nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) bendras sergamumo rodiklis buvo 1014,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę – 909,1 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Epideminį sergamumo lygį pasiekė ir viršijo dvi savivaldybės – Šiaulių miesto (1642,28 atv. 100 tūkst. gyventojų) ir Visagino (1512,76 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo Elektrėnų sav. (1492,98 atv. 100 tūkst. gyventojų), Rietavo sav. (1422,57 atv. 100 tūkst. gyventojų), Vilniaus raj. sav. (1420,63 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Pastarąsias tris savaites daugėja į ligonines dėl gripo paguldytų asmenų. Praėjusią savaitę paguldyta 70 asmenų (10-ąją savaitę – 65 asmenys, 9-ąją savaitę – 54 asmenys), iš jų didžioji dalis (65 asmenys) – vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Laikrodžių rodykles suksime 1 val. į priekį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naktį iš kovo 25-osios į 26-ąją (iš šeštadienio į sekmadienį) laikrodžiai visoje šalyje bus pasukti 1 valanda į priekį. Laikas bus sukamas 3 valandą ryto.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 19 d. Alytuje ir Pagėgiuose oras sušilo iki 15,1 °C. Iki šiol šilčiausia 2023 metų diena buvo rekordiškai šilta sausio 1-oji, kai Druskininkuose išmatuota net iki 14,9 °C.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienis Lietuvoje buvo sausas ir pavasariškai šiltas. Aukščiausia oro temperatūra dieną pasiekė 10–15 laipsnių, Šventojoje sušilo mažiausiai – iki 9,4 °C. Naktį žymesnių kritulių nepasitaikė, oras vėso iki 0–6 laipsnių šilumos.

Orų prognozė

G. Brazlauskaitė.

Laikai, kai gyvenimas virte virė tik sostinėje ir keliuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – praeitis. Įvairiomis rėmimo programomis sparčiai mažinamas regionų atotrūkis nuo sostinės. Tai pastebima ir augančiu verslo įmonių skaičiumi beveik visuose šalies miesteliuose. Besikeičianti situacija lemia pokyčius ieškant tikslinės auditorijos, klientų. Tad, kaip regioniniam verslui geriausia apie save pranešti vietiniams gyventojams ir kodėl tam netinkami įprasti media kanalai?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Regionų plėtrai – didelis dėmesys

Kad verslas klesti ne tik Vilniuje, rodo ir Statistikos departamento surinkta informacija. Apėmus laikotarpį nuo 2017 metų iki 2021 metų matomas veikiančių verslo įmonių augimas pagal įmonių dydžio grupes visuose regionuose. Surinkti duomenys rodo, kad Vidurio ir vakarų Lietuvos regione šiuo laikotarpiu veikiančių įmonių skaičius išaugo 12 procentų. Didžiausią verslo įmonių skaičiaus augimą pademonstravo Kauno apskritis, kur per 6 metų laikotarpį užfiksuota beveik 3000 daugiau įmonių.

Tiesa, regionų atotrūkis ekonomine prasme vis dar išlieka ryškus, tačiau dedamos visos pastangos, kad verslų augimas regione nesustotų. Štai Inovacijų agentūra planuoja per ateinančius ketverius metus skirti iki 418 milijonų eurų Europos Sąjungos investicijų. Tikimasi, kad ši suma bus skirta Vidurio ir vakarų Lietuvos miestams. Didžioji dalis šių investicijų, planuojama, bus nukreipta inovatyvios, aplinkai draugiškos produkcijos kūrimui, aukštos pridėtinės vertės kūrimui. Visa tai sukelia vilties, kad regionų plėtra augs, čia kursis išmanūs ir šiuolaikiški verslai, didės bendruomenės.

Kaip pasiekti regione gyvenančius vartotojus?

Augant verslui regionuose, didėja ir poreikis pasiekti mažesnių miestų ir miestelių vartotojus, kurie aktualūs daugumai prekinių ženklų, įvairioms gamybinėms bendrovėms, siekiant pritraukti potencialių darbuotojų bei verslui, veikiančiam vietinėje rinkoje, internete. Dažnas verslas visgi negali skirti didelių lėšų marketingo kampanijoms didžiausiuose media kanaluose, todėl skaitmeninama regioninė žiniasklaida daugumai gali būti dar neatrastas lobis.

„Regionuose sutinkama Lietuvos kritinė masė, sąmoningai pasirinkusi išskirtines gyvenimo sąlygas, ramesnį nuo grūsties, bet kartu aktyvų socialinį gyvenimą. Tai didelę pirkimo galią turinti bendruomenė, kurią verslui norint pasiekti, būtina apgalvoti regioninės žiniasklaidos galimybes ir būdus, kaip pateikti informaciją lojaliai, vietinei auditorijai. Jeigu anksčiau verslui pakakdavo reklamuotis Lietuvos mastu, šiandien tai jau veikia tikrai ne visiems“, – sako Etaplius.lt direktorė Giedrė Brazlauskaitė.

Nors esama įvairių nuomonių apie regioninės žiniasklaidos ateitį, vienintelė Lietuvoje daugiau nei 100-ą įvairių redakcijų vienijanti Etaplius.lt platforma siekia parodyti, kad regioninė žiniasklaida – vienas efektyviausių pasirinkimų šiandienos verslui, norinčiam edukuoti, sudominti, išlaikyti savo potencialų klientą ir jam priimtinu būdu pateikti informaciją. Regioninės žiniasklaidos atstovė Giedrė Brazlauskaitė pastebi, kad vartotojas didmiestyje ir regione gerokai skiriasi, todėl tai, kas tinka vienam, gali visiškai nepatraukti kito dėmesio.

„Kiekvienai tikslinei auditorijai pasiekti būdingas vis kitas kanalas, komunikacinis tonas, vizualinis sprendimas, todėl, vienydami regioninę žiniasklaidą ir išmanydami šio media kanalo išskirtinumus, galime pasiūlyti efektyviausią sprendimą verslui. Tinkamai sukonstruota komunikacija gali lemti gerokai didesnę grąžą verslui nei reklama didžiausiuose naujienų portaluose“ , – pabrėžia G. Brazlauskaitė.

Remiantis statistikos duomenimis, didėjant verslo plėtrai regionuose, ir toliau augs naujų įmonių, gamyklų, darbo vietų pasiūla, todėl siekiant ne tik matomumo, bet ir gero darbdavio įvaizdžio bei potencialių darbuotojų ar klientų, verslams vertėtų atkreipti dėmesį į regioninės žiniasklaidos potencialą ir viešinimosi galimybes.

Policijos nuotr.

Kovo 18-20 dienomis, nuo 6.30 val. iki 7.30 val., policijos pareigūnai vykdė sustiprintą eismo dalyvių kontrolę, per kurią tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, buvo stabdomos visos transporto priemonės ir tikrinamas vairuotojų blaivumas.

Patikrinta 441 transporto priemonė (Tauragėje – 115, Šilalėje – 122, Pagėgių sav. – 94, Šilutėje – 74). Pažeidimų nenustatyta.

Rezultatas džiugina! Galime pasidžiaugti vis didėjančiu vairuotojų sąmoningumu.

Norėdami užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams, keliantiems pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, policijos pareigūnai ir toliau vykdys vairuotojų blaivumo patikrinimus, intensyviai patruliuodami visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje.

Pareigūnai ragina gyventojus nesėsti prie automobilio vairo neblaiviems ir neleisti to daryti kitiems asmenims. Taip pat turint įtarimų, kad transporto priemonę vairuoja galimai neblaivus asmuo, apie tai nedvejodami praneškite policijos pareigūnams.

vrk.lt nuotr.

Išankstinius balsavimo rezultatus rasite čia: https://rezultatai.vrk.lt…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš gyvenimo paraščių.

Šiandien minima tarptautinė Žemės diena.
Gera proga švęsti.
Aišku, ne iki žemės graibymo.
Bet jeigu kitaip neišeina…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bent jau pasistenkite nekristi veidu į betoną ar asfaltą.
Mat dabar ne pats tinkamiausias laikas krauju laistyti gimtąją žemę.
Geriau jau į žolę ar samanas kur nors miške ar miesto parke.
Gražiai, lygiai, kaip dera per lygiadienį, sutinkant astronominį pavasarį.
Tikrai atsiras koks praeivis, kuris pakels jus nuo žemės kaip šiukšlę.
Arba paspirs tolyn nuo tako, kad mažas vaikas bėgdamas neužkliūtų…

O štai ką Žemės dienos proga siūlo VSTT: https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/zemes-diena-daugybe-zaliuju-iniciatyvu

Žodžiu, su Žemės diena.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoja pajamas už praėjusius metus, turės sumokėti ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Kiek ir kokių įmokų reikia sumokėti, asmeniškai paaiškins „Sodros“ specialistai – su gyventojais jie susisieks telefonu, elektroniniu paštu arba per asmenines paskyras.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc. pajamas deklaravusių savarankiškai dirbančių žmonių. Automatizuojame daugelį paslaugų, kad gyventojai jas gautų greitai ir patogiai, tačiau vertiname ir asmeninį bendravimą su klientais – tai leidžia ne tik greitai suteikti patikimą informaciją, bet ir išgirsti gyventojams rūpimus klausimus“ – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Jerzy Miskis.

Visi gyventojai vykdantys savarankišką veiklą yra draudžiami pensijų draudimu ir jų senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys gyventojai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, tad už ligos laikotarpį, taip pat būdami nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose atitinkamai gali gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat mokamos nuo pajamų ir užtikrina savarankiškai dirbantiems gyventojams galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Užpildžius pajamų mokesčio deklaraciją VMI, yra pateikiamos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos. Vis dėlto jas reikia patikslinti – mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas visus metus, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.

Kiek tiksliai įmokų sumokėti, gali patarti „Sodros“ darbuotojas. Paskambinę arba išsiuntę elektroninį laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas. Sulaukus „Sodros“ skambučio, nebūtina sumokėti įmokas kuo greičiau – šiais metais tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo laikotarpiu padaugėja ir sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių. „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įsipareigojimus „Sodrai“ – mokėtinų socialinio draudimo įmokų dydį gali sužinoti ir prisijungę prie asmeninės draudėjo paskyros www.sodra.lt/draudėjai. Ten jie ras ir daugiau svarbios informacijos.

Jeigu sumokėti įmokas kyla finansinių sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos. Tai gali turėti įtakos sprendimams skirti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas.

Iš gyvenimo paraščių.

Metai iš metų mums kartojo: rūpinkitės savo sveikata, konsultuokitės, tirkitės.
Tai mes ir rūpinomės savo sveikata, konsultavomės, tyrėmės.
Ir kuo daugiau mes ja rūpinomės, tuo ilgesnės eilės tįso prie gydytojų kabinetų…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O kai, regis, su tomis eilėmis visai apsipratome ir ėmėme jose atrasti naują (susi)pažinimo džiaugsmą beigi galimybę išreikšti savo identitetą, kuris kitomis aplinkybėmis dažniausiai niekam nerūpi, o taip pat išmokome labiau suprasti ir užjausti kitą dėl tikrų, galimų ar net galimai galimų sveikatos problemų beigi ūkinių, finansinių irgi šeiminių sutrikimų, jau nekalbant apie mūsų pasaulio suvokimą kaskart praturtinančias neįkainojamas filosofines irgi politologines įžvalgas, kuriomis ten aktyviai dalijamasi net ir niekam neprašant, valdžia ėmė ir iš peties užsimojo kirsti per mūsų gyvenimo eilėse būdą – joms mažinti gydymo įstaigose bus skirta daugiau nei 33 milijonų eurų papildomas finansavimas.
Gal jie visai iš proto išsikraustė?
O gal mus – mane, tave, kaimyną Petrą – laiko kvailiais?
Bet juk mes ne tokie, tiesa?
Todėl stokime petys petin ir griežtai pareikalaukime patraukti rankas nuo eilių prie gydytojų kabinetų.
Kas už?

Saugokite savo sveik…
Atsiprašau, šviesaus savaitgalio.
Ir teisingo pasirinkimo mero rinkimuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštadienį kritulių nenumatoma. Vėjas pūs iš pietryčių, 8–13 m/s, vakarinėje šalies pusėje kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, aukščiausia dieną – 5–10 laipsnių šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį vietomis palis, vyraus negausus lietus. Temperatūra naktį – 0–5 laipsniai šilumos, dieną šils iki 7–12 laipsnių.

Pirmadienio naktį vietomis, dieną daug kur palis, vyraus negausus lietus. Dieną pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai kai kur sieks 15 m/s. Temperatūra naktį – 1–5 laipsniai šilumos, dieną šils iki 4–9 laipsnių.

Hidrologinė situacija

Kovo 17 d. vandens lygiai upėse svyruoja labai įvairiai. Vakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje stebimas 1–79 cm kritimas, tuo tarpu šalies šiaurėje, rytuose ir Nemuno žemupyje 1–59 cm kilimas.

Artimiausiu metu numatomas vandens lygių kritimas.

Iš gyvenimo paraščių.

Olegas Š. pasiūlė Artūrui Z. čiulpti b…
Bet nepatikslino, kieno konkrečiai.
Arba aš praklausiau.
Bet tiek jau to…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vis dėlto gerai, kad Šilutė – ne koks ten Vilnius.
Ir valstybės kūrėjais čia vieni kitų nevadina.
Greičiau jau komunalinės politikos virtuozais arba asais.
Tiesa, pasitaiko, kad ir juos aplanko dėdės irgi tetos iš eSTėTė.
Bet kritusiojo vieton greitai stoja kitas, ir sistema toliau darniai veikia.
Ir skandalingi Olego Š. pasiūlymai čia greičiausiai nieko nesudomintų, nes mūsų asai arba (arba „arbe“, kaip pasakytų Vytautas) virtuozai patys žino, kada, su kuo ir kaip jiems reikia.
Kita vertus, ir čia, pas mus, pamary, Lietuvos pakrašty, dar galima sutikti veržlių žmonių, kurie tau gali ne tik pasiūlyti čiulpti b…, bet ir pasiųsti nach…, nė nepasidomėję tavo lytine irgi politine orientacija.
Visa laimė, kad gyvenimą čia kuria ne tik veržlūs žmonės (įskaitant komunalinės politikos virtuozus irgi asus), bet ir vanduo.
Ačiū Kūrėjui už tai.

Rinkimų sekmadienis jau čia pat.
Bet laiko teisingam sprendimui dar yra.

Beje, trumpasis 1482 – irgi teisingas sprendimas.

Saugokite savo sveikatą.

Organizatorių.

Kam įdomu, spauskite „Skaityti toliau“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

15min.lt nuotr.

Šilutės rajone trečiadienio vakarą teko gelbėti apsemtame kelyje įstrigusį greitosios pagalbos automobilį su pacientu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

21 val. 43 min. Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, kelyje Paleičiai – Vileikiai, ties Leitės upe į vandenį įvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir ėmė skęsti. Žmonės išlipo iš automobilio patys dar iki ugniagesių atvykimo.

Gelbėjimo virvėmis automobilis pririštas prie autocisternos, kad srovė nenuneštu toliau, buvo laikomas iki techninės pagalbos atvykimo. Pacientė buvo šildoma gaisrinės automobilyje iki kito greitosios automobilio atvykimo. Iš apsemto automobilio perkrauta medicininė įranga.

Tame pačiame kelyje dar sausį ugniagesiams teko gelbėti įstrigusį vyrą su neįgaliu sūnum. Vyriškiai pagalbos laukė stovėdami ant automobilio stogo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Policija ir Vaiko teisių specialistai pradėjo tyrimą dėl galimo smurto prieš mažamečius vaikus Šilutės rajone. Įtariama, kad tėvai smurtu „auklėjo“ savo net keturias atžalas. Jauniausias vaikas, kuris, įtariama, kentė smurtą – vos dvejų metų amžiaus.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrojo mero rinkimų turo ritmu.

Šilutės rajono valdančiųjų vadukai sukirto rankomis dėl darbų tęstinumo.
Kitaip sakant, trikinkis jau paruoštas.
Lieka išsiaiškinti, kas imsis botago…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laukti, beje, liko nedaug.
Tačiau laiko teisingam sprendimui dar yra.

O kol kas laiminu juos – į visas keturias puses.
Vardan šviesos, tskant.

O jūs saugokite savo sveikatą.

Organizatorių nuotr.

Kovo 17-18 d. parduotuvėse vyks pavasarinė „Maisto banko“ akcija, kuri Lietuvoje organizuojama jau 34-ąjį kartą. Paremti maistu stokojančius kviečiami 70 skirtingų Lietuvos vietovių gyventojai, o suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios paramą išdalins sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jaučia ilgo galiojimo maisto produktų trūkumą

„Kovą sutikome visai nebeturėdami ilgo galiojimo maisto produktų atsargų, o prašančiųjų pagalbos skaičius, deja, auga kas mėnesį. Žmonėms bandome pagelbėti nuo iššvaistymo išsaugotais produktais, ūkininkų nerealizuotomis, bet paramai atiduotomis daržovėmis, tačiau jų nepakanka. Todėl dedame dideles viltis į šių metų „Maisto banko“ akciją. Nuo jos priklausys, kaip ilgai ir kokiam žmonių skaičiui galėsime padėti“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak jo, visuomenės suaukotas maistas ypač gelbsti atokesnėse vietovėse gyvenančius žmones. „Jeigu miestuose stengiamės išdalinti kuo daugiau išsaugoto maisto, kuris dažniausiai galioja paskutinę dieną, tai į kaimiškas vietoves, mažesnius miestelius, kuriuose nėra mūsų padalinių – vežame ilgo galiojimo maisto produktus. Savanoriai tiesiog paruošia didesnius paketus, jų žmonėms užtenka ilgiau“

Labiausiai reikia aliejaus, miltų ir konservų

Praėjusiais metais pavasarinės ir rudeninės „Maisto banko“ akcijų metu suaukotas maistas buvo išdalintas 67 847 žmonėms – senjorams, neįgaliesiems, vaikus globojančioms šeimynoms, nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, gausioms šeimoms, vienišiems tėvams.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pastebi, kad stokojančius vis labiau džiugina patys paprasčiausi maisto produktai. „Jei seniau daugiausiai šypsenų pravėrus paramos maišelį sukeldavo papildomai pridėtas arbatos pakelis ar sausainiai, tai šiuo metu žmonės labiausiai džiaugiasi gavę aliejaus ar miltų. Bendrai, aliejus šiuo metu yra pats populiariausias ir labiausiai prašomas maisto produktas, toliau rikiuojasi konservai ir miltai. Tad norint padaryti žmogui šventę reikia labai nedaug – aliejaus, miltų ir kažkam gyvenimas tampa daug šviesesnis“.

Tuo pačiu S. Gurevičius priduria, kad nemaža dalis žmonių kreipiasi tik laikinos pagalbos – kol situacija pagerės. „Žmonės ateina su labai aiškiais prašymais – padėti tik tol, kol pasibaigs šildymo sezonas ar kol vaikams pasibaigs atostogos ir jie vėl galės nemokamai pavalgyti mokyklose. Tad pagrindiniai baziniai maisto produktai ir yra geriausia laikinoji pagalba“.

Paramą renka skirtingos organizacijos

Tradiciškai parduotuvėse paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto banko“ suburtos vietos nevyriausybinės organizacijos, todėl norint sužinoti, kam atiteks aukojami produktai bei ko labiausiai reikia konkrečios organizacijos globojamiems žmonėms, visuomet galima paklausti skrajutes dalinančių savanorių arba atkreipti dėmesį į paramos surinkimo punktuose esančius užrašus. „Pats „Maisto bankas“ papildymą savo sandėliams renka tik keliose parduotuvėse, didžiausią dalį visų parduotuvių esame delegavę kitoms organizacijoms – partnerėms. Šiais metais ten, kur paramą renka ne mūsų savanoriai, paramos surinkimo punktuose esantys vežimėliai bus aiškiai pažymėti organizacijų pavadinimais. Todėl kviečiame pirkėjus atkreipti dėmesį į užrašus. Dažniausiai tai vietinės rajonų organizacijos, tad paaukotas maistas niekur toli neiškeliauja, šių organizacijų dėka jis atitenka vietos sunkiau gyvenantiems žmonėms. Taip pat visų organizacijų sąrašas skelbiamas ir „Maisto banko“ svetainėje“ – akcentuoja S. Gurevičius.

„Maisto banko“ akcija parduotuvėse vyks jau šį penktadienį ir šeštadienį. Penktadienį savanoriai aukotojų lauks nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 20 val. Akcijos metu kviečiama prisidėti ir lėšomis, skambinant tel. 1343 (auka 5 eurai) ar prekybos tinkluose „IKI“, „Maxima“, „Utenos prekyba“ kasoje nuskenuojant savanorio įteiktą skrajutę.

Organizatorių.

„Šitie radarai gali aptikti snaiperio kulką“, – kalbėdamas apie „Radarom!“ akcijos metu įsigytus radarus, kurie bus perduoti Ukrainai, pabrėžė organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. Pasak jo, už paaukotus pinigus bus nupirkta ne 14, kaip planuota anksčiau, o 16 radarų. Šią savaitę į Lietuvą atvykę 14 Ukrainos karių Kaune pradėjo mokytis naudotis moderniais, Izraelyje pagamintais įrenginiais. Mokymai tęsis 4 dienas.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu parengtas naujas savivaldos modelis aiškiai atskiria mero ir tarybos kompetencijas. Savivaldos srityje meras tampa aiškiu šeimininku su išgrynintomis kompetencijomis, atsakomybėmis ir atskaitingumu“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Nuo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ribojamas merų kadencijų skaičius – asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, nebegalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.

Pagal naują vietos savivaldos modelį, meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, jis taps savivaldybės vykdomąja institucija. Meras turės savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, bus atsakingas už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.

Meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, nebalsuos tarybos posėdžiuose, tačiau šauks tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, sudarys posėdžių darbotvarkes, teiks sprendimų projektus.

Įstatyme numatoma, jog meras sudarys ir teiks tarybai savivaldybės biudžeto projektą, jį vykdys, administruos savivaldybės turtą ir piniginius išteklius. Meras organizuos savivaldybės strateginio planavimo procesą, teiks tarybai tvirtinti savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus, tvirtins detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Meras kasmet iki birželio 15 d. privalės tarybai raštu atsiskaityti, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, tarybos sprendimai, vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

Meras vienasmeniškai skirs savivaldybės administracijos direktorių. Administracijos direktorius bus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas savivaldybės administracijos vadovas, bet nebus vykdomąja institucija.

Meras pats skirs vicemerus, tačiau prieš skirdamas privalės pateikti jų kandidatūras tarybai pritarimui. Vicemerai nebus skiriami iš tarybos narių ir jų galės būti daugiau: kai savivaldybės tarybą sudaro 41 ir daugiau narių, bus galima paskirti ne daugiau kaip 4 vicemerus, kai tarybą sudaro 27–31 narys – ne daugiau kaip 3 vicemerus, kitose savivaldybėse galės būti paskirti ne daugiau kaip 2 vicemerai. Didžiausią vicemerų skaičių, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo reikalavimais, nustatys taryba. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritars teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turės teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru.

Merui suteikiama veto teisė – jis per 5 darbo dienas galės motyvuotai grąžinti tarybos priimtus sprendimus pakartotinai svarstyti. Atmesti šį mero veto reikės ne mažiau kaip pusės visų tarybos narių balsų. Mero įgaliojimai galės būti sustabdomi tik teismo nutartimi, taryba negalės mero nušalinti nuo pareigų. Jei dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių meras laikinai negalės eiti pareigų, jį pavaduos paties mero paskirtas vicemeras.

Dar viena naujovė – savivaldybės tarybos opozicija galės išsirinkti savo lyderį. Jis turės pirmumo teisę užduoti klausimus tarybos posėdyje svarstomais klausimais, jis bus kolegijos narys. Opozicijos lyderio atlyginimas prilygintas tarybos komitetų pirmininkų darbo užmokesčiui.

Įstatymas įpareigoja naujos kadencijos savivaldybėse sudaryti kolegijas. Į jas įeis meras, vicemerai, administracijos direktorius, tarybos komitetų pirmininkai, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai bei opozicijos lyderis.

Aiškiau nustatyta savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka – jiems ir toliau bus mokama už faktiškai dirbtą laiką, bet nurodyta, kad jį sudaro darbas savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų, frakcijų, grupių posėdžių, gyventojų priėmimo metu.

Numatytos tarybos mažumos veiklos garantijos. Kartą per pusę metų į tarybos posėdžio darbotvarkę bus privalu įtraukti tarybos mažumos teikiamus projektus, o ne rečiau kas pusmetį tarybos posėdžio pabaigoje turės būti organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu tarybos mažumos atstovai galės užduoti klausimus merui, vicemerams, administracijos direktoriui, tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams ir gauti atsakymus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 metų balandžio 19 d. nutarimu pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Siekiant įgyvendinti Konstitucijos pakeitimus, kuriais savivaldos teisę įgyvendins ir savivaldybės taryba, ir meras, priimtas naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas.

Organizatorių.

Skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija, inovatyvi energetika – ateities kūrimo elementai. Jie būtini, kad Šilutės privatus ir viešasis sektoriai būtų konkurencingi, nešantys sėkmę ir taptų perspektyvaus rytojaus dalimi. Mokslo pažinimo centras kviečia Jus į informacinį-švietėjišką forumą, kuriame robotizacijos, skaitmenizacijos, energetikos sričių ekspertai ir profesionalai suteiks aiškią informaciją ir plotmę apmąstymams apie inovacijų diegimą pamario krašte.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginio metu bus pristatytos šios temos:
procesų skaitmenizacija privačiame ir viešame sektoriuje. Kas tai, kaip tai vyksta, kokios yra iniciatyvos, programos, kaip tai aktualizuoti rajone veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);
robotikos tendencijos pasaulyje ir regioninių MVĮ robotizavimo pavyzdžiai;
inovacijų kryptys ir tendencijos energetikoje.

Žinios bus pritaikytos praktinėse dirbtuvėse, kuriose Jums aktualios temos ir rūpimi klausimai bus gvildenami kartu su ekspertais.

Laukiami visi – privataus ir viešojo sektoriaus, bendruomenių atstovai, politikai, visuomenininkai ir t.t.

Iki susitikimo kovo 24 d. 13 val. Šilutėje (Lietuvininkų g. 6).
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija: https://forms.gle/n3fhVdpuW85ZBsX29

vsat.lrv.lt nuotr.

Seimas dar kartą pratęsė nepaprastosios padėties galiojimą Lietuvoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pristatydama projektą, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė išreiškė viltį, kad tai jau yra paskutinis toks Vyriausybės prašymas: „Seimui yra pateikti įstatymų projektai, kuriais į tuos teisės aktus norėtume perkelti nuostatas, dėl kurių dabar nepaprastosios padėties režimas ir yra nustatytas: dėl valstybinės sienos apsaugos sustiprinimo, t. y. neįleidimo praktikos taikymo, esant masiniam migrantų antplūdžiui; taip pat dėl vizų išdavimo užsieniečiams sugriežtinimo ir dėl užsieniečių tranzito; dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo per išorės sieną ribojimų. Galime daryti išvadą, kad tai, ką vertinome kaip nepaprastąją padėtį, dabar, iš esmės, deja, yra tapę įprasta situacija – padėtis nesikeičia – Rusijos invazija Ukrainoje, Baltarusijos militarizacija tęsiasi toliau, didelių pokyčių šiose srityse šiuo metu nematome ir kiekvieną kartą spręsti, ar yra reikalinga nepaprastoji padėtis manome yra netikslinga.“

Pasak premjerės, nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti tiek, kiek reikėtų laiko priimti minėtus teisės aktų pakeitimus ir jiems įsigalioti, ir tuomet tie įstatymai reguliuotų šias nuostatas bendrąja tvarka.

Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 d. 24 valandos 00 minučių.

Ribojant Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Už Seimo nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 16, 27 parlamentarai susilaikė.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. vasario 24 d. dekretu įvedė nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos teritorijoje laikotarpiui nuo vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių. Seimas tą pačią dieną nutarimu patvirtino šį Prezidento priimtą sprendimą. Nepaprastoji padėtis dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, buvo pratęsiama kas tris mėnesius.