Atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, kurie su tėvais švenčia šeimos šventes ir daug laiko praleidžia prie bendro stalo, psichika vystosi visai kitaip – jie turi saugumo ir pastovumo jausmą. Taip teigia psichoterapeutė, gydytoja psichiatrė Vida Kilikevičienė.

„Tai ypač svarbu paaugliams. Iš tikrųjų paaugliai tuo didžiuojasi (nors galbūt neparodo), gal net įsivaizduoja esą kažkiek išskirtiniai – su savomis tradicijomis, savaip švenčiantys šeimos šventę“,

Skaityti toliau

– sako V. Kilikevičienė.

Anot jos, šeimos tradicijos labai svarbios šeimos tvarumui bei stiprumui ir padeda žmogui suprasti, kad jis priklauso artimų žmonių grupei. Šis suvokimas būtinas, nes vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių – jausti, kad esi artimas.

Daugiau: lrt.lt: “Gydytoja psichiatrė: šeimos šventės teigiamai veikia vaikų ir paauglių psichiką”

LR Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nuo 2015 m. liepos 1 d. numatytas visiškas išorinės alkoholio reklamos bei reklamos visuomenės informavimo priemonėse draudimas. Ar jis turi šansą tikrai įsigalioti, kai vos prieš kelis metus buvo atšauktas jau priimtas draudimas prieš pat jam įsigaliojant 2012 m.?

Skaityti toliau

Rašydamas apie siūlymą uždrausti alkoholio reklamą, lygiagrečiai kalbėsiu ir apie Sveikatingumo fondo įkūrimą, kuris jau skinasi kelią Seime. Suprantama, uždraudus alkoholio reklamą, žiniasklaidos pajamos sumažėtų kol jos persiorientuotų prie kitų reklamos užsakovų. Sveikatingumo fonde numatoma ženklią lėšų dalį skirti socialinei sveikatingumo reklamai, žiniasklaidai. Tokį fondą įkurti ragina 300 organizacijų, pasirašiusių memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“.

Žmonės taptų sveikesni – ženkliai sumažėtų valstybės ekonominės naštos klausimas gydant ligas, sprendžiant apsvaigusių žmonių kriminogeninę situaciją, daugėtų darbingų žmonių. Fondas pasitarnautų žiniasklaidos finansinei padėčiai. Paskaičiavus alkoholizmo nuostolius, susidaro milijardinės sumos. Kodėl to detaliai neskaičiuoja Ūkio, Finansų ministerijos? Seimo komisijos ir komitetai pritaria Sveikatingumo fondo įkūrimui. Įstatymo projekte siūloma, kad jis pradėtų veikti nuo 2015 m. pradžios, o reklamos draudimas įsigaliotų 2015 m. liepos 15 d.

Šiame kontekste tenka atkreipti dėmesį, kad per du dešimtmečius drastiškai krito žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Apžvalgininkai komentuoja, kad normalu, panašus procentas yra ir kitose šalyse. Aš manau, kad liūdna dėl sumenkusio pasitikėjimo, dar labiau gaila dėl priežasčių, kodėl jis krito. Žmonės mato, kad dalis žiniasklaidos priemonių nebeatlieka savo misijos ginti viešąjį interesą, o tampa tik finansinių užsakovų ruporais. Tai tapo akivaizdu prieš kelis metus, kai vyko diskusija dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo: garbės klausimas diskusijoje dalyvauti nešališkai, nors, suprantama, tai nėra lengva, jei tai tiesiogiai susiję su žiniasklaidos pajamomis. Bet žiniasklaida norėdama atgauti bent dalinai buvusį visuomenės pasitikėjimą – privalo išlikti garbinga, sąžininga bei laisva.

Prieš du metus pasirodė, kas realybėje valdo valstybę

Į šią SAM iniciatyvą drausti kvaišalų propagandą reikia žiūrėti prieš du metus įvykusio alkoholio reklamos draudimo atšaukimo kontekste. Tai buvo vienas iš nedemokratiškiausių ir korupciškiausių procesų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tad 2012 m. memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ pasirašiusios organizacijos (pasirašė 300 organizacijų) reikalavo ir suprantama reikalauja: „Ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus“. Kaip reagavo visuomenės tarnai (valdžia), teisėsaugos institucijos?

Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dokumentų klastojimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, bet jis buvo nutrauktas net formaliai neapklausus pirminės medžiagos pateikėjų. NVO kreipėsi į teismą matydami akivaizdų faktą, kad „plika akimi“ matomas duomenų neatitikimas, kas buvo nutarta Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) ir surašytose išvadose. Etikos komisijoje svarstytas klausimas tiesiogiai siejosi su Seimo statuto pažeidimais svarstant alkoholio reklamos draudimo atšaukimą. Buvo iškelta byla dėl dokumentų klastojimo. Apklaustieji pateikė savo versiją, kad čia toks neatitikimas atsirado netyčia, tyrėjai tuo patikėjo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tokiame kontekste reikia kalbėti ir apie teisėsaugos lygį, kodėl žmonės ja nepasitiki? Kai gavo medžiagą iš NVO (garso įrašus, protokolus) tyrėjai tik nusistebėjo: iš kur jūs ją gavote? Jei paprasti piliečiai, NVO sugebėjo išsireikalauti iš Seimo kanceliarijos garso įrašus, protokolus – tai kokios yra galimybės teisėsaugos institucijų tirti ir išaiškinti nusikaltimus? Bet to paprasčiausiai nenori. Tai kodėl ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų?

Pradžioje „kieti“ pagėrėjai – galiausiai choniukai

Baisius alkoholio vartojimo padarinius matome kasdien. Ir taip jau metų metais. Siūlomos mokslininkų pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės, bet jos dažniausiai atmetamos, nes neva geriau švieskime, o ne drauskime, tai reiškia: skatinkime kultūringai gerti alkoholį. Nesakau, kad turime tapti abstinentais, bet šiandieninio vartojimo lygis yra akivaizdžiai pražūtingas.

Be abejo, kad bet kokios prekės gamintojas nori sukurti prekės įvaizdį ir jį parduoti už kuo didesnę kainą, bet jei apsimoka parduoti pigiau, taip turint rezultatą – kuo didesnę apyvartą, logiška, taip ir darys.

Suprantama, kad alkoholio pramonė nesiekia žmonių padaryti alkoholikais. Taip pat ji nenori kitų dėl alkoholio vartojimo atsirandančių baisių pasekmių asmens ir visuomenės sveikatai. Alkoholio pramonė norėtų sveiko, turtingo, ilgalaikio vartotojo. Tačiau realybė tokia: sveikata prarandama, finansinis pajėgumas pirkti šiuos produktus galiausiai visiškai išsenka, kai dėl išsivysčiusios priklausomybės netenkama darbo ir pan. Tada belieka kontrabandinė, naminė ar batų tepalą laižyti. Toks rezultatas yra neišvengiamas. Paaugliai tikrai neperka kontrabandinių gėralų. Visi pradeda „solidžiai“, „kultūringai“ nuo sidriukų, alaus, o kai jau tampa chroniukais, kai jau praranda darbus ir panašiai – tada belieka tenkintis taip keikiamais kontrabandiniais produktais. Vytautas Šapranauskas gėrė pigų „rašalą“ ar nelegalią naminę? Pinigų turėjo ir pirko „solidžią“. Ar ne todėl Seimo narys Egidijus Vareikis tapo alkoholiku, kad dažnai vartodavo „solidžiuosius“, išreklamuotus produktus?

Narkotinės medžiagos propagandistus graužia sąžinė

Aludarių gildijos prezidentui Sauliui Galadauskui jau pradeda griaužti sąžinę dėl tokio niekingo darbo. Tik taip galiu suprasti jo pasakymą Seime šią vasarą, kad tabako pramonės lobinti tikrai negalėtų, o jei bus reikalas, tai ieškosis kito darbo. Te ,,galadauskai“, ,,apulskiai“ ir visi šios srities lobistai turi sąžinės graužatį dėl girtų, žuvusių keliuose, ir užmuštų, nužudytų, visai niekuo dėtų, daugybės buitinių konfliktų sukeltų apgirtus bei praradusių tiek fizinę, o ypač psichinę sveikatą. Mirties valandos akistatoje ,,apulskiams“ ir ,,galadauskams“ tikrai vaidensis košmarai dėl tokios veiklos. Nemanau, kad įmanoma vien pasiteisinti tuo, kad už tai gerai mokėjo, čia tik eilinis darbas.
Paskutiniu metu aktyviai į alkoholio pramonės produkcijos lobistinę veiklą įsijungė Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis. Šios milijardines metines apyvartas pramonės strategai manipuliavimo meną yra įvaldę labai gerai. Kai kurias citatas iš jų pranešimo spaudai verta pacituoti:

„Žinoma, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, nuo seno yra degtinės gamybos kraštas. Tačiau mes ir kaimynai sau, kaip degtinės regionui, galėtume atstovauti geriau. Šiuo metu klasteryje kartu su skandinavais ir Baltijos kaimynais brandiname planus apie save, kaip degtindarius, pasauliui pranešti garsiau. Istoriškai turime visas teises į gimtojo degtinės regiono vardą, nes protėviai mūsų degtinę ėmė varyti dar XIV–XV amžiuje“, – sakė R. Apulskis.

Alkoholio pramonė, kurios apyvarta ekspertų skaičiavimu siekia vos ne 5 mlrd. Lt per metus, propagandai, reklamai, subtiliems viešiesiems ryšiams skiria daug pinigų. Vienas iš pagrindinių arkliukų, kad tai senovinių tradicijų puoselėjimas. Šiuo arkliuku joja Aludarių gildija, tuo pačiu ir šis naujas klasteris. O kas tą, vis gausesnio alkoholio vartojimo kultūrą, trukdo puoselėti? Savaime aišku – reguliuojantys įstatymai: „Kelti alkoholio vartojimo kultūrą, tiesą sakant, dažnai trukdo griežti alkoholio reklamos ribojimai. Kaip dažnai, taip ir šiuo atveju, draudimai nieko neišsprendžia, o sukelia priešingą, neigiamą efektą“, – įsitikinęs R. Apulskis. Tik narkotinių medžiagų propagandisto reikia paklausti – kada didžiuosimės, kad pagal tradiciją tapome ir savižudžių kraštu? Gal tai irgi istorinė vertybė? O kas rezultatyviai problemas sprendžia – ne gamintojams spręsti. Apie tai kalba nepriklausomi ekspertai.

Psichiatras doc. Aurelijus Veryga teigia: „Kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovas labai atsakingai tvirtinu, kad alkoholis (nesvarbu ar jis yra kelis šimtus litų kainuojančiame viskyje ar pigiame spirituotame vyne) yra oficialiai pripažintas kancerogenu (medžiaga sukeliančia vėžį), oficialiai pripažintas teratogenu (sukeliančiu apsigimimus) bei yra klasikinė psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę.“

Labiausiai alkoholio gamintojų klasteris nori išspręsti alkoholizmo problemas, sumažinti vartojimą? Nereikia visuomenės durnais laikyti arba pačiam jos prezidentui R. Apulskiui tokiu apsimesti. Suprask, kaip dabartinė reklama mokina tik saikingai pauostyti alkoholį, tik degustuoti. Reklamos tikslas: vartokite kuo daugiau – toks yra verslo užsakymas, kad jiems plauktų dar didesni pinigai. Pinigai investuojami į reklamą tam, kad grįžtų su kaupu. O ar toks viešasis interesas? O jis privalo būti svarbiausias politikams. Toks turi būti ir žiniasklaidos priemonėms.

Visuomenė (ypač sąmoninga ir organizuota) aiškiai pasisako prieš alkoholio reklamą. Tai parodo 250 NVO organizacijų kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad būtų uždraustą alkoholio reklama. Bet Prezidentė, šiaip vaizduojanti labai kietą moterį, kapojančia pagal nuotaiką pareigūnams galvas ir kitiems nurodinėjančią, kam ką atleisti iš pareigų, povyzoje geležinė ledi, bijojo net viešai pakomentuoti, kodėl pasirašė akivaizdžiai korupcinį alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą.

Pabaigai galiu sakyti, mano manymu, kad šiandien alkoholio reklamos draudimo atšaukimas negalioja, nes šis procesas buvo itin neskaidrus ir prieštaraujantis LR Konstitucijai, kurios 53 straipsnis teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Šiandien alkoholio reklama yra nelegali, nes anot Konstitucijos, įstatymai prieštaraujantys Konstitucijai yra paprasčiausiai negaliojantys.

Juozas Dapšauskas yra memorandumo „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ ir 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius.

sveikuoliai.lt inf.

J. Dapšausko asmeninio archyvo nuotr.

Rūtos Babravičienės nuotr.

Grybavimas suteikia žmogui didelį malonumą, atsipalaidavimą ir poilsį. Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti miške.

Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Taip pat grybuose yra daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui, juose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą.

Skaityti toliau

Grybuose daug baltymų – džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena.

Taip pat juose daug vandens net – 84-95 proc. baltymų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, lervų bei bakterijų.

Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas.

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti – menkaverčiai. Tradicinėje lietuvių virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Tačiau užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugai, kurie vaišinosi kartu. Jeigu grybo nepažįstate , geriau jo ir neimkite. Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.

Lietuvos miškuose auga daugiau nei 100 rūšių nuodingų grybų, iš jų 20–30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos neišnyksta verdant. Kai kurios grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimus.

Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Žalsvoji musmirė (blyškioji) – nuodingiausias grybas pasaulyje. Joje yra nustatyta 16 nuodingų medžiagų. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupelėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti ja apsinuodijusįjį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti. Ne ką mažiau nuodinga yra smailiakepurė musmirė. Ji paprastai auga pavieniui, tarp samanų, sengirėse.

Itin nuodingi grybai yra nuodingasis ir rausvasis nuosėdis (auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose pavieniui, grupelėmis po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose), rausvėjančioji plaušabudė (auga pavasarį parkuose, rečiau lapuočių miškuose: tai mirtinai nuodingas grybas, jame muskarino 20 kartų daugiau nei paprastoje musmirėje), rudeninė ir eglinė kūgiabudė (auga pavieniui arba mažomis grupelėmis ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų, jas grybautojai neretai sumaišo su kelmučiais).

Taip pat prie nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė.

Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai – paprastoji, rausvarudė, margoji, gelsvoji, kilnioji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis, žalsvagelsvė plaušabudė, šiurpioji plaušabudė, pilkalakštė plaušabudė, stačioji plaušabudė, raudonžvynis nuosėdis, cinamoninis nuosėdis, raudonlakštis nuosėdis, kraujaspalvis nuosėdis, sieralakštis nuosėdis, dryžuotasis baltikas.

Kai kuriuose nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).

Tad einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo.

Pagrindinės taisyklės

Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, kadangi valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti.

Maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka virti jauni grybai. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose.

Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio 20-500 metrų.

Daugiausiai teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).

Nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupusiu organizmui kenksmingų medžiagų.

Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).

Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną.

Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.

Nepirkite turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų.

Valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.

Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6° C temperatūroje.

Grybų vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva.

Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

Apsinuodijimo simptomai

Pirmoji pagalba

Tikslai:
1. Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
2. Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.

Veiksmai:
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūskite per burną du kartus oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.

Vida Dubinskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė

ve.lt nuotr.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Laimo liga susirgo 111 Klaipėdos apskrities gyventojų (Šilutės rajone – 18). Užsikrėtimą Laimo liga 55 proc. susirgusiųjų susiejo su poilsiavimu gamtoje, 32 proc. – su gyvenamąja vieta, 3 proc. – su buvimu užsienyje, 2 proc. – su darbu, 9 proc. – užsikrėtimo vietos nenurodė, praneša Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – KVSC).

Skaityti toliau

Anot KVSC, Šilutės rajone Laimo liga galimai buvo užsikrėsta šiose vietovėse:
Meškinės miškuose,
Kintuose,
Saugų miškuose
Jonaičių kaime,
Gardamo kaime,
Usėnų kaime.

Laimo liga – erkių platinama užkrečiamoji liga

Laimo liga yra bakterijų Borrelia burgdorferi sukelta liga, pasireiškianti žmogaus odos, vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimu. Borelijos randasi smulkiųjų graužikų ir kitų laukinių, rečiau naminių žinduolių, paukščių organizmuose. Iš vieno gyvūno kitam ligos sukėlėją perneša Ixodes rūšies erkės, kurios paplitusios Lietuvoje. Laimo ligos sukėlėjai randasi erkės žarnyne. Erkei siurbiant kraują, jie migruoja į erkės seilių liaukas, o iš jų perduodamos žmogui. Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad galima užsikrėsti Laimo liga.

2013 m. gegužės – birželio mėnesiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, kaip ir kiekvienais metais, atliko erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke, Karklėje, bei Šilutės rajono Gaidelių miške. Stebėjimų metu buvo nustatomas erkių gausumas, rūšys, renkamos erkės jų platinamų ligų nustatymui. Surinktos erkės buvo tiriamos Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje dėl Laimo ligos sukėlėjų nustatymo.

2013 m. atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad kas trečia tirta erkė buvo užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju. Pajūrio regioniniame parke, Karklėje, erkių užkrėstumas buvo 32 proc., Šilutės rajono Gaidelių miške – 3,8 proc.

Erkių aktyvumo sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio, o kartais jos būna aktyvios net gruodžio mėnesį. Erkių gausumas miškingose vietovėse yra nevienodas. 2012 m. pirmosios erkės buvo pastebėtos kovo 12 dieną, o paskutinės – lapkričio 19 dieną. Erkių aktyvumo periodas truko 253 dienas. 2013 m. pirmosios erkės buvo pastebėtos balandžio 18 dieną.

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, įvairias kojų, rankų sritis – į vietas, kur oda yra ploniausia. Įkandimo žmogus nejaučia, kadangi erkės išskiria nuskausminimo ir kraujo krešėjimą stabdančias medžiagas.

Užsikrėtus Laimo liga, praėjus 1-4 savaitėms erkės įkandimo vietoje atsiranda migruojanti dėmė (eritema), kuri yra didesnė nei 5 cm ir plečiasi. Be to, daliai ligonių pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Tačiau yra atvejų (10-20 proc.), kai eritemos nebūna.

2012 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 93 žmonės susirgę Laimo liga. Tai sudarė apie 4 proc. visų Lietuvoje užregistruotų atvejų (2429). Per 2013 m. sausio-birželio mėn. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 18 Laimo ligos atvejų, t.y. 1,4 karto mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį (26 atvejai).

Vienas patikimiausių apsisaugojimo nuo erkių būdų yra tinkami rūbai: ryškių spalvų ir kaip galima sandaresni, kad erkė nepatektų ant kūno, o jai patekus, kad galima būtų lengvai ją pastebėti. Kita priemonė yra repelentai – erkes atbaidančios medžiagos.

Būnant miške nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės. Geriau vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę.

Grįžus iš miško, parko, sodo ar viešnagės kaime reikėtų atidžiai apžiūrėti save, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko.

Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistengti nespausti erkės kūnelio ir nereikia nei erkės, nei jos įsisiurbimo vietos kuo nors tepti. Erkę reikia suimti su pincetu kaip galima arčiau kūno odos. Ištraukus erkę, pažeistą vietą reikia nuplauti muilu ir patepti dezinfekuojančia medžiaga. Erkės įkandimo vietoje ar aplink ją atsiradus paraudimui, pajutus pykinimą, galvos skausmą, tuoj pat reikia kreiptis į gydytoją.

KVSC inf.

ve.lt nuotr.

Profesionalus farmacininkas, žolininkas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad ateities žmonės bus labai protingi, didelėmis galvomis, bet silpnų raumenų. Išliks chirurgai, tačiau bendrosios praktikos gydytojus pakeis medicinos inžinieriai. Jo nuomone, dabar daugelį ligų sukelia blogas maistas, o labiausiai – žmogaus įsitikinimai ir mintys.

Skaityti toliau

- Kaip saugoti savo sveikatą?

– Visiems kartoju – norint išsaugoti sveikatą, reikia išsaugoti sveiką psichiką. Praraja tarp žmogaus ir gamtos atsirado tik per smegenis.

Daugiau: ve.lt: „Žolininkas siūlo kasdien gyventi su džiaugsmu“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad svarbu apsaugoti sveikatą esant saulėtiems ir karštiems orams. Rugpjūtis, prasidėjęs gražiais orais, pastarąją savaitę atnešė iššūkius keliančias saulėtas ir karštas dienas. Šią savaitę tvyro aukšta oro temperatūra, kai kur siekianti 30 oC ir daugiau. Tad būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip apsaugoti sveikatą.

Skaityti toliau

Dėl vasaros karščių keliamos grėsmės gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų ar net ištikti mirtis. Priklausomai nuo išorinių ir vidinių priežasčių žmonės įvairiai reaguoja į karštį. Aukšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, turinčius kepenų bei inkstų sutrikimų, taip pat nėščias moteris ir mažus vaikus.

Patarimai, kaip karštą dieną apsaugoti sveikatą

Jei yra galimybė, likite namuose. Lauke stenkitės būti pavėsyje. Venkite tiesioginių saulės spindulių. Dėvėkite šviesius, lengvus, medvilnės pluošto drabužius, galvos apdangalus. Rinkitės odinę avalynę.

Patalpose naudokite ventiliatorius ar oro kondicionierius. Langus uždenkite ritininėmis užuolaidomis, žaliuzėmis ar medžiaga, kuri atspindėtų saulės spindulius.

Visą dieną po truputį gerkite skysčius, nelaukdami, kol ims troškinti. Patartina gerti mineralinį, mineralizuotą, geriamąjį ar pasūdytą vandenį. Venkite skysčių su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, alkoholinių gėrimų, nes jie skatina skysčių išsiskyrimą.

Nepatartina valgyti riebaus, sunkiai virškinamo maisto. Vartokite daugiau vaisių, daržovių, skystų produktų.

Dažnai prauskitės po vėsiu dušu ar vonioje.

Ribokite fizinį aktyvumą, ypač nuo 10 iki 16 val. Lauko darbus atlikite anksti ryte arba vakare. Jei poilsiaujate gamtoje, laiką leiskite pavėsyje, būkite po skėčiais, ribokite laiką saulėkaitoje.

Būkite dėmesingi savo sveikatai, atidžiai stebėkite jos būklę. Pasirūpinkite savimi ir aplink esančiais žmonėmis. Pasijutę blogai pagalbos kreipkitės į medikus.

ve.lt nuotr.

JAV dietologai sudarė produktų, kurie padeda malšinti nikotino poreikį, sąrašą.

Tai imbieras, šokoladas, citrina, salieras, juodieji serbentai, petražolė, brokoliai ir daržovių sultys.

Skaityti toliau

Pasak specialistų, kiekvienas su žalinguoju įpročiu kovojantis žmogus, juos turėtų įtraukti į dienos meniu.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Padidėjęs darbuotojų saugumo jausmas, geri administracijos ir darbuotojų santykiai – papildomas stimulas gerinti sveikatos paslaugų kokybę, rašo savaitraštis “Lietuvos sveikata”.

Kartu su dešimčia kitų gydymo įstaigų Šilutės ligoninė nuo pernai metų vasario mėnesio dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte „Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas“.

Skaityti toliau

Projektą numatoma baigti iki šių metų rugsėjo mėnesio.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad Lietuvoje pagal mirčių paskendus rodiklį esame ES „čempionai“: 2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko 8,9 nuskendusiojo, 2011 m. – 7,9, 2012 m. – 7,8 (ES vidurkis – 1,58).

Vaikų iki 19 metų Lietuvoje taip pat nuskęsta daugiausiai, palyginti su kitomis Europos šalimis. Be to, tai viena pagrindinių vaikų išorinių mirčių priežasčių.

Skaityti toliau

Tai viena iš išorinių mirties priežasčių, kurios galima išvengti, imantis teisingų politinių sprendimų, vykdant tinkamas prevencines programas ir atkreipiant visuomenės dėmesį, skatinant sąmoningumą.

„Airijos vandens sauga“ – vienas iš gerųjų skendimų prevencijos pavyzdžių. Ši asociacija įkurta 1971 m. ir iki šiol sėkmingai dirba, atkreipdama dėmesį į saugą vandenyje.

Asociacija ruošia patrauklią informacinę medžiagą vaikams ir suaugusiesiems su gražiais spalvingais paveikslėliais, žaidimais (sujungti paveikslėlių eiliškumą ir pan.), šmaikščiais aprašymais. Šiuo metu airiai parengę šiuos lankstinukus: „Vandens sauga namuose“, „Vandens sauga baseine“, „Vandens sauga fermoje“, „Kaip saugiai ir smagiai plaukti valtimi“, „Būk saugus atostogų metu“, „Kaip saugiai plaukioti“.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ketina šiuos lankstinukus išleisti lietuvių kalba.

Prasidėjus maudymosi sezonui, primename pagrindines taisykles, kurias reiktų prisiminti brendant į vandens telkinį:
plaukiok su kitais žmonėmis, niekada neplaukiok vienas,
peplaukiok iškart po valgio,
neplaukiok tamsoje, kai esi įkaitęs nuo saulės ar pavargęs,
venk plaukioti keistose, nepažįstamose vietose,
niekada neplauk paskui dreifuojančius objektus,
nemirk vandenyje per ilgai,
neplauk giliai į jūrą,
plauk lygiagrečiai krantui ir arti jo,
klausyk gelbėtojų ir plaukiok vėliavėlėmis paženklintame plote,
nenaudok pripučiamų čiužinių, ratų ir panašių daiktų jūroje,
atkreipk dėmesį į ženklinimą paplūdimyje,
niekada nesityčiok iš kitų ir neversk rizikingai elgtis,
prieš nešdamasis į vandens telkinį plaukimo įrangą, išmok ja naudotis,
išmok pirmosios pagalbos pagrindus.

Pagal „Irish Water Safety“ medžiagą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Viktorija Andreikėnaitė.

Medicinos seserys, xx a.3 - 4 dešimtmetis. (iš muziejaus fondų)

Pirmoji ligoninė Šilutės rajone buvo atidaryta Rusnėje. Apie tai byloja 1837 – 1869 m. valdžios raštai, kuriuose pažymima, kad pajamos už gydymą priklauso gydytojams, o tėvas gydytojas savo praktiką galintis perduoti medikui sūnui.

XIX a. pabaigoje ligoninė, kurioje buvo tik 10 lovų ir primityviausi įrenginiai, perkeliama į Šilutę ir įkurdinama Žibų kaimo žemėje.

Skaityti toliau

1891 m. Šilokarčemos apskrities taryba naujos ligoninės pastato statybai skyrė 50 000 markių. Žemės sklypą padovanojo dvarininkas Dr. H. Šojus (H. Scheu). Taip 1892 m. kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškyla mūrinis ligoninės pastatas. Trisdešimties vietų ligoninės pastato statyba kainavo 57 000 markių, naujam inventoriui išleista 4 800 markių. Nuo 1907 m. įvedamas degamųjų dujų apšvietimas, o 1919 m. Šilutės apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju paskiriamas dr. Erikas Šojus (dr. Erich Scheu).

Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, Šilutės ligoninėje gydomi ir Pagėgių apskrities ligoniai. 1920 m. ligoninė plečiama, pastatomas medinis barakas ir jame įsteigiamas 20 lovų užkrečiamųjų ligų skyrius. 1923 m. iškyla dar trisdešimt lovų talpinantis korpusas.

Nuo ligoninės įkūrimo laikų ligoninėje veikė rentgeno aparatas, kvarco lempos, elektrinės vonios, buvo įkurta virtuvė, kurioje maistas ruoštas ir žmonėms, nukentėjusiems nuo potvynio.

Pirmame ligoninės aukšte būta operacinių, erdvių vyrų palatų, antrajame – moterų palatos, laisvalaikio kambarys, kuriame būdavo laikomos pamaldos, mansardoje – tarnautojų kambariai, o pusrūsyje įrengta viešoji pirtis.

Ligoninei vadovavo vedėjas, jam padėjo gydytojas padėjėjas, kartais praktikantas ir trys keturios medicinos seserys, kurios į ligoninę atvykdavo iš Karaliaučiaus Šv. Jono diakoninių motinos namų.

Dėl valdžios vykdomos politikos gydytojai ligoninėje dažnai keisdavosi. H. Šojus Šilokarčemos ligoninei vadovavo iki 1926 m., vėliau jį pakeitė gydytojas A. Šlimas, dar vėliau pakviečiamas Klaipėdos ligoninės asistuojantis gydytojas Kulkies, paskutinysis iki 1944 m. dirbo chirurgas ir ginekologas H. Knutas.

1944 m. rudenį, priartėjus karo frontui prie Vokietijos sienos, vokiečiai Šilutės ligoninę evakuoja į Vakarus, čia palieka tik keliolika aplūžusių lovų ir operacinį stalą. Šilutės apskrities medicinos personalas taip pat pasitraukia.

1945 m. sausio 1 d. iš Panevėžio atvyksta gydytoja Janina Juraškienė, kuri paskiriama Šilutės rajono vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus vedėja. Ji pradeda iš naujo rajone organizuoti sveikatos apsaugą. Tais pačiais metais atvyksta dar du gydytojai.

1949 m. prie ligoninės atidaroma tuberkuliozinė vaikų sanatorija su 100 lovų. Šio skyriaus vedėja paskiriama Joana Milukienė. 1961 m. sanatorija iškeliama į Šilutės katalikų parapijos prieglaudos namus, o 1963 m. sanatorija pavadinama „Eglutės“ vardu. 1965 m. sumažėjus kaulų tuberkulioze sergančiųjų į sanatoriją gydytis nukreipiami vaikai, sergantys plaučių tuberkulioze.

1977 m. atidarytas naujas ligoninės kompleksas su naujausiais įrenginiais, kainavęs daugiau kaip 2 milijonus rublių.

Vaistinės Šilokarčemoje

Įvairūs krautuvininkai pardavinėjo tariamus vaistus (arseną, jo trioksidą – tikrus nuodus), bet žmonės, ypač senyvo amžiaus, jais tikėjo ir vartojo.

Pagal XIX a. Prūsijoje galiojusius įstatymus 10 000 gyv. buvo skirta viena vaistinė. 1898 m. statistikos duomenimis Rytprūsiuose viena vaistinė aptarnavo 13 889 gyventojų. Daugelyje miestų vaistinės įsikurdavo pirmame namo aukšte. Vaistininkas privalėjo gyventi tame pačiame pastate, kad prireikus jį būtų galima prišaukti ir naktį. 1902 m. išleidžiamas valdžios potvarkis, kuriame reikalaujama, kad vaistinėje būtų oficina – salė prekybai, sausa patalpa vaistažolėms laikyti, šalta patalpa rūsyje ir laboratorija vaistams ruošti. Visos XIX a. pab. – XX a. pr. vaistinės taip pat prekiavo arba nemokamai platino namų gydymosi vadovus, rekomenduojančius jau paruoštus vaistus.

Pirmosios vaistinės Klaipėdoje atidarytos dar XVII a., o Šilutės apskrityje pirmoji vaistinė įkurta 1816 m. Ją įkūrė provizorius Knausas. Rusnėje pirmoji vaistinė 1834 m. atidaryta prie turgaus aikštės. 1835 m. vasario mėn. vaistininkas Knausas ( Knaus) vaistinę parduoda kitam vaistininkui, o pastarasis 1837 m. ją parduoda Bernardui Teodorui Zėtegastui ( Bernhard Theodor Settegast). 1889 m. vaistinę įsigyja Karlas Šmitas ( Carl Schmitt).

Muziejininkė Roma Šukienė

ve.lt nuotr.

Septynmetei Gretai iš Šilutės pasisekė. Tinkamas gydymas padeda mergaitei išvengti kaulų lūžių. Greta – viena iš dviejų vaikų Lietuvoje, sergančių reta genetine liga – Fanconi-Bickelio sindromu.

Šią diagnozę nustatę gydytojai išgelbėjo šilutiškę nuo mirties, o ta pačia liga sirgęs ir kaulų defektų turėjęs jos brolis mirė sulaukęs vos aštuonių mėnesių.

Dažnos kelionės iš Šilutės į Vilnių pirmokės Gretos nestebina. Ruošdamasi į sostinę pasitikrinti sveikatos ji atidžiai

Skaityti toliau

renka nuotraukas, kurias norėtų parodyti savo gydytojai.

Greta turi kuo pasigirti. Ne taip seniai jos kaulai buvo trapūs kaip stiklas. Nuo menkiausio prisilietimo mergaitė verkdavo, niekas nežinodavo, kaip ją paimti ant rankų, priglausti ir nuraminti.

Skaityti daugiau…

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, atsižvelgdamas į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus rekomendaciją, paskelbė gripo epidemijos pabaigą Šilutės rajone nuo šio trečiadienio, vasario 27 d.

Tuo pačiu įsakymu Savivaldybės administracijos direktorius atšaukė visus masiniams renginiams epidemijos metu taikytus apribojimus.

Skaityti toliau

Primename, kad sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Šilutės rajone praeitą savaitę besiekė 65,7 atvejų 10 000 gyventojų (epidemija skelbiama, kai šis rodiklis viršija 100).

Susirūpinimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimo maisto pramonėje iššaukia įvairias reakcijas. Dalis pirkėjų net nenutuokia, kad jų perkamuose maisto produktuose yra GMO.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ramina, kad GMO tam tikruose produktuose yra leistini, jų poveikis sveikatai kruopščiai ištirtas mokslininkų laboratorijose, todėl pavojaus jie žmogui nekelia.

Skaityti toliau

Nuo GMO gaišta tarakonai, žiurkės tampa nevaisingos

Skaitytoja Ligita savo laiške rašo esanti pasipiktinusi, kaip galima prekiauti GMO produktais. „Tai baisi paslėpta griaunamoji jėga, kurios padariniai žmonijai gali būti fatališki, – taip apie GMO rašo Ligita. – Pribloškė, kad tarakonai, gyvenantys žemėje tūkstančius metų, nuo modifikuotų sojos produktų gaišta… Žiurkės susilaukia labai silpnų palikuonių, kurių 80 procentų nesulaukia brandos, o tie, kurie susirgo, negalėjo susilaukti palikuonių – buvo visiškai nevaisingi. Ką gi, pensininkai, taupumo sumetimais perkantys gaminius pigesnius, turinčius GMO produktus, nepakeis Lietuvos demografinės padėties, tačiau taupo ir studentai“.

Vasario 18-24 d. Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis palyginus su praėjusia savaite sumažėjo 1,4 karto ir sudarė 71,7 atv./10 000 gyventojų, informuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Gripu susirgo 506 asmenys (21 proc.), iš jų – 251 vaikas iki 17 metų amžiaus. Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudarė 62 proc.

Skaityti toliau

Per šių metų 8-ąją savaitę dėl gripo sunkios ligos eigos i Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo hospitalizuoti 39 asmenys, iš jų – 25 vaikai iki 17 metų amžiaus.

Klaipėdos apskrities gyventojų sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

…………………………………………………………………………………………………………………………………………

“Vakarų ekspresas”

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Šilutės rajone praeitą savaitę pastebimai sumažėjo: gripu per savaitę susirgo 170 gyventojų (iš jų 90 – vaikai iki 17 metų), o sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo iki 90,57 atvejų 10 000 gyventojų.

Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 143,11.

Skaityti toliau

Gripo epidemija Šilutės rajone paskelbta vasario 5 d. Dėl jos kelios rajono mokyklos buvo priverstos laikinai nutraukti veiklą.

Epidemija pamažu traukiasi ir iš kitų Klaipėdos regiono savivaldybių: sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Klaipėdos mieste praeitą savaitę sumažėjo iki 116,7, Neringoje iki 86,9, Klaipėdos rajone iki 81,5, Palangoje iki 63,1, Skuodo rajone iki 100,7, Kretingos rajone iki 105,2.

Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama saugotis peršalimo, vengti bendrauti su sergančiais, mažiau lankytis žmonių masinių susibūrimo vietose. Būtina gerai vėdinti ir dregnu būdu valyti patalpas, kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu, kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Slaugant ligonį, nosį ir burną rekomenduojama dengti vienkartine kauke ir ligoniui, ir sveikajam. Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Šilutės rajone praeitą savaitę perkopė epidemijos lygį – užfiksuoti beveik 128 atvejai 10 000 gyventojų.

Gripu per praeitą savaitę susirgo iš viso 210 Šilutės r. gyventojų, iš jų 116 – vaikai iki 17 metų, o bendras susirgimo gripu ir ŪVKTI skaičius siekė net 565 (376 vaikai).

Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, susirgimų

Skaityti toliau

gripu ir ŪVKTI Šilutės rajone padaugėjo dvigubai.

Epidemija gali būti skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Šilutės rajonas šią ribą jau peržengė.

Gripo epidemija Šilutės rajone skelbiama nuo antradienio, vasario 5 d. Tokį įsakymą Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis pasirašė pirmadienį po pietų. Skaityti įsakymą…

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gripas – tai viena iš dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų, kuria kasmet suserga 5-10 proc. gyventojų. Gripui būdinga staigi pradžia: aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Sergamumas gripu laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo šių metų pradžios sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje sparčiai auga.

Klaipėdos mieste, taip pat Klaipėdos ir Kretingos rajonuose sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis jau peržengė epidemijos slenkstį – ten jau serga daugiau kaip 1 proc. gyventojų (per 100 iš 10 000 gyventojų).

Sergamumo rodiklis Šilutės rajone praeitą savaitę buvo mažesnis – 62,3 atvejo 10 000 gyventojų. Tačiau ir čia jau stebimas sergančiųjų skaičiaus didėjimas – sausio 13 – 20 d. sergamumo rodiklis buvo beveik 8 punktais mažesnis – 54,6.

Skaityti toliau

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą, kaip epideminį, visuomenės sveikatos centrai atsižvelgia į teritorijos sergamumo rodiklius, dinamiką ir kitus ypatumus.

Informaciją apie sergamumo lygį savivaldybės gydytojui perduoda visuomenės sveikatos centras ir teikia rekomendacijas dėl epidemijos savivaldybės teritorijoje skelbimo.

Savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės gydytojo teikimu, skelbia gripo epidemiją savivaldybės teritorijoje.

Gripo epidemijos metu galimos ribojimo priemonės:

- Ugdymo įstaigų laikinas veiklos nutraukimas;

- Masinių renginių ribojimas.

Paskelbus gripo epidemiją savivaldybės teritorijoje, savivaldybės administracijos direktorius, kartu su vaikų ugdymo įstaigų steigėjais, svarsto ir priima sprendimus dėl vaikų ugdymo įstaigų laikino veiklos ribojimo.

Jeigu daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių teritorijų vienu metu paskelbiama gripo epidemiją, Valstybinė gripo pandemijos komisija teikia siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai dėl gripo epidemijos paskelbimo Lietuvoje.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gripas – tai viena iš dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų, kuria kasmet suserga 5-10 proc. gyventojų. Gripui būdinga staigi pradžia: aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Sergamumas gripu laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo šių metų pradžios sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje sparčiai auga.

Plintant gripui ir kitoms virusinėms kvėpavimo takų ligoms, rekomenduojama kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.

Šilutės regioninės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tarp pretendentų į „Metų vadovo 2012“ titulą yra ir Šilutės regioninės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponus.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“ geriausio šalies gydymo įstaigos vadovo rinkimus rengia jau 10 – tą kartą.

Balsuoti galite iki vasario 11d. trumpąja žinute 1378, įrašę raides LV R ir savo pasirinkto gydytojo vardą, pavardę bei įstaigą (žinutės kaina 2 lt. Pvz: LV R Vardenis Pavadenis aaa poliklinika), taip pat el. paštu administratore@lsveikata.lt .

Skaityti toliau

2010 metais D. Steponkus buvo išrinktas metų novatoriumi, o pernykščiuose „Metų vadovo“ rinkimuose jis buvo tarp pagrindinių pretendentų į metų vadovo titulą.

Susiję str.: „Šilutės ligoninės vadovas – tarp Lietuvos geriausiųjų“

Eimanto Chachlovo, 've.lt', nuotr.

Jei susigundėte pigiais sklypais šalia vėjo jėgainių ar planuojate gyventi tokioje vietovėje, būtinai perskaitykite šį straipsnį.

Vėjo jėgainės sindromas (Wind Turbine Syndrome WTS) yra klinikinė sąvoka, sukurta dr. Ninos Pierpont, nustačiusios simptomus, kuriuos patiria daugelis žmonių, jiems atsidūrus ar gyvenant netoli pramoninių vėjo jėgainių.

Skaityti toliau

Vėjo jėgainių sindromo simptomai:
miego sutrikimai,
galvos skausmas,
spengimas ausyse (arba zvimbimas),
ausų slėgis,
galvos svaigimas,
galvos sukimasis,

Skaityti daugiau…

ve.lt nuotr.

Tokią išvadą galima daryti po donorystės akcijų, kai žmonės, kviečiami pasirašyti sutikimo donoro kortelei gauti, pasako: „Esu pasirengęs pasirašyti, nes mano giminaičiui atlikta transplantacija ir žinau, ką reiškia laukti donorinio organo“. Natūralu, kad apie ligas ir jų gydymą daugiau imame domėtis, kai patys susergame arba liga atsliūkina į artimųjų namus.

Organų transplantacija – vienas sudėtingiausių gydymo būdų, taikoma tuomet, kai kiti metodai padėti negali. Dėl ko organai nustoja

Skaityti toliau

tinkamai funkcionuoti, yra ne viena priežastis. Skirtingiems organams tos priežastys gali būti ne vienodos. Po transplantacijos žmonės raginami ypatingai rūpintis sveikata – sąžiningai vartoti skirtus vaistus, laiku atlikti tyrimus, stebėti sveikatos pokyčius, aktyviai bendrauti su gydytojais. Tokios priežiūros reikia dėl gautos ypatingos dovanos – donorinio organo.

Žemaitijos regiono statistika

2012 metais atlikta 115 organų transplantacijų. Žemaitijoje taip pat gyvena žnonės, kuriems pernai buvo atliktos organų transplantacijos. Klaipėdos krašte 12 žmonių gyvena su persodintais inkstais (Klaipėdoje, Telšiuose, Šilutėje), 34 žmonės laukia inksto transplantacijos. 2 recipientams buvo persodintos kepenys (Telšių ir Šilutės gyventojams), 5 žmonės laukia kepenų transplantacijos. 1 žmogus laukia širdies persodinimo operacijos (Plungėje).

Kodėl prireikia širdies transplantacijos?

Širdies transplantacijos prireikia ligoniams, kurių nusilpsta širdies raumuo. Miokarditas (širdies raumens uždegimas) gali būti sukeltas daugelio faktorių. Dažniausiai taip atsitinka dėl persirgtos infekcijos, kurią sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Miokarditą gali sukelti stiprus apsinuodijimas vaistais, alkoholiu ar narkotikais. Širdies raumuo gali nusilpti dėl autoimuninių priežasčių – kai pasigaminę patologiški antikūnai kovoja prieš širdies raumens ląsteles. Kai širdies raumens funkcijos medicininėmis priemonėmis atstatyti neįmanoma, gelbsti širdies transplantacija.

Kodėl prireikia inkstų transplantacijos?

Kada atliekama kepenų transplatacija?

Kepenų transplantacija reikalinga tada, kai kepenys dėl virusinių ligų ar vėžio nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos – organizmo išvalymo. Pagrindinė liga, kuria sergant atliekama kepenų transplantacija – kepenų cirozė. Ji išsivysto kai užsikrečiama hepatitais B ir C, taip pat dėl alkoholio vartojimo. Kepenų cirozė gali išsivystyti ir susirgus nealkoholine suriebėjusių kepenų liga. Kepenų transplantacijos gali prireikti ir dėl ūminių apsinuodijimų grybais arba vaistais, kai išsivysto žaibinis kepenų nepakankamumas.

Kodėl prireikia ragenų transplantacijos?

Dažniausios rageninį aklumą sąlygojančios priežastys yra įgimtos (genetiškai paveldėtos) arba įgytos (vystosi dėl patirtos traumos, persirgtos virusinės infekcijos, po operacijų).

Ką galime padaryti kiekvienas?

Nuo ligos nėra apsaugotas nė vienas. Kai susergame, kreipiamės pagalbos į gydytojus, kurie ieško sprendimo – kuris gydymo metodas bus tinkamiausias. Kalbėdami apie organų transplantaciją, turėtume žinoti, kad ji nevyks, jei žmonės prieštaraus donorystei, jei nesutiks po mirties dovanoti organų kitų gyvybėms gelbėti. Pasikalbėkime apie tai su savo namiškiais. Ištikus nelaimei, bus paprasčiau apsispręsti, jei žinosime artimųjų valią.

Nacionalinio transplantacijos biuro inf.