Šiandien – paskutinė karantino diena.

Oficialiai: sergančiųjų koronavirusu Šilutės rajone neliko.
Neoficialiai: Kovidas 19-asis apleido pamario kraštą.
Taip jam ir reikia.
O mes ir be jo kaip nors išsiversime.
Bent jau kurį laiką.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mat Lietuvoje jau plinta naujoji viruso atmaina.
Tad pernelyg atsipalaiduoti neverta.
Tikrai tikrai.
Geriau jau apsidrausti ir pasiskiepyti.
Kad mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius ir sustotų ties 66.

Saugokite savo (ir mano, jeigu ką) sveikatą.

P.S. Birželio 30 d. duomenimis, Šilutės rajono savivaldybėje nuo koronaviruso paskiepyti 14 225 asmenys – dar yra kur pasitempti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmas kalendorinės vasaros mėnuo po šalto, vėlyvo ir lietingo pavasario pagaliau palepimo šiltais orais. Tiek pirmas, tiek antras birželio dešimtadieniai buvo netgi šiltesni nei įprastai Lietuvoje (atitinkamai 1,7 ir 2,7 °C aukščiau normos). Taip pat jie buvo ir sausesni – sulaukė, atitinkamai, vos trečdalį ir vos pusę įprasto kritulių kiekio. Oras ypatingai „kaisti“ pradėjo nuo birželio 17 d., kai didžiojoje Lietuvos dalyje maksimali oro temperatūra pasiekdavo bent 25 °C.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau buvo dienų ir su aukštesne nei 30 °C temperatūra. Birželio 19–24 dienomis užsitęsę karščiai Lietuvoje peraugo į stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą.

Kai maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C tris ar daugiau parų iš eilės registruojamas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Prognozuojama, kad liepos antroje pusėje Lietuvoje oro temperatūra bus iki 1,5 °C aukščiau daugiamečio vidurkio. Žvelgiant bendrai į visą mėnesį numatoma, kad oro temperatūra turėtų taip pat turėtų būti apie 2 °C aukščiau normos (SKN 18,3 °C).

Numatoma, kad tiek liepos antroje pusėje, tiek per visą mėnesį iškritęs kritulių kiekis turėtų būti artimas daugiametėms reikšmėms (SKN 68 mm).

Apibendrinant galima sakyti, kad liepos galime tikėtis šiltesnės nei įprasta viduriniam kalendorinės vasaros mėnesiui Lietuvoje.

Nuo 1961 m iki šiol

Trys šilčiausios liepos Lietuvoje buvo registruotos: 2010 (vidutinė mėnesio oro temperatūra 21,6 °C), 2001 (20,8 °C) ir 2006 (20,7 °C).

Trys šalčiausios: 1979 (13,8 °C), 1962 (14,9 °C) bei 1965 ir 1984 (15,1 °C).

Žemiausia paros oro temperatūra užfiksuota +0,9 °C (1971-07-22 Varėnoje ir 1986-07-11 Širvintose).

Aukščiausia paros oro temperatūra užfiksuota +37,5 °C – oro temperatūros absoliutus maksimumas Lietuvoje (1994-07-30, Zarasai).

Artimiausių dienų orų prognozė

Ketvirtadienio naktį priartės ciklonas, daugės debesų, pradedant pietiniais rajonais. Vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas bus nestiprus. Temperatūra kris iki 14-19 laipsnių.

Ketvirtadienį daug kur praslinks trumpi lietūs, vietomis lis smarkiai, griaudės perkūnija. Pūs rytų, 5-10 m/s vėjas. Išliks labai šilta – temperatūra sieks 24-29
laipsnius.

Trumpo lietaus debesys Lietuvoje suksis ir penktadienį. Atslinks gaivesnis oras.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Vyresni Šilutės rajono gyventojai tikrai mena istoriją apie pūgoje užpustytą felčerę, kurios žygdarbiui įprasminti 1987-aisiais buvo pastatytas paminklas priešais Šilutės ligoninę.

Praėjus daugiau kaip 30 metų paminklas išliko nepakitęs, tačiau granito plokštelėmis apkaltas skulptūros pamatas – apgriuvęs, kuris tikrai nepuošia gydymo įstaigos teritorijos. Šiandien jis aptvertas juosta.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis pasidalino planais atnaujinti ir tokiu būdu išsaugoti reikšmingą kraštui paminklą.

„Teko bendrauti su skulptoriumi, nes vis tik norint atnaujinti skulptūrą norėjosi ir autoriaus sutikimo. Įdomu tai, kad toks gražus ir prasmingas paminklas nėra įtrauktas į Paminklų registrą. Nuo pastatymo praėjo jau 34-eri metai ir Pamario krašto oras ir laikas padarė savo: paminklas išliko gražus, tačiau pjedestalas, kuris buvo pastatytas ant statybinių blokų ir aplipdytas granito plokštėmis – byrantis. Tai norime jį sutvarkyti, – kalbėjo V. Šileikis, kuris viliasi, kad prie paminklo atnaujinimo geranoriškai prisidės ne tik Šilutės rajono organizacijos, bet ir Pagėgių krašto. Anot jo, tokių reikšmingų paminklų rajone nėra daug, o ši skulptūra byloja apie begalinį žmogaus pasiaukojimą. – Šiuo metu dar reikia įvertinti, kiek gali kainuoti visi atnaujinimo darbai. Artimiausiu metu susitinku ir su darbų vertintojais. Kai paaiškės daugiau detalių, darbus ir pradėsime“.

