Rasos – vasaros saulėgrįžos šventė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 24 diena pagal liaudies kalendorių – Rasos, Kupolės, Saulės, Krešės – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su šv. Jono diena ir pavadinta Joninėmis. Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasaros saulėgrįžos šventėje ypač didelę reikšmę turėjo vanduo. Sakoma, kad išsivoliojęs rasoje trumpiausios nakties rytą būsi sveikas ir gražus. Tą rytą žemdirbiai apibrisdavo arba apsižergę šaką apjodavo pasėlius, kiti išbraidydavo rugių lauką, kad nukrėstų rasą ir padidintų derlių.

Augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi nepaprastų magiškų galių. Žolynų rinkimas švenčių išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį vadinamas kupoliavimu. Kupolėmis įvairiuose raštuose vadinamos jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydinčios žolės.

Tautosakoje sakoma, kad kupolių yra devynios rūšys. Iš jų merginos pindavo vainikus ir puošdavo namus. Kupolės naudojamos vedybiniuose burtuose: merginos prirenka devynių rūšių žolynų, nieko nekalbėdamos pina vainikus ir meta juos per galvas į beržą ar obelį. Kiek kartų mesdavo, po tiek metų tikėjosi ištekėti. Kartais vainiką deda po pagalve, plukdo upe su pritaisyta žvakute, meta į šulinį, palieka kryžkelėje ir pan. Kupole taip pat vadinama kartis, papuošta žolynais. Per vasaros saulėgrįžą renkamo vaistažolės, dažnai anksti rytą prieš saulėtekį.