www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsibėgėjant vasariniam grybavimo sezonui į girias patraukia vis daugiau grybautojų. Miško gėrybėmis prekiaujama ir pakelėse. Grybų nauda sveikatai neginčijama, vis dėlto ne visada susimąstoma, koks jų paruošimo būdas pats maistingiausias, o koks – gali susargdinti, taip pat – ar pakelėse perkami grybai visada saugūs vartoti.

Be to, Lietuvoje auga mirtinai nuodingų grybų: į ūmėdes panašios žalsvosios musmirės, nuodingieji nuosėdžiai…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ir skanu, ir sveika

Daugiau: lsveikata.lt: „Grybai – baltymų užtaisas iš miško“

lsveikata.lt nuotr.

Antsvoris ar nutukimas – vieni iš pagrindinių vaikų sveikatos problemų, kurias kasmet po profilaktinio vaiko iki 18 m. sveikatos patikrinimo fiksuoja šeimos gydytojai. Tad apie vaiko vystymosi sutrikimus, svorio ar ūgio pokyčius išgirdę mažamečių tėvai šeimos gydytojų raginami kreiptis į vaikų endokrinologą.

VšĮ Šilutės ligoninėje endokrinologiniais sistemos sutrikimų klausimais konsultuoja gydytoja vaikų endokrinologė Indrė Margelienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastebėjus staigių svorio pasikeitimų ar kitokių endokrinologinių sistemos sutrikimų, medikė ragina nedvejoti ir kreiptis į specialistą. „Kartu su tėvais diskutuosime ir išspręsime problemą“, – sako I. Margelienė.

Vartojama per daug cukraus

Lietuvoje apie 10 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Per daug sveriančių ar nutukusių dvimečių yra ne tiek daug, kiek tarp 10–17 metų vaikų ir paauglių – apie 15 proc. Pasak vaikų endokrinologės, pagrindinė vaikų nutukimo priežastis – netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas.

Apie 10 proc. vaikų nutukimo atvejų nulemia genetika ar endokrininės sistemos sutrikimai. „Po atlikto tyrimo dviejuose Šilutės darželiuose paaiškėjo, jog apie 10 proc. dvimečių vaikų turi antsvorį ar yra nutukę. To priežastys – nesveikas maistas ir ne viena valanda praleista prie kompiuterio“, – tikina gydytoja vaikų endokrinologė. Ji paaiškino, kad tyrimo metu tėvų buvo klausiama apie vaikų mitybos įpročius, kiek jų mažamečiai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių, ar aktyviai sportuoja.

Anot I. Margelienės, produktų, kuriuose daug cukraus, vartojimas lemia ne tik nutukimą, bet galima susirgti ir cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Cukraus gausu saldainiuose, sausainiuose, sultyse, kai kuriuose vaisiuose, sūreliuose ar net jogurte. „Svarbu nepiktnaudžiauti tėvams ir nelepinti vaikų įvairiais skanėstais. Tai – ne į naudą. Dar reikėtų kuo mažiau valgyti greitai paruošiamo maisto, picų ir kitokių produktų. Naudingiausia valgyti namuose ruoštą maistą, – sakė vaikų endokrinologė. – Daugelis tėvų įsitikinę, kad vaikus maitina sveikai, tačiau nesusimąsto, kiek cukraus yra, pavyzdžiui, jogurte, kurį kasdien vartoja“.

Medikė akcentuoja, kad mitybos įpročių privalu laikytis ir sulaukusiems vyresnio amžiaus. Mažamečiai turėtų daugiau laiko leisti gryname ore, turėti judresnės veiklos.

Kada kreiptis į specialistą?

Gydytoja aiškina, kad vaikų svoris yra stebimas nuo pat kūdikystės. Pagal specialias svorio ir ūgio diagramas nustatomas kūno masės indeksas. „Diagramoje matyti, koks vaiko svoris normalus, kiek per didelis ar per mažas. Pagal šiuos rodiklius vertinama vaiko fizinė raida. Žinoma, remtis tik šiais skaičiais negalima. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių, lytį“, – detalizavo vaikų endokrinologė.

Medikė akcentuoja, kad matuoti kūdikių svorį ir ūgį rekomenduojama kas mėnesį. Vyresnius vaikus galima tikrinti kas ketvirtį, o nuo trejų metų – ir kas pusmetį.

„Šeimos gydytojas įvertins vaiko fizinę raidą, o pastebėjęs staigių pasikeitimų rekomenduos pasitarti su manimi, vaikų endokrinologe“, – sakė I. Margelienė, kuri nuo liepos dirba VšĮ Šilutės ligoninėje, tad tėvams nebereikia kur nors vykti iš Šilutės.

Gydytoja ragina tėvus išlikti būdriems ir stebėti kitus vaikų įpročius. Jei vaikas, anot I. Margelienės, nuolat ištroškęs, keliasi gerti naktį, pasikeitė jo charakteris, gausiai šlapinasi, vertėtų atlikti tyrimą dėl cukrinio diabeto. „Daugelis tėvų įsitikinę, jog vasarą vaikas turi išgerti daug skysčių, todėl jo svoris krenta arba yra paliegęs. Šiltuoju periodu „pražiūrima“ nemažai cukrinio diabeto atvejų“, – pastebi vaikų endokrinologė.

www.silutesligonine.lt inf.

10 007 – šitiek Lietuvos gyventojų sutikimą po savo mirties padovanoti organus donorystei pasirašė elektroniniu būdu. 20 665 gyventojai yra užpildę popierinę sutikimo formą. Iš viso pritarimą organų donorystei jau yra išreiškę 30 672 Lietuvos gyventojai – 20 300 moterų ir 10 372 vyrai.

Galimybė apsisprendimą dėl organų donorystės pareikšti elektroniniu būdu buvo įteisinta daugiau kaip prieš penkerius metus – 2014-ųjų kovo 27 dieną.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Elektroninė erdvė išplėtė galimybes pasirašyti sutikimą organų donorystei – gyventojai naudojasi galimybe išreikšti savo valią negaištant daug laiko.

2014 metais buvo gauti 1874, 2015 metais – 1030, 2016 metais – 1475, 2017 metais – 1685, 2018 metais – 2087 elektroniniai sutikimai. Per septynis šių metų mėnesius elektroninius sutikimus jau pasirašė 1856 gyventojai, tuo tarpu popierinę sutikimo formą šiemet užpildė 326 gyventojai. Iš viso šiemet gauti 2182 sutikimai donorystei.

„Šie skaičiai – puikus įrodymas, kad prieš kelerius metus priimtas sprendimas įdiegti galimybę sutikimą pasirašyti elektroniniu būdu pasiteisino – šitaip pasirašoma daugiau sutikimų, nei pildant popierinę formą. Puiku, kai žmogus savo apsisprendimą dėl organų dovanojimo donorystei gali pareikšti net neišėjęs iš namų – internetu vos per kelias minutes. Juo labiau, kad tai galima atlikti jau prisijungus ir mobiliuoju telefonu“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė.

Anot jos, elektroninių sutikimų padaugėja, kai žiniasklaidoje, o ypatingai – per televiziją parodomos istorijos apie organų donorystę. Visuomenės dėmesio sulaukia nuoširdūs, atviri pokalbiai šia tema, taip pat – žinomų žmonių kvietimas pritarti donorystei. Sutikimų padaugėja ir tuomet, kai žiniasklaidoje paskelbiama informacija apie orlaiviais gabenamus donorinius organus, apie tarptautinius donorinių organų mainus, apie vaikams atliekamas transplantacijas. „Net jei vasarą per televiziją kartojamos didelio dėmesio sulaukusios laidos apie organų donorystę, mes jau žinome: elektroninių sutikimų bus kur kas daugiau, nei įprastą dieną“, – teigia R.Pekarskienė.

Per daugiau kaip penkerius metus, kai sutikimą galima pasirašyti elektroniniu būdu, absoliutus rekordas – šių metų kovas: tuomet buvo gauti 798 elektroniniai sutikimai. „Toks rezultatyvumas – ne veltui: tą mėnesį per televiziją buvo parodyti du itin jaudinantys reportažai apie organų donorystę, ir tai žmones paskatino priimti kilnų apsisprendimą – pasirašyti sutikimą. 2017 metų spalį, kai vyko Organų donorystės dienai skirti renginiai, sulaukėme 612 elektroninių sutikimų“, – gražius pavyzdžius pamini R.Pekarskienė.

Dažniausiai organų donorystei pritaria 18-40 metų žmonės – jie jau yra pasirašę 24 711 sutikimus, 41-50 metų – 3905 sutikimus, 51-60 metų – 1445 sutikimus, 61-70 metų – 465 sutikimus, 71-80 metų – 120 sutikimų, 81 metų ir vyresni – 17 sutikimų.

Kaip įsigyti Donoro kortelę?

Nacionalinis transplantacijos biuro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.

Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres). Kai kurios Vibrio rūšys pvz., Vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.

Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres;
plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis;
neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriuose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais;
plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis;
dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone iš 5 patikrintų įstaigų tik vienoje nenustatyta pažeidimų.

Perpildytos vaikų grupės tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, perpildyta bent viena grupė. Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali sąlygoti didesnę traumų tikimybę bei turėti kitų neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.

Tokią situaciją atskleidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro penkiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse atliktas vaikų ugdymo įstaigų vertinimas, kurio metu patikrintos 484 įstaigos, t. y. beveik pusė visų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų iš veikiančių 1081. Į tikrinimą pateko įstaigos, kurios yra 2019 m. periodinės kontrolės plane, ir tos įstaigos, kurios neturi leidimo-higienos paso.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tyrimo atskleista situacija kelia nerimą, todėl iškart po gautų rezultatų inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis.

Šilutės rajone buvo patikrintos 5 įstaigos: Šilutės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė“, Šilutės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“, Juknaičių pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis. Pažeidimų nenustatyta tik Juknaičių mokykloje (lentelė dešinėje).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Registruotas pirmas šiais metais mirties nuo erkinio encefalito atvejis.

Nuo erkinio encefalito Šiaulių apskrityje mirė vyras. Šis žmogus penkias paras buvo gydytas ligoninėje, tačiau ligos įveikti nepavyko ir ji baigėsi mirtimi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) preliminariais duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per š.m. pusmetį (sausio – birželio mėnesius) erkiniu encefalitu susirgo per 90 asmenų – tai trečdaliu daugiau nei registruota susirgimų pernai per tą patį laikotarpį (61 atvejis).

Pasak mokslų daktarės, ULAC entomologės Mildos Žygutienės, efektyvi erkinio encefalito (toliau – EE) prevencinė priemonė – skiepai. Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. “Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo”, – aiškino dr. M. Žygutienė.

ULAC specialistai primena, kad jei įsisiurbė erkė, tai ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandimo vietą dezinfekuoti. Įkandimo vietą ir savo savijautą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

Ištrauktos erkės į laboratoriją vežti tyrimams neverta, jei ji ir buvo infekuota, efektyvių prevencinių priemonių galinčių padėti apsisaugoti nuo ligos – jau įkandus erkei – nėra.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Darius Steponkus, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas, laimėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo konkursą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Jis pakeis Respublikinei Klaipėdos ligoninei beveik 20 metų vadovavusį Romaldą Sakalauską.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

D. Steponkus Šilutės ligoninei vadovauja nuo 2005-ųjų gruodžio. 2012 m. jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas, o 2013-aisiais jis buvo išrinktas geriausiu gydymo įstaigų vadovu Lietuvoje.

www.silutesligonine.lt nuotr.

VšĮ Šilutės ligoninėje atliekami viršutinės virškinamojo trakto dalies (stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos) bei storosios žarnos – endoskopiniai tyrimai. Pacientus konsultuoja abdominalinės chirurgijos gydytojai Vytautas Žvirblis ir Paulius Vaitiekūnas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Endoskopiniai tyrimai atliekami naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Endoskopas įvedamas pro burną, apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Tuo tarpu atliekant kolonoskopiją – endoskopu apžiūrima apatinė virškinamojo trakto dalis (storoji žarna).

Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas rekomenduojamas pacientams, jaučiantiems skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Taip pat skundžiantis sutrikusiu ir skausmingu rijimu, dėl neaiškių priežasčių atsiradus pykinimui ir vėmimui, aktyviam ir lėtiniam kraujavimui ir t.t.

Šis endoskopinis tyrimas abdominalinės chirurgijos gydytojams leidžia įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę. Tyrimų metu gydytojas gali pamatyti struktūrinius pakitimus: erozijas, opas, polipus, taip pat navikus, kraujavimo požymius, svetimkūnius.

Kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) gali būti atliekama profilaktiškai pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kaip kontrolinis tyrimas sergant uždegimine žarnų liga, po pašalintų polipų ir t.t. Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams (pvz. lėtinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas su krauju išmatose).

Endoskopiniai tyrimai neskausmingi

Abdominalinės chirurgijos gydytojai pastebi, jog neretai pacientai baiminasi šių procedūrų dėl įvairių priežasčių: vieni jaučiasi nepatogiai prieš gydytoją kiti bijo skausmo.

Tačiau gydytojas P. Vaitiekūnas pacientus ramina: „Konsultacijų metu su pacientu daug bendraujame, paaiškinu apie atliekamą procedūrą, tuo pačiu susipažįstame. Stengiuosi padrąsinti pacientą žodžiu, kad jaustųsi ramesnis“.

Kolegai antrino ir gydytojas V. Žvirblis. Jo aiškinimu viršutinio virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas atliekamas bent 6 valandas nevalgiusiam pacientui. Tyrimas užtrunka kelias minutes ir nėra skausmingas. Kolonoskopija atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą. Pacientams, kurie netoleruoja viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimo, taip pat galima taikyti bendrinę nejautrą. Tuomet pacientas nejaučia nemalonių pašalinių poveikių.

Svarbus ir pacientų nusiteikimas. Tam, kad tyrimas būtų kuo lengvesnis, svarbu bendrauti su gydytoju, užduoti rūpimus klausimus: kiek truks tyrimas, kas bus daroma tyrimo metu, kaip elgtis, į kuriuos visada bus atsakyta.

Endoskopiniai tyrimai atliekami nemokamai visiems, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai.

www.silutesligonine.lt

VE.lt nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad poilsį gamtoje gali sugadinti vabzdžiai. Žmones puola ne tik uodai, bet ir kiti kraujasiurbiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Upiniai mašalai

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – agresyviai puola žmones ir gyvūnus, gali platinti įvairius patogenus. Būdingas intensyvus puolimas, kai vieną žmogų ar individą apninka šimtai kraujasiurbių. Šių vabzdžių seilėse yra skirtingų medžiagų, kurios žmogui sukelia išskirtinę reakciją į įkandimus (papulės, paraudimai įkandimo vietose, patinimai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, temperatūra). Jų įkandimai nėra skausmingi, nes mašalų seilėse yra ne tik medžiagų, išplečiančių paodžio kapiliarus, kad geriau tekėtų kraujas, bet ir nuskausminančių medžiagų. Visos šios medžiagos yra pakankamai toksiškos, vėlesnis jų poveikis sukelia negalavimą, vadinamą simuliotoksikoze bei simptomus: odos paburkimą, karščiavimą, širdies darbo, kraujo spaudimo sutrikimus ar net stiprią alerginę reakciją.

Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai sukelia ne tik nemalonius pojūčius, kurie trikdo darbą ar poilsį lauke, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Dėl toksinių ir kitų medžiagų poveikio, įkandimo vieta patinsta, niežti, jaučiamas skausmas. Atsiradę pokyčiai odoje ilgai neišnyksta. Esant daugybiniams įkandimams gali atsirasti bendri organizmo negalavimai (hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai). Be to, upiniai mašalai gali įšliaužti į nosį, akis, ausis, įskristi į burną. Kadangi skraido aplink galvą, dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas. Alerginių reakcijų pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių.

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – specifiniai apvaliųjų kirmėlių – Onchocerca genties filiarijų platintojai. Gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, žmonių onchocerkozė – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje. Eksperimentais įrodyta, kad upiniai mašalai gali būti mechaniniai tuliaremijos ir Sibiro opos sukėlėjų platintojai.

Uodai

Uodų platinamos ligos (maliarija, arbovirusai, helmintai ir kt.) daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), bet yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai. Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus.

Uodų lervos vystosi vandenyje, skraido tik suaugėliai. Oro temperatūra sąlygoja vystymosi trukmę. Vienoms rūšims būdinga viena generacija, kitoms – keletas. Kuo yra daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė.

Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę miško uodai: apie 98% žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: prūduose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose.

Smulkieji mašalai

Vakarais prieblandoje netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai (labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodai).

Smulkiausi itin įkyrūs kraujasiubiai dvisparniai – smulkieji mašalai, kurių ilgis 1-2,5 mm. Paplitę visame pasaulyje.

Veisiasi stovinčiame vandenyje, drėgnoje miško paklotėje ar dirvoje. Nustatyta, kad didelė smulkiųjų mašalų įvairovė būdinga mišriam, lapuočių, pelkėtam lapuočių miškui ir aukštapelkėms. Kraujasiurbių rūšių patelėms būtinas kraujo siurbimas kiaušinių subrandinimui. Smulkieji mašalai žiemoja kiaušinio ir lervos stadijoje.

Įkandimai skausmingi, sukeliantys odos reakciją, niežulį. Iš jų išskirta daugiau nei 50 arbovirusų, kai kurie sukelia ligas, dažniausiai – gyvūnams.

Kinijoje viena smulkiųjų mašalų rūšis platina Japonišką encefalitą. Vakarų Sibire iš šių kraujasiurbių išskirtas tuliaremijos sukėlėjas, Amerikoje – arklių amerikietiško encefalomielito virusas, Pietų Amerikoje ir Afrikoje smulkieji mašalai yra žmonių filiariazes platintojai. Europoje tik Čekijoje iš Culicoides išskirtas Tahyna virusas.

Sparvos

Dauguma sparvų (aklių) yra šiltamėgiai ir šviesamėgiai vabzdžiai: patinai ir patelės maksimaliai aktyvūs karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai labai judrūs, didesniąją laiko dalį praleidžiantys skraidydami ore ir ieškodami maisto bei drėgmės, nariuotakojai. Sparvos pradeda skraidyti ir pulti gyvulius esant ne žemesnei 15-16°C oro temperatūrai, o esant 19-20° C ir daugiau, skraidymas suintensyvėja. Ypatingai įkyriai puola karštu, tvankiu oru prieš lietų. Vėjas, šaltis ir lietus trukdo skraidymui. Akliai puola apsiniaukusiu oru ir netgi esant silpnam lietui.

Vidutinio klimato juostoje sparvos karštą vasaros dieną pradeda skraidyti 6-7 valandą ryto, 9 val. skraido masiškai ir nurimsta tik saulei leidžiantis. Tuo metu, kai patelės ieško maisto, patinai atokiai, pavieniui skraido miško aikštelėse, pievose.

Patinų burnos organai nepritaikyti odos pradūrimui, jie niekada nepuola gyvulių, o maitinasi augalų gėlių nektaru, saldžiomis vabzdžių išskyromis. Patelės, kaip ir patinai, laižo įvairių augalų sultis, bet šalia to yra būtinas ir stuburinių kraujo, kurio dėka vystosi kiaušiniai, siurbimas. Sparvos neturi prioritetinių šeimininkų, puola visus žinduolius, pirmiausiai tamsiaspalvius.

Gamtoje sparvoms retai pasiseka per vieną ataką pakankamai prisisiurbti kraujo, nes gyvūnai energingai ginasi nuo jų. Paprastai patelės padaro daug dūrių, kiekvieną kartą keičiant vietą ar skraidant nuo vieno objekto prie kito. Netrukdoma patelė kraują siurbia 1,5-5 min., priklausomai nuo kraujo indo dydžio.

Akliai puola žmogų bei gyvulius, tame tarpe ir naminius ir laukinius. Aklių įkandimai skausmingi. Seilėse yra toksino ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Įkandimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta ar net pakilti temperatūra iki 37,6ºC.

Jie įkyrūs, žmogus juos vilioja maudynių metu, kai kūnas būna šlapias. Akliai gali platinti tuliaremiją, Sibiro opą, infekcinę arklių anemiją, kai kurias tripanosomozės formas, Afrikoje – loaozę.

Apsaugai nuo kraujasiurbių rekomenduojama:
naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo kraujasiurbių įgėlimų lauke, kuomet kraujasiurbiai puola aktyviausiai;
naudoti repelentus pagal ant pakuočių nurodytą gamintojo aprašą. Repelentai, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, nerekomenduojami vaikams iki 3 mėnesių, bet nėščios moterys gali juos naudoti;
vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes,
esant daugybiniams įkandimams, asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų ar sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, pasikonsultuoti su gydytoju.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Padėkok medikui. NE KYŠIS GYDO” – tai užrašas ant atvirutės, raginantis atsidėkoti medikui ne kyšiu, bet padėka. Mėnesį VšĮ Šilutės ligoninės pacientai aktyviai dėkojo ne tik mūsų gydytojams, bet ir slaugytojoms už rūpestingumą ir dėmesį, kiekvienam skyriui ir kartu visai ligoninės bendruomenei už profesionalumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota akcija „Nekišk kyšio. Padėkok gydytojui“.

Šia akcija skatinami pacientai atsisakyti kyšininkavimo ir padėkoti medikams viešai, kartu ugdyti pacientų savimonę ir mokyti pacientus atsidėkoti gydytojui be kyšio bei skaidrumui gydymo įstaigose didinti.

„Ačiū už profesionalumą”, „Dėkoju už sąžiningai atliktą darbą, humoro jausmą, paslaugumą“, „Ačiū už nuoširdumą, šypsenas ir pagalbą“, „Už nuoširdumą, operatyvų ir kvalifikuotą gydymą”, „Dėkoju visai Šilutės ligoninės bendruomenei. Jūs tikri profesionalai ir puiki komanda“, „Nuoširdžiai dėkoju už padrąsinanti žodį, malonų ir šiltą bendravimą“, – tai tik maža dalis padėkų, kurias pacientai užrašė ant atviručių. Dalis atviručių su padėkomis jau perduotos adresatams.

Atvirutes padėkoms vis dar galite rasti Konsultacinėje poliklinikoje, antrame aukšte, ligoninės skyriuose. Užrašę padėką, įmeskite ją į specialų voką ir pradžiuginkite jums pagalbą suteikusį gydytoją ar slaugytoją.

www.silutesligonine.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Žinome, kad tvyrant karščiams apsisaugoti galime gerdami daug vėsaus vandens, apsišlakstydami juo, maudydamiesi vandens telkiniuose, slėpdamiesi pavėsyje ir kt. Lygiai taip pat nuo varginančių karščių privalome apsaugoti ir savo auginamus gyvūnus.

Pažymėtina, kad nuo karščių dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose laikomi paukščiai ir kiaulės. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir rekomenduojamos žmonėms.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esant karščiams, reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių, pvz., betono, pripilti vandens ir padaryti „maudyklę“, kurioje gyvūnai galėtų voliotis, apšlakstyti, apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą ir pan. Mat džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Reikėtų prisiminti, kad sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.

Karštomis vasaros dienomis patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus šerti lengvai virškinamu maistu. Kai kurių gyvūnų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, iš karto nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau jeigu tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.

Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti vandens. Svarbu sekti, ar augintiniai (tiek šunys, tiek katės) jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio ir tik ryte arba vakare.

Nevalia augintinį net ir trumpam laikui palikti automobilyje – net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu.

Atėjus karščiams labiau pasirūpinti reikėtų ir ūkiniais gyvūnais – tiek laikomais ganyklose, tiek ir pastatuose. Ganyklose gyvūnus vargina ne tik karštis, bet ir kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, – padidėjęs kenksmingų dujų (pvz., amoniako) kiekis. Pažymėtina, kad dažnai karštus orus lydi žaibai ir gausus lietus. Buvo atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutriko gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad ištikus nelaimei nenukentėtų laikomi gyvūnai.

Prižiūrėti augintino sveikatą ir kailį Jums padės Vetke.lt.
Įsigykite šampūną šunims bei kitas prekes.

Gyvūnų maistas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvą užplūdus karščiams, visuomenės sveikatos specialistai įspėja apie gresiančius pavojus žmonių sveikatai. Pasak specialistų, karštą dieną pažeidžiamiausi yra vaikai iki 2 metų ir žmonės, turintys sveikatos problemų (ypač susijusių su kraujotaka), 65 amžiaus ir vyresni žmonės.

Trečiadienį temperatūra Lietuvoje kils iki 24-29 laipsnių, birželio 5-6 d. prognozuojamas 24-31 laipsnių karštis, birželio 7 d. − iki 25-30 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visuomenės sveikatos specialistai per karščius rekomenduoja laikytis šių atsargumo priemonių:

stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai;
dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojama gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus;
viešose erdvėse vandenį gerti tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų;
nevartoti alkoholio ir kofeino;
vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų;
einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius;
naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepti kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF;
poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais;
nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau;
riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos;
palaikyti namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje;
sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Pasitarti su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Skubiai kreiptis į medikus:

Paklodės

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 5-ąją minime Pasaulinę aplinkos dieną, kuria šiais metais norima atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršą, praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

1972 metais Jungtinių Tautų paskelbta Pasaulinė aplinkos diena skirta pasauliniam sąmoningumui ir tiesioginiam žemės išsaugojimui. Tai nėra valstybinė šventė, tai informavimo apie aplinkos problemas diena, kurią vykdo Jungtinės Tautos. Kartais ji neoficialiai vadinama „EcoDay“ arba „Aplinkos diena“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šios dienos tikslas – didinti informuotumą apie aplinką ir konkrečius aplinkosaugos klausimus, pradedant nuo oro taršos ir baigiant visuotiniu atšilimu ir tvaria maisto gamyba, laukinės gamtos apsauga.

Kadangi šiais metais Pasaulinė aplinkos diena skirta oro taršai, norime informuoti visuomenę, kad miestų bei miestelių oro kokybė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame. Gyvenamųjų vietovių oro tarša lemia ankstyvą mirtį nuo širdies ligų, insulto ir vėžio, sukelia ūmines kvėpavimo takų infekcijas. Remiantis Jungtinių Tautų paskelbta aplinkos ataskaita, 2016 m. pasaulyje mirė 7 milijonai žmonių. Kasmet nuo oro taršos miršta apie 4 mln. žmonių, daugiausia Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose.

92 proc. žmonių visame pasaulyje kvėpuoja nešvariu oru. Oro tarša pasaulinei ekonomikai kasmet kainuoja 5 trilijonus gerovės išlaidų.

Klimato kaita ir oro tarša yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl mažindami oro taršą saugome klimatą. Mes visi prisidedame prie oro taršos ir visuotinio atšilimo. Gaminame ir vartojame daugiau nei bet kada anksčiau, todėl susidaro daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oro teršalų cheminių medžiagų ir kietųjų dalelių pavidalu.

Niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt.

Oro taršai daro įtaką ir namų ūkis, ir transportas, ir atliekos bei kiti šaltiniai.

Namų ūkis

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs, nelengvai iš aplinkos pašalinami teršalai. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis pastebimas ne iškart. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti. Pagrindinis namų ūkių oro taršos šaltinis yra iškastinio kuro, medienos ir kitos biomasės kuro deginimas patalpose, naudojant jį ir maisto ruošimui, ir šildymui, ir apšvietimui. Švaresnių, modernesnių krosnių ir kuro naudojimas gali sumažinti ligų riziką ir išgelbėti gyvybes.

Transportas

Pasaulinis transporto sektorius sudaro beveik ketvirtadalį su energija susijusių anglies dioksido emisijų ir ši dalis didėja. Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra svarbi oro kokybės gerinimo priemonė, ypač miestuose. Politika ir standartai, kurie reikalauja naudoti švaresnius degalus ir pažangius transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus, gali sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.

Atliekos

Atliekų deginimas ir organinės atliekos sąvartynuose skleidžia į atmosferą kenksmingas medžiagas – dioksinus, furanus, metaną ir kitas. Kietųjų atliekų surinkimo, atskyrimo ir šalinimo gerinimas sumažina deginamų arba sąvartynuose susidarančių atliekų kiekį. Organinių atliekų atskyrimas ir pavertimas kompostu arba bioenergija pagerina dirvožemio derlingumą ir suteikia alternatyvų energijos šaltinį. Sumažinus maždaug trečdalį visų maisto produktų atliekų, taip pat gali pagerėti oro kokybė.

Kiti šaltiniai

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai prasideda maudymosi sezonas. Maudynės suteikia atgaivą karštą vasaros dieną, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vanduo, be malonumų, slepia ir didelį pavojų, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumu rūpinasi nepakankamai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Reikėtų nepamiršti, kad gelbėtojai budi tik specialiai įrengtuose paplūdimiuose, o ir jų buvimas visiškai neapsaugo nuo nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos.

Panagrinėjus šio šimtmečio Lietuvos skendimų statistiką, matome, kad sutelkus prevencijos, gelbėjimo, pirmosios pagalbos ir gydymo įstaigų veiksmus, nuskendusiųjų skaičius mažėja. Tačiau kiekviena beprasmė mirtis suteikia begalinį skausmą artimiesiems ir neišmatuojamus nuostolius visai valstybei.

Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimo rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų! Tai galioja visoms amžiaus grupėms.

Pagrindinės skendimo priežastys:
nemokėjimas plaukti;
vaikų nepriežiūra;
pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;
neapribota prieiga prie vandens telkinių;
galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
alkoholio vartojimas;
maudymasis neleistinose vietose.

Vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimo siekia 95–100 proc. Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų.

Vaikai skęsta tyliai

Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti ir šaukti. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.

Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Kaip saugiai elgtis vandenyje?

Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.

Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių

Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
Būdami prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų,
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija.
Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!

Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.

Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes

Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.
Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems.
Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

Kaip elgtis pavojingose situacijose vandenyje?

Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje.

Keletas patarimų, kurie gali labai pagelbėti, patekus į pavojų

Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį.

Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti.

Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių.

Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.

Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.

Jūroje.
Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje.

Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos.

Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą.

Upėje.
Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.

Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio vidiniojo kranto.

Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite jame reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą.

Plaukimo valtimi taisyklės

Valtyje turi būti gelbėjimo ratas.
Visiems valtyje turi pakakti gelbėjimosi liemenių.
Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Valtyje būtinai reikia turėti indą vandeniui iš valties išsemti.
Valtyje neturi būti daugiau asmenų, nei numatyta valties naudojimo instrukcijoje.
Valtyje draudžiama irstytis neblaiviems asmenims. Jie savo sutrikusia koordinacija ir rizikingu elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems.
Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga.
Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
Audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą.
Iškritus ar iššokus iš valties jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę jos dalį.

Saugių maudynių!

Asmeninio albumo nuotr.

Beveik ketverių metų Emilija – guvi, žaisminga mergaitė. Į ją žiūrėdamas nė neįtartum, kad ji viena akimi visiškai nemato. Regėjimą ji prarado dėl akyje „įsitaisiusio“ auglio, kuris jau spėjo užaugti beveik iki centimetro skersmens. Dar truputį ir vėžys visiškai sugrauš jos akį. Emilijai reikalinga skubi operacija – gydytojai ją siunčia į Šveicarijos kliniką, tačiau šeima neturi pinigų, už ką ten nuvažiuoti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skirtingą akių spalvą pastebėjo atsitiktinai

Viskas prasidėjo nuo to, kai vieną vasario dieną Emilijos mama netikėtai pastebėjo, kad vienos dukters akytė atrodo kitokios spalvos nei kita – rainelė truputį gelsvesnė.

„Pradžioje nieko bloga negalvojau. Juk pasitaiko tokių atvejų, kai akys būna skirtingų spalvų. Pradėjau vartyti senas nuotraukas – gal anksčiau tiesiog to nepastebėjau, juolab kad spalva skyrėsi nežymiai ir nežinantis to greičiausiai net nepastebėtų. Tačiau aš jau negalėjau nepastebėti, o visose ankstesnėse nuotraukose akyčių spalvos buvo vienodos. Iš karto pas gydytojus nelėkiau. Kai reikėjo Emilijos brolį nuvesti į polikliniką, drauge ir Emiliją parodžiau.

Mūsų šeimos gydytoja Šilutėje nusiuntė mus į Klaipėdą. Ten ir patyriau pirmąjį šoką. Po apžiūros mums pasakė, kad yra tinklainės atšoka ir dukrytė ta akimi nieko nemato. Tai išgirdusi, aišku, iš karto puoliau į ašaras. Iki tol lindo įvairiausios nerimastingos mintys, bet apie tai, kad gali būti taip blogai, tikrai negalvojau. Tačiau tai dar buvo ne viskas. Tęsdama gydytoja pranešė dar baisesnę naujieną – kažkas tą tinklainę akyje stumia ir tai gali būti auglys“, – tą siaubingą dieną prisiminė Dovilė Dvarionaitė.

Poliklinikoje mergaitei nė karto netikrino regėjimo

Tėvai neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad mergaitė gali nematyti viena akimi. Ji niekuo nesiskundė, buvo sveika, aktyvi, net nežvairavo. Gali būti, kad ji jau seniai nematė ir jai atrodė, kad taip ir turi būti.

Pasak gydytojų, auglys galėjo vystytis apie dvejus metus, o mergaitės akytės iki jos amžiaus turėjo būti patikrintos bent tris kartus, tačiau tai padaryta nebuvo. Esą nėra skundų, kam tikrinti be reikalo. Dabar moteris jaučia kaltę, kad kaip mama laiku nepasidomėjo, kokie tyrimai jos dukrai turi būti atlikti. Galbūt tuomet auglį būtų pavykę „pagauti“ anksčiau, kol jis visai nesutrikdė regėjimo.

„Kitą dieną nuvykome į Kauno klinikų Akių kliniką. Po apžiūros Emilijai paskyrė magnetinį rezonansą. Laukėme eilėje tris savaites, bet atėjus tyrimo dienai dukrytė susirgo, taigi tyrimas atsidėjo dar vienam mėnesiui. Tas nežinojimas ir laukimas labai slėgė. Juk jeigu yra kažkas rimta, tas mėnuo – labai ilgas laiko tarpas. Kol laukėme, aišku, atsakymų pradėjau ieškoti internete. Radau istorijų apie vaikus, sergančius retinoblastoma – piktybiniu akies naviku, tačiau vis dar nenorėjau jų simptomų pritaikyti Emilijai. Gyvenime visada stengiuosi išlikti optimistė ir visada tikiuosi geriausio. Taigi vis raminau save, kad gal mums viskas daug paprasčiau.

Deja, magnetinis rezonansas parodė būtent šią ligą. Gydytoja pati vos ne su ašaromis akyse mums tai pranešė. Sužinojau, kad tai gana reta liga, dažnesnė berniukams ir nustatoma dažniausiai iki vienerių metų vaikams. Mūsų Emilijai birželį bus ketveri, tačiau diagnozę sužinojome tik dabar. Be galo džiaugiamės, kad nepavėlavome, kad auglys nepadarė dar didesnės žalos ir kad gydymas yra“, – toliau dėstė pašnekovė.

Mama gauna vos 100 eurų, tėtis dirba užsienyje

Kadangi auglys buvo gan didelis – beveik centimetro skersmens, toliau delsti nebuvo galima. Mergaitei buvo skirta chemoterapija ir sutartas vizitas į Šveicarijos kliniką, kurioje tokie navikai operuojami.

Lietuvoje šios operacijos nedaro, nes pas mus pasitaiko mažai tokių atvejų – nėra nei specialios įrangos, nei medikų įgūdžių. Todėl vaikai, sergantys retinoblastoma, iš Lietuvos siunčiami į Šveicarijos kliniką, kurios medikai šioje srityje labiausiai patyrę. Gydymo išlaidas apmoka Lietuvos ligonių kasa, tačiau už kelionę, pragyvenimą, papildomas medicinines priemones ir vaistus, kurių gali prireikti, susimoka patys tėvai.

„Pirmas chemoterapijos kursas praėjo sklandžiai. Žinoma, kraujo rodikliai šiek tiek nukrito, bet ne taip blogai, kaip galėtų būti. Antras ir trečias chemoterapijos kursai, pasitarus su šveicarų medikais, buvo atšaukti. Mat jau birželio 14 d. turime būti Šveicarijoje. Tvarkomės dokumentus, bet didžiausias galvos skausmas – iš kur gauti pinigų. Esame paprasta, jauna šeima, gyvenanti nuo algos iki algos“, – atviravo 25 metų moteris.

Be Emilijos, dar ir vienerių metų sūnelį auginančios Dovilės pajamos – 100 eurų per mėnesį. Tiek ji gauna iš valstybės už vaikus. Kadangi ji pagimdė labai jauna ir po mokyklos baigimo spėjo padirbėti tik pusmetį, išmokos už vaiko priežiūros atostogas ji negauna. Vyras, kad išlaikytų šeimą, uždarbiauja užsienyje. Taigi šeimai būtų sudėtinga netgi pasiimti paskolą, o gydymas ir vizitai į Šveicariją truks apie dvejus metus.

Kelionė – jau po dviejų savaičių

Moteris prisipažįsta, kad atlaikyti vienai psichologinį krūvį nėra lengva, tačiau džiaugiasi, kad per šią nelaimę sutiko daug gerų žmonių, kurie jai padeda, kuo tik gali.

„Pasitarėme su jau ten buvusiomis šeimomis, kur apsigyventi. Šalia ligoninės nuoma pigiausiai kainuoja 130 eurų, kiek reikės išbūti, dar nežinome. Iš pradžių gali tekti pasilikti net ir dviem savaitėms. Mat iš naujo darys visus tyrimus. Mūsų paskaičiavimais, pirmai kelionei reikės kelių tūkstančių eurų“, – teigė Dovilė.

Šių pinigų šeima neturi, nors kelionė – jau po dviejų savaičių. „Neįsivaizdavau, kad mums gali reikėti tokios pagalbos. Tačiau šiandien yra tokia situacija, ir aš Jūsų, visų žmonių, prašau – padėkite išgelbėti Emilijos akytę, nes mes vieni to padaryti nesugebėsime“, – tokiais žodžiais jauna mama kreipėsi į geros valios žmones. Rinkti pinigus jiems padeda paramos fondas vėžiu sergantiems vaikas ir jų šeimoms „Mamų unija“, o pati Dovilė tikina būsianti dėkinga už kiekvieną paaukotą eurą.

Gydytis reikės dvejus metus

Pinigų reikės ir ateityje. Emilijos mamai kitos šeimos pasakojo, kad iš pradžių vizitai kartodavosi kas mėnesį ar net dvi savaites ir tik vėliau ėmė retėti.

„Pirmą kartą vyro prašau vykti kartu, nes bus drąsiau. Aš pati esu labai naminė, visko bijau, kalbos nemoku… Vėliau žiūrėsime – vienam iš mūsų juk reikia dirbti, kartu nuolat nevažinėsime. Kol kas minimalus medikų planas – išgelbėti akytę. Ar ji ką nors matys – jau kitas klausimas. Pasak gydytojų, tai būtų stebuklas, bet mes, aišku, tikimės geriausio. Kita vertus, gerai ir tai, kad vėžys niekur toliau neišplitęs – nei į kitą akį, nei į smegenis.

Kaip sakė daktaras – išsitraukėme blogą bilietą, bet ką padarysi. Tačiau mus guodžia tai, kad praktiškai visiems vaikams gydymas pasiteisino, nors tėvai teigia, kad vis dar sėdi kaip ant adatų ir kas pusmetį vyksta tikrintis, ar vėžys neatsinaujino“, – teigė Dovilė.

Jeigu galite paaukoti šeimai, kad ji galėtų nuvykti operacijai į Šveicarijos kliniką, tai galite padaryti tokiu būdu:
Gavėjas: Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“;
A/s: LT77 7300 0101 4079 5625 Bankas: „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;
Paypal: egle@mamuunija.lt;
Mokėjimo paskirtis: EMILIJOS GYDYMUI.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad gegužės 22 d. temperatūra kils 24-29 laipsnių, o gegužės 23 d. iki − 23-28 laipsnių.

Karštą dieną pažeidžiamiausi vaikai iki 2 metų ir žmonės turintys sveikatos problemų (ypač susijusių su kraujotaka), 65 amžiaus žmonės ir vyresni.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pataria: kaip elgtis karštą dieną

Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
Dažniau gerkite skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojame gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus.
Viešose erdvėse vandenį gerkite tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų.
Nevartokite alkoholio ir kofeino.
Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
Einant į lauką, užsidėkite galvos apdangalą ir dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepkite kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF.
Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais.
Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.
Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos.
Palaikykite namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėkite savo sveikatos būklę. Pasitarkite su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Nors praėjusieji metai buvo sunkūs, tačiau pasiekti rezultatai puikūs. Didžiuojuosi mūsų gydymo įstaigos bendruomene. Akivaizdu, puiki ateitis – mūsų rankose“, – trumpai apie praėjusius metus komentavo viešosios įstaigos Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Interviu su D. Steponkumi

– Balandį vietinių laikraščių puslapiuose mirgėjo antraštės, jog po daugelio metų Šilutės ligoninė pagaliau baigė metus be nuostolių. Tai reikšmingiausias metų įvykis gydymo įstaigai, tiesa?

– Taip. Tai labai svarbus pasiekimas, tačiau tai rezultatas, kurį lėmė mūsų pradėti darbai dar prieš kelerius metus. Tai rodo, kad įvykę pokyčiai, priimti sprendimai pasiteisino, o kolektyvas pasirengęs naujiems iššūkiams. Norime būti konkurencinga, besikeičianti gydymo įstaiga, todėl tam tikri pokyčiai tiesiog būtini. Dar vienas iš reikšmingiausių įvykių – įvykdyti 9 ligoninės struktūrinių skyrių vedėjų konkursai. Administruojančias pareigas užimantys žmonės dalyvavo įtemptuose konkursuose, kurių metu galėjo pristatyti savo programas.

– Pernai pasikeitė ir jūsų pavaduotojas. Po 20 metų administracinės veiklos gydytojas Vytautas Žvirblis pasirinko chirurgo darbą. Konkurso būdu jo vietą užėmė jaunas chirurgas Tomas Grenoveckas. Kaip sekasi kartu dirbti?

– Labai gerai. Viena iš daugelio mūsų ligoninės stiprybių – ligoninė jaunimui. Jam puikiai sekasi. Tiesa nėra ir lengva pradėti dirbti kartu, nes kiekvienas žmogus turi savo požiūrį, mąstymą, bendravimą. Pavaduotojas Tomas atstovauja jaunajai kartai, greičiau randa kontaktą su jaunaisiais gydytojais. Be to, jo viena iš pareigų – suderinti senosios ir jaunosios kartos gydytojų lūkesčius. Panašu, kad jam ir tai pavyksta.

– Sujungėte Chirurgijos ir Traumatologijos skyrius. Ar buvo sunku tai įgyvendinti?

– Sunku. Juk nežinojome, kaip seksis įgyvendinti, kaip reaguos kolegos, kiti darbuotojai. Šiuos du skyrius sujungėme tinkamiausiu mums metu ir tai puikiai pavyko. Ginekologijos, urologijos, chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos paslaugos vykdomos viename Chirurgijos-traumatologijos skyriuje, esančiame III aukšte. Operacijos vyksta sklandžiai, gydytojai patenkinti – pagerėjo darbo sąlygos bei paslaugų kokybė pacientams.

– Kas įsikurs ankstesniame Traumatologijos ir Chirurgijos skyriuose?

– Atsilaisvinusiose Traumatologijos skyriaus patalpose įsikurs dalis Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientai. Taip pat įsikurs ir vaistinė. Buvusiame Chirurgijos skyriuje įruošti administraciniai kabinetai. Tai sveikatos statistikos, vidaus medicininio audito ir kiti.

– Koks likimas laukia vaistinės pastato? Beje, atsisakėte ir daugiau nekilnojamo turto.

– Siekiant sumažinti patiriamas išlaidas, atsisakėme dalies nekilnojamo turto –patanatominio ir epideminės stoties pastatų. Tai labai seni pastatai. Be to, patanatominis pastatas mums nebereikalingas. Šias paslaugas teikia kitos įstaigos, kurios turi visą reikiamą įrangą, teikia pervežimo ir laikymo paslaugas. Atsisakėme pastato, esančioje adresu Rusnės g. 8, kuriame buvo įsikūrusi vaistinė. Šiuos visus pastatus perduodame Šilutės r. savivaldybei. Taigi, atsisakydami visų šių pastatų paprašėme iš steigėjų lėšų modernizuoti mūsų kompiuterinį tomografą.

– Dar prieš Savivaldybių rinkimus, dabartinis Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis žadėjo padėti ligoninei įsigyti naują kompiuterinį tomografą. Ar tęsės meras duotą žodį ir kada jo sulauksime?

– Meras savo žodžius visada tęsi. Tai didžiausias šių metų iššūkis. Prieš 18 metų Šilutės ligoninė pirmoji iš rajoninių ligoninių įsigijo kompiuterinį tomografą. Tada prisidėjo ir Savivaldybė, ir Sveikatos apsaugos ministerija. Na, situacija dabar labai panaši. Ministerija skyrė 200 tūkst. Eur naujam rentgeno aparatui, o Savivaldybė prisidės prie modernaus 128 pjūvio kompiuterinio tomografo įsigijimo. Tai fantastiškas dalykas įstaigai , kurioje aktyviai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Iki lapkričio įstaigoje jau veiks naujasis rentgeno aparatas. Panašiu metu tikimės gauti ir kompiuterinį tomografą.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Už nuoširdumą ir paslaugumą gerbiamai pacientų ir jų artimųjų VšĮ Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresniajai slaugytojai Daivutei Staigienei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas ir įteiktas garbės ženklas.

„Jaučiuosi įvertinta ir laiminga. Tai buvo ypatinga diena ir tuo pačiu netikėta staigmena“, – taip apie šį Lietuvos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apdovanojimą kalbėjo moteris.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 12-osios – Tarptautinės slaugytojų dienos proga Daivutė Staigienė papasakojo apie savo karjeros pradžią, vaikystės svajones ir slaugytojos darbą.

Iš Pagėgių – į Šilutę

D. Staigienė gimė ir augo Pagėgiuose, baigusi aštuonias klases įstojo į aukštąją – tuometinę Juozo Kupčinsko medicinos mokyklą. Įgijusi medicinos sesers išsilavinimą, įsidarbino Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje Chirurginiame skyriuje sanitare. Uostamiestyje D. Staigienė neužsibuvo, bet sugrįžo į gimtuosius Pagėgius.

D. Staigienė priminė, kad iki 1997-ųjų tuometinei Šilutės centrinės ligoninei priklausė poliklinika, kaimų ambulatorijos ir medicinos punktai. Taip pat ir Pagėgių pirmoji rajoninė ligoninė, kurioje ji ir įsidarbino, atšventusi savo septynioliktąjį gimtadienį. „Iš Klaipėdos persikėliau į Pagėgius ir Nervų ligų skyriuje prasidėjo mano karjera. Tris metus ten dirbau medicinos seserimi, vėliau tapau vyriausiąja medicinos seserimi“, – sakė D. Staigienė.

Vyr. slaugytoja puikiai prisimena dienas, kai šalyje prasidėjo sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. „Po reorganizacijos mažino ir darbuotojų skaičių, todėl man teko palikti Pagėgius. Ilgai svarsčiau, dvejojau, ar vykti į Šilutę. Mažai tuomet keliavau, todėl ir 80 km atstumas atrodė neįveikiamas“, – prisiminimais dalijosi Nusipelniusi Lietuvos slaugytoja,. Visgi 2005-aisiais Klaipėdos universitete įgijusi Slaugos ir reabilitacijos slaugytojos specialybę ir po ilgų svarstymų įsidarbino Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja, vėliau tapo vyresniąja slaugytoja. D. Staigienė Šilutės ligoninėje dirba jau 13 metų.

Anksčiau gerbė labiau

Pašnekovė dalijosi pastebėjimais, jog anksčiau slaugytojos specialybė, kaip ir gydytojo, buvo laikoma prestižine, jas gerbė medikai ir pacientai. „Dabar žmonės piktesni, vis kažkuo nepatenkinti. Tai, matyt, jaučia visi, kurie dirba paslaugų srityje ir tenka daugiau bendrauti su žmonėmis“, – sakė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyr. slaugytoja. Jos aiškinimu, pacientų yra įvairių: vieni sunkiau sergantys, kiti – mažiau, tačiau visiems vienodai reikia dėmesio. Taip pat daug tenka bendrauti su pacientų artimaisiais, kuriems kyla nemažai klausimų, nežino, kaip elgtis tam tikrose situacijose, nori patarimo ir užuojautos. „Yra žmonių, kurie nesupranta mūsų darbo, tačiau visi, kuriems tekę namuose nuoširdžiai slaugyti sunkų ligonį, tuomet žino, koks yra slaugytojos darbas“, – nuomonę išsakė D. Staigienė.

Slaugytoja – nuo mažens

Pokalbio metu vyr. slaugytoja neslėpė, kad šis darbas – ne kiekvienam. Norint būti slaugytoja, reikia išlaikyti vidinę ramybę, mylėti kitus žmones. Daivutė būti slaugytoja svajojo nuo mažumės. Ji prisimena, kad anuomet dirbti į Pagėgius atvykdavo nemažai gydytojų ir slaugytojų, kurie ieškodavo būsto. Buto nuomos, anot vyr. slaugytojos, tuomet nebuvo, todėl dauguma apsistodavo vietinių gyventojų namuose. „Mama taip pat draugiškai priimdavo atvykėlius. Gyvenome trijų kambarių bute, kurių viename gyveno ir dvi seselės“, – sakė moteris.

Nuo vaikystės daug laiko praleidusi kartu su kitomis slaugytojomis, D. Staigienė jau tada tvirtai žinojo, kad užaugusi bus slaugytoja. Nors, jos tvirtinimu, mama norėjo, kad ši būtų buhaltere. Tiesa, pokalbio metu D. Staigienė prisipažino mėgstanti skaičius, tačiau kasdien džiaugiasi savo pasirinkimu – tapusi slaugytoja: „Aš labai gerai jaučiuosi dirbdama slaugytoja, o į darbą einu kaip į šventę, nėra baimės ir kolektyvas darnus, – atviravo D. Staigienė ir pridūrė, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje šiuo metu dirba apie 40 žmonių. – Pykčio pas mus nėra. Jei kyla konfliktas, stengiamės išsiaiškinti, pasikalbėti ir toliau dirbame“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį paskelbti ir apdovanoti labiausiai nusipelnę Lietuvos medikai.

Tarp Lietuvos geriausiųjų – du šilutiškiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjui Algiui Starkui suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. Jis taip pat apdovanotas garbės ženklu.

Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresniajai slaugytojai Daivutei Staigienei suteiktas nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas. Jai taip pat įteiktas garbės ženklas.

Balandžio 29 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre vyks kraujo donorystės akcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas