Šilutės aerodromas iš oro. (lt.wikipedia.org nuotr.)

Sausio pabaigoje Ūkio ministerijoje pristatytoje Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studijoje Šilutės aerodromas (šalia Armalėnų kaimo) apibūdintas kaip neperspektyvus visais studijoje nagrinėtais veiklos aspektais: oro turizmo, mokymo, remonto ir gamybos, oro taksi ir sporto.

Šilutiškiai lakūnai savo ruožtu teigia, kad tai – netiesa. Esą Šilutės aviacijos klubas šiuo metu pakankamai gyvybingas ir pajėgus toliau plėsti savo veiklą, o aerodromui nepalankus

Skaityti toliau

įvertinimas galimybių studijoje atsiradęs tik todėl, kad rengiant ją niekas labai ir nesidomėjo nei čia vykdoma veikla, nei klubo planais.

„Mūsų niekas nieko neklausė, – teigė telefonu šilutiškis lakūnas Dovydas Stungurys. – Tiesa ta, kad dabar mes esame gerokai arčiau dangaus nei buvome prieš kurį laiką: atsikovojome angarą, prižiūrime pievą, pernai įsteigėme ultralengvųjų orlaivių pilotų mokyklą. Ir klubo vadovybę gerą turime, ir lėktuvų aerodrome kaip niekada daug. Aktyviai dalyvaujame respublikinėse varžybose (kai kurios jų rengiamos mūsų aerodrome), atstovaujame Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose. Ir ateityje planuojame daug skraidyti, dalyvausime ir patys organizuosime varžybas. Todėl tikrai negalima sakyti, kad mūsų aerodromas neturi jokių perspektyvų“.

Vienas rimtas kliuvinys aviacijos sporto plėtrai Armalėnuose vis dėlto yra: aerodromas vis dar priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (toliau – KASP), kurios kada panorėjusios gali nutraukti su Šilutės aviacijos klubu sudarytą aerodromo panaudos sutartį.

Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studijoje perspektyviausiais įvertinti šiuo metu veikiantys Alytaus, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Kyviškių, Molėtų, Paluknio, Pociūnų, Telšių, S. Dariaus ir S. Girėno (kitąmet švęsiantis gyvavimo šimtmetį) ir trys neveikiantys – Nidos, Pajuosčio (Panevėžys) ir Kernavės (Musninkai) aerodromai. Jų plėtrai ketinama skirti 25 milijonus litų.

Susijęs: “Rekviem mažųjų aviacijai”

S. Mėlinauskas - naujas veidas 'Sidabrinės nendrės' padangėje. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tai choreografė, pedagogė Regina Puodžiuvienė ir žurnalistas, knygos “Pėdos rasoje” autorius Stasys Mėlinauskas.

Laureatą išrinks „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas. Jis bus apdovanotas minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Skaityti toliau

Premiją sudaro vardinis diplomas, premijos dovana ir laureato ženklas, taip pat 5 MMA dydžio piniginė premija.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Verdainės užtvanka.

Skaityti toliau

2014-01-29

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės valdžia užsimojo aukcione parduoti muziejaus pastatus miesto centre, o patį muziejų dar šiais metais norėtų perkelti į H. Šojaus dvarą. Ketvirtadienį Savivaldybės tarybai bus siūloma įtraukti muziejaus pastatus į privatizavimo objektų sąrašą.

Tačiau Šilutėje jau randasi iniciatyva išsaugoti muziejaus pastatus miesto bendruomenei.

Praeitą ketvirtadienį Šilutės gražinimo draugijos nariai susitiko su Šilutės jaunimo organizacijų atstovais, kurie irgi vieningai

Skaityti toliau

pasisakė už tai, kad muziejaus pastatai neturėtų būti privatizuoti. Juose siūloma įkurti Šilutės visuomenės arba jaunimo centrą.

Manoma, kad prie tokio centro kūrimo mieste prisidėtų ir kitos Šilutės nevyriausybinės organizacijos.

Pirmadienį Šilutės gražinimo draugijos ir jaunimo atstovai susitiko su Savivaldybės mero pavaduotoju Virgilijumi Pozingiu, kuris, kaip pats teigė, neprieštarautų tokio centro įkūrimui, jeigu jo veikla būtų taip organizuota, kad netaptų papildoma našta Savivaldybei. Tačiau jis nepritarė visuomenininkų pageidavimui neįtraukti muziejaus pastatų į privatizavimo objektų sąrašą, teigdamas, kad juos iš ten bus galima bet kada išbraukti, jeigu tik visuomenininkai pasirūpins parengti visus (miesto bendruomenę, Savivaldybę ir kt.) tenkinančią siūlomo centro veiklos programą.

Iš rašto

“Šilutės kraštotyros muziejus yra valstybės saugomas Lietuvos Respublikos kultūros paminklas, turintis architektūrinių ir dailės vertingųjų savybių pobūdį, o tai ne tik materialinės vertybės, tokios, kaip pastato tūris, kvadratiniai metrai, plytų mūras ar čerpių stogas. Kur kas svarbesnės yra dvasinės vertybės, kurias yra sukaupęs kraštotyros muziejus, šešiasdešimt penkerius metus vykdęs kultūrinę krašto pažinimo misiją. Mūsų kartos prisiminimuose šis pastatas visą laiką buvo kraštotyros muziejus. Todėl ateities veikloje matome viziją, kad šiame pastate, be kita ko, rastųsi vietos ir Šilutės Garbės piliečiams, „Sidabrinės nendrės“ bei Lietuvininkų vilties premijų laureatams ir jų veiklai įamžinti, o jaunimas taptų kultūrinės veiklos perėmėju.

Esame įsitikinę, kad visuomeninių objektų aplinkoje, tarp Šilutės „Pamario“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių skyriaus ir pastaraisiais metais mieste įkurto ir bendramiestinėje žaliojoje erdvėje įsitvirtinančio Šeimos skvero, įsiterpę muziejaus pastatai ir toliau turi išlikti visuomeninės paskirties objektais. Jeigu čia nėra galimybės išlaikyti kraštotyros muziejaus, jo pastatai galėtų būti perduoti naudoti Šilutės miesto nevyriausybinėms organizacijoms, kurios čia galėtų įkurti Miesto bendruomenių namus (centrą) su Jaunimo centru.

Kreipiamės į Jus miesto bendruomenių vardu, kurios neturi realių buveinių ir vietos, kurioje galėtų susirinkti, bendrauti, kurti, svajoti, prasmingai leisti laisvalaikį ir dirbti pozityviam Šilutės miesto vardo garsinimui (skleidimui). Į Miesto bendruomenių namus galėtų persikelti ir kai kurios kitos nevyriausybinės organizacijos, atlaisvindamos Savivaldybės joms suteiktas patalpas.

Tikėdami Jūsų plačiu požiūriu į Šilutės rajono savivaldos gerovę, užtikriname, kad prie Šilutės miesto bendruomenių namų kūrimo tikrai prisidėtų Šilutės jaunimo organizacijos, Šilutės gražinimo draugija, kitos organizacijos.”

Tarybos posėdis numatytas šį ketvirtadienį. Pradžia 14 val.

O ką manote Jūs?

Šią balsavimo lentelę taip pat rasite dešinėje vertikalioje įrankių juostoje, po reklamomis.

15min.lt nuotr.

Tokio dydžio administracinė bauda skirta statinio Pramonės gatvėje savininkui už tai, kad leido statybinių ir apdailos medžiagų prekybininkams atidaryti parduotuvę oficialiai neužbaigtame statyti pastate.

Triukšmas dėl prekybos centro „Moki – Veži“ atidarymo Šilutėje, neturint statybos darbų užbaigimo akto, kilo daugiau kaip prieš mėnesį, kai kaimynystėje ne pirmus metus veikiančios bendrovės „Litorina“ vadovas Arūnas Gečas iškėlė į viešumą galimą pažeidimą ir kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Skaityti toliau

Inspekcija, patikrinusi vietoje, nustatė, kad statinys Pramonės g. 6E išties pradėtas naudoti, nesurašius jo statybos užbaigimo akto, ir kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, kad skirtų statinio savininkui administracinę nuobaudą.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Tomas Budrikis šiandien raštu informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad statinio, kuriame jau kuris laikas veikia prekybos centras „Moki – Veži“, savininkui skirta administracinė bauda dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus (ATPK 189-2 str.)

Beje, kaip sakė S. Šeputis, valstybinė komisija, turinti surašyti statybos užbaigimo aktą, į prekybos centrą „Moki – Veži“ ruošiasi vykti šį trečiadienį.

Susijęs: „Konkurentai nesnaudžia“

Oresto Lidžiaus nuotr.

„Time Team“ krepšinio aikštelėje prie buvusios Šilutės pradinės mokyklos (dabar priklauso Pamario pagr. m-lai) antradienio rytą pradėta ruošti čiuožykla.

Iš ryto aplink krepšinio aikštelę iš smėlio buvo suformuoti borteliai. Po pietų pradėta lieti čiuožykla.

Skaityti toliau

Iniciatyvos įrengti atvirą čiuožyklą miesto centre savo sąskaita ėmėsi Šilutės liberalai.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė vasario mėnesį Šilutės gyventojams kainuos 0,19 ct brangiau nei sausį – 20,86 ct (su 9 proc. PVM ).

Brangsta ir karštas vanduo, vasario mėnesį kubinis metras jo kainuos 21,28 Lt (su 9 proc. PVM), arba 0,11 Lt brangiau nei dabar.

Skaityti toliau

Parengta pagal silutesst.lt inf.

Ne į temą
Ledo gniaužtuose, 2014-01-27

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Finansinės paramos Šilutės kultūros ir pramogų centrui (toliau – Šilutės KPC) pertvarkyti ir modernizuoti tikimasi sulaukti iš ES struktūrinių fondų.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija), planuodama 2014 – 2020 m. ES struktūrinių lėšų paskirstymą kultūros sričiai, atlieka investicijų poreikio analizę, kuria siekiama nustatyti potencialių kultūros sektoriaus pareiškėjų pasirengimą sėkmingai įgyvendinti investicinius projektus. Galimų kultūros paveldo bei kultūros infrastruktūros aktualizavimo investicinių projektų aprašymų

Skaityti toliau

ministerijoje laukiama iki sausio 31 d.

Taip vadinamų nulinių paraiškų rengia ir Šilutės rajono savivaldybės administracija. Vienoje iš jų kalbama apie Šilutės KPC pertvarkymą ir modernizavimą.

Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė teigia seniai svajojanti apie didelį ir modernų kultūros centrą, kuriame vietos užtektų ne tik renginiams ir meno kolektyvų repeticijoms, bet ir bendruomenės bei jaunimo edukacijos veiklai. Esą dabar Šilutės KPC dėl jo išplanavimo yra daug nenaudojamo ploto, tuo tarpu čia repetuojantiems kolektyvams vis labiau stinga patalpų.

V. Griškevičienė priminė, kad Šilutės KPC modernizavimas yra vienas iš Savivaldybės strateginių tikslų, jis įtrauktas į rajono 2015 – 2024 metų strateginį plėtros planą.

Apie augantį kultūros renginių poreikį mieste kalba ir Šilutės KPC direktorė Jūratė Pancerova. Anot jos, pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo čia vykstančių renginių lankytojų (pernai sulaukta bemaž 30 000 žiūrovų). Esą dažnai pasitaiko atvejų, kai 500 vietų turinčioje pagrindinėje salėje tenka statyti dar ir papildomų kėdžių.

Pirmieji žingsniai Šilutės KPC modernizavimo link buvo žengti dar pernai metais: buvo vykdoma lankytojų apklausa, rudenį surengtas architektūros studentų pleneras. Su jų sukurtais darbais – architektūrinėmis idėjomis, kaip būtų galima pertvarkyti Šilutės KPC, galima susipažinti šios įstaigos pirmojo aukšto fojė eksponuojamoje parodoje. Ekspozicija veiks iki vasario 7 d.: darbo dienomis nuo 15 iki 18 val., penktadienį iki 17 val. („Paroda „Modernios architektūros Kultūros centras istorinėje aplinkoje““).

Taip vadinamos nulinės paraiškos rengiamos ir dėl investicijų į kelis paveldo objektus. Pirmoje eilėje yra nebaigtas tvarkyti Šilutės (H. Šojaus) dvaro pastatų kompleksas. Finansinės paramos tikimasi gauti ir Macikų lagerių bei kapinių teritorijai sutvarkyti ir įamžinti, taip pat buvusiai žydų sinagogai Švėkšnoje sutvarkyti.

Pirmuosius kvietimus teikti investicinių projektų paraiškas Kultūros ministerija planuoja skelbti dar šiais metais.

Ne į temą
Optinė apgaulė (Šilutė, 2014-01-20)

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Patį muziejų dar šiais metais planuojama perkelti į miesto (H. Šojaus) dvarą.

Be Šilutės muziejaus pastatų, į privatizavimo objektų sąrašą taip pat siūloma įtraukti dalį gyvenamojo namo su mokyklos patalpomis Stubriuose (Katyčių sen.), fermą Kukuiliškės kaime (Gardamo sen.) ir dar kelis objektus.

Skaityti toliau

Nuo A. Guntarskio (nuotraukoje) galimai nukentėję ūkininkai nori nuvilkti nuo jo paskutines kelnes. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Ūkininkai, save laikantys nukentėjusiais nuo Aido Guntarskio veiklos, prašo LR generalinio prokuroro atnaujinti liūdnai pagarsėjusio Rusnės matininko baudžiamąją bylą, idant jiems būtų suteikta galimybė prisiteisti iš kaltininko turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

2012 metų balandį Šilutės rajono apylinkės teismas nuteisė A. Guntarskį už tai, kad šis, būdamas individualios įmonės, teikusios viešąsias paslaugas žemės reformos projektų rengimo srityje, savininkas, pagal pareigas prilygintas valstybės tarnautojui, vykdydamas Rusnėje esančios valstybinės žemės sklypų

Skaityti toliau

nuomos projektus, tyčia suklaidino pirmumo teisę nuomotis valstybinę žemę turinčius šešis pretendentus. 2007 m. spalio mėn. Rusnės seniūnijos pastate jis melagingai nurodė žmonėms, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors iš tikrųjų tuo metu tokių sklypų dar buvo ir jie buvo išnuomoti ne pirmumo teisę turėjusiems piliečiams, o vienai uždarajai akcinei bendrovei, kurioje anksčiau pats buvo dirbęs.

Anot teismo, tokiais veiksmais A. Guntarskis padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą.

Nukentėjusieji prašė teismo atimti iš A. Guntarskio teisę teikti žemės projektavimo paslaugas. Tačiau teismas apsiribojo paskirdamas jam 23 400 litų dydžio baudą ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą 6 nuo jo nukentėjusiems ūkininkams.

Toks apylinkės teismo sprendimas netenkino nei A. Guntarskio, nei jį į teismą padavusių ūkininkų, todėl abi pusės kreipėsi į aukštesnės instancijos teismus – iš pradžių į Klaipėdos apygardos teismą, o šiam atmetus apeliacinius skundus – į Lietuvos aukščiausiąjį teismą.

Praeitų metų rudenį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija iš dalies patenkino A. Guntarskio kasacinį skundą: teismas panaikino žemesnės instancijos teismų nuosprendžio ir nutarties dalį, pagal kurią 5 galimai nukentėjusiesiems ūkininkams iš A. Guntarskio buvo priteista po 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nuo 180 MGL dydžio (23 400 litų) baudos ir 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo vienai nukentėjusiajai A. Guntarskiui nepavyko išsisukti.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios, anot ūkininkų, save laikančių nukentėjusiais nuo A. Guntarskio, įrodo, jog iš jų buvo neteisėtai atimta galimybė išsinuomoti valstybinės žemės Rusnėje, jie nusprendė pamėginti atnaujinti baudžiamąją bylą: visi penki pageidauja, kad jiems būtų atlyginta po 2.000 litų neturtinės žalos, ir kad jiems būtų suteikta teisė pateikti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 4 – 14 d. nupuoštos kalėdinės eglutės vėl bus renkamos į specialiais užrašais paženklintus konteinerius. Iš jų bus ruošiamas biokuras šilumai gaminti.

Akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ simbolika pažymėti konteineriai Šilutėje stovės:

Skaityti toliau

Geležinkelio g. 7 (agrochemijos parduotuvė);

Lietuvininkų g. 39 (parduotuvė);

Parko g. 3 (Kultūros ir pramogų centras).

Akciją organizuoja komunalinių atliekų surinkimo UAB “Ecoservice”.

Atlyginimų negaunantys autobusų vairuotojai ruošiasi naujam Savivaldybės 'šturmui'. (Šilutės autobusų parko nuotr.)

Atlyginimų negaunantys UAB „Šilutės autobusų parkas“ darbuotojai metus pradeda pasirengimu naujam Savivaldybės “šturmui“.

Šilutės rajono savivaldybei pavaldžios įmonės darbuotojai ketina teisiniu keliu išsireikalauti iš Savivaldybės kone milijoną litų siekiančią skolą už lengvatinį keleivių vežimą ir patirtus nuostolius aptarnaujant neatsiperkančius maršrutus.

Nors pernai pavasarį su tuometiniais rajono vadovais buvo susitarta dėl skolos grąžinimo dalimis, šis žodinis valdžios

Skaityti toliau

įsipareigojimas taip ir liko neįvykdytas.

Darbo grupė, vadovaujama dabartinio mero Šarūno Laužiko, gruodžio pradžioje parengė rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti „Šilutės autobusų parko“ bendrovės padėtį. Viena iš pasiūlytų priemonių – atiduoti įmonei visą skolą, kad ji išsimokėtų kelis mėnesius vėluojančius atlyginimus ir dar įsigytų naujos technikos. Apie tokią galimybę Š. Laužikas kalbėjo ir po jo išrinkimo į merus (šiandien susisiekti su juo nepavyko).

Tačiau autobusų vairuotojai teigia, kad nebetiki rajono valdžios pažadais. Todėl šiandien jie pradėjo ruoštis naujam žygiui į Savivaldybę.

Susiję str.: “Žada permainų Savivaldybėje”,
“Išgelbėti autobusų parką”

E. Grinčinaitienei gresia suskilusi gelda. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Edita Grinčinaitienė, kuri siekė prisiteisti nemenką pinigų sumą iš vietos veiklos grupės asociacijos “Lamatos žemė“ dėl jos atleidimo iš projekto vadovo pareigų, gali likti prie suskilusios geldos.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė prieš pat Kalėdas nusprendė atmesti E. Grinčinaitienės ieškinį ir patenkino „Lamatos žemės“ priešieškinį: darbo sutartis tarp “Lamatos žemės“ ir E. Grinčinaitienės pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2011 metų vasario mėn., o pačią projekto vadovo pareigybę – kad buvo įsteigta neteisėtai; iš E. Grinčinaitienės priteista

Skaityti toliau

šimtatūkstantinė pinigų suma „Lamatos žemei“ padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo šių metų vasario 27 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat „Lamatos žemės“ ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos E. Grinčinaitienės turtui nuo šių metų balandžio pradžios, paliktos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šis teismo sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Asociacijos “Lamatos žemė” vadovo Vytauto Laurinaičio teigimu, E. Grinčinaitienei ne kartą buvo siūloma sudaryti taikos sutartį. Tačiau pastaroji nesutikusi.

Susisiekti su E. Grinčinaitiene mums žinomu telefono numeriu rengiant publikaciją nepavyko.

Susijęs str.: “”Lamatos žemės” byla: teismo sprendimo laukiama pirmadienį”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2014 metų sausį kainuos 20,67 ct (su 9 proc. PVM) – 0,02 cento pigiau nei gruodį. Per metus šiluma atpigo beveik 1,9 ct/KWh (2013 m. sausį kainavo 22,53 ct/kWh).

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė sausio mėnesį kainuos 22,48 ct (su 21 proc. PVM) – 0,03 ct pigiau nei gruodį, arba 2,07 ct pigiau nei 2013 – ųjų sausį.

Nežymiai pinga ir centralizuotai tiekiamas karštas vanduo: gyventojas sausį kainuos

Skaityti toliau

21,17 Lt/kub.m, kitiems vartotojams – 22,22 Lt/kub.m.

Lietuvoje šiuo metu pigiausiai šildosi Utenos gyventojai – jiems šilumos energijos kilovatvalandė kainuoja 17,10 ct (su 9 proc. PVM). Šilutė su 20,69 ct/kWh kaina – 8 – toje vietoje.

silutesst.lt
regula.lt

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės senųjų kapinių sutvarkymu besirūpinantiems šilutiškiams ir miesto bičiuliams iš Vokietijos suduotas skaudus smūgis: savo kailyje nesitveriantys nežinomi veikėjai nuo koplytėlės nuplėšė dalį lietvamzdžių, o likusius apgadino.

Koplytėlei skirti lietvamzdžiai, latakai ir jų tvirtinimo detalės buvo nupirktos Vokietijoje ir Klaipėdoje už vokiečių paaukotus pinigus. Juos prie k0plytėlės šį rudenį nemokamai pritaisė UAB „Šilutės būstas“ darbuotojai.

Skaityti toliau

Lapkričio pabaigoje koplyčioje įvyko pirmosios po Antrojo pasaulinio karo evangelikų liuteronų pamaldos. Jų metu ne tik melstasi bei giedota, bet ir geru žodžiu paminėti geradariai, padėjusieji aptvarkyti šį paveldo objektą.

Bet, nepraėjus nė mėnesiui…

Vieną lietvamzdį šiandien pavyko aptikti netoliese atremtą į medį. Dar du greičiausiai bus nutempti kur nors toliau.

Susijęs: “Atminimo pamaldos atnaujintoje koplyčioje (nuotr., video)”

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kažkas pasiskubino paleisti gandą, kad Edita Grinčinaitienė laimėjo civilinę bylą prieš vietos veiklos grupę asociaciją „Lamatos žemė“, praeitų metų rudenį atleidusią ją iš projekto vadovo pareigų.

Tiesa ta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas dar nėra paskelbęs jokio sprendimo, o teismo posėdis, kuriame, anot „Lamatos žemės“ vadovo Vytauto Laurinaičio, tikimasi išgirsti sprendimą, numatytas prieš pat Kalėdas, ateinantį pirmadienį, gruodžio 23 d.

Skaityti toliau

Civilinė byla dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų priteisimo Šilutės r. apylinkės teisme pradėta nagrinėti šį rudenį.

Susijęs: „Trumpai: “Lamatos žemės” byla – teisme“

Čia tie, kuriems rūpi... (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, vietinė valdžia gali nebent pasirūpinti, kad mokesčiai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nedidėtų tokiais šuoliais, kaip pastaruoju metu gresia Šilutės rajonui.

Ši nemaloni tiesa buvo atskleista šiandien įvykusiame visuomenės susitikime su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) atstovu Arūnu Liubinavičiumi.

Skaityti toliau

Priežastis viena – griežtėja ir toliau griežtės ES reikalavimai komunalinių atliekų tvarkymui: jau nuo šių metų turi būti išrūšiuota bent 50 proc. komunalinių atliekų, vėliau ši kartelė bus keliama dar aukščiau. Tam statomos atliekų deginimo gamyklos – dalis išrūšiuotų atliekų iš Klaipėdos regiono jau tiekiamos bendrovei „Fortum Klaipėda“ ir dar primokama už jų sudeginimą, – netolimoje ateityje prie regioninio Dumpių sąvartyno ketinama pastatyti automatizuotą atliekų rūšiavimo įmonę. Tad atliekų tvarkymo kaštai ir toliau didės, vadinasi, augs ir taip vadinamas vartų mokestis, kuris, lyginant su šių metų vasara, nuo kitų metų sausio 1 d. ir taip jau padidės daugiau kaip dvigubai.

Todėl savivaldybių taryboms tenka nelengva užduotis – rasti sprendimų, kaip bent pristabdyti komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų tarifo, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokesčio didėjimą.

Pavyzdžių, kaip būtų galima organizuoti atliekų tvarkymo sistemą rajone, idant augantys mokesčiai neuždusintų rinkliavos mokėtojų, buvo pateikta ir susitikime su KRATC atstovu. Bėda ta, kad pabendrauti su A. Liubinavičiumi atvyko vienintelis Savivaldybės tarybos narys – Vladas Kainovaitis, nors, kaip teigė Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, kvietimai į šį susitikimą iš anksto buvo išsiųsti visiems 27 Tarybos nariams, įskaitant merą ir jo pavaduotoją.

O juk jau rytoj, ketvirtadienį, Tarybai teks balsuoti dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų tarifo bei vietinės rinkliavos didinimo…

Deja, ir visuomenės atstovų tebūta dvigubai daugiau nei politikų – du (vienas pabuvo labai trumpai), neskaitant dviejų Savivaldybės valdininkų ir tiek pat žiniasklaidos darbininkų…

Susijęs: “Šilutės valdžia bėga nuo nepopuliarių sprendimų”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kelios akimirkos iš šventinio renginio.

Skaityti toliau

Šviesaus visiems savaitgalio.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Gruodžio 8 d.

Skaityti toliau

Apie akciją: “Noriu šviesos, ir taškas”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Gruodžio 7 d.

Skaityti toliau

Akcija tęsiasi.

Apie akciją: “Noriu šviesos, ir taškas”