Daugiabučių namų renovacija Šilutės rajone

Apie tai kalbamės su kandidatu į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Arūnu Pupšiu.

- Kaip Jūs vertinate vykdomą daugiabučių namų renovaciją Šilutės rajone?

- Kalbant apie antrąjį etapą, t.y. daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą 2014-2020 m., mano manymu, renovacijos projektai Šilutėje yra vykdomi neblogai. Šilutės rajono savivaldybė suderino 33 daugiabučių namų investicinius planus, statybos rangos darbai pradėti 20 daugiabučių namų, tačiau šiuo metu pagal Būsto ir energijos taupymo agentūros duomenis įgyvendintas tik 1 projektas.

Analizuojant panašias gyventojų skaičiumi savivaldybes ir lyginant jas su Šilutės rajono savivaldybe matyti, kad jos daug sparčiau renovuoja daugiabučius namus. Pavyzdžiui, Tauragės rajono savivaldybė suderino 71 daugiabučių namų investicinį planą, pradėjo statybos rangos darbus 35 daugiabučiuose namuose ir jau įgyvendino 10 projektų. Dar daugiau investicinių planų suderino ir statybos rangos darbus pradėjo Jonavos, Ignalinos, Druskininkų savivaldybės.

Šiuo metu valstybė kompensuoja 40 procentų statybos darbų išlaidų bei 100 procentų techninio projekto parengimo, techninės priežiūros paslaugų ir administravimo išlaidų. Vyriausybei pratęsus valstybės papildomos paramos teikimo laikotarpį, tokia parama dar bus teikiama, jeigu rangos darbų sutartys bus sudarytos iki 2015 m. kovo 31 d., o projektai baigti įgyvendinti iki 2016 m. liepos 1 d.. Vėliau ši parama mažės. Taigi daug kas priklauso nuo to, kaip greitai pasiruošime atnaujinti savo namus.

Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščio daugiabučio su 60 butų, kurių kiekvienas yra 60 kv. m ploto, pilna namo renovacija gali kainuoti apie 348 tūkst. eurų, tai gyventojai turi prisidėti 290 tūkst. eurų, t.y. kiekvieno buto gyventojai, turintys 60 kv. m plotą, – maždaug po 3478 eurus.

- Kai kurie rajonai pateko į pirmąjį renovacijos etapą ir jiems už daugiabučių namų renovaciją reikėjo mokėti žymiai mažiau. Kodėl?

- Tikrai taip, pirmas etapas buvo 2007-2013 metų laikotarpiu, kada parama buvo skirta probleminėms teritorijoms su didžiausiomis socialinės atskirties problemomis. Į pirmą etapą pateko 14 savivaldybių. Galiu paminėti keletą jų, kurios yra netoli mūsų rajono. Tai Jurbarko, Mažeikių, Kelmės, Skuodo savivaldybės. Minėtu laikotarpiu daugiabučių namų renovacijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta kiek daugiau nei 33 mln. eurų. Manau, kad į pirmąjį etapą, pagal numatytus kriterijus dėl probleminių rajonų, turinčių socialinės atskirties problemų, turėjo patekti ir Šilutės rajonas, kuris atitiko tuos kriterijus, – t.y. gyventojų mažėjimas, nedarbas, smulkaus ir vidutinio verslo mažėjimas.

Aš manau, kad labiau turėjo padirbėti Šilutės rajono administracija ir politikai tam, kad įrodytų, jog Šilutei reikalinga parama. Tokiu atveju gal net ne vieną dešimtį daugiabučių namų būtume atnaujinę žymiai pigiau. Valstybė tuo metu iš Europos Sąjungos fondų dengė iki 85 procentų statybos darbų atlikimo išlaidų ir 100 procentų techninio projekto parengimo, techninės priežiūros paslaugų ir administravimo išlaidų. Vadinasi, 60 butų daugiabučio namo su 60 kv. m. gyvenamu plotu pilna renovacija gyventojams būtų atsiėjusi tik po 3000 litų, t.y. kvadratinio metro kaina jiems būtų kainavusi apie 90 litų. Tuo pasinaudojo kitos savivaldybės, tokios kaip Jonavos, Ignalinos savivaldybės, kurios atnaujino beveik pusę daugiabučių namų savo rajonuose.

Kaip žinote, po pilnos daugiabučių namų renovacijos yra sutaupoma apie 30-40 procentų šilumos energijos, todėl atitinkamai sumažėja mokesčiai už namo šildymą. Tačiau po daugiabučio namo renovacijos namo išorei yra suteikiama 5 metų ir vidiniam remontui 10 metų garantija, o gyventojai už namo renovaciją išsimokės tik maždaug po 20 metų. Taigi vėl kyla klausimas, kokia daugiabučių namų būklė bus po 10 ar 20 metų?

Dabar daugiabučių namų administratorių skiria savivaldybė. Mano manymu, daug naudingiau būtų jeigu jį išsirinktų patys žmonės. O jeigu pasirinkti asmenys neturi reikiamų statybos priežiūros sertifikatų, bent jau galėtų bendradarbiauti su savivaldybės paskirtu administratoriumi ir prižiūrėti jo veiklą, rūpintis, kaip yra įgyvendinami projektai daugiabučių namų renovacijai. Šiuo metu administratoriui yra paliekama galimybė skelbti konkursus daugiabučių namų renovacijai, dėl to kaštai gali būti daug didesni nei reikiama.

Dažniausiai investiciniuose planuose numatytos renovacijos kainos yra bent 20% didesnės nei ta suma, už kurią realiai yra nuperkami atnaujinimo darbai. Vienas iš pasiūlymų galėtų būti, kad vietoj pilnos daugiabučio namo renovacijos būtų statomas naujas ir modernus daugiabutis, kuriame būtų šiuolaikiški butų išplanavimai, rūsiai, laiptinės, kiemai bei naudojamos kokybiškesnės medžiagos. Juk renovavus seną namą, visas išprojektavimas lieka senas, laiptinės tokios pat nejaukios, o rūsiai išvis nėra renovuojami ir pan. Manau, kad gyventojai tokiu būdu galėtų gyventi žymiai komfortiškiau, pagerėtų jų gyvenimo kokybė bei sumažėtų išlaidos (atsirastų alternatyvūs energijos šaltiniai). Tačiau, be abejonės, dėl tokio drąstiško sprendimo būtina pasitarti su visuomene, suteikti jai pakankamai žinių apie galimas pasikeitusias gyvenimo sąlygas. O seni namai taip pat galėtų būti panaudojami – juose liktų gyventi nenorintys išsikelti gyventojai, o negyvenami butai galėtų tapti socialiniu būstu, galų gale galima juos ir nugriauti. Tokiu atveju naujos statybos namo 60 kv. m. ploto buto šildymo išlaidos būtų apie 42 eurai.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino A. Gvidas

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDP specialiosios rinkimų sąskaitos. Užsakymo nr. 150210