www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams.

Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 Eur. 2019 m. ši suma siekė 1500 Eur.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su 2019-aisiais, didėja 95 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. vidutiniškai 10 procentų didės mokyklų bibliotekininkų atlyginimai.

Bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų pareiginė alga nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bus vidutiniškai 10 proc. didesnė nei 2019 m.

Toks pat atlyginimų augimas nuo rugsėjo 1 d. numatytas ir dėstytojams bei mokslininkams. Iš viso dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didėjimas per 2018–2020 metus sudarys 50 proc. Nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštosios mokyklos lėšų, taip pat ir skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui, naudojimo tvarką nustato aukštosios mokyklos taryba, įvertinusi Senato siūlymus.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. susilygins pedagogų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams jie bus daugiau kaip 30 proc. didesni, negu yra dabar. Preliminariais skaičiavimais, algos ikimokyklinio ugdymo pedagogams vidutiniškai didės apie 300 Eur į rankas (apie 500 Eur iki mokesčių).

Specialiųjų pedagogų atlyginimai bus didesni vidutiniškai 6,4 proc., psichologų ir socialinių pedagogų – beveik 4 proc. Darbo užmokestis išaugs dėl to, kad nuo sausio panaikinus dabar jiems taikomus pareiginių algų koeficientų intervalus, bus palikti tik maksimalūs koeficientai.

Mokyklų vadovų atlyginimai bus vidutiniškai 1,73 proc. didesni nei 2019 m., o atsižvelgus į tai, kad šiemet pakeisti tarnybinių atlyginimų koeficientai, bendras padidėjimas, palyginti su atlyginimais, gautais iki šių metų rugsėjo, sudarys vidutiniškai 5,5 proc.

Valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui iš viso kitąmet sudaro 1,6 milijardų eurų. Susumavus ir valstybės, ir savivaldybių biudžetų asignavimus, bendras švietimo biudžetas 2020 metais didėja 149 mln. Asignavimų dalis nuo BVP didės nuo 4,64 proc. iki 4,7 proc.

2020 m. švietimo reikmėms skiriama 999 mln. Eur, tai yra 62 mln. Eur daugiau negu šiemet. Profesinio mokymo sričiai 2020 m. numatyta 112,2 mln. Eur, arba 8,5 mln. daugiau negu šiemet. Mokslui ir studijoms skiriama 20 mln. daugiau – 463 mln. Eur. Sporto finansavimas augs 5,4 mln. Eur – skiriama iki 47,5 mln. Eur.

am.lrv.lt nuotr.

Sausio 1-ąją jau galima žvejoti marguosius upėtakius ar kitas žuvis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytuose upeliuose. Neryje ir kitose upėse, išvardintose šių taisyklių 4 priede, žvejoti leidžiama jau nuo gruodžio 25 dienos.

Norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, privalu įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Žvejybai Merkio atkarpoje nuo Ožkelaičių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos taip pat reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitose upėse marguosius upėtakius leidžiama gaudyti turint žvejo mėgėjo bilietą ar nemokamą žvejybos teisę. Leidžiama paimti tris ne mažesnius kaip 30 cm upėtakius. Vilnioje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privalu paleisti visus sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.

Nuo sausio 1-osios Platelių, Galvės ir Vištyčio ežeruose, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, galima gaudyti sykus. Per vieną žvejybą leidžiama paimti penkis sykus.

Iki sausio 15-osios dar draudžiama žvejoti vėgėles, taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Žvejojant žuvies gabalėliu leidžiama naudoti ne daugiau kaip du įrankius (Kuršių mariose – tris).

am.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2020-ųjų sausio mėnesį kainuos 4,71 ct (su PVM) – 0,11 ct brangiau nei 2019-ųjų gruodį.

Brangsta ir karštas vanduo: dabar jis kainuoja 5,24 Eur/m3 (su PVM), o sausį kainuos 5,30 Eur/m3.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,07 ct (su PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,72 Eur (su PVM).

Palyginimui: 2019-ųjų sausį šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 5,13 ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,28 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo sausio 1 d. sujungiamos dvi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pasienio rinktinės – Pagėgių ir Pakrančių apsaugos. Nauja rinktinė vadinsis Pagėgių.

Iki šiol daugiau kaip 250 kilometrų ilgio sienos ruožą su Rusijos Kaliningrado sritimi saugojusi ir 9 užkardas pavaldume turėjusi VSAT Pagėgių pasienio rinktinė sujungiama su Pakrančių apsaugos pasienio rinktine.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastaroji, kurią sudaro 4 užkardos, yra atsakinga už Lietuvos teritorinių vandenų Baltijos jūroje bei Kuršių mariose apsaugą, vykdo pasienio tikrinimus Nidos kontrolės punkte bei Klaipėdos jūrų uoste, o taip pat kontroliuoja dalį sienos su Latvija ruožo.

Po struktūrinės pertvarkos minėtą ruožą saugos viena – Pagėgių rinktinė, kurios vadavietė bus įsikūrusi ten pat, kur yra dabar – Pagėgiuose. Bendras sujungtos VSAT pasienio rinktinės užkardų skaičius nesikeis, jų bus 13.

Nuo sausio 1 d. naujoje Pagėgių rinktinėje įkuriamas Pakrančių apsaugos skyrius, kuruosiantis valstybės sienos apsaugos teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose klausimus.

VSAT vado Rustamo Liubajevo įsakymu sujungtos Pagėgių pasienio rinktinės vadu nuo sausio 1 d. skiriamas pulkininkas Rimantas Timinskis, dabartinis Pagėgių pasieniečių vadas. Vienu jo pavaduotojų tampa iki šiol Pakrančių apsaugos rinktinei vadovavęs pulkininkas Donatas Lengvinas.

Pirmadienį Klaipėdoje vykusioje ceremonijoje jis bei pakrančių apsaugos kolektyvas atsisveikino su rinktinės vėliava. Ji nuo šiol bus saugoma Pasieniečių muziejuje, įsikūrusiame Pasieniečių mokykloje Medininkuose.

VSAT pasienio rinktinių reorganizacija siekiama sukurti efektyvesnę valdymo struktūrą, mažinti vadovaujančio ir įvairias veiklas administruojančio personalo skaičių, optimizuoti operatyvaus valdymo, sienos kontrolės, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančius padalinius.

2019 m. spalio 1 d. į vieną buvo sujungtos dvi sieną su Baltarusiją saugojusios Vilniaus bei Ignalinos pasienio rinktinės. Sujungta rinktinė dabar vadinasi Vilniaus.

www.pasienis.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į langus barbenantis lietus ir pilkuma nė kiek neprimena artėjančios naujametės nakties. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) daugiamečiais duomenimis, Lietuvoje labai šiltų šio laikotarpio dienų būta ir 1978, 1995, 2006, kai aukščiausia oro temperatūra šoktelėjo iki 6-10 laipsnių šilumos.

Šilčiausia gruodžio 31-osios diena buvo 2006 metais prie jūros – Klaipėdoje ir Nidoje – termometrai rodė 7,6 laipsnius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Naujųjų metų pirmoji diena šiluma išsiskyrė 1984, 2007 metais, tačiau visus rekordus viršijo 2018-ieji. Tuomet Kybartuose išmatuota 8,8 laipsnių šiluma ir tai yra absoliutus tos dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas. Beje, jis gerokai atsilieka nuo viso sausio mėnesio užfiksuoto maksimumo, kuris siekia 12,6 laipsnius ir buvo pasiektas prieš 12 metų sausio 10 d. Lazdijuose“, – teigė LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė.

Pasak jos, apie šiltą metų pabaigą dažniausiai informacijos randame pastaraisiais keliais dešimtmečiais, o apie stingdančius naujametinės nakties šalčius tenka keliauti gerokai toliau į praeitį. Net -32,6 laipsnių speigas spaudė 1970 m. Varėnoje. Šaltas (-26…-29 °C) Naujųjų sutikimas Lietuvoje buvo 1979, 1997 metais. Beje, sunkiai įsivaizduojamas didžiausias sausio šaltis -40,5 °C, fiksuotas Varėnoje 1940 m.

Kokia žiema be sniego patalų, kuriais toli gražu ji pastaraisiais metais nepradžiugina? Sniego pusnimis metų pabaiga išsiskyrė 2001-aisiais, o ypač 2010-aisiais, kurie įėjo į meteorologinių duomenų istoriją. Tų metų pabaigoje pajūryje bei Žemaitijoje vidutinis sniego dangos storis siekė net 56 cm (storiausias nuo 1961 m.) ir daug kur 10-20-čia cm, pietvakariniuose rajonuose – net 21-38-iais cm buvo viršyti iki tol išmatuoti aukščiausi vidutiniai daugiamečiai sniego storio rekordai. Be to, 2009/2010 m. žiema pasitaikė beveik be atodrėkių, o 2007/2008 m. žiemą nuolatinė sniego danga visai nesusidarė.

„Orų kontrastai dideli ir panašu, kad tokia tendencija išliks ir artimiausiomis paromis. Praėjusio savaitgalio šaltuką su lokaliai iškritusia šlapdriba pirmadienį pakeitė šiluma su lijundra, o šiandien jau visoje Lietuvoje lyja. Ryškiau orai keisis naujametę naktį: iki vidurnakčio dar bus ganėtinai šilta, nebent stiprokas šiaurės vakarų vėjas prislopins šilumos pojūtį. Pavieniuose šiaurės rytiniuose rajonuose dar galimi nedideli krituliai, tačiau antroje nakties pusėje debesys retės ir temperatūra sparčiai kris. Paryčiais dėl vėjo bus žvarbu, o dėl sustingusio į ledą šlapio paviršius bus slidu – patartina ne tik šiltai apsirengti, bet ir atidžiau žiūrėti po kojomis ir būti atidesniems kelyje“, – perspėjo I. Marcinonienė.

Pirmoji 2020-ųjų diena išauš šviesesnė, nes turėtų nestokoti saulėtų properšų. Įdienojus termometrai rodys nuo 1 laipsnio šilumos Aukštaitijoje iki 6 laipsnių šilumos palei jūrą. Beje, čia pūs stiprus 15–17 m/s vakaris, kitur šalyje vyraus 7-12 m/s pietvakarių vėjas.

Ketvirtadienį Lietuvą iš pietvakarių vėl pasieks šiltesnio oro banga. Ramią pragiedrėjusią naktį dar vietomis šiauriniuose regionuose galima silpnai neigiama temperatūra, kitur ji pakils virš nulio, o dieną oras sušils iki 3–5, šalies pietvakariuose ir prie jūros – net iki 7 laipsnių šilumos.

Artėjant savaitgaliui pamažu stiprės Atlanto ciklonas: pirmiausia jis nedidelių kritulių (labiau tikėtinas lietus) atneš penktadienio popietę į Žemaitiją ir iki vakaro jie pasieks rytinę šalies dalį. Terminiai paros kontrastai sumažės, tačiau iki pavojingų reikšmių sustiprės pietvakarių vėjas, kuris kaip reikiant įsišėls savaitės pabaigoje.

15min.lt nuotr.

Susisiekimo ministerija primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. vairuotojai, vairavę neblaivūs (iki 1,5 promilės) ir dėl to netekę vairuotojo pažymėjimo, anksčiau nei nustatytas terminas galės kreiptis į nusižengimą nagrinėjančią instituciją ir prašyti susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, sutikę su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tuo siekiama, kad asmenys, padarę nusižengimus, jų nekartotų. Galimybė anksčiau atgauti vairuotojo pažymėjimą leis neprarasti vairavimo įgūdžių.

Vairuotojui, kuris vairavo neblaivus, teismas ar kita nusižengimą nagrinėjanti institucija, po skirto teisės vairuoti atėmimo laikotarpio dalies, asmeniui sutikus, galės skirti administracinę poveikio priemonę – drausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Įtvirtintas reguliavimas nustatys galimybę vairuotojams, kurie vairavo neblaivūs, taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.

Administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam traukiamas asmuo, sutikęs su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, turės galimybę atgauti vairuotojo pažymėjimą praėjus nustatytam laikotarpiui, per kurį asmeniui būtų uždrausta sėsti prie transporto priemonių vairo. Po šio laikotarpio, sutikęs su galimybe vairuoti transporto priemonę su įdiegtu antialkoholiniu variklio užraktu, vairuotojas privalės laikytis antialkoholinių variklio užraktų naudojimo tvarkos likusį nustatytą laikotarpį.

Lietuvoje jau kurį laiką eksploatuojamos transporto priemonės su įdiegtais antialkoholiniais variklio užraktais. Savivaldybėms nuo 2016 metų buvo perduota daugiau kaip 80 naujų mokyklinių autobusų, kuriuose sumontuoti antialkoholiniai variklio užraktai.

Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono savivaldybėse keleivius veža maršrutiniai autobusai, kuriuose yra sumontuoti antialkoholiniai variklio užraktai. Kai kurios krovinius ir keleivius vežančios įmonės savanoriškai diegia antialkoholinius variklio užraktus į transporto priemones.

Vietoj sveikinimo.

Iš karto prisipažinsiu: nežinau, ką mums žada Naujieji metai.
Žinau tik tai, kad jie ir vėl prasidės sausio 1-ąją, o baigsis sulig gruodžio 31-osios pabaiga.
Žinoma, gali pasitaikyti ir išimčių.
Dar žinau, kad pirmieji, beje, kaip ir prieš metus, Naujuosius sutiks mažos Samoa salos gyventojai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėliausiai – Amerikos Samoa saliečiai.
O mes, kaip visada, – vidurnaktį.
Žinoma, ir vėl gali pasitaikyti išimčių.
Taip pat žinau, kad ateinančiais metais gyvensime vieną dieną ilgiau.
Be abejo, pasitaikys ir išimčių.
Juolab kad toji papildoma diena bus diena po penktadienio.
O jau kitą dieną sulauksime kalendorinio pavasario.
Vėliau ir vėl ateis vasara, po jos – ruduo, galiausiai – žiema.
Bent jau kalendorinė.
Kaip jau tampa įprasta mūsų platumose.
Dar kiek ir, žiūrėk, ims ir viduržiemį palaukėje sužaliuos lazda.
Bet gal dar sulauksime ir išimčių?
Žinoma, aš stebuklais netikiu.
Tačiau respublikinėje spaudoje perskaitęs, kad „per Šilutėje tekančią Šyšos upę ketinama pastatyti 760 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių tiltą“, ir aš pradedu abejoti, kad Ji sukasi.
Bet nenustebčiau, jeigu tai būtų tiesa.
Nes čia kraštas, kur ne tik vanduo kuria gyvenimą.
Čia dar ne tokių išimčių gali pasitaikyti.

Be pykčio,
Orestas

Oresto Lidžiaus nuotr.

Garsaus vokiečių rašytojo, dramaturgo Hermano Zudermano tėvų kapavietę Šilutės miesto senosiose kapinėse žymi naujai išlieta lenta.
Tuo pasirūpino Šilutės gražinimo draugija.

Vandalų sudaužytą lentą atkūrė Šilutės meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas.
Ji išlieta iš ketaus Panevėžyje veikiančioje liejimo įmonėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gruodžio 30 d. naujoji lenta A. Sirtauto rankomis buvo pritvirtinta prie H. Zudermano tėvų kapavietę juosiančios metalinės tvorelės.
Jam talkino Šilutės gražinimo ir Šilutės H. Zudermano draugijų nariai.
Dalyvavo ir rajono savivaldybės administracijos atstovai.
Tai dar vienas mažas krašto paveldo puoselėtojų darbelis didžio žmogaus ir jo šeimos atminimui įamžinti.

Prieš pat Kalėdas Šilutės Vydūno gimnaziją pasiekė žinia apie laimėjimą lapkričio mėnesį vykusiame konkurse. Laureatams skirti diplomai ir organizatorių dovanos.

Lapkričio 18–24 dienomis 4 klasių mokiniai su geografijos mokytoja Alicija Odinbergiene dalyvavo Šiaurės–Pietų centro prie Europos Tarybos inicijuojamoje 21-oje kasmetėje Globalaus švietimo savaitėje „Paskutinis klimato šauksmas!“

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vydūniečiai pasirinko dalyvauti vaizdo įrašo kategorijoje tema „Jeigu Žemė būtų žmogus“ (programa „Darni mokykla“, meninės raiškos konkursas „Klimato kaitos atspindžiai“).

Gimnazistų sukurtas vaizdo įrašas tapo laureatu šioje kategorijoje.

Vaizdo įrašą kūrė abiturientai Evaldas Bendžius, Augustė Beržinytė, Roberta Girčiūtė, Domas Jurkšaitis, Goda Linkytė, Erika Mikužytė, Gintarė Muraulaitė, Vilius Orlauskas, Valentinas Ubartas. Filmavo ir montavo Natalija Ivanova.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gruodis dar nesibaigė, o jau dabar aišku, kad jis bus anomaliai šiltas. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė paros oro temperatūra per šį mėnesį jau dabar sudaro + 2,4 laipsnius Celsijaus, o tai beveik 6 laipsniais daugiau už 1981-2010 m. laikotarpio klimatinę normą. Žemiausia oro temperatūra per šį mėnesį buvo tik -2,9, o aukščiausia – net 9,6 laipsniai Celsijaus.

Tiesa, pajūryje šilumos anomalija šiek tiek mažesnė – apie 4,5 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiltas gruodis ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje, tačiau labiausiai anomalus jis buvo Rytų Europoje, o maksimali šilumos anomalija (> 8 laipsniai Celsijaus) susidarė Vidurio Rusijos regione.

Pagrindinė viso to priežastis yra anomali atmosferos cirkuliacija. Aukštuminis slėnis virš Šiaurės vakarų Europos ir gūbrys virš Pietryčių Europos lėmė sustiprėjusią pietvakarių krypties oro pernašą ir beveik pastovią šilto jūrinio oro advekciją.

Tačiau toks šiltas gruodis teko ne visiems regionams: žymiai šalčiau nei įprasta buvo Kanadoje, Rytų Sibire ir Tolimuose rytuose, išskyrus Čiukčių ir Beringo jūros regioną.

Vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) numato, kad visą sausį laikysis vidutiniškai šiltesni nei įprasta orai didesnėje Europos dalyje, o ypač Šiaurės Europoje.

Po kelių dienų atvėsimo šį savaitgalį (minimali oro temperatūra – -2 – -7 laipsniai Celsijaus) nauja savaitė prasidės atmosferos slėgio virš Lietuvos mažėjimu ir vakarinių krypčių vėjo stiprėjimu.

Pirmadienio naktį pietvakarių vėjas ims stiprėti Lietuvos pajūryje. Maksimalus greitis gūsiuose sieks 15 – 22 m/s. Vėliau vėjas pasisuks iš vakarų ir šiaurės vakarų ir kiek susilpnės, tačiau antroje savaitės pusėje vėl sustiprės iki 15 – 20 m/s.

Tokią vėjuotumo kaitą lems keli per Skandinaviją praeinantys gilūs ciklonai, tačiau žymesnio lietaus ar šlapdribos didesnėje Lietuvos dalyje nelaukiama, išskyrus pajūrį ir vakarinę Žemaičių aukštumos dalį.

Naujų metų išvakarėse kol kas nei pūgos nei šlapdribos nelaukiama, pūs vidutinio stiprumo šiaurės vakarų vėjas, o oro temperatūra didesnėje Lietuvos dalyje bus artima 0 laipsnių Celsijaus.

Pajūryje dėl oro pernašos nuo jūros laikysis +3 – +6 laipsnių temperatūra. Pirmąją Naujųjų metų dieną orai išliks panašūs – debesuoti su pragiedruliais, be žymesnių kritulių.

Pirmąjį sausio dešimtadienį žymesnių orų pasikeitimų taip pat nenumatoma. Ypač mažai orai keisis pajūryje. Ten dėl vyraujančių vakarų krypčių vėjų oro temperatūros svyravimai bus mažiausi, o vidutinė paros oro temperatūra išliks teigiama.

Likusioje Lietuvos dalyje vidutinė oro temperatūra bus artima nuliui. Tačiau šiomis dienomis pati žemiausia oro temperatūra laikosi ten, kur ir turėtų būti – Šiaurės rytų Sibire, Vidurio Jakutijoje.

Ten dabar laikosi speigas nuo -50 iki -55 laipsnių šalčio. Na, o karščiausi regionai turėtų būti Pietų pusrutulio tropikų juostoje. Maksimali +46 laipsnių temperatūra fiksuota Vakarų Australijos Telferio regione.

Be to, aukštesnė už +40 laipsnių Celsijaus oro temperatūra laikosi kai kuriuose kituose Vakarų Australijos ir jos Šiaurinės teritorijos regionuose, taip pat Mozambike ir Malavyje (Pietinė Afrika).

Tačiau pats sausiausias oras dabar laikosi ne ten, kur karščiausia ar šalčiausia, o kalnuotose Pietų Azijos regionuose ir stepiniuose Vidurio Azijos regionuose. Pavyzdžiui, Tibeto plato, Irano kalnyno slėniuose bei Šiaurės Kazachstane santykinė drėgmė sudaro vos kelis procentus.

Artimiausiomis dienomis dėl stiprėjančio Skandinavijos anticiklono orai didesnėje Europos dalyje atvės. Minimali nakties oro temperatūra kris žemiau nulio net pačiuose pietiniuose Europos regionuose, išskyrus pietinius Ispanijos ir Portugalijos regionus.

Dėl stiprių pietvakarių krypties vėjų labai šilti šiam metų laikui orai bus Airijoje, Škotijoje ir Velse. Ten minimali oro temperatūra bus + 2 – +7 laipsniai Celsijaus, o maksimali – + 7 – +12 laipsnių.

Toliau virš Vidurio ir Vakarų Europos atmosferos slėgis didės, o Europinėje Arkties dalyje mažės. Tokia situacija labai sustiprins pietvakarių ir vakarų pernašą virš Šiaurės Europos. Ten orai atšils, o priešvėjiniuose kalnų šlaituose (Skandinavijos) numatomi gausūs krituliai: slėniuose lietus, o kalnuose sniegas. Iš viso ten laukiama iki 100 mm kritulių per savaitę.

Taip pat gausūs krituliai laukiami pietinėje Islandijos dalyje (centrinėje dalyje sniegas). Kita gausių kritulių zona – rytinė Viduržemio jūros dalis ir šiaurinė Turkijos pakrantė (prie Juodosios jūros). Ten vietomis gausios viduržiemio liūtys sieks daugiau kaip 150 mm/savaitę.

Maksimalus kritulių kiekis numatomas Adanos, Gaziantepo (Turkija) ir Latakijos (Sirija) regionuose. Ši plati kritulių zona susijusi su beveik stacionaria žemo slėgio sritimi, kurią palaiko šalto oro prietaka iš šiaurės per Egėjo jūrą.

VE.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvos geležinkelių” grupei priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams” nuo 2020 m. sausio 1 d. šeimos kortelės turėtojams taikys 20 proc. nuolaidą kelionėms vietinio susisiekimo traukiniais Lietuvoje.

Bendrovė pusmetį nuolaidas žada teikti savo sąskaita ir tikisi, kad iki to laiko bus priimtas sprendimas kompensuoti išlaidas iš valstybės biudžeto.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Drauge su Susisiekimo ministerija prisidedame prie šeimos kortelės projekto. Siekiame, kad aplinkai draugiškesnes transporto priemones turėtų galimybę pasirinkti visi norintys, tarp jų gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos “, – sako „LG Keleiviams” generalinis direktorius Linas Baužys.

Numatoma, kad šeimos kortelės turėtojai taip pat nemokamai galės lankytis Vilniaus ir Šiaulių Geležinkelių muziejuose.

sumin.lrv.lt nuotr.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad įsigaliojus naujiems eismo organizavimo reikalavimams, nuo 2020 m. pradžios prie šviesoforų nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis. Taip siekiama sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius.

Kadangi nuo 2020 m. sausio 1 d. prie šviesoforų esančios žalios rodyklės netenka galios, šių metų pabaigoje savivaldybės keliuose ir gatvėse pradėjo keisti eismo organizavimą, atsisakydamos lentelių su žaliomis rodyklėmis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimai ir praktika rodo, kad šis eismo organizavimo būdas nedera su jutikliniu šviesoforų valdymu, turi neigiamos įtakos eismo saugai ir kitų sankryžų krypčių pralaidumui.

Šviesoforais reguliuojamose sankryžose dešiniojo posūkio reguliavimui panaudojus lenteles su žalia rodykle sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas, tačiau padidėja konfliktinių situacijų su kitais eismo dalyviais, judančiais pagal eismą leidžiančius signalus. Didžiausias pavojus sukeliamas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Tai lemia žmogiškasis faktorius, nesugebėjimas aprėpti informacijos gausos ar elementari vairuotojo klaidos galimybė, nes būtina stebėti pėsčiuosius ir transportą, kuriems dega leidžiamasis signalas.

Siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius, 2014 m. buvo priimtas sprendimas nuo 2020 metų atsisakyti lentelės su žalia rodykle, kaip eismo saugumo neužtikrinančio ir jutikliniam šviesoforų valdymui ydingo eismo organizavimo būdo. Savivaldybės turėjo 5 metus tinkamai pasiruošti eismo organizavimo pokyčiams.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad ne visi vairuotojai sustoja ir įsitikina, jog judėti toliau bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Net ir sustojus sukuriamos konfliktinės situacijos ir išlieka pavojus pažeidžiamiausiems eismo dalyviams, nes transporto priemonės blokuoja pėsčiųjų perėjas, trukdo pėstiesiems įžengti į pėsčiųjų perėją, kai jiems įsijungia žalias šviesoforo signalas ir pan.

2013–2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, šis dešiniojo posūkio reguliavimas pavojingas pėstiesiems ir dviratininkams, ydingas jutikliniam šviesoforų valdymui, trikdo žalios bangos veikimą, sukantieji į dešinę blokuoja sankryžas, sumažina iš kitų krypčių judančių transporto priemonių pralaidumą, neefektyviai išnaudojamas eismo juostų pralaidumas, nes vairuotojai vengia rinktis dešinę eismo juostą, todėl tarp eismo dalyvių dažnai kyla konfliktinės situacijos.

sumin.lrv.lt inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Triukšmingai ir linksmai gruodžio 20 dieną vyko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriaus organizuotas skaitymo akcijos „Kalėdos su knyga“ apdovanojimų renginys.

Būrys jaunųjų bibliotekos bičiulių ir jų tėvelių akcijos užbaigimo proga buvo pakviesti dalyvauti renginyje bei kalėdinėje viktorinoje „Kalėdų Kalėdos“. Susirinkusieji traukė burtus, kam teks varžytis kalėdinėje viktorinoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dešimt komandų sėdo prie stalų su komandų pavadinimais. Žaidėjams teko atsakyti į muzikinius, vaizdinius bei teorinius klausimus, susijusius su gražiausia metų švente. Įtemptai kovai pasibaigus ir suskaičiavus balus buvo paskelbta nugalėtojų komanda „Rudolfai“, surinkusi 18 taškų. Jai biblioteka padovanojo smagią pramogą – apsilankymą Lazerių kambaryje.

Kalėdinę atmosferą sukūrė ne tik šventiškai pasipuošusios renginio vedėjos, Vaikų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkės Kristina Kelmelienė bei Ilona Jonikaitė, dalyvius linksmino ir Šilutės Vydūno gimnazijos mokinė Austėja Rudytė, kuri ukulėle atliko Egidijaus Sipavičius muzikinį kūrinį „Krenta sniegas“. Šokėjų grupė „Snieguolės“ sušoko kalėdinį šokį pagal visiems žinomą Lietuvos muzikos atlikėjų Irūnos ir Katažinos dainą „Švęsim Kalėdas kartu“. Šios merginos yra nuolatinės bibliotekos bičiulės ir šokio mokėsi interaktyvių pramogų salėje, laisvu laiku po pamokų. Smagi renginio didžėjaus Grinčo parinkta muzika kėlė šokiui visus renginio dalyvius bei svečius, salėje įsivyravo šventinė atmosfera.

Renginio kulminacija tapo skaitymo akcijos „Kalėdos su knyga“ apdovanojimų ceremonija, kurios metu bibliotekininkės burtų keliu išrinko tris nugalėtojus, laimėjusius pagrindinius prizus. Simbolinėmis dovanėlėmis bei diplomais buvo apdovanoti ir kiti akcijos dalyviai.

Didžiulio pasisekimo sulaukęs renginys ir akcijos dalyvių skaičius įkvėpė organizuoti dar ne vieną tokio masto renginį bei skaitymo akciją, praturtinančią vaikų kasdienybę, skatinančią draugystę su knyga bei suartinančią šeimas.

Ne tik vairuotojams.

Įkliūti policijai visiškai atsitiktinai (arba netikėtai, arba netyčia) – tai tarsi švelninanti aplinkybė.
Ypač jeigu esi žydrojo ekrano arba panašaus raugo žvaigždė.
Tuomet niekas iš tavęs viešai nesityčioja, nevadina kelių gaideliu.
Anaiptol, dar išklauso tavo patarimų, kaip prieš sėdant prie vairo reikia „tinkamai įvertinti savo būklę“.
Patarimas, žinoma, geras, tačiau…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mano kukliu supratimu, įkliūti policijai atsitiktinai (arba netikėtai, arba netyčia) – tai ne lengvinanti, bet sunkinanti aplinkybė, kadangi ji atskleidžia neblaivaus vairuotojo siekį nuslėpti nusižengimą.
O štai jeigu kuris įkliūtų tyčia, tokiam ir aš paspausčiau ranką – kaip žmogui, besirūpinančiam savo ir kitų eismo dalyvių (irgi mano) saugumu.
Net jeigu tai būtų paprastas, niekam nežinomas žmogus.
Iš tokio ir interviu mielai paimčiau, kad visi eismo dalyviai sužinotų, kaip dera elgtis, jeigu kada tektų neblaiviems sėsti prie vairo.
Tuomet kelyje visiems būtų saugiau.

Saugių švenčių!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų toliau daugėja.

Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 56,9 atvejo 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 61 atvejį 10 tūkst. gyventojų).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono rodiklis siekė 41,7 atv. 10 tūkst. gyventojų (Klaipėdos apskrities duomenys).

Ligoninėse dėl gripo gulėjo daugiau asmenų

Nors bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo, praėjusią savaitę užregistruota daugiau gripo atvejų – 152, kai ankstesniąją savaitę – 103 atvejai. 51-ąją šių metų savaitę (gruodžio 16–22 d.) Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo 28 asmenys, tarp jų 17 vaikų, 4 asmenys buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje. Gruodžio 9–15 d. dėl gripo Lietuvos ligoninėse gulėjo 19 asmenų, tarp jų 10 vaikų ir 1 nėščioji. Vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse

Parengta pagal nvsc.lrv.lt inf.

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai, siekdami, kad visus džiuginantis šventinis laikotarpis praeitų ramiai ir būtų išvengta nemalonių įvykių, kaip ir įprasta, dirbs nepertraukiamu ritmu – dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę, t. y. bus prižiūrima viešoji tvarka, vykdomas sustiprintas žmonių ir eismo saugumas, daugiau pareigūnų pajėgų dirbs vietose, kur susirenka būriai žmonių, vyksta intensyvus eismas ir kur dažniausiai prireikia pagalbos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kartu policija primena: būsite saugūs, jei laikysitės kai kurių (visiems žinomų) patarimų.

Alkoholio vartojimas ir vairavimas – nesuderinami

Alkoholio vartojimas ir dalyvavimas viešajame eisme – nesuderinami dalykai. Net ir nedidelis apsvaigimas lėtina reakciją, trikdo koordinaciją, daro įtaką gebėjimui valdyti transporto priemonę, orientuotis aplinkoje.
Dėl to prie transporto priemonės vairo sėdama tik esant blaiviems.
Policija ragina ne tik neleisti, kad neblaivus asmuo sėstų prie transporto priemonės vairo, patiems su tokiu asmeniu nevažiuoti ir, pastebėjus tokių atvejų, nedelsiant informuoti policiją.
Neblaivaus vairuotojo sukeltame eismo įvykyje gali nukentėti bet kuris pats ar jam artimas žmogus.

Saugus važiavimo greitis – sėkmingos kelionės garantas

Besikeičiančios oro sąlygos (lietus, sniegas, rūkas, plikledis ir kita) dažnai lemia, kad kelio danga būna slidi. Dėl to transporto priemonės vairuotojui svarbu važiuoti ne leistinu, bet saugiu greičiu. Be to, būtina įvertinti savo vairavimo įgūdžius, nepasiduoti skubai, nekantrumui ir nerizikuoti keleto minučių sąskaita.
Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad pagrindinės eismo įvykių priežastys dažniausiai tos pačios – skubėjimas, neatidumas, važiavimo sąlygų neįvertinimas, nepasirinktas saugus važiavimo greitis, reikiamas atstumas, reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas, manevravimo (lenkimo) taisyklių nepaisymas, nedėmesingumas pėstiesiems.

Pasirūpinkite savo saugiu dalyvavimu eisme

Sėdę prie vairo, nepamirškite užsisegti saugos diržo, įsitikinkite, kad tai padarė ir keleiviai. Vaikus (žemesnius kaip 135 cm ūgio) vežkite jiems skirtose specialiose sėdynėse.
Savo transporto priemonėje turėkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, jos prireiks sustojus tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje (užsivilkite ją prieš išlipdami iš transporto priemonės).
Pėstieji, būkite matomi. Tai ypač svarbu tamsiuoju paros metu neapšviestuose keliuose. Tamsoje, esant blogam matomumui vairuotojui pastebėti pėsčiąjį, neturintį šviesą atspindinčio elemento, labai sunku. Dėl to turėkite prie drabužių prisegtą kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą (-us), neškitės šviečiantį žibintą (prožektorių) ar vilkėkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Žmogus su šviesą atspindinčiu elementu pastebimas iš maždaug tris kartus didesnio atstumo nei be jo.
Pėstieji, per važiuojamąją kelio dalį eikite tik tada, kai visiškai įsitikinate savo saugumu. Nepraraskite budrumo žengdami į pėsčiųjų perėją.
Pastaraisiais metais stebima, kad šventiniu laikotarpiu pėsčiųjų dalyvavimas eisme suaktyvėja. Viena dažnų eismo įvykių priežasčių – transporto priemonių užvažiavimai ant tamsoje nematomų pėsčiųjų. Nereti atvejai, kai tokie įvykiai nutinka dėl neatsakingo ir netinkamo šių eismo dalyvių elgesio.

Išvykdami iš namų pasirūpinkite savo būsto, turto saugumu

Prieš išeidami, dar kartą patikrinkite, ar uždaryti langai, išjungti iš elektros tinklo buitiniai prietaisai, užsukti vandens čiaupai, įjungta, jei yra, apsaugos signalizacija. Išeidami, užrakinkite buto, gyvenamojo namo, kitų patalpų duris. Paprašykite kaimynų prižiūrėti Jūsų būstą. Juk saugią aplinką užtikrina ne tik techninės priemonės, bet ir bendruomeniškumas, tarpusavio pagalba ir sutarimas.

Pirotechnika – tik legaliai ir atsakingai

Naudokite tik legaliai įsigytus fejerverkus, petardas ar kitus pirotechnikos gaminius ir saugiai su jais elkitės. Iš anksto susipažinkite su jų instrukcija ir laikykitės nurodymų (saugaus atstumo, vėjo stiprumo, jo krypties ir kita), kad nenukentėtumėte ne tik patys, bet nenukentėtų ir šalia esantieji, ypač vaikai, transporto priemonės, kitas turtas. Policijos pareigūnai atkreips dėmesį ir griežtai vertins atvejus, kai pirotechnika naudojama nesaugiai, keliant grėsmę aplinkiniams.

Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu policijos pareigūnai netoleruos alkoholinių gėrimų vartojimo ir girtų asmenų pasirodymo viešosiose vietose, neleis asmenims elgtis įžūliai, akivaizdžiai kelti grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Neblaivūs (apsvaigę) asmenys ne tik sukelia konfliktų, padaro nusižengimų, bet ir nereti atvejai, kai nukenčia dėl savo bejėgiškos būklės ar tampa nusikaltimo auka.

Lietuvos policija akcentuoja, kad saugią aplinką galima kurti tik bendromis pastangomis, linki visiems ramių, džiugių ir saugių gražiausių metų švenčių, o atsitikus nelaimei ragina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Šilutiškiai, turnyro Plungėje prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Šeštadienį Plungėje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre šilutiškiai iškovojo 9 prizines vietas.

Geriausiai sekėsi Pijui Jogminui. Jis tapo turnyro nugalėtoju savo svorio kategorijoje.
Juozas Leškys užėmė antrąja vietą, o Uosis Knapkis, Domas Plikšnys, Emilis Kovyrcovas, Ignas Štrapėla, Saimonas Vytuvis, Dominykas Skersis ir Gabrielė Paleckytė, kuri varžėsi mergaičių grupėje, pelnė turnyro bronzą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Turnyre Plungėje dėl apdovanojimų kovojo sportininkai iš Latvijos ir Lietuvos.
Tai buvo paskutinės dziudo varžybos šiais metais.

Šilutiškių dziudoistų treneris Rimvydas Lukošius dėkingas auklėtinių tėveliams už palaikymą ir pagalbą.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato 2019 m. įgyvendintą Lietuvos kultūros tarybos, Šilutės rajono savivaldybės ir UAB Hnit-Baltic finansuotą projektą „Senoji Šilutės kartografija ir ikonografija“.

Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurtas žemėlapių portalas „Iš Šilokarčemos į Šilutę…“, internetinė aplikacija „Šilutės miesto ir rajono turizmo objektai“ ir virtualus orientacinis žaidimas po Šilutės miestą „Senosios Šilutės slėpiniai“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus žemėlapių portalą ir internetinę aplikaciją „Šilutės miesto ir rajono turizmo objektai“ sukūrė UAB Hnit-Baltic, o virtualų videožaidimą po Šilutės miestą – UAB „MultimediaMark“. Projekto vadovas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas archeologas Mantas Užgalis.

Projektas skirtas istorija ir senąja kartografija besidomintiems Šilutės miesto gyventojams ir jo svečiams, kurie turės galimybę susipažinti su Šilutės ir jos apylinkių istorija, teritorine, architektūrine raida, gatvių išplanavimu ir pokyčiais nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų naudojant išmaniąsias technologijas. Taip pat projekto metu surinkta ir žemėlapių portale publikuojama senoji kartografinė ir ikonografinė medžiaga yra aktuali ir akademinei bendruomenei, tyrinėjančiai su Šilutės miesto ir viso Klaipėdos krašto istorija, urbanistine ir gamtine raida susijusius klausimus.

Projekto „Senoji Šilutės kartografija ir ikonografija“ įgyvendinimo metu sukurtas žemėlapių portalas „Iš Šilokarčemos į Šilutę…“ yra skirtas vartotojams peržiūrėti ir naudotis suskaitmeninta, Šilutę ir jos apylinkes reprezentuojančia istorine kartografine ir ikonografine medžiaga. Vartotojai, pasitelkę muziejaus darbuotojų parengtus ir portale patalpintus erdvinius duomenis, interaktyvius žemėlapius, galės kurti ir patys.

Taip pat projekto metu sukurta internetinė aplikacija „Šilutės miesto ir rajono turizmo objektai“ – tai Šilutės turizmo informacijos centro pateiktas ir suskaitmenintas žemėlapis su pažymėtomis Šilutės miesto ir rajono lankytinų turistinių objektų vietomis.

Projekto įgyvendinimo metu sukurtas skaitmeninis turinys yra pritaikytas naudoti edukaciniais tikslais – lokalinės istorijos ir geografijos, kultūrinės atminties formavimui, kultūrinio ir urbanistinio kraštovaizdžių studijoms, visuomenės laisvalaikio turtinimui. Mąstymas vaizdiniais yra žymai efektyvesnis mokymo būdas nei remiantis verbaline informacija. Tokiu būdu sukurtas kartografinių ir ikonografinių šaltinių portalas dar patrauklesniu platesniajai visuomenės daliai, ypatingai vaikams ir jaunimui, tapo į aptariamą portalą patalpinus interaktyvų orientacinį žaidimą žemėlapyje. Nors pats portalas turi laisvą prieigą, tačiau žaidimą gali žaisti tik prie sistemos prisijungę vartotojai, fiksuojant prisijungusiųjų skaičių. Žaidimo tikslas – gavus klausimą teisingai skaitmeniniame žemėlapyje lokalizuoti svarbius Šilutės miesto istorinius objektus (pastatus, tiltus, paminklus, parkus ir t.t). Teisingai lokalizavus vieną objektą ir jį pažymėjus el. žemėlapyje vartotojas gauna kitą klausimą, kuriame atsiranda nuoroda į kitą objekta ir t.t., kol galiausiai atrandamas paskutinis objektas žaidime. Perėję visą virtualią žaidimo trasą pirmieji du vartotojai kas mėnesį laimi prizus. Pirmos vietos nugalėtojas gauna nemokamą ekskursiją po Šilutės Hugo Šojaus muziejų, o antros – du nemokamus bilietus į Šilutės Hugo Šojaus muziejų.

Žemėlapių portalas „Iš Šilokarčemos į Šilutę…“

Aplikacija „Šilutės miesto ir rajono turizmo objektai“

Orientacinis videožaidimas po Šilutės miestą „Senosios Šilutės slėpiniai“

Šilutė – štai kur toji vieta, kur prieš Kalėdas dvelkia tikra kosmine magija.

Girdėjau sakant, kad šią savaitę virš pagrindinės miesto gatvės nušvitusios pirmosios šventinės dekoracijos turėtų simbolizuoti kosmosą.
Nežinau nežinau.
Tikrai nežinau, kiek jose kosmoso.
Mat mano kitados pažintas „Kosmosas“ tilpo tamsiai mėlynai dažytame popieriniame pakelyje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O čia – šviečiantys kamuoliai, žiedai, dar kažkokie džedajų kardai – patys tikriausi „Žvaigždžių karai“.
Bet galiu ir klysti, mat niekada jų nežiūrėjau.
Tačiau kosminės magijos Šilutėje dėl to tikrai neturėtų sumažėti.
Greičiau jau priešingai.
Užtenka pažvelgti į miesto Kalėdų eglę - „Štai kokia ji, Šilutės Kalėdų eglė (trys kadrai)“.
Eglės dekoracijos, jų grožis – kiekvieno skonio reikalas, užtat jų kaina (apie 10 000 eurų, kitų šaltinių teigimu – daugiau kaip 11 000) – jau kosmosas.
Kaip ir tų, kurios virš gatvės turėtų kurti kosmoso iliuziją už daugiau kaip 27 000 eurų.
Iki pat „Trijų karalių“.
Bet galiu ir klysti, mat, kaip jau sakiau, mano kosmoso pažinimas savo laiku apsiribojo tamsiai mėlyno pakelio turiniu, kuris jau po dienos (bet dažniau po kitos) pavirsdavo dūmais.
Tiesa, vėliau dar bandžiau pažinti kosmosą žvelgdamas į žydrąjį ekraną.
Tačiau prie jo paslapčių atskleidimo ne kažkiek tepriartėjau.
Panašiai ir su paslaptimis iš anapus „vieno langelio“.
Matyt, todėl, kad jis tik langelis.
Ir tik vienas.
Ir vaizdas už jo – vienas.
Tai – iliuzija, kurią kuria mūsiškiai trys karaliai su savo pagalbininkais.
Jie kuria iliuziją mums už mūsų pinigus.
Perprasti ją – tai kaip pažinti kosmosą: plika akimi – vienos žvaigždės, pasitelkus technologijas – beribės ir paslapčių kupinos platybės.
Tai kas sakė, kad kosminės Kalėdos gali būt tik Kaune?
Nė velnio!
Šilutė – štai kur toji vieta, kur prieš Kalėdas dvelkia tikra kosmine magija.
Ir ne tik prieš Kalėdas.

Šviesios jums šventinės savaitės.

P. S. Sveiki sulaukę astronominės žiemos!
Klimatinės, deja, dar teks palaukti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas