Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistojo kasacinį skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais karo prievolininkas nuteistas dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo ir jam buvo paskirta 1250 Eur bauda.
Teismas pažymėjo, jog asmuo, negalintis atlikti privalomosios karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų, turi teisę ir pareigą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Baudžiamojoje byloje S. V. nuteistas už tai, kad būdamas įrašytas į prievolininkų sąrašą ir turėdamas pareigą atvykti arba susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba bei pateikti reikalingus duomenis, dokumentus karo prievolei administruoti, kad būtų vykdoma jo sveikatos patikra ir tolesnės procedūros dėl jo pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku nurodytu adresu neatvyko, kitaip nesusisiekė ir taip tyčia vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant kaltės klausimą dėl pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, būtina įvertinti visus karo prievolininko, šaukiamo atlikti privalomąją karo tarnybą, veiksmus (veikimą ir neveikimą, jam tenkančią pareigą domėtis šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarka) ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias spręsti, ar buvo vengiama šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Karo prievolininkų šaukimas – tai procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. Šios procedūros metu karo prievolininkui tenkančių pareigų sistemingas nevykdymas leidžia spręsti, kad karo prievolininkas vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Būtent tokias aplinkybes šioje byloje ir nustatė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.
Kartu teisėjų kolegija pabrėžė Konstitucijoje įtvirtintą kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat šių pareigų suderinamumą su Konstitucijoje įtvirtinta minties, tikėjimo ir sąžinės laisve. Taip pat akcentavo, kad asmenys, dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų negalintys atlikti privalomosios karo tarnybos, turi teisę ir pareigą vietoj jos įstatymo nustatyta tvarka atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
lat.lt inf.









