Nepavykusio vieno „blogo“ išvarymo motyvais.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
„Opozicijos veiksmai menkina mūsų savivaldybės įvaizdį, o juk niekam nuo to gyvenimas nepagerės“, – neseniai savo feisbuko paskyroje rašė Vytautas.
Apie įvaizdžio svarbą jau rašiau – „Dėmėti mundurai įvaizdžio negadina“.
Atėjo laikas gyvenimo pokyčiams.
Taigi, po vakarykščio nepavykusio vieno „blogo“ išvarymo galima drąsiai teigti, kad mažiausiai vienam žmogui gyvenimas (kalbant apie jo materialinę padėtį) bent jau nepablogėjo.
Bent jau kol kas.
Tačiau (kalbant grynai teoriškai) kai kam gyvenimas galėjo ir pagerėti.
Arba gali pagerėti artimiausiu metu.
Kalbu apie tuos, kurie galimai buvo pažadėję paramą opozicionieriams, tačiau lemiamu metu atsitraukė.
Gal jie išsigando žaidimo atviromis kortomis?
O gal tas vienas „blogas“ su kitais „blogais“ pateikė tokių pasiūlymų, kurių jie negalėjo atsisakyti?
Sunku dabar pasakyti, kai stipriausi koziriai vaikšto po stalu.
Įdomu, kokio rezultato sulauksime, kai žaidimas pereis į aukštesnį – žaidimo užverstomis kortomis lygį.
Bet tai tik teoriniai pasvarstymai, kurie nebūtinai turi sutapti su tikrove.
Juolab kad aš pats apie tai nelabai išmanau.
Juolab apie kortas.
Tačiau, kaip sakoma (o gal ir nesakoma, gal aš pats tai sugalvojau), nėra to blogo, kuris neišeitų.
Anksčiau ar vėliau.
Žinoma, be pykčio,
Orestas
Svarstytinas. O kaip tu manai? 10 10
O šiaip jau, praspelionių, perversijų ar ką lemčių nuojautų rudenio ūkanoj pasipila lygu grybų.
Kaip sykis pavyzdžiu šešėliavas vaizdelis šalia jau veikiančio Prezidento vasaros skaitiniams
rekomenduoto Franco Kafkos “Proceso”.
Sakant visai pro temą, išbėgo prašalus žaliuokė, žiūrėk jau bėg visas tiltas, zelionke apsidaręs…
Taigis, pagaliaus, “Bėgantis pro šalį”.
Jegu mes vaikštinėjame naktį gatve ir kažkoks žmogus, jau iš
tolo matomas,-mat gatvė kyla prieš mus į kalną ir šviečia pilnatis,-
bėga mums priešpriešais, mes nečiupsim jo, net jeigu jis silpnas ir
apskuręs, net jeigu kas nors bėga jam iš paskos ir šaukia, ne, mes
leisim jam bėgti toliau.
Juk naktis, ir mes nekalti, kad gatvė mėnulio šviesoje kyla prieš
mu sį kalną, be to, gal tuodu laksto savo pramogai, gal abu persekioja
tretįjį, gal pirmasis nekaltai persekiojamas, gal antrasis nori jį
nužudyti ir mes būtume žmogžudžio bendrininkai, gal tuodu nieko
nežino apie kits kitą ir kiekvienas skyrium bėga į savo lovą, gal tai
lunatikai, gal pirmasis ginkluotas.
O pagaliau argi mes negalim būti pavargę, argi mes neišgėrėm tiek
vyno. Mes džiaugiamės, kad ir antrojo jau nebematyti.
Nemėgstamas. Įvertink komentarą: 0 4