Nors dar keletą dienų tebevyraus žiemiška oro temperatūra ir ledas pamažu storės, tačiau sekmadienį ir naujos savaitės pradžioje prognozuojamas atšilimas: sniegas ir ledas pradės tirpti. Per praėjusias šio mėnesio dienas ežerai spėjo užšalti, tačiau didžiosios šalies upės – ne (ledu pasidengė tik kai kurios jų atkarpos), tad įspūdingo ledonešio šiemet, greičiausiai, nepavyks išvysti. Nežiūrint to, verta pakalbėti apie patį reiškinį.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus trumpai paaiškino, kaip susidaro ledonešis: „ant upės ledo iš pradžių susidaro ižas – ledo kristalėliai, kurie šąlant orui kimba vienas prie kito ir sudaro ižo laukus, dar vadinamus lytimis. Jų daugėja ir ties kažkuriuo upės posūkiu ar kliūtimi jie sukimba ar net sustoja, o esant žemai temperatūrai – užšąla.“ Daugeliui Lietuvos upių paprastai reikia ilgesnio laikotarpio su dideliais šalčiais: bent -20 °C ar dar žemesnės oro temperatūros. Upei užšalus po ledu teka dalis vandens ir ižo. Vietomis susidaro ižo sankamšos, kurios trukdo vandens pratekėjimui ir aukščiau sankamšos staigiai kyla vandens lygis. Per parą ar dar greičiau jis gali pakilti ir kelis metrus.
Ledonešis būna tada, kai upėje per žiemą susidaro ištisinė ledo danga. Atėjus pavasariui, tirpstant sniegui vandens lygis upėje pakyla ir sulaužo ledą, tada plaukia ledo lytys, kurios gali sudaryti ledo sangrūdas. Nors ledonešis įspūdingas reiškinys, kurį verta išvysti, tačiau kur ir kada prasidės ledonešis – neįmanoma pasakyti.