Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Vėtrungės – Klaipėdos krašto šaukliai

Publikuota: 2014 liepos 10 Kategorija: Kultūra, Paveldas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įvažiavus į Kintus akį veria vietinio meistro Lauryno Juodeškos sukurtos vėtrungės su jose įprasmintais senosios žvejų gyvenvietės kuršvalčių ženklais. Vėtrunges prie įvažiavimo į Kintus jis kūrė drauge su švėkšniškiu meistru Vaidotu Bliūdžiumi, o prie Vydūno kultūros centro – darytos Lauryno. Pernai kintiškis meistras organizavo vėtrungių kūrimo plenerą, kur dirbo su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentais.

Šiuo metu jis su pagalbininkais Tautvydu Trakimu ir Vincentu Kuodžiu baigia kurti vėtrunges, kurios iškils Klaipėdoje, Šiauriniame rage ir liepos 17 d., tarptautinio folkloro festivalio “Parbėg laivelis” metu bus oficialiai pristatytos. Čia stovės 20 vėtrungių su Neringos, Šilutės, Klaipėdos rajonų ir uostamiesčio simboliais bei etniniais motyvais.

“Lietuvoje vėtrungių gamyba nelabai plinta, ir nemanau, kad plis, nes jos daugiau būdingos mūsų kraštui. Be abejo, jos iš tikrųjų yra didžiulė puošmena, galinti papuošti kiekvieną pamario sodybą. Tikiuosi, kad jos ateityje turės bent po vieną iškeltą vėtrungę. Labai džiaugiuosi galėdamas prie šio projekto prisidėti. Džiugu, kad pavyko įšokti į tą traukinį”, – sakė vienas iš dviejų sertifikuotų vėtrungių meistrų šalyje, sukūręs 5 vėtrunges su Klaipėdos (Mėmelio), Bomelsvitės (nuo Šiaurės molo iki Vitės mokyklos pamarys), Amtsvitės (nuo Vitės mokyklos iki Šiaurės rago), Kopgalio (Smiltynės) ir Smeltės ženklais.

Jose yra pavaizduoti tik toms teritorijoms būdingi, garsūs objektai, tarp jų – ir tokie, kurių jau nebėra. Pavyzdžiui, Baltasis švyturys, Locų bokštas ir kiti.

Pasak L. Juodeškos, pasaulyje analogų autentiškosioms Kuršių marių vėtrungėms nerasi, tačiau kitose jūrinėse valstybėse yra tradicija kelti ant laivo stiebo vėliavėles, vimpelus su savita simbolika.

Vėtrungių legendos

“Vėtrunges aš pradėjau daryti nuo 2010-ųjų, kai ėmiausi tvarkyti daugelio amatų meistro, savo senelio Valentino Kiminiaus, sodybą. Senelis žvejojo ir darydavo venterines valtis, dabar vieną statau ir aš. Jis dirbo ir daug darbų: miškų ūkyje, pieninėje, katilinėje, dujininku, darydavo kaimynų troboms langus ir duris, augino gyvulius. Gaila, kad mirė, kai buvau dar mažas, negalėjau iš jo mokytis.

Vydūno kultūros centro darbuotojai Rita ir Romas Tarvydai, anuomet rengė projektą vėtrungių “tėvo”, senojo Kuršių marių žvejų prievaizdo, įvedusio Kuršių mariose žvejybos tvarką, Ernesto Vilhelmo Berbomo atminimui. Tai, ką jie papasakojo apie Berbomą ir vėtrunges, sužavėjo, užbūrė, domėjausi etnokultūra, ikonografija. Iš pradžių žvejai turėjo leidimo žvejoti negražią plokštelę, bet pradėjo karpyti iš skardos, vėliau ją puošė raižiniais. Taigi tokios vėtrungės, kokias matome, buvo Berbomo “kaltė”, – sakė L. Juodeška.

Kai jėgos aitvarų instruktorius pradėjo vėtrunges daryti, atrodė sudėtinga, bet kai įsigilino, tirdamas analogus stengėsi kiekvienai vėtrungei padaryti ką nors gražaus, šis užsiėmimas pasidarė malonus ir įkvepiantis. Jis kuria suvenyrines vėtrunges Klaipėdos savivaldybei, kad šias puošmenas ji galėtų padovanoti iš užsienio atvykstantiems garbingiems svečiams.

“Klaipėdietiškų vėtrungių archetipų nėra, todėl koncepcija, kurią sukūrė žuralistas Denisas Nikitenka, remiasi kriterijumi, kad jos būtų tradiciškai pagamintos ir vaizduotų tam tikrą istorinį miesto gyvavimo laikotarpį”, – sakė meistras.

Pasak jo, vėtrungės buvo kalomos tik ant kurėnų, labai retai – ir ant venterinių valčių stebų. Kai bus pradėta daryti daugiau tokių laivų, jie pasipuoš vėtrungėmis.

Keliavo į Dainų šventę

“Darome viską, kad alėja atsirastų laiku, per festivalį”, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Jis pasidžiaugė, kad vėtrungės – vienas ryškiausių pamario tapatumo ženklų – figūravo ir Dainų šventėje, kur jas pristatė kraštiečių delegacija.

Pasak N. Lendraičio, diskusija dėl vėtrungių įtraukimo kaip reiškinio į UNESCO nematerialios kultūros paveldo sąrašą vyksta, rengiami dokumentai, tai ilgas procesas. Etninės kultūros Globos taryba yra šios idėjos iniciatorė.

Ivona Žiemytė, ve.lt

Rašyti komentarą