www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau užregistruota daugiau gripo atvejų.

Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 10–16 d. siekė 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pirmąją vasario mėn. savaitę – 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų užfiksuota Marijampolės apskrityje, mažiausiai – Utenos apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 10–16 d. gripas diagnozuotas 1802 Lietuvos gyventojams. Dėl gripo šalies ligoninėse gydoma 117 asmenų, tarp jų 86 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma 10 asmenų, iš jų 8 vaikai.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse ir Lietuvoje

Kas padeda apsisaugoti siaučiant gripui?

Rankų higiena: dažnai plaukite rankas su šiltu vandeniu ir muilu, ypač prieš valgį, palietę galimai užkrėstus daiktus, po ligonio slaugymo. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jų higienai galima naudoti ir dezinfekcines priemones alkoholio pagrindu. Neplautomis rankomis nelieskite nosies ar burnos, netrinkite akių.
Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas. Kosėdami ar čiaudėdami burną prisidenkite vienkartine servetėle. Jei šalia nosinės neturite, galima kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę. Panaudotas nosinaites nedelsdami išmesti į šiukšliadėžę.
Patalpų higiena: dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
Susirgę nesigydykite patys ir kreipkitės į gydytoją, likite namuose, stenkitės nekontaktuoti su sveikais žmonėmis, naudokite atskirus maisto įrankius.
Venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 60,4 atv. 10 tūkst. gyventojų (prieš savaitę buvo 71 atv. 10 tūkst. gyventojų ).

Klaipėdos apskrities duomenys

Vasario 3–9 d. gripas diagnozuotas 1474 Lietuvos gyventojams, sausio 27 d. – vasario 2 d. susirgusiųjų šia liga buvo 1185.

Praėjusią savaitę dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 119 asmenų, tarp jų 88 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma 12 asmenų, iš jų 8 vaikai.

Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suserga nuo 40 iki 60 tūkstančių gyventojų. ŪVKTI gripo sezono metu perserga net iki 800 000 gyventojų. Dažniau serga vaikai. Deja, bet mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieną gripo sezoną. 2018–2019 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 26 asmenys, vidutinis mirusiųjų amžius buvo 60 metų. 2019–2020 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 4 asmenys.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų užregistruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.

NVSC specialistai rekomenduoja kruopščiai laikytis asmens higienos:
dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu arba naudoti dezinfekcines priemones alkoholio pagrindu;
neliesti neplautomis rankomis veido ir akių;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti vienkartine servetėle arba kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę;
dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas;
susirgus likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) praneša, kad susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) atvejų daugėja. Nors šiemet sergančiųjų gerokai mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai kas savaitę didėja.

Praėjusią savaitę (sausio 27 d.–vasario 2 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, daugiausiai sergančiųjų – Kauno apskrityje (96,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Utenos apskrityje (57,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 71 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Gripas praėjusią savaitę diagnozuotas 1185 Lietuvos gyventojams, sausio 20–26 d. susirgusiųjų šia liga buvo 947.

Sausio 27 d.–vasario 2 d. dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 119 asmenų, tarp jų 80 vaikų ir 3 nėščiosios. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma 10 asmenų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Kaip elgtis siaučiant gripui

Gripo sezono metu rekomenduojama ypač griežtai laikytis higienos taisyklių:
kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis, jomis pasinaudojus – nedelsiant išmesti į šiukšliadėžę (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne);
reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus;
stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis;
pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus ir kt.), nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją;
dažnai valyti ir vėdinti patalpas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia žiedadulkėms jautrių gyventojų dėmesį, kad jau nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika.

Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per visą Lietuvoje vykdytų žiedadulkių koncentracijos aplinkos ore stebėjimų laikotarpį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiaulių universiteto aerobiologai pažymi, kad Lietuvoje jau beveik baigiasi lazdynų žydėjimas, o atokaitoje augantys alksniai jau barsto žiedadulkes. Bendrą žiedadulkių krūvį didina su tolimosiomis pernašomis iš Austrijos, Vokietijos, Lenkijos atnešamų alksnio žiedadulkių pliūpsniai.

Oru plintančios žiedadulkės yra svarbus išorinis aeroalergenas, jautriems asmenims sukeliantis alerginio rinito požymius. Alergeninių žiedadulkių kiekis ore saulėtomis dienomis yra didelis.

Informuojame, kad vaikai ir beržinių augalų žiedadulkėms jautrūs žmonės gali patirti sveikatos sutrikimų, todėl jie turi imtis apsaugos nuo žiedadulkių priemonių. Viena iš pagrindinių apsaugos priemonių – vengti kontakto su žiedadulkėmis. Neigiamą žiedadulkių poveikį sveikatai sumažinsite, jei vėdinsite gyvenamąsias patalpas anksti ryte, trumpiau būsite lauke, grįžę iš lauko iš karto persirengsite, nusiprausite veidą ir visą kūną po dušu.

Kita priemonė, kurią Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras rekomenduoja žiedadulkėms jautriems žmonėms – tai sveikatos stebėjimas naudojantis PASYFO (personalizuota alergijos simptomų prognozės sistema) programėle (Android ar iOS). Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad aktuali informacija apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai nuolat skelbiama bei atnaujinama personalizuotos alergijos simptomų prognozės sistemos interneto svetainėje.

PASYFO programėlės ir interneto svetainės autorė – tarptautinė Šiaulių universiteto, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto bei Suomijos meteorologijos instituto mokslininkus ir specialistus sujungusi komanda, veikianti aerobiologijos srityje. Jau daugiau nei 10 metų ši komanda tiria ir analizuoja oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai bei sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO). Ši sistema įtraukta į Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paslaugas. Detalesnė informacija apie oro kokybės prognozes „Atmosphere Monitoring Servise“ interneto svetainėje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) užfiksuojama vis daugiau.

Praėjusią savaitę (sausio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 60,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pernai tuo pačiu metu (4-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo dvigubai didesnis – 155,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę mažiausiai gripu ir ŪVKTI sirgo Tauragės apskrities gyventojai (rodiklis – 49,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų), daugiausiai – Kauno apskrities (90,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų). Gripas diagnozuotas 947 Lietuvos gyventojams, ankstesniąją savaitę – 586 asmenims.

Sausio 20–26 d. dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 99 asmenys, tarp jų 71 vaikas ir 1 nėščioji, 7 asmenys buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Rekomenduojama kruopščiai laikytis asmens higienos

Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms). Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti. Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Taip pat labai svarbu stengtis neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Neliesti neplautomis rankomis akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Po ligos ieškote, kur susileisti vaistus? Norite pasitarti ir su gydytoju? Atvykite į dienos stacionarą VšĮ Šilutės ligoninėje! Ši paslauga teikiama ir vaikams, ir suaugusiems.

Dienos stacionaro paslauga – tai planinė gydomoji ar diagnostinė asmens sveikatos priežiūros procedūra, kurios metu Šilutės ligoninės specialistai užtikrins pacientų priežiūra iki 8 valandų. Dienos stacionaro paslauga teikiama tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šia paslauga galės pasinaudoti pacientai, kuriems po ligos taikomas medikamentinis gydymas. Pavyzdžiui, kai pacientui reikia sulašinti lašinę ar susileisti vaistus. Prireikus, pacientai bus konsultuojami gydytojų, specialistų “, – sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Nuo šiol pacientams nebereikės ieškoti, kas pasirūpins po ligos jų tolimesniu gydymu. Dienos stacionare Šilutės ligoninės specialistai atliks visas pacientui skirtas procedūras, kurios netruks ilgiau nei 8 valandas. Po procedūros pacientas galės vykti tiesiai į namus ar į darbą.

Anot V. Šileikio, tai greita ir patogi paslauga, kuri ypač reikalinga žmonėms. Dienos stacionaro metu pacientas bus prižiūrimas gydytojų, specialistų, bendrosios praktikos slaugytojų, kurie sulašins vaistus ar atliks kitas būtinas jiems procedūras. „Yra atvejų, kai pacientui po ligos reikia leistis vaistus daugiau kaip 3 dienas. Tam pas mus sudarytos visos sąlygos gauti kvalifikuotą ir reikalingą pagalbą“, – sakė vyriausiasis gydytojas.

Norėdami pasinaudoti dienos stacionaro paslauga, su šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimu atvykite į Šilutės ligoninę. Pacientų patogumui, dienos stacionaro paslaugai galima užsiregistruoti iš anksto. Suaugusiems kreiptis į Vidaus ligų skyrių tel. 610 48, dėl vaikų – į Vaikų ligų skyrių tel. 610 42.

Dienos stacionare pacientui atliekami reikalingi tyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, pagal klinikinę situaciją pacientą konsultuoja kiti gydytojai specialistai, atliekamos gydymo procedūros.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (sausio 13 d. – 19 d.) sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) dar padidėjo.

Bendras sergamumo rodiklis buvo 60,3 atvejai 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išliko Tauragės apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 55,2 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Gripo atvejų ir toliau daugėja. Pastarąją savaitę gripas diagnozuotas 586 Lietuvos gyventojams, ankstesniąją savaitę – 380. Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 70 asmenų (tarp jų 54 vaikai ir 1 nėščioji). Vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Didžiausias sergamumas Europoje – šiltose šalyse

Besniegė šilta žiema daugeliui iškėlė klausimą – gal traukiantis šalčiui, iš Lietuvos pasitrauks ir gripas? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tvirtina, kad gripo virusui lauko temperatūra įtakos neturi. Gripu sergama ir tose šalyse, kur žiemos šiltos – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, didžiausias sergamumas gripu Europoje šiuo metu yra Izraelyje, kur oro temperatūra siekia 20 laipsnių.

Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, šiam kosint, čiaudint, kalbant. Pagrindiniai gripo požymiai – didelis karščiavimas, gerklės, raumenų, galvos skausmas, kosulys. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose, todėl žiemą jas būtina nuolat vėdinti ir valyti. Saugantis gripo taip pat labai svarbu laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo –prisidengti vienkartine servetėle, kurią būtina iš karto išmesti. Jei po ranka neturime servetėlės, patariama kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę – taip rankomis virusų nepernešime ant liečiamų daiktų. Na, o kadangi oras netinkamas čiuožinėti ar slidinėti, galime pasidžiaugti šiluma ir šią žiemą daug vaikščioti – judėjimas gryname ore ypač naudingas sveikatai.

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės ligoninėje šiuo metu vykdomi remonto darbai – gražinamas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Planuose – ir Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus atnaujinimas.

Nuo sausio Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus prieigose vyksta remontas. Planuojama suremontuoti visą skyrių, tačiau ne iš karto. Remonto darbai planuojami taip, kad nesukeltų nepatogumų nei gydytojams, nei pacientams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Norime, kad reabilitacijos skyrius dirbtų ir remonto metu. Žinoma, darbininkams teks paplušėti vakarais, kartais ir savaitgaliais, tačiau tik tokiu būdu galėsime ir toliau suteikti visas reikalingas paslaugas pacientams“, – sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje keičiama grindų danga, durys, tvarkomos sienos, lubos.

Taip pat gražinamos ir buvusios Traumatologijos skyriaus patalpos. Planuojama, kad ten įsikurs dalis Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientų, 2-5 lovos bus skirtos paliatyviems pacientams.

„Džiaugiamės ir tikimės, kad remonto darbai neužsitęs. Nekantraujame, kada galėsime įsikelti į naujas patalpas. Tuomet pacientams ir personalui užtikrinsime geresnes sąlygas”, – anksčiau sakė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Nijolė Ramanauskienė.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (sausio 6–12 d.) sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) skaičius išaugo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 57,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 43 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajono rodiklis siekė 50,1 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

NVSC duomenimis, pernai tuo pačiu metu (2-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis – 93,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę mažiausiai gripu ir ŪVKTI sirgo Tauragės apskrities gyventojai (rodiklis – 42,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), daugiausiai – Kauno apskrities (69,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Gripo atvejų ir toliau nuosekliai daugėja. Pastarąją savaitę gripas diagnozuotas 380 Lietuvos gyventojų, ankstesniąją savaitę – 221 asmeniui. Dėl gripo į ligonines paguldyti 47 asmenys, tarp jų 33 vaikai ir 1 nėščioji, 2 asmenys buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis, užtikrinsiantis, kad pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei jų sveikatai buvo padaryta žala. Tokios praktikos šalyje iki šiol niekada nebuvo, tad, pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, natūralu, kad žmonėms kyla praktinių klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kiekviena naujovė neramina vien dėl to, kad nežinome, kaip bus. Taip yra ir šįsyk. Tad norime, kad neliktų neatsakytų klausimų, kad žmonės suprastų, jog „žalos be kaltės“ modelis yra ne kažkoks sugalvotas dar vienas biurokratinis procesas, kad būtų sunkiau, nesuprantamiau. Atvirkščiai – tai modelis, kuris tarnaus žmonėms, tai yra, ir pacientams, ir medikams. Tad asmeniškai raginu nepasikliauti be jokių argumentų kritikuojančiais šias naujoves, kurių tikrai laukė ir medikai, ir pacientai, o informaciją gauti iš specialistų, kurie yra kompetentingi atsakyti į rūpimus klausimus“, – sako ministras A. Veryga.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytos geresnės sąlygos pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Rengiant įstatymo pakeitimus, analizuota įvairių užsienio šalių, t. y., Naujosios Zelandijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Olandijos, Austrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų, taikoma žalos pacientų sveikatai atlyginimo praktika.

SAM pateikia atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

Kokia „žalos be kaltės“ modelio nauda?

Tiek kreipimosi, tiek žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra žymiai paprastesni nei iki šiol, nereikalaujantys specialių teisinių žinių, todėl, tikimasi, daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo, mažiau bylų pateks į teismus, kuriuose pacientams tekdavo itin sunkus ir brangiai kainuojantis uždavinys – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala yra dėl konkrečių gydytojų kaltų veiksmų. Draudimo bendrovės žalą pacientams kompensuodavo tik po teismo proceso, kuris užtrukdavo ne vienerius metus.

Taip pat, įvertinus, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (Komisija) sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio specialisto kaltės, mažės pacientų priešprieša su gydymo įstaigomis bei medikais, nes žala bus atlyginama neapkaltinant medikų dėl sisteminių klaidų.

Kas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Dėl žalos atlyginimo gali kreiptis pacientas, o pacientui mirus – jo artimieji.

Mirus pacientui, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta žala, teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją turi ne tik nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, bet ir kiti žmonės, už kurių išlaikymą mirusysis buvo atsakingas.

Be to, teisę gauti kompensaciją (tik neturtinės žalos) turi ir paciento darbingi tėvai bei suaugę vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ryšys. Iki šio modelio įsigaliojimo, artimi pacientui asmenys neturėjo įstatyminės teisės reikalauti neturtinės žalos kompensavimo, dėl ko teismuose vykdavo ilgi teisminiai ginčai.

Kada galima kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo sveikatai gydymo įstaigoje padaryta žala, gali kreiptis į Komisiją, veikiančią prie SAM, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.

Dėl kompensacijos galima kreiptis visais atvejais, kai pacientas ar, mirus pacientui – jo artimieji mano, jog gydymo įstaigoje sveikatai buvo padaryta žala.

Pavyzdžiui, jei atliekant planinę operaciją, kai turėjo būti išspręsta kažkokia jo sveikatos problema, pacientas miršta, tikėtina, kad tokią atvejo eigą galėjo lemti komplikacijos ar medikų padarytos klaidos. Jei artimieji įsitikinę, kad taip atsitiko dėl medikų kaltės, jie turi teisę kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo.

Kam konkrečiai pacientas ar mirusio paciento artimieji turi pateikti skundą ir kas juos analizuos?

Prašymai dėl žalos kompensavimo turės būti teikiami Komisijai, veikiančiai prie SAM. Prašymas dėl žalos atlyginimo galės būti teikiamas tiesiogiai arba per atstumą, t. y., žmonės galės atvykti į SAM arba, pavyzdžiui, prašymą pateikti registruotu paštu, per kurjerį ar kitomis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti žmogaus tapatybę.

Žalą vertins Komisija. Joje dirbs 7 nariai, deleguoti institucijų bei medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų.

Šiuo metu Komisija, veikusi iki 2020 m. sausio 1 d., dar nėra baigusi nagrinėti 32 pacientų prašymų. Jie bus perduoti naujajai Komisijai ir baigti nagrinėti pagal iki įstatymo pakeitimo (2020 m.) galiojusią tvarką ir reikalavimus.

Be to, naujoji Komisija nagrinės ir šiais metais pateiktus prašymus dėl žalos, kuri kilo iki 2020 m., atlyginimo. Šie prašymai taip pat bus nagrinėjami pagal iki įstatymo pakeitimo (2020 m.) galiojusią tvarką ir reikalavimus.

Kas turi būti nurodyta prašyme? Ar reikia pateikti medicininių dokumentų kopijas ir kitus dokumentus?

Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Komisija, svarstydama prašymą, pati (o ne pacientas) surinks dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir gydymo įstaigos bei medikų paaiškinimus, kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą, t. y., apie jo buvimą gydymo įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti.

Taip pat Komisija, esant poreikiui, pati kreipsis į ekspertus, dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.

Pacientui reikės pateikti tik turtinės žalos (patirtų išlaidų ar negautų pajamų) bei neturtinės žalos (pavyzdžiui, sužalojimo įtaką paciento socialiniam gyvenimui ir pan.) dydį patvirtinančius dokumentus.

Ar tokiu atveju, kai kreipsis artimieji, galios tokia pati tvarka?

Taip – nesvarbu, ar kreipsis pats pacientas, ar mirusiojo artimieji, galioja ta pati prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo, jo nagrinėjimo tvarka, terminai ir kita. Skirsis tik prašymo formos (tvirtinamos ministro įsakymu) ir su prašymu pridedamų dokumentų sąrašas. Pavyzdžiui, artimieji turės pridėti teisę į žalos atlyginimą patvirtinančius dokumentus – apie tai, kad buvo paciento išlaikomi arba, kad su pacientu juos siejo artimas ryšys.

Kokia žala bus atlyginama? Ar bus nustatytos vadinamosios žalos lubos?

Bus atlyginama žala, kuri padaryta teikiant gydymo paslaugas ir tai nėra neišvengiama žala.

Neišvengiama žala laikoma:

- ligų, kuriomis pacientas sirgo iki žalos padarymo, pasekmės ir komplikacijos, kurių nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį;

- ligos, atsiradusios dėl paciento individualių savybių;

- ligos, atsiradusios dėl vaistų, kurie vartoti laikantis nustatytų sąlygų, savybių.

Vis dėlto, žalos atlyginimas nebus išmokamas, jei bus nustatyta, kad žalą nulėmė paciento sąmoningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo nustatytų pareigų arba kitų kiekvienam savaime suprantamų atsargumo taisyklių (pavyzdžiui, nerūkyti sergant astma ir pan.) nesilaikymas. Tačiau jei minėtų taisyklių ir pareigų nesilaikymas bus ne pagrindinė žalos priežastis, t. y., jei jų laikiusis žala būtų buvusi tik mažesnė, bus išmokamas mažesnis žalos atlyginimas priklausomai nuo to, kokiu mastu minėti paciento veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo arba dydžio.

Numatyta, kad pacientams bus atlyginama turtinė ir neturtinė žala.

Atlyginant turtinę žalą bus atlyginamos faktinės pacientų patirtos turtinės išlaidos vaistams, gydymo paslaugoms, išskyrus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, taip pat kitos su padaryta žala (paciento priežiūra ar sveikatos atkūrimu ir pan.) susijusios pagrįstos ir būtinos išlaidos.

Neturtinė žala bus atlyginama pagal balų skaičiavimo sistemą, kas leis asmenims patiems iš anksto įsivertinti savo teisėtus lūkesčius į neturtinės žalos atlyginimą.

Žalos lubų, t. y., maksimalios atlygintinos žalos sumos, nėra nustatyta.

Kokios galimos neturtinės žalos sumos?

Suma kiekvienu konkrečiu atveju bus apskaičiuojama atskirai, įvertinus numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, netekus regėjimo dėl medikų klaidų, pacientui, preliminariais skaičiavimais, būtų išmokėta apie 13 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Kaip bus nagrinėjami skundai?

Visų pirma, bus įvertinama, ar prašymas ir pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, ir tik atitinkantys juos bus perduodami nagrinėjimui. Jei prašymas neatitiks reikalavimų, apie tai bus informuojamas jį pateikęs pacientas ar jo artimasis, kurie turės galimybę per nustatytą terminą jį pataisyti.

Jei skundas atitiks reikalavimus, jis bus nagrinėjamas Komisijoje.

Per kiek laiko skundai bus išanalizuoti?

Komisija sprendimus nesudėtingais atvejais, t. y., kai nereikia ekspertų išvadų ir kitų duomenų bei paaiškinimų, priims jau pirmajame posėdyje, kitais atvejais – vėlesniuose (surinkusi visus duomenis, išvadas ir paaiškinimus). Sprendimas dėl reikalaujamos žalos atlyginimo turės būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas galės būti pratęstas ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui.

Taigi, Komisija sprendimą vėliausiai galės priimti per tris mėnesius gavus prašymą.

Kas išmokės žalą, jei Komisija nustatys, kad ji padaryta?

Žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri administruos sąskaitą, į kurią įmokas mokės gydymo įstaigos.

Šiuo metu VLK atlieka banko, kuriame bus atidaryta sąskaita, paslaugų viešąjį pirkimą. Planuojama, kad įmokas į sąskaitą bus galima pervesti jau nuo kovo 1 d.

Tai reiškia, kad draudimo bendrovės nebebus susijusios su žalos kompensavimu?

Ne. Draustis civilinės atsakomybės draudimu gydymo įstaigoms nebereikės. Vietoje draudimo įmokų įstaigos mokės įmokas į VLK administruojamą sąskaitą.

Mažosios gydymo įstaigos, t. y., teikiančios šeimos medicinos, palaikomojo gydymo ir slaugos ir (arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas, turės mokėti 0,1 procento sieksiančias įmokas, skaičiuojant nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos pajamų už paslaugų teikimą, visos kitos – 0,2 procento. Numatyta, kad įmokos turės būti mokamos dalimis, kas ketvirtį. Pirmąją įmoką gydymo įstaigos turi sumokėti iki šių metų kovo 30 d.

Per kiek laiko žala bus išmokama?

Pacientui kompensacija bus išmokama per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Kompensacija visuomet bus išmokama vienu kartu, neskaidant jos dalimis.

Ką daryti, jei netenkins Komisijos sprendimas?

Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tad, gavęs Komisijos sprendimą ir nusprendęs, kad šis jo netenkina, pacientas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Be to, pacientai, kurių prašymus Komisija atsisakys nagrinėti (pavyzdžiui, dėl to, kad, Komisijos nuomone, pacientas neištaisė prašymo trūkumų), tokius Komisijos sprendimus galės skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Ar „žalos be kaltės“ modelis neskatins medikų aplaidžiai dirbti, jei už klaidas jie nesulauks sankcijų?

Sankcijos yra numatytos ir nuo Naujųjų metų įsigaliojusioje tvarkoje, tik, siekiant skatinti klaidas analizuoti, o ne slėpti, jos ne tokios griežtos.

Iki šiol net už vieną grubią arba pasikartojusią paprastą klaidą medikams grėsė licencijos netekimas, o tai skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės.

Dabar nustatyta, kad licencija būtų panaikinama tik antrą kartą pasikartojus grubiai klaidai, o visais kitais atvejais (padarius tik vieną grubią klaidą arba dvi paprastas klaidas per vienus metus) licencija būtų tik laikinai sustabdoma ir prireikus medikai turėtų tobulinti savo kvalifikaciją (jei bus nustatyta, kad ji neatitinka nustatytų reikalavimų).

Tokiu būdu nebus skubotai atimamos licencijos, medikams suteikiama galimybė pasitobulinti ir toliau teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o gydymo įstaigoms – išsaugoti specialistus ir užtikrinti paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Be to, kartu veiks ir žalos pasikartojimo prevencijos sistema. Ministro įsakymu bus sudaryta komisija, kurios pagrindinės funkcijos bus teikti siūlymus ne tik toms gydymo įstaigoms, kur buvo padaryta žala, bet ir visoms įstaigoms, kaip užkirsti kelią žalai atsirasti. Taip pat komisija teiks siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl priemonių ir reikalingų teisės aktų tobulinimo, kas leistų užkirsti kelią žalai atsirasti, siūlys kaip gerinti gydymo paslaugų kokybę ir kt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų – toliau pamažu daugėja.

Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 43 atvejus 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 31 atvejį 10 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 36,4 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

NVSC duomenimis, pernai tuo pačiu metu (1-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis – 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę gripu susirgo 221 asmuo, ankstesniąją savaitę – 178. 1-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 32 asmenys, tarp jų 24 vaikai, 1 asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų toliau daugėja.

Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 56,9 atvejo 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 61 atvejį 10 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 41,7 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Ligoninėse dėl gripo gulėjo daugiau asmenų

Nors bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo, praėjusią savaitę užregistruota daugiau gripo atvejų – 152, kai ankstesniąją savaitę – 103 atvejai. 51-ąją šių metų savaitę (gruodžio 16–22 d.) Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo 28 asmenys, tarp jų 17 vaikų, 4 asmenys buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje. Gruodžio 9–15 d. dėl gripo Lietuvos ligoninėse gulėjo 19 asmenų, tarp jų 10 vaikų ir 1 nėščioji. Vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Specialistai primena, kaip tvarkyti šventinį maistą.

Pagal senovės lietuvių papročius po Advento, kurio metu stengiamasi nevalgyti mėsos ir kitų riebių maisto produktų, šv. Kalėdos yra laikas, kai galima pasilepinti įvairiausiomis gėrybėmis: gausybe vyniotinių ir mišrainių, saldžiausių pyragų, tortų, sausainių ir kitų skanėstų. Šventiniu laikotarpiu namuose visada pagausėja maisto, šaldytuve ima trūkti vietos, o po vaišių lieka nesuvalgytų likučių. Todėl labai svarbu nepamiršti pagrindinių taisyklių ir saugiai tvarkyti maistą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Greitai gendantys maisto produktai (pieno, mėsos, žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai, pyragaičiai su kremu) yra gera terpė mikroorganizmams daugintis. Toks maistas privalo būti laikomas tinkamomis sąlygomis. Labai didelę reikšmę turi laikymo temperatūra, kuri negali būti aukštesnė kaip + 6o C. Laikant šaldytuve, svarbu produktus uždengti, įpakuoti į foliją ar maistinę plėvelę, laikyti taip, kad nebūtų kontakto su termiškai neapdorotais maisto produktais, tokiais kaip žalia žuvis ar mėsa.

Greitai gendančių maisto produktų etiketėse būna nurodytas galiojimo terminas: „Tinka vartoti iki…(data)“. Pasibaigus šiam terminui, produkto vartoti negalima, nes jis tampa nesaugus tiek mikrobiologiniu, tiek jusliniu požiūriu. Labai svarbu atidžiai stebėti namuose laikomo maisto juslines savybes, nes tai yra pirmasis „pavojaus signalas“, rodantis, kad produktas jau nebetinkamas vartoti. Atidarius pakuotę, reikia maistą suvartoti per nurodytą laiką, nes ilgiau gulint šaldytuve, gali blogėti produkto kokybė (apdžiūti, pakeisti spalvą, prisigerti kvapų, pakisti maistinė vertė. Nereikėtų pamiršti, kad pradarius pakuotes, galiojimo terminas keičiasi). Kokybę prastina ir pačiuose produktuose vykstantys cheminiai procesai. Atsiradęs pelėsis – ženklas, kad produktas jau nebevalgomas, tokiu maistu galima apsinuodyti.

Laikant maisto produktus šaldytuve, ant ledo gabaliukų ar labai karštoje temperatūroje (daugiau kaip + 60°C), mikroorganizmų, kurie padaro produktą netinkamą vartoti, dauginimasis sulėtėja arba sustoja, tačiau laikant kambario temperatūroje, įvairūs mikroorganizmai (pvz. salmonelės, listerijos ir t.t) sparčiai dauginasi, todėl rekomenduojama nepalikti ant stalo greitai gendančių maisto produktų ilgiau kaip 2 valandas.

Tarp mitybos specialistų vyrauja nuomonė, kad įsigytus kulinarijos gaminius, mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, mišraines, troškinius būtina laikyti šaldytuve ir vartoti ne ilgiau kaip dvi dienas. Norint išlaikyti produktus kuo ilgiau nepakitusius ir neturint galimybių užtikrinti laikymo sąlygų, galima juos konservuoti (džiovinti, šaldyti, sūdyti, marinuoti, užšaldyti šaldiklyje ir t.t.). Atitirpinti užšaldytą maistą reikėtų šaldytuve, o kartą atšildžius, jo pakartotinai šaldyti nerekomenduojama. Užšaldytus likučius reikėtų suvartoti per mėnesį.

Kepant mėsą, reikia vengti stipresnio skrudinimo. Kuo labiau suskrudęs produktas, tuo jame susidaro didesni akrilamidų (kancerogeninės, genotoksiškos medžiagos) kiekiai. Dauguma mikroorganizmų žūva esant + 75°C, todėl pravartu namie turėti specialų termometrą kepamos mėsos vidaus temperatūrai išmatuoti.

Pati svarbiausia per maistą plintančių ligų prevencijos priemonė – plauti rankas prieš pradedant ir baigus ruošti maistą bei ruošimo metu – ypač jei buvo liesta žalia mėsa, paukštiena, kiaušiniai ar daržovės. Reikėtų naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir įrankius žaliai mėsai ir daržovėms, po naudojimo kruopščiai viską nuplauti. Rekomenduojama daržoves ir vaisius plauti po tekančiu vandeniu. Taip pat labai svarbu nevartoti maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į ligonines paguldyta daugiau asmenų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistai informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 9–15 d.) gripo atvejų skaičius išaugo, tačiau bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis išliko panašus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 61 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 61,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, pernai tuo pačiu metu (50-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo didesnis ir siekė 84,0 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse šis rodiklis padidėjo, didžiausias buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 68,4 ir 67,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – 41,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Telšių apskrityje.

Šilutės rajono rodiklis siekė 52,3 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Nors bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI kinta nežymiai, praėjusią savaitę užregistruota daugiau gripo atvejų – 103 (ankstesniąją savaitę – 81 atvejis). Dėl gripo Lietuvos ligoninėse gulėjo 19 asmenų, iš jų 10 vaikų ir 1 nėščioji. Vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistai praneša, kad Lietuvoje per savaitę susirgimų gripu padaugėjo nuo 64 iki 81 atvejo.

Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis beveik nepakito, tačiau Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus apskrityse – padidėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusią savaitę mažiausias – 44,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajono rodiklis siekė 53,6 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Į ligonines paguldyta daugiau vaikų

Lietuvoje pirmąją gruodžio savaitę (gruodžio 2–8 d.) 9 žmonės dėl gripo buvo paguldyti į ligoninę, iš jų – 8 vaikai, vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Prieš savaitę dėl gripo į ligonines paguldyta 10 asmenų, iš jų 6 vaikai, vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Atranką laimėjusiam Viktorui Šileikiui šviečiasi Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigos, nepaisant jam pareikštų įtarimų dėl galimo dokumento suklastojimo.

Antradienį Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sulaukė taip vadinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pažymos su informacija apie atranką į Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pareigas laimėjusį šios gydomo įstaigos Konsultacinės poliklinikos vedėją, gydytoją ortopedą traumatologą V. Šileikį.
Anot mero, pažyma teigiama.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitaip sakant, STT V. Šileikio veikloje neįžvelgė jokių nusižengimų.
Tačiau pirmadienį Šilutės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 straipsnį, V. Šileikiui pareikšti įtarimai dėl galimo dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Mat plunksnos broliai iš vienos iš konkuruojančios firmos netrukus po atrankos į ligoninės vyr. gydytojus paskelbė, kad V. Šileikio JAV įgytas diplomas gali būti suklastotas.
Bet meras teigia, kad informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dar nėra gavęs.
Kita vertus, anot jo, pareikšti įtarimai ir ikiteisminis tyrimas, kuris neaišku kada ir kaip baigsis, – ne priežastis neskirti V. Šileikio į naujas pareigas.
Merui pagrindinis dokumentas – taip vadinama STT pažyma.
O kadangi ta pažyma, kaip sako meras, yra teigiama, todėl jis neturintis pagrindo neskirti V. Šileikio į ligoninės vyr. gydytojus.
Potvarkį dėl dokumento suklastojimu įtariamo V. Šileikio skyrimo į naujas pareigas nuo šio ketvirtadienio V. Laurinaitis žada pasirašyti trečiadienį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Šilutės rajono rodiklis siekė 48,6 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Lapkričio 25–gruodžio 1 d. visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 10 asmenų (iš jų 6 vaikai), vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Gripo epidemiją rekomenduojama skelbti, kai bendras sergamumo rodiklis siekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Gripas ir ŪVKTI. Kaip atskirti?

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38°C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajaučia ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Penktadienį Šilutės ligoninės vadovybė gydytojui otorinolaringologui Aloyzui Citavičiui įteikė padėką už profesionalumą, nepriekaištingą reputaciją ir ilgametį darbą Šilutės ligoninėje, kurioje dirbo nuo pat 1993-ųjų.

Lapkričio 29-oji buvo paskutinė LOR gydytojo A. Citavičiaus darbo diena. Jis išėjo į pensiją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai, laikinai vykdantis vyr. gydytojo funkcijas, Tomas Grenoveckas kartu su Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Irena Erciuviene, vyr. finansininke Asta Lebeckiene padėkojo LOR gydytojui už atsidavimą darbui, linkėjo sveikatos, daugiau laiko skirti sau ir artimiesiems.

„Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Dar reikia susiprasti, kas vyksta…“, – apie permainas kalbėjo LOR gydytojas A. Citavičius, kuris neslėpė, jog išeiti nėra lengva, sunku atsisveikinti ir su kolegomis, draugais.

1978-aisiais LOR gydytojas A. Citavičius baigė tuometinį Kauno medicinos institutą ir įgijo otorinolaringologo specialybę. Po mokslų sugrįžo į gimtinę – Telšius. Įgijęs LOR specialybę, A. Citavičius įsidarbino į Telšių ligoninės Vaikų ligų skyrių, kuriame išdirbo 4 metus.

Vėliau, anot A. Citavičiaus, atsirado laisva vyriausiojo gydytojo vieta tuometinėje Pagėgių pirmojoje rajoninėje ligoninėje, kuriai jis vadovavo daugiau kaip 24 metus. Po ilgų darbo metų Pagėgiuose A. Citavičius atsisveikino su gydymo įstaiga, kuri po ligoninių pertvarkos buvo uždaryta. Tuomet A. Citavičius išvyko į Šilutę. Nuo pat 1993-ųjų iki šiol jsi Šilutės ligoninėje dirbo LOR gydytoju.

Per daugelį metų, anot LOR gydytojo, pasikeitė ne tik pacientai, kurių anuomet buvo kur kas daugiau nei dabar, bet ir Šilutės ligoninė, gydymo priemonės ir metodai.

„Pamenu dar kažkas juokavo klausdamas, koks gydytojo pagrindinis instrumentas? Ogi rašiklis. Šiuo metu gydytojo pagrindinis įrankis – kompiuteris“, – šmaikštavo LOR gydytojas.

Pokalbio metu LOR gydytojas A. Citavičius geru žodžiu minėjo kolegas, buvusius vadovus, net ir pirmuosius mokytojus, tarp kurių ir buvusi Šilutės ligoninės LOR gydytoja Vida Stauskienė, abdominalinės chirurgijos gydytojas Vytautas Žvirblis. Paragintas chirurgo V. Žvirblio, A. Citavičius įgijo ir antrąją savo specialybę – tapo endoskopuotoju.

„Tuomet pasijutau tikru gydytoju. Tai sudėtinga procedūra, galėjau žmogui iš tikrųjų padėti. Kiek visko tada buvo: ir opų, ir situacijų nedėkingų… O ausų kabinete viskas daug paprasčiau“, – sakė LOR gydytojas.

Žinoma, LOR gydytojas A. Citavičius gražiausiais žodžiais minėjo ir savo auklėtinius, kurių taip pat buvo ne vienas. Pavyzdžiui, savo patirtimi ir žiniomis A. Citavičius dalijosi su šiuo metu Šilutės ligoninėje dirbančiu abdominalinės chirurgijos gydytoju Pauliumi Vaitiekūnu. Nors ilgai ir neteko chirurgui P. Vaitiekūnui dirbti kartu su A. Citavičiumi, tačiau jis tvirtino, kad A. Citavičius – nuoširdus ir paprastas žmogus. Jam LOR gydytojas paliko malonaus ir rūpestingo gydytojo įspūdį.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau –ŪVKTI) padidėjo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Alytaus apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lapkričio 18–24 d. sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo ir siekė 51,8 atv. 10 tūkst. gyventojų, kai lapkričio 11–17 d. sergamumo rodiklis buvo 48,1 atv. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 7 asmenys, kai prieš savaitę – 8 asmenys.

Šilutės rajono rodiklis siekė 49,4 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Plintant gripui ir ŪVKTI gyventojams rekomenduojama:
pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę;
valgyti daugiau vaisių ir daržovių;
dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių);
vengti bendrauti su sergančiais asmenimis;
po tekančiu šiltu vandeniu plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), ypač aptarnavus ligonį ir prieš valgį;
nusiplovus rankas nusausinti;
kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis;
panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti ir vėl nusiplauti rankas;
pajutus į gripą panašius simptomus, nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Primename, kad efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo yra skiepai, tad jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti.

Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

Lapkričio 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 11 iki 17 val. Šilutės rajono policijos komisariate (Lietuvininkų g. 31, Šilutė) vyks kraujo donorystės akcija.

Atvyksta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro darbuotojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Padovanoti kraujo kviečiami visi šilutiškiai, galintys ištiesti pagalbos ranką sergantiems ir padovanoti gyvybės lašą!