečių ligoninės pastatų, įsigyti naujos įrangos“.

Pirmiausia didins slaugytojų atlyginimus

Šilutės ligoninė dėl paslaugų apmokėjimo yra pasirašiusi sutartis su Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligonių kasomis. Ligoninės biudžetas – 17 mln. Lt.

D.Steponkus pažymi, kad vienas prioritetų yra „atstatyti“ ankstesnius darbuotojų atlyginimus, kurie keliskart mažinant apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą, buvo sumažinti. „Kadangi tai labiausiai pasijuto slaugytojoms, nuo birželio 1-osios jų atlyginimai bus padidinti.

Kalbant apie mokamas paslaugas, Šilutės ligoninėje jos sudaro mažą procentą. Praėjusių metų mokamų paslaugų suma – 648 tūkst. Lt. Tai sudaro tik apie 4 proc. ligoninės pajamų. Per pastaruosius trejus metus mokamų paslaugų dinamika išliko ta pati ir tai yra pliusas. Nepasidavėme tendencijai, kai dauguma šalies gydymo įstaigų „apmokestino“ pacientus. Nuėjome kitu keliu, kad išlaikytume pacientų srautus, o sykiu neprarastume ir gyventojų pasitikėjimo. Darbuotojų atlyginimai nevėlavo, tačiau teko labai pasistengti, kad išgyventume.

Kalbant apie Šilutės ligoninės finansinę padėtį, 2008-2009 metai buvo ypač sunkūs, tačiau darėme viską, kad tai neatsilieptų paslaugų kokybei. Jeigu per 2008-2009 metus dėl sumažėjusio finansavimo „kritome“ į minusą, 2010-uosius baigėme sąskaitoje turėdami net 511 tūkst. Lt.

Ligoninės biudžetas šia suma pasipildė paskutinėmis gruodžio savaitėmis, kuomet Sveikatos apsaugos ministerija nuo spalio 1-osios šiek tiek padidino apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą. Dar kartą šį balą žadama pakelti ir šiemet, liepos 1-ąją. Jeigu tai įvyks, atlyginimus galėsime pakelti ne tik gydytojams, bet ir kitiems ligoninės darbuotojams“, – sakė D.Steponkus.

2010 veiklos rezultatai

Šilutės ligoninėje yra visų būtiniausių skyrių profiliai. Vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Vytautas Žvirblis kolektyvui pateikė išsamius skyrių 2010-ųjų veiklos rezultatus, patvirtinančius, jog nepaisant finansinių sunkumų, buvo dirbama efektyviai.

Ligoninėje – 190 lovų. Pagal pacientų srautus, tai – optimalus lovų skaičius. 2010 m. stacionare gydyti 7656 pacientai. O Šilutės ligoninės Ambulatorinėje-konsultacinėje poliklinikoje užregistruota net per 80 tūkst. pacientų apsilankymų.

Per praėjusius metus suaktyvėjo chirurginė veikla. Besigydantiesiems stacionare atlikta 2971 operaciją, iš jų 1228 – vadinamosios didžiosios operacijos. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normatyvas – 1110 tokių operacijų. Operacinis aktyvumas apie 75 proc. Šilutės ligoninei, tai geras rodiklis.

Chirurgijos skyriuje teikiamos Dienos chirurgijos paslaugos pernai padarė didžiulį šuolį – atliktos net 235 operacijos. Palyginimui, užpernai buvo padarytos 55 operacijos. Dienos chirurgija ir toliau bus sparčiai plėtojama. Šilutės ligoninėje dirba aukštą kvalifikaciją ir didžiulę patirtį turintys chirurginio profilio specialistai. Kasmet vis daugiau atliekama ir traumatologinių-ortopedinių operacijų.

Pacientams teikiamos saugios ir neskausmingos intervencinės procedūros. Pernai atlikta 11486 bendrųjų anestezijų. Daugiau atlikta spinalinių nejautrų, kuomet naudojamos labai plonos specialios adatos.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje teikiama pirminė, ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija. Pernai ypač daug atlikta fizioterapijos procedūrų – 31493. Kineziterapeutai aktyviau dirbo. Suteikta per 3 tūkst. ergoterapijos paslaugų.

Suaktyvėjo Vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus veikla. Ypač intensyviai dirbo Radiologijos skyrius. Pernai atlikta net per 60 tūkst. rentgenogramų.

Sparčiai daugėja kompiuterinės tomografijos tyrimų. Užpernai jų buvo padaryta 2700, o pernai – 3118.

Geras rodiklis, kad daugiau pacientų suteikta paslaugų Šilutės ligoninės Ambulatorinėje-konsultacinėje poliklinikoje.

Šilutės ligoninėje kasmet atliekamos anoniminės pacientų apklausos. Pacientų nuomonė apie suteiktas paslaugas – svarbiausias kriterijus, vertinat ir tobulinant mūsų darbą.

Net 97 proc. respondentų nurodė, kad yra patenkinti ne tik suteiktomis paslaugomis, bet ir nuoširdžiu bendravimu.

Jūratė Mazajeva, “Lietuvos sveikata”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos Venecija vadinamas Minijos kaimas greičiausiai neliks be naujų krantinių. Tačiau prie jų bus mažiau prieplaukų ir betono nei buvo suplanuota prieš metus.

Naujuose Minijos kaimo krantinių sutvarkymo priešprojektiniuose siūlymuose numatyta sutvirtinti Minijos upės krantus, ties kiekviena sodyba įrengiant vietas plūduriuojantiems tilteliams tvirtinti. Nuo jų ant pylimo viršaus turėtų vesti laipteliai, gali būti, kad mediniai. Laivų prieplaukoms numatytos tik dvi vietos.

Priešprojektiniuose siūlymuose yra daugiau naujovių, kurios buvo įvestos, atsižvelgus į Klaipėdos regiono kultūros paveldo sergėtojų nuomonę ir pasiūlymus.

Visuomeninė patariamoji Klaipėdos kultūros paveldo taryba šiems priešprojektiniams siūlymams jau pritarė (tarybos posėdis įvyko šį ketvirtadienį – red. pastaba). Tad liko sulaukti Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Klaipėdos regiono padalinio leidimo rengti Minijos kaimo krantinių sutvarkymo techninį projektą.

Šilutės r. savivaldybės administracija tikisi, kad KPD neuždels su leidimu, mat iki gegužės pabaigos pakartotinį rangos konkursą laimėjusiai „Šilutės polderių“ bendrovei turi būti išduotas statybų leidimas.

„Šilutės polderių“ bendrovė buvo laimėjusi ir pirmąjį rangos konkursą. Tąkart savo darbą ji buvo įvertinusi beveik 6,6 mln. litų. Tačiau sumažėjus projekto apimtims, sumažėjo ir Minijos krantinių sutvarkymo sąmata – dabar „Šilutės polderiai“ viską žada padirbti už maždaug 4,5 mln. Lt.

Atlikusius pinigus – apie 2,1 mln. Lt, – anot Šilutės r. savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjos Rasos Bičkauskienės, gavus Klaipėdos regiono tarybos pritarimą, bus galima panaudoti kitiems projektams.

Minijos kaimo krantinių sutvarkymo projektą teko taisyti po pernykščio skandalo, kurį sukėlė patys rangovai, kai kibo į paruošiamuosius darbus – per kelias dienas upės pakrantėse buvo iškirsta per 250 įvairių medžių, – neturėdami su KPD suderinto techninio projekto.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Penktadienio rytą visų Šilutės žiniasklaidos priemonių ir F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vadovai buvo pakviesti pas rajono merą Virgilijų Pozingį puodelio rytinės kavos besiartinančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

Pokalbis vyko draugiškoje aplinkoje. Jame taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė ir Komunikacijos skyriaus vadovas Romualdas Eglinskas.

Savivaldybės vadovai išreiškė norą glaudžiau bendradarbiauti su Šilutės žurnalistais, pasiūlė reguliariai rengti spaudos konferencijas, kuriose būtų aptariamos visos rajono visuomenei rūpimos aktualijos. Prieštaraujančių tam neatsirado.

Susitikimo pabaigoje savo profesinei šventei besirengiantiems svečiams meras su administracijos direktore įteikė po puokštę gėlių ir į rėmelius įdėtus sveikinimo žodžius.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima gegužės 7 d.

Gegužės 12 – 13 d. Šilutės miesto lopšelyje – darželyje „Gintarėlis“ rengiamos atvirų dienos „Labas, Gintarėli, – susipažinkime“. Jų metu tėveliams bus suteikta galimybė susipažinti su įstaigos veikla, vaikų maitinimu, darželio aplinka, pabendrauti su pedagogais. Bus atsakyta į visus jiems rūpimus klausimus.

Šilutės miesto pietvakariniame mikrorajone, kartais dar vadinamame Lakštingalų rajonu, Kęstučio gatvėje, 1986 metais buvo pastatytas 12 grupių lopšelis – darželis , kuriam buvo suteiktas Lietuvos aukso – gintaro pavadinimas.

„Gintarėlis“ įsikūręs netoli Šilutės senamiesčio, tad vaikai turi galimybę pėsčiomis nueiti į H. Šojaus dvarą – muziejų, Kultūros ir pramogų centrą, aplankyti paštą, gaisrinę ar pasivaikščioti netoliese esančiame parke, Šyšos upės pakrante.

Tikriausiai ne visi tėveliai žino, kad „Gintarėlis“ yra jauniausia ir naujausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga Šilutės rajone. Tai vienintelė tokia įstaiga, kur visos grupės turi atskirus miegamuosius ir žaidimų kambarius, erdvias drabužines ir kitas vaikų ugdymui (-si) reikalingas patalpas: muzikos ir kūno kultūros kambarius, erdvią salę bendruomenės renginiams. Vaikai ugdomi pagal individualią programą „Mažoj širdelėj daug gerumo telpa…“

Darželyje veikia 10 vaikų ugdymo grupių:
2 grupės ankstyvojo (lopšelio) amžiaus vaikams, tai yra vaikams nuo 1,5 iki 3 metų;
5 grupės ikimokyklinio amžiaus, kuriose ugdomi vaikai nuo 3 iki 6 metų;
2 grupės, kuriose ugdomi priešmokyklinio amžiaus vaikai;
1 grupė, kurios darbo laikas tik 7 val. – nuo 7,30 iki 14,30, – skirta priešmokyklinio amžiaus vaikams ir penkiamečiams, kurie nenori miegoti ir būti darželyje visą dieną. Šioje grupėje vaikai valgo pusryčius ir pietus.

Mūsų lopšelyje – darželyje veikia vaikų vokalo studija „Vėtrungėlė“, kur vaikai neišėję iš įstaigos gali tenkinti saviraiškos poreikius, mokytis dainuoti, ritmikos, muzikos pažinimo. Kolektyvas dalyvauja įvairiuose renginiuose, miesto šventėse.

Įstaigoje dirba 18 pedagogų, iš jų 16 turi aukštąjį universitetinį pedagoginį ir psichologijos išsilavinimą (iš jų 2 yra edukologijos magistrai). Tik dvi pedagogės turi aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą. Tačiau ir jos turi didelę darbo su vaikais patirtį. Visos pedagogės, įskaitant ir vadovus, yra atestuotos ir nuolat gilina savo žinias bei kompetenciją kursuose, seminaruose, konferencijose, skleidžia savo gerąją darbo patirtį rajono ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Visa įstaigos bendruomenė siekia aukšto ir kokybiško ugdymo, kad vaikai darželyje jaustųsi saugiai ir gerai, o jų tėveliai galėtų ramiai darbuotis.

Tikrai pagrįstai galime didžiuotis aukščiausiu pedagogų išsilavinimo rodikliu rajone ir savo įstaiga, kuri geriausiai atitinka vaikų ir tėvelių lūkesčius.

Tad kviečiame šeimas, kurios turi 1,5 – 6 metų amžiaus vaikučių, bet dar nėra apsisprendusios, į kurią ikimokyklinio ugdymo įstaigą norėtų juos leisti, atvykti į mūsų atvirų durų dienas.

Šilutės l/d „Gintarėlis“ bendruomenė

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) primena, kad visi paramos teikėjai ir gavėjai – juridiniai ar fiziniai asmenys, suteikę ar gavę paramą – iki gegužės 15 dienos valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti metines ataskaitas: paramos teikėjai formą FR0477, jos gavėjai – formą FR0478.

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau –LPĮ) paramos teikėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas ir organizacijas, valstybės ir savivaldybės įmones, biudžetines įstaigas, valstybės bei savivaldybių institucijas ir Lietuvos banką), taip pat užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Šie asmenys apie pernai metais suteiktą paramą iki gegužės 15 d. turi informuoti mokesčių inspekciją, pateikdami metinę suteiktos paramos metinę ataskaitos FR0477 formą.

Paramos gavėjai – pagal LPĮ paramos gavėjo statusą turintys Lietuvos juridiniai asmenys, tokie, kaip labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir pan., – gavę paramą ir (ar) patys suteikę paramą ar labdarą, pildo ir savo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teikia metinę ataskaitos FR0478 formą.

„Atkreiptinas dėmesys, jog tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir jų centrams nereikia teikti informacijos apie anonimiškai ir bet kokiu būdu iš fizinių asmenų gautą paramą bei jos panaudojimą, – sako Klaipėdos AVMI mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė. – Taigi jei tradicinės religinės bendruomenės paramą per kalendorinius metus gavo tik anonimiškai ir iš gyventojų, jos ataskaitos FR0478 teikti neprivalo.“

Pasak E. Cibienės, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, tie juridiniai asmenys, kuriems VMI pagal gyventojų prašymus perveda paramai skirtą iki 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio, metinės ataskaitos teikti neprivalo. Taip pat jokių ataskaitų nereikia teikti tokius prašymus pateikusiems gyventojams.

Klaipėdos AVMI primena, kad gyventojų prašymai pervesti iki 2 proc. paramą po gegužės 3 d. nebepriimami.

Daugiau informacijos apie labdaros ir paramos ataskaitas, paramos teikimą ir jos gavimą Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba VMI interneto svetainėje: http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1015082

Klaipėdos AVMI inf.

Turizmo informacijos centre, įsikūrusiame H. Šojaus dvare, pradės veikti gidų mokyklėlė, kuri ruoš jaunuosius gidus.

Jaunimas susipažins su Šilutės miesto istorija, architektūra, sienine tapyba.

Gidų mokyklėlė veiks visus metus, bus rengiamos įvairios paskaitos, mokiniai kurs maršrutus.

Pirmasis maršrutas, kurį parengs moksleiviai, bus skirtas Europos paveldo dienoms. Tema “Paslėpti lobiai Šilutėje. Sieninė tapyba”.

Šilutės miesto kultūros paveldo objektuose gausu sieninės tapybos pavyzdžių, tad tokio maršruto parengimas bus naudingas ne tik moksleiviams, bet ir miestą lankantiems svečiams.

Kviečiami 10–12 klasių moksleiviai aktyviai dalyvauti ir registruotis iki gegužės 11 d. 12.00 val.

Pirmojo susitikimo metu bus pristatomas tolimesnis darbų planas, susipažindinama su paroda “Šilutės raida. Miestas kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą”.

Norintieji tapti jaunaisiais gidais, gegužės 11 d. 16 val. laukiami Turizmo informacijos centre (Lietuvininkų g. 4). Registruotis galima paskambinus telefonu 8 441 77785, el. paštu info@siluteinfo.lt.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos kultūros sostinė turi puikią galimybę įrodyti visai šaliai, kad ji moka būti savarankiška ne tik sprendžiant kasdienius ūkinius – komunalinius klausimus, bet ir rengiantis paminėti savo 500 metų sukaktį.

Mat sutartis dėl jubiliejinės šventės organizavimo gegužės 28 d. su sostinėje registruota UAB „Concept events & media” šį trečiadienį buvo galutinai nutraukta, ir visi pasirengimo iškilmėms rūpesčiai gulė ant Šilutės pečių.

Tačiau, kaip sako lietuvių liaudies patarlė, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Gera yra jau vien tai, kad nelikus Šilutėje sostinės Kaziuko mugės organizatorių, visi iš anksto užsiregistravę amatininkai, prekybininkai ir kitų paslaugų teikėjai jubiliejinės šventės dieną, gegužės 28 – ąją, greičiausiai bus iš viso atleisti nuo vietinės rinkliavos už leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose. Tuo tarpu sostinės renginių bendrovė už lauko prekybos vietas buvo pasišovusi nuplėšti net 2,5 karto didesnę kainą už rajono tarybos nustatytąją.

Tiesa, sprendimą dėl šios lengvatos dar turės priimti rajono taryba. Tačiau Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis nė neabejoja, kad kitaip ir nebus…

Ketvirtadienio rytą Šilutės r. savivaldybės administracija jau buvo užregistravusi 190 amatininkų – jubiliejinės šventės dalyvių iš visos Lietuvos. Iš jų 60 – tautinio paveldo kūrėjai. Dalyvių registracija toliau tęsiama.

Ankstesnėse Šilutės miesto šventėse būdavo parduodama iki 100 leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose.

Dėl to, kad Šilutė atsisakė UAB „Concept events & media” paslaugų, jubiliejinės šventės programa neturėtų būti skurdesnė. Juolab kad mes neturime su kuo jos palyginti, – sostinės bendrovė savosios taip ir nesugebėjo laiku parengti.

Išankstinė jubiliejinės miesto šventės renginių programa buvo aptarta šį ketvirtadienį Šilutės r. savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Programa apima dvi dienas – gegužės 27 ir 28 d. Joje gausu ir tikrų kultūrinių renginių, ir popso su visų taip mėgstamais šventiniais fejerverkais. Žodžiu, šventėje bus visko, bet pigiau nei būtų buvę su vilniečiais. Tikėkimės…

Išsami renginių programa bus baigta rengti artimiausiu metu.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Lietuvininkų gatvės skverelyje, tarp senojo muziejaus ir kredito unijos, kur prieš nepilną mėnesį Šilutės gražinimo draugijos nariai su bičiuliais iš karklo karčių bei vytelių nupynė ir „pasodino“ milžinišką tūrinę žuvies formos pavėsinę, randasi vis daugiau poilsio parkams būdingų elementų.

Prieš kurį laiką dešiniajame skvero pakraštyje draugijos vyrai iš karklų vytelių, atlikusių nuo Šilutės miesto simbolio – žuvies, nupynė dekoratyvinę tvorelę. Vėliau tarp jos ir su skveru besiribojančios mūrinės sienos buvo pasodinta paparčių ir piliarožių, pasėta daigintų dekoratyvinių saulėgrąžų sėklų, – tuo pasirūpino miesto gražintojos moterys.

Maždaug tuo pat metu naujai besiformuojančiame miesto poilsio parke ėmė rastis naujų suoliukų su atlošais. Vieną tokį lauko baldą draugijos vyrai padirbo praeitą savaitgalį, o antrąjį – šio trečiadienio pavakarę.

Tie du suoliukai taip pat padirbti iš medžio karčių ir pastatyti tarp šimtamečių beržų, lygiagrečiai su mūrine siena. Artimiausiu metu jų rikiuotę turėtų papildyti daugiau žmonėms sėdėti skirtų baldų.

Vėliau šiame parkelyje turėtų atsirasti daugiau įvairių akcentų, padirbtų iš natūralių medžiagų.

Susiję straipsniai: “Žaliuojanti pavėsinė – šilutiškių dovana savo miestui”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės kamerinio dramos teatro jaunimo studija prieš pat Velykas dalyvavo regioninėje respublikinio vaikų ir jaunimo teatrų konkurso – šventės „Šimtakojis” apžiūroje Gargždų kultūros centre. Ten jie parodė spektaklį „SANKIRTA SU PAGRINDINIU KELIU, ARBA PASAKA APIE AUKSINĘ ŽUVELĘ“.

Grįžę namo šilutiškiai teatralai sužinojo, kad Jaunimo studija pripažinta viena geriausių šalyje, o jų spektaklis atrinktas į baigiamąją laureatų šventę, kuri įvyks gegužės 13 -14 dienomis Plungės Kultūros centre.

Respublikinis vaikų ir jaunimo teatrų konkursas – šventė „Šimtakojis” vyksta kas antri metai. Šiųmetis konkursas, kurį organizuoja Lietuvos liaudies kultūros centras, jau šeštasis. Konkurso tikslas – tęsti tradiciją, skatinančią vaikų ir jaunimo teatrų veiklą.

Dalyvių pasirodymus stebi ir vertina komisijos, sudarytos iš mėgėjų meną kuruojančių kultūros ir švietimo darbuotojų, režisierių, teatro pedagogų.

Šilutės policijos nuotr.

Pradinių klasių mokinių konkurso „Šviesoforas“ finale Skuode Šilutės rajono garbę gins Žemaičių Naumiesčio mokyklos – darželio komanda – Benas Dobravolskis, Titas Bartulis, Neda Endružytė ir Ieva Predkutė (mokytoja Daiva Jokubaitienė).

Numiestiškiai šią teisę pelnė laimėję rajoninį konkursą – spręsdami teorines ir praktines užduotis jie surinko daugiausiai balų – 202.

Rajoniniame konkurse dalyvavo 11 komandų, sudarytų iš 4 narių. Joms buvo parengtos aštuonios teorinės ir praktinės užduotys. Pradinukams reikėjo pažinti kelio ženklus, orientuotis kelių makete, rungtis viktorinoje, pereiti kelią pėsčiųjų perėjoje ir sankryžoje. Net trys užduotys buvo visai naujos: video užduotis, komandų kapitonų varžytuvės, praktinis atšvaitų naudojimas. Video užduotį vaikams paruošė jaunieji policijos rėmėjai.

Su vaikais tą dieną bendravo 11 policijos pareigūnų. Renginį organizavo Šilutės r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Nemanienė, rajoninio konkurso vyr. teisėjo pareigas ėjo Šilutės rajono policijos komisariato kelių policijos poskyrio viršininkas Gintautas Armonas.

Pirmasis pėstysis automobilio avarijoje žuvo dar XIX amžiuje. Dabar kasmet Lietuvos keliuose žūva apie 800 žmonių, iš kurių apie 60 – vaikai. O dar kiek eismo įvykių dalyvių patiria įvairių kūno sužalojimų, neretai atsiliepiančių sveikatai. Apie visa tai 1 – 4 klasių mokinukams glaustai papasakojo policijos pareigūnė Nerija Ropienė.

Iš pradžių vaikai tarsi prisibijojo uniformuotų pareigūnų, bet, pajutę pastarųjų nuoširdų dėmesį, atidumą, padrąsėjo, gyvai bendravo, kiekvienas stengėsi, kad jo komanda bertų kuo tikslesnius atsakymus ir aplenktų konkurentus.

„Šviesoforo“ konkurse dalyvavo Žemaičių Naumiesčio mokyklos – darželio, Pamario pagrindinės mokyklos, Šilutės pardinės mokyklos, Vainuto vidurinės mokyklos, Degučių, Katyčių, Juknaičių pagrindinių mokyklų, Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos, Kintų vidurinės mokyklos, Rusnės ir Usėnų pagrindinių mokyklų komandos.

Geriausiai sekėsi Naumiesčio ketvertukui – 202 balai, Pamario pagrindinės mokyklos komanda surinko 199 balus ir užėmė antrą vietą, trečioji atiteko Šilutės pradinės mokyklos saugaus eismo žinovams – 197 balai.

Konkurso nugalėtojai, prizininkai, dalyviai paskatinti dovanomis, taurėmis, pamaloninti saldumynais. Dovanų ir vaišių parūpino pareigūnai, vairavimo mokyklos vadovas V. Miklovis, visuomeninio judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Šilutės skyriaus vadovas advokatas V. Šerlinskas, švietimo darbuotojai.

Respublikinio konkurso „Šviesoforas“ finalas vyks gegužės 20 d. Skuodo Bartuvos vidurinėje mokykloje.

Šilutės policijos inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutėje vis garsiau kalbama, kad į skolas įklimpusiai UAB „Grabupėliai“ greičiausiai jau nebepavyks atsitiesti. Esą tik laiko klausimas, kada viena pažangiausių kiaulininkystės ir mėsos perdirbimo įmonių Vakarų Lietuvoje bus priversta nutraukti veiklą.

Tuo tarpu „Grabupėlių“ generalinis direktorius Aleksas Skablauskas tvirtina vis dar tikintis, kad bendrovę pavyks išgelbėti nuo gresiančio bankroto.

Bendrovę parklupdė mėsos perdirbimo cechas

Anot A. Skablausko, buvo laikas, kai UAB „Grabupėliai“ per metus uždirbdavo nuo 1 iki 2 milijonų litų pelno, ir jos savininkams švietėsi labai graži verslo ateitis. Todėl, kai Lietuva įstojo į Europos sajungą ir šalies mėsos perdirbimo įmonėms buvo iškelti nauji reikalavimai, Grabupių kaimo bendrovė suskubo statyti naują mėsos perdirbimo cechą.

Deja, daugiamilijoninės investicijos (naujasis cechas atsiėjo apie 14 mln. Lt, iš jų 40 proc. bendrovei vėliau kompensavo Nacionalinė mokėjimo agentūra) davė priešingą rezultatą nei buvo laukta.

„Atėjo laikas, kai už gerai nupenėtą gyvą kiaulę pradėjome gauti daugiau nei už perdirbtą. Todėl naujojo cecho veikla greitai tapo nuostolinga, – paaiškino A. Skablauskas. – Cecho nuostoliai siekė nuo 100 iki 200 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau trauktis nebuvo kur, nes buvome įsipareigoję NMA vykdyti veiklą ne mažiau kaip 5 metus.“

Galimybė parduoti nuostolingai veikiantį mėsos perdirbimo cechą „Grabupėlių“ bendrovei atsirado tik šių metų pradžioje, pirkėjas už jį sumokėjo 3 mln. litų. Tačiau skolose skendinčiai bendrovei nebuvo leista prie jų prisiliesti, – tuos milijonus nusirašė bankas, taip susigrąžindamas dalį kiaulininkystės bendrovei suteiktų kreditų.

Bendrovei dar liko parduoti mėsos perdirbimo įrenginius. Tačiau ir pats A. Skablauskas supranta, kad už juos gautų pinigų užteks tik vienai kitai finansinei skylei užkišti.

Vėluoja mokėti atlyginimus

Tarsi to dar būtų negana, per kurį laiką jau siūbuojančius įmonės verslo pamatus pernai rudenį kaip perkūnas iš giedro dangaus dar trenkė daugiau kaip du kartus padidėjusios pagrindinės kiaulių pašarų žaliavos – grūdų kainos. Tuo tarpu kiaulienės kaina liko tokia pat. Todėl „Grabupėlių“ bendrovei ėmė stigti apyvartinių lėšų. Pasekmių nereikėjo ilgai laukti: darbuotojams kelis mėnesius vėluojama išmokėti atlyginimus, prasčiau šeriamos deglosios.

„Galų nebesuduriame nuo praeito rugsėjo, kai grūdai pabrango du tris kartus. Tačiau nesiruošiame nuleisti rankų, – tvirtino A. Skablauskas. – Atlyginimai darbuotojams vėluoja 2 – 3 mėnesius, tas tiesa. Tačiau dalį vėluojančių algų – apie 100 tūkst. litų mes jau išmokėjome – prieš Velykas. Ir toliau mokėsime dalimis, kiek leis galimybės.“

UAB „Grabupėliai“ šiuo metu turi nepilnai 100 darbuotojų. Bendrovė jiems už darbą dar skolinga ne vieną šimtą tūkstančių litų (į pokalbį apie tikslias sumas A. Skablauskas nesileido – red. pastaba).

Apie bankrotą negalvoja

Nors bendrovei ir labai sunkiai sekasi sudurti galus, A. Skablauskas tvirtina tikintis, kad jiems dar pavyks atsitiesti.

„Kiaules vis tiek reikia auginti. Nors nebus lengva, tačiau tikimės, kad pavyks išsikapstyti, – tikino UAB „Grabupėliai“ vadovas. – Apie bankrotą negalvojame dar ir todėl, kad į šią bendrovę ir patys esame investavę visas savo santaupas (96 proc. bendrovės akcijų valdo A. Skablauskas ir įmonės valdybos pirmininkas Algirdas Balčytis – red. pastaba).

Šiek tiek optimizmo A. Skablauskui suteikia Lietuvoje pradėjusi kilti kiaulienos kaina. Tačiau, anot bendrovės direktoriaus, ji dar nepasiekė tokio lygio, kad būtų galima lengviau atsikvėpti.

„Lietuvoje gyvo svorio kiaulienos kaina padidėjo iki 4,55 litų už kilogramą. Jeigu ji pakils dar bent pusę lito, tada jau bus galima galvoti ir apie bendrovės atsigavimą, – sakė A. Skablauskas. – Bet nieko negali pasakyti, kas bus rytoj. Mūsų ateitis daug priklausys ir nuo šių metų derliaus grūdų kainos…“

Šiuo metu UAB „Grabupėliai“ peni apie 18 tūkst. riestasnukių. Didžiąją dalį kiaulių bendrovė eksportuoja į Rusijos Federaciją.