Katyčių stogastulpis. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Konkursą į Saugų seniūnijos seniūno pareigas laimėjo šilutiškė verslininkė Dalia Rudienė, o Katyčių seniūnijos seniūno vietą netrukus gali užimti konkursą laimėjęs katytiškis Jonas Lukošaitis.

Konkursai dar gali būti apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui (per 3 darbo dienas) arba teismui (per 1 mėn.).

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tiesa slypi kažkur giliau.

Baigiasi terminas, per kurį Kintų seniūnas Antanas Kližentis turi pasirūpinti prieš 3 mėnesius išnuomotos ir jau spėjusios liūdnai pagarsėti Minijos upės eurokrantinės to paties pavadinimo kaime atlaisvinimu nuo prie jos prišvartuotų laivų ir perdavimu nuomininkui.

Skaityti toliau

Vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio įsakymu, per 40 metrų ilgio krantinė turi būti atlaisvinta ne vėliau kaip šiandien, o jos perdavimo ir priėmimo aktas su viešojo nuomos konkurso laimėtoju turi būti pasirašytas iki lapkričio 13 d.

Kintų seniūnas A. Kližentis šiandien teigė telefonu, kad laiku atlaisvinti krantinės greičiausiai nepavyks, tačiau esą jos nuomininkas ir taip sutinka perimti ją savo žinion, – mat baigėsi plaukiojimo sezonas. Todėl, anot seniūno, krantinės perdavimo ir priėmimo aktas gali būti pasirašytas dar šiandien. O vėliau…

Vienas Dievas žino, kuo visa tai baigsis, mat, kaip teigė seniūnas, šioje istorijoje, be kita ko, esama ir taip vadinamos lietuviškos kaimynystės apraiškų…

Susijęs: „Ech, tos eurokrantinės…“

Beje, šiandien Minijos eurokrantinių nuomos istorija domėjosi LNK televizijos žinių tarnyba.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Teismuose dar nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl saugomos teritorijos suniokojimo, plynai iškertant pakrantės medžius prieš eurokrantinių statybą Minijoje, o Lietuvos Venecija vadinamame kaime jau kaista naujos aistros – šįkart dėl vietos prie vandens.

Viskas prasidėjo nuo to, kad šią vasarą 4 krantinės abiejuose Minijos upės krantuose, skirtos švartuoti laivus, išlaipinti ir įlaipinti keleivius, buvo išnuomotos viešojo konkurso būdu.

Skaityti toliau

Taip jau nutiko, kad per 40 metrų ilgio krantinės dešiniajame upės krante, šalia buvusios parduotuvės, nuomos konkursą laimėjo vienas verslininkas iš Lietuvos pajūrio, pasiūlęs mokėti daugiau kaip 1000 eurų per mėnesį. Su juo jau sudaryta ir nuomos sutartis. Tačiau perduoti turto savivaldybė jam lig šiol negali, mat keli vietos gyventojai neskuba patraukti prie tos krantinės laikomų savo laivų.

Vienas iš tokių yra Saulius Budrys, kuris taip pat dalyvavo tos krantinės nuomos konkurse, tačiau pralaimėjo. Dabar jis beldžiasi į Šilutės politikų širdis, teigdamas, kad savivaldybės administracija pažeidžia jo ir dar dviejų sodybų gyventojų interesus, atimdama iš jų galimybę laikyti savo laivus prie pat namų.

S. Budrio teigimu, Minijos kaimo bendruomenė sutiktų pati prižiūrėti krantines ir pakrantes, tačiau esą prieš skelbiant nuomos konkursus jų nuomonės niekas neklausė.

Politikai iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto, išklausę S. Budrio skundo komiteto posėdyje, praeitą penktadienį iškilo į Minijos kaimą. Į susitikimą su vietos gyventojais buvo pakviesti ir kitų tarybos komitetų nariai.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, į kurį krypsta kaltinimų strėlės dėl galimai pažeistų trijų Minijos kaimo sodybų gyventojų interesų, nedalyvavo nei komiteto posėdyje, kai S. Budrys pirmą kartą kreipėsi į politikus, jo nebuvo ir penktadienio susitikime Minijos kaime.

Pastarajame susitikime savivaldybės administracijai atstovavo Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Tačiau ir jis negalėjo atsakyti į visus tarybos politikams iškilusius klausimus. Vis dėlto jo asmenine nuomone, su Minijos krantinių nuoma galėjo būti paskubėta, mat, jo žiniomis, Seimas dar šiais metais gali patvirtinti naujus saugią laivybą reglamentuojančius teisės aktus, kuriais esą bus nustatyta ir krantinių naudojimo tvarka.

Tai, kad pirma turėtų būti patvirtinta krantinių naudojimo tvarka, galvoja ir kai kas iš tarybos politikų. Todėl jau imta svarstyti apie galimybę panaikinti krantinių nuomos konkursų rezultatus ir nutraukti pasirašytas sutartis. Išsamiau apie tai planuojama kalbėti Ekonomikos ir finansų komitete, dalyvaujant pačiam savivaldybės administracijos direktoriui S. Šepučiui.

Tačiau panašu, kad S. Budrys su tarybos politikais iš to gali nieko nepešti, mat, kaip šiandien teigė telefonu S. Šeputis, nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį prieš nuomininko valią. Nebent pastarasis pats sutiktų.

Savivaldybės administracijos direktorius tvirtino, kad savo laiku Kintų seniūnas kalbėjo su Minijos gyventojais dėl galimybės jiems perimti naująsias krantines, tačiau esą tuomet jie to nenorėjo. Ir išvis, anot S. Šepučio, S. Budrys dabar žaidžia gudrų žaidimą: pats dalyvavo krantinės nuomos konkurse, o kai jam nepasisekė, pradėjo ieškoti teisybės…

Šilutės rajono savivaldybės nuotr.

Šilutės žemės ūkio mokyklos Žuvininkystės praktinio mokymo centras aprūpintas moderniausia įranga žuvims veisti ir auginti. Šiame centre mokiniai galės praktikuotis mokomojoje fermoje ir žuvų perdirbimo ceche, veisti bei auginti įvairias žuvis.

Šios reikšmingos dienos proga mokyklos direktorių Algimantą Abromaitį sveikino Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius, Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Sigitas

Skaityti toliau

Šeputis, kolegos, mūsų krašto verslo atstovai, draugai.

Tai pirmoji mokykla Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje įdiegtos modernios akvakultūros mokymo priemonės, kurios padės praktiškai taikyti įsisavintas žinias, panaudoti jas savo verslui kurti. Šiame centre bus rengiami jauni žuvininkystės sektoriaus darbuotojai, keliama jau dirbančiųjų šiame sektoriuje kvalifikacija, perkvalifikuojami žvejybos verslininkai, siekiant padėti surasti naują papildomą pragyvenimo šaltinį – žuvų perdirbimą, akvakultūrą tvenkiniuose, recirkuliacinį žuvų auginimą fermose ir rekreacinę žuvininkystę.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Savaitgalį Švėkšna tapo iš moliūgų išskaptuotų žibintų gerbėjų traukos centru – vyko tradicinė šventė “Mes už šviesą”.

Švėkšnos parko erdvėse buvo uždegta daugiau žibintų nei pernai – 1714.

Praėjusiais metais vienu metu parke suspindo 1627 oranžiniai gražuoliai.

Skaityti toliau

www.sveksnosnaujienos.lt inf.

Susijęs: “Kiek moliūgų galima išrikiuoti į 5 km eilę? (nuotr.)”

Stop kadras.

Du metrai trisdešimt centimetrų – štai toks žvakės rekordininkės aukštis. Plotis apie dešimt centimetrų, ir sveria ji per septynis kilogramus.

Žvakės autorė tautinio paveldo – senojo žvakininkystės amato – puoselėtoja Aurelija Jakštaitė. Ji prisipažįsta bene labiausiai norėjusi pakliūti į rekordų knygą dėl edukacinio tikslo – kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie senąją žvakių liejimo techniką. Žinoma, kaip priduriama, technologijos patobulintos. Anksčiau skystas vaškas būdavo laikomas ant verdančių bulvių katilo. Dabartiniais laikais jį atstoja kaitlentė.

Skaityti toliau

Lietuvos rekordų knygoje, kaip sako žvakės kūrėja, tai pirmasis toks rekordas. Ilgiausios žvakės dar nebuvo. O štai ši gražuolė, kaip tikisi jos autorė, per Kalėdas papildys Žibintų alėją Šilutėje.

TV3 televizijos vaizdo reportažas:http://play.tv3.lt/programos/lietuva/670513

www.tv3.lt inf.

Reklama: sojų vaškas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šį ketvirtadienį, spalio 29 d., nuo 13 val. Salos etnokultūros ir informacijos centre vyks edukacinė pamoka Rusnės vaikams, kurios metu bus liejama ilgiausia žvakė.

Naujojo rekordo sieks sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo žvakininkystės amato puoselėtoja Aurelija Jakštaitė.

Skaityti toliau

Anot A. Jakštaitės, nuo 15 val. 15 min. ilgiausios žvakės liejimo procesą planuoja tiesiogiai transliuoti LRT televizija.

am.lt nuotr.

Rekonstruotoje Ventės rago ornitologijos stotyje per 2 mėnesius apsilankė daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų. Ir dabar, įpusėjus spaliui, žmonės iš Lietuvos ir užsienio traukia čia stebėti rudeninės paukščių migracijos.

Į Ventės rago ornitologijos stotį atvažiavę žmonės sužino, kaip žieduojami paukščiai, susipažįsta su paukščių migracijų tyrimų istorija. Iš čia galima sekti paukščių kelią į žiemavietes, stebėti juos prie tinklų.

Skaityti toliau

Keliaudami nutiestais patogiais takais lankytojai gali aplankyti ir paukščių gaudymo tinklus. Prie marių stovinti nauja didžioji gaudyklė – pati didžiausia Europoje. Per kelis mėnesius čia sugautos dešimtys tūkstančių paukščių.

Taip pat paženklinta 1 pilkoji meleta, 1 pelėda lututė, 2 vandeniniai strazdai, 5 volungės. Ventės rago ornitologai sužiedavo ir beveik 90 ypač retų, į Lietuvos raudonąją knygą ir Griežtai saugomų rūšių sąrašą įrašytų meldinių nendrinukių.

am.lt inf.

Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Žemaičių Naumiestyje esančiame muziejaus pastate, įsikūrusiame Pergalės a. 17, net 5-erius metus nebuvo vykdoma veikla. Vis dėlto sąstingis nutrauktas – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale ekspozicija paruošta, o nuo liepos mėnesio čia laukiami ir lankytojai.

Ši žinia nudžiugino net tik įstaigos darbuotojus, bet ir visus naumiestiškius bei miestelio svečius.

Skaityti toliau

Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė.

Erdvioje salėje įkurti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galime išvysti senove alsuojantį miegamojo kambarį, taip pat eksponuojami ir buities įrankiai bei indai. Priešais – šventukų ekspozicija. Muziejuje eksponuojami ir žydų, katalikų bei evangelikų šventieji raštai. „Turime žydų Šventąjį raštą, taip pat išlikusią paskutinio Žemaičių Naumiesčio rabino Jokūbo Lesino šeimos nuotrauką. Džiaugiamės, kad galime eksponuoti 1920 metais išleistų įvairių giesmynų bei maldaknygių“, – pasakojo V. Pielikienė. Įkurta čia ir vietos meistro Dovo Srūgio pagamintų baldų ekspozicija. „Jis kadaise sukonstravo vargonus mūsų bažnyčiai, garo mašiną, taip pat gamindavo baldus. Tai buvo išties gabus vietos meistras“, – kalbėjo muziejininkė. Muziejuje taip pat galima išvysti unikalių porcelianinių indų su Šilutės ar kitų vietovių atvaizdais.

Anot V. Pielikienės, mažesnėje salėje planuojama rengti kilnojamų parodų pristatymus, mat muziejaus fondai turi daugybę vertingų eksponatų. Taip pat bus skirtas kampelis ir Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjui Benediktui Orentui.

Gali pasigirti išskirtiniais eksponatais

Vienas seniausių eksponatų Žemaičių Naumiesčio muziejuje – linų mintuvas. „Net iš Vilniaus atvykę muziejininkai sakė, kad tokio eksponato jie neturi. Jis išties unikalus“, – teigė V. Pielikienė. Taip pat čia galima išvysti druskos smulkinimo aparatą, sviesto formeles su įvairiais ornamentais, sviestamušes. Miegamojo kambario ekspozicijoje yra ir du žaisliniai vaikiški vežimukai.

Muziejaus istorijos takais

1952 metais tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje mokytojas B. Orentas įkūrė kraštotyros muziejų. Nuo tada prasidėjo didžiulę išliekamąją vertę turintis darbas, kuris džiugins dar daug ateities kartų. Iš pradžių dirbęs visuomeniniais pagrindais mokytojas kartu su mokiniais rinko eksponatus iš vietos gyventojų. Vėliau jis pradėjo susirašinėti su žymių naumiestiškių giminaičiais, gyvenančiais svečiose šalyse. Rasti laiškai, atkeliavę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų. „Šis žmogus dirbo iš idėjos ir dėl to, kad mūsų praeitis būtų išsaugota, matoma visiems“, – gražių žodžių negailėjo V. Pielikienė.

1962-aisiais muziejui suteiktas visuomeninio muziejaus statusas, o 1970 metais jis perkeltas į pastatą, kuriame muziejus veikia ir dabar. Po dešimtmečio jam suteiktas liaudies muziejaus vardas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992-aisiais, jis tapo Šilutės muziejaus filialu. Dar po dešimties metų šis kultūrinis židinys pervadintas Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu, o nuo šių metų gegužės grąžintas Šilutės muziejaus pavaldumui.

Vis dėlto 2010 metais ryžtasi pastato renovacijai, todėl muziejus laikinai buvo uždarytas. Tuokart manyta, kad neilgam. Deja, suklysta. 2013-aisiais baigus renovacijos darbus muziejus negalėjo pradėti vykdyti savo veiklos… Praėjo dar dveji metai ir galiausiai išaušo ilgai laukta diena, kuomet muziejus atvėrė savo duris lankytojams. Tai galima pavadinti istoriniu įvykiu.

Moderniai ekspozicijai finansavimo negavo

Anot muziejininkės V. Pielikienės, prieš tai čia dirbusi Nijolė Stanelienė sukūrė labai gražią viziją, kokios ekspozicijos, kokie stendai turėtų būti įkurti muziejuje. Deja, planams įgyvendinti negautas finansavimas. „Vos pradėjusi čia dirbti taip pat rašiau projektą, kad gautume finansavimą ekspozicijos įrengimui. Deja, pinigėlių negavome. Vėliau pažiūrėjome, kam skirtas finansavimas. Labai gaila, kad remiami didmiesčių muziejai, galerijos, o maži miesteliai užmirštami, tarsi čia niekam nieko nereikėtų. Tad nuspręsta verstis su tuo, ką turime“, – atviravo V. Pielikienė.

Nors prieš renovaciją žinota, kad antrajame aukšte bus įkurtas muziejus, neatsižvelgta, jog muziejaus erdvėje turi būti kuo mažiau langų. „Užuolaidoms ar žaliuzėms taip pat nėra pinigėlių. Tačiau Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotoja mums padovanojo etnografiniais motyvais papuoštas popierines karpytas užuolaidėles“, – sakė muziejininkė.

Muziejaus darbo laikas:
Pirmadieniais–penktadieniais – 9.30–18.00 val.
Ekspozicijos lankymas – 11.00–18.00 val.

Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.

Tauragės AVPK nuotr.

Sekmadienį, spalio 11 d., Leitgirių gyvenvietėje įvyko poilsio zonos atidarymas, kuriame dalyvavo ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai bei policijos rėmėjai.

Leitgirių bendruomenė mini 6 metus, kai jai yra suteiktas Saugios kaimynystės statusas. Ta proga ir buvo nuspręsta atidaryti poilsio zoną, kurioje ne tik vaikai, bet ir suaugę galėtų atsipalaiduoti po dienos darbų ir pabendrauti.

Skaityti toliau

Vaikų džiaugsmui į šventę atvyko ir policijos bičiulis Amsis, kuris mažuosius mokė saugaus elgesio poilsio zonoje ir kelyje taisyklių, dalino jiems Lietuvos automobilių kelių direkcijos atšvaitus, liemenes su šviesą atspindinčiomis juostomis bei kitą prevencinę medžiagą.

Visi šventės dalyviai taip pat turėjo galimybę pažymėti vertingesnius daiktus, kurie buvo užregistruoti policijos žurnale.

Tauragės apskr. VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai džiaugiasi turėję galimybę dalyvauti Leitgirių gyvenvietės šventėje ir tikisi, kad kitos Šilutės miesto ir rajono bendruomenės paseks jų pavyzdžiu.

Tauragės AVPK inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kitą pirmadienį, spalio 19 d., Šilutės rajone ir kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama:

• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
• Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos.

Skaityti toliau

Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:

• Alyvų atliekos;
• Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos;
• Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos;
• Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos;
• Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu atliekas tvarkančiai įmonei galėsite išskirtinėmis sąlygomis perduoti ir kitas atliekas.

Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.

Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2015 m. spalio 14 d. registruotis el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu 8 5 206 09 01.

Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu atliekos@gia.lt arba skambinti telefonu 8 600 900 30.

Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Paskelbtas konkursas Pakalnės upės žiočių ir Kintų prieplaukos sąnašų valymo techninei dokumentacijai parengti.

Planuojama atlikti numatytų valyti akvatorijų batimetrinius ir planuojamo kasti grunto tyrimus, numatyti iškasto grunto sandėliavimo vietas ir parengti dokumentaciją, reikalingą sąnašų valymo darbų leidimams gauti.

Jeigu tokie leidimai bus gauti, bus ieškoma sąnašų valymo darbų finansavimo šaltinių.

Skaityti toliau

NDRP direkcijos nuotr.

Aukštumalos aukštapelkėje pradėti pažintinio tako rekonstrukcijos darbai, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija (toliau – NDRP direkcija).

Atnaujintas takas lankytojams bus atvertas kitąmet.

Skaityti toliau

Parengta pagal NDRP direkcijos inf.

Daugiau apie šį projektą – www.aukstumala.lt.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Rusnėje, ant Atmatos upės kranto, iškilmingai atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatmai Gandžiui ir jo bendražygiui žydų kilmės architektui, gyvenusiam Rusnėje, Hermanui Kallenbachui.

Iškilmėse dalyvavo LR Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, Indijos žemės ūkio ministras Mohanbhai Kundariya, Mahatmos Gandžio vaikaitis Tushar Gandhi , Hermanno Kallenbacho dukterėčios anūkas ir Kallenbachų šeimos archyvo sergėtojas Eli Sarid, kiti pamario krašto svečiai iš Lietuvos ir Indijos.

Skaityti toliau

Grojo pučiamųjų instrumentų ansamblis “Pamario brass”, buvo sakomos kalbos, o Atmatoje ant bangų suposi laivai…

Susijęs: „Dėmesio centre: Rusnėje bus atidengta skulptūra Gandžiui ir Kallenbachui“

Daugiau nuotraukų –
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10156118038975228.1073742027.410916130227&type=3

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Egidijus Vičkus iš Usėnų ir Steponas Mockus iš Makių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen.) pripažinti geriausiais savo kategorijose 2007–2013 m. laikotarpio kaimo plėtros projektų vykdytojais.

Lietuvoje tokių viso labo 9.

Skaityti toliau

Daugiau apie geriausiųjų rinkimus ir jų nugalėtojus – www.nma.lt: “Išrinkti geriausių 2007-2013 m. projektų vykdytojai!”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kuršių marių žvejų teigimu, nuo praeitų metų įsigaliojusios žuvininkystės įstatymo pataisos ne juokais apsunkino jų gyvenimą. Todėl jie iš naujo beldžiasi į LR Seimo duris, tikėdamiesi išprašyti palankesnių sąlygų savo verslui.

Be to, jie norėtų, kad Kuršių marios būtų priskirtos Baltijos jūros priekrantei, mat tuomet jiems atsivertų galimybės gauti didesnę paramą iš ES fondų verslo plėtrai.

Skaityti toliau

Penktadienį Šilutės rajono savivaldybėje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame kalbėta apie Kuršių mariose žuvį gaudančias įmones slegiančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

Pamario žvejų interesams atstovaujančios asociacijos „Lampetra“ pirmininkės Sigitos Jakubauskienės teigimu, praeitų metų pavasarį Seimui priėmus kai kurių žuvininkystės įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo naujais straipsniais įstatymą, Kuršių marių žvejus užgriuvo naujos problemos, kurios esą apkartino jiems gyvenimą ir apsunkino verslą.

Daugiausia problemų dabar esą kyla dėl dvigubo apmokestinimo žuvų ištekliams atkurti, žvejybos įrankių kvotų skirstymo ir šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų, atsirandančių dėl pakartotinių žvejybos produktų apskaitos pažeidimų.

Dvigubas apmokestinimas

Anksčiau Kuršmarių žvejai mokėjo vieną mokestį – Aplinkos ministerijai – 3 proc. nuo pradinės žuvų kainos. Dabar jiems užkrautas naujas mokestis – už žvejybos įrankius, kurį jie turi sumokėti žemės ūkio ministerijai. Abiem atvejais lėšos skiriamos žuvų ištekliams atkurti.

Dalį žvejybos įrankių kvotos įmonės privalo įsigyti aukcione, todėl mokestinė našta joms dar labiau padidėja.

S. Jakubauskienės teigimu, dėl to kai kurioms įmonėms vien tik šiems mokesčiams tenka atseikėti 8 proc. visų savo pajamų, o visų Kuršių mariose žvejojančių įmonių (tokių priskaičiuojama per 40) vidurkis – 5 proc. visų pajamų.

Esą Baltijos jūros priekrantės žvejų tokia mokestinė našta neslegia, todėl Kuršių mariose žvejojančios įmonės, nors ir žvejoja kone tokias pat žuvis, tampa nekonkurencingos.

Kuršmarių žvejai pageidauja, kad būtų paliktas vienas mokestis. Esą ir Seimo Teisės departamentas savo išvadose dėl parlamentui pateiktų naujų žuvininkystės įstatymo pataisų pripažįsta, kad dviejų mokesčių žuvų ištekliams atkurti neturėtų būti.

Žvejai prašo, kad būtų skaičiuojamas tik mokestis už žvejybos įrankius (Žemės ūkio ministerijai), o mokesčio Aplinkos ministerijai būtų atsisakyta.

Problemos dėl aukcionų

Pernai metais Kuršmarių žvejai žvejybos įrankių kvotų aukcionų dar išvengė, mat jų kvotos buvo paskirstytos dar iki įsigaliojant žuvininkystės įstatymo pakeitimams, todėl tie, kas žvejojo mariose bent trejus metus, turėtą įrankių skaičių išsaugojo savo rankose be papildomų išlaidų. Tačiau jau nuo šių metų dauguma žvejybos įmonių buvo priverstos dalyvauti aukcione dėl teisės naudoti žvejyboje dalį savo tinklų. Mat dabar be aukciono vienam ūkio subjektui gali būti skirta ne daugiau kaip 2 procentai Aplinkos ministerijos nustatyto limito – tai yra ne daugiau kaip 19 žvejybos įrankių.

-Kai kurios įmonės dalyvauja europiniuose projektuose ir negali mažinti veiklos apimčių. Todėl jos yra priverstos dalyvauti aukcione, kad išsaugotų teisę naudoti visus turimus įrankius, – Seimo Kaimo reikalų komitetui aiškino S. Jakubauskienė. – Ačiū Dievui, kad šiemet aukcione nepasirodė naujų žaidėjų, ir mūsų įmonės varžėsi tik tarpusavyje. Bet jeigu ateityje ateitų naujų, tai ne visiems mūsų žvejams bepavyktų išsipirkti turėtas kvotas, todėl jiems taptų neįmanoma vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir viskas sugriūtų…

Absurdo tokioje tvarkoje teigė įžvelgiantis ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Anot jo, kaip gali būti, kad, pavyzdžiui, 67 įrankius žvejyboje naudojančiai įmonei paliekama teisė į 19 tinklų, o dėl teisės naudoti kitus ji turi dalyvauti aukcione. „Tokio absurdo aš neįsivaizduoju ne tik žvejyboje, bet ir bet kuriame kitame versle“, – teigė Seimo narys.

Kuršmarių žvejai pageidauja, kad be aukciono leidžiamos gauti įrankių kvotos dydis vienai įmonei būtų padidintas bent iki 3 procentų bendro limito – tai yra iki 29 įrankių. Esą net ir tokiu atveju aukcionui liktų 7 proc. žvejybos įrankių – 2 proc. daugiau nei žvejybos Baltijos jūros priekrantėje įrankių aukcionuose.

Žuvų kiekis – iš akies

Ištraukę tinklus ir dar būdami vandenyje, žvejai privalo užpildyti žvejybos žurnalą, įrašydami į jį sugautų žuvų rūšis ir apytikslius kiekius, nepamirštant įrašyti žvejybos datos. Šie duomenys tikslinami jau krante, peržiūrėjus ir pasvėrus žuvis.

Tačiau, anot žvejų, valtyje vidury marių ne visada įmanoma atskirti, kokių tiksliai rūšių žuvys spurda tinkluose. O jeigu marios audringos ar pliaupia lietus, tai ši misija tampa dar sunkiau įveikiama. Esą todėl pildant žvejybos žurnalą pasitaiko klaidų, kurios laikomos verslinės žvejybos tvarkos pažeidimu. Bet blogiausia tai, kad žvejybos žurnalo pildymo reikalavimai toliau griežtinami, ir gali nutikti taip, kad tokio pobūdžio pažeidimas, padarytas antrą kartą per metus, gali būti prilygintas šiurkščiam pažeidimui. O už du šiurkščius pažeidimus iš įmonės gali būti 3 metams atimta žvejybos kvota.

Kuršmarių žvejai pageidauja, kad pirminė žuvų apskaita būtų supaprastinta.

Kad įtikintų Seimo narius, jog valtyje ant vandens iš tikrųjų ne taip paprasta net apytiksliai nustatyti sugautų žuvų kiekį ir jų rūšys, žvejai pakvietė parlamentarus po posėdžio kartu plaukti į marias traukti tinklų.

Kuršių marios – Baltijos jūros dalis?

Kuršių marių žvejai nebenori žvejoti vidaus vandenyse, dabar jie jau pageidauja, kad marios būtų priskirtos Baltijos jūros priekrantei. Juolab kad Kuršių mariose gėlas vanduo kuo toliau, tuo labiau maišosi su jūros sūrimu. Jau nekalbant apie visokius jūros gyvius, kurių vis daugiau pakliūna į mariose žvejojančių įmonių tinklus.

Vis dėlto S. Jakubauskienė neslėpė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl pamario žvejai pageidauja Kuršių marių statuso pakeitimo, yra susijusi su europine parama naujajame finansiniame laikotarpyje – jiems, kaip vidaus vandenų žvejams, šviečiasi viso labo 50 proc. paramos intensyvumas, tuo tarpu jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms bus kompensuojama iki 80 proc. projektų išlaidų.

LR Seimo Kaimo reikalų komitetas tam neprieštaravo. Parlamentarai teigė suprantantys bei palaikantys pamario žvejus ir dėl kitų penktadienio posėdyje iškeltų problemų. Vis dėlto galutinį sprendimą visais žvejybos verslininkams rūpimais klausimais turės priimti Seimas.

K. Gudžiūnas, konkursą 'Metų ūkis 2015' laimėjusio ūkio šeimininkas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Skelbiami konkurso „Metų ūkis 2015“ nugalėtojai Šilutės rajone.

Pirmąją vietą užėmė V. ir K. Gudžiūnų pieno ūkis (Vilkyčiai).
Antroji vieta atiteko braškių augintojams Albinai ir Romui Undžiams iš Degučių.
Trečiąją vietą užėmė pašyšiškiai Danutė ir Linas Venckai (pieno ūkis).

Skaityti toliau

„Metų ūkio“ konkursui Šilutės rajone buvo pristatyti iš viso 8 ūkiai. Juos teikė rajono seniūnijų vadovai, gavę ūkininkų sutikimą.

Ūkius pagal patvirtintą metodiką vertino Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija:
Povilas Budvytis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas (komisijos pirmininkas);
Kęstutis Andrijauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas;
Ina Kuzmienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė;
Remigijus Rimkus, savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas;
Alfredas Gaubys, Juknaičių seniūnijos seniūnas.

NDRP direkcijos nuotr.

Rugsėjo 18 d., penktadienį, 12 val. Rusnėje atidaromas Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras.

Lankytojai visą informaciją apie šio valstybinio parko gamtos vertybes, gamtosauginius renginius nuo šiol galės gauti naujame lankytojų centre, įsikūrusiame Rusnėje, Kuršmarių g. 13.

Skaityti toliau

Susijęs: „Trumpai: regioninio parko direkcija ruošiasi įkurtuvėms“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienį, po individualių gyventojų priėmimų ir susitikimo su Šilutės rajono savivaldybės vadovais, Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė lankėsi Minijos kaime ir paragino vietos gyventojus įteisinti savo lieptus.

Minijoje yra kelios dešimtys lieptų, tačiau NŽT nė dėl vieno statybos nėra davusi sutikimo.

Skaityti toliau

„Lieptų įteisinimo procedūros išties yra labai nesudėtingos ir labai paprastos, – sakė D. Gineikaitė. – Norėtųsi, kad lietuviškąja Venecija vadinamame kaime būtų išspręsta lieptų įteisinimo problema. Matome ne vieną stacionarų liepto statinį, tačiau mūsų duomenų bazė rodo, kad nėra išduoto nė vieno NŽT sutikimo dėl liepto statybos Mingėje. Norime paraginti gyventojus ir padėti jiems įsiteisinti savo lieptus“.

Didžioji Minijos kaimo lieptų dalis – pontoniniai, tačiau yra ir stacionarių, ant polių įrengtų lieptų.

Statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje visais atvejais yra privaloma gauti NŽT sutikimą, nepriklausomai nuo liepto dydžio.

Sutikimus statyti lieptus išduoda teritoriniai NŽT skyriai, atsiklausę vietinių savivaldos institucijų, regioninių parkų direkcijų ir kitų susijusių institucijų. Sutikimai gali būti išduodami nepriklausomai nuo to, kokios paskirties yra žemės sklypas.

Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarką NŽT reglamentuoja Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės (toliau – taisyklės). Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad sutikimas gali būti išduodamas šiems subjektams:

1. Privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu vidaus vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį;

2. Valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu vidaus vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį;

3. Savivaldybės ir valstybės institucijoms, jeigu laikino nesudėtingo statinio statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga šių institucijų funkcijoms atlikti.

Asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą statyti lieptą, NŽT teritoriniam skyriui pagal vandens telkinio buvimo vietą turi pateikti tik du arba tris dokumentus:

1. Prašymą;

2. Bendraturčio sutikimą dėl planuojamo laikino nesudėtingo statinio statybos valstybiniame vidaus vandens telkinyje, jei žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims;

3. Supaprastintą laikino nesudėtingo statinio projektą.

Prašymus dėl lieptų statybos NŽT teritoriniai skyriai privalo išnagrinėti ir išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti) per 20 darbo dienų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse yra reglamentuojama, kad:

1. Asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu ar naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikini nesudėtingi statiniai statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Rekreaciniu žemės sklypu laikomas teritorijų planavimo dokumentais suformuotas kitos pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, skirtas rekreacijai, – kuriam nustatytose naudojimo sąlygose yra reikalavimai, susiję su rekreacinių išteklių naudojimu ir apsauga, rekreacinės infrastruktūros įrengimu, rekreacinių želdinių įveisimu ir kt. Šio punkto reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms laikino nesudėtingo statinio statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga šių institucijų funkcijoms atlikti;

2. Valstybiniame vidaus vandens telkinyje įrengiamas laikinas nesudėtingas statinys negali būti ilgesnis kaip 25 procentų toje vietoje, kurioje planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį, esančio valstybinio vidaus vandens telkinio pločio, bet visais atvejais ne ilgesnis kaip 30 m;

3. Jachtų ir valčių elingai gali būti statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Šio punkto reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms jachtų ir valčių elingų statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga jų funkcijoms atlikti.

Sutikimas neišduodamas, jeigu planuojamo laikino nesudėtingo statinio statyba ir naudojimas valstybiniame vidaus vandens telkinyje prieštarauja Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

www.nzt.lt inf.

Susijęs: „Pamario žemė kaimo žmonių ašaromis laistoma“

Užbėgo už akių: penktadienį įsteigta Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė. (Vakarų Lietuvos ŽRVVG nuotr.)

Penktadienį, rugsėjo 4 d., įsteigta Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, kuri gali tapti skaudžia rakštimi Šilutės rajono valdžios, besiruošiančios steigi rajoninę žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę „Žuvėjų kraštas“, sėdimojoje.

Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (toliau – Vakarų Lietuvos ŽRVVG) steigėjais tapo Palangos miesto savivaldybės teritorinė žuvininkystės vietos veiklos grupė, Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė ir Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė.

Skaityti toliau

Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė, anot jos vadovo Egidijaus Narevičiaus, veiklą vykdo nuo 2009 m. – savo lėšomis dalyvauja tarptautinėse parodose bei kituose renginiuose – ir jau yra žinoma Europoje, tačiau Šilutė, tiksliau, vietos valdžia esą niekaip nenorinti jos pripažinti.

- Iniciatyva turi ateiti iš apačios. Tuo tarpu Šilutės valdžia elgiasi priešingai. Ji mūsų net nepakvietė būti „Žuvėjų krašto“ steigėjais, – aiškino telefonu E. Narevičius.

Anot pašnekovo, Vakarų Lietuvos ŽRVVG teritoriniu aspektu – nepalyginamai didesnė už Šilutės valdžios planuojamą steigti „Žuvėjų kraštą“, todėl esą būtent jai turėtų būti teikiama pirmenybė rengti ir įgyvendinti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą žuvininkystės sektoriaus plėtros strategiją.

Pagyvensim – pamatysim.

O kitą savaitę, tikėkimės, išgirsime ir antrąją galimo konflikto dėl žuvininkystės plėtrai numatytų skirti milijonų pusę. Mat šiandien informacija apie įsteigtą Vakarų Lietuvos ŽRVVG mus pasiekė jau pasibaigus darbo dienai, ir mums nepavyko susisiekti su rajono valdžios vyrais.

Susijęs: “Žuvėjai: jeigu nebus žuvies – bus vėjai (sąrašas pridedamas)”