www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev.

Daugiau nuotraukų rasite čia: https://www.facebook.com/photo/?fbid=3059281034397270&set=pcb.3059281674397206

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 19 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 5 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių. Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai

www. kpd.lt nuotr.

Kultūros paminklų sąrašą šiandien papildė 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gimtųjų sodybų vietos. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Kultūros ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo minėti kultūros paveldo objektai įgyja kultūros paminklo statusą. Jiems jau yra parengti individualūs apsaugos reglamentai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kultūros paminklo statusas suteiktas ir prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos atmintina vieta Stemplių kaime (Šilutės r.).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2015 metais Vašingtone mirus Vilkėno dvaro savininkei grafienei Felicijai Laimei Broel-Pliaterienei, jos turtas atiteko trims paveldėtojams (du iš jų gyvena užsienyje, viena – Lietuvoje). Trys paveldėtojai įgaliojo advokatų profesinę bendriją “Euroteisės biuras” parduoti Vilkėno dvaro sodybos rūmus, esančius Šilutės rajone.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kultūros paveldo departamentas pritaria valstybės saugomo, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto Vilkėno dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1016) pardavimui. Dvaras su dvidešimčia hektarų žemės parduodamas už 400 tūkst. eur. Dėl tikslesnių pardavimo detalių kreiptis į savininkus atstovaujančią advokatų profesinę bendriją.

Vilkėno dvaras pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui. Padalijus Švėkšnos dvaro valdą, savarankiško Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Steponas Juozas Broel Pliateris (1798-1867). 1843 m. Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas.

XIX a. 7 dešimtmetyje valdą paveldėjo Pranciškaus sūnus Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris (1844-1922). Jo valdymo metu pastatyti kiti iki šiol išlikę sodybos pastatai. Aleksandras fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla. 1880-1882 m. buvo vykdomas Vilkėno dvaro žemių atribojimas. 1876 m. ūkinio kiemo Š pusėje architektas I. Seemel suprojektavo didelio tūrio medinę daržinę su užvažiuojamuoju tiltu (neišlikusi). 1886 m. greta pastatytas išlikęs mūrinis ūkinis pastatas.

1880 m. Aleksandro Pliaterio ir jo žmonos iniciatyva pradėta parko rekonstrukcija, pasodinta liepų alėja. 1897 m. pastatyti neorenesansiniai dvaro rūmai, įvažiavimo kelio vartai. 1891 m. atstatyta potvynio pralaužta Vikėno malūno užtvanka.

Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą. 1912 m. Aleksandro duktė Janina Pliaterytė (1982-1940) ištekėjo už Švėkšnos grafo Adomo sūnaus Jurgio Pliaterio (1875-1943). Tėvui mirus 1922 m. Janina gyveno Vilkėno dvare, o vyras Jurgis – Švėkšnoje. Vykdant žemės reformą abiems dvarams palikta po 80 ha. Vilkėno dvaro žemės išparceliuotos 1923-1924 m. 1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka”. 1981 m. skulptūra išvežta restauruoti, perkelta į Palangos parką, Vilkėno dvaro parteryje stovi skulptūros kopija. 1940 m. sovietų vadžiai dvarą nacionalizavus, Janina Pliaterienė apsigyveno malūne, netrukus susirgo ir mirė Kaune. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvaro įkurti Švėkšnos vaikų namai. 1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokykla-internatą. Nuo 1979 m sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą dvaro rūmai liko tušti. 1993 m. dvaro rūmai ir parkas grąžinti Pliaterių paveldėtojai Laimei Felicijai Pliaterienei (1921-2015). 2007 m. jos lėšomis buvo atlikta rūmų išorės restauracija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 21 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių. Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

H. Šojaus muziejaus.

Birželio sukilimo sukakties proga Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai vykdė ekspediciją, kurios tikslas buvo nustatyti ir įamžinti pokario rezistentų atminimo ir žūties vietas Šilutės rajone.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 23-28 kartu su visa Lietuva minėsime garbingą birželio 23-osios sukilimo 80 metų sukaktį.

1940-1990 m. Lietuvoje vykęs Pasipriešinimas (Rezistencija) buvo lietuvių tautos ir Lietuvos valstybei ištikimų piliečių laisvės kova už valstybinę nepriklausomybę, laisvę ir demokratiją. Ši kova vyko tiek karinėmis (1941 m. Birželio sukilimas, 1944-1953 m. partizaninis karas), tiek taikiomis priemonėmis (dvasinė rezistencija, demonstratyvus Bažnyčios lankymas bei religinių švenčių šventimas, pogrindinė kova, rinkimų boikotas).

Pasipriešinimo strateginis tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Birželio sukilimo sukakties proga Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai vykdė ekspediciją, kurios tikslas buvo lokalizuoti ir įamžinti pokario rezistentų atminimo ir žūties vietas Šilutės rajone.

Muziejininkai dėkoja Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungai bei ilgametei pedagogei, kraštotyrininkei Onai Norkutei, padėjusiems surasti/identifikuoti 18 atminimo ir žūties vietų, ir kviečia visus jungtis prie šios akcijos, pagerbiant partizanų atminimo įamžinimo vietas.

D. Gailiūnienės nuotr.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Švėkšnoje.

Prabėgo jau 80 metų, kai mūsų žmonės išgyveno didžiulę tragediją. Ši skaudi sukaktis primena mums visiems, kas yra kančia, kas yra atmintis, kas yra viltis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tradicinių amatų centras, Švėkšnos muziejus ir seniūnija švėkšniškius, kaip ir kasmet, sukvietė ant Parakaunyčios kalno paminėti Gedulo ir vilties dieną renginyje „Vilties laiškai“.

Šiais metais teatralizuotomis miniatiūromis buvo perteikti Švėkšnos krašto žmonių – Tado Šaulio ir Elenos Juciūtės tremtyje išgyventi prisiminimai, kuriuos išjautė moksleiviai Tomas Chockevičius ir Raminta Jėgerytė. O emocijas dar labiau sustiprino Inkaklių folkloro ansamblio „Dainoriai“ atliekamos tremtinių dainos.

Renginio pabaigoje savo prisiminimais ir nuoširdžiais pasisakymais dalinosi susirinkusieji, kurie pasišnekučiuodami nenoriai skirstėsi namo.

Dėkojame, visiems, kurie prisidėjo organizuojant renginį, ir tiems, kurie atvyko pabūti kartu.

M. Dulkio, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Šeštadienio vakarą Švėkšnoje rinkosi renginių išsiilgę žmonės, kurie nekantravo linksmai pašėlti pagal vestuvių muzikantų atliekamas dainas, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Vestuvių muzikantai iš įvairių Lietuvos kampelių šiame Žemaitijos miestelyje rinkosi jau septintą kartą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak organizatoriaus Vytauto Raibio, šių metų šventės jis nedrįso pavadinti festivaliu, nes tik atlaisvėjus karantino reikalavimams sumanyta renginį vėl atgaivinti, o pasiruošti jam teko vos per 2 savaites.

„Nusprendžiau šventę pavadinti tiesiog vasaros sutiktuvėmis, – sakė V. Raibys. – Galvojau, kad atvažiuos tik keli vietiniai muzikantai, susirinks nedaug žiūrovų, tad ir pasirodymų vieta buvo pakeista“.

Anksčiau muzikinė fiesta vykdavo Švėkšnos parke, bet šį kartą – centrinėje miestelio aikštėje, ant lauko riedulių grindinio. Muzikantai suvažiavo ir iš tolimiausių šalies vietų. Nors organizatorius daug žmonių nesitikėjo, gausiai užplūdę smalsuoliai Švėkšnoje vasarą pasitiko su trenksmu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv., taip pat Vilkėno, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinių vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 7 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių. Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio šiaudinis sodas, kurį Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris” nariais suvėrė ir šių metų kovo 26 d. pakabino Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje – didžiausias Lietuvoje, praneša Lietuvos rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sodą sudaro aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis.

Medžiotojų klubo 'Ąžuolas' įtaisyta kamera užfiksavo laukinėje gamtoje vaikščiojančią mešką.

Trečiadienio vakarą, apie 23 val., Švėkšnos apylinkių miškuose (tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų) medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įtaisyta kamera užfiksavo neįtikėtiną vaizdą – laukinėje gamtoje vaikščiojančią mešką, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Tai patvirtino klubo narys Vidas Mauricas. Pasak vyriškio, šiuose kraštuose jau labai seniai niekas neatsimena tokio vaizdo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip teigė medžiotojas, paskutinė meška Lietuvoje buvo nušauta 1883 m., o pastaraisiais metais jos pasirodo tik kaip laikini svečiai iš užsienio, atkeliaujančios į Lietuvos Pietus.

lrv.lt nuotr.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė aplankė Šilutės rajone esantį Macikų lagerių kompleksą ir pagerbė Antrojo pasaulinio karo bei totalitarinių režimų aukų atminimą.

„Macikuose veikusiuose nacių ir sovietų lageriuose kalintų, suluošintų ir nužudytų žmonių likimai mums skaudžiai primena, kad totalitariniai režimai nesirenka aukų nei pagal tautybę, nei pagal profesiją ar dar kitus požymius. Šie režimai vykdė nusikaltimus žmoniškumui“, – pabrėžė premjerė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų ir šimtai kitų nacių ir sovietų lagerių, gulagų ar karo belaisvių stovyklų, iki šiol randamų masinių belaisvių kapaviečių liudija begalinius karo žiaurumus ir nusikaltimus žmoniškumui. Šie skaudūs istorijos puslapiai mus moko nelikti abejingus – solidariai veikti, kai matome kylančią grėsmę taikai ir stabilumui, ir stabdyti agresorių, kol dar nevėlu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Macikuose 15 metų veikė nacių ir sovietų totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą. Čia kalėjo daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1941–1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag Luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai. 1944–1946 metais sovietai lageryje kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus. Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais okupacinė sovietų valdžia įsteigė Gulago Šilutės (Macikų) lagerį, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami Lietuvos piliečiai, tarp jų dvasininkai, kultūros ir švietimo sričių atstovai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo nužudytos – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Šilutės rajono savivaldybė, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija sprendžia klausimus dėl Macikų lagerių komplekso sutvarkymo ir aukų atminimo įamžinimo.

Organizatorių nuotr.

Nuo gegužės 24 d. 8.00 val. iki gegužės 27 d. 24.00 val. Klaipėdos ir Šilutės rajonų Liekno, Ažpurvių, Piliakalnio, Stanaičių, Šiūraičių, Begėdžių, Parubežio, Norkaičių, Melželių, Būdviečių, Žagatpurvių, Jurkaičių, Žąsyčių ir Kalvėnų miškuose Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės Žvalgybos kuopa vykdys orientacinį žygį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kariai bus be ginklų, nebus naudojami šaudmenys ir pirotechnika. Apkasų įrengimo ir kiti kasimo darbai nebus vykdomi. Dalyvaus apie 40 karių, bus naudojamos 6 transporto priemonės – MB UNIMOG ir MB 290 GD.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo pirmadienio, gegužės 3 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis šildymo sezonas Šilutės rajone tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius – nuo 2020 m. spalio 14 d.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nuotr.

Penktadienį Žemaičių Naumiesčio centre, netoli paminklo Lietuvos nepriklausomybės laikų savanoriams, pastatytas ženklas, kuris vietos gyventojams primins, o užsukusiems svečiams sakys, ar nurodys, kad šie 2021 metai Žemaičių Naumiesčio gimnazijai yra jubiliejiniai – sukanka ne taip jau mažai – šimtas metų.

Sumanymas tokiu būdu priminti šią gražią datą kilo šios gimnazijos bendruomenei.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip sakė šios mokyklos direktorės pareigas einanti Vilma Bertašienė, šią žinią miesteliui norėta priminti meninėmis priemonėmis. Tai svarbu, nes didžioji dalis Žemaičių Naumiesčio gyventojų ir yra mokęsi šioje mokykloje. Tad šie metai visiems yra svarbūs. Šį 100 metų jubiliejinį ženklą sukūrė dailininkas Andrius Sirtautas.

V. Bertašienė sakė, kad pandeminiai metai gerokai sujaukė gimnazijos planus. Todėl šventinis renginys, į kurį ketinta pakviesti buvusius mokinius, mokytojus, nukeltas į rudenį. Žinoma, jei leis bendra šalies epideminė situacija.

Mokyklos bendruomenė, kiek leidžia esama padėtis, gyvena jubiliejaus ritmu. Visa tai atsispindi Žemaičių Naumiesčio gimnazijos atnaujintoje interneto svetainėje. Mokyklos jubiliejui skirtas atskiras svetainės puslapis - „100-metis“.

aad.lrv.lt nuotr.

Tyrimas tęsiamas.

Rusnės saloje, Atmatos upės pakrantėje, kur šių metų pradžioje triūsė medkirčiai, aplinkosaugininkai suskaičiavo ir išmatavo 5168 įvairaus skersmens ir rūšies kelmus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dabar, anot Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Jasiūnienės, vertinama ir sisteminama surinkta informacija.

Kai tyrimas bus baigtas, visą informaciją aplinkosaugininkai žada paskelbti viešai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 22 d. baigti pavasariniai aštriašnipių eršketų išleidimo į Nerį ir Šventąją darbai. Kita dalis šių karališkų žuvų jauniklių į laisvę bus išleisti rudenį.

Pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą šiais metais į Lietuvos upes numatyta įveisti daugiau kaip 20 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

1,5 tūkst. vnt. šią savaitę išleistų aštriašnipių eršketų užauginti Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Lervutes Lietuvai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, su kuriuo Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos specialistai palaiko glaudžius bendradarbiavimo ryšius.

Vidutinis į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris – apie 1 kg (0,8–1,3 kg). Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Laisvėje gyvenantys eršketai gali užaugti ir iki 300 kg svorio.

Visos šiemet į laisvę išleistos paaugintos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau, nuo 2006 m., prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba. Šiuo tikslu sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė dar 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. Per dešimtmetį į Lietuvos upes jau įveista beveik 250 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (toliau – LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą. Regiono herbo simbolio paieškos buvo plačiai aptarinėjamos regiono bendruomenėse, nušviečiamos žiniasklaidoje.

2015 metais regiono savivaldybių merai pasirašė Kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo finansuoti regiono heraldikos kūrimo darbus. Klaipėdos universitete užsakytas krašto heraldinio simbolio tyrimas.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad pagrindinė kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldinė figūra galėtų būti briedis.

Tyrimo išvadose teigiama: „Šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje. Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos/Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais. Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. Per kelis šimtmečius briedis ar jo ragų menčių vaizdiniai tapo natūraliu Rytų Prūsijos kultūrinio ir istorinio kraštovaizdžio simboliu ir regioniškumo reprezentantu. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, briedžio vaizdinys išlieka krašto įvairių tautinių grupių (lietuvių ir vokiečių) viešosios erdvės reprezentacijose. Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai/lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu.“

Apibendrinęs visus gautus pasiūlymus, remdamasis Klaipėdos universiteto mokslininkų parengta istorine medžiaga, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas (jį sudaro atstovai iš visų regiono savivaldybių) nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.

Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys (pastarosioms teko herbo skydininkių vaidmuo).

Tačiau pradėjus bendrauti su Lietuvos heraldikos komisija dėl tolimesnių veiksmų, buvo sulaukta vienareikšmio pasirinkto briedžio simbolio atmetimo. LHK argumentavo, jog Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų ir pasiūlė ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar pan.).

Tačiau siūlomi kiti simboliai jau anksčiau buvo svarstomi per diskusijas dėl pagrindinio herbo simbolio parinkimo ir nutarta, kad briedžio simbolis yra kur kas labiau pagrįstas, atspindintis viso regiono savitumą. Po jo atmetimo Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje. Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.

Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, ir švęsdami 2023 metais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, galėsime džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika.

Balandžio 21 dieną į Prezidentą kreipėsi ir Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT), paremdama savo padalinio Mažosios Lietuvos tarybos poziciją. EKGT įsitikinimu, istoriniai tyrimai ir jais pagrįsta vietos žmonių nuomonė kuriant krašto heraldinius ženklus turėtų būti lemiamas veiksnys.

V. Venckus. (Policijos nuotr.)

Policijos pareigūnų padėkos žodžių sulaukė Žemaičių Naumiesčio gyventojas Valdas Venckus, kuris kapinėse rastą vyrišką rankinę su pinigais ir dokumentais nedelsdamas perdavė policijai.

V. Venckus pasakojo, kad ir pats buvo patekęs į panašią situaciją. Atgauti savo pamestą piniginę vyriškiui buvo maloni staigmena.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK viršininkas Remigijus Rudminas pasidžiaugė, kad Šilutės rajonas turi sąžiningų piliečių.