VRK nuotr.

Antanas Martinkus turės grąžinti savivaldybei daugiau nei 21 tūkst. eurų nepagrįstai gautų išmokų.

Panevėžio apygardos teismas, trečiadienį išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, priėmė nutartį, kuria iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau patvirtino, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus privalo grąžinti didžiąją dalį nepagrįstai gautų išmokų, susijusių su Tarybos nario veikla.

Teisėjų kolegija galutinai priteisė iš A. Martinkaus Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 21 615,03 Eur nepagrįstai įgytų lėšų kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl savivaldybės biudžeto lėšų, kurias A. Martinkus nepagrįstai gavo kaip Tarybos nario veiklos išlaidų kompensaciją 2019–2023 m. kadencijos metu. Bendra Tarybos nariui kompensuota suma siekė daugiau nei 26 tūkst. Eur.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išmoka Savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė, skirta kompensuoti išlaidas, patirtas išimtinai vykdant Tarybos nario veiklą, o ne asmeninėms ar partijos reikmėms.

Teismas patvirtino, kad bylos metu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo A. Martinkaus nesąžiningą elgesį gaunant kompensaciją, nes nustatytas itin didelis dyzelino suvartojimas, kuras buvo pilamas kelis kartus per dieną, o tarp pylimų egzistavo itin trumpas laiko tarpas. Be to, nustatyta, kad automobilis „Opel Movano“ su Socialdemokratų partijos reklaminiais lipdukais nebuvo reikalingas Tarybos nario funkcijoms, o karantino laikotarpiu, kai veikla turėjo būti organizuojama nuotoliu ir buvo ribojamas judėjimas, didelių išlaidų degalams negalėjo susidaryti.

Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad automobilis „Mitsubishi L200“ (visureigis) galėjo būti naudojamas Tarybos nario funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į tai, jog teko važinėti ir neasfaltuota kelio danga.

Taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija nusprendė, kad teisinga būtų kompensuoti tik 30 proc. išlaidų, patirtų šio automobilio kurui ir remontui, atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams poreikiams. Tačiau teismas kategoriškai atmetė kitus apelianto argumentus.

„Atsakovui, kuris buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama,“ – pažymėjo teismas.

Teisėjų kolegija nusprendė nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų (patirtų apeliacinės instancijos teisme). Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad prokuroro reikalavimai buvo atmesti tik nedidele dalimi, o visą civilinį procesą ir su juo susijusias išlaidas iš esmės lėmė paties atsakovo veiksmai – jis Savivaldybei teikė nepagrįstus dokumentus ir teisme neįrodė didžiosios dalies jam išmokėtų lėšų teisėtumo.

Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kaip tai pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje?

Pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kelia daug klausimų. Kartais sumaištį gyventojams sukelia net ir pats pagrindinis dalykas – ar aš kaupiu papildomai pensijai? Per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendintos kelios pensijų kaupimo sistemos reformos, todėl šiandien dalis žmonių nėra tikri, kokioje situacijoje yra dabar – kaupia, sustabdė įmokas ar jau pasitraukė iš kaupimo.

Paaiškiname, kaip kiekvienas gali lengvai pasitikrinti informaciją ir suprasti, koks šiuo metu yra jo pensijų kaupimo statusas.

Esate pensijų kaupimo dalyvis – įmokos pervedamos kas mėnesį

Jei esate pensijų kaupimo dalyvis, kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedamos įmokos: 3 proc. nuo Jūsų draudžiamųjų pajamų. Draudžiamosios pajamos – tai darbo užmokestis ar kitos pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Papildomai 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje perveda valstybė.

Kai žmogus laikinai nedirba, įmokos tuo metu nepervedamos – nei asmens, nei valstybės skatinamosios įmokos.

Jei žmogus augina vaiką iki 3 metų, gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, jis pats įmokų nemoka, tačiau į jo pensijų fondą toliau pervedamos valstybės skatinamosios įmokos iš biudžeto.

Naudojatės įmokų atostogomis – laikinai sustabdėte įmokų mokėjimą

Pensijų kaupimo dalyviai gali pasinaudoti vadinamosiomis įmokų atostogomis – laikinai sustabdyti įmokų pervedimą. Šiuo metu galima sustabdyti įmokas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laikotarpį. Pertrauka gali būti vienkartinė arba kelių trumpesnių laikotarpių, svarbu, kad bendra jų trukmė neviršytų metų.

Apie planuojamą įmokų atostogų pradžią ir trukmę reikia pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki įmokų sustabdymo pradžios. Pasibaigus atostogoms, įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai – papildomų veiksmų imtis nereikia.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. pensijų kaupimo dalyviai galės stabdyti įmokų mokėjimą neribotą kiekį kartų, o trumpiausias sustabdymo laikotarpis bus 12 mėnesių.

Esate sustabdę įmokų mokėjimą neterminuotai

Kai kurie pensijų kaupimo dalyviai įmokas sustabdė neterminuotai. Tokia galimybė buvo suteikta 2013 m. ir 2019 m. pensijų kaupimo reformų metu.

Šie žmonės nėra pasitraukę iš pensijų kaupimo – jų iki tol sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau naujos įmokos nebemokamos. Panorėję, dalyviai gali atnaujinti savo įmokų mokėjimą.

Kaip sužinoti savo kaupimo statusą

Sužinoti, ar šiuo metu kaupiate pensijai, ar įmokos sustabdytos laikinai, o gal neterminuotai, galima labai paprastai. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros gyventojui.

Pagrindiniame paskyros puslapyje rasite informaciją:
o ar esate pensijų kaupimo dalyvis,
o kokioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate,
o ar esate sustabdę įmokų mokėjimą.

Jei kyla neaiškumų, visada galite susisiekti su savo pensijų kaupimo bendrove arba „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

„Sodros“ paskyroje – informacija apie pervestas įmokas

Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ir sukauptą pensijų turtą, taip pat rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Skiltyje „Pervestos įmokos“ pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek – valstybės skatinamosios įmokos.

Atkreipkite dėmesį – jei į Jūsų sąskaitą papildomas įmokas tiesiogiai perveda darbdavys arba Jūs pats, šios informacijos „Sodra“ neturi.

Kodėl „Sodros“ paskyroje ir pensijų kaupimo bendrovių pateikiama informacija gali skirtis

Šiuo metu „Sodra“ ir pensijų kaupimo bendrovės valdo skirtingos rūšies duomenis, ir dėl teisinio reguliavimo šie duomenys negali būti sujungti automatiškai.

„Sodra“ administruoja įmokų surinkimą ir pervedimą į žmogaus pasirinktą pensijų fondą. Ji žino, kiek įmokų pervesta, kokią dalį sudarė žmogaus, „Sodros“ ar valstybės lėšos. Vis dėlto „Sodra“ neturi informacijos, kaip šios įmokos investuojamos ir kokia yra jų vertė šiandien, nes tai – pensijų kaupimo bendrovių valdoma asmens informacija.

Pagal šiuo metu galiojančius duomenų apsaugos reikalavimus, pensijų kaupimo bendrovės neturi teisės perduoti duomenų apie žmonių sukauptą pensijų turtą „Sodrai“, nes tam nėra teisinio pagrindo. Kad toks duomenų mainų mechanizmas atsirastų, reikėjo pakeisti teisės aktus – šie pakeitimai bus padaryti, o sistema dabar ruošiama techniniam įgyvendinimui.

2026 m. įsigaliojus įstatymų pakeitimams, „Sodra“ galės teisėtai gauti informaciją iš pensijų kaupimo bendrovių apie kiekvieno žmogaus sukaupto pensijų turto vertę.

Tuomet gyventojas „Sodros“ paskyroje vienoje vietoje matys viską: kiek ir kokių įmokų buvo pervesta, kokia dabar yra sukaupto pensijų turto vertė ir kokią dalį jis galėtų atsiimti pasitraukęs iš kaupimo pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Kaip sužinoti, kiek lėšų galėsite atsiimti, jei nuspręstumėte pasitraukti iš kaupimo?

Šiuo metu galimą atsiimti sumą preliminariai galima pasiskaičiuoti taip: iš pensijų kaupimo bendrovės rodomos sukaupto pensijų turto vertės reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokų sumas, kurios rodomos „Sodros“ paskyroje. Gautas skirtumas – apytikslė suma, kurią žmogus galėtų atsiimti pasitraukdamas iš kaupimo.

Svarbu prisiminti, kad ši suma yra preliminari, nes iki realaus pasitraukimo momento keisis ir pensijų fondo vieneto vertė, ir įmokų suma.

Ką matysite savo „Sodros“ paskyroje nuo 2026 m.

Siekiant, kad informacija apie pensijų kaupimą būtų aiškesnė ir patogesnė, šiuo metu atnaujinama „Sodros“ gyventojo paskyra.

Nuo 2026 m. sausio 1 d., kai pensijų kaupimo bendrovės įgis teisėtą pagrindą teikti „Sodrai“ duomenis apie sukauptą pensijų turtą, gyventojai galės vienoje vietoje matyti visą informaciją – apie įmokas, jų struktūrą, sukauptą pensijų turtą ir galimą išmokamą sumą, nutraukus kaupimą.

Tai reiškia, kad prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros pirmiausia matysite preliminarią viso sukaupto pensijų turto vertę. Taip pat matysite, kokia suma – Jums nusprendus pasitraukti iš kaupimo – būtų pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais, bei kiek būtų išmokėta Jums į asmeninę sąskaitą.

Taip pat atnaujinama ir prognozuojamos „Sodros“ pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esamų scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.

Skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų sukauptumėte iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautumėte, jei kauptumėte toliau, arba kokio dydžio išmoką gautumėte ir kokia pensija būtų, jei pasitrauktumėte iš kaupimo dabar. Skaičiuoklė bus atnaujinta ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 1 d.

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

Europos transliuotojų sąjungos (angl. European Broadcasting Union, EBU) paskelbtas tarptautinis tyrimas rodo, kad dirbtinio intelekto (DI) asistentai, kurie milijonams žmonių kasdien atstoja pagrindinius informacijos šaltinius, įprastai klaidingai interpretuoja naujienų turinį, nepriklausomai nuo testuojamos platformos, vartojamos kalbos ar teritorijos.

Pirmą tokio pobūdžio ir masto tarptautinį tyrimą atliko 22 visuomeninės žiniasklaidos organizacijos iš Europos, Kanados ir JAV, tarp jų ir LRT, atstovaujančios 18 šalių ir turinį skelbiančios 14 kalbų. Tyrimui vadovavo Jungtinės Karalystės visuomeninis transliuotojas BBC, tyrimą koordinavo Europos transliuotojų sąjunga.
Tyrimo metu žurnalistai tikrino ir vertino, kaip jų žiniasklaidos organizacijų naujienų turinį pateikia keturios dirbtinio intelekto sistemos – „ChatGpt“, „Copilot“, „Gemini“ ir „Perplexity“.

Daugiau nei 3000 dirbtinio intelekto pateiktų atsakymų buvo vertinami pagal kelis kriterijus: tikslumo, šaltinių nuorodos, nuomonės ir faktų atskyrimo bei konteksto pateikimo.

„Visuomeniniai transliuotojai jaučia pareigą įspėti apie dirbtinio intelekto keliamas problemas ir reikalauti iš technologijų kompanijų didesnės atsakomybės už pateikiamą turinį. Nes tai ne tik technologijų problema, bet visuomenės gerovės, pasitikėjimo ir demokratijos vientisumo klausimas. Vis dažniau vartotojai ieško informacijos per DI platformas, o ne patikimuose šaltiniuose, kurie įgudę tikrinti faktus, ir šis tyrimas suponuoja, kad greitai dėl to turėsime didelių problemų“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu žurnalistų darbo įrankiu, leidžiančiu greitai pasiekti ir apdoroti informaciją. Tačiau atlikdami tyrimą aiškiai pamatėme, kad DI asistentai neretai iškraipo naujienų turinį – net 45 proc. atsakymų netikslūs. Todėl žurnalistams būtina kritiškai vertinti DI pateiktą informaciją, ją tikrinti ir remtis pirminiais šaltiniais, kad išsaugotume visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida“, – dalijosi tyrime dalyvavęs LRT žurnalistas Jonas Deveikis.

Pagrindinės tyrimo išvados

45 proc. visų DI atsakymų turėjo bent vieną reikšmingą trūkumą.
31 proc. atsakymų atskleidė esminius šaltinių trūkumus, įskaitant trūkstamas, klaidingas ar netikslias šaltinio nuorodas.
20 proc. atsakymų netiksliai pateikė informaciją, pvz., pateikė pasenusią ar netikslią informaciją.
„Gemini“ atsakymuose trūkumai aptikti dvigubai dažniau nei kituose DI asistentuose. 76 proc. visų „Gemini“ atsakymų aptikta reikšmingų trūkumų, dažniausiai susijusių su šaltinių nuorodomis.
Palyginus BBC metų pradžioje paskelbtus rezultatus su pastarojo tyrimo rezultatais matyti, kad padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau klaidų tikimybė tebėra didelė.

„Šis tyrimas parodo kad dirbtinio intelekto trūkumai atspindint naujienų turinį nėra pavieniai,“ – sako EBU generalinio direktoriaus pavaduotojas Jean Philip De Tender. – Tai sistemingos problemos, kurios nepriklauso nuo teritorijos ar kalbos ir kelia pavojų visuomenės pasitikėjimui. Kai žmonės nežino, kuo pasitikėti, jie netikime niekuo, ir tai trukdo žmonių demokratiniam įsitraukimui“.

Duomenys rodo, kad daliai vartotojų DI įrankiai palaipsniui keičia internetinės paieškos sistemas. Remiantis Europos transliuotojų sąjungos pranešime cituojama „Reuters Institute“ ataskaita apie skaitmenines naujienas „Digital News Report 2025“, 7 proc. visų internetinių naujienų vartotojų naudoja DI įrankius kaip naujienų šaltinius, o tarp jaunesnių nei 25 metų vartotojų šis skaičius siekia 15 proc.

Tyrime dalyvavusi visuomeninės žiniasklaidos komanda taip pat paruošė rekomenduojamų priemonių rinkinį, skirtą padėti žiniasklaidos organizacijoms, technologijų kompanijoms ir plačiai visuomenei spręsti tyrime aptiktas problemas, gerinti dirbtinio intelekto asistentų atsakymų kokybę ir didinti žiniasklaidos raštingumą tarp dirbtinio intelekto vartotojų.

Be to, EBU ir jos nariai ragina Europos Sąjungos ir nacionalines reguliavimo institucijas užtikrinti esamų įstatymų dėl informacijos patikimumo, skaitmeninių paslaugų ir žiniasklaidos pliuralizmo laikymąsi.

EBU koordinuotas tyrimas remiasi anksčiau atliktu, 2025 m. vasario mėn. paskelbtu BBC tyrimu, kuris pirmą kartą atkreipė dėmesį į DI problemas interpretuojant naujienas. Tarptautinis tyrimas išplėtė BBC tyrimo aprėptį ir patvirtino sisteminius DI trūkumus, kurie nepriklauso nuo DI įrankio, kalbos ar vietos.

EBU koordinuotame tarptautiniame tyrime dalyvavo visuomeninai transliuotojai iš šių šalių:
Belgijos (RTBF, VRT),
Čekijos („Czech Radio“),
Ispanijos (RTVE),
Italijos („Rai“),
JAV (NPR),
Jungtinės Karalystės (BBC),
Kanados („CBC-Radio Canada“),
Lietuvos (LRT),
Nyderlandų (NOS/NPO),
Norvegijos (NRK),
Portugalijos (RTP),
Prancūzijos („Radio France“),
Sakartvelo (GPB),
Suomijos (YLE),
Vokietijos (ARD, ZDF, „Deutsche Welle“),
Šveicarijos (SRF),
Švedijos (SVT),
Ukrainos („Suspilne“).

Šiemet vasario mėnesį Paryžiuje vykusiame Dirbtinio intelekto viršūnių susitikime Prancūzijos visuomeninės žiniasklaidos organizacijų kartu su partnerėmis – tarp jų ir LRT – paskelbė apie bendros kovos su dezinformacija iniciatyvą „Aljansas už faktus“, įsipareigodamos ilgalaikėje perspektyvoje bendrai kovoti su dezinformacija ir spręsti dirbtinio intelekto ir kitus iššūkius informacinės aplinkos saugumui.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Spalio 21 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko prevencinis renginys jaunimui – paskaita-diskusija „Pokalbiai apie“. Dalyvavo Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, Šilutės profesinio mokymo centro ir Šilutės Pamario progimnazijos moksleiviai.

„Pokalbiai apie“ – tai iniciatyva, kurios tikslas – atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su jaunimu apie jiems aktualias bei jautrias temas: priklausomybes, narkotikų vartojimą, patyčias, emocinę sveikatą ir gyvenimo pasirinkimus. Susitikimo metu dalyviai išgirdo tris skirtingas, tačiau viena kitą papildančias istorijas, atskleidžiančias šias temas iš skirtingų gyvenimo perspektyvų.

Renginį vedė VšĮ „Pamokos vietoj pamokų“ komanda, kuri inicijuoja ir organizuoja šiuos susitikimus įvairiuose Lietuvos miestuose, siekdama skatinti jaunimą kalbėtis apie sunkias, bet svarbias temas, kurios dažnai nutylimos kasdienybėje.

Vaidas Venslovas pasidalijo su jaunuoliais savo skaudžia, bet įkvepiančia gyvenimo istorija. Jo pasakojimas – apie 20 metų trukusį narkotikų vartojimą ir 14 metų, praleistų įkalinimo įstaigose, tačiau ir apie asmeninės transformacijos kelią. Šiandien Vaidas padeda kitiems, įkūręs dvejus bendruomeniškumo namus Kaune, kuriuose teikia pagalbą priklausomybių turintiems vyrams. Dalius Mackela, jau 27 metus tarnaujantis Lietuvos policijoje, kalbėjo apie atsakomybės svarbą, sprendimų pasekmes ir tikėjimą žmogaus galimybe keistis. Pareigūnas dalijosi savo patirtimi tiek iš tarnybos, tiek iš asmeninio gyvenimo, skatindamas jaunimą sąžiningai pažvelgti į save, nebijoti klysti, bet ir mokytis iš savo klaidų. Justė Gaučaitė į pokalbius įnešė dar kitą perspektyvą – artimųjų, kurie susiduria su priklausomybių problemomis šeimoje. Jos atviras kalbėjimo būdas skatino jaunus žmones įsitraukti į temą ir pažvelgti į priklausomybes kitu kampu.

„Pokalbiai apie“ – tai ne pamokymai, o gyvos, tikros istorijos iš pirmų lūpų, skatinančios jaunimą mąstyti, suprasti ir drąsiai rinktis gyvenimo kelią be priklausomybių.

Šie susitikimai tampa saugia erdve, kurioje kiekvienas gali išgirsti, būti išgirstas ir atrasti viltį, kad pokyčiai visada įmanomi.

Renginys finansuotas iš Šilutės rajono savivaldybės Jaunimo programos rezervo lėšų.

zuv.lrv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų (lot. Acipenser oxyrinchus) augintojų ir populiacijos atkūrėjų Europoje. Tarnyba jau daugiau kaip dešimtmetį nuosekliai įgyvendina šios anadrominės, išnykusios ir saugomos rūšies atkūrimo programą, siekdama sugrąžinti ją į Baltijos jūrą ir Lietuvos upes.

Per 2011–2025 m. laikotarpį į Neries ir Šventosios upes išleista apie pusę milijono paaugintų eršketų jauniklių, užaugintų Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.). Pagal įveisiamų eršketų kiekius Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių, lenkdama Latviją ir Estiją.

Tobulinamos auginimo sąlygos ir diegiamos naujos technologijos

Siekdama dar efektyviau atkurti šią karališką žuvų rūšį, Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne 2023 m. įrengta moderni eršketų reproduktorių laikymo bazė ir pradėta formuoti motininė banda. Didžiausi reproduktoriai čia jau sveria apie 50 kg, o pirmųjų ikrų tikimasi po 2–4 metų.

Natūralioje gamtoje eršketai lytiškai subręsta tik sulaukę 20 ir daugiau metų, todėl toks dirbtinio veisimo centras, tikimasi, ženkliai prisidės prie rūšies atkūrimo.

Šiemet Žuvininkystės tarnyba pradėjo įgyvendinti projektą „Uždarųjų recirkuliacinių sistemų įrengimas, siekiant atkurti aštriašnipių eršketų išteklius“. Jo metu Rusnėje bus įrengtos modernios, aplinkai draugiškos žuvų auginimo sistemos, užtikrinančios geresnes sąlygas veisimui ir jauniklių paauginimui.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir atkūrimo rezultatai

Lietuva dalyvauja tarptautinėje aštriašnipių eršketų atkūrimo programoje, kurią inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos institutas Berlyne. Vėliau prie šio projekto prisijungė Lenkijos, Latvijos ir Estijos mokslininkai.

Bendromis Baltijos regiono šalių pastangomis iki šiol į upes išleista daugiau kaip 3 mln. aštriašnipių eršketų individų. Lietuvoje nuo 2011 m. į upes įžuvinta daugiau nei 499 tūkst. žuvų, o kasmet į vandenis paleidžiama dar 30–70 tūkst. jauniklių.

Remiantis mokslininkų prognozėmis, pirmieji subrendę eršketai turėtų sugrįžti į Lietuvos upes per artimiausius kelerius metus – praėjus maždaug 14–18 metų nuo atkūrimo programos pradžios.

Ilgaamžiai „upės milžinai“

Aštriašnipių eršketų gyvenimo trukmė gali siekti daugiau nei 100 metų, o suaugęs individas užauga iki 4,5 metro ilgio ir gali sverti net 360 kilogramų. Šios žuvys didžiąją gyvenimo dalį praleidžia Baltijos jūroje, o neršti grįžta į savo gimtąją upę.

Pavasarį, pakilus vandens lygiui, eršketai migruoja prieš srovę net iki 1000 kilometrų, kad galėtų neršti birželį, kai vanduo sušyla iki 14 °C. Po neršto jie grįžta į jūrą, tačiau po kelių metų – vėl atplaukia į tą pačią upę.

Mokslas, kantrybė ir atsakomybė

Eršketų auginimas – ilgas ir kruopštus procesas. Žuvininkystės tarnybos specialistai kelis kartus per savaitę rūšiuoja žuvis, atskirdami didesnius individus, kad šie neslopintų mažesniųjų augimo. Jaunikliai šeriami nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o baseinai – kruopščiai valomi.

Dalis užaugintų žuvų ženklinamos „Floy_Tag“ žymekliais, kuriuose nurodytas identifikacinis numeris ir kontaktai. Tokiu būdu stebima jų migracija į Baltijos jūrą, o žvejų pranešimai apie sugavimus padeda mokslininkams stebėti rūšies elgseną.

Lietuvos vandenys tampa namais karališkoms žuvims

Aštriašnipių eršketų atkūrimo darbai Lietuvoje vykdomi Neries, Šventosios ir Nemuno upėse, kurios yra tinkamos šių žuvų migracijai, nerštui ir jauniklių buveinėms.

Tarnyba, bendradarbiaudama su mokslininkais ir tarptautiniais partneriais, tęsia sistemingą darbą, kad po daugelio metų šios karališkos žuvys vėl taptų natūraliu Lietuvos upių simboliu.

Nuo 2011 m. Lietuvos upėse įveista 499,2 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų:

2011 m. – 4,67 tūkst. vnt.

2012 m. – 7,341 tūkst. vnt.

2013 m. – 8,245 tūkst. vnt.

2014 m. – 20,667 tūkst. vnt.

2015 m. – 36,378 tūkst. vnt.

2016 m. – 30,9 tūkst. vnt.

2017 m. – 8,2 tūkst. vnt.

2018 m. – 44,75 tūkst. vnt.

2019 m. – 36,1 tūkst. vnt.

2020 m. – 46,5 tūkst. vnt.

2021 m. – 21,53 tūkst. vnt.

2022 m. – 31,00 tūkst. vnt.

2023 m. – 70,00 tūkst. vnt.

2024 m. – 71,00 tūkst. vnt.

2025 m. – 61,9 tūkst. vnt.

kam.lt nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistojo kasacinį skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais karo prievolininkas nuteistas dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo ir jam buvo paskirta 1250 Eur bauda.

Teismas pažymėjo, jog asmuo, negalintis atlikti privalomosios karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų, turi teisę ir pareigą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Baudžiamojoje byloje S. V. nuteistas už tai, kad būdamas įrašytas į prievolininkų sąrašą ir turėdamas pareigą atvykti arba susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba bei pateikti reikalingus duomenis, dokumentus karo prievolei administruoti, kad būtų vykdoma jo sveikatos patikra ir tolesnės procedūros dėl jo pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku nurodytu adresu neatvyko, kitaip nesusisiekė ir taip tyčia vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant kaltės klausimą dėl pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, būtina įvertinti visus karo prievolininko, šaukiamo atlikti privalomąją karo tarnybą, veiksmus (veikimą ir neveikimą, jam tenkančią pareigą domėtis šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarka) ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias spręsti, ar buvo vengiama šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Karo prievolininkų šaukimas – tai procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. Šios procedūros metu karo prievolininkui tenkančių pareigų sistemingas nevykdymas leidžia spręsti, kad karo prievolininkas vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Būtent tokias aplinkybes šioje byloje ir nustatė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.

Kartu teisėjų kolegija pabrėžė Konstitucijoje įtvirtintą kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat šių pareigų suderinamumą su Konstitucijoje įtvirtinta minties, tikėjimo ir sąžinės laisve. Taip pat akcentavo, kad asmenys, dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų negalintys atlikti privalomosios karo tarnybos, turi teisę ir pareigą vietoj jos įstatymo nustatyta tvarka atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

aad.lrv.lt nuotr.

Pagal Kelių eismo taisykles iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai susidariusias atliekas – padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis.

Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama. Sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą padangomis.

Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų – apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais.

Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas

Keičiant automobilių padangas autoservisuose, juose galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia.

Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.

Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.

Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.

Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.

Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Atsakomybė

Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų.

Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Daugiau informacijos apie transporto priemonių ir jų dalių tvarkymą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje atmintinėje „Transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas“.

Žieminės padangos

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Prieš savaitę jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 42-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią (42-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 104 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Abu asmenys priklausė 80–89 amžiaus grupei, abu neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Plungėje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre „Auksinis ruduo“ Šilutės sporto mokyklos ir dziudo klubo atstovai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 5 medalius.

Geriausiai sekėsi Benui Burbai, kuris įveikė visus varžovus ir iškovojo čempiono vardą. Vytautas Petruškevičius savo svorio kategorijoje tik finale nusileido elektrėniškiui ir užėmė antrąją vietą, o Kristijonas Užkuraitis pelnė turnyro bronzą.

U-15 amžiaus grupėje geriausiai sekėsi Tadui Kazlauskui, kuris iškovojo antrąją vietą, o Adrijus Gečas užėmė trečiąją vietą.

Plungės turnyre kovojo jaunieji sportininkai iš Latvijos ir Lietuvos. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo vienuolika sportininkų.

Treneris dėkingas tėveliams už palaikymą, pagalbą ir paramą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus atšauktas vasaros laikas.

Ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodykles pasuksime viena valanda atgal.

Politpatologinė įžvalga.

Generolas neturėjo teisės įsitraukti į viešas diskusijas dėl gynybai skirtų lėšų panaudojimo, trimituoja Seimo narys.
Teisingai…

Generolas savo įžvalgomis beigi pastebėjimais turėtų pasidalinti su ministre.
Ministrė – su premjere.
Premjerė – su prezidentu.
Prezidentas – su Virgiu.
Virgis… hm… turbūt su Petru.
Petras…
O Petras padirbtų kryžių.
Po to jis pasikviestų mane, ir mudu nuspręstume, kam iš tikrųjų ant jo vieta…

Žodžiu, šviesaus savaitgalio.

Beje, 1482 – kad saulėgrąžos vėl žydėtų!

Į bendrą atliekų konteinerį išmesta tekstilė dažniausiai nebetinka perdirbimui. (www.kratc.lt nuotr.)

Kas gamtoje suyra greičiau: automobilio padanga ar sintetinė užuolaida? Mokslininkai teigia, kad padanga natūraliomis gamtinėmis sąlygomis sudyla į dulkes per 200 metų. Tekstilė, panašiai kaip ir plastikas, gamtoje yra lėtai, o kai kurios audinių rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai, ir visai nesuyra. Tad tekstilės surinkimo ir perdirbimo problema ne ką mažesnė, nei kitų plastiko ar pavojingų buities atliekų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kasmet išmetame tiek tekstilės gaminių, kad juos perdirbus drąsiai galėtume aprengti visus Lietuvos gyventojus ir dar liktų. Deja, didžioji dalis perdirbimui puikiai tinkančių tekstilės žaliavų nukeliauja į bendrųjų atliekų konteinerius, o tuomet yra sudeginamos arba visam laikui palaidojamos sąvartynuose.

Skaičiuojama, kad per 2024 m. Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš šio kiekio net apie 40 tūkst. tonų su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Didžioji dalis – maždaug 36 tūkst. tonų – toliau keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi dalis, kaip netinkama deginimui – į sąvartynus.

„Įsivaizduokite drabužį, atsidūrusį tame pačiame atliekų konteineryje, į kurį gyventojai metė maisto likučius, įvairias riebalais išteptas pakuotes ir kitas buitines atliekas. Tokia užteršta tekstilė nebetinka nei pakartotiniam dėvėjimui, nei perdirbimui į naujus gaminius – jos išvalymas yra techniškai sudėtingas ir ekonomiškai nebeapsimokantis“, – sako Vaidas Jankauskas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro specialistas.

Atsainumas – pagrindinė vangaus atliekų rūšiavimo priežastis

Galima vardinti skirtingas priežastis, kodėl gyventojai vangiai rūšiuoja tekstilės atliekas, tačiau dauguma jų susiveda į nemalonią tiesą – paprasčiausią atsainumą.

„Iš tiesų gaila, nes tinkamai išrūšiavus didesnė dalis tekstilės gaminių atliekų iškeliauja pakartotiniam naudojimui. Jas taip pat galima perdirbti ir grąžinti atgal į naudojimą naujų drabužių ar kitų tekstilės gaminių pavidalu“, – sako V. Jankauskas.

Tiesa, galima įžvelgti ir pozityvią tendenciją – visai nedėvėti ar nebenešiojami, tačiau brangiau kainavę kokybiški drabužiai, batai bei kiti tekstilės gaminiai įprastai keliauja iš rankų į rankas, naujus šeimininkus vis dažniau atranda regioninių atliekų centrų įkurtose daiktų dalinimosi stotelėse arba nugula specialiuose tekstilės konteineriuose.

Jankauskas svarsto, kad tokia jau yra pragmatiška mūsų, žmonių, prigimtis – už daiktą sumokėję nemenkus pinigus, gailime jį išmesti, tad įdedame ir pastangų ieškodami jam naujų šeimininkų. O daiktų, kurių mums nebegaila, likimas mažai kam terūpi.

„Dalis žmonių tikriausiai net nesusimąsto, kad ir kitas tekstilės atliekas – švarius, tačiau suplyšusius drabužius, išvaizdą jau praradusius megztinius, senas užuolaidas ar minkštus žaislus – galima panaudoti, tik atgimusius nauju pavidalu. Vis tik dalis gyventojų net ir puikiai tai suprasdami, tekstilės atliekų nerūšiuoja, nes mano, kad dėl vieno žmogaus niekas nepasikeis. Deja, toks požiūris ir lemia, kad tūkstančiai tonų tekstilės praranda antrinio panaudojimo galimybę“, – sako V. Jankauskas.

Rūšiuoti tekstilės atliekas nuo šiol kur kas paprasčiau

Nors tekstilės konteineriai – svarbus žingsnis sprendžiant tekstilės surinkimo ir perdirbimo problemą, pirmiausia gyventojai raginami pasistengti kuo ilgiau pratęsti drabužio gyvenimą: jį taisyti, perdaryti, parduoti ar išmainyti.

Jei vis tik su daiktu nusprendėte atsisveikinti, tekstilės atliekoms skirtus konteinerius tikrai rasite netoliese savo namų – įprastai jie statomi prie prekybos vietų, degalinių, daugiabučių, kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose. Tokių konteinerių skirtingose Lietuvos savivaldybėse įrengta virš 1,7 tūkst. ir jų tinklas toliau plečiamas.

Šiuos konteinerius dauguma jau matę, tačiau galbūt dar ne visi žino svarbią naujovę – nuo 2025 m. į tekstilės atliekų konteinerius galima mesti visų rūšių tekstilės atliekas, išskyrus tas, kurios yra užterštos tepalais ar cheminėmis medžiagomis. Iki šiol tekstilės atliekų konteineriai buvo skirti tik pakartotiniam naudojimui tinkamiems drabužiams ir tekstilės gaminiams – jie turėjo būti švarūs, nesuplyšę.

Svarbu atsiminti, kad išmetamą švarią tekstilę reikia supakuoti į maišelius, o avalynę surišti, kad rūšiuojant nepasimestų. Purvinos ir šlapios tekstilės atliekos į rūšiuojamos tekstilės atliekų surinkimo priemones turi būti metamos sandariai supakuotos į vandeniui ir kitiems skysčiams nepralaidžią pakuotę, taip apsaugant kitas tekstilės atliekas.

Tepaluotos, cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekomis, yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių adresus galite rasti čia, o kai kuriose savivaldybėse surenkamos iš gyventojų apvažiuojamuoju būdu.

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai turėtų pristatyti ir tas tekstilės atliekas, kurios fiziškai netelpa į tekstilės atliekų surinkimo konteinerius.

„Kiekvienas netinkamai išrūšiuotas dėvėjimui dar tinkamas drabužis ar tekstilė, kurią dar būtų galima perdirbti, reiškia išmestus mūsų pačių pinigus, prarastas žaliavas ir papildomą naštą visai atliekų tvarkymo sistemai. Numodami ranka į rūšiavimą, mes numojame ranka ir į ateitį – kokioje aplinkoje gyvensime patys ir kokią paliksime ateinančioms kartoms“, – skatindamas aktyviau gyventojus naudotis sukurta atliekų rūšiavimo sistema pabrėžia V. Jankauskas.

Kur galima palikti nebereikalingą tekstilę

Nešiojimui ar naudojimui tinkami tekstilės gaminiai greičiausiai naujus šeimininkus atras, jei jais dalinsitės tarpusavyje, mainysite ar parduosite tam skirtose platformose, aukosite labdaros organizacijoms, kurios nebereikalingus tvarkingus rūbus priima ir perduoda globojamiems žmonėms.

Rūbų pakartotiniam naudojimui tinka ir daiktų keitimosi platformos, pvz., DĖK‘ui kabyklos. Kur šiuo metu veikia DĖK’ui kabyklos pamatysite spragtelėję čia.

Naudotą tekstilę taip pat priima ir kai kurie prekybos tinklai, rūbų parduotuvės.

Jei aukščiau išvardinti pasirinkimai jums nėra tinkami, drabužius, batus bei kitus tekstilės gaminius galite mesti į tekstilės surinkimo konteinerius.

Netinkama naudoti, užteršta pavojingomis atliekomis tekstilė taip pat priimama didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų sąrašą rasite čia.

lsa.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė apdovanota už darnų atsinaujinančių išteklių panaudojimą ir aplinkos kokybės užtikrinimą.

Spalio 16 dienos vakarą Vilniuje įvairiose srityse labiausiai pasižymėjusioms savivaldybėms įteiktos bronzinės „Auksinių krivūlių“ statulėlės – svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai.

Juos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje savivaldybių vadovams įteikė visų keturiolikos šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiami apdovanojimai vyksta jau dvidešimtą kartą.

„Pirmąjį supratimą apie tai, kaip veikia valstybė, dažniausiai įgyjame vietos lygmeniu – savivaldybėse. Jose priimami ir įgyvendinami sprendimai yra arčiausiai žmonių ir labiausiai matomi. Būtent todėl savivaldybėse tokia svarbi lyderystė, idėjos, efektyvus jų įgyvendinimas ir pastangos, kurios neapsiriboja vien pareiga – tuo ir pasižymi šiemet labiausiai įvertintos savivaldybės,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.

Šiemet Aplinkos apsaugos ministerija “Už darnų atsinaujinančių išteklių panaudojimą ir aplinkos kokybės užtikrinimą” skulptoriaus Ramūno Almino sukurtą “Auksinės krivūlės“ statulėlę įteikė Šilutės rajono savivaldybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už atvirumą investicijoms“ apdovanojo Radviliškio rajono savivaldybę. Tradicinėje Kultūros ministerijos nominacijoje „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ šiemet išrinkta Kupiškio rajono savivaldybė, o Finansų ministerija išskyrė Visagino savivaldybę „Už investicijų pritraukimą ir indėlį į regiono plėtrą“.

Krašto apsaugos ministerijos nominacijoje „Už glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos ir sąjungininkų kariais“ labiausiai įvertinta Šalčininkų rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje „Už civilinės saugos stiprinimą“ statulėlę pelnė Jonavos rajono savivaldybė. Jai taip pat atiteko LSA partnerės – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nominacija „Už lyderystę įgyvendinant žaliąją transformaciją“.

„Už galingiausią Lietuvoje pastatytą vėjo jėgainių parką“ Energetikos ministerija apdovanojo Pagėgių savivaldybę, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Už iniciatyvą ir ryžtą užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą bei stiprinti vietos socialinės globos sistemos integralumą“ – Rokiškio rajono savivaldybę. Susisiekimo ministerija „Už visuomenei saugios susisiekimo infrastruktūros kūrimą“ įvertino Vilniaus rajono savivaldybę, Birštono savivaldybė apdovanojimą pelnė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už išvystytą infrastruktūrą, pritaikytą fiziniam aktyvumui ir sportui“.

„Auksinė krivūlė“ Sveikatos apsaugos ministerijos nominacijoje „Už inovatyvius sveikatos valdysenos sprendimus regionuose“ atiteko Pakruojo rajono savivaldybei, „Už iniciatyvas kurti saugesnę visuomenę ir svarų indėlį į resocializaciją“ statulėlę Alytaus miesto savivaldybei skyrė Teisingumo ministerija.

Lazdijų rajono savivaldybė apdovanojimą pelnė nominacijoje „Už vietinių pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų ir žaliavų naudojimą“, kurią įsteigė Žemės ūkio ministerija. „Už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių grįžimo skatinimą“ Užsienio reikalų ministerija įvertino Šiaulių miesto savivaldybę.

Dar dvi „Auksines krivūles“ įteikė LSA partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija „Už strateginį žingsnį kuriant aukštos pridėtinės vertės pramonės ekosistemą“ – Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos verslo konfederacija „Už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą“ – Kauno rajono savivaldybei.

LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas taip pat paskelbė 2025 metų „Auksinės krivūlės riterio“ vardo laureatus. Šiemet jais tapo LSA prezidento pareigas 2019-2023 metais ėjęs Mindaugas Sinkevičius, Labanoro seniūnas Vincas Jusys, bei ilgametis Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Donatas Krikštaponis. „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai teikiami asmenims už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Iš visos šalies susirinkusių merų, savivaldybių tarybų narių bei savivaldybių darbuotojų į „Auksinių krivūlių“ apdovanojimus pasveikinti atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Organizatorių.

Pasaulinės maisto dienos proga ir Tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse „Maisto bankas“ skelbia apie pradėjusius veikti trumpuosius aukojimo numerius – 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Prisidėti gali kiekvienas, tereikia skambinti ar siųsti SMS žinutę, o visos telekomunikacijų bendrovės šįkart atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, tad kiekvienas paaukotas euras skiriamas tiesiogiai „Maisto banko“ veiklai.

Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.

„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kasdienis darbas – didžiulė pagalba ir milžiniški iššūkiai

„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per keturiasdešimties miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, o taip pat per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų.

Vis dėlto ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.

„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius.

Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto produktų.

„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi.

Tokie susitikimai labai aiškiai primena, kad maistas – ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, – apie naują programą pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kiekvienas gali prisidėti

„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti labai paprasta – pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki šių metų galo.

„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto.

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės – 1038 eurų. MMA didėtų 115 eurų arba 11,1 proc. Taip pat pritarta nustatyti 7,05 eurų minimalųjį valandinį atlygį, vietoj dabar nustatyto 6,35 eurų (didinama 0,70 eurų, arba apie 11,1 proc.).

„Valstybė stipri tiek, kiek stiprus ir saugus jaučiasi labiausiai pažeidžiamas visuomenės narys. Nuoseklus minimalios mėnesinės algos didinimas svarbus siekiant mažiausiai uždirbančių darbuotojų socialinio saugumo ir atskirties mažinimo. Tai tikslai, kuriems ši Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį ir ateityje“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Minimalios mėnesinės algos didinimas yra svarbus žingsnis link to, kad darbuotojai, gaunantys mažiausias pajamas, galėtų gyventi oriau ir saugiau. Tai taip pat prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir stiprina socialinį solidarumą,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 59 eurais ir sieks 836 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.

Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).

Rugsėjo 9 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams nepavyko susitarti dėl MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. Trišalė taryba nesusitarė dėl MMA didinimo ir nepriėmė vieno sprendimo dėl 2026 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti iki 1198 eurų, darbdavių atstovų vieni siūlė didinti mažiau, kiti apskritai siūlė nekelti MMA.

Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs.

Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.

Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

Aušra Širvinskienė. (Martyno Ambrazo nuotr.)

Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Specialistų teigimu, visos priklausomybės sukelia neigiamas pasekmes, tik jų žala pasireiškia skirtingais būdais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai). Priklausomybė nuo tabako įvertinta kiek mažesniu žalos balu – 7,88, o nuo interneto – 7,03 balo.

Apklausą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė sako, kad visos priklausomybės daro realią žalą tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.

„Nestebina, kad pirmoje vietoje yra narkotinės medžiagos, įskaitant ir kai kuriuos receptinius vaistus. Jų vartojimas siejamas su stipriu fiziniu poveikiu, kuomet pažeidžiamos smegenys, kepenys, širdis ir imuninė sistema, bei psichikos sveikatos problemomis, įskaitant depresiją, nerimą ir greitą priklausomybės vystymąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo narkotikų dažnai lydi socialines problemas: darbo praradimą, šeimos santykių krizę, teisinius konfliktus. Tačiau ir kalbant apie probleminį interneto naudojimą negalima numoti ranka. Per didelis socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, naršymas internete gali sukelti priklausomybės simptomus: sutrikti miegas, sumažėti koncentracija, atsirasti nerimas ir depresija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia psichinę gerovę, socialinius įgūdžius ir produktyvumą“, – komentuoja dr. A. Širvinskienė.

Didina savižudybių riziką

Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.

„Tai, kad Lietuvos visuomenė priklausomybę nuo alkoholio įvertino kaip vieną iš žalingiausių, rodo žmonių supratimą ir sąmoningumą, nes alkoholis, nors legalus bei labiau socialiai priimtinas, sukelia žalą: kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas, nervų sistemos pažeidimus, didina savižudybių ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis kasmet prisideda prie milijonų mirčių atvejų“, – teigia dr. A. Širvinskienė.

Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į priklausomybę nuo lošimų, ji pastebi, kad ši priklausomybė dažnai gali būti klaidingai vertinama kaip nesukelianti fizinės žalos, skirtingai nei alkoholis ar narkotinės medžiagos, todėl ir kiek mažiau pavojinga.

„Vis tik moksliniai tyrimai patvirtina priklausomybės nuo lošimų rimtą psichosocialinį poveikį: finansines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Yra paskaičiuota, kad 25 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams lošimams, bandė bent kartą nusižudyti, apie 85 proc. patyrė psichikos ir elgesio sutrikimus ne tik lošimo, bet ir dėl su juo susijusio kokaino, alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Tai rodo, kad lošimų priklausomybė ir pati savaime kelia rimtų problemų, ir dažnai šalia jos atsiranda kitos sveikatos bei socialinės problemos“, – kalba pašnekovė.

Klaida – nuvertini žalą

Nors visuomenėje tabakas dažnai vertinamas kaip mažiau pavojingas įprotis, RPLC direktorė sako, kad tai yra didžiulė klaida. Jos teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad cigarečių rūkymas yra viena iš pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių pasaulyje, tai kasmet prisideda prie milijonų žmonių mirčių dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei lėtinių kvėpavimo takų sutrikimų.

„Ne tik tradicinis rūkymas kelia pavojų – nauji tabako produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kaitinamas tabakas ir kiti, taip pat nėra saugūs. Tyrimai rodo, kad jie irgi sukelia priklausomybę, kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, o ilgalaikis poveikis kvėpavimo takams ir imuninei sistemai dar nėra visiškai ištirtas“, – sako dr. A. Širvinskienė.

Apklausa parodė, kad visų priklausomybių pavojingumą labiausiai linkę nuvertinti jauniausi, 18-25 metų amžiaus gyventojai: priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, 9-10 balų vertina 54 proc. šios amžiaus grupės žmonių ir 91 proc. 56 metų amžiaus ir vyresnių, priklausomybę nuo lošimo – atitinkamai 47 proc. ir 78 proc.

Priklausomybės ligų žalos vertinimas tiesiogiai susijęs su išsilavinimu – kuo jis žemesnis, tuo mažiau žalinga atrodo priklausomybė. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų kaip labai žalingą vertina 69 proc. žmonių, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, 83 proc. žmonių su aukštesniuoju/viduriniu, 88 proc. – su aukštuoju išsilavinimu. Priklausomybės nuo alkoholio atveju, 60 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu, 67 proc. – su aukštesniuoju/viduriniu, 72 proc. – su aukštuoju išsilavinimu laiko ją labai žalinga, priklausomybės nuo lošimų – atitinkamai 45,5 proc., 68 proc. ir 71 proc.

„Kad ir kaip, atrodytų, banaliai skamba dažnai kartojamos frazės, kad žmones reikia informuoti, edukuoti, tačiau apklausos rezultatai dar sykį parodo, kaip tai svarbu. Kuo dažniau žmonės girdės, kad priklausomybę sukeliančios medžiagos ar veiklos yra pavojingos, tuo, tikėtina, labiau susimąstys apie jų keliamą realų pavojų sveikatai bei gerovei“, – apibendrina RPLC direktorė.

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko 2025 m. birželio 19-29 d., jos metu apklausti 1019 šalies gyventojų, kurių amžius 18-75 m.

B. Stukės nuotr.

Maisto švaistymas ir klimato iššūkiai.

Spalio 16 d. minima Pasaulinė maisto diena – diena, kai pasaulis stabteli ir pamąsto apie maistą: jo prieinamumą, poveikį sveikatai, aplinkai ir socialinei gerovei. Šią dieną organizacijos ir visuomenės skatinamos įvertinti, kaip kasdieniai pasirinkimai formuoja mūsų pasaulį, ir ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą bei poveikį aplinkai ir klimatui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip mūsų maistas veikia klimatą

Pasaulinė maisto gamybos grandinė daro itin didelį poveikį aplinkai ir klimatui. Vertinama, kad maisto sistemos bendrai sudaro apie 26–34 % visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo, o didžiausią indėlį į šį procesą įneša gyvulininkystė, žemės naudojimo pokyčiai ir intensyvus ūkininkavimas. Lietuvoje žemės ūkis atsakingas už apie 22 % visų šalies ŠESD emisijų, iš jų – 58 % sukelia gyvulininkystės sektorius, o 42% augalininkystės. Transportas ir maisto perdirbimo grandinės taip pat prisideda prie emisijų – pavyzdžiui, vaisių ir daržovių transportavimas gali išskirti dvigubai daugiau ŠESD nei jų auginimas.

„Kiekvienas mūsų pasirinkimas – nuo pirkinių krepšelio iki maisto gaminimo įpročių – gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – teigia Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Pamerneckytė.

Intensyvus ūkininkavimas griauna ekosistemas

Intensyvus žemės ūkis daro didžiulę žalą biologinei įvairovei ir dirvožemiui. Pastarąjį šimtmetį prarasta apie 75 % žemės ūkio augalų genetinės įvairovės. Pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas mažina vabzdžių, apdulkintojų ir dirvožemio mikroorganizmų įvairovę. Apie 70 % Lietuvos žemapelkių yra nusausinta ir paversta žemės ūkio naudmenomis, o kaimo paukščių skaitlingumas per 2000–2022 m. sumažėjo beveik 55 %.

„Šiuolaikinės intensyvios ūkininkavimo praktikos, jeigu nebus pakeistos tvariomis alternatyvomis, kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir mūsų apsirūpinimo maistu saugumui ateityje“, – teigia Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė G. Pamerneckytė.

Išmetamas maistas – švaistomi gamtos ištekliai

Negana to, didelė dalis pagaminto maisto iššvaistoma. Pasaulyje kasmet išmetama apie trečdalis viso pagaminto maisto, o Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka apie 141 kg maisto atliekų. Šis švaistymas reiškia, kad kartu švaistomi ir vertingi gamtos ištekliai – žemė, vanduo, energija.
G. Pamerneckytė pažymi: „Maisto švaistymas yra tiek etinė, tiek aplinkosaugos problema. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie problemos sprendimo, planuodamas pirkinius, vartodamas atsakingai ir mažindamas atliekas.“

Parengė mokslu grįstą leidinį

Siekiant geriau suprasti maisto gamybos poveikį aplinkai, Baltijos aplinkos forumo specialistai parengė mokslu grįstą analizę, kuri yra labai naudinga tiek politikams, tiek vietos bendruomenėms ir vartotojams. Analizėje galima rasti išsamius duomenis apie ŠESD emisijas, žemės ir vandens išteklių naudojimą, biologinės įvairovės pokyčius bei patarimus, kaip mūsų pasirinkimai mityboje gali padėti mažinti poveikį aplinkai ir klimato kaitą.

Leidinį rasite čia: https://bef.lt/klimato-kaita-zemes-ukyje/klimatui-palanki-mityba/.

Organizatorių.

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka kviečia jaunimą (14-29 m.) nepraleisti progos dalyvauti renginyje „Jaunimo naktis 2025!“

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/kXaGbaiFb6fCpbvSA.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/silutesbiblioteka…

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius. Siekdami užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose, aplinkosaugininkai vykdo reidus, tikrina žvejus mėgėjus ir tęsia reguliarią verslinės žvejybos kontrolę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, iki spalio 15 d. privaloma sugavus šias žuvis paleisti į tą patį vandens telkinį. Nuo spalio 16 d. žvejams svarbu laikytis nustatytų žvejybos reikalavimų – draudimo gaudyti šias žuvis.

Aplinkos apsaugos departamentas skatina visuomenę prisidėti prie lašišinių žuvų išsaugojimo, ypač akcijos „Saugom lašišą“ metu. Šios žuvys migracijos ir neršto laiku yra itin pažeidžiamos, todėl siekiama jas apsaugoti ir padėti sėkmingai išneršti. Pastebėjus neteisėtą žvejybą, praneškite Aplinkos apsaugos departamentui skambindami tel. 112.

Upių ruožuose draudžiama mėgėjų žvejyba

Žvejams aktualu žinoti upių ruožus, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priedą:

Neryje

Nuo kelio Nr. 262 tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje.
Nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto.
Nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.

Šventojoje

Nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį.

Siesartyje

Nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto.

Širvintoje

Nuo žiočių iki Liukonių tilto.

Dubysoje

Nuo žiočių iki Kražantės žiočių.

Jūroje

Nuo žiočių iki Balskų užtvankos.

Minijoje

Nuo Lankupių iki Salanto žiočių.

Veivirže

Nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto.

Šventojoje (pajūrio)

Nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių.

Akmenoje–Danėje

Nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Lietuvos sporto centro arenoje Druskininkuose vyko Lietuvos U-9, U-11 ir U-13 dziudo čempionatas. Jame dalyvavo penki šimtai sportininkų iš įvairių Lietuvos miestų. Šilutės sporto mokyklai atstovavo keturi sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius): Tauras Lukošius (U-9), Vytautas Petruškevičius (U-11), Rapolas Vasiliauskas bei Benas Burba (U-13).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geriausiai sekėsi Rapolui Vasiliauskui. Jis iki finalo visus savo varžovus nugalėjo aiškia persvara, o finale nusileido Vilniaus sporto centro atstovui ir užėmė antrąją vietą. Benas Burba pusfinalyje pralaimėjo pasvaliečiui, o kovoje dėl bronzos nesunkiai įveikė Palangos sporto centro atstovą.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą.