ve.lt nuotr.Žiemos metą tradiciniame kalendoriuje švenčių nedaug tebūta. Tačiau pasibaigus vilkų mėnesiui, švente būdavo pagerbiama duonelė kasdieninė. Toji reikšminga data – Duonos diena – tai vasario 5-oji.
Bažnyčioje šventinama ruginė riekutė, tada ji tampa šventosios Agotos duonele. Sudžiuvusi jos kriaukšlelė saugoma kaimo troboje ant lentynėlės šalia šventųjų paveikslų. Tikima, kad padedanti numalšinti gaisrą, žmogų sauganti nuo gyvatės kirčio, kulkos ir vagių kėslų, pastatus gi – nuo perkūno įtrenkimo, pasėlius – nuo deginančios sausros. Gimusi krosnies karštyje, duonelė gina nuo to blogio, kuris nutvilko kaip ugnis… Štai todėl šv. Agotos su duonos kepalėliu rankose skulptūrėlės taip dažnai būdavo įstatomos koplytėlėse prie lietuviškų sodybų.
Ruginė duona tebėra tradiciškai vienu iš pagrindinių mūsų maisto produktų. Ko labiausiai lietuvis pasiilgsta ilgoje kelionėje ar gyvendamas toli nuo tėvynės? Žinoma, juodos ruginės duonelės… Ir niekur pasaulyje nėra skanesnės kaip lietuviškoji! Miestiečiai vis dažniau lankosi ūkininkų turgeliuose, geidaudami rankomis nuglostyto, gal ir senoviškoje krosnyje išbrinkusio bei sunokusio kepalaičio. Didžiuosiuose prekybos centruose – kelios dešimtys duonos rūšių su įvairiausiais priedais.
