Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

P. Coelho: Kalėdų pasaka

Publikuota: 2014 gruodžio 23 Kategorija: Kultūra

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prieš daugelį metų Šiaurės rytų Brazilijoje gyveno labai nuskurdusi sutuoktinių pora. Jos vienintelis turtas buvo višta. Šeima sunkiai vertėsi iš jos dedamų kiaušinių.
Atsitiko taip, kad Kalėdų išvakarėse paukštis nugaišo. Vyras teturėjo kelis sentavus ir jų neužteko nusipirkti maisto šventės vakarienei, tad kreipėsi pagalbos į kaimo kunigą.
Užuot padėjęs, kunigas teištarė:
- Jei Dievas uždaro duris, jis atveria langą. Taigi eik į mugę ir nusipirk pirmą pasiūlytą daiktą.
Tas pirkinys bus palaimintas, ir kadangi Kalėdų dieną vyksta stebuklai, jūsų gyvenime kažkas pasikeis iš esmės.


Žmogus, nors ir nebūdamas įsitikinęs, kad tai geriausias sprendimas, nukiūtino į mugę. Vienas prekeivis, pamatęs jį slampinėjantį be tikslo, paklausė, ko šis ieško.
- Nežinau. Turiu labai mažai pinigų, o kunigas man sakė nusipirkti pirmą pasiūlytą daiktą.
Prekeivis buvo be galo turtingas, bet vis tiek niekada nepraleisdavo progos pasipelnyti. Tą pačią akimirką paėmė monetas, kažką pakeverzojo ant popieriaus ir padavė žmogui.
- Kunigas neklydo! Kadangi visada buvau geras, šią šventės dieną parduodu tau savo vietą rojuje! Štai dokumentas!
Žmogus paėmė popierių ir nudūlino, o prekeivį pagavo išdidumas dėl tokio puikaus sandorio.
Vakare, ruošdamasis vakarienei pilnuose tarnų namuose, jis papasakojo tą nutikimą žmonai ir pridūrė, kad gebėjimas guviai protauti padėjo jam tapti labai turtingam.
- Kokia gėda! – pasakė moteris. – Šitaip pasielgti Jėzaus gimimo dieną! Eik į to žmogaus namus ir susigrąžink popierių – arba nebeįkelsi čia kojos!
Pabūgęs žmonos pykčio, prekeivis ryžosi paklusti. Ilgai ieškojęs pagaliau rado to žmogaus namus. Įėjęs išvydo sutuoktinių porą, sėdinčią prie tuščio stalo, ant kurio gulėjo popierius.
- Atėjau čia, nes suklydau, – tarė jis. – Štai tavo pinigai, ir grąžink man, ką tau pardaviau.
- Nesuklydai, pone, – paprieštaravo vargšas. – Aš paklausiau kunigo patarimo ir žinau, kad turiu kažką, kas palaiminta.
- Tai tik popierius – niekas negali parduoti savo vietos rojuje! Jei nori, sumokėsiu už jį dvigubai.
Bet vargšas nenorėjo parduoti, nes tikėjo stebuklais.
Prekeivis po truputį didino kainą, kol ji pasiekė dešimt auksinių.
- Tai man nepadės, – atsakė žmogus. – Turiu žmonai duoti gyvenimą, kurio ji verta. O tam reikia šimto auksinių.
Štai kokio stebuklo laukiu šią Kalėdų naktį.
Apimtas nevilties, žinodamas, kad dar truputį užgaišęs nebesuspės pareiti į savo namus pavakarieniauti ir dalyvauti Bernelių mišiose, prekeivis sumokėjo šimtą aukso monetų ir atgavo popierių.
Vargšų sutuoktinių pora sulaukė stebuklo.
Prekeivis padarė, kaip prašė žmona. Bet šią apniko abejonės, ar ne per griežta buvusi savo vyrui.
Kai baigėsi Bernelių mišios, ji užkalbino kleboną ir papasakojo jam šį nutikimą:
- Tėve, mano vyras sutiko žmogų, kuriam patarėte nusipirkti pirmą pasitaikiusį daiktą. Mėgindamas lengvai pasipelnyti, mano vyras parašė, kad parduoda savo vietą rojuje. Pasakiau jam, kad šį vakarą mūsų namuose nevakarieniaus, kol nesusigrąžins to popieriaus. Ir jam galiausiai teko sumokėti šimtą auksinių. Ar ne per daug? Ar šitiek kainuoja vieta rojuje?
Moterį išklausęs kunigas taip paaiškino:
- Pirma, tavo vyras galėjo parodyti kilnumą pačią svarbiausią dieną krikščionio gyvenime. Antra, jis buvo Dievo įrankis stebuklui įvykdyti.
Štai išsamesnis atsakymas į tavo klausimą: kai jis pardavė savo vietą danguje už kelis sentavus, ji nebuvo verta tos kainos. Bet kai ryžosi ją atpirkti už šimtą auksinių monetų, vien norėdamas pradžiuginti mylimą moterį, galiu pasakyti, kad ji verta daug daugiau, nei jis sumokėjo.

www.dykai.eu

Rašyti komentarą