Ž. Morkvėno nuotr.

Birželio 1 d. Šyšos polderyje vėl vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausant meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės.

„Nekantraujame po visų karantinų vėl susitikti su mūsų bendraminčiais ūkininkais. Keletą metų teko bendrauti tik laiškais, tad gyvo susitikimo labai laukiame. Turime ne mažai naujienų, šaunių rezultatų, kuriais norime pasidalinti.“ – sako sutiktuves jau daugelį metų organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Ta pačia proga bus paminėta ir visoje Europoje švenčiamos „Natura 2000” dienos trisdešimtmetis. Juolab, kad ir Nemuno delta priklauso šiam Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklui, o meldinių nendrinukių apsauga besirūpinantis projektas už savo pasiekimus net du kartus tapo tarptautinių „Natura2000” apdovanojimų finalininku.

Birželio 1 d. gamtininkai taip pat kviečia meldinę nendrinukę globojančius ūkininkus ir organizacijas iškelti specialias vėliavas taip pasveikinant sugrįžusius retuosius paukščius ir išreiškiant paramą laukuose jau išsiritusiems jų mažyliams. Birželio 1 d. minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Gamtininkai kviečia tą dieną prisiminti ir paukščių bei gyvūnų jauniklius.

bef.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lygiai po savaitės Lietuvos mokyklose startuos pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių mokinys.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 1 d. lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu egzaminu ir baigsis birželio 23 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šių metų brandos egzaminų sesija, sakyčiau, yra savotiškas riboženklis, žymintis, kad po pandemijos apribojimų pagaliau grįžtame prie įprastinio ugdymo proceso, kurį užbaigia brandos egzaminai, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – O jiems artėjant, abiturientams kyla įvairių klausimų, kaip egzaminai vyks, ką reikia žinoti ir kaip tam pasiruošti. Kviečiu abiturientus ir jų tėvelius rytoj prisijungti prie tiesioginės transliacijos agentūros „Facebook“ paskyroje, užduoti rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus“.

Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turės teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Tradiciškai populiariausias – anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti yra pasirinkę 18212 kandidatai. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikys 15834, istorijos – 7769, biologijos – 6443, geografijos – 3989, informacinių technologijų – 2618 kandidatai.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinį geografijos, biologijos, informacinių technologijų, anglų kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Šiek tiek sumažėjo istorijos, fizikos, chemijos valstybinių brandos egzaminų populiarumas.

Išaugęs norinčiųjų laikyti valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminus skaičius rodo, kad daugėja abiturientų, norinčių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Šiemet stojantieji turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą.

Tarp mokyklinių brandos egzaminų per metus išaugo gimtosios kalbos (rusų, lenkų) ir menų egzaminų populiarumas, sumažėjo norinčiųjų laikyti technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, muzikologijos, gimtosios kalbos (baltarusių) brandos egzaminus. Populiariausiu mokykliniu brandos egzaminu išlieka technologijų egzaminas. Šiemet jį laikys 6185 kandidatai.

Brandos egzaminus šiais metais Lietuvoje laikys ir 75 iš Ukrainos atvykusių baigiamųjų klasių mokinių, norinčių gauti vidurinį išsilavinimą Lietuvoje. Jiems egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų, užduotys išverstos į ukrainiečių kalbą kartu su brandos egzaminų vykdymo instrukcijomis. Lietuvoje bus organizuojami ir stojamieji egzaminai į Ukrainos universitetus.

Šiemet abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbus vertins daugiau nei 1000 vertintojų. Dar per 1200 vertintojų vertino užsienio kalbų egzamino kalbėjimo dalį. Jie atrenkami pagal griežtus vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į kvalifikaciją, jų darbo ir brandos egzaminų darbų vertinimo patirtį. Vertintojai jau priprato dirbti elektroninio vertinimo aplinkoje, kuri sudaro technologines sąlygas užtikrinti kokybę vertinimo proceso metu.

Brandos egzaminai bus vykdomi 2596 centruose. Egzamino metu nebeliko prievolės dėvėti apsaugines kaukes, tačiau nedidelė dalis su COVID-19 susijusių ribojimų išlieka: grupėse negalės būti daugiau nei po 9 mokinius, tebegalioja rekomendacijos vėdinti patalpas, naudoti dezinfekcijos priemones, išlaikyti 2 metrų atstumus.

Daugiau informacijos apie valstybinius brandos egzaminus – Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai).

Gegužės 26 d. 16 val. NŠA organizuoja tiesioginę klausimų – atsakymų sesijos transliaciją, skirtą su abiturientais ir jų tėvais aptarti artėjančius egzaminus. Transliaciją bus galima stebėti ir klausimus užduoti Nacionalinės švietimo agentūros socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (https://www.facebook.com/nsa.smm).

Šilutės Hugo Šojaus muziejus jau antrus metus vykdo tęstinį projektą „Kūrybinių improvizacijų ciklas „Muziejus kitu kampu“ ir 2022 m. birželio 2 d. kviečia į muzikinį spektaklį „Mitai“ (rež. V. Masalskis) bei kūrybines dirbtuves su „Taško teatro“ aktoriais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 441 62207.
Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Iš gyvenimo paraščių.

Kartą manęs paklausė, ar aš esu patriotas.
-Net nežinau, – atsakiau mažumėlę sutrikęs, – ar aš patriotas, ar idiotas…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ne kiekvienas patriotas yra idiotas, nors kartais jis ir elgiasi kaip toksai.
Idiotą irgi sunku pavadinti patriotu, nors dažnai jis ir dedasi tokiu.

Dar, sako, yra naudingų idiotų.
Bet ir nenaudingų tikriausiai yra.

Kitas klausimas – ar visada naudingi patriotai?
Požiūrio reikalas, tiesa?

Nepraraskite vilties.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės miesto šventės metu Šilutės turizmo informacijos centras kviečia dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po Šilutę.

Per ekskursiją susipažinsite su Šilutės miesto istorija ir dabartimi, apžiūrėsite svarbiausius ir gražiausius lankomus objektus, išgirsite įdomius pasakojimus apie miestą bei jo žmones.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ekskursijos pradžia: gegužės 28 d. 14.30 val. prie Šilutės TIC (Lietuvininkų g. 4).

Ekskursijos trukmė – apie 2 val.

Ekskursija nemokama.

Registruotis prašome telefonu +370 633 34418, el. paštu: info@siluteinfo.lt.

am.lrv.lt nuotr.

Siekiant išlaikyti gerą žuvų išteklių būklę ir saugoti trofėjinio dydžio žuvis, keičiama limituotos žvejybos tvarka. Kai kuriuose vandens telkiniuose ilginama lašišų ir šlakių žvejybos draudimų trukmė, griežtinamos žvejybos sąlygos, atsiranda naujų vandens telkinių, kuriuose bus leidžiama povandeninė žūklė. Taip pat sudarytas vandens telkinių, kuriuose bus organizuojama plėšrių žuvų žvejyba, sąrašas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuos pasikeitimus numato aplinkos ministro įsakymu patvirtinti ir nuo šeštadienio įsigalioję limituotos žvejybos tvarkos pakeitimai, su kuriais galima susipažinti čia.

Primename, kad vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, įveisiama daugiau žuvų, skiriama daugiau dėmesio kontrolei, o tuo pačiu galioja griežtesnė žvejybos tvarka. Norint juose žvejoti, reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kurios kaina parai yra 2,5 euro, savaitei – 8 eurai, mėnesiui – 14 eurų. Tokių vandens telkinių sąrašą rasti ir žvejo mėgėjo korteles įsigyti galima čia.

Žvejams mėgėjams aktualių limituotos žvejybos naujovių yra ne viena. Plėšriųjų žuvų limituota žvejyba organizuojama 9 vandens telkiniuose – Auslo ir Didžiulio ežeruose, esančiuose Trakų rajone, Gudelių ežere Alytaus rajone, taip pat Kertuojų, Nedzingio, Seirijo, Vastapo, Žąslių ir Žverno ežeruose.

Šiuos vandens telkinius planuojama gausiai įžuvinti lydekomis ir sterkais, tačiau juose žvejojant nuo šiol reikia laikytis griežtesnių plėšriųjų žuvų žvejybos sąlygų: draudžiama masalui naudoti žuvelę ar jos gabalėlį, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 lydeką, ne mažesnę kaip 65 cm ir ne didesnę kaip 90 cm, ir 1 sterką, ne mažesnį kaip 60 cm ir ne didesnį kaip 80 cm.

Viena žvejo mėgėjo kortelė suteikia teisę žvejoti visuose išvardintuose vandens telkiniuose.Nežvejojantiems lydekų ir sterkų arba žvejojantiems paleidžiant šias žuvis, žvejybos sąlygos nesikeis, užteks turėti žvejo mėgėjo bilietą.

Povandeninė žūklė leidžiama 3 naujuose vandens telkiniuose – Trakų rajono Akmenos ir Skaisčio ežeruose, Galuonio ežere Molėtų rajone. Iš vandens telkinių sąrašo, kuriuose leidžiama povandeninė žvejyba išbrauktas Siesarties ežeras. Šiame ežere yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir povandeninę žvejybą gali leisti žvejybos ploto naudotojas, tai įrašęs į leidimą mėgėjų žvejybai.

Lašišas ir šlakius žvejojantiems asmenims pakeitimai bus aktualūs rudenį. Žeimenos ir Vilnios upėse, dėl jose anksčiau prasidedančio lašišų ir šlakių neršto, žvejoti bus leidžiama nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d., o ne iki spalio 15 d., kaip anksčiau.

Patikslinta ataskaitų apie sugautas lašišas ir šlakius teikimo tvarka: įsigijusiems kortelę per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į upę lašišos arbą šlakio, ataskaitą apie sugautą žuvį ne vėliau kaip per 10 minučių reikės pateikti ALIS svetainėje arba SMS žinute trumpuoju numeriu 1769, nurodant „ALIS“, žvejo mėgėjo kortelės numerį, rūšies kodą ir sugautų žuvų kiekį.

LRT nuotr.

Rusijos propagandą platina šeimos gynėjai, sektos ir knygų apie Staliną leidėjai.

Rusiją ir Sovietų Sąjungą šlovinančią propagandą platinantys veikėjai yra sukūrę platų tinklą dezinformacijai skleisti. Jo centre – vos keli žmonės. Tinklas apima daugiau kaip šimtą grupių socialiniuose tinkluose, bet ir sektas, Lietuvoje kuriančias savo gyvenvietes.

Daugiau - https://www.lrt.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pamario žemės kronikos motyvais.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų išvažiuojamuosius posėdžius keičia išeinamieji.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praeitą antradienį išeinamąjį posėdį surengė Kontrolės komitetas.
Rytoj pasivaikščioti žada Teritorijų ir kaimo reikalų bei Ekonomikos ir finansų komitetai.
Gali pamanyti, kad taip įgyvendinama viena iš Žaliojo kurso iniciatyvų.
Tikrai yra už ką pagirti.
Bet yra viena bėda – išėję jie kaskart sugrįžta…

Šviesios savaitės.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Skuode vykusiame atvirajame jaunučių ir vaikų dziudo čempionate, skirtame Skuodo savivaldos 450 – mečiui paminėti, dalyvavo ir Šilutės sporto mokyklos bei dziudo klubo „Kumikata“ auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius). Jie iškovojo net 8 įvairių spalvų medalius.

Geriausiai sekėsi Jonui Vyšniauskui, Benui Burbai, Tadui Kazlauskui ir Juozui Leškiui, kurie iškovojo čempionų vardus savo svorio kategorijose ir amžiaus grupėse.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Benas Kovyrcovas užėmė antrąją vietą, o Mantas Andrijauskas, Danas Liutkus ir Saimonas Vytuvis pelnė bronzos medalius.

Ignas Klimanskis šį kartą ant tatamio lipo jau ne kaip dalyvis, o kaip teisėjas, ir puikiai atliko jam patikėtas pareigas.

Treneris dėkingas auklėtinių tėveliams už pagalbą, paramą ir palaikymą.

lrv.lt nuotr.

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Tai padės apsaugoti vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią, kad jų gyvenimo kokybė neprastėtų, turės teigiamą poveikį žmonių su negalia, vienišų tėvų, senjorų skurdo mažinimui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didės piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, didesnis šalies gyventojų skaičius turės teisę į būsto šildymo kompensacijas.

„Vyriausybė jau antrą kartą per mažiau nei metus, pritaria bazinių socialinių išmokų dydžių padidinimui. Dar vienu didinimu siekiama, kad augtų įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, kurių didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų). Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Vaiko pinigai didės iki 80,5 eurus, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės iki 127,88 euro.

Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

aad.lrv.lt nuotr.

Smarkuoliams gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų pareigūnai, vykdydami akciją „Poilsiauk atsakingai“, Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame – zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais.

Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų sąlygų“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Audrius Jonaitis.

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimuose nurodoma, kad vandens motociklais galima plaukioti tik vandens keliais.

„Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi ne šiaip sau – jais siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patenkti kuro, tepalų, degimo produktų, korpuso dažų“, – teigia A. Jonaitis.

Taip pat aplinkosaugininkai primena, kad akcijos „Poilsiauk atsakingai“ tikslai – pažeidimų vandens telkiniuose, jų pakrantėse, miškuose ir saugomose teritorijose prevencija, išsiaiškinimas ir šalinimas. Todėl šiuo metu aktyviai vykdomi reidai visose Aplinkos apsaugos departamento valdybose.

Apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašoma pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (gegužės 16–22 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nukrito iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų (gegužės 9–15 d. siekė 46 atvejus 10 tūkst. gyventojų). Ligoninėse dėl gripo gulėjo mažiau asmenų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Kauno apskrityje, mažiausias – Telšių apskrityje.

Gegužės 16–22 d. gripas diagnozuotas 111 asmenų, gegužės 9–15 d. gripu sirgo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų – 203.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę šalies ligoninėse dėl gripo gydėsi 4 asmenys, iš jų 3 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei. Gegužės 9–15 d. ligoninėse gulėjo 14 vaikų, priklausančių 0–17 metų amžiaus grupei.

Paskutinę 2020–2021 m. gripo sezono savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis siekė 22,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 2021–2022 m. gripo sezono 20-ąją savaitę – 45 atvejus10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, 2022 m. 19 savaitę buvo gautas 1 ėminys gripo virusui nustatyti, kuriame buvo rastas A(H3) tipo virusas.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 19 metų savaitę iš 37 537 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 831 buvo teigiamas, iš jų 97 proc. mėginių nustatytas A tipo gripo virusas ir 3 proc. mėginių – B tipo gripo virusas.

NVSC specialistų vertinimu, ką tik pasibaigęs gripo sezonas sergamumu buvo panašus į iki pandemijos buvusius sezonus. Šiuo metu yra rengiama išsami šio gripo sezono apžvalga, kurioje bus galima pamatyti praėjusio ir ankstesnių sezonų palyginimą. Apžvalga bus paskelbta NVSC interneto svetainėje.

vmu.lt nuotr.

Šeštadienį visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama miškų tvarkymo talka „Miško kuopa“. Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. Pirmą kartą „Miško kuopa“ buvo surengta praėjusių metų rugsėjo mėnesį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Mes, miškininkai, esame dėkingi visiems, kurie šią dieną skyrė miškams tvarkyti. Tokie renginiai ir žmonių dalyvavimas juose – labai svarbus ir reikšmingas žingsnis į švaresnį, tvaresnį bei gražesnį mūsų visų rytojų, juk gamtą laikome savo namais, tad ir elkimės juose atsakingai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Miškininkai džiaugiasi, kad šių metų talkoje dalyvavo ir daug moksleivių. „Turime ugdyti pilietišką visuomenę. Tad moksleivių dalyvavimas mums itin svarbus – kiekvienas, prisijungęs prie talkos šiandien, rytoj tikrai neatneš šiukšlių į mišką“, – sako V. Kaubrė.

Šių metų akcijos metu pilietiškai nusiteikusi visuomenė mūsų šalyje bendrai surinko dešimtis tonų šiukšlių. Vien Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinkta net 40 tonų šiukšlių – daugiausia statybinių atliekų ir 3 tonos padangų. Iš miškų, kurie po šios dienos tapo gerokai žalesni, išvežta buitinės technikos, padangų, kurios gamtoje dūla daugiau nei šimtmetį, plastiko, statybinio laužo, automobilių detalių.

„Jau antri metai, kaip kartu darome šią akciją, pažiūrėsime, ar per metus įvyko pokytis. Na, ir palinkėčiau nerasti šiukšlių miškuose ir kad tokios miško kuopos nueitų į praeitį“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Miško valymas nuo teršėjų paliktų šiukšlių – kasdienis miškininkų darbas, vykstantis visus metus. Kasmet miškuose surenkama apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Vietos, kuriose vyko talka, buvo miškininkų parinktos pagal tai, kur miško teršėjai dažniausiai palieka šiukšles, atsikrato stambiagabaritėmis ar statybinėmis atliekomis.

„Miško kuopa“, šiemet įvykusi jau antrą kartą, tapo tradicine ir tęstine iniciatyva, organizuojama siekiant suburti gamtą mylinčią visuomenę išvalyti miškus nuo šiukšlių, kurios tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvos miškuose. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

„Miško kuopa“ – miškų švarinimo iniciatyva, apimanti gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus, kvies susiburti visuomenę ir kitais metais.

Prie akcijos prisijungę žmonės 2021 metais per dieną surinko 60 tonų šiukšlių visoje Lietuvoje: plastiko, padangų, senų baldų, įvairios technikos, kai kur miškininkai rado net po viso namo remonto likusias statybines atliekas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį ciklonas lems lietingus ir vėsius orus, bet sekmadienį orai pamažu ims taisytis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 21-os naktį vietomis trumpai palis. Kai kur susidarys rūkas. Žemiausia temperatūra – 7–12 laipsnių šilumos. Dieną numatomas lietus, vietomis, didžiausia tikimybė pietiniuose ir rytiniuose rajonuose, smarkus. Kai kur galima perkūnija. Vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai vietomis, daugiausia Pietų Lietuvoje, sieks 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra – 9–14, vietomis – iki 16 laipsnių šilumos.

Gegužės 22-os naktį daug kur, dieną vietomis palis, dieną vyraus negausus lietus. Naktį šiaurės vakarų, šiaurės vėjo gūsiai kai kur sieks 15 m/s. Temperatūra naktį – 5–10, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

Gegužės 23 d. lietaus tikimybė bus maža. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos iki 2 laipsnių šalčio, dieną šils – iki 14–19 laipsnių.

Gegužės 24-os dieną pietvakariniuose rajonuose vietomis truputį palis. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos iki 2 laipsnių šalčio, dieną šils iki 16–21 laipsnio.

Gegužės 25 d. daug kur palis, naktį vyraus nedidelis lietus. Temperatūra naktį – 8–13, dieną – 18–23, pajūryje – 15–17 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artėjant antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo pabaigai, apie 380 tūkst. vartotojų dar nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo. Energetinių tyrimų instituto vadovas, politologas Tomas Janeliūnas penktadienį aštriai sukritikavo tiek elektros tiekėjus, tiek liberalizacijos modelį parengusias institucijas. Jo teigimu, vartotojai negauna teisingos ir visapusiškos informacijos, praneša portalas 15min.lt.

Daugiau – https://www.15min.lt/verslas…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Politpatologinės įžvalgos.

Kai kurie Europos politikai siūlė Ukrainai variantus, kaip išsaugoti Putlerio veidą.
Ukraina, aišku, juos atmetė.
Šalių pozicijos kaip ir aiškios.
Bet aš niekaip nesuprantu, dėl ko tas Putlerio veidas taip vertinamas Vakaruose, kad reikėtų jį saugoti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išsaugoti – kam?
Gal ateities kartoms?
Baikite juokus – pasaulyje apstu gerokai simpatiškesnių (tiek išvaizda, tiek ir savo būdu) vyrukų.
Pavyzdžiui, mano kaimynas Petras…
Kita vertus, tam dėdei Vovai jau seniai laikas trauktis į gyvenimo paraštes.
Ir kuo greičiau.

Slava Ukraini!

Nepraraskite vilties.

Kaip visada…
Orestas

Apdovanojimą gydytojai A. Pikžirnienei įteikia LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas aukščiausias organizacijos – Garbės nario vardas.

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siūlo problemų sprendimo būdus

Lietuvos gydytojų sąjunga, tai profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti virš 70 procentų Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

1989–aisiais, šalies Atgimimo laikotarpiu atkūrę tarpukariu gyvavusią Lietuvos gydytojų draugijų sąjungą, šalies medikai tęsia šios sąjungos veiklą – ir jau ne kartą savo aktyvia, pilietiška pozicija, viešais pasisakymais, renginiais, derybomis su šalies sveikatos politikos strategais gynė atstovaujamų medikų interesus, ragino politikus rūpintis svarbiausia valstybės vertybe – žmogumi ir jo sveikata.

Lietuvos gydytojų sąjunga aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos sveikatos politiką ir nuolat siūlo opių jos skaudulių sprendimo būdus. O skubiai spręstinų problemų – daug: nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, medikų – ypač rajonuose, ir ypač – jaunų – stygius, menkas ir netolygus sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimas, sudėtingos darbo sąlygos, milžiniškas darbo krūvis.

Džiugina pasiekti tikslai

Gydytoja A. Pikžirnienė savo veiklą LGS pradėjo 1997 m. Per dvidešimt A. Pikžirnienės vadovavimo metų, Šilutės LGS filialas buvo vienas gausiausių Lietuvoje ir vykdė aktyvią veiklą. Garbingą įvertinimą gavusi gydytoja priminė svarbiausius dalykus, kuriuos LGS, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis, pasiekė per 20 metų laikotarpį.

Visų pirma, LGS pirmą kartą Vyriausybės pradėjo reikalauti didinti finansavimą sveikatos apsaugai, atlyginimus medicinos darbuotojams. Ir tai buvo padaryta etapais, per penkerius metus. Tuo tikslu buvo organizuoti 3 piketai prie Seimo ir Vyriausybės rūmų, dalyvaujant LGS Šilutės filialo nariams.

Ne vienerius metus trukę darbas nenuėjo veltui, LGS pavyko išsireikalauti, kad Lietuvos gydytojų atlyginimai būtų keliami ir jie yra nuolat keliami iki šiol.

Kitas svarbus dalykus, kurį pavyko pasiekti LGS – Šakos kolektyvinė sutartis. Šilutės LGS filialas vienas iš pirmųjų respublikoje pirmą kartą pasirašė kolektyvinę sutartį su ligoninės administracija ir kita profesine sąjunga. Kolektyvinė sutartis skirta gerinti Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose dirbančių darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, darbo organizavimą grįsti šiuolaikiniais darbuotojų motyvavimo principais, didinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti socialinę partnerystę Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose .

Trečias svarbus dalykas, tai žalos atlyginimo „be kaltės“ įstatymas, garantuojantis gydytojo teisę dirbti laisvai, įteisinantis medicininės klaidos galimybę.

„Nuolat didinami paslaugų įkainiai, sveikatos apsaugos finansavimas, Šakos kolektyvinė sutartis, Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas tai tarsi trys banginiai ant kurių stovi Lietuvos gydytojų sąjunga“, – sakė gydytoja A. Pikžirnienė.

Iš šventinio renginio grįžusią gydytoją Audronę pasveikino ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus. Jis kartu su kolegomis pasidžiaugė aukštu Šilutės ligoninės gydytojos įvertinimu ir neabejotinais ilgamečio darbo LGS rezultatais.

Policijos nuotr.

Jokiu būdu nespauskite gautos melagingos nuorodos.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuo 2022 m. pradžios dėl sukčiavimo pradėjo 28 ikiteisminius tyrimus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai pastebi, kad šios nusikalstamos veikos intensyvėja, todėl ragina gyventojus būti budriais ir neleisti sukčiams pasinaudoti Jūsų patiklumu.

Per pirmąsias gegužės mėnesio dienas pareigūnai pradėjo 6 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atvejų.

Gegužės 3 d. vyras, gim. 1974 m., telefonu gavęs „banko“ žinutę su nurodyta nuoroda, ją paspaudė ir suvedęs prašomus savo banko duomenis, sąskaitoje neteko 3 900 eurų. Tą pačią dieną fiksuotas dar vienas tokio pobūdžio sukčiavimo atvejis, kuomet iš moters, gim. 1996 m., buvo išvilioti 607 eurai.

Gegužės 6 d. nuo sukčių nukentėjo dar vienas vyriškis, gim. 1969 m., kuris taip pat paspaudęs neva iš banko atsiųstą nuorodą, sąskaitoje pasigedo 4 000 eurų. Prieš kelias dienas nuo tokių sukčių schemų nukentėjo dar 3 asmenys. Iš jų išviliota bendra suma siekia 5 899 eurų.

Pareigūnai prašo gyventojų neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos – prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų.

Atminkite, kad bankas savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų.

Neskubėkite spausti atsiųstų nuorodų! Daug patikimiau ir saugiau, jei prie banko svetainės prisijungsite jums įprastu būdu, o ne per atsiųstas nuorodas, nes vienas neatsargus mygtuko paspaudimas gali pridaryti labai daug žalos.

Būkite atidūs!

Vestuvės – stebuklinga šventė. Kartais, kai du visai nesuderinami žmonės nusprendžia būti kartu. Bet jeigu jie dar sugeba kartu išgyventi 25 metus – tai prilygsta vienam iš pasaulio stebuklų. O jeigu vienas iš jų – Bronius su armonika, o kitas – Stefa su siautulingu charakteriu – lauk fejerverkų. O jeigu dar paradui vadovauja piršlys Beausis – tai be žemės drebėjimo neprasisuksi.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išskirtinė jubiliejinė šventė jūsų mieste „pakeis upių vagas“ ir jūsų supratimą, kas yra šeima. ŽIŪROVŲ PAGEIDAVIMU vėl pristatomoje koncertinėje programoje „Sidabrinės vestuvės“ jūsų laukia juokingi vaizdeliai-patarimai, kaip išsaugoti šeimą, ką daryti, kai vilties nėra, ir kaip muzika gali išgelbėti jūsų santykius.

ATNAUJINTAME ŠOU BUS VISKO ! Smagūs, nepakartojami ir fantastiški šventės atlikėjai „ŽEMAITUKAI“, dainos, šokiai ir juokas iki pat „dugno“.

Kviečiame visus į Galvanauskų sidabrines vestuves, kurios vyks Juknaičių kultūros namų didžiojoje salėje gegužės 24 d., 18:30. Bilieto kaina – 12 €. Vaikams (7m – 12m) – 7 €. PRIEŠ KONCERTĄ – 15 €. Bilietų teiraukitės Juknaičių kultūros namuose. Informacija telefonu – 8 687 49146.

Organizatorių inf.

socmin.lrv.lt.

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, – tai padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai, kuriais siekiama kuo greičiau padėti darbo ieškantiems žmonėms ir jį siūlantiems darbdaviams surasti vieniems kitus, įsigalios nuo liepos 1 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė pabrėžia, kad, visų pirma, svarbu atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones: „Jeigu siekiame, kad darbdaviai kuo greičiau surastų tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnyba turi identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas“. Tai padės darbdaviams greičiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, o darbuotojams – jų lūkesčius atitinkančias darbo vietas.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. O štai darbo rinkai besirengiantiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.

Geresnės paslaugos darbdaviams

Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei 10 metų). Planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei.

Ypatingas dėmesys – ilgalaikiams bedarbiams

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Pokyčiai Užimtumo tarnyboje

Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais.

Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis, – daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos.

Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi didesnes galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, o Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams.

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas

Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.

Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.

Dirbantiems – mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybės

Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.

Plečiamos paslaugos ir išmokos

Didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 Eur) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Iš užsienio atvykusiems darbuotojams, taip pat ir iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams bei juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata – išmoka, padėsianti į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiui, IT, inžinerinių profesijų, susijusių su orlaivių techniniu aptarnavimu, laivų remontu ir statyba.