www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau pabudo erkės ir jos bus aktyvios iki spalio mėnesio. Todėl leidžiant laisvalaikį parkuose, pamiškėse ir vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, tiek į žmonių, tiek į jų augintinių kūnus gali įsisiurbti erkės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad užkratą nešiojančios erkės itin pavojingos pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.

Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių (apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus), bet dažniau jos aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje.

Svarbiausios virusinės ligos, kurias platina erkės, yra erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Laimo liga (boreliozė), tuliaremija, anaplazmozė, erlichiozė ir riketsijozė, Q karštinė ir babeziozė.

Erkinis encefalitas Europoje yra viena iš svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų. Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau, mokslininkai spėja, kad viena iš galimų priežasčių yra klimato kaita. Pagrindinės erkinio encefalito viruso platintojos yra penkių rūšių ixodidae erkės. Lietuvoje ypač paplitusi europinė miško erkė – ixodes ricinus. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose.

Naminiai šunys, karvės, avys, ožkos, retais atvejais arkliai, vilkai, lapės taip pat gali sirgti ir būti užsikrėtę erkiniu encefalitu. Erkės užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus. Remiantis mokslininkų duomenimis, yra žinoma, kad erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn., tačiau virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes.

Pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu – skiepai. Tai efektyviausia priemonė norint išvengti šios ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų maistui.

Šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl maždaug po savaitės jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla gleivinė, gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Sėkminga ligos baigtis kartais gali priklausyti nuo savininko budrumo ir operatyvaus kreipimosi į veterinarijos gydytojus, nes uždelsus galima sulaukti ir blogų pasekmių.

Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės, – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Įsisiurbus erkei, šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, šuo ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1-2 ar net 5 mėnesiams.

Visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms simptomai dažnai būna švelnesni, todėl jų savininkai turėtų kreipti dėmesį ir į nedidelius šių gyvūnėlių sveikatos pablogėjimus.

Naminiams gyvūnams erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.

Gyvūnų laikytojai turi nuolat stebėti savo augintinių sveikatos būklę ir, kilus įtarimui dėl susirgimo, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gripo epidemija Šilutės rajone atšaukta nuo kovo 28 d. (įsakymas).

Šių metų 12-ąją savaitę Šilutės rajono savivaldybėje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis sudarė 74,23 atvejo 10 000 gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gripo epidemija Šilutės rajone buvo paskelbta vasario 5 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kasmet ruošdamiesi Velykoms galvojame, kaip nustebinti artimuosius kuo įdomiau margintais kiaušiniais. Šiandien margučius dažyti siūloma pačiais įvairiausiais būdais. Ne tik tradiciškai svogūnų lukštais ar vašku, tačiau ir daugybe netikėtų būdų: dekupažu, skutimosi putomis, šilkiniais kaklaraiščiais, nagų laku ir kt. Tačiau ar visi šie būdai tinkami ant stalo keliaujantiems ir vėliau visų šeimos narių ragaujamiems velykaičiams?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tad kokie dažai yra tinkami margučiams? Ar galima juos dažyti ne maisto produktams skirtais dažais? Atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau jei kiaušinius ruošiamės valgyti – geriau vengti bet kokių sintetinių dažų.

Skaitykite etiketes

„Jeigu nusprendėte velykinių kiaušinių dažymui naudoti pirktinius dažus, tai prieš juos įsigydami būtinai atkreipkite dėmesį, ar ant prekės pakuotės aprašymo šie dažai minimi kaip maistiniai. Jei dažai yra skirti tekstilei, kitos paskirties, arba paskirtis neparašyta – nepirkite. Dažuose, skirtuose ne maisto produktams, gali būti pavojingų medžiagų“, – perspėja Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.

Viena pagrindiniu taisyklių – nesirinkti dažų, kurie skirti kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, akvareliniai dažai, guašas, nagų lakai, statybiniai dažai, įvairiais klijais klijuojami blizgučiai – nėra skirti maisto produktams. Ypatingai reikėtų vengti anilininių ar kitų tekstilinių dažų, kurie, lyg tyčia, ypatingai dažnai naudojami ir net rekomenduojami kiaušiniams dažyti. Anilinas yra labai toksiška, kancerogeninė ir mutageninė cheminė medžiaga, galinti sukelti genetinius pakitimus. Tiesa, Europos Sąjungoje pagamintuose anilininiuose dažuose pačio anilino neturėtų būti, o išlikęs tik jų pavadinimas. Tačiau dažnai nežinome tikrosios dažų sudėties, nes ant dažnos pakuotės ji nėra nurodoma.

„Jei ketinate kiaušinius valgyti, reikia vengti to, kas nėra skirta maistui ar liestis su maistu, nedažyti kiaušinių suskilusiais lukštais. Verta žinoti, jog ir maistiniai dažai gali turėti nežinomą ir nepageidaujamą poveikį mūsų organizmui. Nors nuo vienkartinio panaudojimo šis poveikis greičiausiai nebus pajaustas, tačiau mokslo yra žinoma, kad tokie dažai gali sukelti hiperaktyvumą vaikams. Šis perspėjimas kartais užrašomas ant kiaušinių dažų pakuočių. Taip pat galimas ilgalaikis neigiamas poveikis, jeigu tokie dažai pakartotinai patenka į organizmą“, – sakė G. Jegelevičius.

Maistiniuose dažuose aptinkamos pavojingos medžiagos ir jų keliami pavojai:
•Tatrazinas (E102), saulėlydžio geltonasis FCF (E110), azorubinas (E122) ir briliantinis mėlis FCF (E133) yra cheminės medžiagos, priklausančios azo dažų grupei. Šie dažai sukelia alergines reakcijas, dilgėlinę, astmos priepuolius, migreną, gali sukelti kancerogeninius susirgimus, skatina vaikų hiperaktyvumą.
•Titano dioksidas (E171) – baltos spalvos dažiklis. Nustatyta, kad titano dioksidas neigiamai veikia žarnyno ląstelių struktūrą (trikdo kai kurių medžiagų įsisavinimo procesą), virškinimo sistemą. Nors titano dioksidas yra mineralinės kilmės, tačiau taip pat yra siejamas su kancerogeniniais susirgimais ir yra vengtinas.
•Kalio sorbatas (E202) ir natrio benzoatas (E211) yra konservantai, neleidžiantys daugintis pelėsiui ir kitiems grybeliams maiste. Dėl kalio sorbato neigiamo poveikio sveikatai dar diskutuojama, o štai natrio benzoatas yra siejamas su vėžiniais susirgimais, alerginėmis reakcijomis, genetiniais susirgimais.

Dažykite natūraliai

Siekiant išvengti bet kokio nepageidaujamo poveikio, Baltijos aplinkos forumas pataria rinktis saugiausią ir sveikiausią kiaušinių marginimo būdą – dažyti juos natūraliais gamtiniais dažais.

Rudą spalvą išgausime pavirinę juodalksnio ar ąžuolo žievę, arba tradicinius svogūnų lukštus. Geltoną spalvą gausime dažydami ciberžole ar šafranu. Melsvą spalvą galime gauti virdami mėlynes, raudongūžius kopūstus. Žalią spalvą nesunkiai išryškinsime ryšeliu špinatų ar petražolių. Rožinė ir raudona spalva kiaušinius numargins juos verdant burokėlių ar aviečių sultyse. Dažyti kiaušinius galima ir kitokiomis natūraliomis medžiagomis – raudonuoju vynu, morkomis, paprikų milteliais ir pan.

„Specialiuosius efektus“ padės išgauti kūrybingas aliejaus panaudojimas (kiaušinis dalinai ištepamas ar apšlakstomas aliejumi ir merkiamas į dažus. Lieka nenudažyti aliejaus lašų formos ploteliai). Taip pat įvairias puošiančias formas padės išgauti pirmųjų pavasarinių augalų, žibučių žiedai, dumplainių lukštai, samanos, džiovintos žolelės, grūdų dribsniai, lazdynų ar beržų žirginiai arba gluosnių ir karklų „kačiukai“.

Daugiau naujienų apie sveikesnį gyvenimo būda be pavojingų cheminių medžiagų – puslapyje Pagalvok.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kiaušiniai – pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tai vienas geriausių maisto produktų. Net 96–98 % jų maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, savo sudėtyje turinčių amino rūgščių, o kiaušinio trynio riebalai – nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia geležies ir cinko), o baltyme jų – apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2).Vienintelė nepageidautina šių produktų maistinė savybė – juose gana daug cholesterolio, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Nors, kita vertus, kiaušinyje yra daug amino rūgšties – cholino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.

III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Reikalavimai į rinką tiekiamiems kiaušiniams

Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Verta žinoti

Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia salmonella rūšies bakterijos.

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.

Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos.

Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Galimybė užšaldyti

Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplėsdami baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Indelius paženklinti data, kada užšaldyti, galima nurodyti kiaušinių kiekį ir kitas sudedamąsias dalis. Galima užšaldyti visą kiaušinio masę arba atskirai baltymus ir trynius.

Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Norint to išvengti, reikia pridėti druskos arba cukraus (0,5 šaukštelio druskos arba 1 – 1,5 šaukšto cukraus /240 ml žalių kiaušinių).

Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus. Atšildytus kiaušinius galima naudoti tik termiškai apdorotuose patiekaluose.

Su gydytoju chirurgu T. Grenovecku (kairėje) urologijos specialybės rezidentas Žilvinas diskutavo apie Šilutės ligoninėje atliekamas laparoskopines operacijas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Praėjusiais metais Šilutės ligoninės kolektyvą papildė gausus būrys jaunų gydytojų, specialistų. Tačiau gydymo įstaiga domisi ir baigiantys būsimieji gydytojai. Tuo įsitikinta vasario 28-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame kasmetiniame renginyje „Ateitį planuok šiandien”.

Šis renginys skirtas studentams susipažinti su potencialiais darbdaviais, pabendrauti su galbūt būsimais kolegomis ar sužinoti apie praktiką. Be to, tai išskirtinė galimybė ir įmonių ar įstaigų delegatams pristatyti savo veiklą, darbuotojų karjeros galimybes.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginyje pirmą kartą dalyvavo ir Šilutės ligoninės atstovai.

Tądien LSMU studentams, ieškojusiems informacijos apie praktiką ir įsidarbinimą, rinktis tikrai buvo iš ko: į LSMU Farmacijos fakultetą atvyko net 25 įmonių, organizacijų, įvairių tarnybų atstovai, kurie buvo pasirengę užkariauti studentų širdis savo pasiūlymais. Tarp jų buvo ir Šilutės ligoninės chirurgas, naujasis vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas kartu su Audito grupės vadovu Mariumi Bartkumi.

Tą dieną prie įstaigos reklaminio stendo nuolat būriavosi studentų grupelės, kuriems buvo smalsu išgirsti, ką gali pasiūlyti regiono ligoninė. Valandų valandas su būsimais gydytojais ir kitų sričių atstovais buvo diskutuojama apie internatūros, rezidentūros ir darbo galimybes ligoninėje. Ne vienas studentas susidomėjo Šilutės ligonine.

Renginio metu universitete studijuojantį jaunimą drąsino LSMU absolventų, šiandien dėstančių universitete – Ryčio Misiukevičiaus, prof. Mindaugo Stankūno, lektorės Giedrės Vokietytės įžvalgos ir pranešimai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus duomenimis, 2018 m. 11-ąją savaitę Šilutės rajone sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis sudarė 109,9 atvejus 10 000 gyventojų ir išlieka epideminis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis nei 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų, dėl šios priežasties nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta gripo epidemijos pradžia.

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams gripo epidemijos laikotarpiu rekomenduojama:
Riboti masinius renginius;
Nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų;
Įmonėse ir organizacijose, ypač vaikų kolektyvuose, pagerinti patalpų vėdinimą, drėgną valymą ir dezinfekciją;
Riboti asmens sveikatos priežiūros įstaigose hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Naujas pareigas T. Grenoveckas pradės eiti po mėnesio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo 7 d. įvyko konkursas į VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo medicinai pareigas. Konkurse dalyvavo trys kandidatai: urologas Edgaras Padimanskas, Traumatologijos skyriaus vedėjas Viktoras Šileikis ir chirurgas Tomas Grenoveckas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus duomenimis, 2018 m. 10-ąją savaitę Šilutės rajone sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir sudarė 105,6 atvejų 10 000 gyventojų, tačiau sergamumas vis dar išlieka epideminis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis nei 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų, dėl šios priežasties nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta gripo epidemijos pradžia.

Primenama, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams gripo epidemijos laikotarpiu rekomenduojama:
Riboti masinius renginius;
Nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų;
Įmonėse ir organizacijose, ypač vaikų kolektyvuose, pagerinti patalpų vėdinimą, drėgną valymą ir dezinfekciją;
Riboti asmens sveikatos priežiūros įstaigose hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą.

Urologas E. Padimanskas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Taip teigia VšĮ Šilutės ligoninės gydytojas Edgaras Padimanskas.

Urologas perspėja, kad šia liga susirgę asmenys nejaučia jokių simptomų. Jo teigimu, šlapimo pūslės vėžys dažniausiai nustatomas per vėlai, todėl gydytojas ragina tiek vyrus, tiek moteris bent kartą per metus pasitikrinti savo sveikatą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasarį – 4 operacijos

Anot gydytojo, Šilutės rajono gyventojams bent kartą per mėnesį yra nustatomas šlapimo pūslės vėžys. Šią tendenciją E. Padimanskas stebi jau daugiau nei metus. Pasak urologo, ne tik besiskundžiantiems, bet ir apsilankiusiems profilaktiškai randama auglių šlapimo pūslėje. Deja, daugiausia piktų navikų. Per vasarį nustatyti nauji 4 augliai ir visi jie jau išoperuoti gydytojo E. Padimansko Šilutės ligoninėje. Urologas dar kartą patvirtina, kad iš šių 4 atvejų 2 navikai buvo diagnozuojami atsitiktinai konsultacijų metu. Vienos jų metu gydytojui apžiūrint paciento prostatą, buvo patikrinta ir šlapimo pūslė, kurioje rastas auglys. Kiti 2 asmenys skundėsi, kad šlapinasi krauju.

„Man nieko neskauda”

„Ši liga paslaptinga tuo, kad žmogui nieko neskauda. Pagrindinis požymis – šlapimas su krauju. Jis nesiskundžia, nes jaučiasi sveikas. Žmogus nesupranta iš kur tas kraujas ir numoja ranka. Svarsto, kad burokėlių suvalgė daugiau ar kito. Deja, jei jau pamatėte kraujo šlapime, tai signalas, kad augliukas jau pažengęs”, – perspėja urologas. Gydytojas aiškina, jog augliuką rasti geriausia, kai kraujo dar nėra. Tai lengviau tiek operuojančiam gydytojui, tiek pacientui. Navikai randami planinių echoskopijų metu. Vyrams virš 50 metų net ir nesijaučiant blogai, E. Padimanskas ragina kartą metuose apsilankyti pas urologą.

„Kai nustatome pirmą kartą, mes jį išpjauname ir išsiunčiame ištyrimui į Vilnių. Jei auglys yra labai agresyvus, peraugęs šlapimo pūslės raumenis, tai tada jau yra atliekama antroji operacija šalies trečio lygio ligoninėse. Tada yra šalinama visa pūslė, kad auglys neplistų. Jei augliukas yra mažiau agresyvus, tada paždaug po 6 savaičių, po pirmos operacijos, yra kartojama operacija be išorinio pjūvio”, – apie šlapimo pūslės vėžio gydymą aiškino urologas E. Padimanskas.

Žinoma kraujas gali pasirodyti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui dėl insktų akmenligės, tačiau būna jau kiti skausmai. Taip pat dėl šlapimo pūslės ūmaus uždegimo, bet juntamas skausmas pilvo apačioje ir kiti simptomai.

Taip pat urologas ragina ir moteris nebijoti kreiptis pas gydytoją dėl šlapimo nelaikymo. „Nebijokite, tai yra liga, kurią galime sutvarkyti”, – sako gydytojas E. Padimanskas.

Nuolat taiko naujoves

Jau dešimtmetį Šilutės ligoninėje dirbantis gydytojas E. Padimanskas nuolat dalyvauja įvairiose mokymuose, seminaruose ar programuose. Tokiu būdu gydytojas tobulėja ir naujoves taiko Šilutėje. Anot urologo, jam atvykus dirbti gydytoju į Pamario kraštą prasiplėtė urologija. „Ligoninėje buvo tik atviros prostatehtomijos, vėliau dalyvavau programoje „Ankstyvo prostatos vėžio dignostika”. Nuo tada įstaigoje pacientams atliekame prostatos biopsiją”, – prisiminė gydytojas E. Padimanskas.

Vėliau, įsigijus naują laparoskopą, buvo sukomplektuota visa urologinė laparoskopinė dalis. Kaip jis pats paaiškino, tai leido be išorinio pjūvio atlikti tiek prostatos, tiek netoli pažengusias šlapimo pūslės vėžio operacijas. Be to, Šilutės ligoninėje gydytojas pradėjo ir inkstų operacijas, o po ilgų mokymosi E. Padimanskas jau operuoja ir moteris nuo šlapimo nelaikymo. Prieš dvejus metus ši operacija buvo naujovė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus duomenimis, 2018 m. 8-ąją savaitę Šilutės rajone sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis sudarė 186,7 atvejo 10 000 gyventojų ir išliko panašus kaip ir 7-ąją savaitę (193,6 atvejai 10 000 gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis nei 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų, dėl šios priežasties nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta gripo epidemijos pradžia.

Gripas Lietuvoje

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams gripo epidemijos laikotarpiu rekomenduojama:
riboti masinius renginius,
nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų,
įmonėse ir organizacijose, ypač vaikų kolektyvuose, pagerinti patalpų vėdinimą, drėgną valymą ir dezinfekciją,
riboti asmens sveikatos priežiūros įstaigose hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus duomenimis, 2018 m. 7-ąją savaitę Šilutės rajono savivaldybėje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis sudarė 193,6 atvejo 10 000 gyventojų ir išliko panašus kaip ir 6-ąją savaitę (195,1 atvejis 10 000 gyventojų). 7-ąją savaitę buvo hospitalizuoti 6 vaikai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis nei 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų, dėl šios priežasties nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta gripo epidemijos pradžia.

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams gripo epidemijos laikotarpiu rekomenduojama:
riboti masinius renginius,
nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų,
įmonėse ir organizacijose, ypač vaikų kolektyvuose, pagerinti patalpų vėdinimą, drėgną valymą ir dezinfekciją,
riboti asmens sveikatos priežiūros įstaigose hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja.

Septintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 12-18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 139,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 156,4 atv./10 tūkst. gyventojų (prieš savaitę buvo 205,8).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų septintąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Telšių administracinėje teritorijoje.

Šių metų septintąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų. Iš jų – 24 vaikai iki dvejų metų, 100 asmenų – 2-17 metų, kiti – suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Keturiolika asmenų gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezonu registruoti keturi mirties nuo gripo atvejai.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau kurį laiką Lietuvoje intensyviai didėja sergamumas gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė jau beveik pusė jų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) primena kelis svarbius dalykus, kuriuos pacientams būtina žinoti gripo epidemijos metu.

Gripo epidemijos gniaužtuose – jau pusė Lietuvos

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Padės šeimos arba budintis gydytojas

Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Todėl, gripo epidemijos metu, pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, turi būti sudarytos visos sąlygos negaluojantiems pacientams nedelsiant patekti pas gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.

„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras yra įpareigoti užtikrinti nepertraukiamą medicinos pagalbos teikimą. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje arba kitoje, su kuria gydymo įstaiga sudarė sutartį. Ši informacija turi būti skelbiama kiekvienoje pirminės pagalbos gydymo įstaigoje. Tad susirgus, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra prisirašęs, arba į tą įstaigą, su kuria yra sudaryta sutartis”, – sako O. Burokienė.

Pasak jos, svarbu žinoti, kad esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, labai aukštai temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga – per 7 darbo dienas.
Be to, gydymo įstaigos yra oficialiai įpareigotos gripo epidemijos laikotarpiu ilginti savo darbo laiką, jei to reikia, kad visi prie įstaigos prisirašę gyventojai gautų reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pagalba namuose

Kiekvienam pravartu žinoti, kad esant tam tikriems simptomams pacientai gali išsikviesti gydytoją į namus. Paslaugų namuose teikimą organizuoja pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas.

„Šeimos medicinos paslaugas namuose teikia šeimos, vaikų ligų, vidaus ligų gydytojai ir gydytojai chirurgai. Paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šeimos medicinos paslaugos namuose taip pat gyventojams teikiamos ūmiai sutrikus judėjimo funkcijai (negali savarankiškai judėti), karščiavimo metu atsiradus odos bėrimams, esant aukštesnei nei 38,5 C temperatūrai, ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai”, – vardina O. Burokienė.

Specialistė primena, kad gripo epidemijos metu pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių) būtų lankomi namuose. Be to, esant gripo epidemijai, gydymo įstaigos privalo užtikrinti vaikų iki 10 metų vizitavimą namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 laipsnio.

Kada medicinos pagalba yra būtinoji?

Esant įvairių kitų galimybių, pacientams sergantiems gripu neverta iš karto kviestis greitąją medicinos pagalbą ar važiuoti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Pirmiausia, visuomet reiktų įvertinti situaciją, ar būtinoji medicinos pagalba iš tiesų yra reikalinga, ar tikrai žmogui reikiamos pagalbos negali suteikti šeimos ar budintis gydytojas.

„Reikia suprasti, kad kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejai, kai kyla reali grėsmė gyvybei, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla. Taip pat ir ligoninių skubiosios pagalbos skyriuje pagalba visuomet teikiama etapais – pirmiausia tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia ir yra grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai žmogų reikia nedelsiant gaivinti”, – patikino O. Burokienė.

Taigi esant dideliems pacientų srautams gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, naktį atvykęs į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių gripu sergantis, karščiuojantis pacientas eilėje pagalbos lauks gerokai ilgiau, nei ją gautų pas savo gydymo įstaigos budintį gydytoją. Be to, jei paaiškės, kad pacientui suteikta pagalba iš tiesų nebuvo būtina, t. y. neatitiko skubios medicinos pagalbos masto, už suteiktą paslaugą pacientas turės susimokėti, nepaisant to, ar jis yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne.

Primename, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.

Laikini palengvinimai pacientams

Kasdien augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, medikai pataria vengti masinio susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis, o susirgus gydytis namuose ir neiti į mokyklą ar darbą. Todėl VLK specialistė primena, kad gripo epidemijos metu kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas negaluojantis pacientas turi teisę nelaukti ilgose gydymo įstaigų eilėse ir nedarbingumo pažymėjimą rezervuoti telefonu.

„Esant gripo epidemijai žmogui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems gripo požymius ir dėl to negalinčiam atvykti į gydymo įstaigą, nedarbingumo pažymėjimą galima rezervuoti ir telefonu paskambinus į gydymo įstaigos registratūrą. Įvertinęs telefonu pateiktą informaciją apie paciento būklę, gydytojas asmens sveikatos istorijoje aprašys nusiskundimus, rekomendacijas, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Nesant būtinybės paciento gydyti stacionariai, medikas paskirs vėlesnę atvykimo į gydymo įstaigą datą – ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų nuo kreipimosi telefonu”, – sako O. Burokienė.

Taip pat verta žinoti, kad kai gripo epidemijos metu vaikų ugdymo įstaigose yra nustatomas karantinas ir dėl to tėvai turi prižiūrėti vaiką, gydymo įstaigą taip pat apie tai galima informuoti telefonu. Vaiko asmens sveikatos istorijoje vaikų ligų gydytojas arba šeimos gydytojas įrašo švietimo įstaigos pavadinimą ir vienam iš tėvų išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.

Vis dėlto kiekvienas žmogus pats turėtų apsispręsti, ar jam geriau su gydytoju konsultuotis telefonu, ar gyvai. Juk telefonu apibūdinant ligos simptomus sudėtinga nustatyti tikslią diagnozę, o gydantis pačiam arba pagal klaidingai telefonu paskirtą gydymą galima sulaukti ir sunkių komplikacijų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Interviu su VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytoju Dariumi Steponkumi.

Parengė VšĮ Šilutės ligoninės visuomenės informavimo specialistė Viktorija Skutulienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Kokiais praėjusių metų pasiekimais pirmiausia norėtumėte pasidžiaugti?

- Džiaugiuosi mūsų įstaigos gydytojais, slaugytojomis ir kitais specialistais, jų požiūriu į darbą ir pacientus. Šilutės rajojo gyventojai pasitiki jais ir mūsų įstaiga. Praėjusiais metais gydytojų gretas papildė būrys jaunų specialistų. 2017–ieji buvo jubiliejiniai metai. Šilutės ligoninė veikia 125 metai – tai jubiliejus, kuriuo negali pasididžiuoti nė viena gydymo įstaiga Lietuvoje. Taigi, trys svarbiausi dalykai: pagarba pacientui, jauni žmonės ir istorija.

Garbingos sukakties proga Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pasveikino ir apdovanojo mūsų gydytojus. Ilgamečiui mūsų gydymo įstaigos gydytojui Leonui Balčėnui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.

- Peržvelgus 2017-ųjų įvykius, galima matyti, jog būta laimėjimų, džiugų akimirkų ir reikšmingų įvykių.

- Per šiuos metus daug nuveikėme dėl pacientų ir įstaigos labui. Metų pradžioje buvo daug kalbų ir dėl eilių mažinimo ir paslaugų prieinamumo gerinimo. Tuo metu LR prezidentė D. Grybauskaitė įvardijo tai, kaip vieną iš sveikatos apsaugos sistemos problemų. Mums jas pavyko sumažinti ir pagerinti paslaugų prieinamumą.

Svarbu pabrėžti ir įvykusį Šilutės savivaldybės mero V. Laurinaičio ir adminisracijos vadovų susitikimą su Sveikatos apsaugos ministru A. Veryga. Tuo metu buvo derinamos galimybės dėl naujo kompiuterinio tomografo įsigijimo, Geriatrijos skyriaus steigimo, kitų projektų. Dėl įvairių priežasčių to padaryti nepavyko, tikiuosi, kad tai įvyks 2018 metais.

Dar vienas svarbus laimėjimas – įdiegta elektroninės sveikatos sistema, kuri naudinga tiek gydytojams, tiek pacientams.

Gydymo įstaigoje atnaujintas Vaikų ligų skyriaus pirmasis aukštas bei visas Vidaus ligų skyrius.

Tęsdami Šilutės ir Alanijos miestų bendradarbiavimą, Šilutės medikai lankėsi pas Turkijos kolegas, suderino ateities bendradarbiavimo planus.

Prieš pat Naujuosius metus mus aplankė Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, pašventino naująją koplytėlę skirtą pacientams ar jų artimiesiems.

Šie metų įvykiai nuteikia mus viltingai, jog 2018-ieji metai bus dar įdomesni, dar turtingesni darbais ir pasiekimais.

- Kokie metai buvo Jums asmeniškai?

- Prisiminus 2017–ųjų pradžią, pavasarį tapau Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) tarybos pirmininku. Tai reikšmingas įvykis man asmeniškai. Smagu, kad įvertino mane, tačiau suvokiu, kad būti pirmininku gali tas, kuris atsakingai vadovauja gydymo įstaigai. Be to, jei žmogus teisingai dirba ir priima tinkamus sprendimus, tai visko galima pasiekti bet kuriame mieste, net ir provincijoje. Dar kartą paneigsiu mitą, kad sėkmės istorijų yra tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tai netiesa!

- Praėjusiais metais į užtarnautą poilsį kolegos išlydėjo keletą gydytojų ir kitų specialistų, o juos pakeitė nauji. Ką dar paminėtumėte?

- Taip. Daugelį metų dirbę gydytojai ir slaugytojos paliko mūsų gydymo įstaigą ir išėjo užtarnauto poilsio. Tai Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus gydytoja Irena Pranevičienė ir chirurgas, urologas Julius Pranevičius, Vaikų ligų skyriaus vyr. slaugytoja Renutė Misiukonienė, bendrosios praktikos slaugytoja Adolfina Rumšienė, kurie per visus savo darbo metus užtarnavo ne tik kolegų pagarbą, bet ir pacientų dėkingumą.

Deja, mus palietė ir skaudi netektis. 2017–aisiais užgeso ilgamečio, visų gerbiamo gydytojo chirurgo Algimanto Čeponio gyvybė.

Prisiminus 2017–ųjų pradžią, džiaugėmės naujagimiais, kurie gimė mūsų ligoninėje, o nuo metų vidurio akušerijos paslaugų jau nebeteikėme dėl mažo gimdymų skaičiaus, kuris nesiekė Sveikatos apsaugos ministerijos normatyvų. Tačiau mūsų rajono gimdyvės neliko be priežiūros. Mes jas nukreipėme globai Klaipėdos universitetinės ligoninės kvalifikuotų profesionalų, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame.

2017 metais sugriovėte mitą, kad jauni gydytojai nevažiuoja dirbti į provinciją. Per šiuos metus ligoninės kolektyvą papildė gausus jaunų gydytojų būrys. Su jais susipažinti buvę atvykę net Sveikatos ministerijos atstovų…

Taip, 2017–ieji buvo kolektyvo atnaujinimo metai. Prieš kelerius metus paskelbtas šūkis „Ligoninė – jaunimui“ davė rezultatų. Daug jaunų žmonių atėjo dirbti su savo lūkesčiais ir vizijomis.

Dauguma jaunų gydytojų sėkmingai įsiliejo į kolektyvą. Noriu pasidžiaugti mūsų gydytojais, kurių sėkmės istorijos puikūs pavyzdžiai kitiems, kaip per trumpą laiką savo darbu galima pasiekti užsibrėžtų tikslų mažame mieste.

Svarbu, kad atsinaujino ne tik gydytojų, bet ir kitų sričių specialistų, slaugytojų kolektyvas. Džiaugiuosi, jog baigusieji studijas specialistai renkasi mūsų ligoninę.

- Kokie apibendrintai buvo pasibaigę Ugninio raudonojo gaidžio metai?

- Sunkūs ir sudėtingi dėl keleto priežasčių. Viena iš jų – nestabili sveikatos sistema. Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija ir daug įvairių norminių aktų, susijusių su įstaigų valdymu, buvo nepalankūs mūsų lygio ligoninėms. Sveikatos politikai rajono ligonines palieka tarytum užribyje, o tai netenkina rajono gyventojų. Juk mūsų rajono negalima lyginti su bet kuriuo kitu rajonu, nes yra tam tikrų istoriškai susiklosčiusių dalykų – tai stipri ligoninė ir tinkama antrinio lygio sveikatos priežiūra. Kita priežastis – finansavimo modelis, jog padaryti reikia viską, o už tai atlyginama tiek, kiek turima pinigų. Tai skaudžiai atsiliepia mūsų įstaigai, nes mes turime didelį pacientų srautą, deja, ne už visas paslaugas yra mums apmokama.

- Ko galima tikėtis iš Geltonojo šuns metų?

- Bus sunkūs, bet įdomūs metai. Vykstantys pokyčiai rodo, kad mes einame teisingu keliu. Kad ir kokia būtų sudėtinga socialinė aplinka, tačiau mūsų įstaigos pareiga gydyti Šilutės rajono pacientus. Tam esame visiškai pasirengę – moderni įranga, patalpos ir aukštos kvalifikacijos specialistai pasiruošę padėti kiekvienam, kurį užklumpa liga.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje skelbiama gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos pradžia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) praėjusią savaitę smarkiai išaugo visoje Lietuvoje.

4-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 22-28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 131,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

2018 m. 4-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 142 asmenys. Iš jų – 12 vaikų iki 2 metų, 89 vaikai – 2-17 metų, kiti – suaugusieji. Hospitalizuota viena nėščioji. 13 iš hospitalizuotų asmenų buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Vilniaus apskrityje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Šilutės ligoninės nuotr.

VšĮ Šilutės ligoninės chirurgas Vytautas Žvirblis ištisus 20 metų dirba gydymo įstaigos vyr. gydytojo pavaduotoju. Iš Gardamo kilęs, savo gydytojo karjerą pradėjęs Naujojoje Akmenėje, tęsęs sovietinėje armijoje ir grįžęs arčiau gimtinės – Šilutėje, džiaugiasi, jog čia dirba profesionalių gydytojų komanda.

„Ne tik man rūpi gydymo įstaigos ateitis, todėl norisi, kad jai viskas butų gerai mums išėjus“, – sakė vyr. gydytojo pavaduotojas V. Žvirblis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelias link Šilutės

Gardamiškis, 1978-aisiais baigęs Medicinos institutą Kaune, gydytojas V. Žvirblis gavo paskyrimą dirbti Naujosios Akmenės ligoninėje. Chirurgas ten dirbo vos pusmetį, mat papuolė į sovietinę kariuomenę. V. Žvirblis buvo išsiųstas į Kaliningrado sritį kur dirbo karo gydytoju. „Man pasisekė, kad ten pakliuvau, nes įgijau patirties. Tiesa, tuo metu po studijų gydytojai turėjo galimybę gilinti žinias tik didžiosiose šalies ligoninėse“, – pasakojo gydytojas. Jis prisiminė, jog buvo išsiųstas mokytis į Leningrado karo akademiją dabartiniame Sankt Peterburge. Jo teigimu, kariškiai norėjo, kad jis pasiliktų dirbti karo gydytoju visam laikui. Ten išbuvęs vos pusmetį, V. Žvirblis atsisakė likti ir jau planavo grįžti atgal į Naująją Akmenę. Tiesa, jis pridūrė, kad jam buvo siūloma viliojanti alga. Net 5 kartus didesnė nei anuomet gaudavo lietuvis.

Vis tik atsisakęs pasiūlymo ir pasibaigus dvejų metų karo tarnybai, gydytojas jau planavo grįžti į Naująją Akmenę, tačiau iki kol nesutiko gydytojo Advardo Norkaus. Jis tuo metu dirbo VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju. „Jis mane įkalbėjo, kad ateičiau dirbti gydytoju pas juos. Tuo metu gydymo įstaigai trūko chirurgo. Aš sutikau ir likau iki pat šiol“, – pasakojo V. Žvirblis.

Kėlė sparnus, bet nesėkmingai

Anot gydytojo, jam puikiai sekėsi dirbti chirurgu VšĮ Šilutės ligoninėje. Netrukus susipažino ir su žmona, tačiau vis tik po kurio laiko jis panoro išvykti į Kauną. „Aš turėjau butą Kaune ir gerą darbo pasiūlymą, todėl jau kartu su žmona sugalvojome išvykti. Aišku, tuometiniam vyr. gydytojui Stasiui Alantai nepranešiau, bet matyt jis užuodė…“, – atviravo V. Žvirblis. Pasirodo, sovietiniais laikais viskas buvo reguliuojama, net išvykimas į kitą miestą. Anot gydytojo, reikėjo gauti ministerijos sutikimą, kad jaunas specialistas nori išvykti kitur. V. Žvirblis, nuvykęs į ministeriją, palaiminimo negavo. Mat sužinojęs apie jo išvykimą vyr. gydytojas S. Alanta informavo valdžios atstovus, kad ligoninei trūksta specialisto. „Ministerijoje man pasakė, kad esu neišleidžiamas išvykti, nes esu reikalingas Šilutės ligoninėje. Šis ir kiti įvykiai mane sulaikė ir pasilikau dirbti iki šiol Šilutėje“, – prisipažino gydytojas.

Naujos pareigos

Prasidėjus pirmajam restruktūrizacijos etapui, kitiems svarbiems įvykiams, gydymo įstaigoje pasikeitė tuometinis vyr. gydytojas ir jo pavaduotojas. Vyr. gydytojo pareigas užėmė Artūras Skikas, o pavaduotojo vieta liko laisva. „Man pasiūlė užimti pavaduotojo pareigas, tačiau aš ilgai galvojau. Daugiau nei mėnesį mane vis ragino, kol galiausiai susitarėme, kad pavaduotoju tapsiu trejiems metams. Juo esu jau 20 metų“, – šypteli vyr. gydytojo pavaduotojas medicinos reikalams. Anot jo, apie administracinį darbą jis ankščiau nebuvo svajojęs. „Aš negalvojau niekada, kad dirbsiu tokį darbą. Kai man pasiūlė, iškart atsisakiau, primindamas, kad esu chirurgas. Aš sutikau, nes mačiau, o gal ir jaučiau, kad galima padaryti gero įstaigai užimant vyr. gydytojo pavaduotojo pareigas“, – atviravo chiurgas.

„Darbą pradėjau nuo nulio“

Anot V. Žvirblio, darbas naujose pareigose buvo sunkus. Jis atviravo, kad kone tris savaites jautėsi nežinąs, nuo ko pradėti. Iš ankščiau likę sovietiniai dokumentai ir teisiniai aktai buvo nebegaliojantys, todėl reikėjo sukurti naują teisinių dokumentų bazę. „Aš pasakoju ir pats nesuvokiu, kad reikėjo viską sukurti. Aš turėjau suruošti visus dokumentus, o juk neturėjome nei kompiuterių, nei interneto. Tik po kurio laiko atsirado mobilieji telefonai. Aš neįsivaizduoju, kaip man tai pavyko“, – apie sunkią pradžią pasakojo chirurgas.

V. Žvirblis nepaliko ir chirurgo darbo. Anot jo, darbas chirurgu ir vyr. gydytojo pavaduotoju padėjo suprasti, kaip veikia sveikatos sistema, su kokiomis problemomis susiduria gydytojai, kiti specialistai. „Prieš dirbant pavaduotoju, mano sąlyga buvo, jog ir toliau galėsiu dirbti chirurgu. Aš jaučiau darbo pulsą ir tai padėjo man suvokti, kaip yra iš tikrųjų. Be to, tai gelbėjo ir ruošiant teisinius dokumentus“, – apie savo darbą pasakojo V. Žvirblis.

„Aš niekur neišeinu“

Prisiminęs savo kelią iki vyr. gydytojo pavaduotojo pareigų ir sunkią pradžią, gydytojas prasitarė, jog netrukus ketina savo vietą užleisti kitam. Jis atviravo, kad į gydymo įstaigą noriai vyksta jauni specialistai, kuriuos gerbia ir rajono gyventojai. „Turime puikių jaunų gydytojų, kuriems sekasi ir juos gerbia pacientai. Jų žinios kitos, jie laisvai kalba užsienio kalbomis, puikiai dirba su naujomis technologijomis ir greičiau prisitaiko prie pasikeitimų“, – mintimis pasidalino chirurgas.

V. Žvirblis patikino, jog pasitiki savo kolegomis, todėl, jei turėtų sveikatos problemų, be abejonių atsiduotų į Šilutės medikų rankas. „Aš juk žinau, kokie pas mus žmonės dirba. Jie viską teisingai ir tinkamai padarys, todėl tuo džiaugiuosi ir esu labai patenkintas, kad tokia komanda dirba mūsų gydymo įstaigoje. Aš pasitikiu savais. Viskas mūsų ligoninėje yra gerai tik reikia leisti gydytojams dirbi. Visiems rūpi gydymo įstaiga ir jos ateitis, todėl norisi, kad jai viskas butų gerai ir ateityje“, – atviravo vyr. gydytojo pavaduotojas V. Žvirblis.

Gydymo įstaigos vadovas Darius Steponkus kartu su pavaduotoju V. Žvirbliu dirba jau 12 metų. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas prisiminė, kad per ilgus darbo drauge metus buvo ne tik sunkių, bet ir džiugių akimirkų, kurios išliks atmintyje. „Džiaugiuosi, kad dirbame kartu. Jis puikus chirurgas ir pavaduotojas, kurį gerbia kolegos, pacientai. Po ilgų darbo metų, nenuostabu, kad gydytojas nori daugiau laiko skirti sau. Tiesa, jis savo visas jėgas, mintis ir širdį atidavė šiam darbui, todėl džiaugiuosi, kad tai nėra skubotas sprendimas atsisakyti pavaduotojo pareigų. Gydytojas ir toliau dirbs Chirurginiame skyriuje, o pavaduotoju – iki kol konkurso metu bus išrinktas naujasis. Gydytojo V. Žvirblio patirtis ir patarimai dar ilgai bus mums gyvybiškai svarbūs“, – sakė D. Steponkus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai įspėja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje.

2018 m. 3-ąją savaitę (sausio 15-21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis buvo 98,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 85,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 3-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

2018 m. 3-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 77 asmenys. Iš jų 3 – vaikai iki 2 metų, 33 asmenys – 2-17 metų, kiti – suaugusieji. 5 asmenys hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.

Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna.Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.

ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite čia: http://www.ulac.lt…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje didėja.

2-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 8-14 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 66,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 96,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus ir Alytaus administracinėse teritorijose.

2018 m. 2-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 35 asmenys. Iš jų: 3 vaikai iki 2 metų, 16 vaikų, kuriems 2-17 metų, kiti – suaugusieji (iš jų viena nėščioji).

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse