silaine.lt nuotr.

Už pedagogės, lietuvininkų tarmės puoselėtojos, edukacinių renginių vedėjos, aktyvios visuomenininkės Vaidos Galinskienės kandidatūrą balsavo 7 „Sidabrinės nendrės“ komiteto nariai (pirmininkas Savivaldybės tarybos narys Juozas Sauspreškis), 2 pirmenybę teikė kitoms kandidatėms į vieną svarbiausių apdovanojimų pamario karšte.

„Sidabrinės nendrės“ premijai šiemet buvo pristatytos iš viso 3 kandidatūros: be jau minėtos V. Galinskienės, į premiją dar pretendavo legendinio Šilutės liaudies šokių

Skaityti toliau

kolektyvo „Rezginėlė“ vadovė Regina Puodžiuvienė ir pedagogė, rašytoja Dalia Žibaitienė.

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas apdovanojamas minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ji teikiama už ypatingus darbus garsinant Šilutės rajoną.

Beje, V. Galinskienė surinko daugiausiai balsų ir Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje sausio pradžioje surengtame balsavime – už jos kandidatūrą pasisakė beveik 29 proc. balsavusiųjų (balsavimų rezultatai).

J. Ažukaitienė teigia, kad Šilutės PSPC veikla dėl Ūkio banke įšaldytų milijonų nesutriks. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Ūkio banko krizė Šilutėje iš visų Savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių labiausiai palietė Pirminės sveikatos priežiūros centrą: gali būti įšaldyta iki dviejų milijonų litų šiai viešajai įstaigai priklausančių lėšų.

Tikslios Ūkio banko sąskaitoje likusių pinigų sumos Šilutės PSPC vyriausioji gydytoja Jadvyga Ažukaitienė teigia dar ir šiandien negalinti pasakyti. Nors jau įpusėjo vasaris, Šilutės PSPC vadovė tvirtina žinanti tik tiek, kad praeitų metų gale, 2012 – ųjų gruodžio 31 d., įstaigos pinigų likutis Ūkio banke siekė apie 2 mln. Lt (?)…

Skaityti toliau

Ūkio banke „pakibusių“ Šilutės PSPC milijonų dalį sudaro šios įstaigos kauptas rezervas naujai medicininei įrangai, remontams ir kt. Todėl dabar, anot J. Ažukaitienės, naujas investicijas kurį laiką teks pamiršti.

„Dabar teks protingai leisti pinigus – tik atlyginimams ir būtiniausioms išlaidoms. Kažkokių pirkimų nebus, – teigė telefonų J. Ažukaitienė. – Svarbiausia – darbuotojai. Už sausį atlyginimus jau esame išmokėję, o iki kovo mėnesio mūsų sąskaitą kitame banke papildys naujos lėšos iš Ligonių kasos. Todėl įstaigos veikla tikrai nesutriks“.

Primename, kad Šilutės r. savivaldybės pinigų likutis Ūkio banke – per 500 tūkst. Lt.

Susijęs str.: „Ūkio banko krizė Šilutės savivaldybės veiklos neparalyžiuos“

Anot R. Šimašiaus, Liberalų sąjūdžiui su Sąjungos TAIP ir LiCS vadovybe - nepakeliui. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau – Liberalų sąjūdis) Šilutės skyriaus inicijuota diskusija apie tolesnę krašto plėtrą, taip pat tema „Liberalai: ar gali būti laisvi ir vieningi?“, baigėsi Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LiCS) Šilutės skyriaus pirmininko, Savivaldybės tarybos nario, statybinės įmonės „Žibai“ vadovo Stepono Kazlausko trinktelėjimu durimis…

Antradienio popietę Šilutės seniūnijos salėje vykusioje diskusijoje dalyvavo daugiausia liberalių pažiūrų žmonės. Garbė būti pagrindiniu kalbėtoju buvo suteikta Lietuvos

Skaityti toliau

Respublikos Seimo nariui liberalsąjūdiečiui Remigijui Šimašiui.

Kalbėta Šilutės rajono savivaldybei aktualiomis temomis: estakados statyba potvynio apsemiamame kelyje į Rusnę, kurortinės teritorijos statuso suteikimas kai kurioms rajono vietovėms, taip pat apie skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos Šilutės rajone grėsmes bei naudą. Tačiau užvis daugiau klausimų buvo keliama apie savivaldybių, tokių kaip Šilutė rajono, skolas, jų atsiradimo priežastis ir galimybes iš jų išbristi.

Tačiau tai jau kito rašinio tema. Šiame gi tenorime parodyti, kaip buvusio teisingumo ministro pasisakymas apie (ne)galimybę Lietuvos liberalioms partijoms susivienyti padėjo apsispręsti pasirinkimo kryžkelėje stovinčiam Šilutės LiCS skyriaus pirmininkui.

R. Šimašius, atsakydamas į S. Kazlausko pastebėjimą, kad liberalioms jėgoms jau seniai laikas burtis į vieną partiją, kitaip neva nė vieną iš jų ateityje nesugebės laimėti rinkimų į Seimą, pareiškė, kad nematantis jokių galimybių Liberalų sąjūdžiui vienytis su Sąjunga TAIP, nei su LiCS – dėl šių politinių partijų vadovybėse vyraujančių vertybių problemų. Tačiau, anot Seimo nario, LiCS partijoje tikrai esama nemažai padorių žmonių, kuriuos jis mielai norėtų matyti Liberalų sąjūdžio gretose.

Panašu, kad S. Kazlauskui to buvo per akis. „Savo atsakymu jūs sumenkinote ir visą Liberalų sąjūdį, ir Šilutės skyrių, – pašokęs iš vietos pareiškė Šilutės liberalcentristų lyderis. – Taip nebus, kad penki rinktiniai ateitų… Ačiū, jūs man atsakėte… Viso gero!“ – ir trinktelėjo salės durimis.

LiCS suvažiavimas, kuriame, be kita ko, gali būti sprendžiama ir dėl šios partijos išlikimo Lietuvos politiniame žemėlapyje, planuojamas šių metų kovą.

LiCS Šilutės skyrius šiuo metu priskaičiuoja apie 100 narių. Liberalsąjūdiečių sąrašas trumpesnis.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės pirmoji gimnazija ir M. Jankaus pagrindinė mokykla nuo ketvirtadienio laikinai nutraukia veiklą, – mat mokinių sergamumas jose jau viršijo 20 proc.

Kitos rajono mokyklos dar laikosi. Tačiau, anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorinės, ir jose vis daugiau mokinių gula į ligos patalą. Todėl neatmetama, kad dėl gripo epidemijos laikinai uždarytų ugdymo įstaigų sąrašas gali pailgėti.

Skaityti toliau

Pirmoji gimnazija ir M. Jankaus mokykla veiklą atnaujins ne anksčiau kaip nuo kitos savaitės.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Patikslintos Šilutės miesto istorinės dalies ribos, išplėstas objektų, turinčių vertingųjų savybių požymių, sąrašas.

Kultūros paveldo centras parengė Šilutės miesto istorinės dalies vertinimo aktą. Jame nustatytos naujos saugomos senojo miesto ribos, išsamiai surašytos pastebėtos vertingosios savybės – atskiri miesto elementai, pavyzdžiui, medžiai, grindinys, pastatai ir pan., kurie, vertinimo aktą patvirtinus Kultūros paveldo departamento tarybai, bus griežčiau saugomi.

Skaityti toliau

Kultūros paveldo centro parengtas dokumentas trečiadienį pristatytas Šilutės visuomenei.

.

Prieš metus Šilutės rajono vietos veiklos grupėje (toliau – VVG) asociacijoje „Lamatos žemė“ kilusių neramumų dėl pažeidimų vykdant iš ES fondų remiamus projektus atgarsiai juntami iki pat šiol: vietos plėtros strategiją įgyvendinančiai asociacijai uždrausta dalyvauti tarptautiniuose projektuose, tebevyksta teisminiai ginčai su buvusia pirmininke Edita Grinčinaitiene, areštuota dalis VVG lėšų.

Skaityti toliau

Pakirpo sparnus

Žinoma, asociacijos veiklą 2012 metais jokiu būdu negalima piešti vien tik niūriomis spalvomis. Anaiptol, nuveikta nemažai gerų darbų – „Lamatos žemės“ narių vietos veiklos projektams per praeitus metus skirta per 3,5 mln. litų parama. Tačiau pradžioje minėti faktai tapo tuo nelemtuoju šaukštu deguto.

Europos milijonus skirstančios Šilutės rajono asociacijos pasiekimai ir praradimai praeitais metais apibendrinti trečiadienio pavakarę įvykusiame „Lamatos žemės“ visuotiniame ataskaitiniame susirinkime.

Asociacijos pirmininkas Vytautas Laurinaitis, kalbėdamas apie situaciją „Lamatos žemėje“, pabrėžė, kad 2012 – tieji buvo išskirtiniai: „Buvo projektai, patikrinimai, auditai, keitėsi vadovybė“. Dabartinė situacija irgi ne pati maloniausia: vyksta teisminiai ginčai su E. Grinčinaitiene, kuri apskundė asociacijos valdybos sprendimą atleisti ją iš vietos plėtros strategijos ”Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse” projekto vadovo pareigų (buvo “apskundė asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą nušalinti ją nuo pirmininko pareigų, tuo pačiu atšaukiant ją ir iš valdybos), ir reikalauja nemenkos kompensacijos. Reikalaujamos kompensacijos dydžio pinigų sumai „Lamatos žemės“ sąskaitoje uždėtas areštas.

Tačiau tai dar ne viskas. Dėl „Lamatos žemės“ veikloje nustatytų pažeidimų Žemės ūkio ministerija pernai neleido šiai asociacijai dalyvauti tarptautiniuose projektuose, ir kol kas neaišku, ar tokia galimybė jai bus suteikta šiemet, nutrūko bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos rajono VVG „Pajūrio kraštas“ – ketinta kartu statyti pontoninį 45 vietų laivą ir sukurti naują vandens turizmo maršrutą nuo Drevernos iki Rusnės su edukacinėmis programomis.

„Lamatos žemę“ nuo visiškos „izoliacijos“ išgelbėjo Šilutės rajono savivaldybės administracija, suteikusi galimybę asociacijos nariams kartu pakeliauti po užsienį: lankytasi Lenkijoje, Švedijoje ir Portugalijoje.

E. Grinčinaitienės nuopuolis

Prie VVG asociacijos „Lamatos žemė“ ištakų stovėjusios ir ne vienus metus jai vadovavusios rusniškės E. Grinčinaitienės žvaigždė ėmė gesti praeitų metų pradžioje, kai viena iš asociacijos steigėjų ir partnerių – Šilutės rajono savivaldybės administracija, tuometinės VVG pirmininkės veikloje įžvelgusi galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, LR Žemės ūkio ministerijoje (toliau – ŽŪM) užsakė “Lamatos žemės” veiklos ir finansinį auditą. Negana to, netrukus V. Grinčinaitienės veiklą asociacijoje ėmėsi tirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK).

ŽŪM auditoriai nustatė pažeidimų, dėl kurių, jų manymu, kilo rizika, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto milijonai šioje asociacijoje gali būti naudojami neefektyviai. Vėliau, jau vasarą, savo išvadą pateikė ir VTEK: E. Grinčinaitienė, eidama Šilutės rajono vietos veiklos grupės asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkės pareigas ir balsuodama už beveik 600 tūkst. litų finansinės paramos skyrimą savo pačios atstovaujamai kaimo bendruomenei „Rusnės šeima“, negalėjo būti nešališka ir objektyvi.

2012 m. balandžio pradžioje E. Grinčinaitienė buvo nušalinta nuo asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininko pareigų ir atšaukta asociacijos valdybos (visuotinis susirinkimas vietoj jos išrinko V. Laurinaitį), o po kelių mėnesių, praeitų metų spalį, jai teko atsisveikinti ir su vietos plėtros strategijos ”Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse” projekto vadovo pareigomis.

Tačiau…

„Lamatos žemės“ byla paskatino Nacionalinę mokėjimo agentūrą atidžiau kontroliuoti Lietuvos vietos veiklos grupių veiklą, o ŽŪM ėmėsi priemonių užkirsti kelią jose galimoms viešųjų ir privačių interesų konfliktų apraiškoms (bent jau formaliai): pirmininkams uždrausta tuo pačiu eiti kitas pareigas savo VVG.

Todėl ir Šilutės rajono VVG asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkui V. Laurinaičiui teko trauktis iš valdybos. Trečiadienio susirinkime vietoj jo į valdybą išrinktas Šylių kaimo bendruomenės lyderis Arūnas Uselis.

Visuotiniame ataskaitiniame susirinkime taip pat patvirtinti naujos redakcijos „Lamatos žemės“ įstatai, aptarti šių metų veiklos planai ir uždaviniai.

Susiję str.: “Be komentarų: E. Grinčinaitienei neliko vietos „Lamatos žemėje“”,
“Etikos sargai: E. Grinčinaitienė galėjo sukelti interesų konfliktą”,
““Lamatos žemėje” įvyko perversmas”,
“Virš Editos Grinčinaitienės galvos tvenkiasi juodi debesys”,
“Pamario žemėje pakvipo paraku”,
“Užmojai: pamariečiai nori statyti laivą”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams vasario mėnesį kainuos 22,60 cento (su 9 proc. PVM) – 0,07 ct brangiau nei sausį.

Kitiems vartotojams šiluma kainuos brangiau – 24,62 ct/kWh (su 21 proc. PVM).

Karštas vanduo Šilutės gyventojams vasarį kainuos 21,83 Lt/kub.m (su 9 proc. PVM).

Skaityti toliau

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pigiau už Šilutę sausio mėnesį šildosi 10 Lietuvos miestų: Molėtai (18,72 ct/ kWh), Ignalina (20,00), Širvintos (20,60), Utena (20,85), Raseiniai (21,11), Varėna (21,68), Radviliškis (21,73), Birštonas (22,28), Tauragė (22,36), ir Mažeikiai (22,49).

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako vadovaujama darbo grupė istorinio Šilokarčemos kvartalo renovavimo ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos bei renovacijos programai parengti galiausiai apsisprendė, kad pradėti reikėtų nuo idėjų, kaip atnaujinti šią miesto teritoriją, kad ji taptų ne tik graži pažiūrėti, bet ir patraukli verslui bei kitai veiklai plėtoti, konkurso.

Darbo grupės posėdyje šį trečiadienį taip pat galutinai apsispręsta dėl teritorijos, kuriai bus skelbiamas idėjų konkursas, ribų: tai senojo

Skaityti toliau

turgaus ir žuvų turgaus aikštės su greta esančiomis teritorijomis, taip pat dalis teritorijos rytinėje Klaipėdos gatvės pusėje, kuri nepatenka į Šilokarčemos kvartalą (pagal detalųjį planą).

Idėjų konkurso organizavimo rūpesčius ketinama patikėti Lietuvos architektų sąjungai.

Savo pasiūlymus dėl Šilokarčemos kvartalo plėtros krypties idėjų konkursui darbo grupės nariai parengs iki ateinančio pirmadienio.

Finansinių išteklių istoriniam Šilokarčemos kvartalui atgaivinti tikimasi gauti iš ES fodmų naujajame finansiniame laikotarpyje, pradedant 2014 m. Iki to laiko neprošal būtų paruošti visus reikalingus dokumentus.

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės miesto ir Žemaičių Naumiesčio gyvenvietės paviršinio vandens (lietaus) nuotekų tinklus – iš viso beveik 37 km – perdavus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonei „Šilutės vandenys“, rajone bus įvestas naujas mokestis.

Naujo mokesčio dydį planuojama nustatyti iki balandžio 1 d.

Į geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą šis mokestis nebus įskaičiuotas.

Skaityti toliau

Iš surinktų mokesčių bus tvarkoma paviršinių nuotekų infrastruktūra.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Antradienį, sausio 15 d., prie Šilutės rajono savivaldybės pastato esančio paminklinio ženklo, įprasminančio Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, iškilmingai paminėta 90 – oji šio įvykio sukaktis.

Prie paminklinio ženklo padėta gėlių, iškelta Mažosios Lietuvos vėliava, tylos minute pagerbti taip vadinamo 1923 m. sausio 15 d. sukilimo, atvedusio prie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo, dalyviai.

Skaityti toliau

Nijolės Sniečkuvienės ir Vytauto Jovaišos vadovaujamas mišrus choras „Pamario aidas“ padainavo keletą patriotinių dainų.

Kiti šios dienos renginiai

Susiję str.: „Premjero A. Butkevičiaus sveikinimas Klaipėdos krašto žmonėms“,
lrytas: “Lietuva be Klaipėdos krašto būtų mažesnė ir silpnesnė”

…………………………………………………………………………………………………………………………………….

Vieta, kur 2011 - ųjų rugsėjo 14 d. žuvo 65 metų moteris, kai ant jos užvirto klevas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

65 metų amžiaus Onos V. iš Šilutės priemiesčio Traksėdžių gyvenvietės mirtis po užvirtusiu medžiu Šilutės rajono savivaldybės administracijai atsiėjo per 20 tūkst. litų.

Nelaimė įvyko 2011 metų rugsėjo 14 d. pavakarę Šilutės miesto centrinės Lietuvininkų gatvės pradžioje, ant šaligatvio ties H. Šojaus dvaro rūmais. Ona V. ėjo iš Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro. Smarkaus vėjo gūsis klevą pasiekė kaip tik tuo metu, kai pro jį ėjo senutė. Medis akimirksniu lūžo ir griuvo, mirtinai prispausdamas moterį prie žemės.

Skaityti toliau

Dvi tragiškai žuvusios Onos V. dukterys tą patį rudenį kreipėsi į teismą su prašymu priteisti abiem joms po 75 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – KAAT), nors ir pripažino, kad atsakomybę dėl moters žūties turi prisiimti Šilutės r. savivaldybė, nes neužtikrino tinkamos miesto želdinių priežiūros, tačiau seserų skundą patenkino tik iš dalies – iš Savivaldybės priteisė 175,86 Lt turtinės ir po 10 000 Lt kiekvienai neturtinės žalos atlyginimą.

2012 m. gruodžio 10 d. LVAT teisėjų kolegija nutarė abu skundus atmesti ir paliko galioti KAAT sprendimą. Ši LVAT nutartis neskundžiama.

20 176 Lt priteistai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti po medžiu žuvusios moters dukterims Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis baigiantis metams, 2012 – ųjų gruodžio 28 d., skyrė iš Administracijos direktoriaus rezervo.

Susiję str.: “Šilutėje vėjo nuverstas klevas užmušė moterį”

Ne vietoje išmestos kalėdinės eglutės teršia aplinką, apsunkina buitinių atliekų surinkėjų darbą. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Sausio 6 – 13 d. nupuoštos kalėdinės eglutės vėl bus renkamos į specialiais užrašais paženklintus konteinerius. Iš jų bus ruošiamas biokuras miesto gyventojų būstams šildyti.

Akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ simbolika pažymėti konteineriai Šilutėje stovės:

Geležinkelio g. 7 (agrochemijos parduotuvė);

Lietuvininkų g. 39 (parduotuvė);

Parko g. 3 (Kultūros ir pramogų centras).

Skaityti toliau

Akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ Lietuvoje vykdoma jau septintus metus. Šiemet nupuoštos kalėdinės eglutės biokurui bus renkamos 12 miestų. Akciją organizuoja komunalinių atliekų surinkimo UAB “Ecoservice”.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams sausio mėnesį kainuos 22,53 cento (su 9 proc. PVM) – 0,63 ct pigiau nei gruodį.

Kitiems vartotojams šiluma kainuos brangiau – 24,55 ct/kWh (su 21 proc. PVM).

Karštas vanduo Šilutės gyventojams sausį kainuos 21,80 Lt/kub.m (su 9 proc. PVM).

Skaityti toliau

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pigiau už Šilutę gruodžio mėnesį šildosi tik 10 Lietuvos miestų: Molėtai (18,38 ct/ kWh), Ignalina (19,74), Širvintos (20,37), Utena (20,73), Tauragė (20,94), Raseiniai (21,11), Radviliškis (21,73), Varėna (22,15), Birštonas (22,29) ir Mažeikiai (22,47).

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį planuotą Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus padėjėjo atranką Šilutėje sužlugdė užsitęsusios teisinio imuniteto panaikinimo trim „darbiečiams“ procedūros Lietuvos parlamente.

Šilutės rajono socdemų lyderis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis praeito penktadienio spaudos konferencijoje, skirtoje rajono valdančiosios koalicijos pusės metų veiklos sukakčiai, užsiminė, kad į Šilutės – Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinkto A. Skardžiaus padėjėjus Šilutėje

Skaityti toliau

pretenduoja trys asmenys. Tačiau, kas jie tokie, A. Šimelionis neatskleidė nei tuomet, nei šiandien. „Nenoriu nieko sakyti, kol Seimo narys nepasirinko,“- diplomatiškai šiandien išsisuko Šilutės socialdemokratų skyriaus pirmininkas.

A. Skardžiaus vizito Šilutėje vietos socdemai tikisi sulaukti tarpušventyje, tai yra kitą savaitę. Galbūt tada ir paaiškės, kas talkins Seimo nariui pamario krašte.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors šventinių vitrinų konkursas Šilutės seniūnijoje šiemet ir nebuvo oficialiai paskelbtas, seniūnas Raimondas Steponus žada laikytis tradicijos…

Apžiūra planuojama jau šį ketvirtadienį.

Neskelbto konkurso nugalėtoją seniūno vadovaujama komisija žada paskelbti penktadienį.

Skaityti toliau

Pernai metais šventinių vitrinų konkurso nugalėtoja buvo pripažinta vaikų drabužių parduotuvė „Paryžius tavo vaikui“, 2010 m. – kailių ir odos namai “Eksa”.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienio pavakarę Šilutėje, prie Kultūros ir pramogų centro įžiebta pagrindinė miesto kalėdinė eglė.

Šventiniai renginiai Šilutėje vyko nuo vidurdienio:
šurmuliavo tautodailės dirbinių, kalėdinių suvenyrų mugė ir kulinarinio paveldo pristatymas; veikė Mažoji Advento mugė ir kalėdinis paštas; prie H. Šojaus dvaro atidaryta eglučių, padabintų lietuvininkų tradicijas menančiais žaisliukais, alėja; VšĮ „Meno artelė“ parodė teatralizuotą programą „Kalėdos Triušlandijoje“, po kurios atėjo visų taip lauktoji akimirka – buvo įžiebta pagrindinė

Skaityti toliau

miesto eglė, įjungtos kitos šventinės instaliacijos…

Edvardo Lukošiaus nuotr.

Šilutės moterų verslininkių iniciatyva papuošti miesto Tilžės gatvės skvero medžių kamienus įvairiaspalviais mezginiais ir nėriniais sukėlė diskusiją ne tik dėl to, ar visa tai gražu ir dera prie aplinkos, bet ir dėl šių puošmenų galimo poveikio lapuočiams.

Siekdami išsklaidyti nuogąstavimus dėl moterų verslininkių nėrinių poveikio miesto medžiams, kreipėmės į specialistus.

Skaityti toliau

Štai ką „Šilutės ETA Žinioms“ parašė žinomas gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius:
„Miesto želdiniai – dalis miesto architektūrinės struktūros, tiesa – jie gyvi, todėl jiems riekia daug didesnio dėmesio ir priežiūros, nei miške augantiems medžiams ir krūmams. Miesto želdiniai nebūna ilgaamžiai, o netinkamai pasirinkus medžių rūšis, medžius tenka persodinti kas 20 – 30 metų. Kas jiems kenkia? Visų pirma, juos gali alinti druskos ir kitų mineralų tirpalai, laistomi žiemą, taip pat – automobilių išmetamosios dujos.

Kad skvero medžiai nenukentės nuo moterų verslininkių rankdarbių, teigia ir Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Jis taip sako manantis, kad toks medžių apdaras pagyvino miestą ir artėjančias prieššventines nuotaikas.

Svarbiausia, anot Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus, miškininkystės specialisto Ramūno Lydžio, pavasarį, prasidėjus medžių vegetacijai, laiku nuo jų viską pašalinti.

ve.lt nuotr.

Surinkta 500 parašų, palaikančių iniciatyvą Klaipėdoje dūlantį metalinį pėsčiųjų tiltą grąžinti į jo istorinę vietą Šilutės geležinkelio stotyje.

Miestelėnų pastangomis taip pat atnaujintas dialogas tarp „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės ir Šilutės rajono valdžios dėl minėto tilto perdavimo Savivaldybės žinion.

Iniciatyvos rinkti gyventojų parašus prieš kurį laiką ėmėsi savo pačios augintomis magnolijomis Šilutę puošianti Eugenija Juraškaitė – Murauskienė ir rašytoja Filomena

Skaityti toliau

Kitova. Ketvirtadienį jų parengtas kreipimasis į Savivaldybės tarybą, merę ir administracijos direktorių kartu su 500 parašų pristatytas į Savivaldybę.

Miestelėnai reiškia susirūpinimą dėl Šilutės r. savivaldybės vienašališko sprendimo atsisakyti perimti iš „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės metalinį pėsčiųjų tiltą, stovėjusį Šilutės geležinkelio stotyje nuo XIX a. pab. iki 1957 metų, dėl kurio, jų manymu, miestas gali prarasti galimybę atkurti vieną iš vertingiausių to laikmečio paveldo objektų – geležinkelio stoties statinių kompleksą.

Šilutiškiai nori, kad metalinis pėsčiųjų tiltas būtų grąžintas į savo istorinę vietą Šilutės geležinkelio stotyje, kur, atgaivinus susisiekimą geležinkeliu maršrutu Klaipėda – Šilutė – Pagėgiai –Tauragė ir į Sovetską (Tilžę) bei Kaliningradą (Karaliaučių), jis, be kita ko, pasitarnaus ir saugiam pėsčiųjų perėjimui per geležinkelį į šiaurinę Šilutės miesto dalį bei miesto kapines.

Žmonės teigia esą įsitikinę, kad Savivaldybė, geranoriškai bendradarbiaudama su „Lietuvos geležinkeliais“, Kultūros paveldo departamentu ir kitomis žinybomis, ras lėšų, reikalingų šiam tiltui pargabenti į Šilutę.

Įmonės savininkas Albinas Knapkis savo ruožtu ėmėsi iniciatyvos susodinti prie vieno stalo Šilutės r. savivaldybės ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovus. Jau sutarta dėl šios bendrovės Geležinkelio infrastruktūros direkcijos vadovo Albino Ragauskio ir Komercijos departamento direktoriaus pavaduotojo Rimanto Jogėlos vizito į Šilutę gruodžio 17 d. Vizito data ir laikas, anot A. Knapkio, suderinti su Šilutės r. savivaldybės administracija.

„Šilutės ETA Žinių“ šaltinių teigimu, miestelėnų iniciatyvą grąžinti pėsčiųjų tiltą į Šilutės geležinkelio stotį palaiko dalis Savivaldybės tarybos narių.

Susiję str.: „Oficialiosios Šilutės atmesto istorinio tilto nori miesto gyventojai“

ve.lt nuotr.

Gilėjanti narkotikų problema Šilutėje vietos valdžią ir policiją sodina prie vieno stalo: trečiadienį, gruodžio 5 d., Savivaldybėje organizuojama apvaliojo stalo diskusija, kurios metu bus ieškoma sprendimų, kaip sustabdyti kvaišalų plitimą tarp nepilnamečių.

Šiemet Šilutės rajone fiksuojama daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, įsigijimu bei platinimu. Pastebima, kad asmenų, siekiančių įsigyti kvaišalų, amžius vis jaunėja, vis aktyviau tarp paauglių veikia ir narkotikų platintojai. Vien lapkričio mėnesį pareigūnai pradėjo kelis

Skaityti toliau

ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir net mažamečiams Šilutės rajone, praneša Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Reaguodama į didėjantį narkotinių medžiagų paplitimo tarp nepilnamečių mastą, policija organizavo daugiau priemonių, skirtų šioms nusikalstamoms veikoms sutrukdyti ir atskleisti. Nuo metų pradžios Šilutės rajone buvo pradėta 10 ikiteisminių tyrimų pagal LR baudžiamojo kodekso 259 str. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir pagal LR baudžiamojo kodekso 260 str. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Dėl galimo disponavimo narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikyti 26 asmenys, iš jų 10 – nepilnamečiai. Pernai metais ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tarp nepilnamečių Šilutės rajone nebuvo pradėta.

Siekdama kuo efektyvesnės kovos su narkotinių medžiagų platinimu ir jų vartojimu rajone, policija ragina bendradarbiauti švietimo įstaigas, vietos valdžios atstovus ir visuomenę.

Policija ragina Šilutės miesto ir rajono gyventojus apie narkotinių medžiagų platinimo atvejus pranešti šiais telefono numeriais:

Policijos budėtojai – (8 446) 20 270;

Anoniminis policijos pasitikėjimo telefonas – (8 446) 61 952.

R. Steponkus užsitraukė pačios merės D. Žebelienės nemalonę. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Raimondas Steponus, Šilutės seniūnas, užsitraukė pačios Savivaldybės merės Daivos Žebelienės nemalonę.

Kiekvienas savo miesto gyvenimu besidomintis arba su seniūnu reikalų turėjęs šilutiškis apie R. Steponkų turi savo nuomonę. Iš jų kaip vyraujančias būtų galima išskirti šias dvi: vieniems atrodo, kad miesto „šeimininkas“ stokoja iniciatyvos ir noro deramai tvarkyti bei prižiūrėti jam patikėtą ūkį, kiti gi pirmųjų įžvelgiamą jo neveiklumą linkę pateisinti nuolatiniu pinigų stygiumi.

Skaityti toliau

Pastarąjį argumentą dažnai naudoja ir pats R. Steponkus. Kitas jam būdingas bruožas – ieškoti ne būdų, kaip kažką padaryti, bet priežasčių, kaip to kažko nedaryti.

Būtent šias dvi R. Steponkaus būdo ypatybes Savivaldybės vadovų pasitarime su rajono seniūnijų vadovais šį antradienį akcentavo merė D. Žebelienė, išklausiusi Šilutės miesto galvos pasiteisinimo, kodėl iki šiol nesutvarkytas Savivaldybei priklausantis apgriuvęs pastatas Tilžės gatvėje.

„Vis randate priežasčių, kaip nespręsti problemos, ir – nėra pinigų – tai du atsakymai, kuriuos iš jūsų ir tegirdime pastaruosius 5 mėnesius, – piktai, beje, pirmą kartą viešai, mestelėjo R. Steponkui merė D. Žebelienė. – Kitiems seniūnams tokių pretenzijų nėra… Visada reikia ieškoti kitų sprendimo būdų“.

Pasakė tai pasakė, bet kas toliau?

„Aš nežadu taip palikti, – po pasitarimo teigė D. Žebelienė, – nes taip toliau negali būti. Arba jis turės dirbti, arba…“

Kas slypi po tuo „arba“, nesunku suprasti. Tačiau Šilutės r. savivaldybės merė kol kas neskuba atskleisti, kokių konkrečių priemonių ketina imtis prieš miesto seniūną. Pirmiausia, anot jos, R. Steponkaus laukia kasmetis kvalifikacijos vertinimas.

R. Steponkus, telefonu paklaustas, ar po tokio merės pasirodymo per seniūnų pasitarimą nepajuto grėsmės, kad gali būti mėginama nušalinti jį nuo pareigų, nedaugžodžiavo: „Politika yra politika – nieko nepadarysi. Pagyvensim – pamatysim“.

Beje, R. Steponkaus darbu nelabai tebuvo patenkinta ir praeitos Tarybos kadencijos valdžia: 2010 – tųjų pradžioje, administracijai vadovaujant konservatoriui Šarūnui Laužikui (dabar jis visuomeninis mero pavaduotojas – red. pastaba), Šilutės seniūno kvalifikacija buvo įvertinta patenkinamai, todėl jam teko patobulinti savo žinias ir vadovavimo įgūdžius specialiuose kursuose.

Seniūnų ir kitų valstybės tarnautojų kvalifikacija vertinama kartą per metus. Tačiau įstatymuose yra numatyta galimybė surengti ir neeilinę atestaciją tiesioginio vadovo – šiuo atveju Savivaldybės administracijos direktoriaus – iniciatyva.

Ir pabaigai. Sprendimą, kaip sutvarkyti apgriuvusį pastatą Tilžės gatvėje, Šilutės seniūnas šiandien rado kartu su Savivaldybės vadovais.