www.youtube.com stop kadras.

Šeštadienį Švėkšnoje atidengtas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui prelatui Kazimierui Steponui Šauliui.

Paminklo atidengimo iškilmes įamžino Edvardas Lukošius.

Kam įdomu – prašom:
https://www.youtube.com…

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.youtube.com stop kadras.

Praeitą penktadienį Stemplėse (Švėkšnos sen.) prasidėjęs žygis „Nepriklausomybės akto kelionė per Šilutės rajono savivaldybės seniūnijas“ artinasi prie pabaigos.

Ketvirtadienį Nepriklausomybės akto kopija laivu pasiekė Kintų seniūniją.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Akto kelionę iš Rusnės į Minijos kaimą ir jo perdavimą kintiškiams įamžino Edvardas Lukošius.

Kam įdomu – prašom:
https://www.youtube.com/watch?v=QxFmaLHd-Fw&feature=youtu.be.

Šimtmečio žygis baigsis šį šeštadienį paminklo signatarui K. Šauliui atidengimo iškilmėmis Švėkšnoje.

Danutės Gailiūnienės, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Švėkšnos bendruomenė ruošiasi Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Šaulio paminklo atidengimo iškilmėms (programa pridedama).

Švėkšnos neįgalieji tęsia tradiciją – rudens pradžioje miesteliui dovanojo naują floristinį kūrinį, praneša portalas „Švėkšnos naujienos“.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmą kartą Švėkšnos neįgaliųjų draugija savo sukurtą floristinį kūrinį miestelėnams dovanojo 2012 m. rudenį. Nuo tada kiekvienais metais prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios gimsta vis nauji darbai, turintys ir simbolinę reikšmę. Šiemet prie tikinčiųjų šventovės sukurtos dvi instaliacijos: Lietuvos tautinė vėliava ir piliakalnis.

Pasak draugijos pirmininkės Ingritos Riterienės, tema šių metų darbams gimė spontaniškai, prisitaikant prie nūdienos įvykių.

„Austi” Lietuvos trispalvę nuspręsta, kadangi artėja Lietuvos valstybės šimtmetis. Be to, šį šeštadienį Švėkšnoje numatyta iškilminga šventė – miestelio centre bus atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui atminti.

Antroji kompozicija vaizduoja piliakalnį, kurio viršuje pritvirtintas vienas svarbesnių Lietuvos valstybingumo simbolių – Gediminaičių stulpai. Seimo nutarimu, šie metai paskelbti piliakalnių metais, o Švėkšnos krašte jų yra ne vienas.

Danutės Gailiūnienės nuotr.

www.youtube.com stop kadras.

Penktadienį Stemplėse (Švėkšnos sen.) prasidėjo žygis „Nepriklausomybės akto kelionė per Šilutės rajono savivaldybės seniūnijas“.

Žygio pradžia Edvardo Lukošiaus akimis.

Kam įdomu –prašom:
https://www.youtube.com…

Susijęs: „Šilutiškiai ruošiasi šimtmečio žygiui“

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

H. Zudermano gimtajame name Macikuose kuriasi jo vardo draugija.(Oresto Lidžiaus nuotr.)

Vokiečių kilmės rašytojo, dramaturgo Hermano Zudermano gimtajame name Macikuose kuriasi jo vardo draugija.

Namo patalpose, kur anksčiau veikė H. Zudermano ekspozicija, verda darbai: jau pakeisti langai – ačiū UAB „Stamela“, išvedžioti nauji elektros laidai – ačiū UAB „Energetikos objektų statyba“, toliau vykdomi vidaus apdailos darbai – Šilutės Hermano Zudermano draugijos narių jėgomis.
Dar šį mėnesį Šilutę turėtų pasiekti baldų ir kitokių draugijos veiklai reikalingų daiktų siunta – tai bus geradarių iš Vokietijos dovana.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Draugijos įkurtuvės garsiojo rašytojo namuose numatytos rugsėjo 30-ąją – H. Zudermano gimimo dieną.
Tądien ten vyks H. Zudermano 160-osioms gimimo metinėms skirti renginiai, vieną kurių – „Viešnagę pas Hermaną Zudermaną“ – susitikimą su bendruomene, rėmėjais ir draugais – organizuoja Šilutės Hermano Zudermano draugija, pradžia 17 val.

Rašytojo Hermano Zudermano 160-ųjų gimimo metinių sukakties ir vokiečių kultūros dienų Šilutėje programa

H. Zudermano ekspozicija jo gimtajame name Macikuose veikė kone 30 metų.
Tačiau vietos valdžia nusprendė perkelti ją į Hugo Šojaus muziejų Šilutėje, o ekspozicijos patalpos prieš kelis mėnesius buvo perduotos draugijai, kuri žada rūpintis H. Zudermano atminimo ir kūrybos išsaugojimu.
Praeitų metų rudenį įkurtos draugijos pirmininko pareigos patikėtos buvusiai Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorei Rozai Šikšnienei, valdybai vadovauja Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 22 d. Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje buvo nustatytas net 6,1 karto didesnis, negu leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Čia rekomenduojama nesimaudyti, praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitose rugpjūčio pabaigoje tirtose Šilutės rajono maudyklose – Kuršių mariose ties Kintais, Atmatos upėje ties Rusne ir Šyšos upėje ties Šilutės miesto Darbininkų kv. – vandens mikrobiologinės taršos rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Donato Rudžio nuotr.

Didžiausia Lietuvoje žolynų ir gėlių karūna – 29,24 m apimties, 9,07 m vidinio skersmens, 3,73 m aukščio – sukomponuota vasaros šventei „Po malūno sparnais“, įprasminant artėjantį Lietuvos 100-metį, Valstybės dienos ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo progas 2017 m. liepos 6 d.

Karūna sukurta Saugų kaime (Šilutės r.) iš ąžuolo šakelių, avižų, rugių ir žieminių kviečių varpų su stiebais, pievų ir darželio gėlių. Gėlių daugumą sudarė baltos, geltonos ir rausvos spalvų žiedai.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karūną pasikeisdami 46 val. puošė 96 žmonės. Prie jos keli šimtai saugiškių ir svečių giedojo Lietuvos himną.

Susijęs: „Simbolinė karaliaus Mindaugo karūna – saugiškių dovana Lietuvai“

Vido Valinčiaus, Media dia, nuotr.

Šeštadienį Šilutės rajone esančiame Saugų kaime įvyko muzikos festivalio „Saugų muzikos malūnas 2017″ uždarymo koncertas, po kurio kaimelio gyventojai ir svečiai rinkosi į „Mėlynąją vakarienę” po atviru dangumi. Apie 700 gyventojų turintis Saugų kaimas nustebino išmone ir elegancija.

Skaityti toliau

Saugų muzikos festivalio koncertai vyksta antrus metus iš eilės Saugų evangelikų liuteronų bažnyčioje, spektakliai ir kiti renginiai – Saugų kaimo malūne. Šis festivalis buria rajono ir regiono bendruomenę, bendriems tikslams sutelkia kaimelio gyventojus. Visi festivalio koncertai nemokami. Koncertų metu po truputį renkamos lėšos Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios ir jos vargonų atnaujinimui, kad ateityje čia galėtų vykti vis daugiau ir įvairesnių koncertų. Ne vieną stebina, kaip tokiame mažame kaimelyje telpa tiek kultūros.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

L. Mikalausko, V. Genytės ir E. Bavikino koncerte pritrūko vietų

Festivalio organizatoriai Saugų seniūnija ir Saugų evangelikų liuteronų parapija, kurie pasitelkę didžiulę komandą ir geranoriškus rėmėjus, puikiai veikia antrus metus.

Bažnyčia šiemet visų penkių festivalio koncertų metu buvo pilnutėlė, o per paskutinįjį koncertą, kuomet dainavo operos solistai Liudas Mikalauskas, Vaida Genytė ir Egidijus Bavikinas, laisvų vietų visiškai neliko, todėl daug kam teko koncerto klausytis stovint.

„Mėlynoji vakarienė” Saugose – ne prastesnė nei didmiesčiuose

Festivalį „Saugų muzikos malūnas 2017″ vainikavo „Mėlynoji vakarienė” su 160 svečių. „Mėlynoji todėl, kad Saugų herbas – mėlynas, o 160 svečių, nes šiemet Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia mini 160 metų jubiliejų”, – vakarienės metu paaiškino Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Mindaugas Žilinskis.

Susirinkusieji stebino elegancija – senjorės į vakarienę atvyko pasipuošusios skrybelėmis, gražiausiomis mėlynomis suknelėmis, visi susirinkusieji – pasidabinę mėlynos spalvos drabužiais, stalai buvo nukrauti įvairiausiai valgais, stilingai padekoruoti, visa aplinka ir jos puošybos elementai – kruopščiai apgalvoti. Anot Saugų seniūnės Dalios Rudienės, svečių skaičius viršijo 160 – po koncerto šalia bažnyčios po atviru dangumi drauge vakarieniavo beveik 200 svečių. Jiems koncertavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus.

Media dia inf.

———————————————————————————————————————————-

NDRP direkcijos nuotr.

Šeštadienį, rugpjūčio 19 d., įvyko šeštasis Nemuno deltos regioninio parko direkcijos organizuojamas baidarių maratonas.

Šiemet lenktynės buvo išskirtinės, mat jų metu buvo tikrinamas ne tik dalyvių greitis, bet ir jų gebėjimas orientuotis Nemuno deltos upėse. Tačiau baidarininkų šis iššūkis neišgąsdino – į renginį susirinko net 21 komanda.

Skaityti toliau

Dėl nepalankaus oro teko keisti plaukimo maršrutą. Stiprus vėjas neleido dalyviams skrosti Kuršių marių bangų. Todėl jiems buvo pasiūlyta irkluoti Pakalnės, Vorusnės, Skatulės, Šakutės ir Vytinės upėmis. Tai tapo nelengva užduotimi dalyviams, mat jiems teko nuplaukti 25 kilometrus. Toks maršruto ilgis buvo pasirinktas neatsitiktinai – šiemet Nemuno deltos regioninis parkas švenčia 25 metų jubiliejų.

Pirmieji dalyviai finišo liniją kirto greičiau nei po 2,5 valandos. Galbūt būtų parplaukę ir greičiau, tačiau jiems teko susidoroti su dar viena užduotimi – surasti ir pargabenti į finišą 4 skirtingų spalvų juosteles.

Po lenktynių dalyviai skubėjo atgauti jėgas ir paragauti buvusio Nemuno deltos regioninio parko specialisto Ž. Čėsnos paruoštos šurpos, o kai kurie prieš tai nusprendė ir atsivėsinti – išsimaudė Rusnaitės upėje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiose varžybose dalyviai varžėsi penkiose grupėse: sportinių baidarių, turistinių vienviečių baidarių, turistinių dviviečių (vyrų, moterų ir mišri) baidarių. Sportinių baidarių kategorijoje buvo apdovanotas tik pirmosios vietos laimėtojas – tai dviviete baidare plaukę Rokas Domeikis ir Aurimas Sokolovas iš Šilutės irklavimo klubo „Pamarys“. Vaikinai į finišą grįžo antri, juos aplenkė tik vienviečių baidarių kategorijoje turistine baidare plaukęs Juozas Gurevičius, absoliutus šio baidarių maratono čempionas. Vienviečių baidarių kategorijoje antrąją vietą užėmė Artūras Kuzmarskis, netrukus po jo parplaukė Rastidas Martutaitis, spėjęs pagriebti bronzos medalį.

Vyrų dviviečių turistinių baidarių kategorijoje pirmąją vietą iškovojo komanda „Aurora“ su jos nariais Arūnu Znotinu ir Arnoldu Valčiuku. Atsilikę tik 10 sekundžių, finišo liniją kirto Tadas Davidavičius ir Darius Didžbalis iš komandos „4 Stichijos – vanduo“. Netrukus pasirodė ir trečios vietos laimėtojai Kęstutis Vinčiauskas su komandos „Žvelsiniai“ draugu Artūru Daniusevičiumi.

Mišrių dviviečių turistinių baidarių grupėje aukso medalį laimėjo „Meškėnai“ su Aušra Skaniene ir Gediminu Kilbausku priešakyje. Antrąją vietą iškovojo Vita Pociūtė ir Rytis Kaladė iš komandos „Vandens Vėžliai“. Bronzos medaliais pasidabino „Žvelsinių“ komandos nariai Danutė Maciūnienė ir Arvydas Maciūnas. Moterų dviviečių baidarių kategorijoje kovojo tik 2 komandos. Vienai iš jų nepasiekus finišo, nugalėtojomis tapo Aistė Bagočiūnienė ir Ingrida Dubavičiutė su komanda „Nendrelė“.

Dalyviai namo grižo ne tuščiomis – prizinių vietų laimėtojai gavo po diplomą ir medalį, o pirmų vietų nugalėtojams įteiktos taurės „Nemuno deltos taurė 2017“.

Renginio metu taip pat vyko loterija, kurioje buvo galima laimėti Nemuno deltos regioninio parko suvenyrų – marškinėlių, knygų, raktų pakabukų bei puodelių.

Už baidares Nemuno deltos regioninio parko direkcija dėkoja Pagramančio RPD bei Kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkams.

Parengta pagal NDRP direkcijos inf.

Liudo Mockaus nuotr.

Prasidėjo Kintų prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbai.

Viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Kintai“prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbus žada atlikti už beveik 20 tūkst. eurų.

Už ES milijonus (dar skaičiuojant litais) įrengta Kintų prieplauka naudojasi ir žvejybos įmonės, ir vandens pramogų mėgėjai. Tačiau išplaukti iš jos į Kuršių marias dėl siauros ir seklios įplaukos iki šiol buvo įmanoma tik lengvomis plokščiadugnėmis valtimis.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kanalas ribojasi su saugomomis teritorijomis – Natura 2000 ir botaniniu draustiniu, todėl, kaip juokauja kintiškiai, prieš besdamas čia kastuvą turi dairytis, ar niekas nemato.

Tam, kad būtų galima organizuoti įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbus, teko įvertinti planuojamų darbų poveikį aplinkai.

Kanalo valymo darbai turės būti užbaigti iki rugpjūčio vidurio.

Tačiau Kintų seniūnas Antanas Kližentis neskuba džiaugtis. Anot jo, prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalas greitai vėl gali būti užneštas smėliu…

Į temą

Kelias į Ventę. (Liudo Mockaus nuotr.)

Stirnos čia niekuo dėtos.

Vakar sulaukėme skambučio: moteris piktinosi, jos manymu, prastai prižiūrimu keliu iš Kintų į Ventę.
Tiksliau, kelio pakele.
Esą pakelė seniai šienauta, todėl aukštose žolėse lengva nepastebėti važiuojamosios dalies link judančių laukinių gyvūnų.
Moteris pasakojo, kad vakar (rugpjūčio 7 d.) jai pačiai teko patirti sukrėtimą, kai tik išvairavus iš Kintų gyvenvietės, iš pakelės brūzgynų prieš jos vairuojamą automobilį staiga iššoko stirna.

Skaityti toliau

Laimei, moteris važiavo tik apie 30 kilometrų per valandą greičiu, todėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu jai pavyko išvengti.
O jeigu būtų važiavusi greičiau?…
-Ir gyvūnų gaila, ir patiems (žmonėms – red. pastaba) kyla didelis pavojus, – sakė moteris.
Skambinusioji teigė, kad iš karto susisiekė su Kintų seniūnu.
Tačiau iš jo sužinojo, kad to kelio priežiūra rūpinasi ne seniūnija, bet Šilutės kelių tarnyba.
Todėl ji paskambino ir šios tarnybos viršininkui.
Tačiau ir iš jo moteris neišgirdusi nieko paguodžiančio.
Esą Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas jai paaiškinęs, kad to kelio pakelės prižiūrimos pakankamai gerai: žolė pjaunama 2 kartus per metus, kaip reikalauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtinti automobilių kelių priežiūros normatyvai.
Toks atsakymas moteriai pasirodė gana ciniškas.
Todėl ji nusprendusi kreiptis į žiniasklaidos barų artojus.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-Kol plytos nekrenta ant galvos, tol gerai? – piktinosi moteris. – Nuvažiuokite ir patys pamatysite.
Nuvažiavome.
Nepagailėjome nei laiko, nei degalų.
Nuvažiavome kone iki pat Ventės.
Neatrodo, kad pakelės būtų prastai prižiūrimos.
Tik kai kur pakelės grioviai jau verkiant prašosi dalgio.
Tačiau, žiūrint formaliai, kelių prižiūrėtojų dėl to neapkaltinsi: grioviai šienaujami tik kartą per metus, tai turi būti padaryta iki spalio mėnesio.
Taip šiandien teigė telefonu Šilutės kelių tarnybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Daugalas.
Maždaug taip parašyta ir jau minėtuose automobilių kelių priežiūros normatyvuose.
Tiesa, normatyvai nedraudžia šienauti griovių daugiau nei 1 kartą per sezoną, tačiau to ir neįpareigoja.
O kelininkai kaip visada: darome viską, ką galime, kiek leidžia finansiniai ištekliai…
Todėl, mieli vairuotojai, ir toliau nepraraskite budrumo.
Ir šalin išmaniuosius – jiems ne vieta prie vairo!

Kintų Vydūno kultūros centras. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Lietuvoje renkama patraukliausia kultūrinio turizmo vietovė. Į šį titulą, anot Valstybinio turizmo departamento, pretenduoja 33 šalies vietovės. Viena iš jų – Kintų seniūnija.

Kintų seniūniją Lietuvos kultūrinio turizmo vietovės rinkimams pasiūlė Šilutės turizmo informacijos centras.

Skaityti toliau

Anot Mildos Budrevičienės, laikinai einančios Šilutės turizmo informacijos centro direktoriaus pareigas, paraiškoje kaip pagrindinis – bet ne vienintelis – kultūrinio turizmo objektas Kintų seniūnijoje nurodytas Kintų Vydūno kultūros centras. Lankytinų objektų sąraše taip pat yra Ventės ragas su ten veikiančia ornitologijos stotimi ir Minijos kaimas.

Iš visų rinkimuose dalyvaujančių turizmo traukos vietovių bus išrinkta nugalėtoja ir keturios finalininkės, kurios bus apdovanotos patraukliausios Lietuvos kultūrinio turizmo vietovės apdovanojimų ceremonijoje šių metų pabaigoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie patraukliausią Lietuvos kultūrinio turizmo vietovę bus sukurtas ją pristatantis vaizdo klipas, ji bus pakviesta į Europos Komisijos apdovanojimų ceremoniją, pristatoma Europos mąstu, turės galimybę dalyvauti „Patraukliausios Europos turistinės vietovės“ (angl. European Destinations of Excellence – EDEN) vietovių tinkle (http://youredenexperience.com). Be to, nugalėjusi vietovė bus įtraukta į kuriamą patraukliausių turizmo traukos vietovių EDEN maršrutą platformoje www.marsrutai.eu bei įvairiais projektais reklamuojama ateityje.

Prieš 8 metus, 2009-taisiais, patraukliausia Lietuvos turizmo vietove buvo išrinktas Nemuno deltos regioninis parkas, tuomet jis pelnė išskirtinės gamtos, kultūros ir turizmo darnos vietovės vardą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv., taip pat Vilkėno, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinių vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 25 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimų rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.

www.youtube.com stop kadras.

Ketvirtadienį Šilutės rajono Sakūtėlių kaime esantis SBA koncerno „Germanika“ fabrikas valandai sustabdys darbą, kad dirbantieji ir jų šeimų nariai galėtų atvykti į fabriką pasiklausyti Kintų muzikos festivalio tarptautinio orkestro (dirigentas Martynas Stakionis) bei Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO (vadovas ir kompozitorius Gediminas Gelgotas) muzikavimo.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Koncertą nutvieks autorinis šviesų šou, kurį specialiai šiam įvykiui sukūrė šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas kartu su „Prezentacijų spektro“ vaizdo ir apšvietimo profesionalais.

Daugiau: VE.lt: „SBA koncerno fabrike – neįprastas koncertas“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus planuoja nutiesti naują vandens kelią Kuršių mariose – į Ventės ragą, kuriame įsikūrusi šio muziejaus ornitologinė stotis.

Tokią naujieną vietos žiniasklaidos barų artojams šiandien pranešė Šilutės rajono savivaldybės vadovai.
Vėliau „Šilutės ETA Žinioms“ tai patvirtino ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis.
Tiesa, kol kas nėra jokių garantijų, kad šiam zoologijos muziejininkų norui bus lemta išsipildyti.

Skaityti toliau

Anot R. Grigonio, ar šiam projektui bus skirtas finansavimas, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Naujasis vandens kelias atsišakotų nuo valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio į Nidą.
Jis būtų maždaug 1,6 km ilgio vietinės reikšmės vidaus vandens kelias.
Jį savo žinion perimtų Šilutės rajono savivaldybė.
Šilutės rajono savivaldybės vadovų manymu, jeigu projektui bus skirtas finansavimas, naujo vandens kelio tiesimo darbai galėtų prasidėti jau kitąmet.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Šiuo metu zoologijos muziejininkai įgyvendina projektą „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atnaujinimas“.
Jame, be kita ko, numatyta, rekonstruoti Ventės rago molą.
Taip pat bus pagilinta vidinė akvatorija.

Netrukus turėtų prasidėti Kintų prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbai. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Netrukus turėtų prasidėti Kintų prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbai.

Viešasis pirkimas jau įvyko. Jau paskelbtas ir jo laimėtojas – tai UAB „Kintai“, kuri Kintų prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbus žada atlikti už beveik 20 tūkst. eurų. Liko tik pasirašyti sutartį ir imtis darbo.

Skaityti toliau

Už ES milijonus (dar skaičiuojant litais) įrengta Kintų prieplauka naudojasi ir žvejybos įmonės, ir vandens pramogų mėgėjai. Tačiau išplaukti iš jos į Kuršių marias dėl siauros ir seklios įplaukos įmanoma tik lengvomis plokščiadugnėmis valtimis.

Susijęs: „Kur tai matyta! Kintų žvejų uostelio vartuose gandrai braido“

Kintų prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalas ribojasi su saugomomis teritorijomis – Natura 2000 ir botaniniu draustiniu, todėl, kaip juokauja kintiškiai, prieš besdamas čia kastuvą turi dairytis, ar niekas nemato.

Tam, kad būtų galima organizuoti įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbus, teko įvertinti planuojamų darbų poveikį aplinkai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialisto- gamtosaugininko Prano Sirtauto teigimu, poveikio aplinkai vertinimo išvados būta teigiamos, planuojamiems darbams pritarė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Nepaisant to, anot savivaldybės gamtosaugininko, viešąjį pirkimą laimėjusi įmonė savo darbus Kintų prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanale vis tiek turės derinti su Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija.

Tačiau Kintų seniūnas Antanas Kližentis neskuba džiaugtis. Anot jo, prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalas greitai vėl gali būti užneštas smėliu…

Liudo Mockaus nuotr.

Klaipėdos miesto senamiestis, Šilutės apylinkės, Neringa…tiek gaivaus grožio mūsų akims. Lengva tiems, kurie jį mato ar gali pasiekti lengvai, sunkiau tiems, kuriems vienintelis būdas pajusti, liesti ir taip rinkti informaciją, piešti vaizdus mintyse, jausti aplinką.

Šiuo metu Klaipėdos regiono pietvakarinėje dalyje lankytinų vietų ženklinimo infrastruktūra nėra pakankamai gerai išvystyta ir pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.

Skaityti toliau

Didelė dalis Klaipėdos regiono pietvakarinėje dalyje esančių informacinių stendų, informuojančių apie lankytinus objektus, yra nepatogūs naudotis žmonėms su judėjimo, regos ar intelektine negalia. Trūksta tinkamos vaizdinės ar apčiuopiamos informacijos, nukreipiamųjų ženklų bei ženklų nurodančių, jog kai kurios lankytinos vietos yra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Klaipėdos rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą – „Turizmo informacinės infrastruktūros sukūrimas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams pietvakarinėje Klaipėdos regiono dalyje“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos regiono pietvakarinėje dalyje planuojama įrengti 83 ženklinimo infrastruktūros objektus, tokius kaip bareljefines 3D plokštes, taktilinius žemėlapius, informacinius stendus Brailio raštu, tarptautinius ženklus, nurodančius judėjimo kryptį neįgaliesiems ir ženklus, nurodančius, jog infrastruktūra yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.

Projekto įgyvendinimui pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės administracijos. Į projektą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų investuojama 236 tūkst. Eur.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Sėdžiu prie kompiuterio ir galvoju, ką čia parašius apie „Mingės flotilės“ renginį ir naktinį laivų paradą Minijos upėje.
Nors jau praėjo beveik dvi dienos, bet galva vis dar plyšta, ūžia nuo patirtų įspūdžių.
O mintys, kaip tos kregždės už lango, lakioja, tarsi lenktyniaudamos tarpusavyje.
Todėl jaučiu, kad bus sunku visas jas sugaudyti ir tvarkingai sudėti į vieną eilę.
Tad, jeigu ką, labai nepykite.

Skaityti toliau

Lengviausia būtų parašyti… tiesiog nurašyti iš programos, kas kada vyko, ir viskas.
Tačiau renginio programą jūs ir patys galite perskaityti.
Todėl per daug nevarginsiu – nesivarginsiu.
Juolab kad šiandien pirmadienis – ir taip sunki diena.
Geriau pabandysiu papasakoti apie naktinį laivų paradą.
Naktinės „Mingės flotilės“ programa
Laivų buvo daug ir visokių: didelių ir mažų, motorinių ir burinių.
Tačiau išskirtinis vaidmuo tą vakarą – naktį atiteko atkurtiems istoriniams plokščiadungiams burlaiviams: venterinėms valtims, kurėnams, vytinei ir reizinei.
Būtent šie senoviniai laivai ir išsirikiavo flotilės priekyje.
Šventinę laivų vilkstinę vedė „Vytautas Didysis“, vytinės tipo upių laivas, kuris neseniai grįžo iš Lenkijos, kur kartu su visa „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda plaukė Vyslos upe.
„Vytauto Didžiojo“ kapitonas – rusniškis laivadirbys Simas Knapkis.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kai laivų vilkstinė pajudėjo Atmatos upės link, jau temo, o ant lankų abipus Minijos upės leidosi migla.
Patogiai įsitaisai ir mėgaujiesi gamtos teikiama ramybe.
Bet staiga pasigirsta tranki muzika, ji sklinda iš laivo „Forelle-Flicka“ – jame vyksta vakarėlis.
It koks šaukštas deguto…
Tačiau, kaip pasakytų seno Holivudo trilerio herojus, „nieko asmeniško, tik verslas“.
Bet ne laikas pykti – pyktis – ne tam skirtas šis vėlus vakaras…
Atmatoje laivai apsigręžia, į priekį praleisdami „Aisytę“.
„Forelle-Flicka“ lieka kažkur gale, ir gerai.
„Aisytė“ transliuoja „Kosto Smorigino“ balades.
Tylus variklių darbas, laivuose iškeltų žibintų šviesos ir Kostas Smoriginas.
Daugiau, regis, nieko…
Bet štai ir Minijos kaimas – Mingė.
„Vytautas Didysis“ nuleidžia burę ir švartuojasi prie kranto.
Keleiviai spaudžia ranką kapitonui S. Knapkiui.
Visų nuotaika pakili.
Vargu ar gali būti geriau…

Ačiū Monikai, Sauliui ir visai Minijos kaimo bendruomenei už šaunią šventę.

Orestas

59 kadrai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl gausių liūčių liepos 15 d. buvo atidaryti Kauno hidroelektrinės šliuzai ir nuleistas perteklinis vanduo. Liepos 16 d. drumzlinas vanduo pasiekė Nemuno žemupį. Todėl laikinai nerekomenduojama maudytis Atmatos upėje esančiuose paplūdimiuose, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų Šilutės rajono maudyklų – Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu – vanduo, remiantis liepos 11 d. atlikto tyrimo duomenimis, pakankamai švarus.

Saugių maudynių.

Donato Rudžio nuotr.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos ir vasaros šventės „Po malūno sparnais“ proga prie krašto kelio Šilutė – Klaipėda saugiškiai pastatė simbolinę Lietuvos karaliaus Mindaugo karūną – 9,07 m skersmens, 29,24 m perimetro, o karūnos aukščiausias taškas siekia net 3,73 m, kurią skiria Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, praneša Saugų seniūnija savo feisbuko paskyroje.

Sumanymas pastatyti karūną kilo iš siūlymo ypatingai šventiškai papuošti teritoriją, kurioje vyks Saugų bendruomenių vasaros šventė „Po malūno sparnais“.

Skaityti toliau

Idėją kurti karūną pasiūlė seniūnijos raštvedė Violeta Astrauskienė, idėjos projektui pritarė ir ją generavo seniūnė Dalia Rudienė ir Kintų Vydūno kultūros centro kultūros renginių organizatorė Saugų seniūnijoje Lijana Gatelienė.

Apskaičiavo, brėžinį braižė ir šešiolika 15 cm skersmens rąstelių į žemę sugręžė Saugų bendruomenės narys Saulius Danilevičius su talkininkais. Rąsteliai tarpusavyje sujungti apjuosus ir prie jų pritvirtinus vielos tinklą. Rąstelius dovanojo Šilutės urėdijos Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Po 46 valandų alinančio darbo (su pertraukomis) bendruomenė džiaugėsi ir didžiavosi rezultatu. Karūnos puošybai panaudotos ąžuolo šakelės, avižų, rugių ir žieminių kviečių varpos su stiebais, pievų ir darželio gėlės. Iš kirtavietės surinktos ir atvežtos 6 traktoriaus priekabos ąžuolo šakų, Saugų ūkininkai leido nupjauti 22 arus javų, iš pievų priskintas 21 kibiras (14 l talpos) gėlių, o iš gyventojų darželių – 1 kibiras gėlių šiurpių. Nupinta 80 metrų ąžuolo lapų girlianda, šešiolika pievų gėlių vainikų po 2 metrus. Sunaudota 20 vnt. floristinės putos „Oazės“. Karūną kūrė ir puošė pasikeisdami 96 žmonės. Karūnos vielos tinklo segmentai užpildyti ąžuolo šakelėmis.

Iš šalies žvelgiant, ąžuolo girliandų figūros primena 16-os rankomis susikabinusių žmonių ratą. Ryškiausiai žiedais išpuošta centrinė – aukščiausia karūnos dalis priekyje.

Saugų seniūnija feisbuke