„Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti…“

Gruodžio 6 d. Šilutėje įvykusios konferencijos rezoliucija.

Preambulė:

- Kuo mažesnė tautos saujelė lieka, tuo lengviau susilieti su dauguma ir netekti savasties;

Kiekvieno regiono etnografija ir paveldas išreiškia tik to krašto žmonių gyvenimo būdą ir žmonių santykius su juos supančia aplinka, gamta ir istorija;

Mažosios Lietuvos palikimas visada buvo ir šiuo metu yra mūsų tautos kultūros dalis, visos žmonijos kultūros dalis;

Šio krašto tyrinėtojai, etnografai, menininkai iš esmės yra pozityviai mąstantys kvalifikuoti specialistai, kūrėjai, nuo kurių sprendinių priklauso krašto savasties atskleidimas ir išlikimas.

Norime pastebėti, kad:

Stiprėja tendencija, kai regiono pavadinimas tampa „plačiai eskaluojamu produktu“, kurio išlikimui ženklios įtakos turi ne tik galiojantys valstybiniai reglamentai, bet ir skirtingi požiūriai, interpretacijos.

Per mažai dėmesio skiriama šiam etnokultūriniam Mažosios Lietuvos regionui, nors savo savastimi jis daro įtaką kultūros procesams ir visuomeniniam gyvenimui, landšaftui, natūraliai aplinkai ir istoriniam paveldui.

Būtina rūpintis viešuoju interesu, už kurį atsakingi tampame visi, kad Mažosios Lietuvos savastis liktų ir būsimųjų kartų paveldas, reikia rasti kompromisą, pagrįstą pagrindinėmis moralinėmis vertybėmis ir nepasiduoti abejotinoms interpretacijoms, kurios gali padaryti neatitaisomą žalą regiono ateities strategijai.

Etnokultūrinės Mažosios Lietuvos regiono menas, paveldas išlieka trapus ir pažeidžiamas. Kultūros bendruomenė, visuomenė ir politikai privalo kovoti už lietuvininkų kultūrinės dimensijos integravimą į kasdienį regiono žmonių gyvenimą, į savasties išsaugojimo ir kūrimo procesus, formuodami palankią terpę.

Svarbu veikti, pasitelkiant šias svarbiausias priemones:

Išsaugoti istorinius, kūrybinius, paveldinius, daugiakultūrinius Mažosios Lietuvos savasties aspektus.

Skatinti visuomenės švietimą (tarp vaikų, jaunimo, suaugusiųjų), įtraukiant aktualius sprendinius į valstybinius ir regioninius reglamentus, žiniasklaidos priemones, kūrybinius sambūrius ir taip skleisti regiono išskirtinumą bei pripažinimą.

Parengti ir įgyvendinti rekomendacijas kaip pagerinti sklaidą apie etnografinio Mažosios Lietuvos regiono pavadinimą ir krašto išskirtinumą, kaip, pasinaudojant sukaupta patirtimi, sutelkti kūrybinį potencialą ir pagerinti Mažosios Lietuvos regiono žinomumą Lietuvoje bei užsienyje.

Konferencijoje „Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti…“, vykusioje Šilutėje 2013 m. gruodžio 6 d., buvo patvirtinta, kad visoms atsakingoms institucijoms ir strategijų kūrėjams, visam intelektualiam etnokultūrinio Mažosios Lietuvos regiono sambūriui, atėjo laikas pripažinti, kad šis regionas turi ypatingos reikšmės mūsų valstybei, kad reikia keisti dabartinį požiūrį, įtvirtinant Mažosios Lietuvos regiono pavadinimą, vietą ir vaidmenį, kurio jis nusipelno kurdamas ir darydamas įtaką įtakojant šalies kultūrine politika. Tolerantiškai priimame nuomonę, kad kiti istoriniai šio regiono pavadinimai būtų vartojami leidiniuose, istoriniuose moksliniuose darbuose, kūrybinėje aplinkoje.

www.mazoji-lietuva.lt inf.