Šis paminklas skirtas medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, eidama pas gimdyvę, 1982-ųjų sausio 6 d. pūgoje žuvo. Po penkerių metų priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Natkiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla.

Z. Petraitienė buvo kilusi iš neturtingos šeimos Šilutės rajone, dirbo pradinių klasių mokytoja. 1956 m. ji baigė vakarinę medicinos felčerių – akušerių mokyklą. Dirbo Ramučių kaime felčerių – akušerių punkto vedėja, o po 8 metų atvažiavo į Natkiškius (Pagėgių sav.) vadovauti ambulatorijai.

socmin.lrv.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS IR IŠ PRASTOVŲ SUGRĮŽTANTIEMS DARBUOTOJAMS

Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti bus mokamos iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės. Už pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarys 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 Eur, o antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 Eur.

Darbdaviams taip pat bus mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija bus mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino paskelbimo ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu.

Už pirmąjį kalendorinį mėnesį bus mokama 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. MMA dydžio subsidija, už antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA. Parama bus mokama ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 d. ir tik tuo atveju, jei minėtas darbuotojas bus sugrąžintas į darbą ir dirbs.

PARAMA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI

Atšaukus karantiną, dirbančius savarankiškai paskutinė parama pasieks liepos mėnesį (mokama už birželį), – 260 eurų išmoka. Už liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokos mokamos nebus. Veiklą išregistravę dirbantys savarankiškai, galės pretenduoti į darbo paieškos išmoką. Šiuo metu darbo paieškos išmoką gauna beveik 6 kartus mažiau žmonių nei 2020 m. pabaigoje.

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA

Nuo liepos 1 d. darbo paieškos išmoką galės gauti ir savarankiškai dirbę asmenys, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo ir jie kreipėsi dėl bedarbio statuso suteikimo.

Darbo ieškantiems žmonėms 212 eurų siekianti darbo paieškos išmoka bus mokama iki rugpjūčio 31 d.

NEDARBO IŠMOKOS

Nuo birželio 8 d. jau galioja teisės aktai, pagal kuriuos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra atnaujinamas du kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dėl atsiradusių darbo santykių ar savarankiškai vykdomos veiklos.

Nuo liepos 1 d. visą nedarbo išmoką turės teisę gauti tie žmonėms, kurie gauna netekto darbingumo, našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensiją, kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar yra šalpos išmokų gavėjai. Iki šiol jiems buvo mokamas tik skirtumas tarp gaunamos išmokos ir nedarbo išmokos.

Nedarbo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą, ir turi bedarbio statusą.

LIGOS IŠMOKA

Nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.

VIENIŠI ASMENYS

Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.

Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 dienos, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.

Gauti vienišo asmens išmoką nuo liepos 1 dienos gali gaunantys:
• šalpos senatvės pensiją,
• šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų),
• šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo,
• socialinę pensiją,
• pensijos priemoką, nes jų pensija ar visų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 260 Eur.

Vienišo asmens išmokas galės gauti ir tie našliai, kurie gauna šalpos pensijas arba mažų pensijų priemokas ir iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai.

Našliai vietoj mažesnės našlių pensijos galės gauti didesnio dydžio vienišo asmens išmoką, jeigu sustabdys jiems paskirtos mažesnio dydžio našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmoka taip pat priklausys ir pagyvenusiems arba neįgaliems našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Svarbu, kad asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.

Nuo liepos 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo bei karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas), našlių pensija ir vienišo asmens išmoka nebus įskaičiuojama į pajamas, o nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nevertinamos našlių pensijos.

SPECIALIEJI POREIKIAI

Nuo liepos 1 d. įsigalioja senjorams aktualūs specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. Lieka galioti vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai, todėl nuo liepos pradžios daugiau senjorų galės pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu.

Svarbu, kad senjorams turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas. Jiems nustatyti specialieji poreikiai nebus vertinami iš naujo.

ASMENINIS ASISTENTAS

Nuo liepos 1 d. asmeninio asistento pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, gali padėti pasirūpinti maistu, nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI

Nuo liepos 1 d. didėja socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 proc., vietoj dabar esamų 20 proc., be to, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.

Savivaldybėms socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta 2,8 mln. eurų.

NEMOKAMI PIETŪS IR ANTROKAMS

Nuo liepos 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo rugsėjo 1 d. nemokami pietūs mokykloje nevertinant pajamų skiriami ne tik visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Dėl nemokamų pietų nevertinant pajamų skyrimo kreiptis ir teikti prašymų nereikia.

Policijos nuotr.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai prašo atsiliepti dviračio savininką.

Birželio 19 d. „Baldininko“ soduose, Šilutėje, prie sodo namelio rastas mėlynos spalvos dviratis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl dingusio dviračio prašoma kreiptis į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Jurgitą Kaktienę tel. 8 700 64045 arba el. paštu jurgita.kaktiene@policija.lt

Iš gyvenimo paraščių.

Sėdžiu prie kompo ir svarstau: kodėl mūsų bendrapiliečiai, nepageidaujantys matyti ir girdėti kitaip gyvenančių, galvojančių, kitokias nei jų vertybes puoselėjančių žmonių, patys dažnai slepiasi nuo visuomenės uždarose grupėse?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavyzdžiui, vos prieš du mėnesius susibūrusi, bet jau per tūkstantį narių priskaičiuojanti „Šilutės šeimų grupė“ feisbuke.
Joje laukiami tik tie, „kurie yra už tradicines šeimos vertybes“.
Suprask, kitaip mąstantys ten nepageidaujami.
Ir nereikia.
Tegu vieni patys būna užsidarę.
O tie, kurių laukia beribis dangus ir vandenys platūs, tikrai nepristigs drąsos gyventi šiapus.
Tiesa?

Saugokite savo (žinoma, ir mano) sveikatą.

Kaip visada…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos 1 d. galima teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio.

„Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

“Sodra“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, atvykus į teritorinį skyrių, atsiuntus prašymą paštu, paskambinus „Sodros“ informacijos telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883.

„Nereikia nerimauti dėl prašymo pateikimo termino – žmogus gali kreiptis tą patį mėnesį, kai atsiranda teisė į išmoką, arba vėliau. Prašymo pateikimo laikas turės įtakos išmokos skyrimui tik tuomet, jei dėl jos bus kreipiamasi praėjus daugiau negu 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos“, – pabrėžia „Sodros“ Pensijų skyriaus vedėja Jovita Litvaitienė.

Pavyzdžiui, jei žmogus turi teisę į išmoką nuo liepos mėnesio, nesvarbu, ar jis pateiks prašymą liepą, ar vėlesniais mėnesiais – išmoka jam bus skirta ir apskaičiuota nuo liepos. Į „Sodrą“ reikėtų kreiptis ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo dienos, kai atsiranda teisė į išmoką.

Jei žmogus kreipsis dėl išmokos vėliau nei per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos, ji bus išmokėta už ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pavyzdžiui, jei vienišas asmuo įgijo teisę į išmoką 2021 m. liepos mėnesį, bet dėl jos skyrimo kreipsis tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, išmoka bus išmokėta už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo.

Kas gali kreiptis dėl išmokos nuo liepos 1 d?

Vienišais asmenimis laikomi viengungiai – žmonės, niekada nesudarę santuokos, išsiskyrę ir nesudarę naujos santuokos, taip pat žmonės, kurių sutuoktiniai yra mirę ir kurie nėra sudarę naujos santuokos.

Nuo liepos mėnesio dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis vieniši žmonės gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją arba socialinę pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų). Išmoka taip pat priklausys senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba ne mažiau kaip 60 proc. darbingumo netekusiems šalpos kompensacijų gavėjams.

Dėl išmokos nuo liepos gali kreiptis ir žmonės, kurie gauna socialinę pensiją arba mažos pensijos priemoką. Tai tie asmenys, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba yra netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo ir jų gaunama senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija yra mažesnė nei 260 eurų.

Dėl išmokos gali kreiptis Lietuvoje gyvenantys vieniši asmenys.

Ar našliai gali kreiptis dėl vienišo asmens išmokos?

Vienišo asmens išmokas galės gauti tie našliai, kurie iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo. Pavyzdžiui, našliai negali gauti našlių pensijos, jei miręs sutuoktinis nebuvo įgijęs reikiamo minimalaus stažo pensijai gauti, nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinio mirties buvo praėję mažiau nei 1 metai arba žmogus neįgaliu buvo pripažintas vėliau negu per 5 metus nuo sutuoktinio mirties.

Jei našlio gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai, jis galės gauti vienišo asmens išmoką tik vietoje našlių pensijos, tai yra, jei pateiks prašymą sustabdyti pensijos mokėjimą.

Išmoka gali būti skirta taip pat našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. teisę į vienišo asmens išmoką įgis visi vieniši žmonės gaunantys senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją.

Kada ir kur bus mokama išmoka?

Tiems gyventojams, kurie pateiks prašymus nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 31 d., sprendimai dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimti ir išmokos pradėtos mokėti lapkričio mėnesį, kartu sumokant išmokos nepriemoką, jei tokia susidarys.

Teikiant prašymus nuo lapkričio 1 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos.

Vienišo asmens išmoka bus mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Jos dydis nuo liepos 1 d. sieks 28,63 eurų. Vienišo asmens išmoka bus pristatoma gavėjams tokia pačia tvarka, kuria yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.

Pavyzdžiui, jei šalpos senatvės pensija žmogui pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gyventojas gauna į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gaus į tą pačią sąskaitą.

Kaip pateikti prašymą?

Kreipiantis dėl išmokos skyrimo, reikia pateikti „Sodrai“ prašymą.

Tai galima padaryti internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pasirinkus siųsti prašymą paštu, reikia pridėti įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, notaro arba seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Prašymą galima pateikti ir atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui – tai galima padaryti internetu arba paskambinus telefonu 1883.

Nuo liepos klientų prašymai bus taip pat priimami telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883.

Teikiant prašymą, papildomai gali prireikti pažymos apie santuokos nutraukimą arba santuokos nutraukimo įrašą liudijančio išrašo, jeigu šių duomenų nėra LR gyventojų registre.

Ne paslaptis, kad būtent namai yra ta vieta, kurioje mes praleidžiame daugiausiai laiko. Taigi nekyla visiškai jokių abejonių, kad būtent ši erdvė turėtų būti maksimaliai komfortiška – kad jaustumėmės, kaip įmanoma geriau. Ar tokia ji ir bus ir ar mums bus patogu leisti laiką namuose, priklausys nuo įvairių aplinkybių. Tačiau tikrai nesunku pastebėti, kad ypač didelį vaidmenį suvaidins ir mūsų pačių priimami sprendimai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taigi, jei savo namuose norite jaustis ypač komfortiškai, tokiu atveju iš tiesų verta investuoti į šiuos pirkinius. Jau netrukus išvardinsime, kokie tai pirkiniai, ir argumentuosime, kodėl būtent jie yra verti atsidurti jūsų namuose.

Vienas iš pirkinių, kuris tikrai yra vertas atsidurti jūsų namuose, yra kondicionierius. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad nors vasaros mūsų šalyje ir yra labai trumpos, tikrai žavi savo intensyvumu bei aukšta temperatūra. Taigi, dėmesį verta atkreipti į tai, kad kai termometro stulpeliai šokteli virš 30 – ies laipsnių, karšta tampa ne tik lauke, bet ir patalpose. Nuolatinis buvimas įkaitusiose patalpose ne juokais gali paveikti ir žmogaus savijautą – kartu su prakaitu iš mūsų organizmo pasišalina mums taip reikalingos druskos, be to, gali būti jaučiamas silpnumas, pykinimas galvos skausmas ir pan.

Dar daugiau, aukšta temperatūra patalpose gali būti ir sumažėjusio darbingumo, prastesnės miego kokybės ir blogos nuotaikos priežastimi. Taigi, kad išvengtumėte visų šių veiksnių, būtina įsigyti kondicionierių, kurį naudodami, patalpose palaikysite norimą temperatūrą. Na, ir žinoma, jausitės labai puikiai, būsite darbingi, o atėjus nakčiai, mėgausitės kokybišku poilsiu. Daugiau apie kondicionierius bei jų naudą galite sužinoti užsukę į https://pigu.lt/lt/kondicionieriai.

Dar vienas sprendimas, kuris jūsų namus taip pat pavers kur kas komfortiškesne vieta gyventi, yra transformuojami baldai. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad kiekvienas iš mūsų turime tokių poreikių, kurie, rodytųsi, netgi prieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, norime turėti daug baldų, kad galėtume gyventi patogiai, tačiau tuo pat metu namuose siekiame turėti kuo daugiau erdvės. Taigi, natūraliai kyla klausimas: ar galima suderinti šiuos du poreikius? Tikrai taip, jei tik pasirinksite transformuojamus baldus – būtent jie užtikrins patogią kasdienybę namuose, tačiau tuo pat metu leis išsaugoti kuo daugiau erdvės juose. Na, o čia jūsų laukia platesnė info apie transformuojamus baldus.

Na, ir žinoma, taip pat svarbu akcentuoti, kad kiekvienam iš mūsų yra labai svarbu kokybiškai išsimiegoti. Tačiau ar tikrai galėsime džiaugtis kokybišku miegu, priklausys nuo įvairų aplinkybių. Tamsa miegamajame – vienas jų. Vis dėlto tai užtikrinti nėra taip jau ir paprasta, kadangi net ir tamsiuoju paros metu šviesą skleidžia patys įvairiausi šaltiniai. Vis dėlto yra vienas gaminys, kuris tikrai sukurs riekiamą atmosferą jūsų miegamajame, tai – black out roletai. Būtent jie užtikrins, kad šviesa, sklindanti iš įvairių šviesos šaltinių, nebepasiektų jūsų ir sukurs miegui idealiai tinkančią aplinką.

Taigi, apibendrinant belieka tik pridurti, kad, jei svajojate apie kokybišką gyvenimą tiesiog savo namuose, pats metas investuoti į tam tikrus pirkinius. Vienas iš jų yra kondicionierius – jį naudodami užtikrinsite, kad patalpų temperatūra bus palanki jūsų sveikatai. Kitas pirkinys – transformuojami baldai: jie užtikrins, patogumą, tačiau tuo pat metu lesi jums išsaugoti daugiau erdvės. Na, ir žinoma, taip pat naudingu pirkiniu taps ir black out roletai, kurie sukurs miegui tinkamą aplinką.

.

.

Užsakymo Nr. 210628

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje galios ekstremalioji situacija.

Šiandien Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas nuo 2021 m. liepos 1 d. palikti tik paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Posėdyje buvo nustatyti ir laikini valstybės sienos kirtimo apribojimai, nustatant atvejus, kai užsieniečiams neleidžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Paslaugos gali būti teikiamos viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, tačiau būtina užtikrinti visus saugumo reikalavimus. Kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų. Privalomas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą. Taip pat uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus atvejus, kai organizuojamos gyvūnų parodos), gali būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.

Uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose, kuriuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų, žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, tačiau juose gali dalyvauti tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų: asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:

praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos antrosios dozės;
praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo;
po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės;
praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“, „COVID-19 Vaccine Janssen“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;
arba jei asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).
Išlieka apsauginių veido kaukių dėvėjimo reikalavimai ir rekomendacijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytomis sąlygomis.

Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų ir vaikų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, išskyrus atvejį, kai vaikų stovykloje dalyvauja tik vaikai ir darbuotojai.

Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, būtina toliau aktyviai skiepytis ir skatinti visuomenę elgtis atsakingai, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Artimiausią parą ties Lietuva įsitvirtins aukštesnio slėgio laukas, trumpam nusistovės sausesni orai

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį bus nepastoviai debesuota. Pirmoje nakties pusėje kai kur trumpai palis. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, vakarų, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra – 11–16, pajūryje – 17–19 laipsnių. Dieną bus nepastoviai debesuota. Vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, trumpai palis, kai kur su perkūnija. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, vakarų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra – 22–27 laipsniai.

Trečiadienį lietaus tikimybė bus nedidelė. Temperatūra naktį – 11–16, pajūryje – 17–19, dieną – 24–29 laipsniai.

Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkūs, kai kur su perkūnija. Temperatūra naktį – 14–19, dieną – 24–29 laipsniai.

Penktadienio naktį kai kur, dieną daugelyje rajonų palis, vietomis smarkiai, galima perkūnija.Vėjas pūs iš rytų, šiaurės rytų, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 13–18, dieną – 20–25 laipsniai.

Šeštadienio naktį daug kur palis, dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas šiaurės rytų, pereinantis į pietų, pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 13–18, dieną – 23–28 laipsniai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 21 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių. Maudytis galima.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

Pamario žemės kronikos motyvais.

Dieną po Joninių taip ir norisi grįžti į dieną prieš Jonines.
Mat tądien Kaune viesulas vartė medžius.
O Šilutėje vietos valdžia – saviškius.
Tiksliau, vieną.
Kol kas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Veikdami grupėje ir iš anksto susitarę, rajono valdantieji nuvertė Dalią Rudienę, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją.
Tiesa, tik per Marytės plauką.
Bet nuvertė.
Mat jie veikė grupėje ir buvo iš anksto susitarę.
Nes valdžios jėga – vienybėje.
Net ir tuo atveju, kai ne visi valdantieji veikia išvien.
Tuomet gelbsti Marytė.
Tiksliau, jos plaukas.
Ir taip visada.
Arba beveik visada.
Laimėje ir nelaimėje.
Džiaugsme ir varge.
Štai kokia ta Marytė ir jos plaukas.
Ką jie darytų be jo?
Kaži, ar Marytė atskubės į pagalbą Daivai Žebelienei, kuri nusižiūrėjo D. Rudienės vietą?
Tiesa sakant, nepažįstu tos Marytės, todėl negaliu pasakyti, kaip bus.
Aišku viena, nors ir kaip baigsis šis žaidimas, žmonių valdžios Šilutėje daugiau neatsiras.
Bet grįžkime į pradžią, į dieną prieš Jonines.
Tądien Kaune viesulas vartė medžius.
O Šilutėje vietos valdžia – saviškius.
Tiksliau, vieną.
Galėtų nuversti dar bent du, o geriau – visus tris.
Aišku, oras dėl to netaptų šviežesnis, bet bent jau šešėlis kristų mažesnis.
Bent jau iš pradžių.
Galbūt.
Perspektyva, aišku, ne pati geriausia.
Bet vis šis tas.
Tiesa?

Šviesaus savaitgalio.

P.S. O jūs ar pažįstate tą Marytę?

Policijos nuotr.

Birželio 24 – 27 dienomis policija šalies keliuose vykdys sustiprintą vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę.

Motyvuotai pasirinktose vietose pareigūnai organizuos policines kontrolės priemones ir tikrins vairuotojų blaivumą, vykdys šiurkščių ir pavojų saugiam eismui keliančių bei avaringumui įtaką darančių pažeidimų prevenciją ir kontrolę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių tikslinių policinių prevencinių eismo dalyvių kontrolės priemonių, kurias policijos pareigūnai vykdys šalies keliuose tikslas:

– užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys;

– nustatyti asmenis, vairuojančius transporto priemones, neturinčius tam teisės, kai ši teisė yra atimta;

– užkardyti pavojingą ir chuliganišką vairavimą, išaiškinti šiurkščius, pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir užkardyti skaudžius eismo įvykius šalies keliuose.

Nuo metų pradžios policija šalies keliuose išaiškino 2 431 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus, nustatė 4 864 neblaivius transporto priemonių vairuotojus, 1 978 iš jų girtumas viršijo 1,5 prom. Be to, pareigūnai nustatė 1164 neblaivius dviračių ir jiems prilygintinų transporto priemonių vairuotojus.

Kad Joninių (Rasos) šventė ir artėjantis savaitgalis būtų gražūs, nelaimės nesugadintų nuotaikos ir kelionės būtų saugios, dalyvaudami viešajame eisme, vadovaukimės šiais patarimais:

Keliaudami pėsčiomis…

Į važiuojamąją kelio dalį įženkite tik tam nustatytose vietose, įsitikinę, kad tai daryti saugu.

Eidami per pėsčiųjų perėją, nesiblaškykite, nedelskite, nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis.

Pasirūpinkite, kad prie drabužių matomoje vietoje būtų pritvirtintas atšvaitas, kurio prireiks sutemus.

Nevartokite alkoholio.

Keliaudami dviračiu, elektriniu paspirtuku…

Važiuojamoje dalyje užsidėkite ryškiaspalvę liemenę, rekomenduotina – saugos šalmą.

Nevažiuokite pėsčiųjų perėjomis, važiuojamąją dalį rekomenduojame kirsti nulipus.

Važiuokite saugiu greičiu, nekeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nevartokite alkoholio.

Atmintinė dviračių, paspirtukų ir mopedų vairuotojams | Lietuvos kelių policijos tarnyba (lrv.lt)

Keliaudami automobiliu…

Važiuokite saugiu greičiu, neviršydami leistino važiavimo greičio

Nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis, venkite su vairavimu nesusijusių veiksmų

Užsisekite saugos diržą

Praleiskite pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose, būkite dėmesingi kitose vietose, kur į kelią gali įžengti pėstieji, įvažiuoti dviračiai, paspirtukai.

Dėmesingai manevruokite sankryžose, laikykitės važiavimo pirmenybės taisyklių

Nevartokite alkoholio.

Keliaudami su vaikais…

Pasikartokite saugaus eismo kelyje taisykles ir pagrindinius saugumo reikalavimus.

Pasirūpinkite, kad ant vaiko drabužių būtų pritvirtinti atšvaitai.

Jeigu leidžiate nepilnamečiui vairuoti dviratį, paspirtuką ir pan., įsitikinkite, kad vaiko amžius atitinka reikalavimus, pasirūpinkite, kad vaikas dėvėtų ryškiaspalvę liemenę, užsidėtų saugos šalmą.

Keliaudami automobiliu, užtikrinkite vaiko saugumą, naudodami vaiko masei ir ūgiui pritaikytas saugumo sistemas – saugos kėdutes, pasostes. Vyresni vaikai turi užsisegti saugos diržus.

Nepalikite vaikų be priežiūros

Saugių kelionių!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šįvakar ir ateinančios nakties pradžioje Lietuvoje numatoma labai smarki audra: daug kur liūtys su perkūnija, kai kur lis smarkiai, kris kruša. Vietomis kils škvalas – 15–20 m/s, kai kur iki 25 m/s, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 23 d. tęsis kaitra. Aukščiausia dienos temperatūra didesnėje šalies dalyje sieks 30–33 laipsnius karščio.

www.silute.lt nuotr.

Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Dalia Urbanavičienė informavo, kad Etninės kultūros globos tarybos birželio 8 d. nutarimu naujai kadencijai Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke patvirtinta Vilma Griškevičienė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas jungia 7 savivaldybes. Regioninėje taryboje dalyvauja 22 regiono institucijų atstovai: mokslininkai, etnografai, vadybininkai, muziejininkai, turizmo, parkų, NVO atstovai. Taryba yra veikli ir aktyvi.

Kolegų iš regiono institucijų teikimu Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke V. Griškevičienė išrinkta ketvirtą kartą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ji yra ir Etninės kultūros globos tarybos prie LRS narė.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi merė Daiva Žebelienė nusižiūrėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Savivaldybės taryba šiandien balsuos dėl Dalios Rudienės, kuri esą nepateisino komiteto „Už žmonių valdžią“ lūkesčių, atleidimo iš savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Jos vietą valdžios rūmuose ruošiasi užimti D. Žebelienė. Bet prieš tai jai teks pereiti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) filtrą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Beje, STT sulaukė prašymo išaiškinti, ar galimai viešųjų ir privačių interesų nevengianti painioti politikė (dėl to jau kreiptasi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją) gali užimti aukštas pareigas savivaldybės administracijoje.

Panašu, kad ne visi nori matyti D. Žebelienę vietos valdžios aparate.

Susijęs: „Atėjo Žebelienės eilė“

Iš gyvenimo paraščių.

Feisbuke įkurta tokia grupė, kurioje esą laukiami visi, kurie yra už tradicines šeimos vertybes.
Dar ši grupė skelbia: „LGBT ideologijai ne!“
O feisbukas, tas nenumaldomas pokštininkas, prideda: „Matyti mažiau“ (kopija pridedama).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Matyti mažiau visada protinga.
Protinga yra ir mažiau girdėti.
Mat kai mažiau matai ir girdi, tuomet ir mažiau žinai.
O kai mažiau žinai, tai ir galvą skauda mažiau.
Su sąlyga, kad iš vakaro nepadauginote.
Kita vertus, alkoholis naikina smegenų ląsteles.
Kuo mažiau jų lieka, tuo trumpiau informacija galvoje užsilieka.
O kuo mažiau informacijos smegeninėje, tuo mažiau ir galvos skausmo.
Bet su sąlyga, kad iš vakaro nepadauginote.
Žodžiu, visada viskam reikalingas saikas.
Kitaip sakant, žinoti mažiau – sveika.

Saugokite savo sveikatą.

Kaip visada…
Orestas

Karantino laikotarpiu daugeliui mūsų teko smarkiai pakoreguoti kasdienius įpročius, tad ir apsipirkimas taip pat nėra išimtis. Daugeliui vartotojų teko įsitikinti, kad įvairių prekių įsigijimas internetu gali būti tikrai palanki galimybė – priežasčių, kodėl verta rinktis būtent virtualias parduotuves, tikrai nestinga.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jei vis dar esate ištikimi prekybos centrų lankytojai, tikėtina, kad žemiau pateikta informacija pakeis jūsų nuomonę apie internetines parduotuves: čia rasite pagrindines priežastis, kodėl prekių įsigijimas virtualioje erdvėje galėtų geriausiai pasiteisinti.

Dar platesnis buitinės įrangos pasirinkimas

Visai nesvarbu, kokios buitinės technikos planuojate įsigyti, galite net neabejoti, kad virtualioje erdvėje rasite tikrai platų dominančių prekių asortimentą. Čia gali būti pasirenkama ir pati geriausia maisto džiovyklė, ir funkcionaliausias kavos virimo aparatas, tad visai nesvarbu, kokios konkrečios įrangos nuspręsite ieškoti, jus tikrai nudžiugins itin gausus prekių pasirinkimas.

Buitinė technika mažesnėmis kainomis

Apsiperkantys internetinėje erdvėje ne kartą pastebėjo, kad būtent čia prekių kainos yra gerokai mažesnės nei fizinėse pardavimo vietose, todėl tai tikrai yra puiki galimybė sutaupyti pinigų. Jei sudvejotumėte, ar tam tikroje internetinėje parduotuvėje siūlomų prekių kaina tikrai yra pati geriausia, paprasčiausiai galėsite pasidomėti, ką gali pasiūlyti kiti pardavėjai, ir tai galės užtikrinti, kad apsipirkdami nepermokėsite.

Dominančių prekių galite išsirinkti greičiau

Taip pat palanku ir tai, kad įvairių dominančių prekių internetinėse parduotuvėse galima išsirinkti gerokai greičiau. Apie siūlomą buitinę techniką prekių aprašymuose visuomet yra pateikiama platesnė info, todėl jums nereikės prašyti konsultantų papasakoti apie jus dominančius įrenginius. Taip pat palanku ir tai, kad internetinėse parduotuvėse galima pasinaudoti prekių paieškos filtrais: pažymėję tam tikras jums aktualias savybes galėsite gerokai paprasčiau atrasti tinkamiausius pasirinkimus.

Galimybė susirasti prekių įvertinimų

Kartais dvejojama, ar tam tikra buitinė įranga tikrai gali pateisinti asmeninius lūkesčius, todėl naudinga pasidomėti, kaip apie įvairius siūlomus įrenginius atsiliepia vartotojai. Internetinėje erdvėje galėsite rasti įvairios buitinės technikos apžvalgų bei sužinosite, kokios prekės yra sulaukusios palankiausio įvertinimo. Pavyzdžiui, apsilankę tam tikroje internetinėje parduotuvėje galėsite pasirinkti prekių rikiavimą pagal aukščiausią įvertinimą, ir galbūt tai galės padėti paprasčiau apsispręsti.

Kilus dvejonėms pasikonsultuokite su pardavėjais

Nors internetinėse parduotuvėse apie siūlomas prekes įprastai pateikiama tikrai nemažai informacijos, tačiau renkantis tinkamiausią buitinę techniką jos ne visada pakanka. Jei kyla tam tikrų neaiškumų, ar paprasčiausiai norite pasitarti su specialistais, nedvejodami susisiekite internetinėje parduotuvėje nurodytais kontaktais, ir galite būti užtikrinti, kad jums bus suteikta profesionali konsultacija.

Apsipirkite jums patogiu metu

Nors daugumos prekybos centrų darbo laikas yra ganėtinai ilgas, tačiau vis tiek tenka derintis prie dominančios parduotuvės darbo valandų. Kas kita, jei įvairios produkcijos nusprendžiama įsigyti virtualioje erdvėje: išsirinkti ir užsisakyti reikalingų prekių galėsite net ir nakties metu, ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą. Turbūt nereikia net sakyti, kad toks apsipirkimo būdas visuomet reikalauja gerokai mažiau laiko, tad tuomet, jei nuolatos kažkur skubate, prekių įsigijimas virtualioje erdvėje neabejotinai gali būti pačia palankiausia galimybe.

Pasirinkite patogiausią pristatymo būdą

Elektronikos prekės internetu užsakomos vos per kelias minutes, o tuomet belieka tik sulaukti, kada jūsų užsakymas bus paruoštas išsiuntimui. Pirkėjai visuomet turi galimybę pasirinkti jiems patogiausią pristatymo metodą: smulki buitinė technika gali būti pristatoma per kurjerių tarnybą ar per siuntų terminalus. Įprastai prekių pristatymas užtrunka ne daugiau nei kelias dienas, tačiau prieš patvirtinant savo užsakymą visada galima pasidomėti numatomais siuntos pristatymo terminais.

.

.

Užsakymo Nr. 210622

15min.lt nuotr.

Vakarų Lietuvoje miškininkai ir medžiotojai kurį laiką vis pastebėdavo mūsų miškams kiek neįprastą žvėrį – mešką. Vienam šilutiškiui Meškinės miške, Šilutės rajone, pavyko įamžinti ir meškos jauniklius. Telefonu darytoje filmuotoje medžiagoje matomi du maži meškiukai. Miškininkams tai tik sustiprino įtarimą, kad meška čia – ne prašalaitė, o jau įsitaisė ilgesniam laikui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas 15min pasakojo, kad jau kurį laiką meška stebima apylinkėse.

„Patys mes nematėme, medžiotojai mums rodė savo kamerų vaizdus, kaip vis praeina meška. Vaizdai fiksuoti kiek anksčiau Šiaudėnų girininkijoje. Tačiau gal prieš kokius penkerius–septynerius metus viena išsigandusi moteris pasakojo, kad jai važiuojant dviračiu kelią perbėgo meška.

Tada atrodė kaip stebuklas. Niekas nenorėjo tikėti. Sakė, gal ten šerno būta. Dabar meškų vis užklysta, ypač pasienyje su Latvija, Baltarusija“, – pasakojo R.Gečas.

Kaip pasakojo miškininkas, meškoms reikia gausesnio, masyvesnio miško: „Baltarusijoje ir Latvijoje tokių miškų daugiau. Mūsieji labiau praeinami. Bet… ką gali žinoti, gal ten populiacija išaugo, gal mūsų miškai joms pasidarė tinkamesni.“ Jis mano, kad vaizdo įraše galėjo būti įamžinti praėjusiais metais atsivesti meškiukai. Jei tai būtų šiųmetinė vada – greta matytume ir motiną.

„Greičiausiai šie meškiukai gimę pernai. Jie jau drąsesni, labiau prakutę. Bet vis tiek kažkur turėjo būti tėvai“, – svarstė R.Gečas.

Šilutės regioninio padalinio vadovas teigė, kad miškas, kuriame skaitytojas fiksavo meškas – grybingas. Rudenį jis knibžda grybautojų.

„Meška, pamačiusi žmogų, jo nepuls. Vengia jo. Kaip ir vilkas. Tačiau esant keistokai situacijai, kai, pavyzdžiui, gali įtarti, kad kyla pavojus jos mažyliams, gali pasielgti agresyviai“, – įspėjo R.Gečas.

Daugiau – https://www.15min.lt/naujiena…

Gamtos fotografas Marius Čepulis: atidžiau pasižiūrėjus teko nusivilti

Iš M. Čepulio įrašo feisbuke:
„Šiandien buvo paskelbtos sensacingos naujienos apie tai, kad Šilalės rajone nufilmuoti meškiukai. Labai apsidžiaugiau ta žinia, nes juk ne veltui į RK įrašėm. Deja atidžiau pasižiūrėjus teko nusivilti. Video tikrai ne meškiukai, ne lokiukai ir ne grizliukai. Jokie požymiai meškų nė iš tolo neprimena, o ir vienoje vietoje uodega matosi. Iš pradžių galvojau, kad vilkiukai, dabar linkęs galvoti, kad lapiukai ar mangutukai. Tiesiog vėlyva mažylių vada.“

H. Šojaus muziejaus.

Birželio sukilimo sukakties proga Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai vykdė ekspediciją, kurios tikslas buvo nustatyti ir įamžinti pokario rezistentų atminimo ir žūties vietas Šilutės rajone.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 23-28 kartu su visa Lietuva minėsime garbingą birželio 23-osios sukilimo 80 metų sukaktį.

1940-1990 m. Lietuvoje vykęs Pasipriešinimas (Rezistencija) buvo lietuvių tautos ir Lietuvos valstybei ištikimų piliečių laisvės kova už valstybinę nepriklausomybę, laisvę ir demokratiją. Ši kova vyko tiek karinėmis (1941 m. Birželio sukilimas, 1944-1953 m. partizaninis karas), tiek taikiomis priemonėmis (dvasinė rezistencija, demonstratyvus Bažnyčios lankymas bei religinių švenčių šventimas, pogrindinė kova, rinkimų boikotas).

Pasipriešinimo strateginis tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Birželio sukilimo sukakties proga Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai vykdė ekspediciją, kurios tikslas buvo lokalizuoti ir įamžinti pokario rezistentų atminimo ir žūties vietas Šilutės rajone.

Muziejininkai dėkoja Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungai bei ilgametei pedagogei, kraštotyrininkei Onai Norkutei, padėjusiems surasti/identifikuoti 18 atminimo ir žūties vietų, ir kviečia visus jungtis prie šios akcijos, pagerbiant partizanų atminimo įamžinimo vietas.