www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valdžios vyrų veiklos ataskaitos rajono seniūnijų bendruomenėms bus teikiamos nuo vasario 19 d.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2017 m. veiklos ataskaitų pateikimo Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų bendruomenėms grafikas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šviesą tunelio gale dar anksti gesinti.

Vakar, sausio 17 d., rašėme apie Šilutės aeroklubui gresiančią benamio dalią („Pamario aviatoriams lieka tik dangus“).

Tą pačią dieną el. paštu kreipėmės į Lietuvos kariuomenės vadovybę su prašymu informuoti, kodėl prireikė iškraustyti Šilutės aeroklubą iš aerodromo ir per kiek laiko pamario aviatoriai turi palikti jų naudojamas patalpas ir teritoriją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiandien sulaukėme atsakymo.

„Atsižvelgdamas į asociacijos „Šilutės aeroklubas” viršininko Valdemaro Marčiulionio nuogąstavimus dėl klubo ateities ir LK (Lietuvos kariuomenės – red. pastaba) pareigūnams išsakytus argumentus, LK vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas davė nurodymą Sausumos pajėgų vadui (kadangi jo pavaldume yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos, išreiškusios poreikį tarnybos tikslams naudoti iki šiol aeroklubo naudotą LK infrastruktūrą) pakartotinai įvertinti situaciją. Apie priimtus galutinius sprendimus LK informuos asociaciją „Šilutės aeroklubas” artimiausiu metu“, – praneša Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas, atsakydamas į mūsų paklausimą.

Anot Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai, galimi du sprendimo variantai:
1. Jau priimto sprendimo įgyvendinimo išaiškinimas asociacijai „Šilutės aeroklubas”;
2. Informavimas apie atnaujintą sprendimą dėl LK nekilnojamo turto perdavimo asociacijai „Šilutės aeroklubas” panaudos sutarties pagrindu.

Šilutės aeroklubui gali tekti išsikraustyti iš aerodromo, kuriuo pamario aviatoriai naudojasi jau apie 60 metų. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės aeroklubui gresia benamio dalia.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, atsakydamas į asociacijos „Šilutės aeroklubas“ prašymą, praneša, kad pamario aviatorių naudojamas nekilnojamasis turtas šalia Armalėnų kaimo – aerodromas su lėktuvų angaru – reikalingas Lietuvos kariuomenei, todėl ji negalinti perduoti jo aeroklubui naudotis panaudos pagrindu.
Kitaip sakant, Lietuvos kariuomenė nebenori sudaryti naujos nekilnojamojo turto panaudos sutarties su Šilutės aeroklubu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar kitaip sakant, Šilutės aeroklubui gali tekti išsikraustyti iš aerodromo, kuriuo pamario aviacijos mėgėjai naudojasi jau apie 60 metų.
Tačiau Šilutės aviatoriai nesiruošia suglausti sparnų, jie žada dar pakovoti dėl vietos po saule.
Stebėsime ir informuosime.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nepraraskite vilties, potvynio žmonės, – Šilutės valdžia galvoja ir apie jus.

Šilutės rajono savivaldybėje patvirtintas pasirengimo 2018 metų potvyniui veiksmų planas.
Tarnybos dabar jau tikrai žinos, ką joms daryti, jeigu ir šį pavasarį prasidės potvynis…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau optimizmo turėtų suteikti ir dabartinio potvynio, kuris dėl savo trukmės jau pretenduoja būti įrašytas į istoriją, atoslūgį žadančios hidrologinės prognozės:

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu kvies atrasti Mažąją Lietuvą.

Sausio 5 ir 7 d. Lietuvos geležinkeliai organizuoja traukinį Klaipėda-Sovetskas, kuris stos ir Šilutėje. Tai puiki proga prisiminti geležinkelį ir nukeliauti, pavyzdžiui, iš Šilutės į Klaipėdą traukiniu.
Iš Šilutės į Klaipėdą traukiniai išvyks penktadienį ir sekmadienį 16:44 val., iš Klaipėdos į Šilutę – 12:25 val.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį, sausio 5-7 dienomis, „Lietuvos geležinkeliai” išbandys naują traukinių maršrutą Klaipėda-Sovetskas-Klaipėda, kviečiantį turistus iš Lietuvos atrasti buvusią Mažosios Lietuvos sostinę – Tilžę.

Sovetske, Tilžėje, yra daug lankytinų vietų, susijusių su Lietuvos kultūra bei istorija. Vieni įdomiausių – Nobelio premijai pristatyto lietuvių dramaturgo, filosofo Vydūno namas-muziejus bei 416 metrų ilgio Karalienės Luizos tiltas, per kurį spaudos draudimo metais iš tuo metu Vokietijai priklausiusios Tilžės knygnešiai slapta gabeno aname Nemuno krante spausdintą lietuvišką literatūrą. Turistus taip pat traukia Lietuvių parapijos bažnyčia, Kryžiuočių ordino kirchė.

Kaip teigia „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys, reguliarus maršrutas galėtų būti patrauklus keliautojams iš Lietuvos, ieškantiems pramogų savaitgaliais, taip pat paskatintų atvykstamąjį turizmą į Lietuvos pajūrį.

„Kitais metais „Lietuvos geležinkeliai” pristatys ne vieną naują tarptautinį maršrutą – vešime keleivius į Daugpilį, o Klaipėdos regiono gyventojams pasiūlysime savaitgalinę pramogą – atrasti Mažąją Lietuvą. Keliaujantiems į užsienį traukiniai yra itin patraukli transporto priemonė ne tik dėl komforto, bet ir todėl, kad nereikia stovėti spūstyse prie pasienio patikros punktų”, – pasakoja L. Baužys.

Ekonominės klasės bilietas maršrutu Klaipėda-Sovetskas kainuos 15 EUR, verslo klasės – 20 EUR. Į verslo klasės bilieto kainą įskaičiuoti užkandžiai ir gėrimai. Ekonominės klasės keleiviai jų visos kelionės metu įsigyti galės už papildomą mokestį.

Traukinys išvyks sausio 5 bei 7 dienomis: iš Klaipėdos į Sovetską 12.25 val., iš Sovetsko į Klaipėdą – 16.20 val. Kelionė truks apie 2 val.

Šiuolaikiški traukiniai yra puikiai pritaikyti ilgesnėms kelionėms: keleiviai turi galimybes patogiai įkrauti mobiliuosius įrenginius, vežtis didesnį bagažą, vežimėlius ar dviračius specialiai tam įrengtuose laikikliuose, o kelionės metu – naudotis nemokamu bevieliu internetu.

Atvykę į Sovetską lietuviai, persėdę į kitą traukinį, galės pasiekti Kaliningradą. Pirmieji reisai yra bandomieji ir nuo jų rezultatų priklausys, ar ateityje atsiras reguliarūs maršrutai.

D. Gailiūnienės nuotr.

Gruodžio 15 d. Švėkšnos miestelį užliejo kalėdinė nuotaika. Nuo pat ryto miestelio skverą, kur įsikūręs signataro K. S. Šaulio monumentas, puošė darbštieji miestelėnai.

Prie Tradicinių amatų centro iniciatyvos „Iš vaikystės ateina Šv. Kalėdos“ prisijungė Švėkšnos įstaigos – Švėkšnos lopšelis – darželis, „Saulės“ gimnazija, ugdymo centras „Diemedis“, biblioteka, seniūnija, taip pat ir veiklioji Švėkšnos neįgaliųjų draugija. O paslapčia nutūpęs angelas – šeimynos „Gilė“ dovana.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Labai dėkojame už žaismingus personažus, kurie džiugina, ne tik mažuosius, bet ir suaugusius Švėkšnos miestelio gyventojus bei svečius.

Po tokio darbingo ir smagaus ryto, įsisukus kalėdinei atmosferai, visi nekantriai laukė vakaro, kuomet tradiciškai buvo įžiebta gražioji 9 m. aukščio eglutė, kuri atkeliavo net iš rajono centro – Šilutės. Labai dėkojame jos savininkei Sandrai Jodkuvienei, kurios dėka sugebėjome nustebinti ne tik karieta atkeliavusį Kalėdų senelį ir jo mažuosius padėjėjus, bet ir visus susirinkusius šventės dalyvius.

Eglutės įžiebimo laukimas neprailgo, nes mažieji svečiai iš Šilutės vaikų popchoro „Spindulys“ užkrėtė visus gera nuotaika ir šypsenomis. Atkeliavęs Kalėdų senelis visiems palinkėjo jaukių artėjančių švenčių ir kartu su Švėkšnos seniūnu A. Šepučiu ir tarybos nariu A. Martinkumi įžiebė eglutę.

Sužibus margaspalvėms leputėms, Kalėdų senelis pakvietė vaikus išpasakoti savo svajones, kiekvienas atėjęs buvo pavaišintas saldainiais ir apdovanotas asmeniniu Kalėdų senelio laišku.

Kadangi pačios gražiausios žiemos šventės užlieja visus gerumu, tad Tradicinių amatų centras Švėkšnoje šventės metu įkūrė gerumo namelį, kuriame vaišino arbata, savo keptais keksiukais, prie šios gerumo iniciatyvos prisijungė Švėkšnos lopšelis – darželis bei kavinė „Viesulas“. Visos surinktos lėšos bus perduotos akcijai „Padėkime tiems, kurių nelanko Kalėdų senelis“.

Neringa Birbalienė, VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje kultūrinės veiklos vadybininkė

eismoinfo.lt nuotr.

Šiandien, gruodžio 13 d., pasirašyta estakados kelyje iš Šilutės į Rusnę projektavimo ir statybos darbų sutartis.

Sutartis pasirašyta su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro AB „Kauno tiltai” ir UAB „Tiltų ekspertų centras”.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Darbų vertė – 9 458 500 eurų (su PVM).

Projektavimo ir darbų atlikimo terminas – 11 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo datos.

Daugiau - http://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/rusnes-estakada-pasirasyta-sutartis-del-desimtmecius-trukusios-problemos-sprendimo

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens lygis kelyje iš Šilutės į Rusnę (apsemtas 399 metrų ruožas) pakilo iki 14 cm (6 val.).
Eismas leidžiamas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelyje į Rusnę - 9 cm vandens. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vandens lygis kelyje iš Šilutės į Rusnę (apsemtas 397 metrų ruožas) pakilo iki 12 cm (11 val.).
Eismas leidžiamas, praneša portalas eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vandens gylis kelyje iš Šilutės į Rusnę sumažėjo iki 4 cm (6 val.).
Eismas leidžiamas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 2018–2019 m. numatytus įgyvendinti investicijų projektus, kurių bendra vertė siekia apie 2,16 mln. Eur. Maždaug pusę lėšų, reikalingų darbams atlikti, planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Skaityti toliau

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ Rusnės gyvenvietėje numačiusi demontuoti seną katilinę – vietoj jos bus įrengtas naujas 1,3 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas, taip pat bus perkeltas 2 MW galios skystu kuru kūrenamas vandens šildymą katilas iš demontuojamos Traksėdžių katilinės, jis bus naudojamas kaip rezervinis. Demontavus seną Rusnės gyvenvietės katilinę, gyvenvietei šiluma bus tiekiama iš internatinės mokyklos katilinės – bendrovė nuo katilinės iki mokyklos nuties 360 m ilgio trasą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kintų katilinėje vietoj šiuo metu eksploatuojamų trijų 0,22 MW galios anglimis ir malkomis kūrenamų vandens šildymo katilų bus įrengtas naujas 0,5 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 0,3 MW galios skystu kuru kūrenamas vandens šildymą katilas, kuris bus naudojamas kaip rezervinis.

Juknaičių katilinėje planuojama įrengti tris naujus 0,87 MW galios šiaudais kūrenamus vandens šildymo katilus ir perkelti iš Traksėdžių katilinės 2 MW galios skystu kuru kūrenamą vandens šildymą katilą, kuris bus naudojamas kaip rezervinis.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ taip pat planuoja Šilutės mieste pakeisti naujomis 4 km ilgio susidėvėjusias šilumos tiekimo trasas – tai leis per metus 791 MWh sumažinti patiriamus šilumos nuostolius trasose ir atitinkamai 1,98 tūkst. Eur sumažės šilumos tiekimo veiklos sąnaudos.

Šilutės rajono savivaldybės nuotr.

Norintiems gauti kompostavimo konteinerį.

Fizinis asmuo, norintis gauti kompostavimo konteinerį, privalo kreiptis į savo seniūniją ir užpildyti nustatytos formos prašymą, kuriame turi užrašyti savo rinkliavos mokėtojo kodą, unikalų žemės sklypo ir telefono numerius.

Vykdant projektą „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Šilutės rajono savivaldybėje“ gauta 2000 vnt. 1035 litrų talpos kompostavimo konteinerių.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kompostavimo konteineriai bus perduodami fiziniams asmenims panaudos pagrindais, pasirašant sutartį, ir nemokamai visiems, kurie jų nebuvo gavę anksčiau, neturi vietinės rinkliavos įsiskolinimų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei yra pateikę prašymus gauti kompostavimo konteinerius.

Liudo Mockaus nuotr.

Vandens gylis kelyje iš Šilutės į Rusnę pakilo iki 50 cm (6 val.).
Apsemtas 450 metrų ilgio kelio ruožas.
VĮ „Kelių priežiūra“ specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rudens poplūdžiai Lietuvos upėse yra būdingas reiškinys, tačiau šiais metais jis išsiskiria iš kitų savo dydžiu ir pasireiškimo laiku. Dažniausiai rudens poplūdžiai Nemuno žemupyje vyksta spalio – lapkričio mėnesiais, o šiais metais poplūdis prasidėjo mėnesiu anksčiau. Per paskutinius 25 metus rugsėjo–spalio mėnesiais Nemunu nutekėdavo vidutiniškai 3300 m3 vandens, o šiais metais nutekėjo net 8300 m3. Tokį vandens kiekį lėmė gausūs krituliai, kurių per abu mėnesius iškrito 259 mm, palyginimui, norma yra 124 mm.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Panašaus dydžio poplūdis užfiksuotas 1993-aisiais, kai nutekėjo 6600 m3 vandens. Tačiau tais metais vandens lygis Rusnės VMS net nepriartėjo prie stichinio lygio, o kelias Šilutė–Rusnė nebuvo apsemtas. Pastebėta, kad vandens lygis Nemuno žemupyje priklauso ne tik nuo prietakos iš aukštupio, kurios dydį lemia kritulių kiekis, bet ir nuo Baltijos jūros vandens lygio. Dėl sampūtos pakilęs jūros lygis iššaukia Kuršių marių vandens lygio pakilimą, o tai apsunkina Nemuno vandens nutekėjimą į marias ir Baltijos jūrą.

2017-ųjų rugsėjį Baltijos jūros lygis buvo 14 cm, spalio mėnesį lygis 25 cm aukštesnis už daugiametį, o 1993 m. rugsėjo mėnesį Baltijos jūros lygis buvo 1 cm žemesnis, spalio mėnesį 12 cm aukštesnis už daugiametį, todėl Nemuno vandenims nutekėti į marias didelių kliūčių nebuvo.

Kaip vandens lygis Nemuno žemupyje yra tampriai susijęs su Baltijos jūros lygiu – matosi iš sugretintų hidrografų.

Analogiška situacija buvo susidariusi ir šių metų pavasario potvynio metu, kai po besniegės žiemos, daugiausia dėl aukšto jūros lygio, buvo apsemtas Nemuno žemupys. Aukštas jūros lygis fiksuojamas būdavo ir anksčiau, tačiau pavasario potvynio metu pirmaeilį vaidmenį vaidino vandens atsargos sniego dangoje, jūros lygio įtaka buvo nežymi, o pastaraisiais metais Baltijos jūros lygio įtaka potvynių ir poplūdžių dydžiui yra lemianti.

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens gylis kelyje iš Šilutės į Rusnę pakilo iki 45 cm, praneša portalas eismoinfo.lt.
Apsemtas 425 metrų ilgio kelio ruožas.
Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.

Informacija apie eismo sąlygas – portale eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ateinantį savaitgalį Švėkšnoje vyks šviesos šventė, kurios metu miestelio parke suspindės gausybė žibintų, pagamintų iš moliūgų (programa).
Šventės metu bus renkamas įspūdingiausias moliūgas-žibintas, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Bus renkama 10 pačių įdomiausių, gražiausių, originaliausių, įspūdingiausių žibintų, kurių autoriai bus apdovanoti.

Skaityti toliau

Konkurso dalyviai turės nusifotografuoti kartu su savo išskaptuotu moliūgu prie specialios foto sienelės Tradicinių amatų centro kiemelyje (Liepų a. 25A) arba prie didžiulio butaforinio moliūgo Švėkšnos parke, kuris bus pastatytas ant išlikusių Švėkšnos dvaro rūmų (palociaus) pamatų, prie vilos „Genovefa“.

Konkursui taip pat reikės pateikti nuotrauką, išryškinančią kūrinį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsiuntusieji tik moliūgo-žibinto nuotrauką konkurse nedalyvaus.

Nuotraukas siųskite el.paštu sveksnos.naujienos@gmail.com arba rašykite žinutę „Švėkšnos naujienų” facebook puslapyje. Laiške nurodykite darbo autorių ir kontaktus.

Nuotraukų bus laukiame nuo spalio 27 d. iki lapkričio 1 d.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kelyje į Rusnę – 13 cm vandens (6 val.). Eismas leidžiamas.

.

Informacija apie apsemtus kelius – portale eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ūkininkai ir kiti žemės ūkio subjektai kviečiami kreiptis į Kaimo reikalų skyrių arba savo seniūnijas dėl liūčių sunaikintų pasėlių.

Kartu su prašymu kompensuoti nuostolius reikia pateikti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas.
Prašymų laukiama iki spalio 30 d.

Kaimo reikalų skyriaus kontaktai

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, iki lapkričio 1 d. planuoja surinkti informaciją apie kiekvieno žemdirbio žuvusių pasėlių plotus – dėl reikalingų duomenų kreiptasi į visų Lietuvos rajonų savivaldybių administracijas.

Savivaldybių administracijos, gavusios žemės ūkio veiklos subjektų prašymus, turėjo užfiksuoti žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus ir surašyti jų patikrinimo aktus. Atsižvelgdama į žemdirbių prašymus, pateiktus savivaldybių administracijoms, ŽŪM prašo jas tęsti sudarytų komisijų, fiksuojančių pasėlių žuvimo faktus, darbus. Iki lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministerijai turėtų būti pateikti galutiniai duomenys apie savivaldybių teritorijose žuvusių pasėlių plotus – tik tada bus galima aiškiai įvardyti savivaldybes, kuriose patirti didžiausi nuostoliai.

„Surinkti duomenys bus reikalingi sprendžiant klausimus dėl žemdirbių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Dėl liūčių ir potvynių šalies Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Lietuva prašo Europos Komisijos iš ES biudžeto skirti paramą nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų nuostoliams kompensuoti. Žemdirbių patirti nuostoliai dėl šių metų derliaus praradimo, pirmųjų 13 rajonų duomenimis, vertinami 40 mln. eurų.

Danutės Gailiūnienės, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Laikas atidėti moliūgų – paaiškėjo šviesos šventės data, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Šviesos ir muzikos šventė šiemet vyks spalio 27-28 dienomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatoriai kviečia jau dabar atidėti kas kiek gali moliūgų tūkstančius smalsuolių pritraukiančiam renginiui ir paskutinį spalio savaitgalį atnešti juos į Švėkšnos parką.

Oficiali šventės programa bus paskelbta artimiausiomis dienomis.

J. Sendžikaitės, www.aukstumala.lt, nuotr.

Mingės kaimo bendruomenė ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su vietiniais gamtos gidais rugsėjo 23 d. suorganizavo „Spanguolių žygį“ po jau rudenėjančią Aukštumalos aukštapelkę.

Skaityti toliau

Žygio idėja – drauge aplankyti aukštapelkę, sužinoti apie jos gyvenimą, pasidžiaugti pelkės dovanojamomis gėrybėmis, išmokti saugiai ir atsakingai elgtis gamtoje, o tuo pačiu – surinkti lėšų šių metų gegužę sudegusios Aukštumalos pažintinio tako dalies rekonstrukcijai paspartinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilta rudeniška saulė lepino visus susirinkusiuosius, dosniai rausvindama keliautojų skruostus, o virš žygeivių galvų praskrendančių gervių ir žąsų balsai viliote viliojo žiūrėti ne po kojomis (kur čia tos spanguolės?), o žvalgytis po dangaus žydrynę.

Visos nors ir ne itin gausiai susirinkusių žygio dalyvių paaukotos lėšos (121,71 Eur) jau perduotos Nemuno deltos regioninio parko administracijai. Tikimasi, kad tai paspartins tako atkūrimo darbus.

Projekto „Aukštumala” kolektyvas nuoširdžiai dėkoja visiems žygio dalyviams – organizatoriams ir žygeiviams – už suvokimą, kad visi kartu galime saugoti mus supančią aplinką ir netgi padėti gydyti skaudulius, kuriuos palieka neatsakingi lankytojai.