www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės planuose – naujos vandens sporto bazės Kintuose ir Minijos kaime, kuriose bus mokoma prisijaukinti jėgos aitvarą, plaukti burlente, buriuoti.

Antradienį įvykusiame rajono savivaldybės vadovų susitikime su vietos žiniasklaidos barų artojais, be kita ko, kalbėta ir apie beįsibėgėjantį tarptautinį projektą „Baltijos vandens sporto centras“, kuriame Šilutė dalyvauja kartu su partneriais iš Kolobžego (Lenkija) ir Barto (Vokietija) miestų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau įvyko pirmieji projekto partnerių susitikimai, kurių metu parengta bendra projekto koncepcija, aptartos jo įgyvendinimo priemonės. Netrukus bus teikiamos paraiškos dėl finansinės paramos projektui įgyvendinti.

Projekto partneriai planuoja įsigyti mažųjų ir neįgaliesiems buriuoti pritaikytų jachtų, jėgos aitvarų ir burlenčių, gelbėjimo ir saugumo užtikrinimo laivų, ryšio ir kitų priemonių, kurios bus naudojamos mokant vaikus, suaugusiuosius ir neįgaliuosius buriuoti.

Projektas turės būti įgyvendintas per 3 metus.

VšĮ 'Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems' nuotr.

Ketvirtadienį labdaros ir paramos fondo VšĮ “Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” direktorius Algimantas Patackas ir savanorė Neringa aplankė vienišą tėtį Viktorą Kiniulį, kuris Barvu kaime (Šilutės r.) augina neįgalią devynmetę dukrytę.

Neįgalus vyras papasakojo apie žmonos paliktą neįgalią mergaitę, kurią turi auginti iš minimalių pajamų, gaunamų už savo ir vaiko neįgalumą. Viktoras prisipažino, kad, nors jis ir verčiasi ūkiškai, vis dėlto skanesnio kąsnelio ir geresnių drabužėlių mergaitei tikrai trūksta.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jis taip pat papasakojo apie prakiurusį namo stogą.

Norėdami padėti šiam likimo nuskriaustam tėveliui, kovo 23 d. VšĮ “Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” atstovai nuvežė jam statybinių ir buitinių prekių. Neįgaliam tėčiui buvo paaiškinta, kad jam sutiko pagelbėti geros valios žmonės.

Viktoras, sužinojęs, kad žmonės prisideda ne tik dovanomis, bet ir pinigais, neslėpė džiaugsmo.

Šeima džiaugiasi, kad netrukus jų namuose prasidės remonto darbai.

Deja, situacija yra tokia, kad neįgaliesiems sunku sutaupyti remontui, nes itin brangiai kainuoja medikamentai, medicinos įranga.

„Ši šeima yra labai stipriai nuskriausta likimo ir mes džiaugiamės galėdami jai padėti. Didžiuojamės, kad šis doras tėvelis nepabūgo kreiptis į visuomenę pagalbos. Šis neįgalus žmogus kaip išmanydamas stengiasi dėl savo dukrelės ateities. Bendrystės jausmas ir gebėjimas likti neabejingiems mus visus daro stipriais. Altruizmas ir geranoriškumas vienija mūsų tautą, o žmonės patekę į siaubingą padėtį turi vilties. Nuoširdžiai dėkojame įmonėms – UAB “Autovainera”; AB “Vaineta ir partneriai”; UAB “Mida LT”; GROHE AG; Villeroy & Boch Gustavsberg OY; UAB “Vauksa”, – kurios atsiliepė į mūsų raginimą nelikti abejingais šiems neįgaliesiems dukrytei ir tėveliui“, – rašoma VšĮ “Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” pranešime spaudai.

Tiems, kas norėtų prisidėti prie Viktoro ir jo dukters gerovės:
VšĮ “Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems”, įmonės kodas 303573887, AB Swedbank, b/k 73000, banko sąskaita: LT267300010142143000, Paypal: info@gerumoranka.eu, paskirtyje: Viktoro Kiniulio.

Stop kadras.

Kovo 20 dieną Valstybės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centre įvyko ilgai laukto pažintinio leidinio „Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės“ pristatymas bei dokumentinio filmo „Aukštumala atgyja“ premjera.

Renginys pradėtas trumpu knygos pristatymu. Pasak vieno iš šio leidinio bendraautorių ir ilgametę patirtį Aukštumalos pelkės tyrimuose turinčio dr. Romo Pakalnio, idėja išleisti šią knygą kilo iš noro dalintis žiniomis apie vieną garsiausių Lietuvos pelkių.

Skaityti toliau

Autorius pabrėžė ir tai, kad knyga nebūtų išvydusi dienos šviesos be savalaikės pagalbos įamžinant nuostabias pelkės akimirkas, redaguojant, verčiant, konsultuojant bei maketuojant leidinį.

Pristatydama knyga, renginio vedėja Onutė Drobelienė kalbino leidinio autorius, kurie atskleidė, kad knygos puslapiai padės suprasti, kuo vertinga paslaptinga aukštapelkės ekosistema, kaip lengvai galima ją sužaloti ir kaip sudėtinga gydyti žmogaus jau padarytas žaizdas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Knygoje aprašyta Aukštumalos aukštapelkės formavimosi istorija, supažindinama su aukštapelkėms būdingu gyvosios gamtos lobynu, papasakota apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios greta pelkės gyvenusių pelkininkų buitį.

Renginio data pasirinkta neatsitiktinai. Kovo 20 d. pasaulis mini tarptautinę žemės dieną. Dokumentinio filmo „Aukštumala atgyja“ premjera šį renginį labai paįvairino. 25 minučių trukmės filme nuosekliai atsispindi Aukštumalos praeitis ir dabartis, kadruose įamžintos gamtinės pelkės vertybės – retos augalų ir gyvūnų rūšys, Europos mastu saugomos buveinės. Dokumentinei juostai gyvumo suteikia iš paukščio skrydžio filmuoti Aukštumalos vaizdai, kurių dėka galima dar geriau įsitikinti taikytų gamtotvarkos priemonių efektyvumu. Filmo operatorius Eugenijus Ostašenkovas Aukštumalą filmuoti pradėjo daugiau nei prieš 10 metų, todėl dokumentiniame filme matomi ir pirmieji šios unikalios pelkės atkūrimo žingsniai.

Trumpą vaizdo reportažą apie renginį galite pamatyti Lietuvos gamtos fondo socialinio tinklo facebook paskyroje: https://www.facebook.com/pg/Lietuvos-Gamtos-Fondas-96101993245/videos…

Artimiausiu metu bus galima atsisiųsti internetinę knygos versiją ir pažiūrėti dokumentinį filmą.

Knyga „Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės“ platinama nemokamai. Visi norintys įsigyti šį leidinį kreipkitės Į Lietuvos gamtos fondą kontaktais:
Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius
Tel.: 8 5 2310700,
El. paštas: info@glis.lt
Arba
Nerijus Zableckis
El. paštas: nerijus.z@glis.lt
Tel.: 865620426

www.aukstumala.lt inf.

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens gylis krašto kelio iš Šilutės į Rusnę apsemtame ruože išlieka 14 cm (12 val.). Lengvųjų transporto priemonių eismas leidžiamas, praneša portalas eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,20 iki 4,58 km vandens gylis 40 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,06 iki 11,76 km vandens gylis 60 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 12,95 iki 14,15 km vandens gylis 40 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,90 iki 21,50 km vandens gylis 60 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,36 iki 9,90 km vandens gylis 60 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,55 iki 5,80 km vandens gylis 50 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,93 iki 17,79 km vandens gylis 40 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,80 iki 23,98 km vandens gylis 35 cm;
Pagėgiai–Plaušvariai nuo 2,90 iki 3,57 km vandens gylis 40 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,11 iki 3,69 km vandens gylis 35 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,60 iki 3,40 km vandens gylis 60 cm;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km vandens gylis 40 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 0,82 km vandens gylis 40 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 3,80 iki 5,00 km vandens gylis 30 cm;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 6,40 iki 9,90 km vandens gylis 40 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 4,60 iki 6,90 km vandens gylis 35 cm.

Keliai, kuriuose eismas leidžiamas:
Rusnė–Pakalnė–Uostadvaris nuo 6,79 iki 7,04 km vandens gylis 5 cm;
Rūgaliai–Minija nuo 1,95 iki 2,15 km vandens gylis 10 cm;
Rūgaliai–Minija nuo 3,00 iki 3,20 km vandens gylis 5 cm;
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr.2 nuo 1,50 iki 1,85 km vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iš Baltijos jūros per Kuršių marias į nerštavietes traukiančios stintos pasiekė Nemuno deltą.

Žvejybos mėgėjai stintas jau ne pirmą dieną gaudo Rusnėje ir Minijos kaime.

Ir žvejybos verslininkai savo tinklais pradeda košti Skirvytės upės vandenį.

Tiesa, pastarųjų laimikiai kol kas menki.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokia tat šių metų stintmečio pradžia.

www.socmin.lt nuotr.

Ketvirtadienį Švėkšnoje atidaryti bendruomeniniai namai „Gilės“, skirti vaikams, netekusiems tėvų globos. Šiuose Saugų vaikų globos namų bendruomeniniuose namuose gyvens vaikai šeimai artimoje aplinkoje.

Bendruomeniniai namai „Gilės“ įsikūrė naujos statybos name Gedminaičių gatvėje.

Skaityti toliau

Pasak atidaryme dalyvavusios socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Kristinos Paulikės, nudžiugino sėkmingo Šilutės rajono savivaldos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – čia su verslo parama pavyko išnuomoti puikų pastatą, liko tik aprūpinti jį reikalingais baldais – taip pat su verslo atstovų pagalba – ir pritaikyti gyventi vaikams.

„Dar labiau džiugina bendruomenės iniciatyvumas, noras prisidėti ir padėti vaikams – įkūrus namus sulaukta nemažai skambučių su siūlymais prisidėti reikalingais daiktais ar kita pagalba, bendruomenė šiltai priėmė naujuosius kaimynus. Tai rodo, kad mūsų visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, juk visi vaikai yra mūsų visų vaikai“, – sako K. Paulikė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak bendruomeninių namų direktoriaus Eugenijaus Judeikio, „Gilėse“ saugioje, šeimai artimoje aplinkoje bus rūpinamasi vaikais, kuriems nustatyta laikinoji globa, t.y. tol, kol bus intensyviai dirbama su jų šeimomis, teikiama visokeriopa pagalba, kad jiems būtų saugu grįžti į šeimą arba kol bus surasti įtėviai arba nuolatiniai globėjai.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis bendruomeniniams namams įteikė Lietuvos vėliavą artėjančios valstybinės šventės proga. Savivaldybė taip pat padovanojo batutą, o greitu laiku žada pristatyti ir pageidaujamą šiltnamį.

www.socmin.lt ir www.sveksnosnaujienos.lt inf.

Stop kadras.

Kovo 9 d. – rusniškių piketas prie Seimo.

LRT televizija, aktualių pokalbių laida „Dėmesio centre“. Dalyvauja bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis.

Kam įdomu – prašom:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas…

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Andriaus S.

Rytoj – rusniškių piketas prie Seimo.

Buvęs Rusnės seniūnas Voitech Deniuš feisbuke, Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ puslapyje, pasidalino prisiminimais apie 2001 m. tuometinio Vyriausybės vadovo A. M. Brazausko viešnagę Šilutėje.
Iš bendruomenės „Rusnės sala“ puslapio socialiniame tikle „Facebook“:
„Buvo kalbama apie estakados būtinumą Rusnėje. V. Deniušas teikė argumentus, priminė apie avariją, kuri įvyko lūžus traktoriaus priekabos bortui. Tuomet susižalojo apie 15 žmonių.

Skaityti toliau

A. M. Brazauskas po kiek laiko davė atsakymą, kad statyti estakadą ,,yra neekonomiška, o žmonių saugumu turi pasirūpinti seniūnija”. Taip po metų atsirado tas pasaulio ,,stebuklas” – vakar iš rikiuotės išėjęs kone 40 metų senumo keleiviams gabenti pritaikytas karinis MAN markės sunkvežimis“.
Tas pats V. Deniuš, kai dar buvo seniūnas, mėgdavo juokauti, kad Rusnė ne šiaip kokia sala, bet gubernija.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Galbūt „gubernija“ šiuo atveju nelabai tinkamas žodis, galbūt labiau tiktų kokia „Rusnės respublika“ ar bent „Rusnės etnografinis regionas“.
Mat ir gyvenimo būdas šioje saloje ir šiapus Atmatos, bet kitapus balos – už potvynio apsemto kelio ruožo – jau seniai kitoks nei likusioje Lietuvos dalyje – savitas, todėl ne visiems suprantamas.
O šiemet, beįsibėgėjant Tautinio kostiumo metams, bet niekaip nesibaigiant sinoptikų neprognozuotam pavasario potvyniui, žmonės iš salos anapus balos pristato Rusnės tautinį kostiumą.
Tai ilgi žvejo batai, striukė, kailinė kepurė ir… pripūsta guminė valtis ant kupros (nuotraukoje).
Ir nei „ačiū“ Karbauskiui, anei Statkevičiui – gyvenimo sąlygos anapus balos diktuoja rusniškiams madas.
Savo tautinį kostiumą rusniškiai žada pristatyti visai šaliai.
Jau šį ketvirtadienį, piketo prie Seimo metu.
Pradžia 11 val.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kovos laukas – Stoties g. 10, Šilutė.

Antradienio pavakarę Stoties gatvės 10-ojo namo kieme įvyko šio daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame buvo laužomos ietys dėl jų name vykdomų šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų ir apmokėjimo už juos.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dalis gyventojų teigė, kad juos apgavo jų daugiabutį administruojanti UAB „Šilutės būstas“: esą praeitų metų rugpjūčio pabaigoje įvykusiame susirinkime jiems buvo pakištas pasirašyti dokumentas – 14 pasirašė, kad dalyvavo susirinkime ir pritaria šildymo sistemos, įskaitant namo šilumos punktą, rekonstrukcijai, 1 – tik kad dalyvavo susirinkime – ir tik gerokai vėliau sužinoję, kad tame lape būta dar ir skaičių – mokėtinos sumos (aiškiai per didelės) už rekonstrukcijos darbus, paskaičiuotos kiekvienam butui atskirai.
Sunku patikėti.
„Šilutės būsto“ atstovas Marius Stankus tokius kaltinimus irgi neigė.
Tačiau tų, kas jaučiasi (ar dedasi) apgautais, tai neįtikino (ar bent ne iš karto).
Ir vėl liejosi pikti žodžiai, kaltinimai.
Nedaug trūko, kad šis ginčas būtų persikėlęs į teismo salę – dėl galimai suklastoto dokumento.
Tačiau žmogaus iš „Šilutės būsto“ palyginti ramaus būdo būta…
Be to, ir jam oponuojančioje pusėje radosi tokių, kurie suprato, kad piktą žodį ištarti, išsilieti lengva, bet įrodyti – tai jau visai kas kita.
O šilumos punktas tai jau rekonstruotas – per vėlu sakyti „mums tokio nereikia“.
Bet ką daryti su tolesniais šildymo sistemos – vamzdynų ir radiatorių – rekonstrukcijos darbais, kurie dar nepradėti, – gal imti ir atsisakyti?
Tačiau tuomet reikėtų mokėti rangovams netesybas – pinigai kaip į balą: nei jų, anei naujų radiatorių.
Tai gal geriau nauji radiatoriai?
Taip (ar panašiai) žodis po žodžio ir buvo prieita prie sprendimo, kad reikia dar vieno susirinkimo (turėtų įvykti šiandien) ir susitarti dėl išsimokėjimo už visus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus termino.
Tiesą sakant, „Šilutės būstas“ irgi ne be nuodėmės.
M. Stankus pats pripažįsta, kad buvo per mažai bendrauta su šio daugiabučio namo gyventojais, per mažai aiškinta, ką ir už kiek planuojama padaryti.
Be to, kaip teko patiems įsitikinti, pasklaidžius dokumentus, ir rangos darbų konkursas buvo kažkaip keistai suorganizuotas: konkursas įvyko anksčiau, nei daugiabučio namo gyventojų dauguma išreiškė pritarimą jų namo šildymo sistemos rekonstrukcijai, pasirašydami pradžioje minėta dokumentą.
M. Stankus patvirtino, kad gyventojų raštiško įpareigojimo organizuoti konkursą jis neturi, tačiau, anot jo, su gyventojais apie tai tikrai buvo kalbėta.
Tačiau, kaip sakoma, popieriuje neužrašytų žodžių prie bylos neprisegsi, kaip ir tų gyventojų kaltinimų „Šilutė būstui“ dėl galimai suklastoto dokumento…
Žodžiu, tikra velniava.

Stop kadras.

Atradienį po pietų sugedo „potvynių autobusas“ – kone 40 metų senumo keleiviams gabenti pritaikytas karinis MAN markės sunkvežimis.

„Ko gero, per vandenį teks bristi basomis, bet į Vilnių piketuoti vis tiek važiuosime“, – sako rusniškiai (kreipimosi dėl piketo Vilniuje tekstas pridedamas).

Skaityti toliau

VIDEO: https://www.facebook.com/146440788807925/videos…

„Šilutės autobusų parko“ bendrovės direktorius A. Stonkus teigė dar negalintis pasakyti, kas tiksliai nutiko „potvynių autobusui“ ir kiek užtruks jo remontas, mat tuo metu, kai kalbėjome telefonu, šis dar nebuvo parvilktas į įmonės teritoriją. Tačiau jis ramino teigdamas, kad viešojo transporto keleiviai, vykstantys į Rusnę, nebus palikti nelaimėje. Esą šis specialiojo sunkvežimio reisas buvo paskutinis, nes vandens lygis apsemtame kelyje į salą nukrito žemiau 30 cm žymos, todėl vietoj jo į Rusnę vėl įprastu grafiku važiuos autobusai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusniškių kreipimasis dėl piketo Vilniuje

Piketas dėl Rusnės estakados vyks kovo 9 d. nuo 11 val. Vilniuje, prie LR Seimo. Kviečiame Rusnės draugus ir buvusius rusniškius, dabartinius sostinės gyventojus, ateiti ir palaikyti mus.

Būkime kaip vienas kumštis!

Jau trečias dešimtmetis Rusnės ir Šilutės bendruomenės laukia, kada valstybė išspręs salos ir aplinkinių kaimų problemą – susisiekimą keliu Šilutė – Rusnė. Daugkartiniai pavasariniai ir žiemos potvyniai reikalauja konkrečių ir skubių sprendimų, t.y. estakados užsemiamame 400 metrų ruože.

Žmonių gyvenimas saloje nyksta – gyventojai išsikrausto, pakilus vandeniui, žmonės nenuvažiuoja į darbus, gimnazijas, gydymo įstaigas, teisėsaugos ir kultūros institucijas. Verslas traukiasi iš salos dėl netinkamų, blogėjančių sąlygų – kai mėnesį ar daugiau per metus salos negali pasiekti tiekėjai, klientai, iš ūkininkų nesuperkamos žaliavos. Suvaržomos rusniškių ir aplinkinių kaimų gyventojų teisės ir laisvės į judėjimą, kultūros, sveikatinimosi ir poilsio poreikius. Savivaldybė nepilnai gali atlikti savo įstatymais nustatytus įsipareigojimus gyventojams: neišvežamos komunalinės atliekos, pilnai neužtikrinama sveikatos priežiūra, susisiekimas, priešgaisrinė ir civilinė sauga. Daroma didelė žala gamtai, nes transporto priemonės važiuoja per vandenį ir teršia aplinką. Kyla pavojus žmonių gyvybėms ir saugumui, keliantis ant apšalusių traktoriais tempiamų tralų. Toks transportavimas nusižengia KET. Kasmet patiriami materialiniai ir moraliniai piliečių nuostoliai.

Nuvertėja gyventojų turtas, nėra aiškios gyvenimiškos perspektyvos.

Jau daug kartų buvo daryti estakados techniniai ir kitokie projektai, poveikio aplinkai vertinimai, vizualizacijos, studijos, kurie, laikui bėgant ir nesiimant politinių sprendimų, paseno ir tapo niekiniais, taigi teigiame, kad šituo delsimu taip pat buvo švaistomos valstybė lėšos.

Piketuosime, reikalaudami duoti konkrečius atsakymus:
Kada bus pastatyta užliejamo kelio ruožo Šilutė- Rusnė estakada?
Kada bus tam skirtos lėšos?
Kada bus nutrauktas rusniškių – Lietuvos Respublikos piliečių , mokesčių mokėtojų – diskriminavimas ir ignoravimas?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rusnės bendruomenė, nesulaukianti valdžios pagalbos, reikalauja aiškių atsakymų dėl estakados potvynių nuolat užliejame kelyje statybos ir kitą savaitę žada rengti piketą prie Seimo.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Dar kartą išsiuntėme oficialius raštus, kreipdamiesi į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę, kad būtų duoti konkretūs atsakymai, nes jau nuo pat nepriklausomybės atgavimo žmonėms žadama, daromos įvairios estakados studijos, projektai. Paprašėme duoti atsakymą, kada tai bus padaryta. Paprašėme Vilniaus savivaldybės išduoti leidimą piketui (…), numatome, kad greičiausiai kitą ketvirtadienį rinksimės prie Seimo, išsakysime, kokie yra mūsų reikalavimai“, – BNS sakė Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.

Daugiau:
VE.lt: „Rusniškiai kitą savaitę rengs piketą prie Seimo“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pritarta Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (toliau – Šilutės ŽRVVG) „Žuvėjų kraštas“ parengtai 2014-2020 m. vietos plėtros strategijai.

Paskutinę žiemos dieną Vietos plėtros strategijų atrankos komitetas, vadovaujamas žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, pritarė šešioms Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014 – 2020 m. veiksmų programos vietos plėtros strategijoms, tarp kurių yra ir Šilutės ŽRVVG vietos plėtros strategija (įvertinta 93 balais iš 100), kurios įgyvendinimui numatyta skirti 1 523 346 Eur.

Skaityti toliau

Dar per 100 000 Eur palikta rezerve, kurie, anot Šilutės ŽRVVG pirmininko, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko, „Žuvėjų kraštą“ gali pasiekti jau kitais metais. Tai priklausys nuo Šilutės ŽRVVG pasiekimų įgyvendinant savo vietos plėtros strategiją.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau pirmųjų kvietimų teikti paraiškas dėl žvejybos ir akvakultūros projektų finansavimo dar teks teks palaukti. Mat Vietos plėtros strategijų atrankos komitetas dar žada rengti atrankos kriterijus. Nusimato ir kitų reikalų. Todėl, anot R. Budriko, pirmieji projektai gali būti pradėti įgyvendinti tik rudenį.

Iš 234 metrų ilgio šaliko švėkšniškiai suformavo širdį. (V. Marcinkevičiaus nuotr.)

Pavasariškai šiltą vasario 28 d. pavakarę švėkšniškiai gausiai susirinko į centrinę miestelio aikštę pažymėti triukšmingiausios žiemos šventės – Užgavėnių.

Be įspūdingo grožio Morės, Lašininio ir Kanapinio dvikovos, koncertinių pasirodymų, skaniausių pasaulyje blynų, švėkšniškiai ir svečiai galėjo pasidžiaugti net 234 metrų ilgio numegztu „Draugystės” šaliku.

Iš šio šaliko susirinkusieji suformavo širdį, kuri simbolizavo bendruomenės draugiškumą ir bendrystę.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ilgais žiemos vakarais šaliką pradėjo megzti „Diemedžio” ugdymo centro bendruomenė su auklėtoja Loreta Stirbiene priešakyje. Vėliau šaliko „virusu” užsikrėtė ir visa Švėkšnos bendruomenė.

www.sveksnosnaujienos.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pernai vasarį pradėjusi veikti užstato sistema buvo itin sėkminga. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (toliau – USAD) duomenimis, per metus šalies gyventojai į ją grąžino per 455 milijonus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tai sudaro beveik 18 tūkstančių tonų atliekų – tiek, kiek vidutiniškai sveria 9000 lengvųjų automobilių.

Skaityti toliau

Šilutės rajone vartotojai pridavė daugiau nei 6 milijonus gėrimų pakuočių: beveik 3,5 milijono plastiko buteliukų, per 2 milijonus metalinių skardinių ir daugiau nei 226 tūkstančius stiklo buteliukų. Vidutiniškai vienas Šilutės gyventojas per metus grąžino 145 taros vienetus.

Šalies mastu daugiausiai pakuočių grąžino Vilniaus gyventojai – daugiau nei 96 milijonus skardinių ir buteliukų. Kauniečiai pridavė 53 milijonus, klaipėdiečiai – 29 milijonus, šiauliečiai – 24 milijonus pakuočių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgus į miestų ir rajonų gyventojų skaičių, aktyviausiai pakuotės grąžintos Palangos miesto, Neringos, Šiaulių, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybėse.

„Puikūs užstato sistemos rezultatai rodo, kad šios sistemos įvedimas Lietuvoje buvo reikalingas žingsnis. Remdamiesi kitų šalių patirtimi planavome, kad per pirmuosius metus surinksime ir sutvarkysime apie 60 proc. į rinką išleidžiamų skardinių ir butelių. Tačiau pasiekti rezultatai pranoko visus lūkesčius – į sistemą grąžinta daugiau nei 75 proc. į rinką išleistų pakuočių. Akivaizdu, kad visuomenė yra pribrendusi rūpintis savo aplinka,“ – sakė Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.

Vartotojai labai greitai išmoko ir įprato naudotis sistema – jau po pirmų kelių sistemos veikimo mėnesių pakuočių surinkimas nusistovėjo ties 85 – 90 proc. riba. Be to, gyventojai palankiai atsiliepia apie sistemą – liepos mėnesį atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad net 78,2 proc. respondentų užstato sistemą vertina gerai arba labai gerai.

USAD vadovas pastebi, kad prie tokios sistemos sėkmės prisidėjo ir geras pasiruošimas.

„Nebuvome pirmieji, įvedę užstato sistemą, todėl mokėmės iš kitų šalių pavyzdžių, konsultavomės, ieškojome būdų, kaip dar labiau ją tobulinti. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – užtikrinti, kad sistema būtų patogi vartotojams, tad įdiegėme patogią taromatų sistemą, mažesnes parduotuves aprūpinome taros surinkimo priemonėmis, didelį dėmesį skyrėme visuomenės švietimui ir informavimui.
Taip pat siekiame efektyvinti savo veiklą ir mažinti sąnaudas. Skaičiavimo centre, kur atkeliauja surinktos pakuotės, įdiegti modernūs technologiniai sprendimai, pasirinktas optimalus logistikos modelis. Tai padeda sutaupyti,“ – pasakojo G. Varnas.

„Fabula ir partneriai“ inf.

Kelias į Miniją sunkiai išvažiuojamas. (Minijos kaimo gyventojų nuotr.)

Iki išmauroto kelio – viena mašina, persiaunami batai ar šokama į bridkelnes, 400 metrų brendama užlietu keliu, tada pasiekiamas kitas automobilis, persirengiama ir važiuojama tvarkyti reikalų. Tokia šaltuoju sezonu yra Lietuvos Venecija vadinamos Minijos (Mingės) kaimo gyventojų kasdienybė.

Tai žvyrkelis Lietuvoje – „numeris vienas“. Daugiau niekas tokio neturi. Šilutės savivaldybė vis skelbiasi esanti vandenų kraštas, šis kelias tik tai ir įrodo“, – bandė juokauti Minijos jachtklubo vadovas Andrius Varnas.

Skaityti toliau

Kone kiekvieną dieną Kintuose gyvenantis buriuotojas važiuoja į Mingę. Kaip pats prisipažįsta, važinėja pažeisdamas Kelių eismo taisykles – apsauginiu pylimu. Jau kelerius metus jis perka tik pigias mašinas.

„Nusiperku už 1000 eurų, pavažinėju kelis metus, kol tveria. Gal brangiomis mašinomis tuo keliu gali važinėti tik ministrai ir kiti vadovai. Va, pernai tuo keliu važiavo tuometis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Sakė, kad dės pastangas sutvarkyti kelią. Deda iki šiolei“, – teigė A.Varnas.

Įkalinti namuose dvi savaites

Mingės kaimo seniūnaitis Jurgis Gečas, gimęs ir augęs kaime abipus Minijos, juokavo, kad kelias būna pravažiuojamas tik tada, kai vyksta rinkimai.

„Kai vyksta rinkimai – keliu galime pravažiuoti. Rinkimai baigiasi, ir vėl pasaka iš naujo. Problema, kad sovietmečiu įrengti vasaros polderio siurbliai nuo gruodžio 1-osios iki balandžio 1-osios neprivalo pumpuoti vandens. Nuo Povilų kaimo iki Minijos reikia pakelti kelią. Tačiau tam vis nėra pinigų“, – aiškino seniūnaitis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Turizmo verslu užsiimantis Mingės kaimo gyventojas šaltuoju sezonu iš namų išvažiuoja visureigiu. Privažiavęs užpiltą kelią, jį palieka šalikelėje. Tada persiauna batus, kartais šoka ir į bridkelnes ir eina tą apsemtą puskilometrį iki kitame gale paliktos antros mašinos.

„Tada persiaunu batus ir važiuoju tvarkyti reikalų. Turime ir vadinamąjį „bado kelią“, kai tenka eiti pylimu. Kai labai nori valgyti – pėsčiomis eini iki Kintų“, – savo vargus pasakojo vietos gyventojas.

Jis prisiminė vieną momentą, kai iš namų negalėjo išjudėti net dvi savaites. „Jei niekur neskubi – lyg ir nėra problemų. Yra buvę, kad tokiu metu kateriu plaukdavome iki Rusnės ar net Šilutės. Šiemet lankau kursus Klaipėdoje, tad nori nenori, turi važiuoti“, – teigė J.Gečas.

Jis prisiminė, kad nedideliame kaimelyje, kai kelią plovė vanduo, pasimirė vietos gyventojas. Tada karstas buvo išplukdytas vandeniu iki Ventės.

„Nežinau, ar išvažiuosiu kojomis į priekį jau asfaltu, ar dar vandeniu“, – sarkastiškai bandė juokauti seniūnaitis.

„Sudėtingiausia yra tada, kai kam nors prireikia medikų pagalbos, o per užlietą kelią greitosios pagalbos automobilis nepravažiuoja. Du kaimo vaikai eina į mokyklą, nepatogumų patiriame labai daug“, – vardijo J.Gečas.

Pinigų buvo, bet neliko

Kintų seniūnas Antanas Kližentis teigė, jog į įvairias institucijas dėl kelio sutvarkymo buvo kreiptasi daugybę kartų – tiek raštu, tiek žodžiu. „Šis kelias yra Automobilių kelių direkcijos žinioje. Rajono savivaldybė mums niekuo padėti negali“, – apgailestavo seniūnas.

„Minijos kelio problema tokia pati kaip ir Rusnės estakados – čia lyg broliukas ir sesutė. Vis žadama žadama, tačiau kaip niekas nedaroma, taip nedaroma“, – tiesiai sakė buriuotojas A.Varnas.

Kaip informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, buvo parengtas ir nustatyta tvarka patvirtintas Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Povilai–Minija ruožo rekonstravimo techninis projektas.

Šiame projekte, pagal galiojančius reikalavimus, buvo numatyta sutvarkyti kelio ruožą ir jį asfaltuoti, tarp kitų numatomų darbų numatyta ir kai kurių kelio ruožų žemės sankasos pakėlimas dėl galimo užliejimo per pavasario potvynį.

Sudarant 2017 m. pradedamų įgyvendinti projektų sąrašą, buvo įtrauktas ir šis projektas.

Aurelija Jašinskienė, 15min.lt

eismoinfo.lt nuotr.

Lengvosios transporto priemonės apsemtu kelio iš Šilutės į Rusnę ruožu ateityje bus gabenamos, kai vandens gylis šioje kelio atkarpoje pasieks 15 cm žymą.

Dabar lengvieji automobiliai apsemtu kelio ruožu gabenami, kai vandens gylis viršija 20 cm žymą.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sprendimą paankstinti transporto priemonių gabenimą apsemtu kelio į Rusnę ruožu priėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsižvelgusi į asociacijos „Šyšos kaimo bendruomenė“ ir bendruomenės „Rusnės sala“ prašymą. Mat ne visos transporto priemonės gali įveikti 20 cm vandens gylį, todėl žmonės patiria didelių nepatogumų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas

Stop kadras.

Kam įdomu – prašom: https://www.facebook.com/…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didžioji Kuršių marių dalis yra užšalusi, ledo storis vasario 15 d. ryte buvo nuo 10 cm iki 25 cm. Tačiau nemaža ledo dangos dalis yra sudaryta iš tarpusavyje sušalusių dreifuojančio ledo lūženų, todėl ledas yra nevienalytis.

Dėl šios savybės ledas, nors ir yra storesnis už saugiu laikomą minimalų 8 cm storį, yra nestiprus, svorio veikiamas netraška, gali lūžti staiga, todėl yra labai pavojingas.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Centrinėje Kuršių marių dalyje yra didelė properša, kuri matoma palydovinėje nuotraukoje (dešinėje). Šiaurinėje Kuršių marių dalyje ledas patamsėjęs, nevienodas. Būtent šios marių dalies ledas yra pats silpniausias.

Savaitgalį į Lietuvą nuo Atlanto vandenyno atslinks šilti, vėjuoti (vėjo greitis iki 13 m/s) orai, numatoma, kad prasidės intensyvus ledo dangos irimas. Rekomenduojame būti atsargiems ir nelipti ant ledo centrinėje bei šiaurinėje Kuršių marių dalyje.

Ežerų ledo storis svyruoja nuo 17 iki 25 cm ir yra visiškai saugus.

www.meteo.lt inf

Oresto Lidžiaus nuotr.

Uostadvaris – Rusnė.

Viskas nuotraukose.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017-02-12

Stop kadras.

Grafienei Felicijai Laimei Pliaterienei priklausęs šalia Švėkšnos esantis Vilkėno dvaras nyksta, praneša portalas LRT.lt.

Didžiulė teritorija neaptverta, palandžioti po apleistus pastatus veržiasi šalia esančio ugdymo centro „Diemedis“ auklėtiniai – kyla pavojus jiems susižeisti.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vietos valdininkai jaučiasi bejėgiai – turto savininkė grafienė Pliaterienė mirė prieš beveik pusantrų metų, o kas paveldės grafienės valdas – iki šiol neaišku.