vmu.lt nuotr.

Nors už lango dar spaudžia lengvas žiemos šaltukas, miškininkai primena, kad jau laikas ruoštis iš šiltųjų kraštų grįžtančių paukščių sutiktuvėms ir dalijasi patarimais, kaip teisingai paruošti namus grįžtantiems sparnuočiams.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors dalis paukščių Lietuvoje žiemoja, nemažai jų grįžta į šalį iš šiltųjų kraštų ėmus busti gamtai ir atėjus pavasariui. Žiemojantys paukščiai savo veisimosi sezoną, dažniausiai, pradeda kur kas anksčiau nei tie, kurių kasmet laukiame grįžtančių. Žiemas šalyje leidžiantys paukščiai namus kuriasi kraudami lizdus atokiose, kuo mažiau dėmesio atkreipiančiose bei gerai užmaskuotose vietose.

Tam tikros paukščių rūšys – pavyzdžiui, įvairių rūšių zylės, musinukės, varnėnai namus randa geninių paukščių iškaltuose uoksuose. Tai saugus, nuo plėšrūnų gana efektyviai apsisaugoti leidžiantis pasirinkimas. Tačiau, ne visuose miškuose uoksų yra pakankamai, kad juose galėtų perėti antriniai uoksiniai paukščiai. Dėl šios priežasties, naudinga šiems paukščiams padėti ir iškelti inkilus, kuriuose jie galėtų kurti naujus namus.

Namus inkiluose kuriasi ne tik žvirbliniai paukščiai. Vieni iš pirmųjų sparnuočių, ankstyvą pavasarį ieškančių vietos perėjimui – pelėdos. Pelėdiniai paukščiai žiemai baigiantis ima švęsti vestuves ūbaudami, o po vestuvių – ima perėti. Naudinga paminėti, kad inkilus perėjimui renkasi ne visi pelėdiniai paukščiai. Įvairios pelėdų rūšys, natūraliai, kiaušinius deda skirtingose vietose: vienos rūšys namus kuria nenaudojamuose stambių paukščių lizduose, kitos tam renkasi dreves ar tinkamo dydžio uoksus, o yra ir tokių, kurios peri nulūžusių stuobrių ertmėse. Tačiau, tokių vietų miške nėra gausu, tad ir pelėdoms jas rasti gali būti ne taip paprasta. Todėl, šiems įspūdingo grožio paukščiams taip pat galima pagelbėti gaminant ir iškeliant inkilus.

Norintiems pavasarį atlikti gerą darbą ir patiems pagaminti inkilą, naudinga atminti kelis svarbius dalykus. Pirmiausia, naudinga žinoti, kad skirtingų rūšių paukščiams tinkami ir reikalingi skirtingo dydžio inkilai. Smulkiesiems paukščiams, tokiems kaip zylės ar musinukės, gaminami inkilai, kurių aukštis siekia apie 30 cm, o plotis – 15 cm. Tačiau, svarbus ne tik paties inkilo, bet ir jo landos dydis – skersmuo. Inkilo landa turi būti pakankamai didelė, kad sparnuotis galėtų lengvai ir saugiai įlįsti į vidų, bet ne per didelė, nes kitaip kils riziką, kad į landą savo leteną įkiš plėšrus gyvūnas. Jei planuojate inkilą gaminti varnėnams – jis turėtų būti didesnis, su 5 cm skersmens landa. Didesnį inkilą reikia gaminti ir pelėdiniams paukščiams. Žvirblinėms pelėdoms, kurios yra mažiausios ir smulkiausios, inkilas turėtų būti šiek tiek didesnis nei skirtas varnėnams. Tuo tarpu, stambesnėms ir didesnėms pelėdų rūšims gaminami dar didesni inkilai – bent pusės metrų aukščio ir 40 cm pločio. Kad ir kokiai paukščių rūšiai planuojate kalti inkilą, jį reikėtų gaminti iš natūralios medienos, neobliuotų ir nedažytų lentų.

