www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klimato kaitai neaplenkiant ir Lietuvos, vasaromis vis dažniau vargina užsitęsusios karščio bangos. Vienas iš sprendimų, pasak mokslininkų, yra atkurti nusausintas pelkes. Būtent pelkės, kartu su miškais, atlieka svarbų vaidmenį reguliuodamos mikroklimatą ir padėdamos sušvelninti alinančias karščio bangas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų buvo nusausinti ar kitaip pažeisti net trys ketvirtadaliai pelkių. Šiuo metu, pasitelkiant ir Europos Sąjungos lėšas, vykdomi pelkių atkūrimo darbai.

Gamtininkų pastangomis buvo atkurta tarptautinio garso Aukštumalos pelkės vakarinė dalis, turinti telmologinio draustinio statusą. Ši pelkė įtraukta į tarptautinę Ramsaro konvenciją. Vandens lygio atkūrimo darbai vykdyti ir Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate.

Šiuo metu Žemaitijos nacionaliniame parke atkuriama Užpelkių pelkė. Joje LIFE programos „Naturalit“ projekto lėšomis buvo pakeltas vandens lygis, o labiausiai pažeistose vietose pasodinti kiminai, kurie turėtų paspartinti pelkinių augalų ir durpėdaros atsikūrimą.

„Pelkės reguliuoja mikroklimatą ir yra nepralenkiamos troškulio malšintojos, nes sukaupia vandenį ir neleidžia jam iš sausumos staigiai nutekėti upėmis, o dirvožemiui perdžiūti, – aiškina botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. – Tas vanduo, sukauptas durpėse kaip kempinėje, pamažu garuoja ir drėkina orą, todėl vasaros karščių ir sausrų laikotarpiai prie pelkių nebūna tokie ekstremalūs, bet žymiai palankesni visai gyvybei. Pelkės atlieka ir temperatūrų reguliatoriaus vaidmenį. Žiemą prie pelkių šalčiai būna mažesni, o vasarą jos ne taip greitai įkaista, vasaros pradžioje jos dar būna gana vėsios. Dabar, kai keičiasi klimatas, o vasaros darosi karštos, sausringos, ypač svarbu išsaugoti esamas pelkes ir atkurti nusausintas, kad jos būtų tais vandens rezervuarais ir pamažu atiduotų vandenį aplinkai“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Botanikos mokslų daktarė aiškina, kodėl būtina atkurti sovietmečiu numelioruotų pelkių vandens lygį ir kodėl nusausintos pelkės nebeatlieka klimato reguliatorių vaidmens, o priešingai – prisideda prie klimato kaitos.

„Drėgmė pelkei yra gyvybiškai svarbi, nes ji formuojasi ir egzistuoja tiktai tuomet, kai pakanka vandens. Kad vyktų durpėdara, vandens lygis turi būti toks, kad apsemtų negyvą fitomasę, kad ji ne supūtų, o užsikonservuotų, – aiškina dr. Dalytė Matulevičiūtė. – Kitaip tariant, kad virstų durpėmis, nes durpės yra nepilnai susiskaidžiusi fitomasė. O ji nepilnai susiskaido tada, kai vanduo išstumia orą ir puvimo bakterijos, kurioms būtinas deguonis, negali tos fitomasės suskaidyti. Tuo tarpu, kai pelkė nusausinama, į durpių klodą pakliūva deguonis. Bakterijos pradeda vykdyti savo darbą, skaido negyvą fitomasę ir į orą išsiskiria anglies dioksidas, kurį prieš kelis šimtus ar kelis tūkstančius metų pelkiniai augalai paėmė iš oro, pavertė organiniais junginiais, ir organinių junginių pavidalu ta anglis buvo užkonservuota.“

Taip, pasak botanikės, mes vietoje klimato reguliuotojos ir organinės anglies saugyklos turime anglies dioksido emisijų šaltinį.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Birželio pradžioje lyg perkūnas iš giedro dangaus švėkšniškius pasiekė žinia, jog miestelyje gali nebelikti pašto skyriaus. Gyventojams netekus galimybės gauti paslaugų vienoje vietoje, baiminamasi, kad paslaugų prieinamumas taps labai sudėtingas, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, oficialiame AB Lietuvos paštas pranešime, kuriuo savo feisbuko paskyroje pasidalino Švėkšnos seniūnija, apie uždaromą pašto skyrių Švėkšnoje neužsimenama. Net priešingai – informaciniame rašte gražiai teigiama, kad perorganizavimas vyks siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ir patogų jų prieinamumą visiems, ir nurodoma, jog paslaugų teikimas bus organizuojamas tiesiog kitaip. O pašto skyrius visiškai nebus uždarytas.

Skelbiama, kad nuo liepos 19 d. visas paslaugas seniūnijoje teiks mobilusis laiškininkas, kurį galės išsikviesti kiekvienas. Esą toks modelis jau pasiteisino kaimiškosiose vietovėse ir net leidžia gyventojams suteikti platesnį paslaugų spektrą.

Tačiau švėkšniškių tokie žadami teigiami pokyčiai neįtikino. Vos per 2 savaites surinkta daugiau nei 800 parašų, palaikančių Švėkšnos pašto išsaugojimą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nustatyta, kad Šilutės rajone žuvys gaišo dėl deguonies trūkumo.

Aplinkos apsaugos departamentui savaitgalį pranešta, kad Šilutės rajone, Leitės polderyje, matomos nugaišusios žuvys. Aplinkosaugininkai, gavę pranešimą, iš karto nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius deguonies kiekiui nustatyti. Tyrimų rezultatai rodo, kad deguonies kiekis vandens telkiniuose kritiškai žemas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savaitgalį paimti mėginiai Leitės polderyje ir Leitės upėje, taip pat Veižo upėje ir Veižo vasaros polderiuose. Nustatyta, kad deguonies kiekis vandenyje vietomis siekė nuo 0,6 mg/l iki 1,2 mg/l.

Pastebėtina, kad kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvų organizme prasideda negrįžtami procesai. Kai deguonies kiekis nukrinta žemiau negu 1 mg/l, žuvys gaišta.

Sekmadienį vakare gauta pranešimų, kad pastebėtos nugaišusios žuvys Gėgės upėje.

Šiandienos duomenimis, Gėgės upėje, ties Plaškių kaimu, deguonies kiekis vandens telkiniuose vietomis buvo 0,4 mg/l, arčiau Nemuno žiočių deguonies kiekis siekė 4,7 mg/l. Atlikus tyrimus Nemune – 7,2 mg/l.

Vietose, kur pastebimas daugiausia negyvų žuvų, deguonies kiekis žemiau kritinės normos – nuo 1,5 mg/l , o gilesniuose vandenyse mažiau nei 1 mg/l.

Aplinkosaugininkai tęsia darbus, stebi vandens telkinius.

„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta. Be to, pakilus vandens temperatūrai, prasideda intensyvi augalų vegetacija, pagreitėja puvimo procesai, todėl vanduo dar greičiau praranda deguonį. Dėl šios priežasties tokiuose vandens telkiniuose žuvys ima dusti“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Ramūnas Strukčinskas.

Aplinkosaugininkas atkreipia dėmesį, kad seklesni vandenys įšyla greičiau ir žuvims nebėra kur slėptis. Be to, kylančiai vandens temperatūrai jautresni žuvų jaunikliai – suaugusios žuvys yra judresnės ir stipresnės.

„Nereikia pamiršti, kad vandens augalijai ir gyvūnijai pražūtinga ir tarša. Pavyzdžiui, kai nuotekos neišvalomos iki reikiamų koncentracijų, vandenyje susidaro azoto ir ypač fosforo junginių perteklius, ir tada prasideda intensyvus vandens žydėjimas. Dumbliai ne tik naudoja deguonį – jie greitai žūsta, taigi ima pūti ir sunaudoja dar daugiau deguonies“, – aiškina R. Strukčinskas.

Dar vienas patarimas, priduria aplinkosaugininkas, nušienautų pakrantėse meldų nepalikti pūti vandenyje – reikėtų juos išgriebti į krantą.

www.siluteinfo.lt nuotr.

Pernai, visame pasaulyje minint Šv. Jokūbo metus, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras kartu su partneriais iš 10 Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrų, pateikė paraišką „Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje“ Lietuvos kultūros tarybai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šv. Jokūbo kelias – tai piligriminis pėsčiųjų kelias, jungiantis Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelio tinklu, besitęsiančiu į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela) Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas. 1987 m. spalio 23 d. Europos Taryba (angl. Council of Europe) paskelbė Santjago de Kompostelos deklaraciją, kurioje nutarta, kad Šv. Jokūbo kelias ir jo atšakos visoje Europoje yra pirmasis Europos kultūros kelias. Europos Tarybos Kultūros kelių instituto sprendimu sertifikuotas Šv. Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje su visomis keturiomis jo atšakomis – Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Viena iš atšakų eina per Vakarų Lietuvą, tad nutarta ją paženklinti ir pritaikyti piligrimams.

Bendradarbiaujant su Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrais, vietos bei tikinčiųjų bendruomenėmis, seniūnijų ir regioninių parkų darbuotojais šią vasarą baigiamas ženklinti Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje. Jo pradžia Telšiuose, o pabaiga Seredžiuje (Jurbarko raj.). Kelias eina per Telšių, Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Jurbarko rajonų, Palangos ir Klaipėdos miesto savivaldybes.

Visas maršrutas Vakarų Lietuvoje driekiasi apie 460 km. Jį sudaro 19 skirtingo ilgio atkarpų. Keliaujant jomis, atrasite gražiausius Vakarų Lietuvos kampelius, Baltijos jūros pakrantę, pažintinius takus, gamtos paveldo objektus, kopsite į piliakalnius, aplankysite bažnyčias, muziejus, pilis ir kitus reikšmingus kultūros paveldo objektus. Kiekvieno etapo pabaigoje pateikiami nakvynės vietų, kuriose laukiami piligrimai, pasiūlymai. Kai kurie etapai turi ir tarpines nakvynės vietas. Taip pat kiekviena atkarpa turi aprašymą, o prireikus daugiau informacijos visada keliaujantiems pagelbės turizmo informacijos centrai, esantys šiame kelyje.

Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje paženklintas specialiu visoje Europoje vienodu Šv. Jokūbo kelio ženklu – geltona kriaukle mėlyname fone. Tiesa, Telšių mieste ir rajone, Palangos bei Klaipėdos miesto savivaldybėse Šv. Jokūbo kelio ženklų nutarta atsisakyti dėl vizualinės taršos. Tačiau per šias savivaldybes driekiasi virtualus maršrutas. Nepasiklysti padės ant kai kurių ženklinimo stulpelių esantys QR kodai, kuriuos nuskenavus gaunama visų atkarpų ir apgyvendinimo vietų informacija bei bendras kelio žemėlapis.

Visas Šv. Jokūbo kelio žemėlapis ir atkarpų aprašymai: https://www.klaipedosrajonas.lt/jokubo-kelias/.

vvkd.lt nuotr.

Ministrų kabinetui išvažiuojamajame pasitarime su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais aptariant laivybos upių keliu gaivinimo klausimus, pakartotas Vyriausybės tikslas – ilgiausią šalies upę dar iki 2024 m. pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau įgyvendiname projektus, sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. 2021 m. pradėtas ir tęsiamas TEN-T vandens kelio modernizavimo strateginis projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje. Įgyvendinus projektą, apie 225 km ilgio upės tėkmę ir vandens gylį reguliuos ne mažiau kaip 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, kurios reguliuos upės vagą. Taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Nemune iki Kuršių marių galės patogiai plaukioti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai, laivyba bus galima visus metus. Upe galėtų būti gabenami bet kokios rūšies didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai: konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai.

Krovinių gabenimas laivais yra keliskart pigesnis nei kelių transportu. Standartinis sunkvežimis perveža maždaug 25 t krovinių, o 1000 t talpos barža perplukdo 40 kartų daugiau krovinių.

Pasak ministro, kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu iki 2024 m. gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Aktyvios ir kokybiškos vandens kelių infrastruktūros plėtros puikus pavyzdys yra „degalinės ant vandens“, pristatytos šio sezono pradžioje. Vidaus vandens kelių direkcija pagamino, įrengė kuro laikymo talpyklas – mobilias degalų stoteles “ant vandens”, talpinančias 10 t kuro laivams, kurios pastatomos populiariose laivybai vietose: Nidoje, Svencelėje, Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje. Plūduriuojančios degalų stotelės stovės prie uostų ir prieplaukų.

Šiemet pristatytas ir pirmasis Lietuvos vidaus vandenų kelių navigacijos e-žemėlapis, kuriame pateikiama svarbiausią informaciją laivavedžiams: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir kuro pasipildymo vietas, tiltus.

Vidaus vandenų laivybos potencialas plėtojimas ženkliai prisidės siekiant tvaresnės šalies vidaus transporto plėtros atliepiant į Žaliojo kurso iškeltus tikslus ir siekiant nulinės CO2 emisijos iki 2050 metų. Europos Sąjunga kartu su Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2050-ųjų pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Kroviniu ekspedijavimas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 6 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai

vvkd.lt nuotr.

Kanalas sezonui paruoštas, laivyba per šliuzą atidaryta.

Šiuo metu eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis Lietuvoje siekia 450 km. Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose kaupiasi sąnašos, Kuršių ir Kauno mariose atsiranda augalinės kliūtys, kurios laikui bėgant gali tapti kliūtimi laivams. Vidaus vandens kelių direkcija nuolatos prižiūri vidaus vandens kelius, valo vandens vagas, jas reguliuoja, ženklina farvaterį, vykdo hidrografinius darbus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidaus vandens kelių direkcija eksploatuoja Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožą nuo Minijos iki Drevernos upės. Informacija apie jo būklę žinoma. Atlikti batimetriniai matavimai, padaryti kanalo pylimų nuo Minijos iki Drevernos upės skenavimo (fotografavimo) darbai su lazerine sistema Lidar, nustatyti pylimo aukščiai, augmenijos situacija. Analogiški darbai atliekami ir likusioje Vilhelmo kanalo dalyje nuo Drevernos iki Klaipėdos. Įplaukimas į Vilhelmo kanalą reikalavo valymo. Dar gegužės mėnesio pabaigoje buvo vykdomi valymo darbai ties Lankupių šliuzu iki Minijos upės. Šiame 150 m ilgio kanalo ruože buvo susidariusi sekluma, dėl jos net ir mažos grimzlės laivai sunkiai galėjo praplaukti – gylis buvo tik apie 0,5 m. Šiuo metu šiame ruože, kaip ir visame kanale, užtikrinimas ne mažesnis kaip 1-1,5 m net ir esant sausringam laikotarpiui. Kitas VVKD žingsnis atlikus valymo darbus – kanalo krantuose esančių išvirtusių medžių šalinimas, kanalo gylio stebėjimas ir informacijos laivavedžiams teikimas, o esant seklumoms, – jų šalinimas.

Ką reikia daryti, kad Vilhelmo kanalu laivyba vyktų saugiai, komfortiškai ir intensyviai, Vidaus vandens kelių direkcijai atsakymai aiškūs, tačiau vien norų neužtenka, reikalinga ir valstybės parama, t. y., finansavimas bei politiniai sprendimai dėl Klaipėdos III vandenvietės iškėlimo. Natūra 2000 teritorija, žinoma, taip pat įpareigoja laikytis itin griežtų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad laivyba vykdoma kanalo viduriu, aplinkos ministro nurodymu juo galima plaukioti tik mažiausiu savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Direkcija įrengė laivų plaukimo greitį ribojančius ženklus (5 km/h). Tai padaryta ne tik dėl prasilenkiančių laivų saugumo, bet ir dėl poveikio krantams mažinimo. Direkcija siekia kuo efektyvesnio kanalo panaudojimo. Tai yra įrašyta ir Lietuvos Respublikos bendrajame plane, numatomos priemonės jo būklei pagerinti ir šiuo metu Susisiekimo ministerijos užsakymu rengiamoje studijoje „Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa (studija)“.

Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi, kad Vilhelmo kanalo panaudojimas labai perspektyvus. Jau dabar galima laivyba maršrutu Atmata-Minija-Karaliaus Vihelmo kanalas-Dreverna-Kuršių marios-Atmata, o perspektyvoje, iškėlus Klaipėdos III vandenvietę ir atvėrus išplaukimą į Klaipėdą, jo svarba laivybai dar labiau išaugtų.

kam.lt nuotr.

Birželio 13–22 d. Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ (toliau – brigada ,,Žemaitija”) karinės pratybos ,,Žemaitijos griausmas 2022” (angl. ,,Griffin Thunder 2022”), kuriose dalyvaus apie 500 karių.

Pratybos vyks Šernų, Dumpių, Kliošių, Ožkarčių, Gnybalų, Šilmeižių, Joniškio, Žagatpurvių, Parubežio, Jomantų, Begėdžių miškuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Žemaitijos griausmas 2022“ – tai suplanuotas karinio rengimo ciklo renginys, kuris neturi sąsajų su geopolitine situacija regione. Tikslas – įvertinti brigados „Žemaitija“ vadovybės Štabo ir Prieštankinės kuopų bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulienių artilerijos bataliono baterijų gebėjimą vykdyti gynybines operacijas. Pratybos bus vykdomos 3 fazėmis: pasirengimas, užduočių vykdymas ir šaudymas iš 105 mm haubicų į jūros taikinius.

Šiose pratybose dalyvaus ir kiti kariniai vienetai: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji ir Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinės bei sąjungininkai iš Portugalijos rotacinių pajėgų ir Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų kovinio palaikymo sraigtasparniai „Puma“.

Taip pat, kaip viena iš sudėtinių pratybų dalių, birželio 18–20 d. Kairių poligone bus vykdomas kovinis šaudymas į jūros taikinius iš 105 mm haubicų, todėl pranešame apie galimus nepatogumus dėl triukšmo. Šaudymai ir technikos judėjimas vyks darbo valandomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žaliausiomis pripažintos Vilniaus miesto, Druskininkų ir Jonavos rajono savivaldybės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį, minint Pasaulinę aplinkos dieną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmą kartą įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms – Vilniaus miesto, Druskininkų ir Jonavos rajono. Jos tapo šių metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo, kuris sudarytas pirmą kartą, lyderėmis.

Reitingas sudarytas siekiant stiprinti savivaldybių konkurencingumą bei skatinti LR Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose. Jis sudarytas iš 56 kriterijų, kurie suskirstyti į 9 skirtingas aplinkosaugos tikslus apimančias sritis tokias kaip atliekų prevencijos ir tvarkymo, prisitaikymo prie klimato kaitos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo pirmadienio, gegužės 2 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis šildymo sezonas Šilutės rajone tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius – nuo 2021 m. spalio 11 d.

zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos tęsia aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvos upėse darbus. Praėjusią savaitę baigti pavasariniai šių retų žuvų žymėjimo ir išleidimo į Nerį bei Šventąją darbai – 1000 vnt. aštriašnipių eršketų metinukų įkurdinti naujuose namuose. Kita dalis šių karališkų žuvų į šalies upes bus išleista rudenį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įveistii aštriašnipiai eršketai Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje paauginti iš lervučių, kurias pernai Žuvininkystės tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas. Su šia užsienio įstaiga palaikomas glaudus bendradarbiavimo ryšys. Šiemet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų lervučių.

Vidutinis šią savaitę į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris yra apie 550 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.

Bet kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolimesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria 47 kg. Jis yra 10 metų amžiaus. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.

Visos šiemet į laisvę išleistos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba. Buvo sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė, kuri 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. Juo vadovaujantis rengiami visų įsitraukusių šalių vandens telkinių įžuvinimo aštriašnipiais eršketais planai.

Šiemet pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 metų planą į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 21 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

lrv.lt nuotr.

Visiems atvykusiems ukrainiečiams yra surandamas būstas bei organizuojamas maitinimas, pavėžėjimas, padedama susitvarkyti įvairiausius gyvenimui Lietuvoje būtinus dokumentus, organizuojama medicininė priežiūra, konsultuojama visais klausimais bei padedama išspręsti problemas, su kuriomis ukrainiečiai susiduria atvykę į Lietuvą, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizuojamas ukrainiečių įsidarbinimas, vaikų ugdymo procesas, lietuvių kalbos mokymo kursai, vaikai aprūpinami kompiuteriais, kad galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Savivaldybėje ukrainiečiams organizuojamas nemokamas laisvalaikio užimtumas, vaikai turi galimybę lankyti įvairius būrelius, kultūros įstaigas. Jie aprūpinami drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis buitinėmis priemonėmis, baldais ir kt.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Po trejų metų pertraukos Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios prieigas vėl papuošė Velykų medis. Tai – dar 2017 m. asociacijos “Švėkšniškių sambūris” pradėta tradicija, kuri dėl Lietuvą užklupusios pandemijos buvo nutrūkusi, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Šiemet ant medžio pakabinti iš siūlų pagaminti paukščiukai, bet ir papuoštiems kiaušiniams rasta vietos – šie buvo sukabinti ant specialiai paruoštos arką primenančios konstrukcijos virš medelio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvienais metais aktyviųjų sambūriečių sukurtas Velykų stebuklas buvo įrašomas į Lietuvos rekordus fiksuojančios agentūros sąrašus, kaip daugiausia ant medžio pakabintų margučių. Šį kartą taip pat pretenduojama pasiekti rekordą – kaip daugiausia ant medžio pakabintų iš siūlų pagamintų paukštelių – 9500.

„Tiesiog norėjosi sugalvoti kažką naujo. Šiais metais mūsų darbą galime vadinti „Gyvybės medžiu“, nes čia artėjančio pavasario gyvybės ženklai: paukščiai, kiaušiniai“, – sakė asociacijos pirmininkė Ingrita Riterienė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 10 d. paskelbta navigacijos pradžia Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Navigacija tęsis iki lapkričio 22 d. Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 450 km, t. y. 5 km daugiau nei 2021 metais. 2022 metų navigacijos sezoną vidaus vandenų laivyba pasitinka su atnaujinta infrastuktūra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujam navigacijos sezonui Lietuvos vandenų keliai pažymėti daugiau kaip 400 bujų, iš kurių virš 100 naujos, švienčiančios ir modernios bujos. Taipogi atnaujinti uostai, naujai įrengiamos degalų stotelės. Papildomai bus eksploatuojama vandens kelio atkarpa nuo Svencelės iki Kintų su perspektyva šiuo keliu pasiekti Ventės ragą.

Laivybos mylėtojams jau paruošta Nemuno upė nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marios. Juose paženklintas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai, vykdomi valymo darbai, laivavedžiams aktuali informacija skelbiama Direkcijos svetainėje. Likusieji valstybinės reikšmės vandens keliai bus paruošti iki balandžio 25 d., o navigacija juose truks iki spalio 23 d.

VVKD įsigijo naują modernia įrangą, skirtą ištisiniam upės dugno skanavimui – tai daugiaspindulis echolotas NORBIT. Naujoji įranga skanuoja ištisą dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus jų situaciją, arba bus šalinamos iš farvaterio arba ženklinamos navigaciniais ženklais. Tai leis pateikti upeiviams daug tikslesnę informaciją apie vandens gylius ir parametrus.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija linki saugaus ir smagaus naujo laivybos sezono ir primena, kad būtumėte atidūs, kadangi Nemuno upėje šiuo metu vykdomi “TEN-T kelio E-41 modernizavimas” statybos darbai, (už laivakelio ribų) yra hidrotechnikos statinių – bunų, kurių, esant aukštesniam vandens lygiui, nesimato, todėl būtina vadovautis laivakelį žyminčiais ženklais ir plaukti farvateriu. Primename, kad dešinioji laivakelio pusė yra ženklinama raudonais kelio ženklais, o kairioji – žaliais.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė. (asmenio archyvo nuotr.)

Nuo karo siaubo Ukrainoje bėgantys vaikai ir jų šeimos atsiveža įvairias, dažnai skausmingas, patirtis ir jų įsitraukimui į bendruomenės gyvenimą reikia laiko, sako Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė.

Ji pati lankėsi šeimose, susipažino su mamomis, kvietė vaikus į mokyklą. Pamažu vaikai įsitraukė, nes yra imlūs, smalsūs, o ir nauji bendraklasiai juos pasitiko labai geranoriškai. Pirmomis savaitėmis vaikai tik susipažino, vyko į ekskursijas, baseiną. Pokalbiuose su bendraamžiais iš pradžių padėjo „Google“ vertėjas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Miestelio gimnazijoje dabar mokosi 14 vaikų iš Ukrainos – nuo pirmokų iki devintokų. Į Švėkšną daugelis atvyko su mamomis ar tetomis prieš gerą mėnesį ir gimnaziją lanko jau nuo kovo 7 d.

Kvietė ateiti susipažinti

„Kai sužinojau, kad į mūsų miestelį atvyko ukrainiečių su vaikais, pati važiavau pas juos susipažinti. Buvo pirmosios jų dienos pas mus, jie išsigandę, nieko čia nepažįsta, o dar prisistato mokyklos direktorė. Raminau, juokavau. Kai pradėjo megztis pokalbis su mamomis, vaikai atsipalaidavo, pakviečiau ateiti į mokyklą – tiesiog apsidairyti, pasižiūrėti, sutapo, kad ir palaikymo Ukrainai renginį planavome“, – pasakoja D. Dirgėlienė.

Direktorės žodžiais, nuo karo bėgančių nei suaugusiųjų, nei vaikų, negalima išsyk siųsti į darbus, pamokas ar kažkokius kitus įsipareigojimus. Pirmiausia mums, priimantiesiems, reikia užsitarnauti jų pasitikėjimą, sukurti jiems socialinį, psichologinį saugumo jausmą, aprodyti aplinką, kad jie pasijustų geriau. Taigi pirmosios savaitės buvo skirtos vaikų adaptacijai, pažinčiai tiek su mokykla, tiek su miesteliu ir visu Šilutės kraštu. Visiems ukrainiečių vaikams – nuo jauniausių iki vyriausių, o kartais dalyvaudavo ir jų mamos, – vyko bendri teminiai užsiėmimai. Į mokyklą jie ateidavo maždaug 4 valandoms: vyko lietuvių kalbos diena, kai visi pažindinosi su mūsų kalbos pagrindais, buvo įdomiosios biologijos, fizikos dienos – kai ukrainiečiai keliavo į Ventės ragą, mokėsi gimnazijoje, sporto diena – kai visi džiaugėsi baseinu ir t.t.

Kaip pasakoja direktorė, taip vaikus pažino mokyklos pedagogai, administracija, o per bendras edukacines veiklas – ir mokiniai.

„Mūsų vaikai greitai pasitelkė į pagalbą „Google vertėjus“ ir rado bendros kalbos, veiklų su bendraamžiais“, – kalba D. Dirgėlienė.

Anot jos, kalbos barjeras iškyla ir jaunesniems mokytojams, kurie nemoka rusiškai. Padedant savivaldybei, mokykloje jau dirba mokytojų padėjėjas, kuris padeda vertėjauti per pamokas.

Į pamokas – tik po dviejų savaičių

Ukrainiečiai jų amžių atitinkančiose klasėse mokytis pradėjo maždaug trečią mokyklos lankymo savaitę – jie turėjo individualius tvarkaraščius po 4–5 pamokas per dieną. Nuo šios savaitės visi jau mokosi pagal bendrą tvarkaraštį.

„Anot vyresniųjų mokinių, ir Ukrainoje jie mokėsi tuos pačius dalykus, bet skiriasi mokymo metodikos, būdai. Sako, kad pas mus įdomiau. Vienas vaikinas išėjęs iš matematikos pamokos tvirtino, kad šitos temos namuose nesupratęs – o dabar jam aišku“, – pasakoja D. Dirgėlienė ir prideda, kad tie ugdymo programų skirtumai, tikėtina, gali išryškėti pasimokius ilgiau.

Bendrauja su mokinių šeimomis

Pasak gimnazijos direktorės, kad vaikai mokykloje jaustųsi kiek įmanoma geriau, bendrauti reikia ne tik su jais, bet ir su jų šeimomis. Mokyklos iniciatyva vaikų mamoms ir globėjoms suskurta speciali grupė socialiniuose tinkluose, kad jos gautų informacijos apie vaikų veiklas mokykloje, įvykius miestelyje.

„Sakyčiau, kad vaikai atsiveria, patiki saugumu. Prisimenu, kai susipažinau su vienu paaugliu, jis sėdėjo kambario kampe su dviem kapišonais ant galvos. Nei žodžio nepasakė man. Galvojau, vaikeli, kaip mes tave prakalbinsim, ar prakalbinsim. Kapišonus jis jau nusiėmė, ir jau sveikinasi, šypteli man. Visokių yra vaikų – kaip ir pas mus, ne visi mokytis nori, ne visiems sekasi, bet mokykloje jie jaučiasi vis drąsiau“, – sako D. Dirgėlienė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos darželius ir mokyklas lanko daugiau kaip 7 tūkst. Ukrainos vaikų. Dauguma lanko ugdymo įstaigas lietuvių mokomąją kalba. Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas. Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Žalgirių miškas. (L. Skirbutienės nuotr.)

Pirmasis Baltijos šalyse ekosisteminių paslaugų sertifikatas už miške puoselėjamą bioįvairovę išduotas Valstybinių miškų urėdijai.

Valstybinių miškų urėdija FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatui pasirinko unikalų pamario kraštą ir gavo FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatą už Žalgirių miške puoselėjamą biologinę įvairovę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Surinkti ir įvertinti daugiau nei dešimties metų duomenys, mokslinės ataskaitos bei palydoviniai vaizdai įrodė tvarų ūkininkavimą šiame miško komplekse, siekiant išsaugoti ir gausinti miško ekosistemas.

Iš viso pasaulyje yra išduota tik kiek daugiau nei 40 FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatų. Europoje tokius sertifikatus turi tik 5 šalys: Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir dabar Lietuva.

„Labai didžiuojamės tokiu įvertinimu, dėl kurio nemažai dirbome, specialistai bei centrinės administracijos darbuotojai ilgai rinko ir analizavo duomenis. Šiandien jau turime šio darbo rezultatus – sertifikuotas FSC ekosistemines paslaugas, kuriomis galės naudotis vietos bendruomenės, aplinkinių miestų ir rajonų gyventojai, visuomeninės organizacijos. O didžiausia nauda – gamtai, nes Žalgirių miške įsipareigojame nevykdyti ūkinės veiklos su tikslu išsaugoti biologinę įvairovę“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Ekosisteminės paslaugos – tai naudos, kurias žmogus gali gauti iš gamtos. Šias paslaugas sudaro penkios sritys: biologinė įvairovė, anglis, vanduo, dirvožemis ir rekreacija. VMU Šilutės regioninis padalinys pasirinko didžiausią dėmesį skirti biologinei įvairovei bei vertinti natūralių miško buveinių ir rūšių biologinės įvairovės išsaugojimo poveikius.

„FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatas – tai viena iš galimybių parodyti, kad miškas nėra tik medienos šaltinis. Tai ir tam tikrų ekosisteminių funkcijų išsaugojimas, ir įvertinimas, kad tai, ką teigia VMU yra tikra, tyrimais ir ilgalaikių stebėjimų duomenimis patvirtinta ir dokumentuota medžiaga. Valstybinių miškų urėdija, valdydama valstybės turtą – mišką, ne tik išgauna medieną, bet ir grąžina visuomenei naudą, kurią suteikia miškai“, sako Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.

Miškai visuomenei teikia visokeriopą naudą – nuo patikimo švaraus vandens srauto iki produktyvios dirvos ir biologinės įvairovės. FSC sertifikuotuose miškuose vertingos ekosistemos yra apsaugomos, o miško valdytojai įsipareigoja ir toliau ūkininkauti tvariai.

Valstybinių miškų urėdija tvarumo didinimo tikslais sertifikavo ekosistemines paslaugas 1231 ha miško ir pelkių ploto teritorijoje, Žalgirių miško komplekse. Šis miškas, esantis Nemuno deltoje, netoli Kuršių marių ir Baltijos jūros yra turtingas biologine įvairove. Čia išskirti gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės, kuriose gausu įvairiausių biotopų.

Žalgirių miške yra susidariusios palankios sąlygos natūralioms buveinėms bei įvairioms retosioms rūšims. Čia galima pamatyti paprastųjų apynių (Humulus lupulus), geltonųjų vilkdalgių (Iris pseudacorus), vingiorykščių (Filipendula), šliaužiančiųjų vėdrynų (Ranunculus repens)ir daug kitų šlapias vietas mėgstančių augalų.

Taip pat Žalgirių miške rastos saugomos rūšys: gebenė lipikė (Hedera helix), liūninė našlaitė (Viola uliginosa), žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum). 2021 m. čia perėjo 4 poros Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla), 1-2 poros Vakarinių vapsvaėdžių (Pernis apyvorus), 1-2 poros Erelių rėksnių (Clanga pomarina), 1 pora Paprastojų vištvanagių (Accipiter gentilis) ir 1 pora Didžiųjų apuokų (Bubo bubo).

Žalgirių miške yra aptinkamos EB svarbos natūralios buveinės: aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aukštapelkės. Didžioji Žalgirių miško dalis yra natūralios kilmės. Pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių metu didesnė miško dalis apsemiama. Po II pasaulinio karo buvo bandyta Žalgirių mišką ir Rupkalvių pelkę paversti šienaujamomis pievomis, tačiau gamtos nugalėti nepavyko, nes kanalai nebebuvo valomi ir užako.

Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstybė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją. Buveinių inventorizacijos metu buvo surinkti tikslūs jų plotų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už jų ribų.

„Šilutės regioninis padalinys ir jame vykdoma ūkinė, gamtosauginė veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo šiame regione. Norime parodyti mūsų įmonės atsakomybę ir siekį didinti miškų ekologinę vertė, kad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ūkininkauja tvariai, saugodami ir gausindami ekosistemas“, – sakė VMU Šilutės regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Loreta Skirbutienė.

„Ekosisteminių paslaugų sertifikavimui būtinas ilgalaikis įdirbis. Visų pirma, miškininkystės veikla turi būti nukreipta ne tik į miško išteklių naudojimą, bet ir jų apsaugą, būklės stebėjimą, tyrimus, duomenų rinkimą, savo veiklos adaptavimą, siekiant kuo geresnių rezultatų apsaugoti, išlaikyti ir skatinti ekosistemines paslaugas.

Norint gauti sertifikatą, visų pirma veikla jau turi būti vykdoma ir pritaikyta ekosisteminių paslaugų išsaugojimui kurį laiką, kitaip sakant, sertifikavimo metu vertiname informaciją iš praėjusio laikotarpio, atsižvelgiant į referencinius metus, nuo kurių vertinama ir analizuojama, ar ta veikla, kuri buvo vykdoma suderinama su ekosisteminių paslaugų būklės išlaikymu ar gerinimu. Jei veikla atitinka ekosisteminių paslaugų palaikymą ir gerinimą – galima išduoti tai patvirtinantį sertifikatą. Tai taip pat įsipareigojimas ateičiai – išlaikyti, gerinti būklę, kad ekosisteminės paslaugos būtų gyvybingos ilgus metus ir duotų grąžą visuomenei. Šiuo atveju – išsaugomas Žalgirių miško kompleksas su ES svarbos buveinėmis, kurios sudaro beveik 60% viso miško ploto“, – apie sertifikato išdavimo sąlygas paaiškina Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.

Šilutės regioninio padalinio FSC prekinių ženklų licencijos kodas FSC-C010054.

Tinklų pynėjos. Pirma iš kairės – ukrainietė Inna.

Prieš kiek daugiau kaip savaitę pabaigę pinti tris karo reikalams būtinus maskuojamuosius tinklus, naumiestiškės Jurgitos Gurevičiūtės suburti žmonės šiandien vėl imasi darbo. Kamufliažiniu paprastai vadinamas tinklas labai svarbus ir reikalingas ukrainiečiams jų kare su rusų okupantais.

Šįkart prie talkininkų prisijungė ir ukrainietė Inna su sūnumi Viktoru iš Kijevo, kurie sulaukė prieglobsčio Šilutėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

J. Gurevičiūtė prisimena, kad kovo pradžioje socialiniuose tinkluose pamatė kvietimą pinti tokius tinklus. Praktiškai tokių savanorių atsirado visoje Lietuvoje. O iš Šilutės nebuvo jokio garso. Tuomet ji susirado tokį kvietimą išplatinusios „Praeities žvalgo“ organizacijos narius ir pasisiūlė tai daryti Žemaičių Naumiestyje. Iš jų gavo tinklus. Dalį reikalingos pamušalinės medžiagos tos organizacijos žmonės taip pat atvežė.

Ji džiaugiasi, kad į kvietimą atsišaukė ne tik naumiestiškiai, bet ir šilutiškiai, gardamiškiai, degutiškiai bei iš kitur. Jų visas būrys per kiek daugiau nei savaitę tuos maskuojamus tinklus ir nupynė. Būta ir netikėtos pauzės, nes pritrūko tinkamos spalvos pamušalinės medžiagos. Pynėjai ir iš namų nešė, kaimynai kas turėdami dalinosi, bet vis vien pritrūko. Nemažai jos tuomet UAB „Šilutės vandenys“ nupirko, nemažai dovanojo parduotuvė „Fler“. Dirbančius talkininkus sriuba vaišino UAB „Valna“ kolektyvas. Už visa tai pynėjai labai dėkoja.

Tinklo taip pat dar davė ir Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai. Tiesiogiai jis ne visai tiko, nes yra sunkesnis. Tačiau, kaip sakė atvažiavę tinklų paimti „Praeities žvalgo“ žmonės, jis tikrai pravers kariams maskuojantis nuo priešiškos rusų kariuomenės.

Tik iš pirmo žvilgsnio kamufliažinio tinklo pynimas atrodo nesunkus darbas. Tačiau jis reikalauja ne tik atidumo, bet ir pirštų miklumo. Tad kiek atsipūtusios talkininkės naumiestiškės pasiūlė tęsti šį darbą. Juo labiau kad buvo likusios paruoštos tam reikalui medžiagos. O J. Gurevičiūtė visai sau netikėtai miestelio turguje tarp sendaikčių rado ir tinkamo tinklo. Dar jo nupirko vienoje iš Šilutės parduotuvių. Tad darbai vėl pajudėjo. O norintys prisijungti prie šio labai reikalingą ukrainiečių frontui darbą, turėtų skambinti Jurgitai telefonu 8 609 03514.

Šį kartą į maskuojamo tinklo pynimą įsijungė ir ukrainietė Inna. Ji su sūnumi Viktoru nuo kovo 8 dienos glaudžiasi pas kraštietę, kuri Šilutėje prieš kurį įsidarbino vienoje iš Šilutės įmonių. Siuvimu užsiimanti ukrainietė minėjo, kad jai taip pat pasiūlytas panašus darbas. Ji minėjo, kad tos įmonės savininkas nemokamai apgyvendino keletą nuo karo pasitraukusių ukrainiečių.

Taip visi, kas gali ir kaip gali, prisideda prie kuo greitesnės Ukrainos pergalės prieš ją užpuolusią ir šalį naikinančią Rusiją.

SLAVA UKRAINE!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2022 metų navigacijos sezoną vidaus vandenų laivyba pasitinka su nauja infrastuktūra. Vidaus vandens kelių direkcija pristato atnaujintą Uostadvario uostą ir Nidos prieplauką, naujai įrengtas keturias kuro laikymo talpyklas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidaus vandens kelių direkcija įrengia keturias mobilias “degalų stoteles” vandens keliuose – pagamino kuro laikymo talpyklas, talpinančias 10 t kuro laivams, kurios bus pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Plūduriuojančios kolonėles stovės prie uostų ir prieplaukų. Papildomai bus įrengiamos dar dvi tokio pat tipo kuro talpyklos Jurbarke bei Kauno mariose. Pasaulyje tai ne naujiena, o Lietuvoje iki šiol buvo tik viena antžeminė degalinė laivams Šilutėje. Naujosios degalų laikymo “stotelės” pradės veikti nuo gegužės mėnesio, bus sukurta galimybė pasipildyti benzino ar dyzelino net neišlipus iš katerio. Kuro kaina atitiks kainodarą kaip ir kitose regiono degalinėse.

Iš esmės atnaujintas Uostadvario uostas (Uostadvario g. 47, Uostadvario kaimas, Šilutės r.) – įrengiamos naujos pontoninės prieplaukos, rekonstruojamos uosto aikštelės, įrengtas automatizuotas atsiskaitymas už uosto paslaugas. Uoste taip pat įrengtos elektros energijos ir geriamo vandens kolonėles, slipas, netrukus pradės veikti minima “degalų stotelė”.

Nidos keleivinė prieplauka (Adresas – Naglių g. 16, Neringos miestas) yra Nidos uosto šiaurinėje dalyje. Prieplaukos krantinės ilgis – 130 m., ji naudojama keleiviniams laivams ( “Raketa”, “Svajonė” ir kitiems), kurie yra didesni negu pramoginiai laivai, todėl jiems ypatingai svarbi krantinės kokybė bei saugumas. Prieplaukos krantinė (vertikali sienutė, danga pagal krantinę) atnaujinta, pastatyti laivų stovėjimą reguliuojantys ženklai.

Baigiama atnaujinti vandens transporto infrastruktūra Kaune, Nidoje, Uostadvaryje yra tik dalis šio laivybos sezono naujienų. Pasitinkant naują navigacijos sezoną pasipildo 113 naujų bujų, keičia senus vandens kelių ženklus į naujus, modernius – šviečiančius ženklus.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija linki saugaus ir sėkmingo artėjančio naujo laivybos sezono!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 31d.- balandžio 1 d. Šilutės r. sav. vyks Lietuvos kariuomenės pratybos. Mokymai bus vykdomi Atmatos upės atkarpoje nuo žiočių į Kuršių marias iki sankirtos su Minijos upe iki Lankupių šliuzo, savo feisbuko paskyroje praneša Saugų seniūnija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

https://www.facebook.com/sauguseniunija

sumin.lrv.lt nuotr.

Bendrovė „YIT Lietuva“ pagal su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašytą sutartį atliks rajoninio kelio Šilutė-Ramučiai-Gardamas daugiau nei 5 km ruožo kapitalinio remonto darbus. Jų metu bus išasfaltuota paskutinė dar neasfaltuota šio valstybinės reikšmės kelio atkarpa ir pagerintos susisiekimo sąlygos Šilutės rajone. Darbų vertė sieks daugiau kaip 2 mln. eurų be PVM.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dviejų eismo juostų kelias atliekant asfaltavimo darbus bus šiek tiek praplatinamas. Bendras asfalto dangos plotis su kelkraščiais sieks 8 m. Atkarpoje taip pat bus įrengtos melioracijos sistemos, o 5 m gylyje skersai kelio – gelžbetoninė perdanga, jungianti skirtingose kelio pusėse esančius tvenkinius. Remontuojamoje kelio atkarpoje taip pat bus įrengtos dvi autobusų stotelės.

„Nuo modernios ir išvystytos kelių transporto infrastruktūros reikšmingai priklauso regionų augimo galimybės ir gyvenimo kokybė juose. Šiuolaikiški asfaltuoti keliai užtikrina saugesnį eismą ir mažesnę oro bei triukšmo taršą, efektyvesnį susisiekimą tarp mažesnių gyvenviečių ir rajonų centrų. Kelio atkarpos Šilutės rajone remontas prisidės prie modernaus ir šių dienų poreikius atitinkančio kelių transporto tinklo Vakarų Lietuvoje vystymo bei ženkliai pagerins eismo sąlygas Ramučių, Gardamo ir Šilutės gyventojams“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, atšilus orams bendrovė ruošiasi aktyviam kelio darbų sezonui tiek rajonuose, tiek miestuose. „YIT Lietuva“ pastaraisiais metais įgyvendina vis daugiau įvairios apimties infrastruktūros projektų, susijusių su kelių remontu ir priežiūra. Vykdydama juos bendrovė pasitelkia pažangiausius metodus ir geriausias Skandinavijos kolegų taikomas praktikas.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat vykdo kelio Pėžaičiai-Švėkšna 6 km ruožo kapitalinio remonto darbus Šilutės rajone bei kelio tarp Vilkyškių ir Tauragės rekonstrukciją, atlieka kelio Verdainė-Pašyšiai kapitalinį remontą, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio ir automobilių sankirtą Lentvario-Vievio pervažoje, vykdo šiaurinių ir pietinių Vilniaus miesto gatvių priežiūrą.