www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę (lapkričio 11–17 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Lietuvoje nedaug pakito ir išlieka įprastas, būdingas šiam metų laikui. Sergamumo rodiklis siekė 48,1 atv. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Mažiausiai susirgo Telšių apskrities gyventojų, daugiausiai – Alytaus apskrities. Dėl gripo į ligoninę paguldyti 8 asmenys.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 44,3 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Šilutės ligoninės laukia permainos.

Penktadienį įvyko atrankos į Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas antrasis etapas (pokalbis su savivaldybės meru), kuriame dalyvavo pirmąjį etapą sėkmingiausiai įveikę pretendentai – Algis Starkus ir Viktoras Šileikis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atranką laimėjo V. Šileikis, kuris, pasak Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, žada daugiau reformų ligoninėje. Esą atrankos laimėtojas ketina mažinti šios gydymo įstaigos administracinį aparatą, pertvarkyti ūkinę veiklą ir kt.

Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas V. Šileikis į naujas pareigas bus paskirtas po to, kai pereis STT filtrą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į tolimesnę atranką Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pareigoms užimti pateko dviejų šios gydymo įstaigos skyrių vadovai – Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas Algis Starkus ir Konsultacinės poliklinikos vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Viktoras Šileikis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį įvyko konkurso į Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pareigas pirmojo etapo atranka, kurioje dalyvavo 5 pretendentai. Daugiausiai balų surinko ir į antrąjį etapą – į pokalbį su savivaldybės meru pateko A. Starkus ir V. Šileikis.

Pretendentų pokalbis su meru turėtų įvykti per 10 dienų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje per savaitę padaugėjo susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC).

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ŪVKTI) šiek tiek padidėjo ir siekė 48,6 atv. 10 tūkst. gyv., prieš savaitę (spalio 28–lapkričio 3 d.) buvo 42,0 atv. 10 tūkst. gyv.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiausia sergančių gripu ir ŪVKTI lapkričio 4–10 d. užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 53,3 ir 52,3 atv. 10 tūkst. gyv.), mažiausiai – Tauragės ir Panevėžio apskrityse (atitinkamai 36,9 ir 39,5 atv. 10 tūkst. gyv.).

Šilutės rajono rodiklis siekė 42,5 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Sergamumas gripu ir ŪVKTI 2019 m. 44–45 savaitę skirtingose apskrityse ir visoje Lietuvoje

NVSC primena, kad nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
65 m. ir vyresni asmenys;
nėščiosios;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Vakcina nuo sezoninio gripo yra saugi ir veiksminga. Jokio specialaus pasiruošimo vakcinacijai nereikia, o po jos galima užsiimti įprasta kasdiene veikla. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti dūrio vietos.

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Lietuvoje medaus suvartojimas nuolat didėja. Vartotojai vis dažniau renkasi mūsų šalies bitynuose surinktą medų, kurio kasmet pagaminama apie 4 tūkst. tonų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atlikti medaus tyrimų rezultatai patvirtina, kad visas Lietuvoje parduodamas medus yra saugus ir atitinka keliamus reikalavimus, tačiau būtent lietuviškas medus pasižymi išskirtine kokybe, jis savo sudėtimi gerokai pranoksta karšto klimato šalių medų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Norintys įsigyti tikrai lietuviško medaus, turėtų įdėmiai perskaityti ir ženklinimo informaciją, kurioje nurodoma medaus kilmė.

Kaip išsirinkti kokybišką medų?

Lietuviškas medus turi labiau išreikštas skonines ir aromatines savybes, nes Lietuvos gamtinės sąlygos leidžia bitėms medų rinkti iš didelės įvairovės žydinčių augalų nektaro. Medaus kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiame Lietuvos regione jis surinktas, kiek jame intensyvi žemdirbystė, kokie auga augalai.

Norint įsigyti aukštesnės kokybės medų, vertėtų įsitikinti, ar prieš fasavimą jis nebuvo apdorotas aukšta temperatūra, kadangi prie 70ºC temperatūros medaus sudėtis kinta, jis netenka antiseptinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Dauguma Lietuvos bitininkų, norėdami užtikrinti medaus natūralumą, šį produktą fasuoja į prekybai skirtas pakuotes iš karto po jo išsukimo. Tokiu būdu išfasuotas medus turi specifinę išvaizdą: prekyboje dažniausiai būna susikristalizavęs, paviršiuje matomas susidaręs baltas gliukozės sluoksnis. Tai rodo, kad medus fasavimo metu nėra paveiktas aukštatemperatūra ir 100 proc. yra išlaikęs savo natūralias savybes.

Lietuvoje surinktas medus nuo karšto klimato šalyse pagaminto medaus gali skirtis aukštesniais kokybės rodikliais pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus bei Lietuvoje medaus kokybę reglamentuojantį Medaus techninį reglamentą. Pavyzdžiui, vienas iš medaus natūralumo rodiklių yra Diastazės aktyvumo kriterijus, kurio lietuviškame meduje turi būti ne mažiau kaip 8 Šadės vienetai, o pietų šalyse pagamintam medui iš citrusinių augalų nektaro jis gali tesiekti 3 Šadės vienetus.

Dėl importui palankios sistemos verslininkai dažnai įsiveža medų iš trečiųjų šalių, kuriose jis žymiai pigesnis. Visas iš trečiųjų šalių įvežamas medus tikrinamas VMVT pasienio veterinarijos postuose. Iki šiol visas patikrintas importuotas medus atitiko teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus.

Perkant medų svarbu atkreipti dėmesį į informaciją ant pakuotės

Kokioje šalyje pagamintas medus, vartotojas gali sužinoti iš ženklinime pateiktos informacijos. Etiketėje privalo būti nurodyta medaus kilmės šalis. ,,ES medaus mišinys“ – reiškia, kad medus pagamintas sumaišius kelių ES valstybių medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.), ,,Ne ES medaus mišinys“ rodo, kad medus pagamintas sumaišius ne ES valstybių medų (pvz. kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.), ,,ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus, pagamintas sumaišius ES su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz. lietuviškas ir kiniškas ar pan.).

Pažymėtina, kad tokie medaus mišiniai yra technologiškai apdoroti (šildyti, maišyti, homogenizuoti), todėl tai gali turėti įtakos šio produkto kokybei, skoninėms savybėms, konsistencijai. Sumaišius iš skirtingų augalų nektaro pagamintą medų, po kiek laiko jis gali išsisluoksniuoti į skystus ir susikristalizavusius sluoksnius, o tai pablogina prekinę išvaizdą. VMVT gauna vartotojų paklausimų, ar tokios išvaizdos medumi apskritai galima prekiauti. VMVT specialistų teigimu, tokiu medumi prekiauti galima, o vartotojai turi teisę pasirinkti, ką pirkti.

Nustatyti neatitikimai – pavieniai

Vykdydama į rinką pateikto medaus kontrolę, VMVT per devynis šių metų mėnesius paėmė 15 mėginių, iš kurių viename Lietuvos įmonėje pagamintame ES ir ne ES šalių mišinyje nustatytas padidintas hidroksimetilfurfurolo kiekis, – manoma dėl medaus perkaitinimo. Prekyba šiuo medumi (74,2 kg) buvo uždrausta.

Kaip rodo tyrimai, viena opiausių problemų mūsų šalies bitininkams – tarša, atsirandanti intensyviai naudojant augalų apsaugos produktus. Per šiuos metus iš viso VMVT paėmė 118 lietuviško medaus mėginių, kuriems buvo atliktas 3 401 tyrimas dėl įvairių kenksmingų liekanų nustatymo. Tik viename mėginyje nustatytas leistiną koncentraciją viršijęs glifosato kiekis. Bityno aplinkoje medunešio metu buvo naikinamos piktžolės glifosato turinčiais herbicidais. Nesaugus medus (24 kg) buvo sunaikintas ir į prekybą nepateko.

Pernai Lietuvoje veikė 112 tūkst. bitynų, juose buvo laikoma apie 193,7 tūkst. bičių šeimų arba 22 tūkst. bičių šeimų daugiau, nei prieš keturis metus. VMVT duomenimis, iš Lietuvos kasmet eksportuojama apie 1 tūkst. t medaus, daugiausiai jo išvežama į Ispaniją, Vokietiją, Lenkiją bei Latviją. Į Lietuvą importuojamo medaus kiekiai pastaraisiais metai išliko panašūs: 2017 m. įvežta 1,4 tūkst. t, 2018 m. – 1,3 tūkst. t, o per šių metų sausio-rugsėjo mėn. – 770 t.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo ir siekė 42,0 atv. 10 tūkst. gyv., kai prieš savaitę (spalio 21–27 d.) buvo 54,0 atv. 10 tūkst. gyv.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiausiai sergančių gripu ir ŪVKTI spalio 28–lapkričio 3 d. registruota Klaipėdos apskrityje – 47,7 atv. 10 tūkst. gyventojų. Šilutės rajono rodiklis siekė 45,9 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Sergamumas gripu ir ŪVKTI 43 ir 44 sav. šalies apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Netrukus VšĮ Šilutės ligoninėje bus atidarytas antrasis naujai įrengtas liftas. Tikimasi, kad naujuoju Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus liftu pacientai ir gydymo įstaigos darbuotojai galės naudotis jau po kelių savaičių. Pirmasis liftas, esantis Vidaus ligų skyriuje, atnaujintas dar pernai.

„Lifte atliekami baigiamieji remonto darbai. Darbininkai puikiai atlieka savo darbą. Tikimės, kad po kelių savaičių juo bus galima naudotis“, – informavo Šilutės ligoninės ūkio administratorius Ramūnas Kuzas. Abu liftus gydymo įstaigoje įrengė UAB „Klaipėdos liftas“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės administracija dėkoja pacientams ir gydymo įstaigos darbuotojams už kantrybę ir atsiprašo dėl patirtų nepatogumų vykdant liftų remonto darbus.

Naujieji liftai pasižymi ilgaamžiškumu ir elektros sąnaudų ekonomiškumu, yra greitesni, patogesni ir gali aptarnauti daugiau žmonių nei ankstesni. Liftas gali vežti ne daugiau 10 žmonių ir kelti 1275 kg svorį. Be to, liftai įrengti ant poliuretaninių diržų, kurie užtikrina sklandų ir tylų važiavimą. Vieno lifto kaina siekia beveik 70 tūkst. eurų. Liftai finansuojami iš ligoninės lėšų, išsimokant juos per 4 metus.

Senieji liftai gydymo įstaigoje veikė nuo pat 1972-ųjų, todėl juos buvo būtina keisti naujais. Be to, anot Šilutės ligoninės administracijos, naujų liftų įrengimas – Šilutės ligoninės svajonė, kuri netrukus bus įgyvendinta vykdant optimizavimo planą.

Gerinant pacientų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei Šilutės ligoninės personalo darbo sąlygas, Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje atnaujinti langai, suremontuotos buvusio Traumatologijos skyriaus, pirmame aukšte esančios patalpos, kuriose įsikurs dalis Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientų. Remonto darbai taip pat atlikti iš gydymo įstaigos lėšų.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) praneša, kad per savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) dar šiek tiek sumažėjo.

NVSC duomenimis, 2019 m. 43-ąją savaitę (spalio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 54,0 atv. 10 tūkst. gyventojų, kai 42-ąją savaitę – 58,6 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusią savaitę didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo registruotas Vilniaus apskrityje, mažiausias – Tauragės apskrityje. Šilutės rajono rodiklis siekė 40,4 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

VE.lt nuotr.

Šešiose mokymo įstaigose aptikta marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakų, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Spalio 9-10 d. Šilutės rajono ir Pagėgių mokymo įstaigose buvo atliktas narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrime dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazija, Švėkšnos Saulės gimnazija, Juknaičių pagrindinė mokykla, Šilutės profesinio mokymo centras, Vilkyčių pagrindinė mokykla, Saugų Jurgio Mikšo pagrindinė mokykla, Katyčių pagrindinė mokykla, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Usėnų pagrindinė mokykla, Šilutės Pamario pagrindinė mokykla, Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Saugų vaikų globos namai ir Vainuto gimnazija.

Tyrimas buvo atliekamas naudojant vienkartinius narkotinių medžiagų aptikimo testus iDenta, kuriais aplinkoje galima aptikti heroiną, amfetaminą, metaamfetaminą, ekstazę, ketaminą, metadoną, PCP, PMA, DMT ir kitus sintetinės kilmės narkotikus (iš viso 21 narkotinė medžiaga). Taip pat augalinės kilmės narkotikus – kanapes (marihuana/hašišas). Tyrimų eigą stebėjo mokymo įstaigų atstovai.

Daugiau – http://silutessveikata.lt/narkotiku-ir-psichotropiniu-medziagu-tyrimas-ugdymo-istaigose/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo.

42-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 14–20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis – 65,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įvertinus šių metų 42 savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su praeitos (41 savaitės) sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo visose, išskyrus Tauragės, administracinėse teritorijose. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas suaugęs asmuo. Jis gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai administracinėse teritorijose

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norint apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, patariama likti namuose ir neužsiimti savigyda.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į konkursą Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti pateikti 5 prašymai, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija, atsakydama į mūsų paklausimą.

Informacijos apie pretendentus savivaldybės administracija neatskleidžia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konkursas turėtų įvykti iki šių metų lapkričio 22 d. Konkreti data dar nenustatyta.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo. Praėjusiąją savaitę, lyginant su užpraeita, registruota 4 kartus daugiau gripo atvejų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

40-ąją šių metų savaitę (2019 m. rugsėjo 30 d. – spalio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusią (40-ąja) metų savaitę registruota 20 gripo atvejų ir tai keturis kartus daugiau nei užpraeitą savaitę (39-ąją). Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis ir siekė 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40-ąja savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje. Praėjusią savaitę dėl gripo hospitalizuotas vienas vaikas.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai administracinėse teritorijose

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norint apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama likti namuose ir neužsiimti savigyda.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šią savaitę oficialiai prasidėjo naujas gripo sezonas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), vykdantis gripo stebėseną šalyje, kiekvieną savaitę skelbs sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sergamumo rodiklius.

ULAC duomenimis, 39-ąją šių metų savaitę (rugsėjo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 54,1 atv./10 tūkst. Lietuvos gyventojų ir tai žemesnis rodiklis nei pernai (2018 m.) tuo pačiu laikotarpiu – 61,9atv./10 tūkst. gyv.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 39 – ąja savaitę registruotas Telšių, didžiausias – Alytaus administracinėse teritorijose.

Įvertinus šių metų praeitos – 39 savaitės – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su užpraeitos (38 savaitės) sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKT padidėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Utenos ir Vilniaus. Praeitą savaitę registruoti 5 gripo atvejai.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai administracinėse teritorijose, ULAC duomenys

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus nuo gripo pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę, apsaugančią žmones nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet rudens–žiemos mėnesiais būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis.

Po skiepo pakankamas imunitetas susidaro maždaug po dviejų savaičių. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio–vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio. 2019–2020 m. gripo sezonui valstybės lėšomis rizikos grupių asmenų skiepijimui įsigyta keturvalente gripo vakcina. Gripo vakcinos kuriamos pagal mokslininkų prognozes, kurie numato kokie virusai cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. 2019–2020m. gripo sezonui skirtos vakcinos yra pagamintos siekiant apsisaugoti nuo šių gripo virusų:A/Brisbane/02/2018 (H1N1)pdm09-like virus; A/Kansas/14/2017 (H3N2)-like virus; B/Colorado/06/2017-like virus (B/Victoria/2/87 lineage); B/Phuket/3073/2013-like virus (B/Yamagata/16/88 lineage).

Sezoninė gripo vakcina yra labai svarbi ir apsaugo nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenims, kuriems gripas yra daug pavojingesnis ir gali sukelti komplikacijas ar net mirtį.

Šiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis):
65 m. ir vyresniems asmenims;
nėščiosioms;
asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Praėjusio gripo sezono metu Lietuvoje valstybės lėšomis pasiskiepijo 127 708 tūkst. gyventojų.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Jos tema šiais metais – „Klimato pokyčių iššūkiai – laikas visuomenei veikti vieningai aplinkos sveikatos srityje“.

Klimato kaita – vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, jos neigiamas poveikis turi įtakos siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos temperatūros pokyčiai, jūros lygio kilimas, vandenynų rūgštėjimas ir kiti klimato kaitos padariniai daro didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims.

Kiekvienais metais Žemėje užfiksuojama begalė gamtos reiškinių: potvynių, sausrų, stiprių liūčių, karščio bangų, miškų gaisrų, audrų, žemės drebėjimų, žemės nuošliaužų, uraganų ir kt. Didėjanti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – visa tai žmonių ūkinės veiklos padariniai, kurie prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui.

Dėl klimato kaitos poveikio vykstančios gamtos katastrofos nusineša daugybę žmonių gyvybių ir atneša nemažų materialinių nuostolių, turi skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir fiziologiniu aspektu – plinta su klimato kaita susijusios ligos, pvz., kraujotakos ir kvėpavimo sistemų.

Keičiantis pasaulio klimatui, gamtinių (išorinių) veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Aplinkos tarša, klimato kaita, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ir ekosistemų destabilizavimas kelia grėsmę žmogaus teisei į sveikatą ir labiausiai veikia socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes, dėl to dar labiau didėja socialinė nelygybė. Jautriausi klimato ir orų pokyčiams yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, bei socialinės atskirties grupės.

Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip karščio bangos, sausros ir audros. Netiesioginis – dėl ligos pernešėjų, oro ir vandens taršos. Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo jų dažnio bei intensyvumo.

Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas.

Klimato kaita įsibėgėjusi, todėl net ir sumažinus atmosferos taršą, dalis klimato pokyčių yra neišvengiami ir prie jų reikia prisitaikyti. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės padės sutaupyti lėšų ir išvengti galimų nelaimių ateityje.Todėl Vyriausybė ir valdžios institucijos visais valdymo lygmenimis turi dalintis bendra atsakomybe už pasaulinės aplinkos apsaugą, pasitelkdamos tarpsektorinį bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą procese, taip pat privalo skatinti ir apsaugoti visų žmonių kartų sveikatą nuo aplinkos rizikos veiksnių keliamo pavojaus visose politikos srityse.

Sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių orų keliamus pavojus visuomenės sveikatai galime tik veikdami išvien ir įgyvendindami užsibrėžtus tikslus. Tam visi kartu turėtume taikyti numatytas priemones, tokias kaip: karščio valdymo veiksmų planai, strategijos (prevencijos, pasirengimo ir ekstremalių situacijų); išankstinio perspėjimo apie ekstremalius orus sistema; medicinos įstaigų prisitaikymas (žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perskirstymas) priimti papildomus pacientų srautus; pažeidžiamų visuomenės grupių išskyrimas ir jų stebėjimas; tinkamos graužikų, vabzdžių ir kitų ligų pernešėjų kontrolės programos ir pan. Kviečiame visus prisijungti minint Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Šilutiškiai tėvai – atsakingi, mylintis savo vaikus, rūpestingi”, – pastebėjimais apie mažamečius auginančius tėvus dalijasi VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistės, į kurias kompleksinės pagalbos kreipiasi vis daugiau tėvų.

„Džiaugiamės, kad tėvai nebijo ir kreipiasi į mus dėl įvairių vaiko raidos sutrikimų: tiek dėl psichologinių, tiek dėl elgesio ar emocijų”, – kalbėjo Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos komandos moterys.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai kineziterapeutės Simona Kaučikienė, Virginija Dirvonskienė, Laura Kuliešienė, logoterapeutė Ieva Martinkienė ir socialinė darbuotoja Dovilė Lukoševičienė. Tarnyboje dirba ir gydytoja raidos pediatrė Eglė Petrošienė.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje kompleksinė pagalba teikiama ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems psichologinės, motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių bei šių vaikų tėvams. „Vaiko raidos sutrikimus pastebėję tėvai turėtų nedelsti ir kreiptis į mus. Kuo greičiau suteiksime vaikui pagalbą, tuo greičiau pasieksime teigiamų rezultatų“, – komentavo logoterapeutė. Ji akcentuoja, kad neretai vaikams diagnozuojami ir sunkesni sveikatos sutrikimai, cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ar autizmo spektro sutrikimai.

Kasmet šalyje kalbama, kad vaikų raidos sutrikimai – vis sudėtingesni nei anksčiau. Logoterapeutės I. Martinkienės aiškinimu, tam įtakos gali turėti ir šiuolaikinis gyvenimo būdas.

Taip pat tėvams vis sunkiau susikalbėti su vaikais, dažnos psichologinės problemos. „Įvertinu kalbinius įgūdžius, pažiūriu vaiko burnos motoriką – ar nėra priaugęs liežuvio pasaitėlis… Domiuosi vaiko mitybos įpročiais – ar tinkamai maitinasi, atliekame kalbos pratimus“, – aiškino I. Martinkienė pridurdama, kad vertinami ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikai bet ir kūdikiai (nuo 0 iki 7 metų amžiaus).

Kineziterapeutės konsultuoja esant kūdikių ir vaikų raidos bei judesio sutrikimams, taiko įvairius pratimus, mankštas. Specialistės aiškina, kad kineziterapija būtina mažiesiems, kai padidėjęs ar sumažėjęs raumenų tonusas, susiformavusi netaisyklinga kūno padėtis. „Kineziterapijos užsiėmimų metu atsižvelgiama į kiekvieną vaiką ir jo sveikatos sutrikimą, tuomet parenkamas tinkamiausias gydymas“, – sakė L. Kuliešienė. Jai antrino ir kolegė V. Dirvonskienė sakydama, kad pagrindinis kineziterapijos uždavinys – motorinės raidos skatinimas: „Jei vaikas laiku nesivarto ar nesisėda, tuomet atliekame specialius pratimus tam, kad vaikas pradėtų tai daryti. Mokome ir mamas, kaip taisyklingai paimti vaiką į rankas, nešioti ar guldyti vaiką į lovelę. Tai reikalinga, kad ateityje nebūtų judesio ar vaiko kūno padėties sutrikimų“, – aiškino kineziterapeutė.

Konsultuoja ir socialinis darbuotojas

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje tėvai susipažįsta ir su socialiniu darbuotoju – Dovile Lukoševičiene, kuri visada artimiau bendrauja su šeima, įvertina šeimos socialinę situaciją, materialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, kurioje auga mažametis. „Mes esame komanda – visos apžiūrime, dirbame su vaiku, bendraujame su tėvais. Žinoma, yra įvairių šeimų, kurioms būtina pagalba, reikia paramos, drabužių, mokyti socialinių įgūdžių… Stengiamės joms padėti ir nukreipiame teisinga kryptimi“, – apie savo darbą pasakojo socialinė darbuotoja. Taip pat tėvai informuojami apie įstaigas, žmones, kurie teikia socialinę pagalbą Šilutės rajone.

Kai kurie tėvai nesupranta ir neretai baiminasi socialinių darbuotojų. D. Lukoševičienės aiškinimu, žmonės jautrūs, kai kalba pakrypsta apie vaikus ar socialinę padėtį. Tačiau yra įvairių situacijų, kai būtina žinoti, kur vaikas gyvena. „Yra atvejų, kai vaikai mažai arba visai nekalba. Tuomet teiraujamės ir apie gyvenamąją vietą. Daugeliui atrodo, jog tai nesusiję dalykai. Deja, paaiškėja, kad šeima mažai keliauja, nebendrauja su kitais žmonėmis, neturi draugų, – pastebėjimais dalijosi socialinė darbuotoja. – Yra situacijų, kai vaikui būtina pas mus lankytis, stebimi įvairūs raidos sutrikimai. Tačiau neretai tėvai linkę ignoruoti problemą ir vengia susitikimų“.

Kaip gauti pagalbą?

Tėvai turi pateikti šeimos gydytojo arba neurologo siuntimą ir su juo atvykti į Šilutės ligoninę. Tuomet Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje vaiką apžiūri vaikų pediatras ir skiria tolesnį gydymą. Anot L. Kuliešienės, skiriama viena arba kelios specialistų konsultacijos per dieną, arba vaikas siunčiamas išplėstinei konsultacijai į Vilnių, Kauną. Prireikus siunčiamas ten ir kelioms savaitėms. „Nuo vaiko būklės skiriamas gydymo intensyvumas ir gydymo pobūdis. Kaip dažnai lankys procedūras ir kokias: ar jam reikalinga kineziterapija, ar masažas, ar logoterapiauto konsultacija“, – aiškino kineziterapeutė.

Geriausia prostatos vėžio profilaktikos priemonė – ankstyvoji diagnostika - E. Padimanskas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras.

Všį Šilutės ligoninės urologo Edgaro Padimansko teigimu, profilaktiniai patikrinimai yra būtini, nes tik laiku diagnozavus ligą pasveikstama.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Net 90 proc. atvejų prostatos vėžys gali būti išgydomas, ypač diagnozavus ligą ankstyvoje stadijoje. Aišku, po operacijos privalu ir toliau profilaktiškai tikrintis. Kelis kartus per metus svarbu lankytis pas urologą, kad prostatos vėžys neatsinaujintų”, – rekomenduoja E. Padimanskas.

Urologas primena, jog nuo 2006-ųjų įgyvendinama vyriausybės remiama Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų. Ši programa skirta ir jaunesniems nuo 45 metų amžiaus vyrams, jei jų tėvai arba broliai yra sirgę prostatos vėžiu.

E. Padimanskas atkreipia vyrų dėmesį, kad bent kartą metuose būtina išsitirti prostatą. Ankstyvoje stadijoje diagnozavus vėžį, apie 95 proc. vyrų pasveiksta.

Urologas atskleidė, jog apie 60-65 proc. visų biopsijų, kurios atliekamos Šilutės ligoninėje, yra teigiamos. Prevencinės prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, nes tuomet yra daugiau galimybių ją išgydyti.

Norint išsitirti pagal šią programą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai paaiškins ir supažindins su programa, ir paskirs reikalingus tyrimus. Vienintelė diagnostinė priemonė, leidžianti aptikti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas – PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas. Šis tyrimas, anot urologo, leidžia aptikti ne tik vėžines ląsteles, bet ir įvertinti galimo susirgimo riziką. Taigi, jei PSA tyrimo rezultatas teigiamas, tuomet būtina kreiptis į Šilutės ligoninę urologo konsultacijai.

E. Padimanskas primena, kad nuo 45-50 metų amžiaus vyrams šį tyrimą vertėtų atlikti kartą per metus.

„Tačiau neapsigaukite, jei atlikto PSA tyrimo rezultatai geri. Tai dar nereiškia, kad jums nebereikia lankytis pas urologą. Deja. Šis kraujo tyrimas parodo tik vėžio galimybę. Šeimos gydytojas, matydamas kitus simptomus, būdingus prostatos vėžiui, privalo nukreipti urologo konsultacijai”, – informuoja urologas.

Anot E. Padimansko, prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, nesukeldamas jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.

„Yra atvejų, kai pacientui nesiūlome jokio gydymo, o tik jį stebime. Tada jis kas tris mėnesius lankosi pas urologą, kartoja PSA tyrimą. Aš pacientą stebiu ir kartais randu auglį, tačiau miegantį. Jis dar vadinamas kliniškai nereikšmingu prostatos vėžiu”, – apie kitus atvejus pasakojo E. Padimanskas ir pabrėžė, kad tokiu atveju pacientas jau žino apie savo ligą, kurią jį prižiūrintis gydytojas jau gali prižiūrėti ir ją kontroliuoti.

www.silutesligonine.lt inf.

Organizatorių nuotr.

Lietuvos kūrėjai įsikūnijo į vėžiu sergančio vaiko tėvų vaidmenį.

Sėskitės, prašom – nuo šių žodžių prasideda vėžiu sergančių vaikų tėvų kova. Ant kėdės, kuri tampa jų namais. Taip prasideda ir projektas „Vienos kėdės istorija”, drauge su žinomais žmonėmis kviečiantis prisėsti laikinoje ligoninės palatoje ir nepakilti tol, kol nebus surinktos reikalingos lėšos „Mamų unijos šeimos namams”.

Rugsėjo 16 d. pačiame Vilniaus centre, Katedros aikštėje, atsiras imitacinė ligoninės palata, kurioje šalia lovos stovės viena kėdė (gali būti aktualios ergonominės kėdės).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto iniciatoriai kvies žmones bent vieną valandą praleisti ant šios kėdės ir taip parodyti savo paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms. Palata neužvers durų tol, kol nebus surinkta 500 tūkst. eurų suma projekto tikslui – „Šeimos namų” statybų užbaigimui.

Paramą „Vienos kėdės istorijos” projektui išreiškė bei jo vaizdo klipe nusifilmavo daugelis Lietuvos kino ir muzikos kūrėjų: Andrius Mamontovas, Gabrielius Liaudanskas – Svaras, Statislavas Stavickas – Stano, Ineta Stasiulytė, Larisa Kalpokaitė, Justinas Jarutis, Ieva Zasimauskaitė ir kiti.

„Nuo šiandien kviečiame visus tapti šios istorijos dalimi, registruotis mūsų svetainėje ir trumpam įsijausti į vėžiu sergančio vaiko šeimos vaidmenį. Užuojautos ir gailesčio čia nereikia, čia reikia supratimo, paramos. Tik kartu galime sukurti „Vienos kėdės istorijos” laimingą pabaigą”, – teigia labdaros ir paramos fondo „Mamų unija” įkūrėja, „Šeimos namų” sumanytoja Eglė Mėlinauskienė.

Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų, o susirgus vaikui, suserga ir visa jo šeima. „Šeimos namų” idėja yra sukurti reabilitacijos ir informacijos centrą tokioms šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje.

Pasak E. Mėlinauskienės, „Šeimos namai” nepakeis ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų. Tai socialinė alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę turėti daugiau laiko kartu.

„Šeimos namai” bus ne tik vieta, kurioje galės gyventi sergančio vaiko šeima, bet ir erdvė, leidžianti dalintis savo istorija bei išgyvenimais su kitomis šeimomis. Šis didelis ir gražus projektas statomas tik iš privačių lėšų, geraširdžių žmonių bei socialiai atsakingų įmonių aukų. Tikime, kad suvieniję jėgas, mes pagaliau svajonę paversime realybe”, – sako „Mamų unijos” įkūrėja.

Projekto „Vienos kėdės istorija” vaizdo įrašas: https://youtu.be/4msbH3×8faU.

Užsiregistruoti ir prisidėti prie „Vienos kėdės istorijos” projekto galima interneto svetainėje adresu www.vienoskedesistorija.lt.

Paremti projektą galima siunčiant žinutę numeriu 1344 su žodžiu „VAIKAMS“, auka 5 eurai.

Kiti paramos būdai: pavedimu per banką, aukojant naudojantis Paysera bankininkyste, aukojant į LPF „Mamų unija“ sąskaitą, skiriant periodinę paramą.

„Mamų unijos” inf.

Emilija. (Šeimos archyvo nuotr.)

Mes ateiname į šį pasaulį tam, kad nueitume savo kelią. Vieni einame ramiai ir lėtai, kiti lekiame pasišokinėdami, treti sunkiai velkame kojas, kliūvančias už grumstų ar klimpstančias pelkėse. Yra apdovanotųjų, kurie mėgaujasi rožėmis klota kelione, tuo tarpu likusiems tenka žygiuoti permainingomis gyvenimo kelio atkarpomis. Ir kokia laimė, jei, priėję gilią prarają, sulaukiame ištiestos pagalbos rankos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškė Emilija, kuriai dar tik ketveri, norėtų krykštaudama bėgti savo gyvenimo keliuku, tačiau jį užtvėrė sunkiai įveikiama kliūtis – onkologinė liga. Emilijos šeima viena sunkiai ridena šį negandos riedulį nuo dukros kelio, todėl prašo geradarių, mėgstančių žygius keliais ir bekelėmis, pagalbos.

Rugsėjo 21 d. „TrenkTuro“ organizuojamas žygis „Coastline Trek’19: Klaipėda su Gjensidige“ bus kitoks, nes jame ypatingą reikšmę turės skaičius „penki“. Penki kilometrai ėjimo penkiose trasose už penktus metus einančią Emiliją. Tokia simboliška paramos idėja bus įgyvendinama žygyje kartu su labdaros ir paramos fondu „Mamų unija“, besistengiančiu surinkti pinigus mergaitės gydymui Šveicarijoje. Taigi kažkam pirmieji žingsniai žygio „Pėsčiomis pajūriu“ trasoje įprasmins ir pirmuosius Emilijos žingsnius reikalingo gydymo link.

Liūdna diagnozė užklupo prieš ketvirtą gimtadienį

„Gyvenime nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiausius uždavinius“, rašė R.M. Rilke. Gal ir ne kiekvienas, bet Emilija tikrai gavo gyvenimo aukštajai matematikai prilyginamą uždavinį – įveikti vėžį. Mergaitei, nesulaukusiai net ketverių, buvo diagnozuota retinoblastoma – piktybinis akies navikas.

Paprastai ši vėžio forma diagnozuojama kūdikiams, tačiau Emilija, būdama itin guvi ir linksma mergaitė, artimiesiems net nesukėlė įtarimo, jog nemato viena akyte. Emilijos mama, pastebėjusi šiek tiek skirtingas mergaitės akių spalvas, didelio nerimo nepajuto. Profilaktinio apsilankymo poliklinikoje metu, gydytoja nusprendė, kad reikalinga specialistų konsultacija. Po porą mėnesių užtrukusių vizitų pas skirtingus gydytojus bei įvairių tyrimų, Emilijos šeima išgirdo negailestingą diagnozę.

Lietuvoje gydymo nėra

Retinoblastoma yra gana reta liga, todėl Lietuvoje nėra jos gydymo praktikos. Emilija siunčiama gydytis į Šveicariją. Nors mažajai pacientei gydymas nekainuoja, pinigų kelionės išlaidoms tėvai privalo rasti patys. Suprantama, keturmetė negali keliauti viena. Mergaitės mama, Dovilė, visada keliauja kartu. „Bilietai kainuoja apie tūkstantį eurų į abi puses, nakvynė kainuoja po 130 eurų parai. Pirmuosius kartus Šveicarijoje tekdavo pabūti savaitę, dabar turėtų užtekti 2 ar 3 dienų. Tai labai brangi šalis, kai nuvykome pirmą kartą, mane ištiko šokas, net neįsivaizdavau, kad ten taip viskas brangu – pakelis pigiausių makaronų kainuoja apie 4 eurus, tad skaičiuojame kiekvieną centą“, – atviravo Emilijos mama.

„Kiekvieno vizito metu Emilijai atliekamos arba injekcijos į akytę arba chemoterapija į arteriją. Iš pradžių vykome kas dvi savaites, dabar – kas mėnesį. Rugsėjo 5 dieną vėl turime būti Šveicarijoje. Tai bus penktas apsilankymas. Kiek truks gydymas, neaišku. Iš kitų tėvų žinau, kad gali užtrukti apie dvejus metus“, – pasakojo Dovilė.

Mergaitės mama džiaugiasi, kad gydymas labai efektyvus. Jau po keturių vizitų, mergaitės akytė pradeda šiek tiek matyti. „Po kiekvienos gydymo procedūros laukiu specialistų apžiūros, nes žinau, kad naujienos bus vis geresnės“, – optimistiškai kalbėjo Dovilė.

Jauna šeima finansiškai nepasiruošusi tokiems iššūkiams

Nors Dovilė neverkšlena dėl užgriuvusių išbandymų, prasitaria, kad būna ir sunkių momentų. Emilija turi jaunesnį broliuką, jam šiuo metu vieneri metai ir keturi mėnesiai. Mergaitės tėtis dirba užsienyje. Dovilė vaikučių susilaukė jauna, nespėjusi uždirbti vaiko priežiūros išmokoms, todėl gauna tik 100 eurų už abu vaikus. Ji nesiskundžia, kad vienai tenka rūpintis ir su liga kovojančia dukryte, ir mažyliu sūneliu. Moteris džiaugiasi, kad berniuką gali palikti giminaičiams, kai su Emilija išvyksta į Šveicariją, nes keliauti dar ir su mažuoju būtų tikrai per sudėtinga. Vienintelis mažosios ligoniukės mamos rūpestis šiuo metu – iš kur gauti pinigų dukrytės gydymo kelionių ir slaugos išlaidoms padengti. „Jeigu nepadėtų „Mamų unija“, nežinau, kaip būtų… Tikiuosi, kažkaip viskas pavyks ir rasime lėšų visam gydymo kursui“, – guodėsi Emilijos mama.

Emilija – kovotoja, su geru humoro jausmu

Paprašyta papasakoti apie Emiliją, mama nušvinta ir beria nesustodama: „Ji labai protinga ir energinga. Jos visada visur pilna. Tik trumpam po sunkesnių procedūrų mergaitė būna vangesnė, bet netrukus ji vėl turi krūvą reikalų ir šimtus netikėtų klausimų. Pavyzdžiui, nei iš šio nei iš to, ji užklausia „o ką valgo boružėlės“, tuo prajuokindama visus aplinkinius. Iš tiesų, savo amžiui ji turi neįtikėtinai gerą humoro jausmą. Net gydytojai stebisi, kokia Emilija stipri – ir fiziškai, ir psichologiškai. Mūsų visų džiaugsmui, ji ir sveiksta greitai.“ Tiesa, mažoji kovotoja turi vieną baimę – labai bijo kaukės, kurią gydytojai uždeda mergaitei migdydami ją prieš procedūras. „Būna visko – ir to streso, ir nuovargio, bet viskas gerai, Emilija nepasiduoda, ji ištverminga“, – tvirtai pasakojo mama, pati demonstruojanti ne mažesnę stiprybę.

Žygis rugsėjo 21 dieną pajūryje

Labai simboliška, kad žygeiviai savo kelione pajūriu gali šiek tiek palengvinti Emilijos gyvenimo kelio atkarpą, kurią ligoniukė privalo įveikti šiuo metu.

Rugsėjo 21 dieną „Trenkturas“ septintą kartą kviečia į žygį „Coastline trek su Gjensidige“, kuriame dalyviai žygiuos 13, 25, 40, 60 ar net 100 kilometrų. Startas skelbiamas Klaipėdoje, Sporto ir sveikatingumo bazėje, esančioje Smiltynės g.

Daiva Valančiūtė, 15min.lt

Burnos priežiūra reikalauja ne tik laiko, bet ir pastangų, tačiau visi daug lengviau užsiimame šiuo procesu, kada susimąstome, kokiomis ligomis galime susirgti. Šiandien daugėja žmonių, kurie suserga stomatitu, todėl būtinos prevencinės priemonės siekiant apsaugoti tiek suaugusius, tiek vaikus nuo šios nemalonios ligos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendrai stomatitas, tai burnos gleivinės uždegimas, tačiau ši liga itin nemaloni. Negalite normaliai valgyti, jausti maisto skonį, o toks dirgiklis jaučiamas kiekvieną dieną. Taigi, kiekvienam rekomenduojame tinkamai prižiūrėti burną ir tuomet tokios problemos bus išvengta.

Stomatitas 2019 metais yra suaktyvėjęs, jeigu lygintume su 2018 ar 2017 metais. Gydytojai pastebi, kad daugėja jaunesnių pacientų. Dar prieš gerus dešimt metų ši liga buvo siejama tik su vyresnio amžiaus žmonėmis, tačiau dabar jau tampa aišku, kad nerūpestinga burnos higiena lemia tokios ligos atsiradimą.

Kas tai per liga?

Norėdami sužinoti daugiau apie šią ligą ir jos požymius pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju. Jis galės jums paaiškinti, ką reikia daryti, kad tikrai jūsų burna būtų sveika ir kiekvieną dieną galėtumėte džiaugtis skaniu maistu. Kiekvienam pacientui rekomenduojame peržiūrėti video reportažus apie sunkiai sergančius ligonius iš viso pasaulio. Tokia profilaktika leidžia aiškiai suprasti, kodėl būtina atlikti burnos valymą. Jeigu valgote daug įvairaus maisto, tuomet net dienos metu stomatologai rekomenduoja išsivalyti burną.

Ar stomatitas 2019 metais sunkiau gydomas?

Gerai, kad dabar medicina yra stipriai pažengusi ir tokios ligos tikrai nesudėtingai gydomos. Pagrindas laiku kreiptis į specialistus. Pirmiausia bus nustatytas ligos sudėtingumas ir tuomet daktaras paskirs gydymą. Dažniausiai reikia gerti vaistus ir naudoti specialius tepalus. Tokia liga paprastai labai greitai išgydoma. Aišku, pasitaiko ir sudėtingų atvejų, kuomet reikalingas rimtesnis specialistų dėmesys. Kiekvienam rekomenduojame tiesiog tiek ryte, tiek vakare tvarkingai prižiūrėti burną, visuomet švariai išsivalyti dantis. Juk įvairių bakterijų spiečiai ir sukelia tokias ligas.

Kaip nesusirgti?

.

Užsakymo Nr. 190820

www.silutesligonine.lt nuotr.

Penktadienį Šilutės ligoninėje svečiavosi Vilniaus Santaros Klinikų vaikų kardiologė medicinos mokslų daktarė Rita Sudikienė. Tai jau antrasis vaikų kardiologės susitikimas su mažaisiais Pamario pacientais, kuriems nuo gimimo diagnozuota įgimta širdies yda.

Priminsime, jog praėjusiais metais per pirmąjį kardiologės vizitą džiaugsmu su aplinkiniais dalijosi šilutiškis tėtis Ramūnas, kuris tąkart išgirdo puikią naujieną – jo sūnui Vakariui po mėnesio buvo atlikta sėkminga širdies operacija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šį kartą med. m. dr. R. Sudikienė apžiūrėjo devynis Šilutės rajono vaikus, įvertino jų būklę ir pasidalijo rekomendacijomis.

„Džiugu, kad yra galimybė Šilutės rajono vaikams pasikonsultuoti su šia vaikų kardiologe, nereikia vykti į didmiestį. Kitąmet ir vėl bus organizuojamos konsultacijos, nes vaikams būtina ši profesionali pagalba“, – sakė Šilutės ligoninės Vaikų ligų gydytoja Vaidilutė Intienė.

Konsultacija ir būsimoms mamoms

Kintų muzikos festivalio įkūrėjos Audros Juodeškienės gerumo pavyzdžiai įkvėpė prisidėti ir kitus žmones. Ateityje prie šios gerumo akcijos prisijungs ir dar viena Vilniaus Klinikų gydytoja – vaikų kardiologė doc. dr. Ramunė Vankevičienė. Šilutės ligoninėje planuojama būsimoms mamoms atlikti vaisiaus širdies echoskopiją, kai yra įtarimų dėl vaisiaus širdies ydos. „Tai pradininkė šios srities, pati geriausia gydytoja, kuri ir diagnozę nustato tiksliausiai, akušeriai-ginekologai siunčia pacientus pas ją, kai yra įtarimų dėl vaisiaus širdies ydos“, – puikią naujieną pranešė med. m. dr. R. Sudikienė.

Šeimoms, kurios augina sunkiomis širdies ligomis sergančius vaikus, ar būsimoms mamoms ypač svarbios vaikų kardiologo konsultacijos. Anot med. m. dr. R. Sudikienės, ne visi rajonuose gyvenantys tėveliai su vaikais gali kaskart atvykti į didmiestį konsultacijoms, todėl ši, tarytum, misija – padėti mažiesiems, o tėveliams suteikti viltį, kad jų vaikas gali visiškai pasveikti.

Dr. R. Sudikienė džiaugiasi galėdama savo darbu padėti mažiesiems, todėl šios gydytojos Šilutės rajono pacientai bus globojami ir toliau.

Įvyko ir koncertas

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Karklės bažnytvietėje rinkosi mažieji muzikos mylėtojai – įvyko specialiai vaikams skirtas edukacinis koncertas. „Festivalio rėmuose turime trejų metų projektą pristatydami visą muzikos raidą nuo senosios muzikos, baroko ir renesanso. Karklės bažnytvietėje susirinko miestelio bendruomenė su vaikais. Ten pristatėme senosios muzikos pamoką, parodė seniausią instrumentą vargonų prototipą – organetą“, – apie senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ koncertą „Senosios muzikos paslaptys“ mažiesiems pasakojo A. Juodeškienė. Jau trečius metus Kintuose besilankantis ansamblis didelį dėmesį savo veikloje skiria vaikams. Tądien jaunieji klausytojai girdėjo XII–XV a. muzikos kūrinius.

www.silutesligonine.lt inf.