Svarbu ne tik pagaminti tinkamo dydžio inkilą, bet ir tinkamai jį pakabinti. Miškininkai pataria inkilus kabinti 3-5 metrų aukštyje. Jei inkilas skirtas pelėdai – jį reikėtų kabinti dar aukščiau. Šaka, ant kurios kabinamas inkilas, turėtų būti tvirta ir suteikti pakankamai stabilumo, kad pučiant stipriems vėjams inkilas nesiūbuotų. Taip pat labai svarbu, kad pasirinkta inkilo kabinimo vieta pasižymėtų geru priskridimu, o landos neužstotų šakos. Naudinga atsižvelgti bei tinkamai parinkti ir pačią inkilo kabinimo vietą, kabėjimo kryptį. Jei inkilas bus iškeltas tankmėje – jame labiau kaupsis drėgmė, tuo tarpu – atviroje vietoje, į pietų kryptį atsuktas inkilas gaus daugiau saulės šviesos, bet paukščiams jame gali būti per karšta.

Ruošiantis pavasariu svarbu ne tik sukurti ir iškelti naujus namus sparnuočiams. Dėmesio skirti būtina ir praėjusį sezoną iškeltiems inkilams bei jų valymui. Darbštuoliai varnėnai savo inkilus išsivalo patys snapeliais atplėšdami seno lizdo medžiagos dalis ir jas išmesdami pro landą. Tačiau, dauguma kitų paukščių, pavyzdžiui, žvirbliniai paukščiai, lizdų patys nevalo. Dėl šios priežasties, siekiant, kad grįžę perėti į inkilus paukščiai galėtų ten sėkmingai dėti kiaušinius, reikalinga žmogaus pagalba. Senesnius inkilus išvalyti labai svarbu, kadangi, senoje lizdinėje medžiagoje kaupiasi drėgmė, ima veistis lizdiniai parazitai, keliantys pavojų tiek inkilų šeimininkams, tiek jų jaunikliams. Kiekvienais metais, dar prieš prasidedant pavasariui, VMU miškininkai, regioninių padalinių girininkijose, išvalo apie 7000 inkilų. Tokiu būdu užtikrinami ne tik švarūs ir saugūs namai sparnuočiams, bet ir prisidedama prie miško sanitarinės būklės gerinimo. Na, o kuo miške daugiau paukščių – tuo efektyviau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius. Miškininkai skuba nuraminti – išvalyti inkilą tikrai nesunku. Valant svarbu nesulaužyti jo konstrukcijos, o išvalius – būtina jį vėl sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Jei planuojate valyti senus inkilus, nepamirškite pasirūpinti ir atsarginėmis inkilo dalimis, vinimis, nes inkilo ardymo metu inkilai, o ypač senesni, gali skilti.

Miškininkų iškeltuose inkiluose savo namus, dažniausiai, kuria smulkieji paukščiai, tokie kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Taip pat, inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims – ne tik pelėdoms, bet ir kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams. Kaip ir kasmet, šiais metais gamtai neabejingus sparnuotų giesmininkų mylėtojus Valstybinių miškų urėdija kviečia į akciją „Paukščiai grįžta namo“. Kartu su regioninių padalinių miškininkais, kovo 7 dieną visoje Lietuvoje bus galima pasitikti sugrįžtančius paukščius – iškeliant jiems naujus namus. Akcijos metu VMU miškininkai iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.

Iš gyvenimo paraščių.

Buvo vasario 24-osios rytas.
Tupėjau pakelės griovyje.
Laukiau, kol patekės Saulė…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kai ji pagaliau patekėjo, stryktelėjau, suplazdėjau sparneliais, sučirenau visu balsu.
Tai kartojau begalę kartų, o žmonės, kurie ėjo, važiavo pro šalį, labai stebėjosi ir plačiai šypsojosi.
Pavakarę pasirodė pati ir pabėrė man saują grūdų.
Gera žinoti, kad esi reikalingas…

Su Vieversio diena.

Svarbu pasirinkti tinkamą siuntimo tipą.

Siuntų pristatymas per paštomatus, kurjerius jau tapo mūsų kasdienybės natūralia dalimi. Tik kartais nutinka tokių situacijų, kai reikia, jog siunta gavėją pasiektų greičiau, nei paprastai numatoma. Tuomet kyla klausimas: ką galiu padaryti, kad paskubinčiau šį procesą? Šiek tiek plačiau apie tai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Express paslauga

Jeigu jūsų tikslas – kuo greitesnė siuntos kelionė, siūloma pasinaudoti siuntų siuntimo platformų paslaugomis. Siųsk pigiau siūlo naudotis skubios siuntos, vadinamos Express paslauga. Jos dėka jūsų siuntai garantuojamas itin greitas pristatymas. Įmanomas pristatymas per 1- 2 d.d. Siuntos pristatymo greitis labai priklauso nuo tinkamo siuntos paruošimo. Jeigu reikalinga užpildyti kažkokius dokumentus tą daryti reikia itin kruopščiai.

Siuntų siuntimo platformų darbuotojai pasakoja, jog dažnai jų klientai mano, jog Express paslauga taikoma tik dokumentams vokuose. Tai netiesa. Tokiu būdu galima siųsti siuntas ir dėžėse. Siuntinio svoris ir dydis įtakos pristatymo trukmei neturi. Svarbiausia – teisingai pažymėti visi būtini duomenys.

Iš kur kurjeris paima siuntą, priklauso nuo jūsų pačių pasirinkimo. Galite pasirinkti paslaugą nuo durų iki durų arba siuntą palikti artimiausiame kurjerio biure ar terminale. Jeigu nuspręsite pasirinkti kurjerio biurą, turite žinoti jog jie dirba pirmadieniais–penktadieniais. Tuo tarpu terminalai – bet kuriuo paros metu.

Dar vienas privalumas, kuris suteikiamas pasirinkus siuntų siuntimo platformų paslaugas – siuntimo saugumas. Tam, kad klientas būtų dar ramesnis, siuntiniams, kurių vertė neviršija 100 Eur, yra suteikiamas nemokamas siuntos draudimas.

Galiausiai, faktas, kuris suteikia daugiau ramybės – galimybė sekti savo siuntą. Tą suteikia registruotos siuntos statusas ir unikalus siuntos sekimo numeris. Tereikia suvesti numerį skiltyje Siuntos paieška ir gausite naujausią informaciją, kur tuo metu yra jūsų siuntinys.

Veiksniai, dėl kurių pristatymas paprastai užtrunka

Nesvarbu, ar siuntinį siunčiate Lietuvos ribose ar į kitą šalį, netinkama pakuotė gali šį procesą sutrikdyti. Kurjeris, išvydęs, kad siuntos pakuotė yra pažeista, turi teisę sustabdyti jos pristatymą arba šią grąžinti. Žinokite – į pakuotę turi tilpti ne tik pats daiktas, bet ir reikiamos apsaugos priemonės. Užsukite į siuntų siuntimo platformą. ten galima rasti išsamius paaiškinimus, kaip teisingai supakuoti siuntinį.

Kaip neteisingas pakavimas, taip ir neinformatyviai užpildyti dokumentai gali sutrukdyti siuntimo procesą. Sakykim, siunčiant siuntinį už ES ribų, reikia užpildyti muitinei skirtus dokumentus. Tokiu atveju reikalinga dokumentuose įrašyti specifinius siuntinio kodus: HS ir EORI. HS kodas suteikiamas beveik kiekvienam komerciniam produktui, o EORI – ekonominės veiklos vykdytojams identifikuoti, kai tvarkomi muitinės formalumai.

Siunčiant Lietuvos ribose viskas šiek tiek paprasčiau. tereikia siuntėjo vardo ir pavardės, adreso, telefono nr. ir, jeigu siunčiate paštomatu, paštomato adreso.

Jeigu norite, kad siunta nebūtų sulaikyta, jokiu būdu nerizikuokite siųsti draudžiamų dalykų: tabako, narkotinių medžiagų, fejerverkų, brangakmenių ir kt.

Pasikartosime – pasirinkite tinkamą siuntimo tipą. Greitam siuntimui – Express paslauga, lėtesniam – Economy.

.

.

Užsakymo Nr. 2502211

Organizatorių.

Kovo 3 d. 17:30 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejus kviečia į Šiupinio vakarą Šilutėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lankytojų lauks:
Agluonėnų klojimo teatro spektaklio ,,Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“ ištrauka (rež. D. Savickis);
pasidainavimai su gitara (atlikėjai L. ir A. Dargužiai, L. Stoliarovienė);
tradicinis šiupinys ir vofeliai su kafij;
linksma loterija, kurios pagrindinis prizas – vakarienė dviem!

Šiupinio šventė Užgavėnių proga pirmą kartą surengta 1927 m. ,,Klaipėdos lietuvių moterų draugijos” iniciatyva Bumbulienės svetainėje. Nuo to laiko ,,Šiupinys” rengtas kasmet. Šventės metu buvo ragaujamas šiupinys, vyko meninė programa (dainos, šokiai). Kasmet rengtos šventės nuo 1940 m. buvo sumenkusios, tačiau šeimose tradicija gaminti šiupinį nebuvo nutrūkusi, o pokariu Šiupinio pobūviai mėgti ir organizuoti lietuvininkų išeivių Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Nuo 2024 m. Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Būtina išankstinė registracija tel. 0 655 51548.
Bilieto kaina – 10 Eur.
Vieta: DKC ,,Eglutė“ (Katalikų Bažnyčios g. 3, Šilutė).
Organizatorius: Šilutės Hugo Šojaus muziejus.
Rėmėjai: Restoranas-viešbutis ,,Gilija“, Šilutės knygynas VAGA, Šilutės Šv. Kryžiaus parapija, Šilutės r. tautodailininkai.

VRK nuotr.

Teikimą, sprendimo projektą ir aiškinamąjį raštą rasite čia: https://www.silute.lt/taryba…

Viskas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš gyvenimo paraščių.

Vakarai yra gerai.
Rytai – nelabai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rytai dažnam kelia stresą.
Vakarai, anaiptol, veikia raminančiai.

1890 – kad saulėgrąžos vėl žydėtų!

Aišku, galėtume pasistengti ir gyventi vien tik vakarais.
Bet tam reikėtų tvirto pasiryžimo ir ypatingo pašaukimo.
O tai ne kiekvienam duota…

Šviesaus artėjančio savaitgalio.

Besimokantys mažesnėse grupėse visada laimi. (Green Grasshopper on Unsplash)

Vienas iš pagrindinių privačių mokyklų pranašumų, lyginant su valstybinėmis mokyklomis, yra mažesnės klasės ir individualizuoto dėmesio skyrimo galimybė. Ši savybė turi didelę įtaką mokinių pasiekimams ir jų bendrai mokymosi patirčiai. Privačiose mokyklose klasės paprastai būna daug mažesnės nei valstybinėse, o tai leidžia mokytojams labiau susitelkti į kiekvieną mokinį ir užtikrinti, kad kiekvienas gautų reikalingą pagalbą susidūrus su mokymosi iššūkiais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didesnė koncentracija į individualius poreikius

Mažesnės klasės leidžia mokytojams lengviau stebėti mokinių pažangą ir nustatyti jų stipriąsias bei silpnąsias puses. Su mažesniu mokinių skaičiumi, mokytojai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui ir pritaikyti mokymą pagal jo poreikius. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie vaikus, turinčius specifinių mokymosi sunkumų ar, priešingai, gabius mokinius, kuriems reikia papildomų iššūkių. Dėl to privačiose mokyklose mokiniai dažnai pasiekia geresnių rezultatų, nes jie gauna daugiau asmeninės pagalbos ir dėmesio, kurio reikia, kad galėtų tinkamai atskleisti savo potencialą.

Stipresnė mokytojo ir mokinio sąveika

Kai klasėse yra mažiau mokinių, mokytojas gali užmegzti artimesnį ryšį su kiekvienu iš jų. Šis asmeninis ryšys padeda sukurti teigiamą mokymosi atmosferą, kurioje mokiniai jaučiasi patogiai ir pasitiki savo mokytojais. Be to, mokytojai gali greičiau pastebėti mokinių problemas – tiek akademines, tiek emocines – ir imtis veiksmų joms spręsti. Dėl artimesnės sąveikos mokiniai dažnai jaučiasi daugiau motyvuoti ir įsitraukę į mokymąsi.

Geriau išnaudojamos mokymosi galimybės

Mažesnės klasės leidžia ne tik individualizuoti mokymą, bet ir labiau išnaudoti turimas mokymosi priemones. Pavyzdžiui, privačiose mokyklose mokytojai gali lengviau įtraukti įvairias papildomas priemones, tokias kaip technologijos, praktinės veiklos ir grupiniai projektai. Su mažesniu mokinių skaičiumi galima atlikti daugiau personalizuotų užduočių, kuriose mokiniai gali gilinti savo žinias ir įgūdžius. Daugiau apie mokymosi procesą privačiose mokyklose sužinokite šioje svetainėje. Tai padeda geriau pasiruošti tolimesniems mokymosi etapams ir gyvenimo iššūkiams.

Psichologinė aplinka ir mažesnis stresas

Kitas svarbus mažesnės klasės pranašumas yra geresnė psichologinė aplinka. Mokiniai dažnai jaučia mažiau streso, kai klasėje nėra tiek daug žmonių. Tai leidžia jiems geriau susikaupti, nebijoti atsakinėti į mokytojo užduodamus klausimus, dalyvauti bendrose diskusijose. Mažesnėse grupelėse mokiniai efektyviau mokosi ir dažnai pasiekia geresnius rezultatus.

Besimokantys mažesnėse grupėse visada laimi

Mažesnės klasės ir daugiau individualaus dėmesio privačiose mokyklose suteikia galimybę mokytojams geriau prisitaikyti prie kiekvieno mokinio poreikių ir užtikrinti, kad jis gautų reikalingą pagalbą bei iššūkius. Be to, mokymosi procesas mažesnėse klasėse mažina stresą ir suteikia mokiniams ramybę bei pasitikėjimą, o tai padeda geriau susikaupti ir efektyviau mokytis. Taip sukuriama palankesnė mokymosi aplinka, kurioje mokiniai gali pasiekti geresnių rezultatų ir atskleisti savo potencialą. Dėl šių privalumų privačių mokyklų mokiniai demonstruoja aukštesnius akademinius pasiekimus ir tampa sėkmingais suaugusiais.

.

.

Užsakymo Nr. 250219

Organizatorių.

Lietuvos gyventojai ir verslo įmonės toliau nenuleidžia rankų dėl Ukrainos – šiandien akcijai paaukota suma perkopė 2 milijonus eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 19 d. 12.35 val. duomenys rodo, kad akcijos „Radarom!“ sąskaitoje – 2 081 581 Eur.

Už surinktas lėšas bus įsigyjami Ukrainos kariuomenei itin reikalingi dronai ir antidronai, pagaminti Lietuvoje ir Ukrainoje.

Ukrainos karius pasiekė pirmieji „Radarom!“ akcijos metu nupirkti lietuviški dronai

Prie pagalbos Ukrainos prisideda ir paprasti gyventojai, ir verslo įmonės bei organizacijos – iš visų jų atstovai paaukojo kiek daugiau nei trečdalį iki šiol surinktos sumos.

Nenuleiskime rankų! Iki vasario 24 d. aukoti galima telefonu 1890 – auka 5 eurai – ir puslapyje radarom.lt. Taip pat – elektroninių mokėjimų sistemoje „Paypal“: Mes@stipruskartu.lt.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2492109/akcijai-radarom-paaukoti-jau-2-milijonai-euru

O. Lidžiaus nuotr.

Nors dar keletą dienų tebevyraus žiemiška oro temperatūra ir ledas pamažu storės, tačiau sekmadienį ir naujos savaitės pradžioje prognozuojamas atšilimas: sniegas ir ledas pradės tirpti. Per praėjusias šio mėnesio dienas ežerai spėjo užšalti, tačiau didžiosios šalies upės – ne (ledu pasidengė tik kai kurios jų atkarpos), tad įspūdingo ledonešio šiemet, greičiausiai, nepavyks išvysti. Nežiūrint to, verta pakalbėti apie patį reiškinį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus trumpai paaiškino, kaip susidaro ledonešis: „ant upės ledo iš pradžių susidaro ižas – ledo kristalėliai, kurie šąlant orui kimba vienas prie kito ir sudaro ižo laukus, dar vadinamus lytimis. Jų daugėja ir ties kažkuriuo upės posūkiu ar kliūtimi jie sukimba ar net sustoja, o esant žemai temperatūrai – užšąla.“ Daugeliui Lietuvos upių paprastai reikia ilgesnio laikotarpio su dideliais šalčiais: bent -20 °C ar dar žemesnės oro temperatūros. Upei užšalus po ledu teka dalis vandens ir ižo. Vietomis susidaro ižo sankamšos, kurios trukdo vandens pratekėjimui ir aukščiau sankamšos staigiai kyla vandens lygis. Per parą ar dar greičiau jis gali pakilti ir kelis metrus.

Ledonešis būna tada, kai upėje per žiemą susidaro ištisinė ledo danga. Atėjus pavasariui, tirpstant sniegui vandens lygis upėje pakyla ir sulaužo ledą, tada plaukia ledo lytys, kurios gali sudaryti ledo sangrūdas. Nors ledonešis įspūdingas reiškinys, kurį verta išvysti, tačiau kur ir kada prasidės ledonešis – neįmanoma pasakyti.

Daugiau – https://www.meteo.lt/2025-02-19-ledo-sangrudos-salies-upese-kovota-ne-tik-pasitelkus-sprogmenis-bet-ir-durpes/

Organizatorių.

Vasario 23 d. (sekmadienį) 18 val. prie Šilutės kultūros centro vyks vienybės ir solidarumo akcija RADAROM.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išeikime už Ukrainą. Ateikite su vėliavomis, Lietuvos ir Ukrainos atributika.

Renginio programoje – visuotinė tylos minutė, skambės ukrainiečių ir lietuvių muzika, bus vaišinama arbata.

Dalyvauja: Vokalinis ansamblis VOX LIBRI, mišrus choras LAUDAMUS, Šilutės kamerinis dramos teatras, Kristina Kasperaitytė, Valdas Lacko, šokių klubas SALŪNAS.

Organizatorius – Šilutės kultūros centras.

Partneriai: gėlių salonas DOMILĖJA, Šilutės kamerinis dramos teatras.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Klaipėdos apygardos teismas įspėja gyventojus apie sukčių platinamus apgaulingus elektroninius laiškus. Juose teismo vardu prisidengę sukčiai praneša, esą laišką gavęs asmuo – ieškovas turi padengti jo atstovo išlaidas. Dažniausiai pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti asmens duomenis ar gauti informaciją, susijusią su Jūsų internetine bankininkyste ar įtraukti į susirašinėjimą ir tokiu būdu išvilioti asmens duomenis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas niekada:

nesiunčia gyventojams el. laiškų su nurodymais sumokėti išlaidas, nes baudos, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos teismo nutartimis, sprendimais;
teismo siunčiamuose elektroniniuose laiškuose yra siuntėjo parašas su įstaigos rekvizitais, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ir kitų darbuotojų elektroninio pašto adresai sudaromi nevartojant lietuviškų raidžių pagal šią formą: vardas.pavarde@teismas.lt;
teismas neprašo slaptažodžių ar kitų konfidencialių prisijungimo duomenų.
Gautame melagingame el. laiške pateikiama nuoroda ne į Klaipėdos apygardos teismo interneto svetainę, bet į kitus internetinius adresus, kurie gali būti vizualiai panašūs į teismo ar kitos institucijos svetainės internetinį adresą. Klaipėdos apygardos teismo interneto svetainės adresas yra https://klat.teismas.lt/ .

Primygtinai rekomenduojame nespausti įtartinuose el. laiškuose esančių nuorodų. Jei gautą nuorodą visgi paspaudėte, tuoj pat išjunkite atsidariusį naršyklės langą ir atsivėrusiame naršyklės lange neįveskite jokių asmeninių duomenų – asmens kodo, interneto banko atpažinimo kodo ar mokėjimo kortelių duomenų. Taip pat ir savo mobiliajame telefone neatlikite jokių veiksmų, t. y. neveskite banko programėlių ar mobiliojo parašo kodų. Tik tuo atveju, jei lange neįvesite savo duomenų, sukčiai negalės atlikti neteisėtų operacijų.

Jei turite abejonių dėl gauto pranešimo, kuriame prisistatoma Klaipėdos apygardos teismo vardu, susisiekite su mumis parašę el. laišką el. paštu klaipedos.apygardos@teismas.lt (kartu pridedant gautą el. laišką) arba paskambinę telefonu 0 46 390 960 (skambinant iš užsienio +370 46 390 960).

Gyventojus raginame būti itin atidžius ir kritiškai vertinti el. laiškų ir žinučių turinį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, kaip elgtis ant ledo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip rašo spauda, Šilutės rajone pirmadienio naktį nepilnamečio vairuojamas automobilis važinėjo ant užšalusio ledo ir įlūžo. Gerai, kad tai nesibaigė skaudžia nelaime. Šiuo metu daugelyje vandens telkinių (išskyrus upes ir didžiuosius ežerus) ledas yra pakankamai saugus (žmogui užsilipti, bet ne važiuoti ant jo automobiliu) ir siekia virš 7 cm.

Nežiūrint to, visuomet prieš lipant ant ledo būtina įsitikinti ar tai daryti yra saugu. Paprastai nesaugus ledas būna vietose, kur yra įšalusių medžių, šakų, properšų, kur įteka šaltiniai, auga nendrės. Primename, jog ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Tuo tarpu upėse ledo danga niekada nebūna saugi. Net kai vyrauja labai žema oro temperatūra, o upė atrodo visiškai užšalusi, dėl upės tėkmės atsiranda praplovų, kuriose ledas būna labai plonas, todėl galima susižeisti, įlūžti ir paskęsti (upės srovei įtraukus po ledu).

Verta žinoti, jog vaduojantis iš šalto vandens gniaužtų gelbsti ne tik (privalomi ant savęs turėti) ledo smaigai, gelbėjimosi liemenė, bet puikiai pasitarnauti gali ir šalia turima ilgesnė lazda ar lenta. Na o jau įlūžus ir išlipus, nuo stipraus sušalimo gali padėti krante (pvz. automobilyje) turimi atsarginiai sausi rūbai ar tiesiog didelis rankšluostis.

Būkite atsakingi, saugokite save ir kitus.

Ledo storio informaciją rasite meteo.lt svetainės skiltyje „Dabar“/ „Vandens telkiniai“.

am.lrv.lt nuotr.

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar viena Mažosios Lietuvos etnografinio regiono vertybė – žvejyba Kuršių mariose, kuri yra neatskiriama Mažosios Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalis, formavusi ir tebeformuojanti vietos žmonių gyvenimo būdą, charakterio savybes.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai gyvybinga ir pamario bendruomenes tampriai saistanti ūkinė veikla, išsaugojusi esminį ryšį su tradicine žvejyba. Šiandien Kuršių mariose galima tik spendžiamoji žvejyba, gaudomi sterkai, ešeriai, karšiai, unguriai, vėgėlės, karosai, stintos, plekšnės ir kt.

Žvejų bendruomenė laikosi verslinei žvejybai vidaus vandenyse taikomų taisyklių. Žvejų bendruomenėje dar gyvas vandens dalybų paprotys, orų spėjimai, saugomos ir perduodamos žinios apie žūklės tradicijas, įgūdžiai, kaip gaudyti žuvį, ją paruošti ir realizuoti. Susibūrę į asociacijas pavieniai žvejai ir jų įmonės vysto vietos verslą, prisideda prie kultūrinio turizmo plėtojimo ir rekreacijos.

Organizatorių.

Lietuvos Šaulių sąjungos rinktinės kartu su Šilutės rajono savivaldybe organizuoja lauko taktikos pratybas „Baltijos bastionas 2025“, kurios vyks Šilutėje vasario 22-23 dienomis, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybų metu šauliai treniruosis veikti realiomis miesto sąlygomis – vyks uniformuotų ir neuniformuotų šaulių taktiniai judėjimai.

Bus naudojami imitaciniai šaudmenys, todėl girdėsite jų garsą.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vasario 10–16 d. (7-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19 liga) rodiklis šiek tiek pakilo ir siekė 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę rodiklis buvo 1806 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas buvo Telšių apskrityje (1441,4 atv. 100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2180,7 atv. 100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 38-ose savivaldybėse.

7-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo į ligonines paguldyti 162 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 13 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 9 asmenys. Registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 35). Asmenys priklausė 50–58 m., 80–89 m. amžiaus grupėms, du asmenys priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, visi turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Mirties nuo COVID-19 ligos atvejų – 1 (iš viso šį sezoną 53). Asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-uminemis-kvepavimo-taku-infekcijomis-nemazeja-nepamirskime-prevencijos/

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Sulauksime ir sniego, ir šaltuko.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį daugelyje rajonų pasnigs. Pūs vakarinių krypčių vėjas, 6–11 m/s. Temperatūra – 3–8, kai kur – 9–11 laipsnių šalčio. Dieną daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas – vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Trečiadienio naktį daug kur pasnigs (vyraus nedidelis sniegas), dieną sniego tikimybė bus nedidelė. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, vietomis – 2–5 laipsniai šalčio, dieną – 1–6 laipsniai šalčio, pietvakariniuose rajonuose – 0–2 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį – be žymesnio sniego. Vėjas – silpnas. Temperatūra naktį – 9–14, vakariniuose rajonuose daug kur – 3–8 laipsniai šalčio, dieną – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 17 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas iki 18 cm per parą. Šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, vietomis, kilimas iki 37 cm.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 0–6, ežeruose – 0–3, Kuršių mariose – 0, Baltijos jūroje – 1 laipsnis šilumos.

Vandens telkiniuose stebimas priekrantės ledas, ižas, kai kur susidariusi ištisinė ledo danga.

Kuršių mariose ties Nida susidariusio ledo storis – 13 cm, ties Vente – 7 cm. Lipti ant ledo pavojinga. Šiaurinėje Kuršių marių dalyje stebimas dreifuojantis ledas

LHMT inf.

T. Juškaičio nuotr.

Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.

„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.

Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra

„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.

Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.

Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.

Žemaitei įpūs gyvybės

Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.

„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.

Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.

„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.

Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.

Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.

Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turas įvyks vasario 21 d. Vilniuje, vasario 26 d. Anykščiuose, vasario 28 d. Vilkaviškyje, kovo 5 d. Šilutėje, kovo 7 d. Birštone, kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. pakartotinai Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje ir birželio 4 d. Plungėje.

Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.

O. Lidžiaus nuotr.

Savaitgalį Nemuno žemupyje buvo stebimas neįprastas reginys – ledo sąnašose įstrigo laivai.

Daugiau – https://www.15min.lt/naujiena…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Kaune vykusiame dziudo turnyre, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 1 sidabro ir 4 bronzos medalius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Turnyre Kaune pasirodė iš viso 8 Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai.

Geriausiai sekėsi Adrijui Gečui, kuris iškovojo antrąją vietą savo svorio kategorijoje, o Jonas Putinas, Jonas Vyšniauskas, Tadas Kazlauskas ir Juozas Leškys užėmė trečiąsias vietas.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą ir paramą.

O. Lidžiaus nuotr.

Užbėgdami už akių galimiems nuogąstavimams, užtikriname, kad situacija yra visapusiškai kontroliuojama ir grėsmės nei dirbančioms įguloms, nei gabenamiems kroviniams ar aplinkai šiuo metu nėra.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 12 d. rytą pakrauta barža pajudėjo iš Marvelės krovininės prieplaukos Kaune. Greitesnei kelionei į Klaipėdą buvo pasitelkti du stumiantys laivai – „Vitingas“ ir „Skalvis“. Per dieną įveikta 140 km.

Vasario 13-ąją junginys toliau sėkmingai judėjo žemyn upe, bet už maždaug 54 km įsirėmė į susiformavusią ledų sangrūdą. Rusnėje krovinį pasitiko laivas „Žuvintas“, laužęs besiformavusius ledus ir formavęs praėjimą.

Vis dėlto meteorologinės sąlygos ėmė prastėti greičiau nei prognozuota. Iššūkių buvo galima tikėtis Kuršių mariose, tačiau jie užklupo Nemune.

15min.lt: ties Rusnės sala upių leduose įstrigo krovinius gabenę laivai (nuotr.)

Nuspręsta baržą pristatyti prie Rusnės krantinės. Vykdant darbus, susidurta su „Žuvinto“ techniniu gedimu. Narai laivą operatyviai suremontavo.

Laivai yra manevringi, įgulos turi galimybes priplaukti prie kranto, išlipti Rusnės prieplaukoje ir pasikeisti. Pirmadienį visi trys – „Skalvis“, „Vitingas“ ir „Žuvintas“ – tęsė krovinio pristatymą iš Kauno į Klaipėdą.

Dėl nepalankių orų darbai vyksta lėčiau nei planuota, tačiau judama tikslo link. Ledų sangrūdoje kol kas įstrigusi tik viena barža, judėjusi iš Kauno į Klaipėdą.

Atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir prognozes (didesnio kritulių kiekio nežadama ir stipresni potvyniai negresia), patyrę VVKD laivybos specialistai nusiteikę su užduotimis sėkmingai susidoroti jau artimiausiu metu. Esame dėkingi rusniškiams už geranorišką rūpestį.

Svarbu pažymėti, kad dėl šiltesnės nei įprasta šiųmetės žiemos laivyba Nemunu iki vasario vidurio nenutrūkstamai vyko nuo pat praėjusių metų sezono pradžios – dėl vyravusių palankių oro sąlygų jis nebuvo stabdomas.