„Vydūno sugrįžimai“ Šilutės bibliotekoje

Kiekvieną vasarą Vydūno draugijos nariai visus, kuriems nesvetimas Vydūnas, jo darbai ir mintys, kviečia dalyvauti tradicinėje Vydūno draugijos stovykloje Bitėnuose. Gražia tradicija yra tapę ir draugijos narių apsilankymai Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Šiemet iš visos Lietuvos atvykę vydūniečiai šilutiškius į susitikimą pakvietė rugpjūčio 8 dieną. Ne atsitiktinai renginys pavadintas „Vydūno sugrįžimais“ – simboline prasme Vydūnas priartėjo prie mūsų naujomis, draugijos narių pastangomis išleistomis knygomis, iš kurių dvi išleistos vokiečių, viena – rusų kalba.

Susitikimo metu prisimintos Vydūno draugijos ištakos Šilutėje. 2013 m. sukanka 25 metai, kai buvo įkurta Vydūno draugija. Kokia buvo pati pradžia, kokiomis nuotaikomis ir tikslais buvo gyvenama tuo metu, dalinosi Šilutės Vydūno klubo nariai Virgilijus Skirkevičius, Šarūnas Laužikas ir Saulius Sodonis. Buriant bendraminčius, šilutiškiams Vydūnas artimas atrodė tuo, kad kvietė susimąstyti, kas yra gyvenimas, mirtis, sveikata, ragino eiti į ieškojimų ir naujų atradimų šviesą.

Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė bei draugijos vicepirmininkas Tomas Stanikas papasakojo, kuo ypatingi draugijai šie metai ir ką pavyko nuveikti, siekiant įamžinti Vydūno atminimą. Labiausiai džiugina tai, kad Vokietijoje, Detmolde, kur paskutinius savo gyvenimo metus praleido Vydūnas, buvo atidengta atminimo lenta bei pastatytas Liongino Garlos sukurtas Vydūno biustas. Vydūno draugijos nariai įdėjo nemažai pastangų ir šiais metais pasiekė šį, kitų akimis atrodžiusį kone neįmanomą tikslą, prie kurio geranoriškai prisidėjo vokiečiai, Lietuvos valstybinės institucijos, rėmėjai.

Svarbiausia šių metų draugijos pastangomis išleista knyga T. Stanikas laiko leidinį „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ dar ir dėl to, kad 2013 m. paskelbti sveikatingumo metais. Šią, pirmąkart 1928 m. skaitytojus pasiekusią Vydūno knygą, anot T. Staniko, galima vadinti pirmu lietuvišku vadovėliu apie sveiką gyvenseną. Knygoje Vydūnas siūlo pereiti prie sveikos, žmoniškos mitybos, į kurią pirmasis žingsnis – atsisakyti mėsos. Šis atsisakymas nepadaro žmogaus tauresniu, bet tauresnis žmogus nebenusikalsta prieš gyvybę, nežudo. Pabrėžiama dvasinė žmogaus sveikata, dvasinis augimas. Prie sveikos mitybos, anot Vydūno, priprasti ir pereiti galima palaipsniui, per septynis metus. Šiam žingsniui ir kitiems pokyčiams žmogus visų pirma turi pribręsti savo sąmone ir dvasia.

Liga suvokiama kaip ženklas, jog pasirinkome ne tą kelią. Neteisinga gyvensena, mąstymu, blogais santykiais su savimi, aplinkiniais, nedoru elgesiu, smurtu ir kitomis negatyviomis emocijomis bei veiksmais mes patys susikuriame sau ligas. Geriausia alternatyva siekiant sveikame kūne išlaikyti sveiką sielą laikoma tikyba, dvasinio gyvenimo, sielos viršenybės pripažinimas.

Susitikimo metu diskutuota, kaip Vydūną padaryti prieinamesniu ir suprantamesniu jauniems žmonėms, ar reikia tam pasitelkti šiuolaikines priemones, o gal nebūtina supaprastinti to, kas yra nepaprasta? Vydūniečiai minėjo, kad pasitinkant Vydūno 150-ąsias gimimo metines šis klausimas taps vienu iš daugelio kitų tam, kad Vydūnas būtų tinkamai pagerbtas, paminėtas ir gyvas tarp mūsų.

Loreta Liutkutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka