F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Kaip kasmet, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos specialistai lankėsi didžiausiame ir įspūdingiausiame metų knygininkų renginyje, kurio pirmoji diena buvo skirta bibliotekininkams.
Taigi ir įėjimas su tarnybiniais pažymėjimais, vietoj tradicinio 10 Lt kainuojančio bilieto buvo jau šis tas. Ne milijonas, bet vis tik tai buvo gražus mugės organizatorių solidarumo su bibliotekininkais ženklas, – galbūt todėl, kad iki šiol nė vienai Lietuvos bibliotekai nėra skirta nė cento naujoms knygoms pirkti.
Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio, taip ir neatvykusio nė į vieną bibliotekininkams skirtą renginį, taisyklės, kad “bibliotekos dar turi gausybę senų neperskaitytų knygų”, arba “iš vienos knygos galima projektą parašyti, spektaklį pastatyti ir visus metus dar rasti ką veikti”.
Ministro kitaminčiai bibliotekininkai su Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininku Petru Algiu Zurliu konferencijoje “Daugiau ar mažiau” priminė, kad dėl sustabdyto naujų knygų ir elektroninių dokumentų komplektavimo kreipėsi į šalies Prezidentę D. Grybauskaitę. Iš Prezidentūros kanceliarijos LBD gautas atsakymas, kuriame dėkojama už informaciją ir situacijos supratimą.
Lietuvos viešosios bibliotekos dalyvavo Norvegijos kultūros paramos fondo mokymų programoje, viešųjų bibliotekų sektorius taip pat modernizuotas JAV milijardierių Bilo ir Melindos Geitsų fondo bei Lietuvos Vyriausybės (2009 – 2011) finansuojamo projekto “Bibliotekos pažangai” lėšomis.
Vilniaus Pedagoginio universiteto bibliotekos direktorės Emilijos Banionytės teigimu, bibliotekininkai nėra tie žmonės, kuriuos reikia varu varyti mokytis ir didinti savo kompetencijas. Projekto eigoje europietiško kompiuterio vartotojo pirmos pakopos ECDL START sertifikatus įgijo per 1500 Lietuvos bibliotekininkų, 45 iš jų – šilutiškiai. Vis dėlto konferencijoje taip ir nerasta atsakymo į amžinai atvirą klausimą: ar tikrai pasikeitė dabarties epochos paradigmos ir neliko kultūros skatinimo plotmės?
Atsakymo savaip ieškota ir kitame ne mažiau intriguojančiame mugės renginyje – diskusijoje “Kūrybinga visuomenė be knygų?” Buvo smagu stebėti ne tik bibliotekininkus, bet ir leidėjus, knygų iliustratorius, skaitytojus. Ir ne tik stebėti, bet įsitikinti susirinkusios publikos neabejingumu skaitymui.
Diskusijoje dalyvavo klaipėdiškis rašytojas, I. Simonaitytės bibliotekos direktorius J. Šikšnelis, prozininkė R. Šerelytė ir vitražinių lėlių teatro vadovas P. Mendeika. Diskusijos moderatorius, Seimo narys M. Adomėnas publikai siūlė atsakyti į klausimą, ar reikalinga kultūringa, informatyvi ir apsiskaičiusi visuomenė.
Pasak R. Šerelytės, skaitymas buvo įamžintas jau akmens amžiaus paminkluose. Tačiau ar mokame skaityti, ar randame potekstę, ar menas tikrai yra magiška ir individuali paslaptis, kaip tai turėtų būti kūrybingoje visuomenėje? Pasak P. Mendeikos, kultūra krizės metu suklęsti todėl, kad krizė sukrečia menininką ir jo kūrybinė raiška sušvinta visomis talento spalvomis.
Moderatorius M. Adomėnas, atstovaujantis Seimo valdančiajai koalicijai, neprieštaravo, kad įstatymai nesukuria kultūros. Ją kuria menininkai. Politikai geriausiu atveju kultūrą reglamentuoja.
Diskusijos dalyviai klausė: kodėl bibliotekas pasieka tik 5%, o ne 50% visų išleistų knygų? Arba teigė, kad Lietuvoje bręsta bibliotekų nuskurdinimo sensacijos, savo mąstu pralenksiančios net pedofilijos skandalus.
Niekam nebėra paslaptis, kad dvi kartos Lietuvoje jau nebeskaito knygų, o visos šiuo metu ir du metus į priekį išleidžiamos knygos, pasak J. Šikšnelio, jau yra “neįgalios”, mat jos nepasieks bibliotekų, o per jas tų, kuriems yra parašytos – savo skaitytojų.
Kažkuriam iš diskusijos vedlių pasiūlius atidaryti biblioteką “Akropolyje”, iš salės nuvilnijo replika: “Biblioteka yra mūzų šventovė. Ir atidaryti ją reikia ne “Akropolyje”, o vietoj “Akropolio”.
Pažinta, susitikta, pabendrauta
Šilutiškiai bibliotekininkai, iki 2006 – ųjų patys dalyvavę Vilniaus knygų mugėje su atskiru stendu, ir šįkart susitiko daug savo bičiulių. Su Vilniaus universiteto prof. Domu Kaunu pasikalbėta apie rugsėjy numatytą surengti tarptautinę konferenciją, pabendrauta ir įsiamžinta fotonuotraukoje su bibliotekos bičiuliu poetu Vladu Braziūnu ir viena žymiausių Lietuvos knygų iliustratorių bei dailininkių Sigute Chlebinskaite, susipažinta su dažnai Šilutės krašte apsilankančiais Vilniaus knygryšių gildijos ir “Versmės” leidyklos edukacinėje – teatralizuotoje programoje “Senojo knygryšių amato ir meno dienos Vilniaus knygų mugėje‘2010″ dirbusiais gildijos nariais .Susitarta dar šįmet jų įspūdingą edukacinę programą parodyti Pamario knygmyliams.
Mugėje pristatomos Pamario bibliotekininkų išleistos knygos
Buvęs Šilutės pirmosios gimnazijos auklėtinis, dabar leidyklos “Kalendorius” direktorius Aurelijus Naruševičius mielai sutiko savo leidyklos stenduose išeksponuoti ir prekiauti dviem naujausiomis šilutiškių bibliotekininkų ir partnerių parengtomis bei išleistomis knygomis - tai “F. Bajoraitis “Gyvumo žodžiai” ir fotografijų albumu “Šilutė. Potvynis ir jo žmonės”.
Įspūdinga ir visai nekritiška
Vilniaus knygų mugės aplinka nuteikia labai optimistiškai. Ko gero, tik visuotinis nepriteklius priverčia susitelkti ir veikti. Geriausią ir reikalingiausią knygą mugėje galima įsigyti už 5 – 7 litus, arba už 70% jos tikrosios kainos. Knygomis prekiauja, su pirkėjais bendrauja ir asmenines nuolaidas teikia patys autoriai.
Nors mugės aplinkoje buvo mažiau prabangios butaforikos, yra daugiau įdomių ir visai netikėtų, iki šiol nematytų idėjų: pavyzdžiui, LRT laidos “Susitikime virtuvėje IKI” dalyviai ne tik pristatė savo naująją valgiaraščio receptų knygą, bet ir čia pat kepė bandeles, gamino gurmanišką karštą šokoladą. Arba, muzikos fanams buvo sudaryta galimybė pasiklausyti skrabalų muzikos, o kūrybinėse studijose lankytojai galėjo darbuotis nuo Saulės antspaudų (Ginto Kavoliūno cianotipijos) fotografijos laboratorijoje gaminimo iki filmo “Nuo piešimo iki knygos. Keturi pokalbiai su knygos dailininkais” peržiūros…
Dalia Užpelkienė, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė
