www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, epideminis sergamumo lygis, t. y. daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų dvi savaites iš eilės nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 917,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 12-ąją šių metų savaitę (kovo 20–26 d.) jis buvo 981,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Kaune – 1365,01 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Kazlų Rūdoje – 1311,74 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Kėdainių rajone – 1276,36 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 70 asmenų, prieš savaitę į ligonines pateko daugiau asmenų (110). Kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, didžioji dalis – vaikai iki 17 m. amžiaus. 13-ąją šių metų savaitę intensyviosios terapijos skyriuose gydėsi 2 nepilnamečiai.

Kovo 27 d. – balandžio 2 d. buvo užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai. Mirusieji priklausė 80–89 m. bei 90 m. ir vyresnių amžiaus asmenų grupėms, nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina, turėjo kitų gretutinių ligų. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 18 mirties nuo gripo atvejų, beveik visi (16) buvo nepasiskiepiję nuo gripo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad kovo 20–26 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau ligoninėse gydomų asmenų skaičius pastarosiomis savaitėmis didėja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Specialistai primena, kad gripo sezonas dar nesibaigė, todėl nepamirškime pačios efektyviausios profilaktikos priemonės – skiepų. Šio sezono gripo vakcinos sudėtis sutampa su šiuo metu cirkuliuojančiu B tipo gripo virusu. NVSC specialistai ragina suskubti ir pasiskiepyti visiems, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims.

Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 981,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) jis buvo 1014,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę epideminis sergamumo lygis, t. y. daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje, 11-ąją šių metų savaitę dvi savivaldybės buvo viršijusios epideminį lygį. Didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Alytaus m.– 1462,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Elektrėnų sav. – 1373,20 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Vilniaus r. – 1348,98 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant praėjusios savaitės gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų užregistruota mažiau, o gripo – daugiau. 12-ąją šių metų savaitę buvo nustatyta 2230 gripo atvejų (ankstesnę savaitę – 2165), ŪVKTI – 23 341 atvejai (ankstesnę savaitę – 24 088), COVID-19 ligos – 2003 atvejai (ankstesnę savaitę – 2265).

Pastarąsias keturias savaites daugėja į ligonines dėl gripo paguldytų asmenų. Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 110 asmenų, didžioji dalis – vaikai iki 17 m. amžiaus (94). Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys, iš kurių beveik visi (4 asmenys) priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Į ligoninę pateko ir 1 nėščioji. 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) į ligonines pateko 70 asmenų,10-ąją savaitę – 65 asmenys, 9-ąją savaitę – 54 asmenys.

Praėjusią savaitę buvo užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai. Mirusieji priklausė 0–9 m. ir 10–19 m. amžiaus asmenų grupėms, nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina, gretutinių ligų neturėjo. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, kad galima pasirinkti ir kreiptis į gydytoją bei gydymo įstaigą, kurioje eilė yra trumpesnė. Kaip užsiregistruoti ten, kur paslaugos reikia laukti trumpiau?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės, turintys galiojantį siuntimą pas gydytoją specialistą, neturi mokėti už siuntime nurodytas medicinos paslaugas, jei kreipiasi į gydymo įstaigą, dėl reikiamų paslaugų turinčią sutartį su ligonių kasa. Siuntimas galioja 60 dienų, per kurias privalu ne atvykti vizito, o užsiregistruoti pas gydytoją. Tais atvejais, kai savoje poliklinikoje ilga reikalingos paslaugos laukimo eilė, kad registracija netaptų iššūkiu, naudinga pasinaudoti keliais patarimais.

1.Prisiminkime, kad galime rinktis. Apdraustieji turi teisę papildomai nemokėdami gauti reikiamas gydytojų specialistų paslaugas ir atlikti tyrimus ne tik poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose sutartį su ligonių kasomis turinčiose gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Naudojantis šia galimybe pasirinkimas tampa platesnis.

2.Teiraukimės siuntimą išrašančio gydytojo. Gaunant siuntimą patartina iš karto klausti gydytojo, kur teikiamos siuntime jo nurodytos paslaugos. Pacientui turi būti pasiūlytos bent 3 tokios gydymo įstaigos.

3.Sužinokime, kur gali būti teikiama reikalinga paslauga. Ligonių kasų interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“ pateikiama informacija apie visas gydymo įstaigas, turinčias sutartis su ligonių kasomis. Pasirinkus ar įvedus norimą paslaugą ir miestą, parodomas išsamus sutartį dėl ieškomos paslaugos turinčių gydymo įstaigų toje vietovėje sąrašas, iš kurio galima rinktis sau priimtiniausias. Ar reikiama paslauga tuo metu teikiama pasirinktoje gydymo įstaigoje, reikėtų pasiteirauti su ja susisiekus tiesiogiai.

4.Registruokimės išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistema. Užsiregistruoti paslaugoms pacientai gali gydymo įstaigų sistemomis, telefonu arba atvykę į įstaigą. Kai savoje poliklinikoje ilga reikiamos kvalifikacijos gydytojo paslaugų laukimo eilė, praverčia IPR sistema. Joje galima matyti realų gydytojų užimtumą įvairiose sistemą naudojančiose įstaigose ir užsiregistruoti ten, kur pas gydytoją galima patekti greičiau. IPR sistemoje iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbiami kito mėnesio paslaugų teikimo grafikai, o suplanuoti apsilankymai gali būti atšaukti, todėl iškart neradus tinkamo laiko, pravartu mėginti registruotis ir kitą dieną. Tiesa, kol kas sistemą naudoja kiek daugiau nei pusė gydymo įstaigų, tačiau jų vis daugėja ir, tikimasi, ilgainiui ims naudoti dauguma.

5.Skambinkime įstaigoms iš ligonių kasų sąrašo. Jei nepavyko rasti reikiamos gydymo įstaigos IPR sistemoje, galima tiesiogiai susisiekti su poliklinika ar medicinos centru iš minėto ligonių kasų skelbiamo gydymo įstaigų, su kuriomis sudarytos sutartys, sąrašo.

6.Registruokimės į laukiančiųjų sąrašą. Jei vis dėlto norima gydymo įstaiga neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (pvz., nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), ji turi pasiūlyti pacientą registruoti į laukiančiųjų sąrašą. Jei pacientas sutinka, atsiradus laisvam priėmimo laikui gydymo įstaiga į sąrašą įtrauktam žmogui automatiškai paskiria paslaugos gavimo datą ir laiką pagal jo kreipimosi eilę ir apie tai praneša. Bet kokiu atveju, visus pacientus, kurie kreipiasi telefonu ar asmeniškai atvykę, gydymo įstaiga privalo registruoti jų kreipimosi momentu.

7.Atšaukime apsilankymą, jei negalime atvykti. Visiems kartais tenka keisti planus dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau svarbu pasirūpinti, kad dėl to nenukentėtų kiti. Jeigu nėra galimybės numatytu laiku atvykti pas gydytoją, būtina kuo anksčiau apie tai informuoti gydymo įstaigą. Gydytojas veltui negaiš brangaus laiko ir pas jį galės apsilankyti kitas pacientas, ieškantis, kaip medicinos paslaugą gauti greičiau.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) bendras sergamumo rodiklis buvo 1014,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę – 909,1 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Epideminį sergamumo lygį pasiekė ir viršijo dvi savivaldybės – Šiaulių miesto (1642,28 atv. 100 tūkst. gyventojų) ir Visagino (1512,76 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo Elektrėnų sav. (1492,98 atv. 100 tūkst. gyventojų), Rietavo sav. (1422,57 atv. 100 tūkst. gyventojų), Vilniaus raj. sav. (1420,63 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Pastarąsias tris savaites daugėja į ligonines dėl gripo paguldytų asmenų. Praėjusią savaitę paguldyta 70 asmenų (10-ąją savaitę – 65 asmenys, 9-ąją savaitę – 54 asmenys), iš jų didžioji dalis (65 asmenys) – vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Į ligonines dėl gripo paguldyta daugiau asmenų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 13–19 d. mažiausias bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias vis dar laikosi Kauno apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo: buvo nustatyta 1050 gripo atvejų (ankstesnę savaitę – 1073), ŪVKTI – 16 793 atvejai (ankstesnę savaitę – 21 338), COVID-19 ligos – 1848 atvejai (ankstesnę savaitę – 2075).

7-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 59 asmenys, iš kurių 52 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus, 6-ąją savaitę į ligonines pateko du kartus mažiau pacientų – 28, iš kurių 26 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus.

Vasario 13–19 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Marijampolės sav. – 1413,05 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Ukmergės r. – 1117,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Šiaulių m. – 1048,16 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba nebuvo viršytas jau šešias savaites iš eilės.

www.vmvt.lt nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) sulaukė vartotojų klausimų ar vartoti žalią (nepasterizuotą) pieną yra saugu. Specialistai primena, kad žalią pieną prieš vartojant reikia pakaitinti iki virimo, nes nepasterizuotas – žalias pienas, pasikeitus aplinkos temperatūrai ar laikymo sąlygoms, labai greitai rūgsta. O taip pat reikia nepamiršti, kad karvės natūraliai nešioja tam tikras ligas sukeliančias bakterijas, kurios gali patekti į pieną.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bakterijos gali nepakenkti karvei, tačiau žmonės, vartojantys nepasterizuotą pieną, gali užsikrėsti sunkiomis ligomis. Todėl vartotojai turi įsidėmėti, žalio pieno vartoti nevirinto – nerekomenduojama.

Pieno, taip pat ir pieno produktų, bei kitų maisto produktų gamintojai ir tiekėjai savo veiklą privalo registruoti VMVT. Tam kad būtų užtikrinta maisto sauga pieno gamintojas ūkyje pagamintą žalią pieną gali tiekti tik paženklintą bei supakuotą, laikytis griežtų higienos ir saugos reikalavimų. Išimtis, kuomet registruotis nebūtina, taikoma tik vienkartinėms akcijos (dažniausiai įvairioms labdaros, paramos iniciatyvoms). Tačiau ir tokiose akcijose maisto sauga ir higiena taip pat privalo būti užtikrinta, siekiant išvengti rizikos vartotojų sveikatai.

„Praėjusią savaitę VMVT Alytaus deprtamento specialistės buvo pakviestos į vieno Lietuvos rajono ūkininkų susitikimą ir paprašytos paaiškinti apie produkcijos tiekimo mažais kiekiais tiesiogiai vartotojams galimybes ir reikalavimus. Atstovės išsamiai paaiškino būtinus reikalavimus, kuriuos, ūkininkai norintys mažais kiekiais tiekti pieną, turi atitikti. Taip pat, ūkininkams akcentuota svarba laikytis higienos, maisto saugos ir atsekamumo reikalavimų teikiant pieną, o ypač – žalią pieną vartotojams, nes tokio pieno vartojimas jo nepasterizavus, gali būti labai pavojingas vartotojų sveikatai. Tai tikrai sveikintina praktika, todėl esame pasiruošę konsultuoti visus ūkininkus ar gamintojus, kurie norėtų sužinoti ne tik apie būtinuosius reikalavimus, tačiau ir gauti praktinių patarimų, kaip reikia užtikrinti maisto saugą ir apsaugoti vartotojų sveikatą“, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Gintarė Jatkevičienė.

Mažais kiekiais gaminantiems ir tiekiantiems gyvūninio maisto produktus tiesiogiai galutiniams vartotojams VMVT taiko paprastesnius ir lengviau įgyvendinamus reikalavimus. Todėl jei gaminamos ir tiekiamos į rinką žalio pieno ir pieno produkcijos kiekiai neviršija 1500 kg per parą, įgyvendinę nesudėtingus reikalavimus ūkininkai tapti vietinei rinkai mažais kiekiais gaminančiu ir tiekiančiu gyvūninį maistą tiekėju. Visi ketinantys ar svarstantys užsiimti maisto gamyba mažais kiekiais, išsamią informaciją apie būtinus įgyvendinti reikalavimus gali VMVT parengtoje informacijoje čia.

Šiuo metu Lietuvoje įvairius maisto produktus bei patiekalus nedideliais kiekiais gamina ir tiekia vartotojams daugiau kaip 1500 gamintojų, iš jų virš 250 smulkiųjų pieno gamintojų.

Turintys papildomų klausimų dėl veiklos įregistravimų ar kitų reikalavimų įgyvendinimo gali visuomet kreiptis trumpuoju VMVT telefonu 1879 ir pasikonsultuoti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius lyginant su ankstesne savaite padidėjo. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 28 pacientai, iš kurių 26 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus.

Jau penkias savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Primename, kad iš viso šį sezoną Lietuvoje užregistruota 13 mirties nuo gripo atvejų.

Vasario 6–12 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Visagino sav. – 1385,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kėdainių r. – 1351,82 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Marijampolės sav. – 1263,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

www.meteo.lt.

Dėl aukšto atmosferos slėgio jautriausiai reaguoja sergantieji bronchine astma, turintys alergijų ir kurių arterinis kraujospūdis per didelis. Gali pradėti skaudėti galvą, varginti galvos svaigimas, pykinimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didelėje Europos dalyje įsitaisęs galingas anticiklonas su labai aukštu atmosferos slėgiu. Būtent jis lemia sausus ir ramius orus. Nors slėgis labai aukštas, tačiau sluoksniniai debesys (esantys ~1 km aukštyje) ne visoje šalyje prasisklaido. Saulė dažniausiai pasirodo tik Vakarų Lietuvoje.

Šiandien anticiklono centre, kuris yra ties Baltarusijos–Ukrainos siena, maksimalios reikšmės siekia iki 1048–1049 hPa. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje pikas buvo pasiektas tarp 10–12 val., kuomet slėgis išaugo iki 1041–1046 hPa (žr. į žemėlapį). Vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje siekia apie 1013 hPa.

Primename, jog 2022 m. kovo 19–20 d. taip pat buvo labai aukštas slėgis. Tąkart Lietuvoje išmatuota net iki 1048–1049 hPa. Nežiūrint didelių reikšmių, tiek tada, tiek šiandien nepasiekėme absoliučių rekordų (kurių reikšmės svyruoja tarp 1051–1057,8 hPa).

Remiantis 14–15 val. duomenimis, atmosferos slėgis pamažu krenta. Nepaisant to, artimiausią parą jis tebebus pakankamai aukštas (1025–1035 hPa).

Daugelis sveikų žmonių aukšto slėgio ir jo pokyčių nejaučia, tačiau jautresni gali pajusti. Dėl aukšto atmosferos slėgio jautriausiai reaguoja sergantieji bronchine astma, turintys alergijų ir kurių arterinis kraujospūdis per didelis. Poveikis sveikatai: ima skaudėti galvą, gali varginti galvos svaigimas, pykinimas. Kai kuriems ima skaudėti širdį ar šiek tiek sutrinka regėjimas, nukrenta darbingumas ir pan.

Faktinis atmosferos slėgis (hPa) jūros lygyje 11 val.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo. Praėjusią savaitę jis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 23–29 d. – 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant penktosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ketvirtosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius padidėjo.

Sausio 30 d.–vasario 5 d. mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Telšių apskrityje, didžiausias vis dar laikosi Kauno apskrityje. Jau keturias savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Kėdainių r. – 1377,69 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Šiaulių m. – 1133,60 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Ukmergės r. 1125,81atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Atkreipiame dėmesį, kad ankstesniais gripo sezonais didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI būdavo fiksuojamas sausio-vasario mėnesiais. Šį sezoną sergamumo rodikliai tiek sausį, tiek vasarį – mažesni nei gruodį.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 26 pacientai, iš kurių beveik visi (24 asmenys) – vaikai iki 17 m. amžiaus. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi du 2–17 m. amžiaus asmenys.

Sausio 30 d.–vasario 5 d. mirties nuo gripo atvejų neužfiksuota. Primename, kad Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 13 mirties nuo gripo atvejų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, ketvirtąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimta 318 ėminių, iš kurių A tipo gripo virusas ir respiracinis sincitinis virusas aptiktas 18-oje ėminių, B tipo gripo virusas rastas 4-iuose ėminiuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su trečiosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius pakito nedaug.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išliko Kauno apskrityje. Tris savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Sausio 23–29 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Ukmergės r. –1160,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Neringoje – 1136,05 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Visagine – 1044,16 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis kas savaitę mažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pirmąją šių metų savaitę – 1330 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant antrosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su pirmosios savaitės duomenimis, matyti, kad visų šių ligų atvejų užregistruota mažiau.

Sausio 9–15 d. mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Praėjusią savaitę nė viena Lietuvos savivaldybė neviršijo epideminio lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos. Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo 11.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti Visagine – 1395,61 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kauno m. – 1195,30 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir Panevėžio m. – 1188,55 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

2-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į šalies ligonines buvo paguldyti 69 asmenys, iš kurių daugiau nei pusė (37 pacientai) buvo vaikai iki 17 m. amžiaus. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys. Į ligoninę dėl gripo pateko 1 nėščioji.

Sausio 9–15 d. buvo užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (mirusieji priklausė 40–49 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms), iš jų 2 asmenys nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina. Visi asmenys turėjo kitų gretutinių ligų. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 11 mirties nuo gripo atvejų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, pirmąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimta 610 ėminių, iš kurių daugiausia buvo aptiktas A tipo gripo virusas (140 ėminių), B tipo gripo virusas rastas 5-uose ėminiuose, o respiracinis sincitinis virusas – 50-yje ėminių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad Lietuvoje kelias savaites iš eilės bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis mažėjo. Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant praėjusios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o ŪVKTI ir COVID-19 ligos – daugiau.

Sausio 2–8 d. mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. ribą peržengė 11 savivaldybių, o prieš savaitę epideminį sergamumo lygį buvo pasiekusios 13 savivaldybių.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti šiose savivaldybėse: Šiaulių m. – 2076,44 atvejo 100 tūkst. gyv., Jonavos r. – 1860,80 atvejo 100 tūkst. gyv., Panevėžio m. – 1837,26 atvejo 100 tūkst. gyv., Kauno m. – 1800,48 atvejo 100 tūkst. gyv. Klaipėdos m. – 1707,80 atvejo 100 tūkst. gyv.

Sergamumas savivaldybėse

Sergamumas apskrityse

1-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į šalies ligonines buvo paguldyti 134 asmenys, iš kurių beveik 60 proc. (79 pacientai) buvo vaikai iki 17 m. amžiaus. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų, iš kurių 2 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Į ligoninę dėl gripo pateko ir 1 nėščioji.

Praėjusią savaitę buvo užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (mirusieji priklausė 50–59 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms). Asmenys nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina ir turėjo kitų gretutinių ligų. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruoti aštuoni mirties nuo gripo atvejai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 52 sav. ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 642 ėminiai, iš kurių daugiausia – 301-ame ėminyje – buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 9-uose – B tipo gripo virusas ir 69-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šventinę savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv. Pastarosiomis savaitėmis matome sergamumo kreivės kritimą žemyn. NVSC specialistų teigimu, tai gali būti siejama su moksleivių žiemos atostogomis, nes tokiu metu sergamumo sumažėjimas fiksuojamas kasmet.

Lyginant praėjusios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad visų minėtų ligų atvejų užregistruota mažiau.

52-ąją 2022 m. savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas 13-oje savivaldybių, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. riba, ankstesnę savaitę tokių savivaldybių buvo dvigubai daugiau – 28.

Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti šiose savivaldybėse: Panevėžio m. – 2170,59 atvejo 100 tūkst. gyv., Jonavos r. – 1935,33 atvejo 100 tūkst. gyv., Kauno m. – 1873,45 atvejo 100 tūkst. gyv., Elektrėnų sav. – 1848,05 atvejo 100 tūkst. gyv., Kėdainių r. – 1839,08 atvejo 100 tūkst. gyv.

Sergamumas savivaldybėse

Sergamumas apskrityse

Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. į šalies ligonines dėl gripo buvo paguldyti 187 asmenys, iš kurių beveik pusė (92) – vaikai (iki 17 m. amžiaus). Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 asmenų, iš kurių 5 priklausė 0–17 m. amžiaus grupei.

Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – šeši).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Epideminis sergamumo lygis pasiektas jau 32-ose savivaldybėse. Šilutės rajone – vienas didžiausių Lietuvoje – 2731,42 atvejo 100 tūkst. gyv.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo.

Gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyv., kai gruodžio 5–11 d. – mažiau –1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis pasiektas jau 32-ose savivaldybėse, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. riba, kai prieš savaitę 22 savivaldybės buvo pasiekusios epideminį lygį. Didžiausi sergamumo rodikliai yra: Kėdainių r. – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyv., Kauno m. – 2832,13 atvejo 100 tūkst. gyv., Panevėžio m. – 2774,99 atvejo 100 tūkst. gyv., Šilutės r.– 2731,42 atvejo 100 tūkst. gyv., Marijampolės sav. – 2692,60 atvejo 100 tūkst. gyv., Jonavos r. – 2660,12 atvejo 100 tūkst. gyv.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės ligoninės gydytojai ortopedai – traumatologai pastebi, kad žiemos metu, kai gatves ir šaligatvius nukloja sniego sluoksnis, tampa slidu, padaugėja ir traumų, susijusių su paslydimais ir nesėkmingais kritimais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Palyginti, kada tų traumų daugiau, ar kai pasnigę, ar kai sniego nėra ir slidu, neįmanoma, nes žmonės krenta vienodai. Dažniausiai vyrauja riešo, čiurnos traumos, rečiau peties traumos, raiščių patempimai, kaulų lūžiai“, – komentuoja gydytojas ortopedas – traumatologas Gintaras Drūlia, laikinai einantis Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas.

Kartais traumos, patirtos dėl griuvimo, baigiasi ir operacijomis, tai priklauso nuo lūžio padėties ir žmogaus elgesio. Jeigu pacientas nesilaiko gydytojo rekomendacijų ar įvykus traumai delsia kreiptis pagalbos į medikus, yra didesnė tikimybė, kad jam prireiks operacijos.

Gatvėse paslysta ir virsta įvairaus amžiaus žmonės: tiek jauni, tiek vyresni, tiek vidutinio amžiaus. Gydytojas ortopedas – traumatologas Audrius Budnikas pastebi, kad dažniau riešus traumuoja moterys, galbūt dėl to kad jų instinktas kitoks, krisdamos spėja pasiremti.

Anot gydytojų, pavojingiausia griūti aukštielninkam ant pakaušio ir susižaloti galvą arba sprandą. Pacientus, patyrusius tokias traumas, apžiūri gydytojai chirurgai. Gydytojas chirurgas Kasparas Gylys sakė, kad praėjusią savaitę buvo keletas atvejų, kai žmonės griuvo ant nugaros ir su galva atsitrenkė į laiptų turėklus ar šaligatvio bortelį.

„Galvos smegenų ir kaklo slankstelių traumos labai pavojingos. Po tokios traumos, jeigu jaučiate pykinimą, galvos svaigimą, regos sutrikimus, sprando skausmą, nedelsiant kreipkitės pagalbos į gydytojus specialistus“, – komentavo K. Gylys.

Nukristi taip, kad išvengtum traumų niekada neišmoksi, tačiau reikia imtis atsargumo priemonių:

kiekvieną kartą išėjus į lauką patikrinti, ar nėra slidu;
venkite nenuvalytų kelių;
dėvėkite neslystantį padą turinčią avalynę;
esant plikledžiui eikite mažais žingsneliais;
lipant apsnigtais ir apledijusiais laiptais, naudokitės turėklais;
jeigu naudojate vaikščiojimo lazdą ar ramentus, pasirūpinkite neslystančiais antgaliais;
ypač veiksminga prevencinė nuo slydimų priemonė – specialios apsaugos ant batų – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.

Visgi, jeigu paslydote ir neišvengėte kritimo, o traumuotoje vietoje jaučiate skausmą, tinimą, kreipkitės į medikus tą pačią dieną.

Nušalimai

Atėjus šalčiams, medikams tenka gydyti ir galūnes nušalusius žmones. Pastarąją savaitę Šilutės ligoninėje buvo gydomi du vyrai, nušalę kojas. Deja, bet šiems pacientams dėl patirtų nušalimų prireikė pėdų amputacijos.

Gydytojai pastebi, kad šaltuoju periodu galūnes nušalti galima ir esant nulinei temperatūra, tad į lauką reikia eiti tinkamai apsirengus, nevaikščioti šlapia avalyne. Greičiau galūnes nušąla tie žmonės, kurių sutrikusi kraujotaka, pavyzdžiui rūkantys, sergantys cukriniu diabetu.

Būdami lauke žiemą pasirūpinkite, kad avalynė būta sausa ir šilta, didesnio dydžio. Jeigu pajutote, kad pradedate nejausti rankų ar kojų pirštų, juos šildykite, vartokite šiltus skysčius.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Ties epidemijos slenksčiu – vis daugiau Lietuvos savivaldybių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d.) jis buvo mažesnis – 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Pastarosiomis savaitėmis (48-ąją ir 49-ąją) itin išaugo ir kiekvienos iš šių ligų – gripo, ir ŪVKTI, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Didžiausi sergamumo rodikliai išliko Kėdainių r. – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyv. ir Kazlų Rūdoje – 2774,04 atvejo 100 tūkst. gyv. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose savivaldybėse, ankstesnę savaitę aštuonios savivaldybės buvo pasiekusios epideminį lygį.

Sergamumas savivaldybėse – https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/Savaitinis%20sergamumas%20savivaldyb%C4%97se%2049%20sav.pdf

Sergamumas apskrityse – https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/Bendras%20pagal%20apskritis%2049%20sav.pdf

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone pasiektas sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga epideminis lygis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Palyginus pastarųjų savaičių (47-osios ir 48-osios) duomenis, matyti, kad padidėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų skaičiai.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje (670,5 atvejo 100 tūkst. gyv.), didžiausias – Kauno apskrityje (1528 atvejo 100 tūkst. gyv.). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. Lapkričio 21–27 d. Kazlų Rūdoje ir Jurbarko r. buvo užfiksuoti didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodikliai.

Sergamumas savivaldybėse: https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/Savaitinis%20sergamumas%20savivaldyb%C4%97se%2040%20sav.pdf

Sergamumas Lietuvoje ir apskrityse: https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/Bendras%2040%20sav(2).pdf

Echoskopinių tyrimų paslaugą pacientams teikia gydytojai specialistai (iš kairės) D. Pundžius, N. Murauskas, J. Vėtrinas, M. Zutkis, K. Gylys. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Juo bus galima atlikti ir kepenų elastografijos tyrimą.

Šilutės ligoninės Konsultacinė poliklinika pasipildė šiuolaikiška, išskirtines diagnostines galimybes turinčia įranga – ultragarsinės diagnostikos sistema „Philips Epiq Elite“. Šiuo echoskopu atliekami ultragarsiniai tyrimai yra tikslūs, informatyvūs, visiškai nekenksmingi ir neskausmingi pacientams, todėl tinkami tiek ligų profilaktikai, tiek gydymui, tiek stebėsenai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ultragarsiniai tyrimai padeda diagnozuoti tokius susirgimus, kaip ūminis apendicitas, tulžies pūslės ar inkstų akmenliges, ankstyvąsias vėžio užuomazgas, navikinius pakitimus, kraujagyslių patologijas. Taip pat vertinti kitus vidaus organų pakitimus.

Naujasis echoskopas „Philips Epiq Elite“ ypatingas dar ir tuo, kad gydytojai gastroenterologai juo gali atlikti kepenų elastografijos tyrimą – kepenų būklės įvertinimą neinvaziniu metodu.

VšĮ Šilutės ligoninė siekia, kad įstaigoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo kokybiškesnės ir teigiamai vertinamos pacientų. Neabejotinai, paslaugų kokybei didelę įtaką daro naudojama medicininė aparatūra – kuo ji bus šiuolaikiškesnė, tuo kokybiškesnė paslauga bus suteikta pacientui.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus pasidžiaugė, kad Šilutės ligoninei pavyko įsigyti naujos kartos įrangą, ligų diagnostiką pakeliančią į naują lygį, taip pat gerinančią darbo sąlygas gydytojams.

„Įvairiuose padaliniuose įstaigos specialistai naudoja daugybę medicininės diagnostinės aparatūros, kuri sensta ir laikas nuo laiko ją reikia atnaujinti, nes tobulėja technologijos. Kadangi mūsų pacientams yra didelis poreikis ultragarsiniams tyrimams, Šilutės ligoninė organizavo viešųjų pirkimų konkursą įsigyti šiuolaikišką ir vieną iš moderniausių echoskopų. Naujausia aparatūra duos puikų vaizdą ir kokybišką pacientų ištyrimą“, – galimybe dirbti naujų technologijų pagalba džiaugėsi vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Gydytojas gastroenterologas Martynas Zutkis komentavo, kad įsigytas echoskopas yra labiau pritaikytas vertinti kepenų būkles ir turi papildomų funkcijų. Prie tam tikrų lėtinių kepenų ligų, šiuo aparatu, yra galimybė atlikti kepenų audinio elastografiją, kuri leidžia įvertinti audinio standumo pokyčius ir neinvazyviai objektyvizuoti fibrozinius pakitimus.

Šilutės ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Darijus Pundžius pasidžiaugė, kad naujos kartos echoskopu dirbti patogu, jį lengva valdyti, o gaunami vaizdai – aukštos rezoliucijos. Jis pastebi, kad Konsultacinėje poliklinikoje vis didėja pacientų srautas, sergančių onkologinėmis ligomis, kuriuos siunčia gydytojai onkologai iš didžiųjų ligoninių, stebėjimui dėl onkologinių ligų progresavimo. Tai pat daugėja vaikų, kurie echoskopiškai tiriami dėl skydliaukės, pilvo organų, inkstų bei antinksčių funkcijos.

Ligoninėje atliekamas platus echoskopinių tyrimų spektras

Echoskopinis tyrimas atliekamas tiek, įtariant sveikatos sutrikimus, tiek ir profilaktiškai. Procedūra efektyvi siekiant vėžinių susirgimų prevencijos ar nustatant ligą ankstyvose stadijose: ultragarsu aptinkami gėrybiniai ir piktybiniai navikai.

VšĮ Šilutės ligoninėje atliekami šie echoskopiniai tyrimai: virškinimo organų (kasos, kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų) echoskopija, skydliaukės echoskopija; krūtų echoskopija; kaklo ir kojų kraujagyslių echoskopija; širdies echoskopija; pleuros ertmių echoskopija; inkstų, šlapimo pūslės, prostatos, sėklidžių echoskopija; darinių minkštuose audiniuose bei poodyje echoskopija; gimdos ir jos priedų echoskopija; nėščiųjų ištyrimas echoskopu; prostatos biopsija echoskopo kontrolėje; pažastų, kaklo bei žarnyno traukinės limfmazgių echoskopija, raumenų, kai kurių sąnarių ir sausgyslių echoskopija.

Paslaugos teikiamos nemokamai visiems, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai.

Echoskopinių tyrimų paslaugą pacientams teikia kvalifikuoti ir patyrę gydytojai specialistai – Darijus Pundžius, Narcizas Murauskas, Jonas Vėtrinas, Martynas Zutkis, Kasparas Gylys.

Echoskopiniams tyrimams iš anksto registruotis galite internetu: https://ipr.esveikata.lt/, telefonu: 8 441 610 40 arba atvykite į Konsultacinės poliklinikos registratūrą, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę dar padidėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastarąją savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Palyginus 46-osios ir 47-osios šių metų savaitė duomenis, matyti, kad padidėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų skaičiai.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis užfiksuotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje per savaitę padidėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lapkričio 7–13 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant 45-osios ir 46-osios šių metų savaitės duomenis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

NVSC duomenimis, mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse