silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusiais metais startavę onkologijos, kardiologijos ir insultų klasteriai suteikė galimybę Šilutės ligoninės pacientams gauti geriausią gydymą. Tiesa, įstaigos vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus pažymi, jog klasterio idėja nėra tiesiog siųsti savo pacientus kitur. Pirmiausia ji paremta gydymo įstaigų lygiaverčiu bendradarbiavimu, rašo Ana Daukševič str. “Šilutės medikai: klasteris – tai lygiavertis įstaigų bendradarbiavimas” portale lsveikata.lt.

Skaityti toliau

Tapo aiškiau

“Neretai galvojama, jog klasteris – tai paprasčiausias pacientų siuntimas į didžiąsias ligonines. Tačiau taip tikrai nėra. Visų pirma tai lygiavertis įstaigų bendradarbiavimas, siekiant suteikti sergančiajam geriausią medicinos pagalbą. Vienareikšmiai pasisakau už klasterio idėją. Ji palengvina paciento siuntimą į trečio lygio gydymo įstaigas Klaipėdoje. Bendradarbiaujame su keliomis pajūrio ligoninėmis. Klasteris – žymiai patogesnis būdas, nes dabar kiekvienas žino savo veiklos apimtis, ribas. Nekyla papildomų klausimų. Jei pacientui reikia sudėtingesnės procedūros, susisiekiame su Klaipėdos kolegomis ir jie žino, kad žmogus turi būti skubiai priimamas“, – sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Daugiau: lsveikata: “Šilutės medikai: klasteris – tai lygiavertis įstaigų bendradarbiavimas”

L/d 'Žvaigždutė' nuotr.

Šilutės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ bendruomenė eilę metų įgyvendina sveikatos projektus, kurie skatina atsisakyti sveikatą žalojančių įpročių ir rinktis organizmą stiprinančią veiklą. Tačiau atlikta l/d. „Žvaigždutė“ tiriamoji veikla atskleidė, kad daugėja vaikų, kuriems reikalinga stomatologo pagalba, bendruomenės nariams trūksta žinių, kaip stiprinti dantis, kaip laikytis burnos higienos. Ypatingai opi vaikų problema – stomatologo baimė.

Susibūrusi projekto komanda – pavaduotoja ugdymui Juzefa Adamonienė, priešmokyklinio

Skaityti toliau

ugdymo pedagogės Žydronė Aleničevienė ir Daiva Bačiulienė, socialinė pedagogė Rasa Stasytienė, auklėtojos Nėlia Damanskienė ir Danutė Zabėlienė – parengė ir įgyvendino projektą „Sveikas vaikas – laimingi visi“.

Organizuotos veiklos skatino vaikus aktyviai judėti, stebėti gamtą. Atkreiptas tėvų, vaikų ir pedagogų dėmesys į rajono ekologines problemas, skatinant bent vieną dieną išsiversti be automobilio – taip prisidedant prie sveikesnės aplinkos išsaugojimo. Buvo įstaigoje organizuota akcija „Diena be automobilio“. Vaikai ir tėveliai, atvykę į darželį, buvo apdovanoti vėliavėlėmis, o 11 grupės vaikai su pedagoge Ž. Aleničeviene dalyvavo Šilutės visuomenės sveikatos biuro organizuotame Judriosios savaitės baigiamajame renginyje seniūnijoje.

Organizuotos teminės sveikatos savaitės „Švarūs dantys – sveiki dantys“. Edukacinuose užsiėmimuose dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Evelina Sobolienė ir Greta Urbonaitė. Jos padėjo vaikams išsiaiškinti dantų ligų priežastis, aptarė profilaktikos priemones, pamokė, kaip taisyklingai namuose, prižiūrint tėveliams, valytis dantis, padovanojo spalvinimo knygučių „Blizga švarūs ir sveiki dantukai“. Buvo organizuota išvyka į Šilutės gydytojų sveikatos centrą pas burnos higienistę Moniką.

Įkurtos meninės dirbtuvėlės, surengtas pleneras po atviru dangumi. Vaikai su šeimos nariais iš vaisių ir daržovių pagamino įvairiausių darbelių. Jais papuošė lauko žaidimų aikšteles ir Vitaminų medį (obelį). Apsilankę parodėlėje, šeimos su vaikais džiaugėsi išmoningais kūriniais, fotografavosi, kalbėjosi, kokių vitaminų gausu vaisiuose ir daržovėse.

Neseniai l/d. „Žvaigždutė“ vyko projekto baigiamasis renginys –vaikų konferencija „Ką reikia daryti, kad būčiau sveikas?“ Konferencijos metu l.d. „Žvaigždutė“ priešmokyklinukai su grupių pedagogėmis išryškino ir atskleidė svarbiausius sveikatą stiprinančius aspektus: 11 grupės priešmokyklinukai su pedagoge Ž. Aleničeviene parengė ir pristatė pranešimą „Sveiki dantys“ bei padovanojo susirinkusiems dainą „Bedančių bliuzą“; 10 grupės priešmokyklinukai su sveikatos specialiste E. Soboliene parengė ir pristatė pranešimą „Bakterijos ir mikrobai“ bei pakvietė visus „Švarių rankų šokiui“; 8 grupės priešmokyklinukai su pedagoge D. Bačiuliene pasidalino savo žiniomis apie oro taršos kenksmingumą žmonių sveikatai. Konferencijoje dalyvavo ugdytinių tėveliai, Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė G. Urbonaitė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja R. Jovaišaitė. Svečiai pasidžiaugė informatyvia ir nuotaikinga konferencija, kurią vedė Peliukas ir Kiškutis. Visi vaikai buvo apdovanoti Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro dovanomis.

Projekto komanda tęs sveikatą stiprinančių nuostatų ugdymą, organizuos veiklą, orientuotą į žinių bei praktinių įgūdžių įgijimą, propaguos aktyvų judėjimą skatinančią veiklą.

Šilutės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Žydronė Aleničevienė ir Daiva Bačiulienė, socialinė pedagogė Rasa Stasytienė

Waterpik patars, kaip taisyklingai prižiūrėti vaikų dantis!

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir būdas daugelį verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko yra skiriama normaliam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, atsiranda nemiga, blogėja atmintis, atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai (oda nustoja švytėti, susiraukšlėja, atsiranda tamsūs ratilai po akimis).

Skaityti toliau

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai sako, kad suaugusių žmonių sveikatai vienodai kenkia tiek trumpesnis, negu 4,5 val., tiek ilgesnis negu 11 val. miegas. Ką tik gimusiems kūdikiams būtina miegoti apie 16 val. per parą, 6–36 mėnesių vaikams – nuo 10 iki 14 val., 3–6 metų vaikams 10–12 val., 6–9 metų vaikams – 10 val., 9–12 metų vaikams – 9 val., paaugliams – apie 9 val., senjorams 7–8 val.

Neišsimiegojusiam žmogui sunkiai sekasi susikaupti, dirbti, padidėja dirglumas, mieguistumas, prarandamas budrumas, lėtėja reakcija. Statistika rodo, kad nemigos kankinami žmonės dažniau padaro avarijas arba užmiega prie vairo. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad ilgainiui nepaisant savo organizmo bioritmų išsibalansuoja viso organizmo medžiagų apykaita, nukenčia imuninė bei endokrininė sistema.

Kas yra miegas?

Miegas net ir XXI amžiuje vis dar išlieka paslaptimi ir yra vienas įdomiausių mokslinių tyrimų objektų. Vien tik per pastaruosius 25 metus yra išaiškinta ir sukaupta didžioji dalis žinomos informacijos apie miegą.

Miegas yra neišvengiamai būtina kiekvieno gyvo organizmo būsena bei elementariausia pasyvaus poilsio rūšis. Jis yra reikalingas žmogaus organizmui kaip maistas, vanduo ar oras. Ypač yra svarbus ir reikalingas miegas vaikams, nes tik jo metu išsiskiria augimo hormonas – kortizolis, kuris dar vadinamas jaunystės eliksyru. Miego metu organizme cirkuliuoja apie 70 proc. kasdienės augimo hormono dozės.

Yra žinoma, kad 80 metų sulaukęs žmogus yra pramiegojęs iki 20 metų. Amerikiečių mokslininkai rado miego geną, kuris yra atsakingas už gebėjimą miegoti. Nustatyta, kad miegas – tai aktyvus biologinis ir psichologinis procesas, kurio metu vyksta labai sudėtingos biocheminės reakcijos. Miego būsenoje centrinė nervų sistema, ribodama ryšį su išorine aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas ir pasiruošti kitos dienos veiklai. Bene svarbiausias miegas yra imuninei, endokrininei sistemai, medžiagų apykaitai bei normaliam vandens ir šilumos balanso palaikymui. Nuo miego kokybės priklauso žmogaus savijauta, nuotaika ir darbingumas.

Melatoninas – miego harmonas

Visą dieną dirbdamas žmogus pavargsta – jo smegenyse pradeda kauptis nuovargį atspindinti baltyminė medžiaga peptidas adenozinas. Tuo pat metu kraujyje sumažėja ir veiklos hormono kortizolio kiekis. Mokslininkai pripažino, kad tarp svarbiausių ir stabiliausių organizmo biologinių paros ritmų yra mūsų kūno temperatūros pokyčių ciklas. Nustatyta, kad žmogaus kūno temperatūra būna didžiausia nuo 18 iki 19 val., o mažiausia nuo 5 iki 6 val. Tačiau individuali kūno temperatūra gali pakisti dėl didelio streso, išgyvenimų, tam tikrų specifinių ligų, amžiaus ar klimato kaitos poveikio. Įrodyta, kad geriausiai užmiegama apie 21 val., nes pradeda kristi kūno temperatūra.

Ne mažiau svarbus yra dienos bei nakties (šviesos – tamsos) ciklinis kitimas, nes tamsos metu smegenų kankorėžinė liauka pradeda gaminti miego hormoną – melatoniną, kuris paruošia visą organizmą miegui bei sumažina kūno temperatūrą. Todėl pats fiziologiškiausias, sveikiausias užmigimo laikas, atitinkantis žmogaus bioritmus, yra nuo 21 iki 23 val. Tai vadinamasis genetinis-biologinis užmigimo laikotarpis, kurio metu smegenyse prasideda kiekvienai miego fazei reikalingų ir būtinų medžiagų gamyba.

Kokios yra miego fazės?

Miegas susideda iš dviejų skirtingų fazių: lėtosios ir greitosios (paradoksinės), kurios sudaro vieną miego ciklą. Per naktį abi fazės cikliškai kartojasi viena po kitos nuo 4 iki 5 kartų. Vieno ciklo trukmė – apie 90 min. Yra nustatyta, kad vakare vyrauja gilus lėtas miegas, o antroje nakties pusėje – paradoksinis miegas, kurio metu žmogus sapnuoja. Paradoksinis miegas sudaro apie 25 proc. viso miego trukmės.

Kodėl svarbu laikytis miego higienos taisyklių

Pagal statistinius duomenis, kas trečias planetos gyventojas patiria sunkumų užmigdamas ar kenčia nuo nemigos, todėl būtina žinoti bendras miego higienos taisykles, kurios stiprina paros ritmą. Dažniausiai nemiga atsiranda nuo blogos miego higienos: netinkamo čiužinio, patalynės, naktinių drabužių bei mikroklimato.

Pagalvės ir antklodės saugo kūno temperatūrą ir leidžia raumenims atsipalaiduoti. Tam geriausiai tinka natūralaus pluošto audiniai (medvilnė, šilkas), nes jie puikiai sugeria prakaitą ir leidžia odai kvėpuoti. Rekomenduojamas vidutinio kietumo čiužinys. Yra begalė rekomendacijų, kurių laikantis galima užtikrinti reikalingą miego kokybę. Tačiau svarbiausios yra tos, kurios užtikrina sveiką miegą, tai – tinkama temperatūra, šviesa, maistas, fizinio aktyvumo ir poilsio kaita.

Psichologai nustatė, kad žmogus geriausiai pailsi miegamajame, kuris yra išdažytas pastelinėmis ar žemės spalvomis. Amerikiečių profesorius Kristianas Geldelchuzas atliko spalvų įtakos miegui tyrimus ir nustatė, kad suaugusiųjų miegamajam tinka rožinės ir mėlynos spalvų deriniai. Nustatyta, kad rožinė spalva nuteikia romantiškai, o mėlyna užtikrina ramų, gilų ir sveiką miegą. Miegamojo langus turėtų dengti nuo šviesos apsaugančios užuolaidos. Miegamajame turi būti visiškai tamsu, kadangi net mažiausias šviesos šaltinis gali trikdyti melatonino, užtikrinančio gerą miegą, išsiskyrimą.

Prieš miegą miegamasis turi būti gerai išvėdintas. Temperatūra jame turi būti komfortiška ir neaukšta – 17 °C. Rekomenduojama gultis ir keltis tuo pačiu laiku, nes tik taip susiformuoja sąlyginiai refleksai ir palaikomas organizmo bioritmas, kuris lemia spartesnį užmigimą bei kokybišką poilsį.

Ne mažiau svarbu yra prieš miegą pasivaikščioti gryname ore, išsimaudyti po šiltu dušu. Nepatartina aktyvi protinė ar fizinė veikla bei įkyrus triukšmas. Pasiklausykite ramios ir melodingos muzikos. Vakarienę suvalgykite likus dviem valandoms iki miego, nepersivalgykite. Tinka lengvas daržovių užkandis ar salotos su žuvimi, triušiena ar paukštiena. Negerkite stiprios kavos, arbatos ar kitų energizuojamųjų gėrimų. Išgerkite žolelių arbatos su medumi: mėtų, melisų, ramunėlių, levandos ar eškėtuogių.

Miegą neigiamai veikia elektromagnetinės ir elektrinės bangos, kurias skleidžia įvairūs prietaisai (televizoriai, elektriniai laikrodžiai, kompiuteriai ir kt.), todėl miegamajame jų neturėtų būti. Nustatyta, kad net mobilusis telefonas, esantis budėjimo režime, sugeba išderinti abi miego fazes (lėtąjį ir greitąjį miegą). Jei vis dėlto miegamajame yra įvairių prietaisų, patariama juos laikyti saugiu (apie 2 m.) atstumu nuo lovos.

Mūsų savijautą gali paveikti ir netinkamai pasirinkta miego poza, kuri gali nulemti kaklo ar nugaros ilgalaikius skausmus, raukšlių atsiradimą bei knarkimą. Geriausiai išsimiegama, kai miegama ant nugaros. Tačiau reikia įsidėmėti, kad pirmiausiai būtina tinkamai parinkti pagalvę. Miegant ant nugaros, galva negali būti aukštai pakelta, turi būti vienodame lygyje kaip ir visas kūnas. Reikia atsiminti, kad ši poza netinkama knarkiantiems žmonėms, nes atsipalaiduoja gerklės raumenys ir įkvėpimo metu pradeda vibruoti minkštasis gomurys bei liežuvėlis.

Atsigulti ir keltis su šviesa mūsų kibernetinėje visuomenėje tampa tiesiog neįmanomu ar sunkiai pasiekiamu tikslu. Tačiau būtina stengtis bent gultis ir keltis vienu metu bei gyventi sau tinkamu biologinio aktyvumo ritmu. Tuomet žadintuvas taps visiškai nereikalingas. Prieš einant miegoti pakaks vien tik pagalvoti ar pasakyti sau, kada ryte norite atsikelti, o miegas taps kokybiškas bei sveikas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė

Miegui svarbu ir aplinka, pavyzdžiui, naktinės užuolaidos, miegojimo patalpoje yra būtinos, norint, kad miego niekas neblaškytų ir gerai pailsėtumėte.

Reklama: Lova

Rusnės bibliotekos nuotr.

Antradienį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale vyko paskaita ,,Žolelių poveikis žmogaus sveikatai ir jų naudojimas liaudies medicinoje“, kurią vedė garsi liaudies medicinos puoselėtoja, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, atvykusi iš Gyvolių kaimo (Mažeikių r.). Renginį finansavo Šilutės rajono savivaldybė.

Žmonės į renginį pradėjo rinktis net valanda anksčiau, visi nekantravo kuo greičiau susipažinti su liaudies medicinos puoselėtoja ir išgirsti apie žoleles, jų poveikį organizmui. Kol žolininkė ruošė savo žoleles ir arbatas, žmonės jau galvojo jiems

Skaityti toliau

aktualius klausimus ir tikėjosi, kad į kiekvieną jų užduotą klausimą bus atsakyta.

Jadvyga jau vaikystėje susidomėjo augalais. Būdama ketverių metų ji vaikščiodavo po pievas ir stebėdavosi tokia gausa žolelių, augančių mūsų gimtajame krašte. Jau tada žolininkė domėjosi žolelių įvairove, jų pavadinimais. Visą reikalingą medžiagą, pirmąsias žinias apie žoleles ji gavo iš savo senelės.

1968 m. J. Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės specialybę. Neilgai padirbusi vaistininke, Jadvyga perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Čia ji įsijungė į Lietuvos botanikų draugijos veiklą, gilinosi į vaistinių augalų sritį. Nuo 2000 m. jai buvo išduotas leidimas verstis farmacijos praktika, o vėliau Jadvyga įkūrė individualią įmonę – vaistinę „Jadvygos žolės“.

Į renginį susirinkusiems žmonėms Jadvyga pasakojo apie vaistines žoleles, jų naudą ir poveikį žmogaus organizmui. Ji rodė, kaip kiekviena vaistažolė atrodo, kur ir kokiu metų laiku reikėtų prisirinkti, kaip paruošti džiovinti ir kada jau galima naudoti. Pasirodo, kad daugelis vaistažolių auga mūsų kiemuose, darželiuose ir tik mes, per skubėjimą, amžiną užimtumą, seniai nebepastebime jų, užmiršome pavadinimą arba laikome paprasčiausia piktžole, kurią reikia kuo greičiau išrauti. Anot žolininkės Jadvygos, netinkamų ir nereikalingų žolių nėra, yra netinkamas požiūris ir vartojimo būdas. Visos žolelės yra naudingos, tik tuo reikia domėtis.

Renginio dalyviai turėjo galimybę žolininkei užduoti klausimų. Žinoma, labiausiai rūpimas klausimas buvo apie tai, kokia žolelė padeda nuo vienos ar kitos ligos. Jadvygai atsakius į žmonėms rūpimus klausimus, visi buvo vaišinami arbata bei galėjo paragauti įvairiausių vaistažolių, jų šaknų.

Žolininkė į renginį atvyko ne tuščiomis, o su daugybe arbatų rūšių. Žaliava arbatų mišiniams, kuri yra tiekiama parduotuvėms, ruošiama iš daugiau kaip 120 augalų rūšių. Visos šios žolelės yra ekologiškos – išaugintos J. Balvočiūtės ūkyje arba surinktos iš sertifikuotų ekologiškų natūralių plotų. Paruoštuose stenduose puikavosi net 54 arbatų mišiniai nuo tam tikrų ligų. Kitos arbatos nuotaikingai pavadintos „Gera nuotaika“ arba „ Kava be kavos“, „Gyvolių švelnioji“ ir kt. Jų buvo tiek daug, kad žmonėms buvo sunku patiems apsispręsti ir išsirinkti labiausiai tinkančią arbatą, bet čia pat Jadvyga visiems padėjo savo išmintingais patarimais, dalino lankstinukus su žolelių sudėtimi, pavadinimais, individualiai bendravo su norinčiais daugiau sužinoti apie vienokias ar kitokias vaistažoles, jų naudojimą.

O iš tiesų, kaip teigia J. Balvočiūtė, geriausia arbatą užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti apie 5 min. ir nusunkti. Žolininkė atskleidė, kad arbatos gydomoji galia atsiskleidžia tik tada, kai būna užplikomos palaidos žolelės (be sietelio), nes tada jos gerai išsimaišo, paskleisdamos savo gydomąsias savybes, ir arbatos skonis bei poveikis būna daug stipresnis. Visi išsiskirstė geros nuotaikos ir skubėjo grįžti namo bei užsiplikyti įsigytų arbatžolių.

Rusnės bibliotekos inf.

ve.lt nuotr.

Lavinti atmintį, pagerinti dėmesio koncentraciją ir reakciją įmanoma bet kuriame amžiuje. Padėti nebūtinai gali vien kokie nors mokslininkų atradimai ar juo labiau – “stebuklinga” piliulė. Viskas, ko reikia smegenims, yra maisto produktuose. Pristatome rusų dietologių Marijanos Trifonovos ir Rimos Moisenko sudarytą naudingiausių produktų smegenims sąrašą.

Tonusui pagerinti

Labiausiai mūsų smegenims reikia B grupės vitaminų. Būtent jie svarbūs normaliam nervų sistemos darbui, gerina dėmesį, gebėjimą

Skaityti toliau

susikaupti, atmintį ir kitas psichines būsenas. Dietologai pabrėžia šių vitaminų svarbą kūrybinį darbą dirbantiems žmonėms ir vadina juos “kūrybingumo vitaminais” dėl jų poveikio protiniams gebėjimams.

Kur ieškoti: pirmiausia žirniuose, jie gerina visas smegenų funkcijas. Taip pat avižų košėje: ji mus veikia kaip antidepresantai ir padeda nuo nemigos. Toliau sąraše – graikiniai riešutai, nevalyti ryžiai, žalios daržovės, mėsa, pieno produktai.

Atminčiai – vanduo

Visų pirma būtinas vanduo. Jo trūkumas blogina smegenų veiklą: sunku susikaupti ir blogai įsimenama nauja informacija. Aštuonios stiklinės vandens per dieną turėtų pagerinti situaciją. Gerti reikia mažais gurkšneliais, stengiantis pajusti, kaip vanduo organizmui teikia jėgų.

Ginkmedis – gana populiari priemonė Rytuose siekiant susigrąžinti atmintį. Šis augalas gerina kraujo cirkuliaciją, todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir maistingųjų medžiagų, taip pat apsaugo smegenis nuo galimo pažeidimo.

Rozmarinas dėl jame esančios karnozolio rūgšties pagerina atmintį iki 18 proc. Netgi rozmarino kvapas gali pakelti darbingumą.

Proto aiškumui

Smegenų senėjimas – tai procesas, kai laisvieji radikalai ilgainiui pažeidžia ląsteles. Žmogaus smegenis sudaro apie 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Tai svarbiausios smegenų audinio ląstelės, kuriose gimsta signalai, koordinuojantys visą žmogaus kūno veiklą. Kitaip negu kitos audinių ląstelės, pažeistos žuvusios nervinės ląstelės nebeatsinaujina. Žmogui senstant palaipsniui mažėja ir neuronų kiekis. Pristabdyti šį procesą gali padėti antioksidantai, būtent B grupės vitaminai, C ir E.

Kur ieškoti: vaisiuose ir daržovėse. Vitamino E ypač turtingi avokadai. Kiek mažiau jo migdoluose, linų ir moliūgų sėklose, taip pat žaliose salotose. Iš šių produktų galima pasigaminti skanias ir naudingas salotas: sumaišykite avokadų gabalėlius, suplėšytus bet kokių salotų lapus, migdolus ir sėklas, pagardinkite sezamų aliejumi. Dietologai rekomenduoja įtraukti šias salotas į kasdienį racioną.

Vitamino C itin gausu uogose – braškėse, serbentuose, avietėse. Daug šio antioksidanto yra ir brokoliuose (netgi daugiau nei citrusiniuose vaisiuose).

Patarimas: pamirškite įprastą rafinuotą aliejų, jame nėra nieko naudingo. Vitamino E rasite tik šaltai spaustame aliejuje. Panašiai ir su javais: greitai paruošiamos košės pagamintos “cheminiu keliu”, joms nebėra kuo su mumis pasidalinti. Naudingų medžiagų rasime tik neskaldytuose grūduose.

Intelektui

Magnis, geležis ir cinkas – svarbiausi smegenų pagalbininkai. Magnis pagerina kraujo cirkuliaciją, o kartu ir protinę veiklą, svarbus kovojant su stresu. Cinkas reikalingas dėmesio koncentracijai, geležis padeda išlaisvinti matematinius gebėjimus.

Kur ieškoti: magnio gausu avokaduose, riešutuose, artišokuose, pupelėse, džiovintuose abrikosuose, razinose, obuoliuose, jo turi ir česnakai, greipfrutai, lęšiai (pastarieji, beje, labai naudingi gydant anemiją). Geležies turtinga paukštiena, kepenys ir grūdai. Cinko yra ir moliūgų sėklose.

Žmogaus smegenys “mėgsta” riebalus. Žinia, riebalai skirstomi į naudingus ir žalingus. Taigi riebi vištiena su gruzdintomis bulvytėmis ne tas pats, kas riebi silkė ir sėmenų aliejus. Smegenims reikalingos nepakeičiamos riebalų rūgštys omega-6 ir omega-3. Pirmųjų daug yra aliejuje ir jo pagrindu pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, margarine. Antrųjų – žuvų taukuose, riešutuose, linų sėmenyse, sėmenų aliejuje. Atminkite: užtenka 100 gramų žuvies ir šaukštelio augalinio aliejaus per dieną, kad smegenys būtų aprūpintos reikiamu omega-3 kiekiu.

Dienos režimas

“Mes nuolat girdime dietologus sakant: geriausia dieta – reguliarus maitinimasis. Ir tai ne šiaip žodžiai. Jei organizmui trūksta kokių nors mikroelementų, jis “atima” juos iš smegenų, taip gerokai sumažindamas kaupiamas atsargas”, – aiškina dietologė M. Trifonova. Kad taip neatsitiktų, svarbu laikytis tam tikrų principų.

Pusryčiai: pradėkite rytą nuo košės, išvirtos neriebiame piene. Tokie pusryčiai turtingi angliavandenių, o tai reiškia, kad organizmą aprūpinsite jėga bei ištverme, ilgai nejausite alkio, o ir gerą nuotaiką bus lengviau išsaugoti.

Pietūs: kad padidintume darbingumą ir pagerintume atmintį, vidurdienį suvalgykite mėsos ar žuvies, garnyrui – pavyzdžiui, rudųjų ryžių.

Vakarienei labai naudinga valgyti natūralų jogurtą, gerti pasukas ar kefyrą. Baltymai stiprina raumenis, o naudingieji riebalai mažina streso daromą poveikį.

Optimizmui – manganas

Kur ieškoti: kopūstuose, burokėliuose, nesmulkintų grūdų produktuose, žalumynuose. Šiuose produktuose taip pat yra ląstelienos, kuri, žinia, neblogai valo žarnyną.

Ramybei – folio rūgštis

Streso valdymas daugiausia priklauso nuo hipofizės gebėjimo gaminti vadinamuosius antistresinius hormonus. Dirglumas gali padidėti dėl to, kad hipofizei labai trūksta vitamino E, B grupės vitaminų, ypač B5, B2, cholino ir magnio. Jaudriam ir nuolat pavargusiam žmogui gali trūkti ir folio rūgšties.

Kur ieškoti: avokaduose, migdoluose, lęšiuose, avižiniuose dribsniuose, žaliose salotose, sūryje, piene, kviečių sėlenose, moliūgų ir sezamų sėklose, migdoluose ir kituose riešutuose, špinatuose, pupelėse. Folio rūgšties yra žaliose daržovėse – šparaginėse pupelėse, žaliuose žirneliuose.

Kai reikia “suvalgyti” stresą…

Jei turite įprotį nervindamiesi valgyti, tai rinkitės bent jau naudingus produktus, pavyzdžiui, kartųjį šokoladą, migdolus, uogas.

Kartusis šokoladas turi teobromino, magnio, vitaminų E ir B2, padeda sumažinti dirglumą, ramina ir skatina endorfinų, laimės hormonų, gamybą.

Migdoluose taip pat yra magnio ir vitamino E, tačiau jie labiau kaloringi, taigi reikėtų suvalgyti ne daugiau nei 50 g per kartą. Visos dienos norma – saujelė.

Liesos jautienos, ėrienos ar triušienos gabalėlis padės nugalėti nuovargį ir padidins ištvermę.

Streso metu organizmas itin aktyviai naudoja vitaminą C, taigi rinkitės vaisius ir uogas, turtingus šio vitamino. Dietologai patiriant stiprų stresą rekomenduoja šių produktų užkąsti kas valandą.

Gali būti aktualus magnio pasisavinimas.

www.pagalvok.lt nuotr.

Ar kada pagalvojote, kodėl parduotuvėje gautas čekis toks „malonus rankoms”, šiek tiek tarsi kažkuo padengtas? Taip yra dėl to, kad čekiai yra spausdinami ant terminio popieriaus, kuris keičia savo spalvą pašildytas. Plonas miltelių sluoksnis padeda išryškėti dažams. Paaiškėjo, kad būtent tuose milteliuose, kuriais yra dengiamas popierius, yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų – bisfenolių, kurie absorbuojasi mūsų organizme per pirštų odą.

Skaityti toliau

Amerikos medikų asociacijos žurnale (ang. Journal ot the Ameican Medical Association) vasario mėnesį paskelbtoje publikacijoje buvo įrodyta, kad bisfenolis – A (BPA) patenka į organizmą per odą. Tyrimo metu grupė savanorių dvi valandas savo rankose laikė čekius be pirštinių. Po dviejų valandų buvo ištirtas BPA kiekis šlapime, kuris vidutiniškai padidėjo nuo 1,8 BPA mikrogramų litre iki 5.8 mikrogramų litre. Po savaitės tyrimas buvo pakartotas, tačiau pusė savanorių čekius laikė mūvėdami pirštines. Po aštuonių valandų išmatavus savanorių, kurie nemūvėjo pirštinių BPA kiekį šlapime jis buvo padidėjęs iki 11,1 mikrogramų litre. Tai nėra labai didelis kiekis (pvz. skardinėje esančioje sriuboje gali būti apie 22 mikrogramus BPA viename litre), tačiau verta susimąstyti, kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmus.

BPA yra naudojamas nuo 1960-ųjų. Dažniausiai – kaip antibakterinė medžiaga dengiant aliumininių konservų dėžučių vidų. Taip pat BPA plačiai naudojams plastikinių butelių ir indų gamyboje. BPA yra priskiriams endokrininę sistemą veikiančioms medžiagoms, kurios imituoja hormonus taip išbalansuodamas žmogaus organizmą. BPA yra siejamas su krūties ir kitais vėžiniais susirgimais, nevaisingumu, nutukimu, anstyvu lytiniu brendimu ir širdies ligomis.

www.pagalvok.lt inf.

15min.lt nuotr.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sulaukia daugybės Lietuvos gyventojų klausimų apie širdies transplantacijos laukiančią mažąją Estrėją. Ši mergaitė – viena iš trijų mažųjų pacientų, kurie yra labai skubūs širdies recipientai (kuriems būtina labai skubiai atlikti širdies transplantaciją).

Šiemet Lietuvoje jau atlikta 10 širdies transplantacijų, tačiau vaikų tame sąraše nėra.

Skaityti toliau

Kaip vyksta donorinio organo kelionė?

Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM (Biuras) koordinuoja ir organizuoja donorystės bei transplantacijos procesą Lietuvoje. Kai donorinėje ligoninėje (gydymo įstaiga, kurioje yra reanimacijos–intensyviosios terapijos skyrius, kuriame diagnozuojama smegenų mirtis ir paruošiami donorai) atsiranda donoras (nustačius smegenų mirtį) ir jo artimieji sutinka donorinius organus padovanoti transplantacijai, Biuro koordinatoriai organizuoja daugiapakopį procesą: vyksta į donorinę ligoninę paimti kraujo mėginių, informuoja transplantacijos centrų gydytojus transplantologus apie atsiradusį donorą, pagal donoro tyrimų duomenis, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais kriterijais, iš laukiančiųjų sąrašo atlieka donoro-recipiento (žmogaus, laukiančio transplantacijos) poros pirminį parinkimą.

Donoras-kūdikis – retenybė ne tik Lietuvoje

Donorų trūkumas – problema, aktuali ne tik mūsų šalyje, tai opus klausimas visoje Europoje. Statistikos duomenimis, per vieną dieną, nesulaukę donorinio organo, miršta 10 Europos piliečių. Ypač sudėtinga, kai transplantacija reikalinga kūdikiui – donoras turi būti vaikas, nes transplantuojama širdis turi atitikti recipiento (laukiančiojo transplantacijos) antropometrinius duomenis – ūgį, svorį. Suaugusio žmogaus donoriniai organai vaikui negali būti transplantuojami. Todėl kūdikiams sulaukti donorinių organų yra labai sudėtinga: šiemet Lietuvoje buvo tik vienas donoras vaikas, tačiau jo tėvai nesutiko paaukoti organų transplantacijai. Suprantama, kad nelaimės akivaizdoje žmonės elgiasi skirtingai, sunku susitaikyti su artimojo netektimi – o tokiu atveju „išsitęsia laikas“, prarandamas donoras. Realybė tokia, kad kol kas, deja, ne visi Lietuvos piliečiai pritaria organų ir audinių donorystės idėjai. Tačiau pripažįstame kiekvieno žmogaus teisę apsispręsti: paaukoti organus po smegenų mirties ar atsisakyti padėti laukiantiems transplantacijos.

Pagalbos kreipiamasi į užsienio klinikas

Biuras dėl organų mainų yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Latvijos ir Estijos transplantacijos centrais bei Eurotransplant organizacija. Tačiau į vis kartojamas užklausas apie vaikus donorus (dėl donorinės širdies) atsakoma, kad kol kas tinkamos širdies nėra. Užsienio šalis donorinį organą kitai užsienio šaliai dovanoja tiktai tada, kai recipiento nėra savo šalyje. Iš artimiausių šalių (Latvijos, Estijos) atsigabenti donorinį organą tikrai turime galimybes – Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Karinių oro pajėgų sraigtasparniai iki šių šalių ligoninių gali nuskristi ir atgabenti donorinį organą pakankamai greitai ir saugiai. Dėl skubios širdies transplantacijos laukiančios mažosios recipientės Estrėjos Biuras kreipėsi į 28 Europos Sąjungos valstybes. Į šį kreipimąsi atsakė tiktai 9 šalys, dauguma iš jų, deja, nepriima recipientų iš kitų šalių. Nedidelę dalį donorinių organų kitų šalių piliečiams transplantuojančios šalys galėtų padėti, tačiau susiduriama su logistikos problema – iš tolimesnių kraštų atsigabenti donorinį organą galimybės mažėja dėl organo išemijos laiko: širdį reikia transplantuoti greičiau negu per 5 valandas. Į šį laiką įskaičiuojamas organo paėmimas iš donoro, pervežimas, ligonio paruošimas operacijai ir pati transplantacija. Išemijos laikas turi reikšmingos įtakos transplantacijos sėkmei.

Gydymas (transplantacija) užsienyje

Vaikų, laukiančių transplantacijos, istorijos parodo, kad donorystė yra neįkainojama dovana. Donorystei apsispręsti kviečiame šiandien. Nes ligonių, laukiančių transplantacijos, visame pasaulyje yra daugiau, nei sulaukiama dovanojančiųjų.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Turbūt daugelis iš mūsų tuomet tyliai pagalvojame, jog kažin ar pavyks mums patiems to išvengti. Norint išvengti rudeniškų peršalimo ligų, būtina imtis profilaktinių priemonių nelaukiant, kol ligos paplis.

Taigi būtina pasirūpinti, kad rudens sezoną lydinčios ligos mus aplenktų: juk susirgus gali ne tik bėgti nosis ar perštėti gerklė, bet ir varginti aukšta temperatūra, kankinti nugaros, raumenų skausmai.

Skaityti toliau

Nors rudenį tikimybė susirgti peršalimo ligomis padidėja, retas laiku imasi profilaktikos priemonių. Vėsūs vakarai ir šaltos naktys, o dieną šildanti saulė trikdo žmones, jie nebežino, kaip tinkamai apsirengti ir nepapulti į šiuo metu siautėjančius peršalimo ligų spąstus.

Peršalimo ligos dažniausiai kamuoja vaikus ir senyvo amžiaus žmones

Peršalimo ligos rudenį kamuoja bene dažniausiai. Didesnė rizika peršalti yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems. Peršalama neretai tada, kai imuninė sistema labai nusilpusi ir oro temperatūra nuolat kinta. Peršalimo ligas – taip dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcijomis, sukelia įvairios bakterijos ir virusai (virš 100 rūšių). Daugelis jų gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tai kodėl sergama ne nuolatos? Ogi todėl, kad bakterijų ir virusų dauginimąsi riboja imuninė sistema. Rudenį ji susilpnėja, tad susergama dažniau. Užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu, per mažus lašelius, kuriais virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam kosint ar čiaudant. Taip pat dažnai užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Virusas į organizmą dažniausiai patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligos sukėlėjai lengvai perduodami vieno asmens kitam, todėl peršalimo ligos greitai plinta.

Peršalimo simptomai ir kaip su jais kovoti

Pagrindiniai peršalimo simptomai yra nosies užsikimšimas, sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės paraudimas ir skausmas, galvos skausmas, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Gripui be įprastų peršalimui simptomų, būdinga aukšta temperatūra (peršalimo atveju temperatūra nesikeičia arba padidėja nežymiai), šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai. Gripas neretai gali sukelti rimtų komplikacijų.

Jeigu pakilo temperatūra, vadinasi kovai su virusais ir bakterijomis organizmas gamina baltymą – interferoną. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šio baltymo pasigamina. Jeigu imsime mažinti nedidelę temperatūrą, interferono organizmas nesugebės pagaminti pakankamai. Tuomet sirgsite ilgiau, nes imuninei sistemai prireiks daugiau laiko rasti kitą būdą, kaip nugalėti infekciją.

Galbūt užteks aviečių arbatos su medumi, kuri palengvina peršalimo negalavimus. Svarbu gerti daug skysčių. Temperatūra krinta prakaituojant, o pakankamai šilti gėrimai kaip tik tai ir skatina. Aukštesnę kaip 38 laipsnių temperatūrą teks malšinti vaistais, bet juos turi paskirti gydytojas. Kiekviena mama, jeigu susirgo vaikas turi elgtis labai atsakingai ir nesiimti gydymo nepasitarusi su gydytoju.

Sloga. Tai t.p. organizmo gynybos nuo infekcijos būdas. Sloga trukdo infekcijai prasiskverbti giliau – į gerklę, plaučius, o gleivėse yra ypatingų antivirusinių medžiagų. Taigi, jeigu sloguojate, svarbu kad neišdžiūtų nosies gleivinė. Sakoma, kad negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma – per 7 dienas. Tik visiškai be gydymo labai kamuositės dėl užsikimšusios nosies. Peršalus gleivės kaupiasi ne tik nosyje, bet ir plaučiuose, o pašalinamos kosint. Sausas kosulys peršalus, labai vargina ir vaikus ir suaugusius, todėl reikia skystinti gleives, kad būtų lengviau joms pasišalinti. Geriausia, jeigu tinkamus vaistus skirs gydytojas.

Kad peršalote, dažniausiai pajuntate grįžę į namus ir kol dar nespėjote rimtai susirgti, pasinaudokite gerai žinomomis paprastomis priemonėmis: pamirkykite kojas karšto vandens vonelėje su druska, būtinai gerkite daug skysčių, geriausia – karštos liepžiedžių, aviečių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą, ilsėkitės.

Visais peršalimo atvejais reikia pasitarti su mediku ir geriausia, jeigu gydymą pagal ligos simptomus paskiria šeimos gydytojas.

Kaip išvengti peršalimo?

Norint išvengti peršalimo, svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis, atsisakyti riebių, saldžių, konservuotų produktų. Valgyti daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų, riešutų, kurie organizmą aprūpins antioksidantais. Pakankamai ilsėtis, vengti streso, sportuoti, kasdien bent po pusvalandį aktyviai pajudėti, nes judėjimas stiprina imunitetą. Vilkėti natūralaus pluošto drabužius, kurie išgarina drėgmę ir išlaiko kūno šilumą . Išvengti nemalonių rudens ligų padeda ir organizmo grūdinimas. Tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmo atsparumą virusams stiprina kasdieniai pasivaikščiojimai, kad ir koks būtų oras.

Kol dar nesusirgote stiprinkite imunitetą lankydamiesi pirtyje. Tie, kas reguliariai mėgaujasi pirties malonumais, neperšąla net pačią rūsčiausią žiemą. Pirtyje vanokitės vantomis, gerkite žolelių arbatas. Pasilepinkite ir masažu, tai ne vien malonumas. Profesionalo atliktas masažas suaktyvina limfos tekėjimą, pagerina kraujotaką, imunitetą, bendrą organizmo būklę. Tamsiais ir nykiais vakarais pasilepinkite aromatų terapija. Taip pat pasistenkite kuo anksčiau atsigulti, nes geras miegas normalizuoja vidinius organizmo procesus. Pervargusio žmogaus imuninė sistema daug silpnesnė. Būtina dažnai vėdinti patalpas, reguliariai plauti rankas, vengti žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiais, čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną ne ranka, o vienkartine nosinaite, o po to ją išmeskite į šiukšliadėžę, taip apsaugosite aplinkinius žmones nuo užkrato.

Kasdien suteikite sau kuo daugiau teigiamų emocijų, nepraleiskite nė dienos nepasirūpinę gera nuotaika.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė

SMLPC nuotr.

Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti miške. Nors daugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, kurie pridaro daug nemalonumų. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą grybavo ir gerai pažįsta grybus, dėl pablogėjusio regėjimo skaudžiai apsirinka – prisirenka nuodingų grybų. Tad grybaujant ir vėliau tvarkant grybus reikia būti itin atidiems.

Skaityti toliau

Lietuvos miškuose auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti – menkaverčiai. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas. Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina.

Valgomieji grybai yra vertingas, skanus ir kvapnus maisto produktas. Iš jų gaminame įvairius patiekalus, pagardiname padažus. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, D, U vitaminų, geležies, jodo, cinko, magnio, fosforo. Grybuose daug baltymų – džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Taip pat juose daug vandens net – 84–95 proc., mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, lervų bei bakterijų.

Lietuvoje auga daugiau nei 100 rūšių nuodingų grybų, iš jų 20–30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos nesuyra verdant. Grybo nuodingumas priklauso nuo augavietės, grybo amžiaus ir dydžio. Kuo jaunesnis grybas, tuo jis nuodingesnis.

Kiekvienais metais Lietuvoje vis dar pasitaiko apsinuodijimo grybais atvejų. Neretai apsinuodijus nuodingais grybais blogai pasijuntama per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų ir vėliau, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenų, inkstų ir smegenų veiklai.

Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Žalsvoji musmirė (blyškioji) – nuodingiausias grybas pasaulyje. Joje yra nustatyta 16 nuodingų medžiagų. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupelėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti ja apsinuodijusįjį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti. Ne ką mažiau nuodinga yra smailiakepurė musmirė. Ji paprastai auga pavieniui, tarp samanų, sengirėse.

Itin nuodingi grybai yra nuodingasis ir rausvasis nuosėdis (auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose pavieniui, grupelėmis po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose), rausvėjančioji plaušabudė (auga pavasarį parkuose, rečiau lapuočių miškuose, panaši į dirvinį valgomąjį pievagrybį; tai mirtinai nuodingas grybas, jame muskarino 20 kartų daugiau nei paprastoje musmirėje), rudeninė ir eglinė kūgiabudė (labai nuodingos, gana paplitusios Lietuvoje, auga pavieniui arba mažomis grupelėmis ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų; jas grybautojai neretai sumaišo su kelmučiais).

Taip pat prie nuodingų grybų priskiriamos aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė.

Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai – paprastoji, rausvarudė, margoji, gelsvoji, kilnioji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis, žalsvagelsvė plaušabudė, šiurpioji plaušabudė, pilkalakštė plaušabudė, stačioji plaušabudė, raudonžvynis nuosėdis, cinamoninis nuosėdis, raudonlakštis nuosėdis, kraujaspalvis nuosėdis, sieralakštis nuosėdis, dryžuotasis baltikas, pilkoji meškutė.

Kai kuriuose nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).

Nereikėtų žavėtis ir pavasariniais grybais bobausiais. Maistui tinka tik valgomasis bobausis, kitos rūšys, kaip didysis, rudenis ir plėtrusis bobausiai, nėra valgomos. Neleiskite apgaunami šių bobausių malonaus kvapo, kurį skleidžia juose esanti nuodinga medžiaga giromitrinas.

Išsiruošus grybauti reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi, pavartyti grybų atlasus ir pasidomėti, kaip jie atrodo. Žinoma, geriausias patarimas: jei nepažįsti grybo ar jis sukelia įtarimų dėl savo išvaizdos, geriau jo neimti.

Nuodingus grybus pagal apsinuodijimo simptomus galima suskirstyti į tris grupes:
a) grybai, kurie suerzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų suvalgius jau po 1–2 val. pakyla temperatūra, ligonis vemia, viduriuoja.
b) grybai, kurių nuodai veikia nervų sistemą (paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirės). Jų suvalgius po 2–3 val. prasideda pykinimas, viduriavimas, vėmimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijos.
c) grybai, kurių nuodai ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (žalsvoji, smailaikepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, rausvėjančioji plaušabudė). Praėjus 8–24 ar net 48 val. ar daugiau laiko po valgio sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra.

Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai). Trumpas slaptasis laikotarpis – kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais). Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).

Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:
pykinimas ir vėmimas;
smarkus vandeningas viduriavimas;
pilvo skausmai;
mieguistumas;
galvos svaigimas;
koordinacijos sutrikimas;
ašarojimas;
gausus prakaitavimas;
haliucinacijos;
pakitęs pulsas, kvėpavimas;
sąmonės praradimas;
traukuliai.

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais

Tikslai

1. Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
2. Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau (per 2 valandas) patektų į gydymo įstaigą.

Veiksmai

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja.

Jei nekvėpuoja, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūskite per burną du kartus oro.
Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų.

Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę!!! Nedvejokite!!!

Patarimai grybautojams

Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, kadangi valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai juos sunkiai atskiria. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20–500 metrų. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose.

Maistui tinka virti jauni grybai. Maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau.

Nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję ar laiku neapdorojami. Juose gali būti susikaupusių organizmui kenksmingų medžiagų.

Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).

Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną. Jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva – grybų vartoti negalima.

Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Nepirkite turguje konservuotų grybų.

Valgant grybus negalima vartoti alkoholinių gėrimų.

Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje.

Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Savaitgalį orai turėtų keistis. (ve.lt nuotr.)

Karštą vasaros dieną nereikėtų vartoti jokio alkoholio, mat šis gali sutrikdyti kraujo spaudimą, krešumą, pakenkti kraujagyslėms, širdžiai, sako šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Medikės teigimu, karštą dieną būtina gerti kuo daugiau skysčių, tačiau vaisvandeniai nerekomenduotini, o kava skysčių neatstoja, praneša portalas lrt.lt.

„Prakaitavimas yra apsauginė organizmo reakcija nuo perkaitimo. Todėl turime vartoti kur kas daugiau skysčių, taip pat praturtintų mineralais, nes su prakaitu pasišalina kalis, natris, kurie yra reikalingi“, – pabrėžia N. Vaicekauskienė.

Skaityti toliau

Gydytojos teigimu, kuomet labai karšta, vartoti alkoholį nėra gerai. Tai kenkia kraujagyslėms, širdžiai, gali sutrikti kraujo spaudimas, krešumas. Alkoholis dar labiau blogina orientaciją.

Savo ruožtu gydytoja, mitybos ir maisto saugos specialistė Roma Bartkevičiūtė pastebi, kad žmogus per karščius labiau pavargsta, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, o alkoholis dar labiau skatina skysčių pasišalinimą, alkoholio kiekis gėrime gali veikti stipriau nei kitu atveju.

Orų prognozė: “Orai savaitgalį ims keistis”

ve.lt nuotr.

Braškės vasarą gali atstoti saldžius desertus. Tai uoga, pasižyminti ne tik puikiu aromatu ir skoniu, bet ir maistinėmis savybės. Braškės yra puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį.

Skaityti toliau

Braškėse gausu antioksidantų. Nustatyta, jog braškės mažina riziką susirgti vėžiu, pristabdo senėjimą.

Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek tik širdis geidžia. Tiesa, jei nesate alergiškas.

Daugiau: lsveikata.lt: “Braškės – saldus vaistas nuo širdies ligų”

Daugelis lietuvių net neįsivaizduoja su kiek pavojingų medžiagų susiduria darbe. (tiesa.com nuotr.)

Jungtinėje Karalystėje dirbantys lietuviai neretai susiduria su nuodingomis medžiagomis darbo aplinkoje. Dėl prastų anglų kalbos žinių dažnas dirbantysis nežino, kad dėl netinkamų darbo sąlygų jo organizmas kasdien turi kovoti su sveikatai ir net gyvybei pavojingais produktais.

Emigracijoje leidžiamos „Tiesos“ kalbinti lietuviai dalijosi patirtimi apie apsinuodijimus darbe bei jų sukeltas pasekmes.

Skaityti toliau

Šiukšlių surinkėjai, rūšiuotojai, valytojai ir statybininkai – vienos iš pavojingiausių profesijų Jungtinėje Karalystėje. Šiuose sektoriuose dirbantys žmonės dažniausiai suserga dėl darbdavio ar savo pačių aplaidumo. Statybininkai užima pirmąją vietą pavojingiausių gyvybei šalies profesijų dešimtuke – per metus darbo vietoje žūsta apie 40 statybininkų. Statybvietėse, be nuodingų metalo, gumos dulkių, lakiųjų medžiagų ir pavojingų dujų, dar galima aptikti ir senuose pastatuose likusių šiais laikais draudžiamų naudoti nuodingųjų medžiagų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių marių ties Kintais maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai gegužės pabaigoje, kai buvo paimti mėginiai, atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes.

Skaityti toliau

Daugiau: 2014 metų Šilutės rajono maudymosi vietų vandens kokybės stebėjimų rezultatų lentelė.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad per du mėnesius sutikimą donoro kortelei gauti elektroniniu būdu jau pasirašė 746 žmonės.

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties paaukoti organus donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta šių metų kovo 27 dieną.

Skaityti toliau

Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Tuo tarpu įdiegus naujovę, vien pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės. Antrąjį mėnesį pasirašiusiųjų sutikimą elektroniniu būdu buvo 294.

Kaip ir iki šiol, sutikimą po mirties tapti organų donorais dažniausiai išreiškia didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių – gyventojai. Tačiau įdiegta patogia naujove – vos per kelias minutes pasirašyti sutikimą neišeinant iš namų – pasinaudoja ir mažesnių Lietuvos miestų, miestelių gyventojai.

Apsilankę interneto svetainėje, tokį pageidavimą išreiškė Joniškio, Plungės, Anykščių, Alytaus, Telšių, Marijampolės, Mažeikių, Ukmergės, Ignalinos, Kupiškio, Vilkaviškio, Jurbarko, Lentvario, Naujosios Akmenės, Raseinių, Utenos, Biržų, Elektrėnų, Švenčionių, Palangos, Kretingos, Tytuvėnų, Dembavos, Jaučiūnų, Velžių, Karčiupio, Kalviškio, Šniūrų, Rastinėnų, Užtiltės ir kitų vietovių gyventojai. Tai įrodo, kokia ši naujovė patogi ir prieinama: pakanka, kad jūsų gyvenamoje vietoje veiktų interneto ryšys.

Sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti apsilankius interneto svetainėje www.transplantacija.lt, radus nuorodą „Pasirašyk internetu“ ir patvirtinus savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu. Jei pildant sutikimą kiltų nesklandumų, prašytume pranešti telefonu (8 5) 279 6096 arba parašyti Nacionaliniam transplantacijos biurui elektroniniu paštu info@transplantacija.lt.

Sutikime esančius duomenis Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai įregistruoja Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre. Sutikimą užpildžiusiam žmogui išsiunčiama donoro kortelė.

Turėti donoro kortelę reiškia žmogaus valią, bet ne garantiją, kad jis taps organų donoru. Kasmet transplantacijos Lietuvoje laukia apie 500 ligonių, o donorų būna apie 50. Todėl tapti potencialiu recipientu (ligoniu, laukiančiu transplantacijos) – žymiai didesnė tikimybė.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

VšĮ Šilutės ligoninėje tapo tradicija, kad administracija kolektyvui pateikdama praėjusių metų veiklos rezultatus, sykiu pagerbia ir labiausiai pasižymėjusius darbuotojus, rašo Jūratė Mazajeva str. “Šilutės ligoninės medikai: apie svajones, kolektyvo darbą ir garbius apdovanojimus” portale lsveikata.lt.

Skaityti toliau

Šiemet per Medicinos darbuotojų dieną net keturi Šilutės ligoninės medikai gavo respublikinius apdovanojimus, kuriuos įteikė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos medicinos darbuotojų dienos minėjime ne kartą skambėjo ir Šilutės vardas: net trims rajono medikams suteiktas nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Nusipelniusio gydytojo vardas suteiktas 40 metų Šilutės ligoninėje dirbančiam ortopedui traumatologui Aduliui Valodskai.

Skaityti toliau

Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir garbės ženklas įteiktas Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojai Sigitai Daučienei (darbo stažas 32 metai).

Nusipelniusiu darbuotoju taip pat paskelbtas Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Vytautas Žvirblis (Šilutės ligoninėje dirba 32 metus).

Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjai Vaidilutei Intinei ir šio skyriaus vyresniajai slaugytojai Renutei Misiukonienei įteiktos Premjero Algirdo Butkevičiaus padėkos.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės ligoninė ir Pirminės sveikatos priežiūros centras prisijungė prie Lietuvos medicinos studentų asociacijos inicijuotos antikorupcinės akcijos „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“.

Akcijos tikslas yra pranešti žinią, kad, norint atsidėkoti medicinos darbuotojams, nereikia dovanų ar kitų papildomų mokėjimų.

Šiemet šioje akcijoje dalyvauja iš viso 38 poliklinikos ir ligoninės iš 17 Lietuvos miestų.

Skaityti toliau

2014 m. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje 21 proc. gyventojų prisipažįsta papildomai neoficialiai mokėję sveikatos priežiūros institucijose. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje po Rumunijos. „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, Lietuvoje būtent sveikatos priežiūros įstaigose dažniausiai mokami kyšiai.

ve.lt nuotr.

Kodėl sergame? Atrodo, tik papūtė vėjas ir jau leipstame kaip lapai, kamuojami užgulusios nosies, skaudančios gerklės ir kitų nemalonių negalavimų. Atsiduriame lyg užburtame rate: saujomis ryjame vaistus, paskui bandome atsigauti vartodami stebuklingus vitaminus ir nė nepajuntame, kaip įklimpstame į streso, įtampos liūną, o prieš akis nematyti šviesos tunelio gale…

O liga taip ir seka drauge, pačiu netikėčiausiu metu parodydama savo nagučius. Farmacininkas ir žolininkas Virgilijus

Skaityti toliau

Skirkevičius sako, kad visiems seniai žinoma tiesa – vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Verčia susimąstyti, ką darome ne taip. Portalas Ji24.lt pakalbino šį liaudies medicinos žinovą.

– Dėl kokių priežasčių silpsta imunitetas? Kaip jam padėti? Kodėl susergame?

– Sutrinka santykis su aplinka, pažeidžiama pusiausvyra, t. y. žmogus netaisyklingai maitinasi, neteisingai elgiasi, neteisingai gyvena, todėl ir suserga. Tai – jo gyvenimo rezultatas. Dažnai sakau, kad angina – Dievo dovana. Temperatūra pakyla iki 40 °C ir išdegina visus nuodus bei toksinus, todėl greičiau pasveikstame. Tačiau visada išlieka rizika, ypač mažiems vaikams, kurių imunitetas dar nesusiformavęs. Taigi visada reikia būti pasiruošusiems.

Bet kuri liga yra lyg rodmuo, ženklas, kad gyvenai blogai, todėl ir turi tokį rezultatą. Nėra atsitiktinių dalykų. Pavyzdžiui, manau, kad kai šalta, drėgna, pučia vėjas, valgyti ledus – nusikaltimas protui. Gyventi reikia atsižvelgiant į savo aplinką, gamtą, organizmo siunčiamus signalus. Tą patį reiškia ir angina – būtina išspręsti konfliktą. Tačiau koks konfliktas gali kamuoti mažą vaiką, kuris dar tik eina į darželį? Reikia žiūrėti į temperamentą: gal mažylis flegmatikas, todėl jam svarbiausia pamiegoti, pavalgyti, o darželyje – nuolatinis šurmulys?

– Sakoma, kad kai organizme kaupiasi gleivės, pradedame sirgti. Dėl kokių priežasčių jos kaupiasi ir kaip to išvengti?

– Jau maždaug nuo vasario vidurio gamta pradeda busti, tuo metu keičiasi ir kepenų funkcija. Iki to laiko jų darbas buvo virškinti sunkesnį, riebesnį maistą, kad gautume daugiau šilumos, turėtume daugiau energijos, nesirgtume. O jei kepenys dirba blogai, tai veikia ir kitus vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, kasą, širdį. Dabar metas, kai mūsų organizmui reikia kitokio, lengvesnio, maisto.

Tam, kad greitai pasisotintų, žmogus griebiasi greitojo maisto, duonos, bandelių, picos, makaronų, o tai didina gleivėtumą. Gleivių perteklius ir sutirštėjimas ten, kur jos neturėtų to daryti, sukuria palankią terpę bakterijoms, todėl mus ir užklumpa liga. O jeigu dar šalta, drėgna ar sunervino kaimynas – imunitetas iškart pažeidžiamas.

– Kokią įtaką mums daro mityba?

– Pirma sveiko gyvenimo taisyklė – maisto kokybė. Jis turi būti šiltas, ypač jei lauke šalta. Mityba labai svarbi ir tuomet, kai užklumpa liga. Susirgai bronchitu – iškart atsisakyk produktų, kurie skatina gleivėtumą: rafinuoto maisto, greitai užplikomų košių, pieno gaminių, sunkinančių virškinimą, makaronų, picos, saldumynų… Dabar metas atsigręžti į žalumynus, o ne valgyti bulves, kuriose jau kaupiasi nuodingosios medžiagos. Stiebkimės į saulę! Netrukus pradės dygti kiaulpienės, dilgėlės – tai puikios žolės, kovojančios su krūties vėžiu, gerinančios kraujagyslių elastingumą, padedančios kaulams. Jeigu skrandis nevirškina maisto, tai gali būti susiję ir su tuo, kad turite problemų dėl emocijų. Pasikeitus mitybai, keičiasi ir elgesys su aplinkiniais.

– O jei kamuoja kosulys?

– Pagal Rytų mediciną, „kad kvėpavimas būtų lengvas, indas turi būti tuščias“. Taigi – laikykitės pasninko. Šiuo atveju net vėmimas padeda išvalyti organizmą. Tarkime, jei vaikas kosti, žiaugčioja, virkite mėtų ar ramunėlių arbatą ir duokite gerti. Tai gali padėti išvengti sunkaus, pūlingo, aštraus kosulio, iš skrandžio pašalinti organizmą nuodijančias gleives.

– Kaip greitai išgydyti slogą?

– Pavasarį sloga turi tekėti kaip beržo sula, o ne būti sutirštėjusi. Pastarajai slogai gydyti reikia griebtis tokių augalų, kurie skystintų gleives. Patys geriausi – čiobreliai, kovojantys su bakterijomis, turintys tam tikrų medžiagų, kurios žudo virusus, grybelius, stiprinantys kovą su bet kokia infekcija. Labai vertinga vartoti juos su degintu cukrumi. Nerafinuotas cukrus irgi minkština kosulį, padeda atsikosėti. Kosėdami žmonės griebiasi vaistų ir sirupo, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ką valgome.

Juozažolės, raudonėliai, bazilikai, imbieras, česnakai kardamonas, krapai, kmynai – visa tai gerina virškinimą. Vadinasi, gerina kvėpavimą, galime lengviau įkvėpti, taip pat dezinfekuoja, tirpdo gleives, žudo bakterijas. Be to, išvardyti prieskoniai ir žolės turi savybių, būdingų antibiotikams.

Visi norime greitai pasveikti, bet tas greitumas gali būti didelė kliūtis. Svarbu neblokuoti slogos ir neskubėti, tarkime, galite išbandyti įsidėti į ausį sutrinto česnako. Tiesa, reikia jį suvynioti į marlę. Jeigu lašinsite jo sultis į nosį, sudirginsite gleivinę ir jausitės prastai. Česnaką ausyse palaikykite 20 minučių. Jis puikiai kovoja su bakterijomis, suaktyvina kraujotaką, tačiau patartina jo vengti žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu.

– Kodėl vaikai taip dažnai serga? Tik nuėjo į darželį ir kaipmat bėda…

– Meilė, šiluma, apkabinimas – patys geriausi vaistai. Kai vaikas serga, mama turi pašildyti jam kojas, pamirkyti jas druskos tirpale. Dauguma sako, kad tai jau atgyvenę metodai, bet jie veikia. Vaikų imunitetas ir socialinis suvokimas formuojasi iki 21 metų, o nuo 42-ejų žmogus jau pradeda silpnėti. Mes žiūrime į organus, o ne į esmę, visumą. Reikia gydytis mamai ir vaikui, abiem kišti kojas į dubenį. Turite sukurti šeimos idilę, kad vaikas jaustųsi ramus ir saugus – juk mama yra šalia…

Kaip teigia kinų medicina, reikia maitinti ne tik burną ir nosį, bet ir akis, ausis, tada gijimo procesai pagerėja, pagreitėja. Neskubėkite mušti vaikams temperatūros, jeigu ji nėra labai aukšta, reikia vaiko organizmui leisti kovoti pačiam. Jeigu jis pats nugali ligą – sustiprėja, jeigu jam duoda antibiotikų – vėl suserga atėjęs į darželį. Taip yra todėl, kad vaikui pačiam neleidžiama iki galo pasveikti, kovoti su liga. Visą laiką bijoma, motina neturi kantrybės ir tam tikra prasme jos taip pat neturi gydytojai. Jie bijo, kad gali kažkas nutikti. Taigi, šiuo atveju reikia visiems nusiraminti ir stebėti vaiką tris dienas. Tinka gydytis aviečių, liepžiedžių arbata, puikiai veikia ir obuolių sultys, maišytos su čiobrelių arbata, medumi. Medus nėra saldiklis. Tai – vaistas, klasikinis antisklerotikas, todėl net būtinas seniems žmonėms. Be to, tirpdo gleives, padeda lengviau atsikosėti.

– Kas dar gali padėti pagyti?

- Mus gadina materializmas, vartojimas, skubėjimas, laiko neturėjimas. Išjunkite elektrą, dings kompiuteriai, televizoriai, pradėsite kalbėtis, kvėpuoti pilna krūtine. Šiuolaikinė medicina – kaip gaisrinė, gesinanti gaisrus (ligas), tačiau ką iš to turime? Nuodėgulius. Su augalais kitaip. Žmogui reikia pastangų išmokti viską ruošti, tarkime, čiobreliai turėtų būti geriami 21 dieną, kad duotų naudos. Visada galvokite, kaip gyvenate. Yra dalykų, susijusių su karma, tačiau liga – tai gyvenimo, kurį gyveni, rezultatas.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iš portalo sveikata.lt pranešimo: „Save pavadinčiau konservatyviu novatoriumi. Nebijau iššūkių, bet man patinka stabilumas. Pasižiūriu aplinkui – kiti vis ką nors keičia, o aš darbo vietos nekeičiu 20 metų, žmonos – 25 metai, o mėgstamiausių saldainių „Vilnius“ – net nuo vaikystės… Kaip žmogui man tai suteikia dvasios ramybę“, – sako Metų vadovas Darius Steponkus ir priduria, kad vadovauti įstaigai, kuri nuolat turi išsilaikyti viršūnėje, – didelė atsakomybė.

Skaityti toliau

Šilutės ligoninės vadovui yra suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. Prieš 4 metus šalies gydymo įstaigų geriausio vadovo rinkimuose D. Steponkus pelnė „Metų novatoriaus“ vardą, arti pagrindinio titulo jis buvo ir pastaruosius dvejus metus.

Žiemą derėtų autis žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumatologinius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai.

Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai.

Skaityti toliau

Pagrindiniai kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.

Jei įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite šaltu kompresu. Imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirą lūžį. Sužalota galūnė imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai.

Sužeista vieta šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių.

Jei galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą. Nekelkite lūžusios galūnės, jei keliant nukentėjusiajam skauda. Venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą. Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą. Venkite peršalimo. Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, yra smegenų pažeidimo pavojus, gali prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai.

Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.
I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės.
II laipsnio nušalimas – tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės.
III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.

Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.

Kad nesušaltumėte ir nepatirtume žiemos traumų:
būkite atidūs ir atsargūs;
be reikalo neikite į lauką;
dėvėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu;
dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;
apsaugokite odą tepdami ją specialiu riebiu kremu;
šaltame ore stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);
saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;
atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai eikite per gatvę;
išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės už turėklų;
nevartokite alkoholio.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė